Danijos premjerė Mettė Frederiksen. EPA – ELTA nuotr.
Danijos premjerė Mettė Frederiksen trečiadienį buvo „susinervinusi ir nustebusi“ dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimo nukelti vizitą į Daniją. D. Trumpas teigė, kad į Daniją nevyks dėl to, kad šalies vyriausybė nurodė, jog Grenlandija yra neparduodama, taip sužlugdydama JAV prezidento planus įsigyti teritoriją. Vis dėlto M. Frederiksen patikino, kad Danijos ryšiai su JAV išlieka stiprūs.
 
Savaitgalį Baltųjų rūmų nacionalinės ekonomikos tarybos vadovas Lawrence’as Cadlow patvirtino, kad JAV prezidentas išties išreiškė šalies norą įsigyti Danijos Karalystei priklausančią Grenlandiją. Jo žodžiais, Jungtinės Valstijos Grenlandiją laiko strategiškai svarbia taip pat ir dėl vertingų mineralinių išteklių gausos.
 
Pirmadienį Danijos premjerė pareiškė, kad D. Trumpo išsakytas noras yra absurdiškas, nes Grenlandija negali būti parduota. Vėliau JAV prezidentas pareiškė atsisakantis vykti vizitui į Daniją dėl nesutarimo Grenlandijos klausimu.
 
M. Frederiksen teigė, kad yra labai nustebinta, jog dėl šio incidento D. Trumpas atšaukė vizitą. „Danijos ir JAV santykiai nėra ištikti krizės, JAV yra vienos iš artimiausių Danijos sąjungininkių“, – teigė premjerė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.22; 09:43

Su drebulio priepuoliais pastaruoju metu susidurianti Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį nusprendė sėdėti per oficialią Danijos premjerės Mettės Frederiksen sutikimo ceremoniją Berlyne.
 
Nesilaikydama protokolo, skambant abiejų šalių himnams Vokietijos kanclerė sėdėjo, greičiausiai norėdama išvengti dar vieno nekontroliuojamo drebulio priepuolio. Danijos premjerė sėdėjo šalia.
Vokietijos kanclerė, kuriai kitą savaitę sukaks 65 metai, paprastai skambant himnams stovi.
 
Vos prieš dieną, trečiadienį, A. Merkel trečią kartą per mažiau nei mėnesį apėmė nevaldomas drebulys. Kanclerę drebulys apėmė jai priimant Suomijos premjerą Anttį Rinnę, skambant nacionaliniams abiejų šalių himnams.
 
Po šio incidento Vokietijos kanclerė teigė, kad jaučiasi gerai ir nėra priežasties nerimauti.
 
Nepaisant A. Merkel bandymų nuraminti, kilo susirūpinimas dėl jos sveikatos būklės ir gebėjimo toliau eiti savo pareigas.
 
Pirmą kartą didžiulis drebulys kanclerę apėmė birželį per susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Tada dėl drebulio A. Merkel kaltino nuovargį ir dehidrataciją, tačiau Vokietijos lyderė vėl buvo pastebėta drebanti praėjus savaitei po susitikimo su V. Zelenskiu, – prieš pat kelionę į G20 viršūnių susitikimą Japonijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.12; 07:00
 
 
 

Parlamento rinkimus Danijoje laimėjo opozicijoje buvę socialdemokratai. Suskaičiavus balsus paaiškėjo, kad centro kairysis blokas turės 96 mandatus, o valdantieji liberalai – 79.
 
Liberalų premjerą Larsą Lokkę Rasmusseną pakeis socialdemokratė Mettė Frederiksen. L. L. Rasmussenas pripažino pralaimėjimą ir paskelbė, kad jo vyriausybė atsistatydins.
 
M. Frederiksen vadovaujama partija trečiadienį vykusiuose rinkimuose tapo stipriausia jėga surinkusi 25,9 proc. balsų. Kairioji stovykla ateityje parlamente turės absoliučią daugumą. Didelių nuostolių rinkimuose pirmiausiai patyrė dešinioji populistinė Danijos liaudies partija.
 
Tai trečias kartas per metus, kai vyriausybę Šiaurėje formuoja kairioji stovykla. Šiais metais socialdemokratinės partijos formavo vyriausybes ir Suomijoje bei Švedijoje.
 
Savo pergalės kalboje M. Frederiksen pareiškė, kad danai balsavo už naują daugumą ir „naują kryptį“. Ji kalbėjo apie balsavimą dėl socialinės valstybės, kurio baigtis visiškai vienareikšmė. Ši nuo dabar Danijoje esą bus didžiausias prioritetas.
 
Daugelis danų būgštauja, kad tolesnis taupymas gali pakenkti sveikatos priežiūrai bei švietimo sistemai. M. Frederiksen pažadėjo po taupymo metų vėl didinti socialines išlaidas. Kartu 41-erių politikė yra už griežtą prieglobsčio politiką.
 
Per rinkimus ypač savo pozicijas pagerino Socialistų liaudies partija, kuri pasisakė už „žaliąsias“ temas. Ji surinko 7,7 proc. balsų. Per pastaruosius rinkimus 2015-aisiais šis rodiklis dar buvo 4,2 proc.
 
L. L. Rasmusseno liberalai gavo 4 proc. daugiau balsų. Tačiau su 23,4 proc. jie liko tik antroje vietoje. „Rinkimai tikrai buvo geri, tačiau vyriausybė keisis“, – sakė jis savo šalininkams.
 
Liberalai per praėjusius 18 metų vyriausybėje buvo 14 metų. Dabartinis pralaimėjimas susijęs pirmiausiai su dešiniosios populistinės Danijos liaudies partijos patirtais nuostoliais. Ji surinko tik 8,7 proc. balsų. 2015-aisiais partija su 21,1 proc. balsų buvo antra ir po rinkimų parėmė L. L. Rasmusseno dešinės pakraipos mažumos vyriausybę.
 
Rinkėjų aktyvumas, kuris Danijoje tradiciškai būna labai didelis, siekė 84,5 proc.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.06; 09:00