Mevlüt Çavuşoğlu

Gordijo mazgasSkaitomiausios

Mevlüt ÇAVUŞOĞLU. Turkijos užsienio reikalų ministras

Mevlüt Çavuşoğlu, Turkijos Užsienio reikalų ministras

Teisėta, tvari ir teisinga taika gali būti pasiekta pasitelkus diplomatiją.

Mes gyvename eroje, kuriai būdingas netikrumas, krizės ir konfliktai, keliantys grėsmę taikai bei stabilumui visame pasaulyje. Pasibaigus Šaltajam karui, o ypač per pastaruosius du dešimtmečius, iškilo daugybė naujų grėsmių ne tik Europai, bet ir visai tarptautinei sistemai.

Ar vis dar turime pakankamai laiko pasimokyti iš istorijos ir pakoreguoti savo politiką bei strategijas, kad sukurtume taikią ateitį? O gal jau per vėlu?

Tarptautinio lygmens struktūros yra ginčijamos kasdien. Vėl kyla diskusijos apie didžiųjų valstybių konkurenciją ir tarptautinės sistemos iššūkius. Hibridinių ir kibernetinių grėsmių iškilimas atvedė mus į naują tikrovę, kur karo ir taikos taisyklės yra perrašytos. Pilkųjų zonų, kurias galima apibrėžti kaip nei karo, nei taikos, yra daugybė.

Grėsmių daugikliai, tokie kaip klimato kaita, aprūpinimo maistu problemos, kibernetinės grėsmės ir migracija, iškelia žmonių saugumo svarbą. Turkija yra pačiame regiono, kuriame šie pokyčių ir krizių procesai yra labai jaučiami, centre.

Šioje sudėtingoje lygtyje per pastaruosius dvejus metus patyrėme ir vis dar patiriame du naujus didelius sukrėtimus: koronaviruso pandemiją ir Rusijos karą Ukrainoje.

Pandemija dar kartą priminė atsparumo ir solidarumo svarbą. Per trumpą laiką ji paveikė visą pasaulį ir dar labiau paspartino pastaruoju metu pastebėtas pagrindines neigiamas tarptautinių santykių tendencijas.

Dar tik atsigaudami po neigiamų pandemijos padarinių, tikėdamiesi ir melsdami šviesesnės ateities, išvydome prasidėjusį karą, kuris pažymėjo geopolitikos sugrįžimą. Europos širdis išgyvena didžiausią krizę nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Turkijos kariai

Turkija giliai jaučia visus šio karo, prasidėjusio tarp mūsų dviejų svarbių kaimynų Juodojoje jūroje, padarinius. Nuo pat pradžių Turkija rėmė Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenitetą jos tarptautiniu mastu pripažintose sienose ir teikė visapusę humanitarinę ir politinę paramą. Saugumas ir stabilumas Juodosios jūros baseine dešimtmečius buvo vienas svarbiausių mūsų prioritetų.

Juodoji jūra, apsupta šešių pajūrio valstybių, yra strategiškai svarbi uždara jūra. Turėdama ilgiausią Juodosios jūros pakrantę ir Turkijos sąsiaurius, jungiančius Juodąją jūrą su kitais pasaulio vandenynais ir jūromis, Turkija turi įvairių interesų regione. Ji visada rėmė ir stengėsi išlaikyti taiką ir stabilumą regione.

Nuo pat pradžių Turkija kvalifikavo Rusijos agresiją kaip „karą“ ir atitinkamai aktyvavo Montrė konvencijos 19-tąjį straipsnį.

Tai reiškė Turkijos sąsiaurių uždarymą Rusijos Federacijos ir Ukrainos kariniams laivams. Nors nekariaujančioms šalims šis sprendimas įtakos nedaro, Turkija taip pat patarė visoms valstybėms nesiųsti karo laivų per Turkijos sąsiaurius. Šia politika buvo siekiama neleisti Juodajai jūrai virsti karinės konfrontacijos zona, ir ji pasiteisino.

Be to, negailėjome pastangų padėti užbaigti karą Ukrainoje. Tarpininkaudami mes surengėme Ukrainos ir Rusijos derybas Antalijoje ir Stambule. Žinodami iššūkius, kuriuos kelia augančios energijos kainos, kylanti infliacija ir gresianti maisto krizė, kilusi dėl karo Ukrainoje, suvaidinome pagrindinį vaidmenį paspartinant JT planą dėl saugaus Ukrainos grūdų eksporto per Juodąją jūrą. Liepos 22 d. Stambule pasiektas Ukrainos grūdų eksporto susitarimas yra pasauliniu mastu vertinamas istorinis pasiekimas.

Operacija vykdoma iš Jungtinio koordinavimo centro Stambule, dalyvaujant Turkijai, Ukrainai, Rusijai ir JT. Nuoširdžiai tikimės, kad abi pusės laikysis šio susitarimo žodžio ir dvasios ir kad ši iniciatyva taip pat prisidės prie prasmingo dialogo tarp šalių atnaujinimo siekiant teisingos taikos.

Šis konfliktas kelia daug politinių, ekonominių ir saugumo iššūkių ne tik Europai, bet ir tarptautinei bendruomenei. Vis dar tikime, kad teisėta, tvari ir teisinga taika gali būti pasiekta pasitelkus diplomatiją. Šiuo tikslu esame pasiryžę ir toliau dėti pastangas atnaujinti diplomatinį ryšį tarp Rusijos ir Ukrainos.

ES išorės ir vidaus iššūkiai sukėlė diskusijas apie Europos integracijos ateitį. Kaip ES vadovai pabrėžė Versalio viršūnių susitikime kovo 11 d., karas yra „tektoninis poslinkis Europos istorijoje“.

Akivaizdu, kad dabar yra tinkamas laikas diskutuoti apie Europos saugumo architektūros ateitį.

Turkijos vėliava

Suomijos ir Švedijos paraiškos narystei NATO, Vokietijos gynybos išlaidų padidinimas, Šveicarijos požiūris į neutralumą, „Europos geopolitinės/politinės bendrijos“ debatai, Ukrainai ir Moldovai suteiktas kandidatės statusas bei naujoji NATO strateginė koncepcija yra vieni iš svarbiausių pastarojo meto įvykių šiame kontekste.

Mūsų tikėjimas žmonijos gebėjimu kurti geresnę ateitį išlieka toks pat tvirtas, kaip ir mūsų užsienio politikos principai ir tikslai. Įsikūrę nepastovaus regiono viduryje, žinome, kad kelias link taikaus rytojaus nėra sklandus; bet mūsų ketinimai aiškūs, o ryžtas nuoširdus ir stiprus.

Turkija yra unikalioje, Rytus ir Vakarus jungiančioje, pozicijoje. Taigi abiejose srityse turime daug interesų ir pareigų.

Pastaruosius 70 metų Turkija buvo tvirta NATO sąjungininkė ir mano, kad transatlantinė jungtis yra gyvybiškai svarbi taikai ir saugumui. Turkija ir toliau laikosi savo įsipareigojimo siekti narystės ES ir laikosi konstruktyvios politikos, kuria siekia plėtoti bendradarbiavimą ir dialogą visose srityse. Jei ES nori būti pasaulinė veikėja, ypač atsižvelgiant į šiandieninę nestabilią geopolitinę aplinką, ji turi rasti būdų ir priemonių prisiimti savo pareigas ir vykdyti savo įsipareigojimus, taip pat ir Turkijos atžvilgiu.

Sugrįžtant prie klausimo, ar ne per vėlu kurti taikią ateitį, mūsų atsakymas yra aiškus: niekada nėra per vėlu. Tačiau dabar reikalingos visų šalių ryžtingos ir nuoširdžios pastangos, jei norime ateities kartoms palikti geresnį pasaulį

Stengiantis įveikti pastarųjų įvykių keliamus iššūkius, mums reikia realistiškų vertinimų, politikos ir sprendimų. Negalime sau leisti karo ir vis dar turime priemonių taikai sukurti. Turkija dirbo ir toliau sunkiai dirbs, kad pasiektų tą taiką.

2022.11.26; 08:00

Gordijo mazgasSkaitomiausios

Mevlüt ÇAVUŞOĞLU – Turkijos užsienio reikalų ministras

Mevlüt ÇAVUŞOĞLU, Turkijos užsienio reikalų ministras

2016 m. liepos 15-osios vakarą Fethullah Teroro Organizacija (FETO) pradėjo kruviną bandymą įvykdyti perversmą prieš mano šalies žmones ir valdžią. Jų tikslas buvo sukurti radikalų, fundamentalistinį režimą, ištikimą tik jų vadeivai Fethullah Gülenui.

Kai su FETO susiję kariuomenės daliniai paliko savo kareivines, kad užimtų svarbiausias vietas, tokias kaip Bosforo tiltas Stambule, o naikintuvai ir atakos sraigtasparniai bombardavo strateginius taikinius, įskaitant Parlamentą, Prezidentūros kompleksą, armijos ir policijos būstinę, tūkstančiai civilių išėjo į gatves sustabdyti šį precedento neturintį siaubingą perversmo bandymą. Sąmokslininkai nužudė 251 nekaltą civilį ir sužeidė tūkstančius. Tą naktį Turkijos žmonės savo gyvybėmis gynė demokratiją. Sąmokslininkai nesitikėjo šio didvyriško atsako.

Norint suprasti, kas įvyko, reikia suprasti tikrąją FETO prigimtį. FETO buvo įkurta 1960-aisiais kaip vadinamasis ‘religinis judėjimas’. Po švietimo skatinimo ir tarpreliginio dialogo skatinimo priedanga ši organizacija sugebėjo paslėpti savo piktus ketinimus.

Gerai suplanuotas ir plačiai įsišaknijęs FETO narių infiltravimas į kariuomenę, teisėsaugą, teismus ir daugybę vyriausybinių institucijų, įskaitant mano ministeriją, tęsėsi dešimtmečius slaptai siekiant įvykdyti visa apimantį planą, kurio paskutinis etapas prasidėjo 2016 m. liepos 15 d.

Jei bandymas įvykdyti perversmą būtų pavykęs, šiandien Turkija būtų visiškai kitokia. Demokratija nebeegzistuotų, o pagrindinės teisės ir laisvės būtų suvaržytos neribotam laikui. Tauta būtų atsidūrusi ekstremistinės valdžios rankose.

FETO ne tik kontroliavo daugybę švietimo įstaigų, bet ir valdė daug finansinių institucijų. Jų banko sąskaitas pildė žinomi FETO nariai pramonėje ir prekyboje, taip pat pareigūnai ir visuomenės nariai. Daug nekaltų civilių, manipuliuojant jų pamaldumu, taip pat buvo privilioti prisidėti prie FETO finansavimo. Milžiniškos pajamos, surinktos organizacijos mokyklų visame pasaulyje, buvo nukreipiamos į šias sąskaitas, paslapčia laukiant jų galutinio žingsnio.

Po kruvino 2016 m. liepos 15 d. bandymo įvykdyti perversmą, buvo pradėtas ryžtingas viešojo sektoriaus, įskaitant valdžios institucijas ir kariuomenę, bei privataus sektoriaus valymas nuo visų su FETO susijusių asmenų ir įmonių. Kai kurie žinomi sąmokslininkai buvo sulaikyti. Kiti pabėgo ir rado prieglobstį užsienyje. FETO teroristinės organizacijos vadeiva Fethullah Gülenas vis dar gyvena Jungtinės Valstijose.  Mūsų vyriausybė jau daugelį metų prašo Güleno ekstradicijos į Turkiją iš JAV ir FETO narių iš Europos šalių. Deja, šie prašymai vis dar nėra išpildyti.

Kita vertus, vis daugiau kitų pasaulio šalių vyriausybių supranta, kokį pavojų joms kelia ši teroristinė organizacija, ir imasi reikiamų veiksmų. FETO taip pat užsiima neteisėta veikla, pavyzdžiui, vizų padirbinėjimu, pinigų plovimu ir prekyba ginklais. Todėl daugelyje šalių FETO nariai šalinami iš viešojo ir privataus sektorių. Po 2016-ųjų daug su šia teroristine organizacija susijusių mokyklų užsienyje buvo perduotos Turkijos Maarif fondui. Šiandien Maarif mokyklos veikia daugelyje šalių ir teikia puikų išsilavinimą.

Turkijos kovos su FETO pobūdis ir apimtis niekuo nesiskiria nuo kitų šalių kovos prieš organizacijas, kurios terorizavo pareigūnus ir civilius bei kėlė pavojų demokratinėms vertybėms, pagrindinėms teisėms ir laisvėms. Turkija daro tai, ką praeityje darė ir kitos šalys, kovodamos su terorizmu. Visos procedūros atitinka įstatymus.

Terorizmas neturi tautybės, etninės priklausomybės ar religijos. Šis pavojus kelia grėsmę visai žmonijai. Todėl atsakas į šią grėsmę turi būti vieningas ir ryžtingas. Nė viena valstybė neturi prabangos skirstyti teroristus ir jokia teroristinė organizacija negali būti klasifikuojama kaip „naudinga“ pagal pageidavimus. FETO atsakinga už šimtus prarastų gyvybių ir kitus sunkius nusikaltimus prieš Turkijos žmones. Šešeri metai po 2022 m. liepos 15-osios, Turkija tęsia savo ryžtingą kovą prieš FETO, lygiai taip pat tęsdama kovą prieš kitas teroristines organizacijas, tokias kaip PKK, PYD-YPG, DHKP-C ir DAESH.

Tikimės, kad tarptautinė bendruomenė bus solidari su Turkija kovojant prieš terorizmą.

2022.07.14; 09:00

English

Mevlüt ÇAVUŞOĞLU – Minister of Foreign Affairs of the Republic of Türkiye

Mevlüt ÇAVUŞOĞLU, Minister of Foreign Affairs of the Republic of Türkiye

On the evening of July 15, 2016, the “Fethullahist Terrorist Organization” (FETO) launched a bloody coup attempt against the people and the government of my country. Their aim was to establish a radical, fundamentalist regime, loyal only to their ringleader Fetullah Gülen.

As FETO affiliated army units left their barracks to occupy key locations, such as the Bosphorus Bridge in Istanbul and fighter jets and attack helicopters bombed strategic targets including the Parliament, Presidential compound, army and police headquarters; thousands of civilians took to the streets to stop this unprecedented heinous coup attempt. The plotters killed 251 innocent civilians and left thousands injured. On that night the Turkish people defended democracy with their lives. This heroic response was something the conspirators did not foresee.

To understand what transpired, one has to understand the true nature of FETO. FETO was established in the late 1960’s as a so-called “religious movement”. In the guise of promoting education and inter-religious dialogue, it managed to cover its malign intentions. 

The well-planned and wide-spread infiltration by FETO members and converts into the army, law enforcement, judiciary and numerous government institutions, including my Ministry, was carried out for decades clandestinely for an overarching plan, of which the final phase was unleashed on July 15, 2016.

Had the coup attempt succeeded, there would have been a very different Türkiye today. Democracy would not have existed and fundamental rights and freedoms would have been suspended indefinitely. The nation would have fallen in the hands of an extremist government.

FETO not only controlled a significant portion of educational institutions, but also owned numerous financial institutions. Their bank accounts were fed by prominent FETO members in industry and commerce, as well as by officials and members of the public. Many innocent civilians were also lured into contributing to FETO’s finances as their piety was manipulated. The enormous income driven from their schools around the globe was channeled into these accounts clandestinely waiting for their ultimate move.

Following the bloody coup attempt of July 15, 2016, a resolute cleansing of the public sector, including government institutions and the military, as well as of the private sector from all FETO affiliated persons and companies was initiated.  Some prominent conspirators have been apprehended. Others escaped justice and found refuge in foreign countries. The head of the FETO terrorist organization, Fethullah Gülen, still resides in the United States. Our government has been requesting the extradition of Gülen to Türkiye from the United States as well as that of FETO members from European countries for years. Unfortunately, these requests have not been fulfilled yet.

On the other hand, elsewhere in the world, an increasing number of governments understand the danger this terrorist organization also poses to them and are taking the necessary steps. FETO is also engaged in illegal activities such as visa fraud, money laundering and arms trafficking. Consequently, FETO members are being cleared from public and private sectors in many countries. Many schools affiliated with this terrorist organization abroad have been transferred to the Turkish Maarif Foundation after 2016. Today, Maarif Schools are functioning in many countries and are providing excellent education worldwide.

The nature and scope of Türkiye’s fight against FETO is no different than that exercised by other countries against organizations which had terrorized officials and civilians alike, and endangered democratic values, fundamental rights and freedoms. Türkiye is doing what the respective countries in their fight against terrorism have done in the past. All procedures are in compliance with law.

Terrorism does not have a nationality, ethnicity or religion. This menace threatens humanity as a whole. Therefore, the response to this threat must be united and determined. No state has the luxury to differentiate between terrorists and no terrorist organization can be classified as “useful” according to preferences. FETO is responsible for the loss of hundreds of lives as well as other grave crimes against the Turkish people. Six years after July 15, 2016, Türkiye continues its resolute fight against FETO, just as it continues its fight against other terrorist organizations such as the PKK, PYD-YPG, DHKP-C and DAESH.

We expect the international community to stand in solidarity with Türkiye in the fight against terrorism.

2022.07.13; 08:00

SkaitomiausiosTrumposios naujienos

Mevlüt Çavuşoğlu (Мевлют Чавушоглу)

Ankara, vasario 28 d. (AFP-ELTA). Karo laivai nebegalės plaukti Bosforo ir Dardanelų sąsiauriais. Tai pirmadienį paskelbė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.
 
Šis sprendimas gali skaudžiai smogti Rusijos kariniam laivynui. Sąsiauriai jungia Viduržemio jūrą su Juodąja jūra. Remiantis tarptautine Montrė sutartimi, Turkija karo metu gali riboti karo laivų plaukimą.
 
Turkija praėjusią savaitę smarkiai sukritikavo Rusijos pradėtą Ukrainos puolimą.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.03.01; 06:44
English

Mevlüt Çavuşoğlu – Minister of Foreign Affairs of the Republic of Turkey. EPA – ELTA photo.

The international community frequently expresses its condemnation of terrorism in all its forms and manifestations and its determination to fight terrorism. This is an appropriate attitude, as terrorism remains a major threat to the common security, well-being, values and prospects for a brighter future of all humanity.

The phenomenon of terrorism has undergone a transformation in recent years. In the process, as the aims and means of terrorist organizations have expanded, their actions have taken on new dimensions. Terrorist organizations are trying to adapt themselves to social, economic and technological developments and a rapidly evolving international environment. Some of the terrorist groups are not clearly visible and are hidden behind a slyly designed propaganda tool. This case also requires a review of our global counter-terrorism strategy. The effective fight against terrorism requires a comprehensive perception and awareness on the next generation terrorist organizations, as well as a new perspective and a strong political will that the international community should demonstrate in this direction.

It is time to break down stereotypes by reviewing our established assumptions in the face of the new threat of terrorism. A new type of terrorist organization, namely the Fetullahist Terrorist Organization (FETO) and Turkey’s struggle against it are a striking example in this regard.

Turkey faced a brutal coup attempt by FETO on 15 July 2016. FETO, a secret terrorist organization that infiltrated state bodies, attempted to destroy democracy and overthrow the democratically elected government by force. On that black night, as a result of the terrorist acts of FETO 251 of our citizens were killed and more than 2,000 citizens injured. State institutions, especially our Parliament and the Presidency, where the free will of the nation is embodied, were assaulted by heavy weaponry including attacks by tanks, military aircraft and helicopters.

How could FETO members be so cruel to the Turkish nation that night? How did they become so hostile to the elected government and the legitimate constitutional order? Our answers to these questions may contain clues about the emergence and structure of this very dangerous group that is active in an effective manner in a number of countries.

Members of this insidious organization were subjected to ideological indoctrination and brainwashing in Turkey and various other countries through the abuse of the most sacred national and spiritual values, mostly in so-called educational institutions in the form of schools, language centers or dormitories. Their worldviews have also been shaped on a myth of fabricated wisdom built around the ringleader Fethullah Gulen, who has been declared the so-called ‘imam of the universe’. The distorted hierarchy within FETO obliges his orders to be seen as absolute facts and cannot be questioned even if they are contrary to democratic values and human rights. FETO brainwashed young people to such an extent that they eventually became alienated to their friends, even their families, in order to secure their full obedience. FETO coup plotters, like remote-controlled robots, did not hesitate to point guns at their colleagues and comrades in arms to slaughter them on the night of July 15, once they received FETO’s instructions.

FETO affiliated individuals are also able to hide by taking on different identities in the society in which they live. The organization has specifically targeted the civil, military and security bureaucracy. The ultimate goal of all this is to take over the institutions of the state. 

Turkey’s experience before the coup attempt is full of examples of illegal methods that the FETO can resort to in order to advance its agenda. These include blackmailing politicians and bureaucrats, resorting to large-scale systematic deceptions in central examinations to place their members in state institutions, manipulation, making fictitious claims to initiate judicial proceedings against their opponents, and taking advantage of the media, business, school and NGO networks they own for this purpose.

The first target of the FETO is obviously the Republic of Turkey. For this reason, they are engaged in a systematic black propaganda activity aimed at directing international public opinion against Turkey. However, I would like to share the following friendly advice: it would be a grave misconception to think that FETO is only a threat to Turkey. There is no doubt that the legal investigations to be launched in the countries where FETO has placed itself will expose many illegal       activities ranging from financial corruption to fraud in visa and asylum applications. It’s high time that these countries take this step.

Contrary to what its members assert, FETO is not a party to a political conflict in Turkey, but a bloody terrorist and criminal network. All political parties represented in the Turkish Grand National Assembly, ruling or opposition, also consider FETO a terrorist and criminal network.

My message is clear. We have to act together and with the same determination against all terrorist organizations, regardless of their forms, including FETO.  No compromise can be made to those who commit acts of terrorism. As in the case of FETO, we must defend democracy and freedoms, taking into account the hidden face of terrorism. We owe it to our citizens, to the victims of terrorism and to future generations.

Mevlüt Çavuşoğlu – Minister of Foreign Affairs of the Republic of Turkey

2021.07.14; 08:00

Trumposios naujienos

Lietuvos URM vadovas Gabrielius Landsbergis ir Turkijos URM vadovas Mevlütas Çavuşoğlu. URM.lt nuotr.

Liepos 13 dienos vakare užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kartu su Vyriausybės kanclere Giedre Balčytyte bei vidaus reikalų viceministru Arnoldu Abramavičiumi atvyko į Ankarą, kur susitiko su Turkijos užsienio ir vidaus reikalų ministrais Mevlütu Çavuşoğlu bei Süleymanu Soylu.

Pagrindinis vizito į Ankarą tikslas yra susijęs su bendrų veiksmų paieška, stabdant išaugusios nelegalios migracijos srautus per Baltarusiją į Lietuvą, užkertant kelią naujo nelegalios migracijos maršruto į Lietuvą per Baltarusiją atsiradimui bei išardant šiuo metu veikiančias nusikalstamas žmonių gabenimo schemas.

Ministras G. Landsbergis pabrėžė, kad Lietuva ir Turkija yra partnerės, kurios sėkmingai bendradarbiauja Šiaurės Atlanto organizacijoje. „Lietuva patiria ne pabėgėlių krizę – tai Aliaksandro Lukašenkos režimo hibridinis karas prieš Lietuvą. Baltarusijos režimas, prisidengdamas reguliaraus komercinio oro susisiekimo veikla, galimai naudoja Turkijos Stambulo oro uostą kaip tranzitinį punktą režimo organizuojamos nelegalios migracijos  kelyje“, – teigė G. Landsbergis.

Susitikimuose sutarta dirbti kartu, siekiant sustabdyti nelegalios migracijos srautus į Europą. Turkija tampa vis didesne nelegalių migrantų iš kaimyninių regionų tranzito šalimi. Galimai apie 20 proc. atvykstančiųjų lėktuvais tranzitu per Stambulo oro uostą į Minską yra nelegalūs migrantai. Ministras G. Landsbergis paprašė Turkijos valdžios atstovų skirti daugiau dėmesio ir pastangų, užkertant kelią Baltarusijos režimo prieš Europą vykdomai hibridinei atakai, kurių metu nelegali migracija  naudojama kaip ginklas. 

Turkijos pareigūnai patikino, kad šalies institucijos artimiausiu metu yra pasiruošusios pasidalinti savo patirtimi ir žiniomis su Lietuvos pareigūnais dėl efektyvaus sienų valdymo ir nustatant trečiųjų šalių piliečių tapatybę. Sutarta, kad dar šią savaitę į Turkiją atvyks nedidelė ekspertų delegacija konkrečioms bendradarbiavimo priemonėms aptarti. Daug dėmesio ministro susitikimuose buvo skirta informacijos tarp šalių keitimosi klausimams, siekiant operatyviai nustatyti nelegalių migrantų tapatybę.

Iš Ankaros užsienio reikalų ministras G. Landsbergis vyks į Bagdadą (Irakas), kur ketina aptarti bendradarbiavimo galimybes nelegalios migracijos srityje su Irako užsienio reikalų ministru Fuadu Husseinu. 

Informacijos šaltinis – Lietuvos užsienio reikalų ministerija

2021.07.14; 13:00

Aktualijos

Turkijos ir Lietuvos vėliavos. Slaptai.lt fotografija

Turkijos turima patirtis neteisėtos migracijos stabdymo srityje būtų labai svarbi, sprendžiant Baltarusijos prieš Europą vykdomą hibridinę ataką, pasitelkiant nelegalią migraciją prieš Lietuvą, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Turkijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrų susitikimas. URM.lt nuotr.
 
„Neteisėta migracija, siunčiant į Lietuvą migrantus iš Irako ir Sirijos, yra Baltarusijos atsakas į̨ Europos Sąjungos įvestas sankcijas. Turkijos turima patirtis neteisėtos migracijos stabdymo srityje būtų labai svarbi, sprendžiant šią dirbtinai sukeltą krizę“, – Italijoje po sekmadienį įvykusio susitikimo su Turkijos kolega Mevlütu Çavuşoğlu sakė G. Landsbergis.
 
Ministrai, kurie pirmadienį dalyvauja Globalios koalicijos kovai prieš Daesh/ISIS užsienio reikalų ministrų susitikime, taip pat aptarė saugumo situaciją Rytų partnerystės regione, sakoma pranešime.
 
Turkijos užsienio reikalų ministras priėmė G. Landsbergio kvietimą atvykti į̨ Ukrainos reformų konferenciją, kuri liepos 7–8 dienomis vyks Vilniuje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.28; 11:00
Gordijo mazgas

Du turkų vyrai išgelbėjo dviejų moterų ir vieno policijos pareigūno gyvybes per pirmadienį Austrijos sostinėje vykusią teroristinę ataką, nusinešusią bent penkių žmonių gyvybes. Pasak Anadolu agentūros (AA) pranešimo, vyrai buvo pašauti vieno iš šaulių ir patys vos išvengė mirties.

Recep Tayyip Gültekin pasakojo, jog kartu su savo draugu Mikail Özer šūvius išgirdo būdami Vienos centre. Jie patraukė neramumų kryptimi ir pamatė šaulį, šaudantį į civilius praeivius. Gültekin pagelbėjo sužeistai moteriai.

“Kai nunešiau moterį į greta esantį restoraną, teroristas nukreipė ginklą į mane”, pasakojo Gültekin. Jis griuvo ant žemės, bandydamas išvengti šaulio šūvių iš ilgavamzdžio šautuvo, tačiau buvo pašautas. “Mes nusigavome iki draugo automobilio ir nuskubėjome į artimiausią policijos nuovadą pranešti apie įvykį.”

Gültekin pasakojo, kad vėliau jie pamatė susišaudymo metu sužeistą policijos pareigūną. Žinodami, kad medikų komandos negali prisiartinti prie konflikto vietos, Gültekin kartu su draugu nunešė pareigūną į greitosios pagalbos automobilį. Jie taip pat pagelbėjo įvykio vietoje sutiktai pagyvenusiai moteriai nusigauti į saugesnę vietą.

Turkijos Užsienio reikalų ministras Mevlüt Çavuşoğlu išreiškė padėką abiems turkams už pagalbą sužeistiems civiliams ir policijos pareigūnui rizikuojant savo gyvybe. “Du mūsų broliai padarė tai, ką žmogus, musulmonas, turkas ir turėtų padaryti”, kalbėjo jis.

Antradienį, prezidentas Recep Tayyip Erdoğan taip pat video skambučiu susisiekė su Gültekin ir Özer. Skambučio metu Erdoğan palinkėjo Öztekin greitai pasveikti ir teiravosi apie jo sveikatos būklę.

Pabrėždamas, kad Turkija jais didžiuojasi, Erdoğan pasakė: “Ir toliau padėkite austrams. Galbūt jie mūsų nesupranta, bet mes suprantame juos”.

Informacijos šaltinis – dailysabah.com

2020.11.04; 10:40

Gordijo mazgasSkaitomiausios

Lietuvoje reziduojantis Turkijos ambasadorius Gokhanas Turanas (Gökhan Turan). Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prieš keletą dienų turėjau svarbų susitikimą. Vilniuje reziduojantis nepaprastasis ir įgaliotasis Turkijos ambasadorius Gokhan Turan (Gökhan Turan) pakvietė vadinamiesiems darbiniams pusryčiams, kurių metu išdėstė oficialią Turkijos poziciją svarbiais politiniais klausimais. Pavyzdžiui, dėl šv. Sofijos soboro ateities, dėl NATO ir Turkijos santykių, dėl Turkijos požiūrio į 2016-ųjų liepos 15-osios įvykius bei Fetullah Giuleno judėjimą.

Ambasadorius Gokhan Turan pabrėžė, jog Turkija nenorinti iš Lietuvos nieko ypatingo. Tiesiog Turkija prašo, kad mes, lietuviai, kalbėdami bei rašydami apie politines intrigas, kurios susijusios su Ankara ir Stambulu, minėtume ne vien Turkijos oponentų argumentus. Oficialioji Ankara mano būsiant teisinga, jei Lietuva nepamirštų įsiklausyti ir į Turkijos pastabas. Vaizdžiai tariant, jei kritikuojame Turkiją, remdamiesi, sakykim, Prancūzijos, Graikijos, Armėnijos, JAV argumentais, nepamirškime pasidomėti, kokie gi  turkiški kontrargumentai. Tik tiek.

Jei Lietuvos žurnalistams, politikams, politologams trūksta informacijos, jei esama įtarimų, jog Turkija elgiasi neteisingai, Turkijos ambasadorius visuomet pasiruošęs pateikti paaiškinimus bei komentarus.

Šiandien portalas Slaptai.lt taip ir elgiasi – publikuoja oficialius Ankaros patikslinimus Turkijai svarbiomis temomis.

Šv. Sofijos soboras mečete tapo prieš penketą šimtmečių

Turkija supranta, kad Šv. Sofijos soboras (Hagia Sophia) laikomas vienu iš ypatingiausių architektūros paminklų pasaulyje. Turkijos valdžia suvokia jos išskirtinę kultūrinę, istorinę ir dvasinę vertę.

Tačiau nederėtų pamiršti, kad Hagia Sophia mečete buvo paversta dar 1453 metais – po Stambulo užkariavimo. Šv. Sofijos soboras mečete laikomas jau daugiau nei penkis šimtus metų! Nejaugi Turkija turėtų grįžti penkis amžius atgal?

Turkijos ambasada Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Be kita ko, kaip mečetė ji yra neatskiriama Fatih Sultan Mehmet Labdaros komplekso, kurį Sultonas pats įkūrė 1462 metais, dalimi. Teisiškai žvelgiant, Hagia Sophia yra šio Labdaros komplekso nuosavybė. Remiantis Turkijos labdaros kompleksų įstatymu, turtas (hayrat) pirmiausia turėtų būti naudojamas pagal paskirtį, kuri įvardyta jo steigimo dokumente (Waqfiye).

Dar labai svarbu pažymėti: Šv. Sofijos soboras beveik penkis šimtus metų buvo naudojamas kaip svarbi protokolinė mečetė, nes ji yra arti Topkapi rūmų – buvusios pagrindinės Sultono rezidencijos ir Osmanų Imperijos administracinio centro.

Tiesa, 1934-aisiais ji Ministrų Tarybos sprendimu buvo paversta muziejumi. Hagia Sophia Muziejus yra administruojamas Kultūros ir Turizmo ministerijos. Šis ypatingas pastatas 1985-aisiais buvo įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip „Istorinės Stambulo vietos“ sąrašo dalis (nuo 1983 metų Turkija aktyviai prisideda prie UNESCO Pasaulio paveldo centro ir Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos). Taigi Turkija turi gilias ir senas tradicijas rūpintis kultūros, istorijos, architektūros paminklais (net 18-a Turkijos paveldo vietų įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą).

Galima nė neabejoti: Hagia Sophia buvo ir bus tinkamai bei kruopščiai saugoma, kokį statusą beturėtų. Tik Osmanų ir Turkijos valdžios institucijų milžiniškų pastangų dėka šį statinį pavyko apsaugoti nuo stichinių nelaimių kaip reikšmingą, svarbų tiek krikščioniškosios, tiek islamo kultūros paveldą.

Nūnai Turkijos Valstybės Taryba nutarė panaikinti Ministrų tarybos priimtą sprendimą paversti Hagia Sophia muziejumi, bet tai daro remdamasi įstatymais. Nepaprastasis ir įgaliotasis Turkijos ambasadorius ponas Gokhanas Turanas pabrėžė, jog tai – teisininis sprendimas, ir Turkija tikisi, jog visos valstybės gerbs turkų pasirinkimą.

„Kai kurios ES narės elgiasi demonstratyviai antiturkiškai“

Turkija patiria didelę naštą atskirdama Eurazijos sausumos vakarinius ruožus nuo nepastovios ekosistemos, supančios Europą. Turkiškos diplomatijos ir turkiškų karinių pajėgų buvimas daug kartų gynė Europą nuo išorės pavojų. Turkija jaučia atsakomybę ginant ir saugant savo partneres – Europos sąjungos valstybes (Turkija vis dar yra kandidatė tapti ES nare; Turkijos naikintuvai jau ne sykį saugojo Baltijos šalų oro erdvę).

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlüt Çavuşoğlu

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlut Cavusoglu (Mevlüt Çavuşoğlu) straipsnyje „Europos Sąjungos ir Turkijos santykiai yra įtemti, tačiau turime bendrybių, kuriomis privalome remtis“ (POLITICO leidinys, 2020 liepos 13 d.) apgailestavo, jog kai kurios ES narės elgiasi … demonstratyviai antiturkiškai. Taigi kai kurių ES narių aštri retorika bei maksimalistinės pozicijos dėl aukštos strateginės svarbos problemų siaurina prasmingo bendradarbiavimo galimybes.

Turkijos URM vadovas turi omenyje tris konkrečius atvejus.

Pirma – situacija Libijoje. Jau daugiau nei metai, kai karo vadas Khalifa Haftar ir jo pajėgos puola teisėtą, Jungtinių Tautų (JT) pripažintą šalies valdžią Tripolyje. Susiskaldžiusi, skirtingoms šalims remiant skirtingas šio konflikto puses, ES nesugebėjo imtis suderintų veiksmų. Todėl šis karo vadas, finansuojamas Jungtinių Arabų Emyratų ir remiamas Egipto bei Rusijos, griauna ilgalaikės taikos ir stabilumo galimybę. Kol pučistinė kariuomenė ir samdomi kariai sulaukia pastiprinimo, ES operacija Irini Viduržemio jūroje (kurios tikslas, kaip skelbia, yra priversti laikytis Libijai taikomo ginklų embargo) praktiškai taiko sakcijas teisėtai valdžiai.

Sausio mėnesį Turkijos prezidentas Recep Tayyip Erdoganas leidinyje POLITICO rašė, kad situacija Libijoje bus lakmuso testas ES. Europa turi atsikvošėti, matydama šokiruojančius masinius kapus Tarhune, kur palaidoti žmonės, galimai nužudyti Haftaro pajėgų. Tuo pat metu Libijos naftos blokada atima iš Libijos žmonių gyvybiškai svarbius išteklius.

Palikti Libiją karo vado galiestingumui buvo šiurkšti klaida. Turkijos techninė ir mokomoji pagalba teisėtai Libijos valdžiai, sutaikta jos prašymu, pakeitė pusiasvyrą ir padidino tokių diplomatinių pastangų kaip Berlyno Konferencija gyvybingumą. Be Turkijos pagalbos Tripolis būtų neatlaikęs pučistinės koalcijos spaudimo, ir šalį būtų ištikusi didžiulė humanitarinė nelaimė, o jos pasekmes jaustų ir Europa.

Prancūzija – tradicinė sąjungininkė ir partnerė Europoje – užuot buvusi Turkijos pusėje, remia Haftarą. Be kita ko, skleidė melagingus teiginius apie jos karo laivo ir Turkijos laivų incidentą Viduržemio jūros rytuose. Kai NATO nepatvirtino tų kaltinimų, Paryžius pasitraukė iš svarbios Aljanso operacijos. Ar tas prancūzų pasitraukimas – tinkamas strateginis sprendimas?

Antra, kalbant apie Siriją, turkų buvimas Idlibo mieste šiaurės vakaruose užkirto kelią humanitarinei katastrofai, kurią būtų patyrę apie 3,5 milijono žmonių, susispaudžiusių nedidelėje teritorijoje ir kenčiančių Sirijos režimo smurtą. Būtent turkiška intervencija sustabdė žudynes ir milijono pabėgėlių žygį pietinių Europos sienų link.

Kaip didžiausia pasaulyje pabėgėlių prieglobsčio šalis, tvirtina Turkijos užsienio reikalų ministras M.Cavusoglu, mes išleidome daugiau nei 40 milijardų JAV dolerių, kad nuo bado ir troškulio išgelbėtume beveik keturis milijonus Sirijos pabėgėlių, apsistojusių Turkijoje. Nereikia tikėtis, kad priimsime jų dar daugiau. Be to, mes sudarėme galimybę 400 tūkst. Sirijos pabėgėlių sugrįžti į tėvynę – tas vietas, kurias iš „Daesh“ (ISIS) ir PKK/YPG teroristų perėmė Turkijos kariuomenės būriai.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA-ELTA nuotr.

Trečia, Kipras ir Viduržemio jūros rytinė dalis. Liepos 6-ąją bendroje spaudos konferencijoje Ankaroje ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ponas Josepas Borrellis pažymėjo, esą „Rytų Viduržemio jūra yra svarbiausias regionas Europai“. Tačiau Europa neturėtų pamiršti, kad ši jūra gyvybiškai svarbi ir Turkijai. Turkija turi ilgiausią pakrantę Viduržemio jūros rytuose.

Deja, maksimalistinės ir vienašališkos Graikijos ir Kipro graikų pretenzijos pažeidžia tiek Turkijos, tiek Kipro turkų suverenias teises. Turkija daug kartų tvirtino pasiruošusi dialogo pagalba ieškoti teisingo, nešališko ir taikaus sprendimo. Tą patį yra deklaravę ir Kipro turkai. Deja, Europos atsakas buvo priešiškas Turkijai ir Šiaurės Kipro Turkų respublikai. Todėl Turkijai nieko kito nebelieka, kaip tęsti gręžimo ir žvalgymo darbus Rytų Viduržemio jūroje siekiant apsaugoti savo nacionalinius interesus ir lygias Kipro turkų teises.

Šie trys atvejai, pasak Turkijos užsienio reikalų ministro, yra nerimą keliančios Turkijos atstūmimo per netvarią politiką apraiškos. Turkija taip pat nuvilta, kaip vilkinamas jos priėmimas į ES.

Europa turėtų teikti pirmenybę ne dvigubiems standartams, o abipusiai naudingoms formulėms su Turkija.

Kokie tikrieji FETO organizacijos tikslai

Turkija mano, kad 2016 metų liepos 16 dieną šalyje bandyta surengti karinį pervesmą. Neteisėtų pastangų pakeisti Turkijos valdžią lyderiu laikomas Fetullag Gulen ir jo vadovaujama organizacija FETO (FETÖ). Turkijos žvalgyba turi informacijos, jog ši organizacija prieš ketverius metus panaudojo brutalią karinę jėgą prieš nekaltus civilius, nužudydama 251 asmenį ir sužeisdama tūkstančius. Jie mėgino likviduoti Turkijos Respublikos prezidentą, puolė Ministro Pirmininko automobilį ir iš oro bombardavo Didįjį Nacionalinį Medžlisą. Jie atakavo Prezidentūros kompleksą, Nacionalinės Žvalgybos organizacijos ir Turkijos Nacionalinės Policijos departamentus. Taip pat buvo iš oro subombarduota Turkijai labai svarbus antiteroristinę veiklą atliekantis Policijos Specialiųjų Operacijų Centras Ankaroje (žuvo 55 policininkai).

Turkijos žvalgybos emblema

Turkija tvirtina turinti užtektinai informacijos, leidžiančios tvirtinti, kad kruviniausia Turkijos istorijoje teroristinė ataka buvo orgaizuota FETO, vykdanti Fetullah Guleno įsakymus ir nurodymus.

Vienas iš įrodymų – perversmo metu sąmokslininkai įkaitu paėmė Akinci Oro pajėgų bazėje buvusį dabartinį Gynybos ministrą Hulusi Akar. Jie ragino suimtąjį generolą kalbėtis tesiogiai su Fetullah Gulen, tikėdamiesi, kad šis pereis jų pusėn.

Turkija įsitikinusi, kad būtų didžiulė klaida apie F.Gulen ir jo pasekėjus spręsti vien pagal 2016-ųjų liepos 16-osios įvykius. Tų dienų perversmas – tik ledkalnio viršūnė. Viskas prasidėjo 1970-aisiais – prisidengiant labdaringuoju švietimu. F.Gulen ir jo pasekėjai užsimaskavo kaip neva nekaltas švietimo judėjimas. Jie pradėjo kurti savo pasekėjų mokyklas Turkijoje (apie tūkstantį) ir daugiau nei aštuonis šimtus tokio pobūdžio švietimo įstaigų įkūrė visame pasaulyje. Tai buvo pirmasis infiltracinės kampanijos žingsnis, kai vaikai ir jų tėvai buvo verbuojami iš pažiūros nekaltu geresnio švietimo ir gero darbo pažadu.

Nuotraukos, pasakojančios apie 2016-ųjų liepos 15-osios įvykius Turkijoje. Žurnalas „July 15. Coup attempt in Turkey and peoples victory”.

Užsimaskavusi kaip švietimo judėjimas ši organizacija ilgainiui peraugo į slaptą struktūrą, siekiančią perimti Turkijos valstybės kontrolę. Daugybė žmonių Turkijoje, kurie nepritarė, buvo vejami iš svarbių postų, pareigų, kariuomenės. Kai organizacija įgijo daugiau turto, ji pradėjo kontroliuoti verslininkus bei viešuosius konkursus.

2017 metų balandžio 24 dieną Kasacinio teismo 16-oji Baudžiamoji kolegija savo analizės pagrindu nutarė, kad FETO yra ginkluota teroristinė organizacija, o Kasacinio teismo Baudžiamųjų kolegijų asamblėja patvirtino šį sprendimą.

Turkijos žvalgyba šiuo metu mano, kad FETO turi padalinių per 160 užsienio šalių.

Turkija įspėja savo draugus ir sąjungininkus dėl FETO organizacijos keliamų pavojų ir yra patenkinta, kad pasaulyje daugėja supratimo apie tikruosius FETO kėslus.

2020.07.19; 20:00

Aktualijos

Dėl padėties šiauriniame Armėnijos ir Azerbaidžano pasienyje užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius telefonu kalbėjosi su Armėnijos užsienio reikalų ministru Zohrabu Mnatsakanyanu ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministru Jeyhunu Bayramovu.
 
Kaip praneša Užsienio reikalų ministerija, pokalbiuose aptarta padėtis prie Armėnijos-Azerbaidžano sienos, kur nuo liepos 12 dienos vyksta intensyvūs susišaudymai, iš abiejų pusių pareikalavę žmonių aukų ir sužeistų, padaryta daug žalos civilinei infrastruktūrai.
 
L. Linkevičius išreiškė užuojautą žuvusiųjų artimiesiems, pažymėjo, kad Lietuvą su abejomis Kaukazo šalimis sieja draugiški santykiai, todėl esame ypatingai suinteresuoti, kad situacija būtų kuo greičiau suvaldyta.
 
„Atsinaujinęs ginkluotas konfliktas tarp dviejų Rytų Partnerystės šalių kelia didžiulę grėsmę saugumui regione. Konfrontacija nereikalinga nei vienai iš šalių, dabar svarbiausia ryžtingai suvaldyti situaciją, padaryti strateginę pauzę, nutraukiant ugnį ir susilaikant nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų skatinti tolesnį eskalavimą”, – pabrėžė užsienio reikalų ministras, kviesdamas šalis išnaudoti turimas dvišalio komunikavimo galimybes bei pažymėdamas stipresnio ESBO Minsko grupės įsitraukimo būtinybę.
 
Situaciją Armėnijos ir Azerbaidžano pasienyje L. Linkevičius telefonu aptarė ir su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu. Pokalbyje pažymėta, kad konfrontacija neatneš naudos nei vienai iš pusių, pabrėžta būtinybė, kad šalys griežtai laikytųsi ugnies nutraukimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.18; 09:37
English

Mevlüt Çavuşoğlu. EPA – ELTA foto

After every cataclysmic event one tends to think that the world will never be the same. This time it is true that in certain ways the world must change. Global history is laden with such turning points almost all being painful. For years we have been warned that a pandemic could be that cataclysmic. The section of humanity that live amidst raging wars, crises, endemic fragility, state collapse, and human misery could be pardoned for thinking that it could not be worse. Those living in peaceful, prosperous regions could think that nothing could harm them and that they were destined to remain lucky. Yet a pandemic is what it is; no society, no individual can hope to be outside the reach of a deadly virus. We thus distance ourselves from the others, from the blessings of social interactions.

Infections have reached all continents except Antarctica, numbers race towards one million and will surely surpass it, more than a third of humanity is ordered to stay home, and all those lives we have already lost in shocking numbers will be joined by scores of others. The economic toll of this pandemic will also be daunting and can be long term. The impact on existing state fragilities, on politics and security will surely encumber governments around the world. We have yet to see the light at the end of this tunnel and we cannot wait for it. It is a moment of reflection but also leadership and action.

The global system was in tatters even before humanity was struck by the coronavirus. Turkey for one had been making the case that we needed to reform the system. We called it “the world is larger than five” agenda, referring to the outdated composition of the UN Security Council but not stopping there. As a country that had to address unending conflicts and human misery in our close neighbourhood and home to largest refugee population in the world, we have known that the system was not working. In 2008 when the world was struck, that time by the economic pandemic, the G20 was able to bring a sense of direction and thus stability to the faltering world economy. The system had worked then but thanks in large degree to a relatively new global actor. We must brace for a similar massive economic impact this time around as well and make sure that the system works even as we make the necessary patches and replacements.

The top priority is to protect the health and safety of people from COVID-19. We support the timely G20 statement through which the leaders committed to act in solidarity in the fight against the pandemic and safeguard the global economy and unrestricted trade. The extension of SWAP agreements have been among significant measures agreed by the G20. We are happy that our proposal to form a Senior Officials Coordination Group was embraced by the G20 as we need to coordinate closely on issues such as border management and repatriation of citizens. I thank Canada for presenting initial ideas on its modalities. G20 is proving again to be the right format in global crisis management.

Turkey flag

A number of countries are also taking strong individual measures, Turkey included. However, individual efforts would not suffice. A global challenge requires a global response, first on the public health front and then in the economy, and over the long haul in reforming international institutions and the way countries support them. The relevant international institutions should assume an effective role in financial and medical equipment assistance. Protection of fragile communities, irregular migrants and refugees, and support to host countries are even more important now. Global supply networks and cargo transfers must run unhindered. Sanctions as a blunt policy tool must be evaluated from the humanitarian point of view. Many sanctions, including those against Iran hurt only the Iranian people but also their neighbours. At a time of a pandemic this risk is even higher. Developing and least developed countries, notably in Africa must not be left behind.

A cross cutting theme in the much needed global response is ending the conflicts that exact very heavy toll on the humans, ecosystem, economy and our conscience. We therefore call on the international community to step down in all conflicts, cease hostilities, and search earnestly for dialogue and reconciliation including in the Middle East. Geopolitical competitions and political grievances make little sense when the world is fighting for its very health and know that everyone suffers. This call cannot go unheeded if we all take a moment to support it worldwide.

This generation of leaders are in fact defining the future of the world order by the decisions they take today with regard to the pandemic. The seeds we sow today will soon confront us as full blown realities. The reality of a rules-based global system, a network of functioning nation states that are resilient and accountable, economies that leave no one behind and benefit all, supported by fit-for-purpose international organizations, all focusing on the well-being of the people irrespective of their nationality, faith or race can be within reach. Because the alternative quests are not meaningful even harmful to the common good. And thus there may be an upside legacy of this pandemic, notwithstanding all the pain it has been causing, if we all choose to make it happen. Stay home and safe.

Article by H.E. Mr. Mevlüt Çavuşoğlu published in The Washington Times titled “What We Do Today Will Define Tomorrow”, 2 April 2020

2020.04.22; 13:22

По-русски

Mevlüt Çavuşoğlu (Мевлют Чавушоглу)

После каждого катастрофического события каждый склонен думать, что мир никогда не будет прежним. На этот раз правда, что мир определенным образом должен измениться. Мировая история обременена подобными поворотными вехами, которые почти все болезненны. В течение многих лет нас предупреждали, что пандемия может быть такой катастрофической.

Часть человечества, которая живет среди бушующих войн, кризисов, местной хрупкости, распада государства и человеческих страданий, может быть помилована за то, что она не может быть хуже. Те, кто живет в мирных, процветающих регионах, могут подумать, что ничто не может повредить им и что им суждено остаться счастливчиком. Однако какой бы ни была глобальная пандемия. Ни одно общество, ни один человек не может надеяться, что смертельный вирус не сможет достичь их.

Таким образом, мы отдаляемся от других, от благословений социальных взаимодействий. Инфекции достигли всех континентов, кроме Антарктиды и число заразившихся приближается к миллиону и, несомненно, превзойдет его, более трети человечества приказано оставаться дома, и ко всем тем жизням, которые мы уже потеряли в шокирующих числах, присоединятся десятки других. Экономический ущерб от данной пандемии также будет пугающим и может быть долгосрочным. Воздействие эпидемии на существующие государственные уязвимые места, на политику и безопасность, несомненно, вызовут проблемы для правительств по всему миру. Мы еще не увидели свет в конце этого туннеля, и мы не можем его ждать.

Пришло время размышлять, а также вести лидерства и действовать. Глобальная система была в клочья еще до того, как человечество было поражено коронавирусом. Турция, например, заявляла, что нам нужно реформировать систему. Мы назвали это повесткой дня «мир больше пяти стран», имея в виду устаревший состав Совета Безопасности ООН, но не останавливаясь на достигнутом. Как страна, которая должна была заниматься бесконечными конфликтами и человеческими страданиями в нашем близком соседстве и принимает самое большое количество беженцев в мире, мы знали, что система не работает.

В 2008 году, когда мир был поражен глобальной экономической пандемией, «большая двадцатка» смогла привнести чувство направленности и, таким образом, смогла обеспечить стабильность в неустойчивую мировую экономику. Система сработала в то время, но во многом благодаря относительно новому глобальному действующему актёру. В этот раз мы должны подготовиться к аналогичному значительному экономическому эффекту, даже когда мы внесем необходимые изменения и мы должны обеспечить, что система работает.

Главным приоритетом является защита здоровья и безопасности людей от COVID-19. Мы поддерживаем своевременное заявление G20, посредством которого лидеры обязались действовать солидарно в борьбе с пандемией и защите глобальной экономики и неограниченной торговли. Продление соглашений SWAP было одной из важных мер, согласованных G20. Мы также приветствуем, что наше предложение о создании Координационной группы старших должностных лиц было принято Большой двадцаткой.

Поскольку нам необходимо действовать в тесной координации по таким вопросам, как управление границами и возвращение граждан в свои стран. Я выражаю свою благодарю Канаду за представление первоначальных идей о ее модальностях. G20 снова оказывается правильным форматом в глобальном кризисном управлении.

Ряд стран также принимают сильные индивидуальные меры, включая Турцию. Однако индивидуальных усилий будет недостаточно. Глобальная проблема требует глобальных ответных действий, в первую очередь с точки зрения общественного здравоохранения, а затем экономики. В течение длительного времени в реформировании международных институтов и в том, как страны поддерживают их. Соответствующие международные учреждения должны взять на себя эффективную роль в оказании финансовой и медицинской помощи. Защита хрупких общин, нелегальных мигрантов и беженцев, а также оказание поддержки принимающим странам приобретают еще большую важность. Глобальные сети поставок и грузоперевозок должны работать беспрепятственно. Санкции, которые стали безрассудно используемым инструментом политики, должны оцениваться с гуманитарной точки зрения.

Turkijos vėliava

Многие санкции, в том числе против Ирана, наносят ущерб не только иранскому народу, но также и его соседям. Во время пандемии данный риск еще выше. Развивающиеся и наименее развитые страны, особенно в Африке, не должны оставаться позади. Сквозная тема в столь необходимых глобальных ответных мерах заключается в прекращении конфликтов, которые влекут за собой очень тяжелые последствия для людей, экосистемы, экономики и нашей совести. Поэтому мы призываем международное сообщество оставить позади все конфликты, прекратить военные действия и искренне искать диалог и примирение, в том числе на Ближнем Востоке. Геополитические соревнования и политические конфликты не имеют никакого смысла, когда мир борется за свое здоровье и все страдают.

Данный призыв не может остаться без внимания, если мы все уделим время, чтобы поддержать его во всем мире. Данное поколение лидеров фактически определяет будущее мирового порядка с помощью решений, которые они принимают сегодня в отношении пандемии. Семена, которые мы сеем сегодня, скоро столкнутся с нами как с полноценной реальностью. Реальность основанной на правилах глобальной системы, сети функционирующих национальных государств, которые являются устойчивыми и подотчетными, экономики, которые никого не оставляют позади и приносят пользу всем, при поддержке международных организаций, ориентированных на конкретные цели, все из которых сосредоточены на благополучии люди вне зависимости от их национальности, вероисповедания или расы могут быть в пределах досягаемости.

Потому что альтернативные поиски не имеют смысла, даже вредны для общего блага. Более того, если мы выберем способ достижения этого, несмотря на всю боль, которую данная пандемия причиняет, она может иметь положительный эффект.

Оставайтесь дома и в безопасности!

Статья Министра иностранных дел Турецкой Республики Г-на Мевлюта Чавушоглу под названием «То, что мы делаем сегодня, определит завтра», опубликованная в газете «Washington Times», 2 апреля 2020 года

2020.04.22; 06:00