Michailas Podoliakas. EPA – ELTA foto

Kyjivas, lapkričio 20 d. (AFP-ELTA). Vakarų bandymai įtikinti Ukrainą derėtis su Maskva po virtinės svarbių karinių Kyjivo pergalių skamba „keistai“ ir prilygsta prašymui, kad ji kapituliuotų, naujienų agentūrai AFP sakė svarbiausias Ukrainos prezidento biuro patarėjas.
 
„Turint iniciatyvą mūšio lauke, mažumėlę keista sulaukti tokių pasiūlymų: „Vis tiek negalėsite visko padaryti karinėmis priemonėmis, turite derėtis“, – sakė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas. Tai reikštų, kad šalis, „atgaunanti savo teritorijas, turi pasiduoti pralaiminčiai šaliai“, pridūrė jis per interviu AFP savo biure prezidentūros pastate Kyjive.
 
Neseniai JAV žiniasklaida pranešė, kad kai kurie aukšto rango pareigūnai ėmė raginti Ukrainą pamąstyti apie derybas. Jas V. Zelenskis atmeta, kol Rusija neišvedė savo pajėgų iš visos Ukrainos teritorijos. Kol kas tai vienintelė Ukrainos keliama išankstinė sąlyga. „Turi būti abipusis pripažinimas, kad karinė pergalė tikriausiai (…) negali būti pasiekta karinėmis priemonėmis“, – anksčiau šį mėnesį sakė JAV generolas Markas Milley, įžvelgęs „galimybę derėtis“.
 
Derėtis „nėra prasmės“
 
Pasak M. Podoliako, Maskva nepateikė Kyjivui „jokio tiesioginio pasiūlymo“ dėl taikos derybų, pirmenybę teikdama perduoti tai per tarpininkus ir netgi kelia paliaubų galimybę.
 
Kyjivas tokias kalbas laiko tik Kremliaus laviravimu siekiant laimėti atokvėpį mūšio lauke ir parengti naują puolimą. „Rusija nenori derybų. Rusija vykdo komunikacijos kampaniją, vadinamą „derybomis”, – sakė Ukrainos prezidento patarėjas. „Jai tiesiog reikia išlošti laiko, kad apmokytų mobilizuotas pajėgas, surastų papildomų ginklų ir sustiprintų savo pozicijas”, – perspėjo jis.
Vladimiras Putinas. Išsigimėlis
 
Nepaisant didelių Rusijos karinių pralaimėjimų pastarosiomis savaitėmis, įskaitant Ukrainos atkovotą svarbiausią pietinį Chersono miestą, prezidentas Vladimiras Putinas vis dar mano, kad „gali sunaikinti Ukrainą, tai jo manija“, su juo derėtis „nėra prasmės“, tvirtino M. Podoliakas.
 
Jo teigimu, Vakarai negali spausti Ukrainos sėsti prie derybų stalo. „Mūsų partneriai vis dar mano, kad galima grįžti į prieškarinį laikotarpį, kad Rusija dar gali būti patikima partnerė“.
 
Pasak M. Podoliako, Rusijos atsitraukimas nuo Kyjivo kovą, vėliau iš Charkivo srities šiaurės rytuose rugsėjį, Chersono išvadavimas šį mėnesį žymi „esminį“ lūžio tašką kare. Po virtinės karinių pergalių toliau kontrpuolimą vykdanti Ukraina „negali sau leisti jokių pertraukų“, nepaisant dar labiau situaciją sunkinančio žiemos šalčio ir sniego. „Šiandien net nedidelė pauzė tik didina Ukrainos patiriamus nuostolius“, – sakė pareigūnas.
 
Ilgesnio nuotolio raketos
 
Maskva jau kelias savaites apšaudo šalies energetikos infrastruktūrą, paskandindama milijonus namų į tamsą. Zaporižios regionas pietų Ukrainoje ir Luhansko rytuose dabar yra „pagrindinės kryptys“ armijai, sakė M.Podoliakas, bet nenorėjo spėlioti apie galimybę surengti karinę operaciją siekiant atkovoti Krymo pusiasalį, Maskvos aneksuotą 2014 metais.
 
Vladimiras Putinas. Viešojoje erdvėje gausu tokių videomontažų

Ukrainos valdžia ragina Vakarus didinti ginklų tiekimą, o tai „labai svarbu“ žiemą“, pridūrė M. Podoliakas. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishi Sunakas, šeštadienį pirmą kartą atvykęs į Kyjivą, pasiūlė naują didelį oro gynybos paketą, įskaitant 125 priešlėktuvinius pabūklus. „Mums vis dar reikia 150–200 tankų, maždaug 300 šarvuočių“, šimto artilerijos sistemų, 50–70 daugkartinio raketų paleidimo sistemų, įskaitant grėsmingas amerikietiškas HIMARS, kurių Ukraina kelias jau turi, taip pat „10–15 priešlėktuvinių gynybos sistemų dangui uždaryti“, vardijo M. Podoliakas.
 
Jis taip pat paminėjo JAV ATACMS raketas, galinčias nuskrieti 300 kilometrų. Šiuo metu Ukrainos turimos ginkluotės nuotolis vos viršija 80 kilometrų. M. Podoliako teigimu, tokios raketos „priartintų karo pabaigą“, nes leistų Ukrainai „sunaikinti didelius Rusijos karinius sandėlius“, esančius toli okupuotose teritorijose ir šiuo metu nepasiekiamus.
 
Kyjivui „nereikia“ pulti karinių taikinių Rusijoje, sakė patarėjas. „Karas baigsis, kai atgausime savo sienų kontrolę ir kai Rusija bijos Ukrainos“, – sakė jis.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.11.21; 11:43

Michailas Podoliakas. EPA – ELTA foto

Kyjivas, rugpjūčio 16 d. (ELTA). Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas pareiškė, kad antradienio rytą Rusijos okupuotame Kryme nugriaudėję sprogimai yra šiuo metu vykdomos pusiasalio demilitarizacijos dalis, praneša agentūra „Ukrinform“.
 
„Rytas netoli Džankojaus prasidėjo sprogimais. Primenu: normaliai valstybei priklausančio Krymo esmė – Juodoji jūra, kalnai, poilsis ir turizmas, o rusų okupuoto Krymo esmė – sandėlių sprogimai ir okupantams bei vagims kylanti didelė mirties rizika. Vyksta demilitarizacija“, – savo „Twitter“ paskyroje parašė M. Podoliakas.
Sprogimai – Kryme. Stop kadras
 
Ankstų antradienio rytą Krymo Džankojaus rajone nugriaudėjo keli sprogimai. Nors Rusijos gynybos ministerija vėliau pareiškė, kad toje teritorijoje viename Maskvos pajėgoms priklausančių sandėlių įsiplieskė gaisras ir dėl to detonavo ten laikyti sprogmenys, manoma, jog prieš šį objektą buvo surengta Ukrainos kariuomenės ataka.
 
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
 
2022.08.17; 07:00

Michailas Podoliakas. EPA – ELTA foto

Kyjivas, rugpjūčio 7 d. (ELTA). Rusija planuoja pusmečiui įšaldyti karą, kad galėtų sutelkti daugiau kareivių ir ginkluotės. Be to, Kremlius tikisi, kad Vakarai pavargs remti Ukrainą.
 
Tai interviu Vokietijos leidiniui „Tagesspiegel“ pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas.
 
„Jeigu Vakarai pavargs nuo karo, tai Rusija vėl smogs visa jėga“, – įspėjo jis.
 
Pasak M. Podoliako, Ukraina turi pereiti į kontrpuolimą, kad išvaduotų daugiau teritorijų, ypač šalies pietuose, o tam reikia daugiau ginkluotės.
 
„Kuo daugiau ir kuo greičiau mes gausime sunkiosios ginkluotės, tuo greičiau galėsime užbaigti šį karą“, – teigė jis.
 
M. Podoliakas taip pat pabrėžė, kad Ukrainai pergalė kare prieš Rusiją bus visų tarptautinės bendrijos pripažintų teritorijų susigrąžinimas.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.08.08; 15:00

Michailas Podoliakas. EPA – ELTA foto

Kyjivas, birželio 15 d. (ELTA). Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas atsakė į Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo grasinimus, kad esą po dvejų metų Ukrainos gali nebelikti pasaulio žemėlapyje, praneša portalas „rbc.ua“.
 
Anot M. Podoliako, tai pasakyti galėjo tik „mažas žmogus su dideliais kompleksais“.
 
„Jeigu Rusijos imperializmas turėtų veidą, tai būtų Medvedevas. Mažas žmogus su dideliais kompleksais, kurio vienintelė galimybė atkreipti į save dėmesį – purkštelėti nuodų į Ukrainos pusę arba grasinti pasauliui“, – parašė jis tviteryje.
 
Pasak M. Podoliako, „Ukraina buvo, yra ir bus“, o štai „kur bus Medvedevas po dvejų metų – klausimas“.
Dmitrijus Medvedevas. EPA – ELTA nuotr.
 
„rbc.ua“ primena, kad Ukraina pasiūlė Jungtinėms Valstijoms susitarimą dėl suskystintųjų dujų tiekimo lendlizo. Kyjivas už jas sumokėtų per dvejus metus.
 
D. Medvedevas į tai reagavo žodžiais, jog Kremliuje abejojama, ar Ukraina apskritai dar egzistuos po dvejų metų.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.06.16; 06:21

Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Nenoriu, kad mane vadintų juoduoju pranašu, bet, man regis, įsisiūbuoja bjaurios tendencijos. Pirmosiomis dienomis pamatę, jog Ukraina nė nemano pasiduoti agresoriui, jog sėkmingai kaunasi visuose frontuose, Vakarai tarsi nuoširdžiai puolė talkinti Kijevui. Tačiau prabėgo daugiau kaip trys kruvino karo mėnesiai, o galingų, modernių vakarietiškų ginklų Ukrainos kariuomenė vis dar neturi tiek, kiek reikėtų perlaužiant Rusijos stuburkaulį.

Žinoma, ginklų tiekimas – slapta misija. Kuo mažiau apie tai žinoma, tuo geriau auka tapusiai Ukrainai. Galbūt Vakarai specialiai apsimeta, jog ginklai vėluoja atkeliauti į Ukrainos kariuomenės sandėlius. Galbūt Kijevas tik dedasi supykęs, jog JAV, Vokietija, Prancūzija, Italija vangiai, tarsi nenoriai jiems siunčia toliašaudžius pabūklus. Gal ukrainietiški priekaištai – tik dūmų uždanga trokštant suklaidinti Kremliaus vadovus? Netikėtumo faktorius – labai svarbi karo dedamoji.

Ir vis tik toji į užsienį pasitraukusio rusų teisininko Marko Feigino laida, kurioje Vakarams keiksmažodžiais dėl vėlavimų priekaištavo Ukrainos prezidento administracijos patarėjas, karinės žvalgybos specialistas Oleksiejus Arestovičius, – įsiminė. Atsimenu ir O. Arestovičiaus apibūdinimą, jog Vokietijos kancleris Olaf Scholz – „unikalus žmogus”. Šis apibūdinimas buvo ištartas ironiškai, vos susilaikius nuo pačių pikčiausių keiksmų (Bundestagui kancleris pareiškia, jog ginklai keliauja į Ukrainą, o iš tiesų niekas niekur nenukeliavo).

Olaf Scholz. LRT televizijos kadras

Įsidėmėjau ir Amerikos atsargos karininko Gary Tabach internetinius komentarus, jog Ukrainos kariuomenė kol kas nieko rimto iš Washingtono nesulaukė – iš už vandenyno vis dar atkeliauja vien tik pažadai. Ypač nuvylė diskusija, ar galima Ukrainai patikėti ginklus, kurie bombas sviedžia 300 km atstumu, ar vis tik užteks 70 km į priekį šaudančių įrenginių? Ukraina turi daugiau nei tūkstančio kilometrų ilgio sieną su Rusija, taigi įtikinėti aplinkinius, jog ukrainiečių kariams užtenka 70 km, – niekšiška, išdavikiška. Tokia G. Tabach pastaba.

Imkime analizuoti į JAV pasitraukusio ekonomisto Andrejaus Ilarionovo piktas pastabas, esą JAV prezidentas Joe Biden savo paskutiniuosiuose viešuose pareiškimuose, įskaitant spaudą, tvirtina padėsiąs Ukrainai apsiginti, bet niekur nebesako, jog jis padėsiąs Ukrainai laimėti. Savo pareiškimuose J. Biden vis konkrečiau, tvirčiau pabrėžia, jog nesieks Vladimiro Putino pašalinimo iš valdžios, neleis ukrainiečių kariams apšaudyti Rusijos Federacijos teritorijų, dėl Ukrainos nesivels į karą su Rusija.

Dar pridėkime JAV slaptosios tarnybos CŽV vadovo William Burns sugalvojimą, jog „V. Putinas negali sau leist pralaimėti, mes jį turime suprasti”, – ir turėsime įspūdingą puokštę gėlių, kuri įteikiama agresoriui, o ne aukai. A. Ilarionovas mano, kad tokie pareiškimai byloja cinišką Ukrainos išdavystę.

Prisiminkime ir rusų apžvalgininko Andrejaus Piontkovskio argumentus, jog Vokietija, Prancūzija, Italija ir dabar dar Vengrija tapo ryškiomis Rusijos advokatėmis – vis ieško preteksto priverst Ukrainą kapituliuoti. Net suplukusios aiškinasi, kokių nuolaidų privalo padaryti Kijevas, kad V. Putinas liktų patenkintas. Italija jau rašinėja taikos planus, nors Kijevas neprašė tokios pagalbos. Ukraina prašo ginklų.

Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.

Atkreipkime dėmesį į Ukrainos prezidento administracijos patarėjo Michailo Podoliako atsargias pastabas, jog Vakarai remia Ukrainą, tačiau jau pasirodė pirmųjų nuovargio požymių. Taigi ima kelti galvas tie, kurie mano, jog bizniauti su banditu įmanoma, jog Ukraina galėtų vardan taikos paaukoti keletą savų teritorijų. Galų gale sukilo visa Vakaruose įsikūrusi slaptoji Kremliaus agentūra – ji ypač atkakliai perša nuostatą, jog V. Putinas privalo „išsaugoti savąjį veidą”.

M. Podoliakas įsitikinęs, jog Vakarai vis dar paniškai bijo Rusijos, nenori imtis personalinės atsakomybės, Vakaruose subujojusi tokia bjauri biurokratija, kad tiesiog neįmanoma žengti nė vieno rimto žingsnio.

Tiesa, esama ir tokių, kurie mano, jog Vakarai deda visas pastangas gelbėdami Ukrainą. Omenyje turiu į Ameriką pasitraukusį buvusį KGB agentą Jurijų Švecą (šio dabar oficialiai Vakarams talkinančio buvusio kagėbisto viešus komentarus stebiu nuo 2015-ųjų). Vakarai užtektinai vieningi remdami Ukrainą. Henry Kissinger tezės, jog Ukraina privalo nusileisti Maskvai, nes V. Putinui būtina išsaugoti savąją reputaciją, – tik pavieniai pareiškimai. Amerika skuba kuo greičiau nusiųsti į Ukrainą pačių moderniausių, galingiausių ginklų. Tik tai – ne taip paprasta. Užtat Ukrainos politikai, apžvalgininkai, kariniai ekspertai, kritikuodami Washingtoną dėl vėlavimų, kenkia prezidentui Volodymirui Zelenskiui. Atvirai kalbant, Washingtoną mėgina supykdyti su Kijevu. Kvailas užsiėmimas kritikuoti Vakarų lyderius, nuo kurių priklauso, ar Ukrainos kariai turės rimtų ginklų. Maždaug tokia J. Šveco pozicija.

Italijos premjeras Mario Draghis. EPA – ELTA foto

Kokia šių eilučių autoriaus pozicija? Vakarai, matydami ukrainiečių užsispyrimą, sunerimo. Būkime atviri: jie bijo ryškios, akivaizdžios Ukrainos pregalės. Nes Kijevui laimėjus nei NATO, nei Europos Sąjunga nebeliks tokios, kokios buvo iki šiol. Prancūzijai, Vokietijai, Italijai, o ir JAV teks susitaikyti su išaugusia Ukrainos įtaka, taip pat – ir su Rytų Europos, kuri mato iš Rusijos kylančius pavojus, nuomone. Tad senieji biurokratai, kuriems svarbiausia prekyba ir ramybė, nebežino, ko griebtis. Jie supranta, jog senoji Europa, du dešimtmečius nuolaidžiavusi Kremliui, griūna, žlunga.

O kartu iš pelningų, įtakingų postų Briuselyje ir Strasbūre privalės trauktis ir jie, ištižę bailiai, nes ateina karta politikų, kuriems svarbios tikrosios vertybės, kurie nelinkę pataikauti agresoriams, kurie dėl demokratijos pasiruošę ne vien rezoliuciją parašyti ar tarti gražią kalbą iš tribūnos…

Draugas.org – JAV lietuvių laikraštis

Informacijos šaltinis – JAV leidžiamas lietuvių laikraštis Draugas.org

2022.06.09; 08:18

Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Šiandien norėčiau prisiminti Jurjų Švecą. Šio dabar oficialiai Vakarams talkinančio buvusio kagėbisto viešus komentarus stebiu nuo 2015-ųjų. Savo portale persispausdinęs į lietuvių kalbą išverstų šešiolika išsamių jo interviu. Anuomet J. Šveco viešuose svarstymuose man užkliūdavo dažniausiai tik viena aplinkybė – ar ne per daug menkinamas Vladimiras Putinas? Esą šis – niekam tikęs KGB mokinys, jo niekas Maskvoje rimtai nevertino, nemanė, kad galįs imtis svarbių darbų. J. Švecas savo tekstuose nevengė paniekinančiai vadinti V. Putino net „nuorūka“, kandimi. Nuolat kartojo, jog V. Putinas būtinai žlugs, jo galas – ne taip toli (o kas čia nuostabaus, juk mes visi – mirtingi).

V. Putinas atgrasus ir šių eilučių autoriui. Mano supratimu, taikliausiai V. Putiną apibūdino Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Iš Vakarų pasaulio lyderių ji, regis, vienintelė V. Putiną pavadino karo nusikaltėliu ir banditu dar gerokai iki 2022-ųjų vasario 24-osios, kai Kremlius ėmėsi plataus masto agresijos prieš Ukrainą.

Taigi analizuojant emocingus J. Šveco pareiškimus nuolat kildavo noras svarstyti, o kokia tikrovė? Tikrovė – priešinga tam, ką apie V. Putiną sakė ponas J. Švecas. Toji „nuorūka“ jau 22 metus vadovauja Rusijai. „Nuorūka“ sugebėjo išsilaikyti prezidento poste nurungdamas visus konkurentus, opozicionierius, oligarchus. Rusijoje du dešimtmečius tvarkėsi taip, kaip jam patiko. Deja, ir tai svarbiausia, „nuorūka“ visus pastaruosius du dešimtmečius šokdino ne vien savus, Rusijos piliečius. Jis šokdino visus Vakarus, įskaitant NATO ir Europos Sąjungą. Jis puolė Gruziją (Sakartvelas), atplėšdamas keletą jos teritorijų, pavergė savo žinion Baltarusiją, iš Ukrainos atėmė Krymą. O 2022-aisiais užsimojo okupuoti visą Ukrainą. Ir jau daugiau nei šimtą dienų griauna Ukrainą kaip tik įmanydamas.

Vakarai nesugebėjo jo niekur sustabdyti: nei žlugdant demokratiją Rusijoje, nei puldinėjant kaimynines šalis. Taip – V. Putinas niekšas, kraugerys, okupantas. Bet pravardžiuoti jį „nuorūka“ – netikslu. Jam labiau tiktų Blogio genijaus apibūdinimas. „Nuorūkomis“ ir kandimis labiau derėtų pravardžiuoti Vakarų politikus, kurie nuolaidžiavo V. Putinui.

Pagalbon pasitelksiu akivaizdžiausius pavyzdžius. Užfiksuoti net devyneri V. Putino vėlavimai susitinkant su Vakarų lyderiais: Popiežiumi Pranciškumi, Didžiosios Britanijos karaliene Elžbieta II, britų premjeru Tony Blairu, Ispanijos karaliumi Juanu Carlosu II, JAV prezidentu Baracu Obama, JAV valstybės sekretoriumi Johnu Keriu, Pietų Korėjos prezidentu Pak Kun He, Vokietijos kanclere Angela Merkel, „Normandijos ketvertuku“ (Prancūzijos, Vokietijos ir Ukrainos vadovai), Švedijos karaliumi Karoliu XVI…

Tie vėlavimai – tarsi nieko ypatingai baisaus, gyvenime visaip pasitaiko, nors V. Putinas vėluodavo ir valandą, ir net ilgiau. Ir vis tik keista: nė vienas iš Vakarų lyderių neįsižeidė, nesupyko. Popiežius Pranciškus kadaise įteikė net „Taikos angelo“ medalį (kokia Vatikano kvailystė !). O A. Merkel, kai į derybas V. Putinas atsivedė savo šunį, nors puikiai žinojo, jog Vokietijos kanclerė bijo keturkojų, šiai moteriškei pritrūko drąsos bei savigarbos ryžtingai nutraukti pokalbį patraukiant atgal į Berlyną. Prie šio sąrašo dar pridėkime šimtus Prancūzijos, Vokietijos, Italijos lyderių skambučių V. Putinui prašant liautis šantažavus kaimynines šalis ir griovus demokratiją, galų gale prisiminkime, kaip Helsinkyje V. Putiną liaupsino Donaldas Trumpas, kokių būta pirmųjų naujojo JAV prezidento Joe Bideno reakcijų, ir turėsime sodrų paveikslą, bylojantį, kas ko paniškai bijo, kas iš tikrųjų drebina kinkas.

V. Putinas į susitikimą su popiežiumi 2013 ir 2015 atvyko pavėlavęs daugiau nei 50 minučių. EPA-ELTA nuotr.
Vladimirą Putiną demaskuojantys leidiniai

Kita keista J. Šveco tezė pasirodė po 2022-ųjų vasario 24-osios – esą Vakarai gelbėja Ukrainą kiek įmanydami, deda visas pastangas, jog Kijevas laimėtų. Nesiginčysime – Vakarai išties padeda Ukrainai ir, tikiuosi, padės ateityje. Tačiau J. Šveco komentarus lyginu su Marko Feigino (iš Rusijos į JAV pasitraukęs teisininkas), iš Rusijos pasitraukusių politikos komentatorių Andrėjaus Ilarionovo, Andrėjaus Piontkovskio, JAV atsargos karininko Gario Tabacho, Ukrainos prezidento administracijos patarėjo Michailo Podoliako, Ukrainos žvalgybos karininko, Ukrainos prezidento administracijos patarėjo Oleksejaus Arestovičiaus viešais komentarais youtube.com erdvėje, ir matau, kad ne viskas slysta tarsi per sviestą. Keliuose komentaruose O. Arestovičius net keikėsi – kur žadėti ginklai, kodėl vėluojate, kodėl meluojate?

Žinoma, ginklų tiekimas – slapta misija. Kuo mažiau apie tai žinoma, tuo geriau auka tapusiai Ukrainai. Galbūt Vakarai specialiai apsimeta, jog ginklai neteikiami, nors jie iš tikrųjų slapta keliauja į Ukrainą. Ir vis tik toji laida, kurioje Vakarams keiksmažodžiais dėl vėlavimų priekaištavo Ukrainos prezidento administracijos patarėjas O. Arestovičiaus, – įsiminė. Mano supratimu, labai teisinga, kai ukrainiečiai atvirai kritikuoja sąjungininkus dėl vėlavimų. Juk mes – demokratai, privalom gerbti kritines pastabas, mums taikomas. Juolab prisiminkime žiaurias aplinkybes. Ukrainiečius užpuolė galinga Rusijos imperija, ir jei Ukrainos politikai pratrūksta keiksmažodžiais, – atleiskime jiems, supraskime juos. Įtampa – didžiulė. Kiekvieną dieną žūsta tiek ukrainiečių civilių, tiek ukrainiečių karių. Bepigu vakariečiams politkorektiškai politikuoti saugiuose miestuose, saugiose valstybėse, minkštuose krėsluose nebijant iš dangaus krintančių bombų.

J. Švecas tikrai be reikalo kabinėjasi prie aštresnių ukrainietiškų žodžių, esą taip elgtis didžiojoje politikoje negalima. Atvirkščiai – tik po kai kurių atviresnių ukrainietiškų epitetų kai kurie apkiautę Vakarų politikai sparčiau sujudo.

Dar viena keista J. Šveco tezė – esą Vakarai užtektinai vieningi remdami Ukrainą. Esą Henrio Kisindžerio tezės, jog Ukraina privalo nusileisti Maskvai, nes V. Putinui, tik pamanyk, svarbu išsaugoti savo reputaciją, – neva pavieniai pareiškimai. Tačiau O. Arestovičius pastebi, jog Vokietijos kancleris Olafas Scholzas plėšomas į dvi puses: vieni už tai, kad Berlynas padėtų Ukrainai, kiti – prieš rimtą pagalbą Ukrainai. A. Piontkovskis pastebi, kaip Vakaruose vis daugėja tvirtinančiųjų, jog neleistina žeminti Rusijos, jog Ukraina galėtų būti sukalbamesnė – tegul nusileidžia V. Putinui paaukodama vieną kitą rajoną.

Jurijus Švecas. Oficialus internetinis kanalas

Tokių pareiškimų daugėja ir televizijose, ir spaudoje, ir tarptautiniuose forumuose. Jei kiek anksčiau Vakarų politikai dievagojosi, jog sieks absoliučios Ukrainos pergalės, tai dabar jau prabyla, jog neleistina žeminti Kremliaus, jau užteks ir to, kad Ukraina nepralaimėtų. Ypač skeptiškas dėl JAV paramos besiginančiai Ukrainai ponas Andrejus Ilarionovas. Jis vis pabrėžia, kad Joe Bidenas sumažino pagalbą Ukrainai lyginant su Donaldo Trampo parama.

Žodžiu, keista, kad J. Švecas nemato Vakaruose sukilusių Kremliaus įtakos agentų, raginančių prievartauti būtent Ukrainą, o ne Rusiją. Buvęs KGB analitikas turėtų mažų mažiausiai nujausti, kiek daug visokių agentų agentėlių knibžda tiek NATO, tiek Europos Sąjungos erdvėse.

Žodžiu, po 2022-ųjų vasario 24-osios lioviausi  rimtai žvelgęs į J. Šveco komentarus. Per daug viskas gražu jo įžvalgose: V. Putinas neišvengiamai žlugs, Vakarai deda visas pastangas gelbėdami Ukrainą, Budapešto memorandumas, kuriuo JAV įsipareigojo saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą – tik popiergalis, o štai Kijevas daro daug klaidų, priimdamas pagalbą, derėdamasis dėl pagalbos…

Toks būtų ironiškas paskutiniųjų J. Šveco komentarų apibūdinimas.

2022.06.06; 09:30

Telefonas mobilusis. Slaptai.lt nuotr.

Kyjivas, gegužės 17 d. (ELTA). Rusija supranta tik jėgos kalbą, ir kiekvienas pasaulio lyderių skambutis Vladimirui Putinui išplėšia Maskvą iš tarptautinės izoliacijos. Geriausias dialogas su Kremliumi – naujas sankcijų paketas ir ginklai Ukrainai.
 
Tai antradienį pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas, kurį cituoja portalas „rbc.ua“.
 
„Kam džiuginti agresorių įkalbinėjimais?“ – parašė tviteryje M. Podoliakas.
 
Jis pridūrė, kad Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas „kelia teisingus klausimus“.
 
Pirmadienį Estijos premjerė K. Kallas paragino Vakarų šalių vadovus nebeskambinti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kadangi šie pokalbiai neduoda rezultatų, o Rusijos lyderis jaučiasi esąs dėmesio centre.
 
„Kiekvienas pasaulio lyderių skambutis išplėšia Rusiją iš civilizacinės izoliacijos. Maskva supranta tik jėgos kalbą. Jiems dialogas – silpnumas. Geriausias derybininkas – naujas ginkluotės ir sankcijų paketas“, – pabrėžė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas M. Podoliakas.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.05.18; 06:40

Prancūzijos tankai karinio parado Paryžiuje metu. EPA – ELTA nuotr.

Kyjivas, balandžio 22 d. (ELTA). Okupantai rusai šaudo taikius ukrainiečius iš ginklų, kurių komponentų Rusija nusipirko iš Prancūzijos 2015 metais, apeidama Maskvai taikomas sankcijas.
 
Tai penktadienį savo tviteryje parašė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas.
 
„Mažas prancūziškas automobilis. Šeima mėgino evakuotis, bet ją kelyje nužudė išgamos iš Rusijos. Ji buvo nužudyta, kaip nustatyta dabar, prancūziškais ginklais, parduotais apeinant sankcijas 2015-aisiais“, – pranešė jis.
 
M. Podoliakas taip pat paskelbė portalo „InfoCar.ua“ redaktoriaus Pavlo Kaščuko vaizdo įrašą iš išvaduotų Kyjivo srities rajonų. Jame matyti Ukrainos kariškių paimtos Rusijos armijos pėstininkų kovos mašinos BMD-4.
 
Ši technika Rusijoje pradėta gaminti 2015 metais, o jos komponentų ir ugnies valdymo sistemos technologijų agresorė įsigijo iš Prancūzijos kompanijos „Thales“, sakoma vaizdo įraše. Tuo metu jau galiojo sankcijos, draudusios parduoti Rusijai ginkluotę.
 
„Kiekvienas, mėginantis flirtuoti su Rusija, turi matyti savo veiksmų padarinius“, – pabrėžė M. Podoliakas.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.04.23; 08:22