Michailas Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.
Tbilisis, rugsėjo 27 d. (PAP-ELTA). Buvusi Sakartvelo pirmoji ponia Sandra Roelofs aplankė buvusį šalies prezidentą Michailą Saakašvilį. Moteris paskelbė feisbuke savo nuotrauką prie „Vivamedi“ ligoninės Tbilisyje, kur gydomas jos buvęs sutuoktinis.
Trumpame komentare ji parašė, jog tik po dvejų metų pasijuto „psichiškai pasirengusi“ aplankyti kalinamą M. Saakašvilį. „Po ilgo susitikimo ir nuoširdaus pokalbio galiu pasakyti, kad mes jau nebesame kartu“, – pridūrė S. Roelofs.
Iki šiol nebuvo oficialios informacijos apie buvusios pirmosios poros skyrybas, nors 2021 metais pasirodė pranešimų apie naujus M. Saakašvilio ryšius.
Olandė S. Roelofs buvo Sakartvelo pirmoji ponia 2004-20013 metais. Ji turi Sakartvelo pilietybę ir 2016 metais iškėlė savo kandidatūrą rinkimuose į šios šalies parlamentą kaip M. Saakašvilio partijos – Jungtinio nacionalinio judėjimo – atstovė, bet mandato neiškovojo.
Pora turi du sūnus, kurie yra 17 ir 28 metų amžiaus.
2004-2013 metais M. Saakašvilis dvi kadencijas paeiliui ėjo Sakartvelo prezidento pareigas. 2015-2016 metais jis vadovavo Odesos srities administracijai, o nuo 2020 metų birželio buvo Ukrainos reformų vykdomojo komiteto pirmininkas. M. Saakašvilis turi Ukrainos pilietybę.
2021 metų spalio 1 d. politikas grįžo į Sakartvelą, kur iškart buvo suimtas. Tada šalies prokuratūra iškėlė jam dar vieną baudžiamąją bylą – šįsyk dėl neteisėto sienos kirtimo. Anksčiau jam jau buvo iškeltos kelios baudžiamosios bylos.
Šiuo metu M. Saakašvilis atlieka šešerių metų laisvės atėmimo bausmę „už piktnaudžiavimą valdžia“. Jis ir jo šalininkai laiko nuosprendį politiškai motyvuotu. Pasak M. Saakašvilio advokatų, politikui diagnozuotos demencija ir tuberkuliozė, įtariama dar keliolika susirgimų.
Praėjusių metų lapkričio pabaigoje pasirodė pranešimų, kad M. Saakašvilio organizme rasta arseno pėdsakų.
Sakartvelo Prezidentė Salome Zurabišvili. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Tbilisis, rugsėjo 1 d. (ELTA). Nuo 2012 metų Sakartvelą valdančios partijos pirmininkas penktadienį pranešė, kad partija pradeda apkaltos procedūrą prezidentei Salomei Zurabišvili dėl to, kad ji „šiurkščiai pažeidė šalies Konstituciją“. Apie tai rašo naujienų portalas „Svoboda“.
Partijos „Kartvelų svajonė“ pirmininkas Iraklis Kobachidzė penktadienį specialiame brifinge patikslino, kad turėjo omenyje vizitą Berlyne, kur prezidentė S. Zurabišvili susitiko su Vokietijos prezidentu Franku Walteriu Steinmeieriu. Diena anksčiau I. Kobachidzė paaiškino, kad pagal Konstitucijos 52 straipsnį „prezidentas savo reprezentacines funkcijas vykdo tik pritarus vyriausybei“, o ministrų kabinetas, vadovaujamas ministro pirmininko Iraklio Garibašvilio, iš esmės uždraudė valstybės vadovei lankytis ne tik Vokietijoje, bet ir Ukrainoje, Šveicarijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje, Belgijoje, Čekijoje, Danijoje, Izraelyje ir JAE.
Prezidentė ne kartą aiškino būtinybę apsilankyti Europos sostinėse, nes artėja spalis, kai ES vadovybė gali nuspręsti suteikti Sakartvelui kandidatės į ES nares statusą. Tačiau „Kartvelų svajonės“ pirmininkas šį argumentą laiko nepakankamu. Pasak I. Kobachidzės, prezidentė viena vertus, bando „prisiimti nuopelnus už europinę integraciją“, kita vertus, nori „neleisti ES vadovybei priimti teigiamo sprendimo“.
Michailas Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.
Buvusio prezidento Michailo Saakašvilio partija „Vieningas nacionalinis judėjimas“ (VNJ) apkaltino valdančiąją partiją bandymu „sužlugdyti Europos integraciją, kad įtiktų Maskvai“. VNJ lyderiai pažymi, kad valdantieji pradėjo atvirą puolimą prieš prezidentę S. Zurabišvili iš karto po to, kai Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas, buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedevas pavadino ją „prancūzaite su europietiškomis užuominomis“ ir kritikavo už konfrontaciją su Rusija. Kartu D. Medvedevas gyrė „Kartvelų svajonę“ už „pragmatinę liniją“ santykiuose su Maskva.
VNJ ir kitos opozicinės partijos pareiškė, kad nepalaikys apkaltos, nes S. Zurabišvili veikia pagal Konstitucijos straipsnį, kuris įpareigoja visas valdžios šakas „daryti viską dėl Sakartvelo integracijos į NATO ir ES“.
Kitas Sakartvelo prezidentas 2024 metais bus renkamas ne visuotiniu balsavimu, o parlamento balsų dauguma iš karto po tais pačiais metais numatytų parlamento rinkimų.
Michailas Saakašvilis. Kalėjime. EPA-ELTA nuotr.
Kišiniovas, liepos 4 d. (ELTA). Moldovos prezidentė Maia Sandu paragino Sakartvelo valdžią leisti kalinamam buvusiam šalies prezidentui Michailui Saakašviliui išvykti į užsienį gydytis. Ji tai parašė tviteryje, praneša „Ukrinform“.
„Esu labai susirūpinusi dėl nerimą keliančių kadrų iš Michailo Saakašvilio teismo, rodančių, kad jo sveikata kalėjime smarkiai pablogėjo. Raginame Sakartvelo valdžią skirti prioritetinį dėmesį jo būklei ir skubiai suteikti jam galimybę gauti gyvybiškai svarbią medicinos pagalbą užsienyje“, – pareiškė Moldovos valstybės vadovė.
Kaip jau buvo pranešta, liepos 3 d. M. Saakašvilis vaizdo ryšiu dalyvavo teismo posėdyje. Buvo matyti, kaip smarkiai jis sulyso, būdamas ligoninėje.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išsakė savo pasipiktinimą kalinamo M. Saakašvilio būkle ir įpareigojo Užsienio reikalų ministeriją iškviesti Sakartvelo ambasadorių Ukrainoje, pareikšti jam griežtą protestą dėl elgesio su M. Saakašviliu, pasiūlyti per 48 valandas palikti Ukrainą ir vykti konsultuotis į Tbilisį. Michailas Saakašvilis – Vilniuje. Anuomet, kai dar buvo laisvėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2004-2013 metais M. Saakašvilis dvi kadencijas paeiliui ėjo Sakartvelo prezidento pareigas. 2015-2016 metais jis vadovavo Odesos srities administracijai, o nuo 2020 metų birželio buvo Ukrainos reformų vykdomojo komiteto pirmininkas. M. Saakašvilis turi Ukrainos pilietybę.
2021 metų spalio 1 d. politikas grįžo į Sakartvelą, kur iškart buvo suimtas. Tada šalies prokuratūra iškėlė jam dar vieną baudžiamąją bylą – šįsyk dėl neteisėto sienos kirtimo. Anksčiau jam jau buvo iškeltos kelios baudžiamosios bylos.
Pasak M. Saakašvilio advokatų, politikui diagnozuotos demencija ir tuberkuliozė, įtariama dar keliolika susirgimų. Lapkričio pabaigoje pasirodė pranešimų, kad M. Saakašvilio organizme rasta arseno pėdsakų.
Kuo arčiau liepos 11-oji, tuo daugiau nerimo. Taip, NATO viršūnių susitikimas Vilniuje, organizuojamas liepos 11 – 12 dienomis, – vienas iš didžiausių ir svarbiausių įvykių Lietuvos istorijoje. Taip, Lietuva pagrįstai didžiuojasi, jog keturiasdešimt NATO šalių atstovų šiuo ypatingai sudėtingu laikotarpiu derėsis būtent Vilniuje. Šios 2023-ųjų metų NATO aljanso narių derybos rengiamos itin niūriu, pavojingu, sudėtingu metu – Rusija užpuolusi Ukrainą, prie NATO sienų kilęs pats tikriausias karas. Šio karo baigtis, nepaisant didvyriško ukrainiečių pasipriešinimo, nėra iki galo aiški. Taip pat nėra šimtaprocentinių garantijų, jog Kremliaus diktatorius nesumanys atakuoti NATO aljansui priklausančių šalių, nepanaudos branduolinių ginklų.
Todėl nesuklysiu pasakęs, jog liepos viduryje Lietuvos sostinėje bus narpliojami visiems gyvybiškai svarbūs klausimai. Arba – arba. Gyvybė arba mirtis. Jei Vakarų lyderiai priims teisingus sprendimus, agresyvi Rusija bus sutramdyta. O Lietuvos sostinė įeis į Pasaulio istoriją kaip miestas, kuriame Vakarų politikai priėmė teisingus sprendimus, sudariusius galimybę „Rusiją nustumti į deramą vietą“. Bet jei į Vilnių susirinkę ponai prie derybų stalo vien gražiai kalbės, nepajėgdami deramai padėti Ukrainai, mūsų sostinė greičiausiai taps nusivylimo, apatijos ar net išdavysčių sinonimu.
Lietuvos Valdovų rūmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Akivaizdu: jei Rusija įsitvirtins ukrainiečių žemėse, o NATO tik bejėgiškai skėsčios rankomis, Vladimiras Putinas taps dar įžūlesnis – palaužęs Kijevą imsis Baltijos šalių ir Lenkijos. Deja, tiek Lietuvoje, tiek Vakaruose esama „gudručių“, kurie mano, jog, jei V. Putinui paaukosime Ukrainą, kraugerio alkis bus numalšintas, ir Kremliaus diktatorius daugiau niekur niekad nesiverš. Taip manyti – kvaila. V. Putino apetitai – dideli. Jei jau atvirai, jam ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos per maža. Jam reikalinga mažų mažiausiai visa Rytų Europa. Tačiau apgaudinėti save ir kaimynus, esą V. Putinui užteks Ukrainos, – labai patogu.
Todėl nenorėčiau, jog NATO viršūnių susitikimas mano gimtajame mieste taptų būtent tuo derybų stalu, prie kurio sotaus ir ramaus gyvenimo išpaikinti bei patologiškai rusų kariuomenės bijantys Vakarų bosai tyliai nutars aukoti Ukrainą.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos lyderis. EPA_ELTA nuotr.
Ne veltui Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra viešai pareiškęs, kad jo šalies dalyvavimas artėjančiame NATO viršūnių susitikime Vilniuje būtų beprasmiškas, jeigu Ukrainai dalyviai nepasiųstų aiškios žinios dėl stojimo į Aljansą terminų. Taip jis pasakė duodamas interviu „The Wall Street Journal“. Prezidentas taip pat pabrėžė suprantąs, kad, vykstant karui, Ukraina negalės tapti NATO nare, tačiau itin svarbu išgirsti, kada ji bus priimta į Aljansą pasibaigus karui su Rusija. V. Zelenskis akcentavo: „Kai kurios NATO valstybės taip bijo Rusijos Federacijos, kad net neįsivaizduoja Ukrainos vakarietiškose struktūrose. Jeigu mūsų nemato NATO aljanse ir neduos signalo Vilniuje, tai Ukrainai šiame samite nėra ką veikti“.
Ar Vakarai pajėgūs išduoti Ukrainą? Panašių išdavysčių matėme.
Pirmiausia prisiminkime, kaip 1994-ųjų rudenį Rusijai buvo paaukota Čečėnija. Tik pamanyk, tai – Rusijos vidaus reikalas. Tad Ramzanas Kadyrovas – tai ir Vakarų ištižimo vaisius. Džocharas Dudajevas vakariečiams atrodė per daug kategoriškas, per daug drąsus, per mažai demokratiškas, per mažai gerbiantis žmogaus teises, tad Vakarai turi … „tyrą lyg vaiko ašara” poną R. Kadyrovą.
Antroji Vakarų išdavystės auka yra Gruziją, arba, kaip dabar ši šalis oficialiai vadinama, – Sakartvelą. Leiskite paklausti, kas kaltas, jog Gruzijos kalėjime šiandien mirtimi vaduojasi buvęs provakarietiškas Gruzijos prezidentas reformatorius Michailas Saakašvilis? Leiskite pasiteirauti, kas kaltas, kad Tbilisyje vėl į valdžią atėjo prorusiškos jėgos? Be jokios abejonės, – Kremlius. Rusija kišasi į savo kaimynių vidaus reikalus kaip įmanydama, neleistinais, pačiais bjauriausiais būdais – spausdama karinėmis priemonėmis, papirkinėdama, žudydama, meluodama, šantažuodama ekonominėmis blokadomis. Tiesa, kalti ir patys gruzinai, nesugebėję deramai pasipriešinti Rusijos politiniam ir ekonominiam šantažui.
Michailas Saakašvilis. Viešnagė Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Bet nejaugi nėra daugiau kaltųjų? Leiskite pateikti patį svarbiausią, patį skandalingiausią klausimą: kodėl dėl 2008-aisiais tuometinę Gruziją ištikusios tragedijos neapsiverčia liežuvis priekaištauti Vakarams – NATO ir Europos Sąjungai? Man regis, rimtas, konkrečias pažangos reformas šalyje įtvirtinti sumanęs, į NATO ir ES įstoti pasišovęs M. Saakašvilis suraitė tik vieną bjaurią klaidą – per daug pasitikėjo Vakarais. Tiek Vašingtonas, tiek Briuselis viliojo Tbilisį pasirinkti vakarietiškos demokratijos standartus. Tačiau širdies gilumoje greičiausiai nė neketino priimti šios Kaukazo valstybės į savo gretas, nes kam, pavyzdžiui, ES verslininkams įsigyti dar vieną konkurentą? Jau dabar nuo galvos iki kojų biurokratinė ES plyšta per visas siūles, ES nariams jau seniai keblu tarpusavyje susitarti dėl menkiausių sutarčių. Priglaudus Gruziją juk būtų dar sunkiau…
O jei Europa ir nuoširdžiai ketino Tbilisį priimti į savo šeimą, tai neperspėjo dėl svarbiausiojo. Briuselis ir Vašingtonas privalėjo tuometiniam Gruzijos lyderiui M. Saakašviliui labai atvirai pasakyti: jei puls Rusija, nepadėsime jums nei karinėmis, nei ekonominėmis priemonėmis, o Rusija, jei jums seksis, būtinai puls. Tiek Vašingtonas, tiek Briuselis turėjo pareigą perspėti gruzinus: Rusijos agresijos dienomis paliksime jus vienui vienus, apsiribosime vien piktais antirusiškais pareiškimais, kurių vertė – jokios vertės, nebent – tualete užpakaliui nusišluostyti.
Sakartvele – protestai. EPA-ELTA nuotr.
Taigi Vakarai gruzinus ciniškai išdavė 2008-aisiais, kai Rusija agresyviai puolė Gruziją prisidengdama tautinių nesutarimų korta. Vakarai buvo tokie ciniški, kad net keli jų lyderiai išdrįso už atlapų griebti M. Saakašvilį, neva šis taip pat privėlė klaidų. Vakarietiškos išdavystės kaina – nuo Gruzijos atplėšta visa Pietų Osetija ir Abchazija ir ryškus Gruzijos dreifavimas Rusijos pusėn.
Todėl nesmerkiu Sakartvelo ministro pirmininko Iraklijaus Garbašvilio, šių metų gegužės mėnesį tarptautiniame forume Kataro sostinėje Dohoje paaiškinusio, kodėl jo vyriausybė 2023ž-aisiais netaikys sankcijų Rusijai dėl jos karo Ukrainoje. Pirma, tai sužlugdytų šalies ekonomiką. Antra, kai 2008-ųjų rugpjūtį Rusija užpuolė Gruziją, Vakarai nenukreipė prieš Rusiją nė vieno mažyčio ekonominio draudimo. Prekiavo su Rusija kaip iki karo, tarsi Kaukaze nieko blogo nebūtų nutikę.
Sakartvelo premjeras mato dvigubus standartus. Kaip praneša ELTA, remdamasi AFP ir EPA pranešimais, I. Garbašvilis priekaištavo Dohoje: „Kur logika? Karas mūsų šalyje nebuvo karas, o karas Ukrainoje yra karas? Na, turiu pasakyti, jog buvome gana nusivylę, kai po 2008-ųjų Rusijos karo prieš Sakartvelą verslo ryšiai buvo tęsiami, kaip įprasta. To niokojančio karo rezultatas toks, kad Rusija užėmė 20 procentų mūsų teritorijos. Mūsų istorinėse žemėse Rusija įkūrė dvi karines bazes“.
Azerbaidžano pasienio punktas
O kas dėjosi 2013-ųjų lapkričio 28-ąją Vilniuje surengtame Rytų partnerystės viršūnių susitikime? Tas pats vakarietiškas cinizmas: Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina kviečiamos dreifuoti Vakarų kryptimi neperspėjant jų dėl galimų karinių Rusijos išpuolių. Vilniuje viešai neištarti svarbiausi akcentai: jei Rytų partnerystės programomis susigundžiusias šalis terorizuos Maskva, NATO ir ES spruks į krūmus. Laimė, į Vilnių neva svarbiems pokalbiams pakviestų šalių vadovai ir patys suprato, kas kuo kvepia. Tąsyk nesusigundė europietiškais meduoliais. Prieš akis mirguliavo tragiška Gruzijos patirtis. Visų galvose kirbėjo ta pati mintis: „pirmiausia pažabokite Rusiją, tuomet kvieskite į svečius “. Tad iš 2013-ųjų diskusijų Vilniuje apie stebuklingai naudingas rytų partnerystes – kaip iš ožio pieno. Nebent nauda laikysime milžiniškų lėšų švaistymą tuščioms kalboms.
Beje, 2013-ųjų susitikimas Vilniuje buvo keistas dar ir tuo, kad į jį pakviesta Armėnija. Tarp Armėnijos ir kitų Rytų partnerystės programos šalių – milžiniškas skirtumas. Nei Baltarusija, nei Moldova, nei Ukraina, nei Gruzija, nei Azerbaidžanas tuomet nebuvo okupavęs nė metro svetimų teritorijų. O Armėniją tuomet derėjo laikyti pačia tikriausia agresore – ji buvo okupavusi Azerbaidžanui priklausantį Karabachą ir septynetą gretimų azerbaidžanietiškų rajonų. Iš Azerbaidžano ji tuomet buvo atplėšusi apie 20 proc. žemių. Maždaug milijonas azerbaidžaniečių dėl Armėnijos agresijos buvo priversti palikti savo gimtuosius namus.
Taigi oficialusis Jerevanas, kaip ir tuometinis Kremlius, buvo okupantai. Tik kitokie dydžiai ir galimybės. Rusija – didelis, milžiniškas okupantas. Armėnija – mažesnė. Ir vis tik agresorius yra agresorius. Todėl oficialusis Vilnius neturėjo teisės kviesti į susitikimą Armėnijos. Pirma grąžink Azerbaidžanui 1992 – 1994-aisias užgrobtą Karabachą, tuomet belskis į ES duris. Tačiau tiek Lietuva, tiek kiti Lietuvos partneriai Europoje nusispjovė į lygybės principus – begėdiškai pritaikė dvigubus standartus. Vieną plėšiką smerkė, kitą – glostė.
Karabachas – tai Azerbaidžano žemė. Slaptai.lt fotografija
Nors palankumas dvigubiems standartams – labai pavojingas. Galime susipainioti, galime netekt daug potencialių draugų. Mes jau sulaukiame pagrįstų priekaištų ne tik iš Sakartvelo premjero lūpų. Mums priekaištauti dėl dviveidystės turi teisę ir Azerbaidžanas: „Armėnijos agresija prieš Azerbaidžaną nebuvo karas, išpuolis prieš Gruziją – joks karas, o štai Rusijos karas Ukrainoje – jau tikras puolimas?“
Todėl ir nerimauju, kad liepos 11 – 12 dienomis Vilniuje organizuojama milžiniška politinė diskusija netaptų „tuščiais pliurpalais“. Galimi patys keisčiausi netikėtumai. Rusija pasyviai nesėdi sudėjusi rankų. Ji intensyviai Vakaruose ieško partnerių, kurie prievartautų Ukrainą vardan neva šventos taikos paaukoti savų teritorijų, mat „Rusijos vis tiek nepriversite atsiklaupti ant kelių”.
O jei kalbėtume pusiau rimtai, pusiau juokais, turime ir kitokio pobūdžio problemų. Lažinkimės, kiek kartų parkris, suklups, atsitrenks galva į durų staktą ar diskusijos metu užmigs JAV prezidentas Joe Bidenas, jei vis tik teiksis atskristi į Vilnių? Vienas iš paskutiniųjų JAV prezidento suklupimų – Karinių oro pajėgų akademijoje El Paso apygardoje Kolorado valstijoje šių metų birželio 2-ąją. JAV prezidentas per absolventų išleistuvių šventę nueidamas nuo scenos užkliuvo už juodo smėlio maišo ir parkrito.
Joe Bidenas tampa JAV gėda. Lietuvos ryto televizija. Laida Reporteris
Parkristi, žinoma, gali ir jaunas, stiprus vyras. Bet aštuoniasdešimties metų sulaukęs JAV prezidentas pastaruoju metu per daug dažnai kritinėja lipdamas lėktuvo trapu, važiuodamas dviračiu arba leisdamasis nuo scenos. Tokie stipriausios pasaulyje šalies lyderio suklupimai neprideda Amerikai solidumo. Akivaizdu, kad J. Bidenas – per daug senas, kad rimtai prezidentautų. Galimos aliuzijos: jei prezidentas vos bepastovi ant kojų, tai ir šalis tokia pat – ant molinių kojų.
Ir vis tik tegul J. Bideno kritimai netampa juodu pranašu, bylojančiu, kad ir Vašingtono vadovaujamas NATO viršūnių susitikimas suklups „lygioje vietoje“. Nesuklupkime, nepargriūkime. Viliuosi, jog šį sykį Vakarams užteks proto ir drąsos solidžiai paremti nuo Rusijos agresijos drąsiai besiginančią Ukrainą. Europą nuo Rusijos invazijos ginantys ukrainiečiai šito nusipelnė.
Sakartvelo vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Strasbūras, balandžio 29 d. (Ukrinform-ELTA). Sakartvelo delegacija nedalyvavo priimant Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) rezoliuciją, kuria prievartinis Ukrainos vaikų perkėlimas į Rusiją pripažįstamas genocidu, nes negalėjo dalyvauti balsavime, rašo portalas „Novosti-Gruzija“.
Balandžio 24 dieną į Strasbūrą išskridusią delegaciją sudarė Sakartvelo valdančiosios partijos pirmininkas Iraklijus Kobachidzė, parlamento pirmininko pavaduotojas Archilas Talakvadzė, parlamentinės daugumos deputatai Iraklijus Čikovanis, Chatija Tsilosani, Givis Mikanadzė ir Eka Sepašvili.
Partija „Kartvelų svajonė“ pareiškė, kad jie iš anksto įsigijo atgalinius bilietus, todėl negalėjo dalyvauti balsavime.
„Bilietus į abi puses pirkome prieš kelias savaites, nes turėjome konkrečią darbotvarkę… Tai, kad mes kažkur specialiai nedalyvaujame, yra spekuliacija“, – sakė delegacijos narys Givis Mikanadzė.
Kartu valdančiosios partijos „Kartvelų svajonė“ deputatas Beka Davitulianis neatmetė galimybės, kad „rezoliucijoje buvo dar kas nors, kam jie nepritaria“. Michailas Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.
„Pavyzdžiui, vienoje iš ankstesnių rezoliucijų buvo kalbama ne tik apie paramą Ukrainai, bet ir apie [prezidento Michailo] Saakašvilio paleidimą. Tada mūsų delegacija pareiškė, kad palaikys rezoliuciją, jei ši sąlyga bus išbraukta. Bet ji nebuvo išbraukta, ir mes negalėjome pritarti rezoliucijai“, – sakė jis.
Anksčiau Ukrainos delegacijos ETPA narys, Europos solidarumo partijai atstovaujantis parlamentaras Oleksijus Hončarenka sakė, kad Sakartvelo delegacija Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje neatidavė nė vieno balso už rezoliuciją dėl priverstinio Ukrainos vaikų išvežimo iš Rusijos okupuotų teritorijų.
Kaip pranešė „Ukrinform“, balandžio 27 dieną ETPA pripažino ukrainiečių vaikų deportaciją ir priverstinį perkėlimą į Rusijos Federacijos teritoriją genocidu ir paragino Tarptautinį baudžiamąjį teismą apsvarstyti baudžiamojo persekiojimo už šį nusikaltimą galimybę.
Už dokumentą, pavadintą „Ukrainos vaikų ir kitų civilių gyventojų deportacija ir prievartinis perkėlimas į Rusijos Federaciją arba į laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas: sudaryti sąlygas saugiam jų grįžimui, sustabdyti šiuos nusikaltimus ir nubausti kaltininkus“, balsavo 87 deputatai iš 89 dalyvavusių, vienas buvo prieš ir vienas susilaikė.
Sakartvele – tūkstantiniai protestai prieš valdžią. EPA-ELTA nuotr.
Tbilisis, balandžio 9 d. (AFP-ELTA). Sekmadienį tūkstančiai opozicijos rėmėjų dalyvauja demonstracijoje Sakartvelo sostinėje Tbilisyje. Šalies valdžia vis dažniau kaltinama demokratijos principų nepaisymu, praneša AFP.
Žmonės rinkosi į mitingą prie Sakartvelo parlamento, kurį organizavo pagrindinė opozicijos partija „Jungtinis nacionalinis judėjimas“ (ENM). Šią partiją įkūrė buvęs šalies prezidentas Michailas Saakašvilis, kuris šiuo metu yra kalinamas.
Protestuotojai mojavo Sakartvelo, Ukrainos ir Europos Sąjungos vėliavomis ir nešė didelį plakatą su užrašu „Už europietišką ateitį“. Jie taip pat skandavo „tegyvuoja Miša“, turėdami omenyje M. Saakašvilį, kuris įkalintas šešiems metams dėl neva piktnaudžiavimo valdžia. Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos įsitikinusios, kad nuosprendis buvo politiškai motyvuotas.
Gydytojai teigia, kad provakarietiškam politikui gresia mirtis dėl daugybės sunkių negalavimų, kurie išsivystė kalinimo metu. Sakartvelai protestuoja. EPA – ELTA foto
Valdančiųjų partijos „Gruzijos svajonė“ suformuota vyriausybė kaltinama politinių oponentų įkalinimu, nepriklausomos žiniasklaidos užtildymu, slaptu kolaboravimu su Kremliumi ir valstybės pasukimu nuo narystės Europos Sąjungoje.
Mitingo metu kalbėjęs „Jungtinio nacionalinio judėjimo“ pirmininkas Levanas Chabeišvilis išvardino protestuotojų reikalavimus, įskaitant politinių kalinių paleidimą ir reformų įgyvendinimą, kurios leistų Sakartvelui oficialiai pretenduoti į ES valstybės kandidatės statusą. Tbilisyje – skaitlingi protestai prieš valdžią. EPA-ELTA nuotr.
Tuo metu buvęs šalies prezidentas Georgijus Margvelašvilis sakė, kad dabartinę vyriausybę kontroliuoja Maskva, o gyventojų pareiga išgelbėti savo šalį nuo Rusijos statytinių. „Mes, laisvę mylintys žmonės, esame Europos šeimos dalimi. Mes nepritariame vergovei rusams“, – sakė jis.
Kovo mėnesį dešimtys tūkstančių kartvelų Tbilisyje protestavo prieš parlamento planus priimti įstatymą „dėl užsienio agentų“, panašų į tą, kuris egzistuoja Rusijoje ir kurio tikslas – užgniaužti nepasitenkinimą valdžia.
Įstatymo projektą itin kritikavo ES ir JAV. Baimindamasi žmonių spaudimo valdžia galiausiai įstatymo nepriėmė po to, kai per protestus policijai teko panaudoti ašarines dujas ir vandens patrankas.
Michailas Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.
Tbilisis, balandžio 4 d. (ELTA). Balandžio 2 d. buvusį Sakartvelo prezidentą Michailą Saakašvilį aplankę medikai konstatavo, kad jo būklė po jų ankstesnio vizito, įvykusio vasario 19 d., pablogėjo. Jis gali būti prikaustytas prie patalo.
Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „Gruzija Online“.
Specialistų grupė, sudaryta M. Saakašvilio sveikatai stebėti, paskelbė naują medicinos išvadą dėl eksprezidento būklės.
Pasak gydytojų, dėl raumenų atrofijos M. Saakašvilis neteko dar keturių kilogramų svorio, jis sunkiai juda, mėginant atsistoti jam krenta kraujospūdis, tai lydi pusiausvyros praradimas ir koordinacijos sutrikimas.
Michailas Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.
Medikų nuomone, jei svoris toliau kris, buvęs valstybės vadovas jis gali būti prikaustytas prie patalo ir nebeįstengs judėti.
2004-2013 m. m. M. Saakašvilis dvi kadencijas paeiliui ėjo Sakartvelo prezidento pareigas. 2015-2016 m. m. jis vadovavo Odesos srities administracijai, o nuo 2020 metų birželio buvo Ukrainos reformų vykdomojo komiteto pirmininkas. M. Saakašvilis turi Ukrainos pilietybę.
2021 metų spalio 1 d. politikas grįžo į Sakartvelą, kur iškart buvo suimtas. Tada šalies prokuratūra iškėlė jam dar vieną baudžiamąją bylą – šįsyk dėl neteisėto sienos kirtimo. Anksčiau jam jau buvo iškeltos kelios baudžiamosios bylos.
Pasak M. Saakašvilio advokatų, politikui diagnozuotos demencija ir tuberkuliozė, įtariama dar keliolika susirgimų.
Lapkričio pabaigoje pasirodė pranešimų, kad M. Saakašvilio organizme rasta arseno pėdsakų.
Jei pasakysiu, kad JAV prezidentas Joe Bidenas yra bailys, – būsiu neteisus. Norint atvažiuoti į Rusijos užpultos Ukrainos sostinę Kijevą būtent šiandien – reikalinga drąsa. Amerikos prezidento vizitas į Kijevą šių metų vasario 20-ąją – svarbus, išskirtinis įvykis. Baltųjų rūmų šeimininkas viešai, atvirai demonstravo paramą Ukrainai, ir tai labai gražu bei prasminga. Ačiū jam už šią kelionę. Tai stiprus simbolinis antausis Kremliaus išsigimėliui Vladimirui Putinui.
Tačiau jei analizuosime, kiek nuo 2022-ųjų vasario 24-osios užsienio valstybių vadovų atvyko į Rusijos armijos apšaudomą Kijevą, privalėsime konstatuoti, jog palyginimas – ne J. Bideno naudai. Kijeve jau pabuvojo Lietuvos, Lenkijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Italijos ir dar keliolikos šalių bei Europos sąjungos vadovų. Pripažinkime, J. Bidenas suskubo į Kijevą vienas iš paskutiniųjų, kai jau tapo aišku, jog Rusija tikrai nepajėgia okupuoti Ukrainos. Be to, J. Bideno pasivaikščiojimas po Kijevą – kažin koks keistas. Jokių oficialių įsipareigojimų, jog nuo šiol Ukrainos kariuomenei bus duodama ginklų „tiek, kiek jai reikia“. J. Bidenas neištarė Kijeve: nuo šios akimirkos daugiau nebus jokių „neduosime tankų“, „neduosime lėktuvų“, „neduosime Himars“. J. Bidenas netarė nė vieno žodžio net Ukrainos parlamente. Tiesa, pažadėjo, jog Vakarai rems Ukrainą tol, kol reikės (bet tai tik žodžiai, neparemti jokiomis konkrečiomis sutartimis, jog, pavyzdžiui, Ukraina yra strateginė JAV partnerė), pažadėjo duoti vos keletą milijardų paramos (tokios sumos užtenka vos keliolikai dienų, tad labiau panašu į išmaldą, o ne į rimtą paramą). Štai ir viskas.
V. Zelenskis ir J. Bidenas – Kijeve. EPA – ELTA foto
Analizuojant šių metų vasario 20-osios įvykius Kijeve svarbu dar paklausti, ar J. Bidenas atsibeldė į Kijevą tuomet, kai Ukrainai to labiausiai reikėjo, ar tądien, kai Amerikoje neoficialiai prasidėjo prezidento rinkimų kampanija, ir demokratų lyderiui J. Bidenui prireikė politinės reklamos: žiūrėkite, koks aš drąsus, kietas, principingas. Šių eilučių autoriui įsiminė Ekonominės analizės instituto prezidento Andrėjaus Ilarionovo pastaba, jog kelione į Kijevą ponas J. Bidenas pirmiausia rūpinosi savo asmeniniais reikalais (artėja JAV prezidento rinkimai, jis žada siekti antrosios kadencijos, tad jam verkiant reikia, kad Amerikos piliečiai laikytų jį drąsiu, principingu vadovu), tad Ukraina jam – tik tarp kitko.
Neįtikinamai atrodė ir akimirkos, kai Kijeve kaukė oro pavojaus sirenos, o J. Bidenas su Ukrainos prezidentu Volodymiru Zelenskiu ramiai vaikštinėjo po Kijevą. Net ir didžiausiam kvailiui aišku: Kremliaus banditas, kad ir koks niekšas bebūtų, nedrįs Kijevo centro bombarduoti tol, kol ten svečiuosis JAV prezidentas.
Tad net nežinau, kaip iš tikrųjų reikėtų vertinti J. Bideno vizitą į Kijevą? Karo analitikas Aleksejus Arestovičius – labai optimistiškas. Girdi, Ukrainos reikalai – vis geryn ir geryn. Esą Vakarai apsisprendė negrįžtamai: Ukrainos nepaliks likimo valiai. Suprask, J. Bideno vizitas į Ukrainą – labai stiprus ženklas. Nėra jokių abejonių: Vakarai pradeda tiekti daug ir galingų ginklų, rimtų sviedinių, todėl karas ilgai netruks, Rusijos kariauna greitai bus sutriuškinta…
Aš irgi norėčiau būti optimistas. Bet karti gyvenimiška patirtis byloja, jog žodžiai dažnai skiriasi nuo konkrečių darbų. Vis dar prisimenu, kaip J. Bidenas praėjusiais metais svaidėsi pareiškimais „neduosime to, neduosime ano“. Vis dar negaliu pamiršti, kaip Vakarų lyderiai niekingai, bailiai stumdėsi tarpusavyje: „jei anie duos tankų, tada ir aš duosiu, o jei nebus tankų iš anos šalies, tai ir aš tupėsiu tarsi pelytė po šluota“.
Tokių tūpčiojimų vietoje negalima pamiršti. Kol kas atrodo, jog Vakarai tesugeba gražiai ir optimistiškai valandų valandomis pliurpti iš tribūnų, vieną po kito rengti pompastiškus susitikimus karinėse bazėse, restoranuose, parlamentuose, o realiai grumtis su agresyviu banditu – šiaip sau.
Michailas Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.
Prisiminkime Gruzijos (Sakartvelo) pavyzdį. Vakarai rėmė demokratines reformas įgyvendinantį Michailą Saakašvilį, dalino Tbilisiui pažadus dėl narystės NATO aljanse, dėl narystės Europos Sąjungoje. Bet užteko Vladimirui Putinui užpulti Gruziją, ir Vakarų parama išskydo. Vakarai nežengė svarbiausio žingsnio: nesuteikė gruzinams realios, konkrečios, skubios karinės paramos. Jei kalbėtume visiškai atvirai, 2008-aisiais Vakarai išdavė Gruziją. Paliko ją vieną grumtis su dešimtis kartų stipresne kariuomene. JAV prezidentui neužteko drąsos išlaipinti Gruzijoje amerikietiškųjų desantininkų V. Putinui parodant tikrą kumštį.
Tad dabar Vakarai neturi nė menkiausios moralinės teisės gailiai kniaukti, esą gruzinai nusisuka nuo vakarietiškų vertybių. Dėl šio posūkio kalti ne tik gruzinai. Kalti tuometiniai JAV, Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos lyderiai. Gruzinai pamatė, ko verti amerikietiški, prancūziški ar vokiški pažadai. Vakarietiški pažadai liko pažadais, o Rusijos užpuolimas buvo realus, konkretus, kruvinas ir labai skaudus (Sakartvelas neteko kelių savo teritorijų).
Ukrainoje pamuštas rusų tankas demonstruojamas Lietuvos sostinėje. Susidomėjimas milžiniškas. Slaptai.lt foto
Rusijos opozicionierius Markas Feiginas viešojoje youtube.com erdvėje dažnai kaltina oficialųjį Tbilisį kalėjime kankinant Michailą Saakašvilį. M. Feiginas teisus. M. Saakašvilis neturėtų būti marinamas viename iš Gruzijos kalėjimų. Bet M. Saakašvilis – asmeninis V. Putino priešas. Sakartvele dabar įtakingos gausios prorusiškos jėgos. Tad M. Saakašvilio gyvybei tikrai iškilęs mirtinas pavojus. Kad M. Feiginas mėgina išlaisvinti Gruzijos reformatorių, – šaunu. Bet ponas M. Feiginas visiškai nepriekaištauja Vakarams, 2008-aisiais išdavusiems Tbilisį. Jei esame principingi ir atviri, turėtume matyti visas paveikslo spalvas. M. Feiginas galėjo bent vienu žodeliu užsiminti, jog dėl M. Saakašvilio įkalinimo kalti ir Berlyno, Vašingtono, Paryžiaus ponai.
Todėl šiandien aš vis dar – pesimistas. Patikėsiu Vakarų nuoširdumu tuomet, kai ukrainiečiai galų gale ims tvirtinti, jog ginklų jau tikrai užtenka. Patikėsiu Ukrainos pergale tuomet, kai ji tikrai išvys iš visų savo teritorijų visas Rusijos pajėgas. Vakarus imsiu girti tik tuomet, kai jie į tarptautinius kalėjimus tikrai sugrūs visą V. Putino šutvę bei privers Maskvą mokėti rimtas karo reparacijas ekonomiškai nukraujavusiai Ukrainai.
O kol kas man atrodo, kad J. Bidenas – bailokas dėdė. Be kita ko, J. Bidenas jau dabar dažnokai primena liūdnai pagarsėjusį sovietų bosą Leonidą Brežnevą (tai suklumpa, tai vos paeina, tai snaudžia). Jei tikrai sieks antrosios kadencijos, tikrai bus panašus į susenusį L. Brežnevą.
Michailas Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.
Briuselis, vasario 27 d. (ELTA). Europos Sąjungos valstybės narės pirmadienį paskelbė oficialų diplomatinį perspėjimą Sakartvelo vadovams dėl blogėjančios įkalinto buvusio prezidento Michailo Saakašvilio sveikatos būklės.
Praėjusią savaitę M. Saakašvilis apkaltino valstybės paskirtus gydytojus atsisakius jį gydyti ir dalyvaujant tariamame sąmoksle jį „nužudyti“.
Pirmadienį visų 27 ES valstybių narių sostinės koordinuotai pateikė oficialų diplomatinį „demaršą“ Sakartvelo teisingumo ministrui, žurnalistams sakė ES ambasadorius Sakartvele Pawelas Herczynskis.
„Esame labai susirūpinę dėl pranešimų apie blogėjančią jo sveikatą“, – sakė P. Herczynskis. Michailas Saakašvilis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
55 metų provakarietiškas reformatorius buvo suimtas 2021 metais, praėjus kelioms dienoms po to, kai slapta grįžo iš užsienio į tėvynę.
Nuo praėjusių metų jis guli ligoninėje po to, kai 50 dienų atsisakė maisto protestuodamas prieš savo sulaikymą, kuris, pasak žmogaus teisių gynimo grupių, yra politiškai motyvuotas.
Grupė JAV gydytojų teigė, kad M. Saakašvilis kenčia nuo daugybės ligų, kurias sukėlė „kankinimai“ nelaisvėje.
Tbilisio skveras. Slaptai.lt nuotr.
Tbilisis, vasario 20 d. (ELTA). Sakartvelo parlamento delegacija atsisakė apsilankyti Kyjive per Rusijos invazijos metines – vasario 24-ąją.
Šią informaciją patvirtino valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ narys Iraklis Zarkua, praneša portalas „Echo Kavkaza“.
„Kai aukšti Ukrainos pareigūnai ragina mūsų valstybę atidaryti antrąjį frontą, kai įkalintas Saakašvilis, kuriam pateikta daug rimtų kaltinimų, vadinamas politiniu kaliniu, manau, tai nepalieka vietos diplomatiniams santykiams“, – sakė jis.
„Taip, vasario 24ąją esame kviečiami į Ukrainą, nors mes atsisakome“, – teigė I. Zarkua, kurį cituoja leidinys „Interpressnews“. Gruzijos ambasada Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Tačiau politikas pridūrė, kad Sakartvelo valdžia „palaiko Ukrainos žmones“ ir „viską daro visais lygiais“, nors daugelis stiprių šalių, taip pat ir Europoje, „neišdrįso padaryti to, kam Sakartvelas ryžosi prieš Rusiją“.
Anksčiau apie tai, kad Sakartvelo parlamento delegacija atsisakė atvykti į Kyjivą vasario 24 d., pranešė opozicijos atstovas, partijos „Agmašenebelio strategija“ lyderis Georgis Vašadzė.
Sakartvelo parlamento pirmininkas Šalva Papuašvilis anksčiau pareiškė, kad tiesioginių sankcijų Rusijai įvedimas ir rusų įvažiavimo ribojimas padarytų didelę žalą Sakartvelo ekonomikai, ir sukritikavo opozicijos raginimus žengti tokį žingsnį.
Michailas Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, vasario 10 d. (ELTA). Lenkija siūlosi priimti gydytis buvusį Sakartvelo prezidentą Michailą Saakašvilį. Tai per spaudos konferenciją po Europos Vadovų Tarybos posėdžio Briuselyje pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, praneša „Ukrinform“.
„Lenkija imasi iniciatyvos, aš šia tema kalbėjau su daugeliu premjerų, siūlome Sakartvelo vyriausybei išleisti buvusį šalies prezidentą M. Saakašvilį gydytis Lenkijoje“, – sakė M. Morawieckis.
Jis išreiškė nuogąstavimus, kad Sakartvele politikui gali nutikti tai, „kas blogiausia“.
Lenkijos premjeras pabrėžė, jog jei Sakartvelas nori tikėtis teigiamo atsakymo į savo europinius siekius, tai jis turi rimtai žiūrėti ir į atitinkamą kreipimąsi, kurį jau rengia EVT užsienio politikos tarnybos.
Laisvę – Michailui Saakašviliui. EPA – ELTA nuotr.
Vasario 1 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per spaudos konferenciją parodė M. Saakašvilio nuotraukų ir apkaltino Sakartvelo valdžią viešu jo kankinimu ir žudymu.
2004-2013 m. m. M. Saakašvilis dvi kadencijas paeiliui ėjo Sakartvelo prezidento pareigas. 2015-2016 m. m. jis vadovavo Odesos srities administracijai, o nuo 2020 metų birželio buvo Ukrainos reformų vykdomojo komiteto pirmininkas. M. Saakašvilis turi Ukrainos pilietybę.
2021 metų spalio 1 d. politikas grįžo į Sakartvelą, kur iškart buvo suimtas. Tada šalies prokuratūra iškėlė jam dar vieną baudžiamąją bylą – šįsyk dėl neteisėto sienos kirtimo. Anksčiau jam jau buvo iškeltos kelios baudžiamosios bylos.
Pasak M. Saakašvilio advokatų, politikui diagnozuotos demencija ir tuberkuliozė, įtariama dar keliolika susirgimų.
Lapkričio pabaigoje pasirodė pranešimų, kad M. Saakašvilio organizme rasta arseno pėdsakų.
Michailas Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.
Tbilisis, vasario 6 d. (ELTA). Tbilisio miesto teismas nepatenkino kalinamo buvusio Sakartvelo prezidento ir Ukrainos piliečio Michailo Saakašvilio advokatų prašymo paleisti jį į laisvę pirma laiko dėl sveikatos būklės.
Tai pirmadienį pranešė portalas „Interpressnews“.
Vasario 6 d. vykusiame posėdyje šalys tarė baigiamąjį žodį, po to teisėjas paskelbė sprendimą.
Bausmių vykdymo tarnybos atstovas tvirtino, kad pateiktoje medžiagoje apie M. Saakašvilio sveikatą nėra įtikinamų faktų apie jos būklės sunkumą, todėl ši medžiaga negali būti pagrindas atidėti bausmę.
Savo ruožtu advokatai teigė, kad nuo teismo sprendimo priklauso M. Saakašvilio gyvybė. Pats eksprezidentas dėl blogos savijautos posėdyje nedalyvavo nei asmeniškai, nei nuotoliniu būdu.
Tūkstančiai žmonių Sakartvele reikalauja paleisti M. Saakašvilį
Advokatų prašymas dėl paleidimo pirma laiko arba bausmės atidėjimo buvo svarstomas apie du mėnesius. Teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas apeliacinei instancijai.
Vasario 1 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per spaudos konferenciją parodė M. Saakašvilio nuotraukų ir apkaltino Sakartvelo valdžią viešu jo kankinimu ir žudymu.
2004-2013 m. m. M. Saakašvilis dvi kadencijas paeiliui ėjo Sakartvelo prezidento pareigas. 2015-2016 m. m. jis vadovavo Odesos srities administracijai, o nuo 2020 metų birželio buvo Ukrainos reformų vykdomojo komiteto pirmininkas. M. Saakašvilis turi Ukrainos pilietybę.
2021 metų spalio 1 d. politikas grįžo į Sakartvelą, kur iškart buvo suimtas. Tada šalies prokuratūra iškėlė jam dar vieną baudžiamąją bylą – šįsyk dėl neteisėto sienos kirtimo. Anksčiau jam jau buvo iškeltos kelios baudžiamosios bylos. Michailas Saakašvilis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pasak M. Saakašvilio advokatų, politikui diagnozuotos demencija ir tuberkuliozė, įtariama dar keliolika susirgimų.
Lapkričio pabaigoje pasirodė pranešimų, kad M. Saakašvilio organizme rasta arseno pėdsakų.
Michailas Saakašvilis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tbilisis, vasario 3 d. (AFP-ELTA). Kalinamam buvusiam Sakartvelo prezidentui Michailui Saakašviliui gresia mirtis, nes jis pastaruoju metu numetė pavojingai daug svorio, penktadienį pareiškė jo gydytoja ir advokatas.
Pasak politiką ginančio teisininko Dito Sadzaglišvilio, nuo 2021 m. spalio, kai M. Saakašvilis buvo įkalintas, jo svoris sumenko nuo 115 iki 68 kilogramų. „Tai yra gyvybei pavojingas svorio netekimas“, – tikino advokatas.
Tūkstančiai žmonių Sakartvele reikalauja paleisti M. Saakašvilį
Tuo metu M. Saakašvilį apžiūrėjusi gydytoja Mariam Džiškariani savo ruožtu nurodė mananti, kad jis serga kacheksija – tai yra organizmo išsekimas, pasireiškiantis raumenų masės mažėjimu. „Be tinkamos diagnostikos ir medicininės priežiūros jam gresia mirtis“, – pabrėžė M. Džiškariani.
Nepaisant to, Sakartvelo teisingumo ministras Ratis Bregadzė tvirtina, kad M. Saakašvilis esą gauna visą reikiamą priežiūrą, o jo teisės yra saugomos.
Žmogaus teisių grupių teigimu, 55-erių provakarietiškų pažiūrų M. Saakašvilio įkalinimas yra politiškai motyvuotas. 2018 m. jis buvo nuteistas už akių ir pasiųstas už grotų šešeriems metams.
M. Saakašvilis Sakartvelui vadovavo nuo 2004 m. iki 2013 m.
Michailas Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.
Tbilisis, gruodžio 15 d. (AFP-ELTA). Kalinamas buvęs Sakartvelo prezidentas Michailas Saakašvilis trečiadienį atšaukė bado streiką, apie kurį buvo prieš tai paskelbęs.
Jis gavęs žinutę iš Europos Parlamento deputatų, kurioje šie „kategoriškai ragina jį nutraukti bado streiką“, teigė M. Saakašvilis pranešime, su kuriuo susipažino agentūra AFP. Jis esą neturįs suteikti institucijoms dingsties apkaltinti jį savęs žalojimu.
„Parlamentarai žada mobilizuoti visas diplomatines pastangas, kad užtikrintų mano minimalių teisių apsaugą“, – pridūrė M. Saakašvilis.
Prieš tai buvusio prezidento advokatas Ditas Sadzaglišvilis pranešė, kad jo klientas pradeda bado streiką, „reikalaudamas, kad jam būtų leista dalyvauti teismo posėdžiuose vaizdo ryšiu“ iš civilinės ligoninės, kurioje jis gydomas kelis mėnesius, saugomas ginkluotos sargybos.
2021 metų spalį Sakartvele sulaikytas M. Saakašvilis jau kelis kartus rengė kelių savaičių bado streikus, taip protestuodamas prieš, jo teigimu, politiškai motyvuotą kalinimą.
M. Saakašvilis nutraukė bado streiką. EPA-ELTA nuotr.
M. Saakašvilio advokatai reikalauja nutraukti M. Saakašvilio kalinimą dėl sveikatos priežasčių.
Anot nepriklausomų gydytojų, 54-erių M. Saakašviliui diagnozuota virtinė neurologinių ligų, jie pasisako už geresnę eksprezidento medicininę priežiūrą.
M. Saakašvilis nuo 2004 iki 2013 metų buvo Sakartvelo prezidentas. Jis 2021-ųjų spalį buvo suimtas dėl kaltinimų piktnaudžiavus valdžia, kai po ilgos tremties, kurią daugiausiai leido Ukrainoje, grįžo į tėvynę. Ukrainoje jis, be kita ko, dirbo prezidento Volodymyro Zelenskio įgaliotiniu reformų klausimu bei Odesos srities gubernatoriumi.
Michailas Saakašvilis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tbilisis, lapkričio 28 d. (ELTA). Sakartvele kalinamo buvusio šios šalies prezidento Michailo Saakašvilio organizme rasta arseno pėdsakų. Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis televizijos kanalu „Mtavari“.
Pasak politiko advokato Šalvos Chačapuridzės, kalėjime laikomas buvęs valstybės vadovas yra labai blogos būklės ir negali savarankiškai judėti, todėl į teismo salę jis veikiausiai bus atvežtas specialiu neįgaliojo vežimėliu. Pamatyti, kaip atrodo sunkiai sergantis eksprezidentas, bus galima pirmą kartą per kelis mėnesius.
Šiuo metu laukiama galutinės JAV specialistų toksikologinės ataskaitos.
„Analizės dar negavome, ji turėtų mus pasiekti šiandien, bet po pokalbio telefonu paaiškėjo, kad M. Saakašvilio organizme rasta naujos medžiagos – arseno“, – sakė žurnalistams teisininkas.
Michailas Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.
Anksčiau eksprezidento organizme buvo aptikta sunkiųjų metalų – gyvsidabrio, bismuto ir bario. Apie tai praėjusią savaitę papasakojo „Empatijos“ centro vadovė Mariam Džiškariani. Jų pėdsakų rasta M. Saakašvilio plaukuose.
„rbc.ua“ primena, kad 2004-2013 m. m. M. Saakašvilis dvi kadencijas paeiliui ėjo Sakartvelo prezidento pareigas. 2015-2016 m. m. jis vadovavo Odesos srities administracijai, o nuo 2020 metų birželio buvo Ukrainos reformų vykdomojo komiteto pirmininkas. M. Saakašvilis turi Ukrainos pilietybę.
2021 metų spalio 1 d. politikas grįžo į Sakartvelą, kur iškart buvo suimtas. Tada šalies prokuratūra iškėlė jam dar vieną baudžiamąją bylą – šįsyk dėl neteisėto sienos kirtimo. Anksčiau jam jau buvo iškeltos kelios baudžiamosios bylos.
Pasak M. Saakašvilio advokatų, politikui diagnozuotos demencija ir tuberkuliozė, įtariama dar keliolika susirgimų.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto
Gintaras Visockas
Jei manęs paklaustumėte, ar ministras Gabrielius Landsbergis privalo atsistatydinti dėl dabartinės sumaišties užsienio politikoje, – sulauktumėte teigiamo atsakymo. Lietuvos užsienio reikalų ministerija grubiai nusižengė padorumo principams jau vien dėl to, kad vienašališkai sulaužė 1991-aisiais metais su Kinija pasirašytą sutartį, esą oficialusis Vilnius su Taivanu bendraus tik sulaukęs Pekino palaiminimo. Taip, bėgant metams tarptautiniai susitarimai keičiami, tačiau tik ne tokiu būdu, kokį pasirinko ponas G.Landsbergis, – slapta, neinformavęs antrosios pusės.
Antroji priežastis, kodėl dabartinis Lietuvos diplomatijos šefas vertas rimtų priekaištų, – jis nepajėgia numatyti visų pasekmių. Primityviai paskaičiavo, jog Lietuvos ir Kinijos prekyba nėra įspūdinga, tada nusprendė pamokyti per milijardą gyventojų turinčią šalį. O kad komunistinis Pekinas spaus Europos Sąjungą, jog ši liautųsi prekiavusi su „išsišokėle Lietuva“, ir Vakarų verslininkai išgirs Kinijos prašymus, – nepagalvojo. Klysti – žmoniška. Mes visi klystame. Tačiau už klaidas reikia atsakyti.
Situacija, į kurią patekome, – sudėtinga. Dar trupučiukas, ir tarptautinėje arenoje, man regis, atrodysime kaip didžiausi nevykėliai. Lietuvos prezidentas tvirtina, jog Taivano atstovybės atidarymo aplinkybės su juo nederintos, Lietuvos URM dievagojasi, kad su prezidentu Gitanu Nausėda viską derino, opozicijoje esantis Ramūnas Karbauskis garsiai šaukia, jog, sugrįžę valdžion, jie būtinai peržiūrėsią santykius su Taibėjimi ir Pekinu. Suprask, Taivano atstovybės Lietuvoje nebeliks.
M. Saakašvilio šalininkų protesto akcija Kijeve. EPA-ELTA nuotr.
Žiūrėk, dar imsime kivirčytis net su Taivaniu. Taibėjus šiandien jau turi moralinę teisę iš nuostabos gūžčioti pečiais – nespėjo prilipti prie sienos Taivano atstovybės užrašas Vilniuje, o Lietuvoje jau kalbama, jog „atstovybės atidarymas Taivano vardu buvo amžiaus klaida“. ES verslininkai mus taip pat įtrauks į „padidinto pavojingumo šalių registrą“, nes Lietuva su visais pykstasi, riejasi, visus moko, kaip šie privalo gyventi. Net Amerika, kuri mus kol kas visomis keturiomis remia ir kurios parama mums gyvybiškai reikalinga, vieną kartą nuo mūsų nusisuks. Nusisuks todėl, kad Lietuva – labai maža, o problemų kelia tiek, tarsi būtų viena iš svarbiausių figūrų Europos šachmatų lentoje.
Šitaip priekaištaudamas Lietuvos užsienio politikos formuotojams jokiu būdu nepamirštu kiniškų nuodėmių. Engdama uigūrus ir tibetiečius Kinija elgiasi kiauliškai. Dėl uigūrų ir tibetiečių persekiojimo oficialusis Pekinas nusipelno griežčiausių priekaištų. Bet ar Lietuva pajėgi stot į dvikovą su kiniškuoju Drakonu net turėdama Vakaruose sąjungininkių?
Belieka prisipažinti: kuo toliau, tuo labiau nebesuprantu Lietuvos laikysenos tarptautinėje arenoje. Nebeatskiriu, kur mūsų žioplumo ir kur mūsų sąmoningos klaidos? Kaip dabar formuosime, pavyzdžiui, savo požiūrį dėl neramumų Kazachstane? Vėl dėmesį sukoncentruosime tik į žmogaus teises, korupciją, benzino kainas, ar vis tik analizuosime ir geopolitinius faktorius – kur link dreifuoja ši didelė, įtakinga, daug gamtinių iškelių turinti šalis? Jei po visų „spalvotųjų revoliucijų“ Kazachstanas atsidurs Vladimiro Putino glėbyje, – kokia tikroji permainų vertė? Štai kiek jėgų įdėjo Michailas Saakašvilis, reformuodamas Gruziją (Sakartvelą), bet jo mylima šalis vėl, vaizdžiai tariant, pavergta Kremliaus, neteko teritorijų, o pats reformatorius – kalinamas netoli Tbilisio. Dar nežinia, ar gyvas išeis iš kalėjimo, mat jo asmeniškai nekenčia ponas V.Putinas.
Demokratija, žmogaus teisės, laisvoji ekonomika – itin svarbūs argumentai. Bet pats metas imt analizuot priežastis, kodėl pažangiosios reformos taip sunkiai įsitvirtina kaimyninėse šalyse. Beje, mums svarbu narplioti ne gruzinų, ne ukrainiečių, ne kinų, ne kazachų padarytas klaidas. Narpliokime, ką mes, lietuviai, neteisingai darome, kur mes pražiopsojome, nenumatėme, neįžvelgėme. Suprantu, svetimus klystkelius analizuoti kur kas maloniau, nei savuosius. Bet tokia laikysena niekur neveda – nebent į akligatvį.
Istorikas Algimantas Liekis. Azerbaidžano Mokslų Akademija. 2017.03.15 diena
Šiandien noriu papasakoti apie vieną grubią mūsų diplomatijos klaidą, kurią regėjau savo akimis. Omenyje turiu 2017 metų kovo 15 dieną, kuomet Azerbaidžano Mokslų Akademijos Centrinėje mokslų bibliotekoje buvo iškilmingai pristatyta į rusų kalbą išversta Lietuvos istoriko Algimanto Liekio (1943-2019) knyga „Tautų kraustymai Kaukaze XX amžiuje“. Į Centrinę mokslų biblioteką išklausyti lietuvių istoriko A.Liekio paskaitos susirinko daug Azerbaidžano istorikų, mokslininkų, politikų, diplomatų, istoriją studijuojančių studentų. Diskusiją filmavo pagrindinės Azerbaidžano televizijos, į salę sugužėjo daug žurnalistų iš įtakingų azerbaidžanietiškų leidinių.
O dabar atspėkite, ko tame renginyje istorikas A.Liekis pasigedo? Jis buvo nustebęs, jog į pokalbį Azerbaidžano istorijos aktualijomis neatvyko nė vienas Lietuvos ambasados Azerbaidžane darbuotojas. Aš taip pat buvau apstulbęs. Juk apie tai, kad Baku mieste viešės lietuvių istorikas, parašęs veikalą apie Azerbaidžaną, tuometiniai Lietuvos ambasados vadovai buvo informuoti gerokai iki kovo 15-osios. O ir kitų, kur kas svarbesnių renginių, kaip vėliau paaiškėjo, Lietuvos ambasada Azerbaidžane neturėjo. Svarbu pabrėžti ir tai, kad Azerbaidžane reziduojantys Lietuvos diplomatai net nesiteikė pakviesti A.Liekio į svečius bent jau kitą dieną. Juolab neprašė, kad šis jiems padovanotų bent vieną savo veikalo egzempliorių. Tiesa, istorikas A.Liekis vis vien viešėjo Lietuvos ambasadoje Azerbaidžane ir jos atstovams padovanojo keletą savo veikalo tiek lietuvių, tiek rusų kalbomis egzempliorių. Bet tai buvo daugiau jo, o ne ambasados iniciatyva. Iš kur tai žinau? Pats dalyvavau tiek diskusijose Azerbaidžano Mokslų Akademijoje, tiek gurkšnojant kavą Lietuvos atstovybėje Baku.
Tad kokia maniškė versija, kodėl Lietuvos diplomatai ignoravo renginį Azerbaidžano Mokslų Akademijoje?
Algimanto Liekio veikalas „Tautų kraustymai Kaukaze XX amžiuje” rusų kalba. Slaptai.lt foto
Dabar, prabėgus po to įvykio penkeriems metams, daugmaž viskas – kaip ant delno. Azerbaidžane reziduojantys mūsų diplomatai nepagerbė istoriko A.Liekio tik todėl, kad norėjo … įsitikeikti Armėnijai. Būtent – nenorėjo supykdyti oficialiojo Jerevano. Mat istorikas A.Liekis savo knygoje be užuolankų tvirtino, jog Kalnų Karabachas – tai Azerbaidžano teritorija, nenutylėjo aplinkybių, kaip prieš kelis šimtus metų armėnai buvo masiškai perkeliami į šiandieninio Azerbaidžano teritoriją, pasakojo apie teroristines „Dašnakcutiun“, ASALA, Krunk organizacijas, žudžiusias turkų diplomatus, vijusias azerbaidžaniečius iš Jerevano ir Kalnų Karabacho regionų.
Istorikas Algimantas Liekis. Interviu su Azerbaidžano žurnalistais. 2017.03.15 diena. Slaptai.lt nuotr.
Mano supratimu, tai – tikrieji šio ignoravimo motyvai. Oficialiai Lietuva gerbia Azerbaidžano teritorinį vientisumą, teigia, jog Kalnų Karabachas – neatsiejama Azerbaidžano teritorija, o iš tiesų slapta talkina neteisėtai Kalnų Karabachą užgrobusiai Armėnijai. Vaizdžiai tariant, pataikauja agresorei, tegul ir ne tokiai milžiniškai kaip Rusija.
Tokio pobūdžio lietuviški gudravimai – ne tik nesuprantami, bet ir smerktini. Tiesos neieškanti Lietuva – bjauri Lietuva. Jei manome, kad mūsų akibrokšto 2017-ųjų kovo 15-ąją neperprato Azerbaidžanas, – kvailai elgiamės. Jei įsivaizduojame, kad apie 2017-ųjų kovo 15-osios dviveidystę Azerbaidžanas neinformavo, sakykim, Turkijos, mūsų sąjungininkės NATO aljanse, – vadinasi, patys save apgaudinėjame.
Nebūkim naivūs – Pasaulis puikiai mato, kuomet elgiamės nenuoširdžiai, meluojame, taikome dvigubus standartus. O tai reiškia, kad matydamos mūsų nenuoseklumus kaimyninės šalys turi moralinę teisę mums atsakyti tuo pačiu – nesilaikyti duoto žodžio, išduoti, nepastebėti mūsų bėdų…
M. Saakašvilis nutraukė bado streiką. EPA-ELTA nuotr.
Tbilisis, gruodžio 31 d. (ELTA). Buvęs Sakartvelo prezidentas Michailas Saakašvilis prisipažino turįs su dainininke Sofija Nižaradze dukterį Elis Mariją Saakašvili.
„Tai pirmieji Naujieji metai, kuriuos sutinku kalėjime, bet tai ir pirmieji Naujieji metai, kai iš televizorių ekranų kartu su savo mama jus sveikins mažiausia televizijos kanalo „Mtavari Arkhi“ naujamečio koncerto dalyvė Elis Marija Saakašvili – mano mylimiausia mergytė ir mano mažoji dukrelė“, – parašė penktadienį savo „Facebook“ paskyroje M. Saakašvilis.
Buvęs Sakartvelo lyderis pasveikino visus šalies gyventojus su ateinančiais Naujaisiais metais ir pareiškė viltį, kad 2022-ieji bus permainų metai. Michailas Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.
Spalio mėnesį M. Saakašvilis pareiškė palaikąs artimus ryšius su Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputate Jelyzaveta Jasko.
Eksprezidentas nuo 1993 metų yra oficialiai vedęs olandę Sandrą Roelofs. Pora turi du vaikus – Eduardą ir Nikolozą.
Sofija Nižaradzė 2010 metais atstovavo Sakartvelui „Eurovizijos“ dainų konkurse su daina „Shine“.
M. Saakašvilis nutraukė bado streiką. EPA-ELTA nuotr.
Tbilisis, gruodžio 21 d. (AFP-ELTA). Keli tūkstančiai įkalinto Sakartvelo opozicijos lyderio ir buvusio prezidento Michailo Saakašvilio šalininkų antradienį susirinko į protesto mitingą ir pažadėjo surengti „masinį bado streiką“, siekiant jo paleidimo į laisvę, gydytojams pareiškus, kad kalėjime jis buvo kankinamas.
Mojuodami Sakartvelo vėliava su penkiais kryžiais ir laikydami plakatus su užrašu „Išlaisvinkite Saakašvilį!“ protestuotojai žygiavo per sostinę Tbilisį, o po to rinkosi prie parlamento į mitingą, surengtą tą pačią dieną, kaip ir politiko 54-asis gimtadienis.
M. Saakašvilio suėmimas paaštrino politinę krizę, kilusią dėl praėjusių metų parlamento rinkimų, kuriuos opozicija pasmerkė kaip nesąžiningus. Tai taip pat paskatino didžiausius per dešimtmetį protestus prieš vyriausybę.
„Šiandien pradedame masinį bado streiką, kuris nesibaigs tol, kol Michailas Saakašvilis nebus paleistas iš nelaisvės“, – sakė M. Saakašvilio Jungtinio nacionalinio judėjimo (UNM) pirmininkas Nika Melia, o jo žodžius palydėjo plojimai.
Kol kas nebuvo aišku, kiek žmonių ketina dalyvauti bado streike šalia UNM būstinės.
„Tai yra nesmurtinis protestas, sunkus žingsnis, mes neturime kito pasirinkimo, kaip tik daryti spaudimą režimui, kad jis iš savo gniaužtų paleistų Sakartvelo valstybę, kurią užgrobė“, – sakė N. Melia, pagrindinės šalies opozicinės grupės lyderis.
Žinutėje šalininkams, kurią per mitingą perskaitė M. Saakašvilio motina Giuli Alasania, buvęs lyderis paragino laikytis nacionalinės vienybės ir organizuoti taikius masinius protestus, siekiant priversti valdžios institucijas surengti pirmalaikius parlamento rinkimus.
Pasak jo, Sakartvelo „ilgametei svajonei ir istoriniam Europos integracijos siekiui iškilo grėsmė“.
„Mums gyvybiškai reikia laisvos žiniasklaidos, nešališkų teismų, sąžiningų rinkimų. Mums reikia laisvės čia ir dabar, ir visam laikui“, – sakoma jo žinutėje.
„Dabartinio režimo pakeitimas yra esminė sąlyga, kad išsipildytų mūsų vakarietiški siekiai“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje valdančiąją partiją „Kartvelų svajonė“, kurią įkūrė galingas oligarchas Bidzina Ivanišvilis.
Šeštadienį nepriklausoma gydytojų taryba, apžiūrėjusi suimtą M. Saakašvilį, pareiškė, kad jis susirgo sunkiomis neurologinėmis ligomis „dėl kankinimų, netinkamo elgesio, netinkamos medicininės priežiūros ir užsitęsusio bado streiko“.
Saakašvilis 50 dienų atsisakė maisto, protestuodamas dėl savo įkalinimo esą už piktnaudžiavimą tarnyba, o tokį nuosprendį jis pasmerkė kaip politiškai motyvuotą.
Teisiamas buvęs gruzijos lyderis M. Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.Protestuoja M. Saakašvilio šalininkai. EPA – ELTA nuotr.
Tbilisis, lapkričio 29 d. (AFP-ELTA). Įkalintas Sakartvelo opozicijos lyderis ir buvęs prezidentas Michailas Saakašvilis pirmadienį, prasidėjus jo teismui dėl piktnaudžiavimo tarnyba, pasmerkė savo „politiškai motyvuotą“ baudžiamąjį persekiojimą ir netinkamą elgesį kalėjime.
Tai buvo pirmas jo pasirodymas viešumoje nuo spalio 1 d., kai jis buvo suimtas netrukus po to, kai grįžo iš tremties. M. Saakašvilis, buvęs Sakartvelo prezidentas 2004–2013 m., 50 dienų atsisakė maisto, protestuodamas prieš baudžiamąjį persekiojimą.
„Visi žino, kad neturiu sėdėti kalėjime, nes visi man pateikti kaltinimai yra išgalvoti ir politiškai motyvuoti“, – sakė M. Saakašvilis, kreipdamasis į teisėjus iš stiklinio aptvaro Tbilisio miesto teisme.
Vienu metu teismo salėje sakydamas savo emocingą kalbą jis perėjo į anglų kalbą, kad padarytų pareiškimą „Sakartvelo tarptautiniams partneriams“. „Buvau kankinamas, su manimi buvo elgiamasi nežmoniškai, buvau mušamas ir žeminamas“, – sakė M. Saakašvilis.
Per bado streiką jis neteko apie 20 kilogramų, 53 metų M. Saakašvilis pirmadienį atrodė išblyškęs.
Jis taip pat pripažino, kad per devynerius valdymo metus padarė „daugiau nei pakankamai klaidų“. „Labai apgailestauju dėl daugybės klaidų, visų pirma, dėl to, kad mums nepavyko sukurti nepriklausomos teismų sistemos. Atsiprašau visų, kurie dėl to nukentėjo”, – sakė jis.
Daugiau nei tūkstantis M. Saakašvilio šalininkų susirinko prie teismo sostinėje, jie mojavo Sakartvelo ir Europos Sąjungos vėliavomis bei skandavo jo vardą. Policija suėmė kelias dešimtis demonstrantų, kai jie blokavo eismą gretimoje gatvėje, pranešė opoziciją palaikanti „Mtvari“ televizija.
M. Saakašvilis nutraukė bado streiką, kai lapkričio 20 d. buvo perkeltas į karo ligoninę, gydytojams perspėjus, kad jis netrukus gali mirti. Iš pradžių Sakartvelo valdžia uždraudė jam dalyvauti teismo procese, bet vėliau pakeitė sprendimą, JAV valstybės departamentui pareikalavus gerbti jo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.
2018 m. M. Saakašvilis už akių buvo nuteistas kalėti šešerius metus dėl dviejų kaltinimų piktnaudžiavimu tarnyba, dėl panašių kaltinimų jam gresia dar du teismai.
Pirmadienio teismo procesas susijęs su tariamu M. Saakašvilio vaidmeniu policijai žiauriai susidorojus su opozicijos protestu 2007 metais.
Buvo pranešama, kad protestą surengė Kremliaus remiamas oligarchas, siekdamas sužlugdyti Sakartvelo siekį įstoti į NATO. Tuo metu M. Saakašvilis pripažino, kad policija prieš protestuotojus panaudojo perteklinę jėgą, atsistatydino ir surengė pirmalaikius prezidento rinkimus, kuriuos vėliau laimėjo.
Pirmadienį teisėjams jis sakė „niekam nedavęs nurodymų“ vykdyti policijos operaciją.
„Politinis kerštas“
Jo advokatas Dito Sadzaglišvilis naujienų agentūrai AFP sakė, kad M. Saakašvilis „neatliko jokio vaidmens duodant įsakymus ir planuojant policijos operaciją“. „Prokurorai nepateikė jokių M. Saakašvilio neteisėtų veiksmų įrodymų“, – sakė jis.
Praėjusią savaitę M. Saakašvilis feisbuke pareiškė manantis, kad tikimybė jam šiame teisme sulaukti teisingumo lygi „nuliui“. Tarptautinė kankinimų aukų reabilitacijos taryba pasmerkė elgesį su M. Saakašviliu kalėjime, o Sakartvelo teisių grupės teigė, kad „sulaikytas jis patyrė psichologinį kankinimą“. „Amnesty International“ elgesį su M. Saakašviliu pavadino „ne tik atrankiniu teisingumu, bet ir akivaizdžiu politiniu kerštu“.
Kalbėdamas teisme M. Saakašvilis taip pat padėkojo kartvelams už jų „paramą ir solidarumą“ bei paragino „taikiai mobilizuotis“, kad būtų padarytas galas oligarcho Bidzinos Ivanišvilio partijos „Sakartvelo svajonė“ valdymui.
Manoma, kad turtingiausias Sakartvelo žmogus B. Ivanišvilis trauko virvutes šalyje, nors oficialiai nevaidina jokio politinio vaidmens. M. Saakašvilio suėmimas paaštrino politinę krizę, kilusią po praėjusių metų parlamento rinkimų, kuriuos opozicija pasmerkė kaip nesąžiningus. Tai taip pat paskatino didžiausius per dešimtmetį antivyriausybinius protestus. Ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis neseniai sukėlė pasipiktinimą, pasakęs, kad vyriausybė buvo priversta suimti M. Saakašvilį, nes jis atsisako trauktis iš politikos.
Šis buvusio Gruzijos prezidento, Nacionalinės reformų tarybos vykdomojo komiteto vadovo Michailo Saakašvilio kreipimasis buvo paviešintas vakar vakare jo Facebook puslapyje.
„Rašau jums iš vienutės užmiesčio kalėjime netoli Tbilisio oro uosto 32-ąją bado streiko dieną. Numečiau beveik 20 kg. Laikau save asmeniniu Putino kaliniu, nes jis daug kartų apie mane kalbėjo per daugelį metų; davė Gruzijos valdžiai, didžiausiam privačiam Rusijos „Gazprom“ akcininkui Ivanišviliui, viešus nurodymus pradėti prieš mane baudžiamąją bylą ir priimti nuosprendžius.
Su šiais nuosprendžiais susipažino Liudmila Denisova, kuri mane aplankė kalėjime ir pavadino juos „nerimtais“, o Gruzijos oligarchinės valdžios požiūrį į mane – „kankinimu“. Man buvo atimta teisė skambinti jau 32 dienas nuo sulaikymo momento. Man atimta galimybė atvykti į teismą ir net nepasakoma, kada tai bus galima. Jie mirtinai bijo bet kokių mano viešų žodžių. Taip pat atsisako vykdyti skubią jų pačių sukurto gydytojų konsiliumo rekomendaciją – perkelti mane į daugiaprofilinę ligoninę.
Ko gero, pagrindinis jūsų klausimas – kodėl aš išvykau į Gruziją? Aš laikiau, kad mano tėvynė galutinai atsidūrė Maskvos įtakoje. Reformos, kurias vykdžiau savo laiku, tapo niekais. Šiandien Gruzijoje vyko vietos rinkimai, kuriuos, skirtingai nei Ukrainoje, valdžia visada lengvai laimėdavo. Tačiau po mano pasirodymo net kalėjime situacija kardinaliai pasikeitė. Visame. Didžiuosiuose miestuose į antrąjį turą pateko Jungtinio nacionalinioinio judėjimo kandidatai. Ir tuo metu beveik visur pirmavo. Po mano arešto didžiausias protesto mitingas įvyko Tbilisyje.
O dabar, po antrojo turo šiurkščių falsifikacijų, kurios aiškiai užfiksuotos ESBO ir Europos Parlamento stebėtojų išvadose, skleidžiasi precedento neturintis platus masinių protestų frontas, apimantis visas opozicijos jėgas; Gruzijos istorijoje dar nebuvo tokios opozicijos vienybės!
Michailas Saakašvilis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ir aš didžiuojuosi, kad suvaidinau vaidmenį šioje provakarietiškoje sąjungoje. Tuo pačiu metu aš išlieku lojaliu ir patriotišku Ukrainos piliečiu. Didžiuojuosi, kad prezidentas Zelenskis grąžino mano pasą. Esu jums labai dėkingas už daugybę revoliucinių įstatymų, kuriuos jūs
palaikėte; įskaitant parengtus su mūsų kukliu dalyvavimu. Esu dėkingas įvairių frakcijų nariams, kurie parodė solidarumą.
8 savo gyvenimo metus gyvenau Ukrainoje. Turiu namą ir šeimą Kijeve ir esu labai dėkingas už Prezidento pareiškimą, kad Ukraina nepaliks savo piliečio.
Gruzija neturi labiau mylimos tautos ir ištikimesnės sąjungininkės nei Ukraina; ir aš padarysiu viską, kad nebūtų nesantaikos ir sustiprinčiau šiuos santykius.”
