VSAT: sulaikyti dar 36 migrantai iš Baltarusijos sieną pažeidę migrantai. VSAT nuotr.
Druskininkų savivaldybėje bei Varėnos, Šalčininkų ir Švenčionių rajonuose pasieniečiai sulaikė dar penkias migrantų grupes bei pavienį asmenį, kurie neteisėtai iš Baltarusijos pateko į Lietuvą. Iš viso sulaikyti 36 užsieniečiai.
Trečiadienį priešpiet Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų užkardos pareigūnai Druskininkų savivaldybės Švendubrės kaimo prieigose vaizdo stebėjimo sistema užfiksavo 4 asmenis. Jie perlipo Baltarusijos pusėje esančią apsauginę tvorą ir įbėgo į Lietuvos teritoriją.
Pasieniečiai apsupo šią miškingą vietovę, buvo panaudoti ir tarnybiniai šunys. Netrukus netoli kelio Druskininkai-Raigardo pasienio kontrolės punktas pažeidėjai buvo sulaikyti. Dokumentų jie neturėjo ir pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Trys užsieniečiai prisistatė Kamerūno piliečiais, vienas – Malio.
Trečiadienį po vidudienio Druskininkų pasieniečiai sulaikė dar vieną iš Baltarusijos sieną pažeidusį šios šalies pilietį. Jis į Lietuvą pateko ties Latežerio kaimu ir taip pat pasiprašė prieglobsčio.
Beveik tuo pačiu metu ties Šalčininkų rajono Paginų kaimu VSAT Varėnos pasienio rinktinės Gintaro Žagunio užkardos pareigūnai, talkinami kolegų iš Kriminalinės žvalgybos skyriaus, sulaikė 10 migrantų. Jie neturėjo dokumentų, prisistatė Irako piliečiais ir pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje.
Trečiadienį vakare iš Baltarusijos neteisėtai patekusių migrantų sulaikė ir Vilniaus pasienio rinktinės Adutiškio pasienio užkardos pareigūnai.
Jie Švenčionių rajono Ramoniūnų kaimo prieigose užklupo 6 dokumentų neturėjusius užsieniečius. Šie prisistatė Irako piliečiais ir taip pat pasiprašė prieglobsčio.
Prieš pat vidurnaktį iš trečiadienio į ketvirtadienį neteisėti migrantai vėl patikrino G. Žagunio užkardos pasieniečių budrumą. Ties Šalčininkų rajono Krūniškių kaimu buvo sulaikyti 4 asmenys be dokumentų, kurie prisistatė Irako piliečiais bei pasiprašė prieglobsčio.
Ketvirtadienį ryte 11 migrantų ties Varėnos rajono Kaziukonių kaimu sulaikė VSAT Varėnos pasienio rinktinės Aleksandro Barausko užkardos pareigūnai. Pirminiais duomenimis, dokumentų jie neturi.
Visiems užsieniečiams bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo jie yra izoliuoti. Įvykių aplinkybės tikslinamos, vyksta tyrimai. Apie prieglobsčio prašytojus informuotas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja tokius prašymus, bei Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija.
Iš viso šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 672 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra daugiau kaip aštuonis kartus didesnis, nei buvo per visus 2020-uosius. Pernai sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausiai yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 428. Taip pat sulaikyti 51 Irano, 45 Sirijos, 44 Baltarusijos, 28 Rusijos, 12 Turkijos, 10 Šri Lankos bei 54 kitų valstybių piliečiai ar jais prisistatę asmenys. Ši pilietybių statistika tyrimų metų gali kisti.
Pastaruoju metu labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams pagalbon atėjo pajėgos iš Viešojo saugumo tarnybos, Šaulių sąjungos ir kitų institucijų, o netrukus pasienyje su Baltarusija dirbti pradės Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX pareigūnai.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda teigia, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas nesitikėjo tokio griežto atsako iš Europos Sąjungos. Vakarų reakcija į Baltarusijos veiksmus priverstinai nutupdant iš Atėnų į Vilnių skridusį lėktuvą Minske, pasak Lietuvos prezidento, įrodo, kad panašūs Baltarusijos veiksmai ateityje susilauks paties griežčiausio Europos šalių atsako.
„Jie turi suprasti vieną dalyką: kalbų, pagrūmojimų, gilių susirūpinimų laikas baigėsi ir dabar tokio pobūdžio veiksmai bus baudžiami visu griežtumu. Diktatorius apie tai privalo žinoti – jo medaus mėnuo baigėsi“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas pažymi, kad ES jau ėmėsi tinkamų veiksmų, kurie sukels skausmingų pasekmių Baltarusijos diktatoriui.
„Aš manau, kad svarbus sprendimas jau padarytas Europos Vadovų Taryboje pirmadienį. Manau, kad diktatorius nesitikėjo šito sprendimo, jis tikrai skausmingas. Jis bus dar skausmingesnis, kuomet realiai šios sankcijos įsigalios, tiek ekonominės sankcijos, tiek sąrašų dėl asmenų ir juridinių asmenų papildymas. Taip pat Baltarusijos oro erdvės paskelbimas nesaugia įvyko iš karto. Ir šitam režimui yra dėl ko graužtis pirštus“, – tvirtino šalies vadovas.
Tuo tarpu vertindamas A. Lukašenkos pareiškimus, kad Vakarus užplūs Baltarusijoje nebekontroliuojamų migrantų ir narkotikų banga, G. Nausėda vadina nusikaltėlio žargonu.
Karikatūristų taikinyje – Aliaksandras Lukašenka. Vilnius. Lukiškių aikštė. Karikatūristų paroda po atviru dangumi. Slaptai.lt nuotr.
„Tai jau kriminalinio nusikaltėlio žargonas ir tai leidžia suabejoti tuo rojumi, kurį kuria ponas Lukašenka savo žemėje. Nes jeigu jis tokį rojų kuria, tai visi tie žmonės, kuriuos jis grasina nukreipti į Europos Sąjungą, turėtų likti jo rojaus žemėje, bet jie kažkodėl nelieka ir bėga toliau“, – kalbėjo prezidentas, kartu pažymėdamas, kad atkreipė ES šalių vadovų dėmesį į Astravo elektrinę, apie kurios saugumo problemas Lietuva primena jau ilgą laiką.
„Tai atviras šantažas ir dar kartą aktualizuoja ir Astravo atominės elektrinės klausimą. Aš šitą labai aiškiai kolegoms ES šalių vadovams sakiau: supraskite, dabar mes turime ir į Astravą pradėti žiūrėti kitaip. Tai, apie ką mes kalbėjome, apie ekologiją, ekonomiką, energetikos rinką, visa tai yra papildomi veiksniai. Pagrindinis veiksnys yra tai, kad šitas žmogus gali pradėti naudoti atominę elektrinę, kaip šantažo įrankį. Ir šantažo įrankį toli gražu ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai“, – teigė G. Nausėda.
ELTA primena, kad sekmadienį iš Graikijos į Lietuvą skridęs „Ryanair” orlaivis po melagingo pranešimo apie neva jame esančią bombą buvo priverstinai nutupdytas Minske. Baltarusijos oro erdvėje jį lydėjo šios šalies karinių oro pajėgų naikintuvas Mig-29. Lėktuvu skrido Baltarusijos režimo kritikas Romanas Protasevičius, kuris buvo sulaikytas Minske.
Libijos karinis jūrų laivynas: daugiau nei 600 į Europą plaukusių migrantų buvo sugrąžinti atgal į šalį. EPA-ELTA nuotr.
Daugiau nei 600 migrantų, bandžiusių nuplaukti į Europą, buvo sustabdyti ir grąžinti į Libiją, pranešė šios šalies karinis jūrų laivynas, nors Tarptautinė migracijos organizacija (IOM) perspėjo, kad Libija „nėra saugus uostas“.
Savaitgalį Libijos pakrantės apsaugos tarnyba grąžino tris grupes migrantų, iš viso 638 žmones, bandžiusius perplaukti Viduržemio jūrą, teigiama sekmadienį paskelbtame karinio jūrų laivyno pranešime.
Pasak laivyno, migrantai buvo daugiausia iš Užsachario Afrikos. Pirmoji grupė, kurią sudarė 334 migrantai, plaukę keturiomis pripučiamomis valtimis, buvo „išgelbėti“ penktadienį. Dar dvi grupės – atitinkamai 132 ir 172 žmonės – buvo grąžinti į Libiją penktadienį ir šeštadienį.
Karinis jūrų laivynas neskelbia, ar migrantai kreipėsi pagalbos.
IOM ne kartą išreiškė nerimą dėl to, kad Libija nėra saugi pabėgėliams dėl chaotiškos situacijos šalyje ir prastų gyvenimo sąlygų sulaikymo centruose.
„Šiandien 172 migrantai, įskaitant moteris ir vaikus, buvo sugrąžinti atgal į Libiją“, – šeštadienį teigė organizacija.
„Mūsų komandos suteikė skubią pagalbą daugiau nei 600 migrantų, grąžintų per pastarąsias 48 valandas. Kartojame – Libija nėra saugus uostas“, – pridūrė IOM.
VSAT Specialiosios paskirties skyriaus Pagėgių komandos pareigūnai stebi laivą. VSAT nuotr.
Apie vidurnaktį iš trečiadienio į ketvirtadienį į Klaipėdos uostą vėl atplaukė krovininis laivas, kuriame yra du neteisėti migrantai, galimai Alžyro piliečiai. Baigus patikrinimą prie jo vėl budi VSAT Specialiosios paskirties skyriaus Pagėgių komandos pareigūnai, kurie užtikrina, kad migrantai neišliptų iš laivo, skelbiama Valstybės sienos apsaugos tarnybos pranešime.
Šis laivas su Maltos vėliava iš Rusijos Ust-Lugos uosto į Klaipėdą su trąšų kroviniu jau buvo atplaukęs pernai gruodžio 24 d. Ir tuomet, ir dabar VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Uosto pasienio užkardos pareigūnai jau turėjo išankstinės informacijos, kad jame gali būti neteisėtų migrantų.
Gruodžio pabaigoje iš laivo iškrovus trąšų krovinį, jis tuščias išplaukė į tarptautinius vandenis ir ten laukė, kol vėl galės grįžti į Klaipėdos uostą pasikrauti kito krovinio. Praėjusią naktį jis iš Baltijos jūros išorinio reido vėl atplaukė į uostą, kur dabar bus kraunamas grūdų krovinys.
VSAT Specialiosios paskirties skyriaus Pagėgių komandos pareigūnų nuolat stebimas laivas Klaipėdoje bus apie tris dienas. Tuomet planuojama, kad jis išplauks į Alžyrą.
Tiek gruodžio 24 d., tiek šįkart laivo atplaukimo ir pasieniečių Pilies kontrolės punkte vykdytų patikrinimų aplinkybės buvo panašios. Laivo kapitonas ir 18 įgulos narių yra Filipinų piliečiai, visų jų dokumentai tvarkingi.
Laive yra du neteisėti migrantai, prisistatę Alžyro piliečiais. Jie yra uždaryti atskirose užrakintose laivo patalpose. Pasak kapitono, nelegaliai į plaukiojimo priemonę patekę migrantai buvo aptikti, kai laivas į Ust-Lugą plaukė iš Orano uosto Alžyre.
Kapitonas pasieniečiams ir anąkart, ir dabar pateikė garantinius raštus. Juose įsipareigojama, jog laivo buvimo Klaipėdos uoste metu bus užtikrinta, kad neteisėti migrantai nepaliks plaukiojimo priemonės. Taip pat kapitonas įpareigotas užtikrinti abiejų asmenų apsaugą laive.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas Rustamas Liubajevas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr. Praėjusių metų gruodį pareigas eiti pradėjęs naujasis Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas generolas Rustamas Liubajevas džiaugiasi, kad Lietuvai pavyko sukurti itin pažangią sienos apsaugos sistemą. Pasieniečių vado teigimu, net kaimyninės šalys pripažįsta, kad Lietuva turi visas prielaidas tapti šio regiono lydere.
Kartu VSAT vadovas neslepia, kad srityje yra ir problemų: pavyzdžiui, dalis visuomenės palankiai žiūri į kontrabandinių prekių vartojimą, taip pat pasienio tarnyboje vis dar pasitaiko korupcijos apraiškų. Vis dėlto šiuo klausimu R. Liubajevas griežtas – jo tvirtinimu, VSAT taiko nulinę toleranciją korupcijai ir dės visas pastangas kovai su šiuo reiškiniu.
Generolas taip pat tikina, kad tarnybai būtina gerinti pasiruošimą krašto gynybos funkcijoms – karo atveju pasienio pareigūnai tampa kariuomenės dalimi. Naujienų agentūrai ELTA duotame interviu R. Liubajevas taip pat įvertino kalbas apie Europai gręsiančią naują migrantų krizę, pakomentavo nelegalios migracijos aktualumą Lietuvai bei apžvelgė VSAT pareigūnų indelį į koronaviruso plitimo pažabojimą.
– Pradėkime nuo europinio masto klausimo. Jūs beveik vienuolika metų dirbote Europos Sąjungos sienų ir pakrančių apsaugos agentūroje „Frontex“ Varšuvoje. Šiuo metu, atsižvelgiant į įtampą tarp Sirijos ir Turkijos, pradėta kalbėti apie potencialią dar vieną pabėgėlių krizę. Kiek tai aktualu Lietuvai?
– Betarpiškai tai nėra aktualu. Kol kas situacija prie mūsų išorės ES sienų yra kontroliuojama, tačiau, kadangi mes visi esame ES ir užtikriname mūsų visų išorės sienų apsaugą, tai čia yra ir mūsų rūpestis. Galima sakyti, kad, kalbant apie nelegalią migraciją, Lietuva pasirenkama kaip tranzitinė valstybė. Kadangi per beveik 30 metų pavyko sukurti sistemą – tai ir techninės sistemos prie mūsų išorės sienų, ir mūsų profesionali tarnyba, tai tas nelegalių migrantų patekimas į ES yra pakankamai apsunkintas. Dėl to pasirenkami kiti maršrutai.
Vis dėlto, kadangi esame ES, esame atsakingi už mūsų tą bendrą išorės sieną, tad negalime likti abejingi ir turime kolegoms padėti. Jeigu kalbame apie situaciją prie Turkijos ir Graikijos sienos, kur paskutiniu metu nemažai problemų ir atvyksta labai daug nelegalių migrantų, tai mes planuojame prisidėti ir padėti Graikijos pareigūnams. Šiuo metu aktyviai ruošiamės dalyvauti „Frontex“ organizuojamoje greito reagavimo operacijoje, kur dalyvaus mūsų pareigūnai su techninėmis priemonėmis. Šiuo metu mes jau turime patvirtinimą, kurį gavome iš „Frontex“ agentūros, kad keturi mūsų pareigūnai galės dalyvauti toje bendroje operacijoje. Ji planuojama kol kas dviem mėnesiams, po to bus vertinama situacija. Jeigu bus to greito reagavimo poreikis, tai operacija bus vėl pratęsta.
Taigi, kol kas mes kalbame apie dviejų mėnesių laikotarpį, o į operaciją vyktų keturi mūsų pareigūnai. Pagal nustatytą tvarką planuojama, kad pareigūnai pradės darbą jau kovo 11 d. – t. y. tada jau bus prie sienos ir vykdys „Frontex“ užduotis, padės Graikijos pareigūnams užtikrinti kontrolę.
Noriu pasakyti, kad nežiūrint į tai, jog situacija prie mūsų sienų stabili, visą laiką turime būti pasiruošę, nes tie srautai gali keistis. (…). Gali būti, kad tie migrantų srautai atsiras prie mūsų sienų, tačiau kol kas neturime indikacijų, kad artimiausiu metu nelegalūs migrantai bandys patekti į ES per mūsų išorės sienas.
– Ar kritikuojančių pabėgėlių įleidimą asmenų nepasitikėjimas žmonėmis, bėgančiais nuo karo, yra pagrįstas? Visuomenėje vyrauja įvairiausių stereotipų.
– Aš, kaip teisėsaugos pareigūnas, karininkas, manau, kad mes turėtume kovoti ne prieš migrantus, o būtent prieš tuos, kurie tą nelegalią migraciją organizuoja ir gauna pelnus. Kalbu apie nusikaltėlius, nusikaltėlių grupuotes. Manau, kad tai turėtų būti mūsų pagrindinis tikslas. Teko asmeniškai pačiam žiūrėti ir matyti, kokiomis sąlygomis žmonės atvyksta prie išorės ES sienų. Žinome, kad nemažai tų žmonių žūsta.
Vėlgi, jeigu mes kalbame apie Viduržiemio jūros regioną, tai tikrai kol kas neturime tikslių duomenų, kiek žmonių, bandydami patekti į Vakarų Europą arba ES, tiesiog tame kelyje žūsta. Tai tikrai yra žmonių tragedija ir aš manau, kad būdami teisėsaugos pareigūnais, pasieniečiais, mes turime vis dėlto išlikti žmonėmis. Jeigu žmonėms tokia pagalba yra reikalinga, tai turime tą pagalbą jiems suteikti ir gerbti tas principines laisves bei užtikrinti tų žmonių saugumą ir laisvę.
Mūsų pagrindinis darbo objektas turi būti vis dėlto tie nusikaltėliai. Turime kovoti ne prieš žmones, o būtent prieš nusikaltėlius.
– Pasukime kalbą kontrabandos link. Ar kontrabandos mastai Lietuvoje keičiasi? Kokias prekes bandoma pervežti dažniausiai?
– Bendra situacija valstybėje gerėja – kontrabandos mastai nuolat mažėja, nes čia mūsų pagrindinis susirūpinimas ir problema.
Vis dėlto mus šiek tiek neramina kontrabandos tabako gaminiais augimo tendencija, kurią mes pastebėjome praeitais metais – ji padidėjo. Ši situacija mus šiek tiek neramina.
Tačiau reikia pasakyti, kad Lietuvoje pavyko sukurti pakankamai efektyvią sistemą prie mūsų išorės sienų ir situacija iš esmės keičiasi. Jeigu prieš 8-10 metų tikrai turėjome nemažai problemų su kontrabanda prie Lietuvos ir Rusijos Federacijos sienos – Kaliningrado srities, tai dabar pagrindinis mūsų rūpestis yra siena su Baltarusija, kur turime nemažai tokių atvejų.
Beje, ne tik su išorės sienomis turime problemų, bet ir su vidaus. Konkrečiai kalbu apie mūsų sieną su Latvija. Turime nemažai duomenų ir informacijos, kad didelė dalis kontrabandinių cigarečių pas mus patenka ir per Lietuvos-Latvijos sieną. Šiuo atveju mes aktyviai dirbame su mūsų Latvijos kolegomis, bandome dalintis savo patirtimi, kuriant stebėjimo sistemas, nes šių sistemų dėka, aš manau, mums pavyko iš esmės situaciją suvaldyti.
Aišku, dar lieka tam tikrų sienos ruožų, kur sistemų nėra – ten tokių (tabako gaminių kontrabandos – ELTA) atvejų daugėja, tad vertinant situaciją, rizikas, turėtume dar daugiau pasistengti ir galbūt daugiau priemonių taikyti. VSAT atsakinga už taip vadinamą „žaliosios“ sienos (Lietuvos pasienis miškuose, laukuose, vandens telkiniuose – ELTA) kontrolę, o kontrolės punktuose už kovą su kontrabanda atsakinga Muitinė, tačiau mes turime bendradarbiauti. Praeitą savaitę pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su Muitinės departamentu ir planuojame aktyvuoti tą bendradarbiavimo schemą bei organizuoti daugiau bendrų operacijų. Turime kartu keistis informacija, organizuoti bendras operacijas, turime gerų kontaktų ir su mūsų kaimyninių valstybių teisėsaugos institucijomis, taigi galime galvoti ir apie informacijos apsikeitimą, gaunant ją iš mūsų partnerių, tarkime, Baltarusijoje.
Taigi, situacija yra kontroliuojama, tačiau tikrai manome, kad dar padirbėti šioje srityje reikės.
– Ar VSAT, vykdydama pasienio stebėseną kartu su Muitine, yra pastebėjusi, kad tam tikroms prekėms atsiradę draudimai ar apribojimai indikuoja didesnius kontrabandos pasienyje mastus?
– Sakyčiau, kad kontrabanda – tas reiškinys, kuris egzistavo ko gero dar nuo Romos imperijos laikų ir matyt tas reiškinys išliks kol bus ekonomikos ir kainų skirtumai. Mūsų – ir VSAT, ir Muitinės pagrindinis uždavinys būtų padaryti taip, kad tas verslas nebūtų tiek pelningas.
Kol išliks labai didelis kainų skirtumas, tai matyt tų atvejų bus. Mes turime padaryti kiek įmanoma daugiau, kad tas verslas būtų nebe toks pelningas. Jeigu žiūrėsime į situaciją, kuri yra prie Lietuvos-Rusijos valstybių sienos, tai papildomų priemonių dėka ta kontrabanda tapo ne tokia pelninga ir dėl to ten tie kontrabandos mastai mažėja. Kuo labiau mūsų visuomenė toleruos kontrabandinių prekių naudojimą, vartojimą, tai tikrai mes tų problemų turėsime.
Reikia taip pat įvertinti ir socialinę situaciją, kuri regionuose yra skirtinga. Kaip ir minėjau, visuomenė dar pakankamai daug toleruoja kontrabandinių prekių vartojimą. Aišku, situacija keičiasi, bet iš tikrųjų kol tie aspektai išliks, tol mes kovosime su kontrabanda.
– Pakalbėkime apie pastarųjų savaičių aktualijas. Plintant koronavirusui ne tik paskelbta ekstremali situacija, tačiau imamasi įvairiausių papildomų saugumo priemonių. Eltai esate sakęs, kad pareigūnai budi Lietuvos-Lenkijos pasienio keliuose, o prie ES išorės sienų budi ir visuomenės sveikatos specialistai. ES lyderiai sako, kad Šengeno erdvėje judėjimas toliau liks laisvas. Visgi, jeigu epidemijos mastai plėstųsi, ar situacijos valdymą palengvintų vėl įrengti, kad ir laikini, kontrolės punktai Šengeno erdvėje?
– Jeigu mes kalbame apie pasienio kontrolės procedūrų atstatymą prie vidaus sienų, tai mes vis dėlto kalbame apie dokumentų patikrinimą, asmenų, kurie vyksta per valstybės sieną bei transporto priemonių patikrinimą. Šiuo atveju, jeigu mes norėtume apsisaugoti nuo koronaviruso, tai matyt tos priemonės nelabai padėtų. Mes kalbame daugiau apie prevencinių priemonių taikymą ir pirmiausia kalbu apie informavimą bei žmonių stebėseną.
Kaip ir minėjau, mūsų pareigūnai visuose kontrolės punktuose – ten, kur nėra Visuomenės sveikatos centro atstovų arba kariškių, padeda vykdyti stebėseną, registruoja tuos žmonės, kurie atvyksta iš koronaviruso paveiktų regionų ir teikia informaciją. Ta kontrolė vykdoma ir prie išorės sienų, ir prie vidaus. Prie vidaus sienų tos priemonės taikomos pasirinktinai, nes ten mes negalime taikyti sisteminių patikrinimo procedūrų. Taigi, mūsų pareigūnai pasirinktinai stabdo transporto priemones, bando sužinoti, iš kokių regionų vyksta žmonės. Kaip ir minėjau, jeigu asmenys atvyksta iš koronaviruso paveiktų regionų, jie yra registruojami, fiksuojami, jiems yra teikiama informacija.
– Ar jau kreipėtės į valstybės rezervą dėl papildomų apsaugos priemonių pareigūnams?
– Kreipėmės. Šiuo metu ta informacija iš įvairių institucijų renkama, mes prašymą teikėme operacijų centrui, nes tų poreikių iš tikrųjų yra. Vis dėl to mes manome, kad mūsų pareigūnai nėra toje rizikos grupėje, kadangi prie vidaus Šengeno valstybių reisų mes kontrolės neatliekame, tai, jeigu tokie reisai, kaip iš Šiaurės Italijos egzistuoja, ten mūsų pareigūnai patikrinimo procedūrų nevykdo.
Kalbant apie išorės sienas, mes kalbame apie Baltarusijos, Rusijos Federacijos piliečius arba ES piliečius. Nėra taip, kad mūsų pareigūnai būtų tos rizikos grupėje, juolab, kad jie dažniausiai bendrauja pakankamai dideliu atstumu su keleiviais.
Taigi, operacijų centras turi įvertinti visus aspektus. Galbūt daugiau tų priemonių reikia skirti medicinos įstaigoms, bet mūsų visa informacija pateikta ir laukiame, koks bus sprendimas. Neabejotinai, mes šiek tiek tų apsaugos priemonių gausime, bet šiam momentui esame aprūpinti.
– Pakalbėkime apie pačius VSAT pareigūnus. Vasario mėnesio pradžioje buvo sulaikyti Šalčininkų policijos pareigūnas ir Purvėnų užkardos pasienietis, kurie įtariami neteisėtu disponavimu akcizinėmis prekėmis. Kaip pranešė VSAT, šie iš traukinio išmestas nelegalias cigaretes krovę pareigūnai nušalinti nuo tarnybos. Kokias priemones ir pastangas deda VSAT, siekdama užtikrinti maksimalų pareigūnų sąžiningumą?
– Ši tema yra labai jautri ir man asmeniškai – kaip žmogui, piliečiui, karininkui tokia su korupcija susijusi situacija yra netoleruotina. Kiekvienas toks atvejis man, kaip karininkui, yra tarsi pažeminimas. Aš manau, kad mes tikrai turime su tuo kovoti.
Turiu pripažinti, kad tokių apraiškų mes vis dar turime. Aišku, tie korupcijos mastai mažėja. Jeigu mes lyginsime situaciją prie mūsų sienų prieš 15-20 metų ir dabar, tai dabar kalbame apie visiškai kitokią situaciją, tačiau tai yra viena iš mano prioritetinių veiklos sričių. Mes pasitvirtinome kovos su korupcija veiksmų planą, kuriame yra numatyta nemažai įvairių priemonių: ir mokymai mūsų pareigūnams, ir patikrinimai. Tų priemonių tikrai planuojama nemažai, žinoma, bendradarbiaujame ir su kitomis institucijomis, kriminalinės žvalgybos subjektais, taigi planų dirbti su mūsų pareigūnais turime nemažai.
Tikrai neslėpsime tų atvejų, kiekvieną iš jų bandysime išsiaiškinti ir to tikrai netoleruosime – taikysime nulinę toleranciją korupcijai. Beje, gyvename demokratinėje valstybėje, kartais labai sudėtinga yra įrodyti mūsų pareigūnų kaltę. (…) Mes turime ir kitokių priemonių, kaip, pavyzdžiui, prevenciniai pokalbiai. Pas mus taip pat egzistuoja Imuniteto valdyba, kuri atsakinga už kovą su korupcija, tad mes tikrai stiprinsime šios valdybos pajėgumus bei bandysime su korupcija tarnyboje kovoti.
– Jūs VSAT vadovu dirbate mažiau nei pusę metų. Kaip sekasi bendrauti su profsąjungomis? Kokius matote didžiausius iššūkius?
– Dialogas tikrai vyksta pakankamai aktyviai. Noriu pasakyti, kad tuo dialogu esu tikrai patenkintas bei vertinu profsąjungas ir apskritai socialinius partnerius. Jie tikrai daug padeda, nes mūsų interesai iš esmės sutampa. Mano, kaip vadovo, ir profsąjungų uždavinys yra rūpintis mūsų pareigūnais. Manau, kad mes turime daug daugiau bendro, nei priešiškų dalykų. Tikrai manau, kad mes tą kontaktą turime ir tas bendradarbiavimas su partneriais vyksta pakankamai gerai.
Vieni iš pirmųjų pasirašėme šakos sutartį su socialiniais partneriais, problemų tame nematome ir tikrai tą bendravimą su jais stiprinsime.
Nuo mano paskyrimo laikotarpio vienas iš mano pirmųjų susitikimų ir buvo su profsąjungų atstovais. Aišku, galbūt dėl užimtumo dar ne su visais pavyko susitikti, bet beveik su visais profsąjungų vadovais jau teko pabendrauti, pasikalbėti, aptarti, ką toliau galime kartu nuveikti. Turime darbų, deriname veiksmus, tikrai labai teigiamai vertinu tą mūsų bendradarbiavimą.
– Kokie pagrindiniai iššūkiai laukia visos VSAT? Ką būtina padaryti čia ir dabar?
– Toks pagrindinis dalykas – reikėtų dabar didinti pareigūnų motyvaciją ir kai kalbu apie motyvaciją, turiu omenyje ne tik atlyginimą. Kalbu ir apie darbo sąlygų gerinimą, ir aprūpinimą šiuolaikinėmis priemonėmis, taip pat pareigūnams reikia suteikti galimybes daryti karjerą, kilti karjeros laiptais, dalyvauti tarptautinėse operacijose. Taigi, yra didelis spektras priemonių. Praėjusiais metais klausimas dėl atlyginimų buvo pradėtas spręsti – galbūt jie auga ne tokiais tempais, kaip mes norėtume, tačiau tikrai po truputį auga, nemažai buvo padaryta gerinant žmonių sąlygas. Mes turime motyvuoti savo žmones, kad jie žinotų, jog jų poreikiai yra užtikrinti, jie gali ramiai dirbti, tarnauti Tėvynei. (…)
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas Rustamas Liubajevas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Manau, kad reikėtų ir toliau vystyti projektus dėl sienos stebėjimo sistemų – tai būtų toks bendras mūsų uždavinys. Žinoma, tai priklausys nuo to, kiek valstybė galės skirti finansavimo. Mes galime pasinaudoti ir ES finansiniais instrumentais, bet dabar kalbama apie tai, kad tas finansavimas sumažės, nes matome, kaip vyksta derybos dėl ateinančios finansinės perspektyvos. Galbūt vis daugiau ir daugiau reikės skirti mums finansavimo iš nacionalinio biudžeto, tačiau tuos projektus reikia ir toliau vykdyti.
Dar vienas aspektas – mums reikėtų galvoti ir apie mūsų gynybinės funkcijos vykdymą. Pagal Lietuvos įstatymus mes turime ir tokią funkciją, karo atveju mes tampame kariškiais – karinių pajėgų dalimi. Taigi, tam reikia taip pat ruoštis ir tai yra apsektas, kuris pareikalautų nemažai organizacinio darbo: mums reikia užtikrinti mūsų pareigūnų mokymą, aprūpinimą ginkluote ir technika.
– Paminėjote, kad VSAT esant poreikiui prisidėtų prie krašto gynybos. Ar dabar VSAT pareigūnai dalyvauja kokiose nors kariuomenės pratybose?
– Mes dabar pasirašėme bendradarbiavimo planą su Lietuvos kariuomene. Tie planai yra rengiami ir pasirašomi kiekvienais metais, ten numatyta nemažai visokių priemonių – ir bendri mokymai, ir pratybos. Nuo praeitų metų mes pradėjome organizuoti ir mūsų pareigūnų rengimo programą, kuri bus įgyvendinama. Tie darbai vyksta, kartu su gynybos štabu jau deriname mūsų gynybos planą, pagal kurį VSAT taptų kariuomenės dalimi, esant tam tikromis situacijomis. Taigi, tas bendradarbiavimas yra ir mes toliau jį stiprinsime.
– Lapkričio viduryje Lietuvos pasienio pareigūnų profesinė sąjunga išsirinko naują vadovą – Jevgenijų Ameliną. Jis po tapimo profsąjungos vadovu sakė, kad šiuo metu bene aktualiausia problema yra išmaniųjų įrenginių ribojimas tarnyboje. Ar pavyko pradėti kažkokius veiksmus, siekiant išspręsti šią problemą?
– Dabar man tenka lankytis mūsų padaliniuose, kalbėtis su žmonėmis ir jau matyt ta problema nebėra tokia aktuali. Galbūt iš dalies žmonės priprato. Mes norime įvertinti, koks buvo efektas. Aš suprantu, dėl kokių priežasčių buvo toks sprendimas priimtas, tačiau mes dabar turime po kažkurio laiko įvertinti ir bandyti priimti sprendimą.
Kol kas atšaukti neplanuojame, nes norime įvertinti, koks to sprendimo teigiamas ar neigiamas efektas. Tuo labiau, kad visiems tiems pareigūnams, kuriems yra ribojamas išmaniųjų įrenginių naudojimas, suteikiamos galimybės susisiekti su savo šeimos nariais, jeigu yra toks poreikis. Pamatysime, kaip buvo pasinaudota, vertinsime statistiką, bandysime kalbėti ir su pačiais pareigūnais, ir su profsąjungomis. Kai turėsime daugiau informacijos ir duomenų, bandysime priimti sprendimą, ar toliau tokią praktiką tęsime, ar nutrauksime.
– Kaip vertinate Vyriausybės siūlymą steigti atskirą Viešojo saugumo kolegiją, kurioje būtų ruošiami įvairių tarnybų pareigūnai ir jiems suteikiamas aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas?
– Daug kalbama apie šios kolegijos steigimą. Mūsų tokia principinė pozicija buvo, kad vis dėlto tas profesionalus mokymas išliktų tose institucijose. Pas mus pavyko sukurti pakankamai gerą bazę. Iš tikrųjų mūsų mokykla – Pasieniečių mokykla, kuri ir organizuoja tokį mokymą profesinį, yra pakankamai gerai aprūpinta. Tuo labiau, kad mes aktyviai bendradarbiaujame su „Frontex“ agentūra, mūsų mokykla yra ir taip vadinama partnerystės akademija, ten organizuojama nemažai europinių renginių, mokymų.
Mūsų pozicija buvo kiek įmanoma išlaikyti tą sistemą, kad tas profesinis rengimas liktų institucijose, o kalbant apie aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, tai šiuo atveju būtų galima galvoti ir apie tokios kolegijos steigimą. Žiūrėsime, koks bus sprendimas, kokiu keliu nueita. Mes girdime, kad buvo pasirinktas konsolidavimo modelis, kiekvienas toks sprendimas turi ir teigiamų, ir neigiamų dalykų. Mūsų pagrindinis rūpestis būtų, kad nenutrūktų tas profesinis rengimas – tų pasieniečių, kurie po to vykdo savo funkcijas prie sienos.
– VSAT vadu tapote 2019 m. gruodį. Ką jau pavyko įgyvendinti ir kokių tikslų įgyvendinimo sieksite artimiausiu metu?
Lietuvos valstybės siena. Slaptai.lt nuotr.
– Jeigu kalbėti bendrai apie mūsų sistemą, tai per beveik trisdešimt metų mums pavyko sukurti sistemą, kuri pilnai atitinka mūsų poreikius. Kalbu apie Lietuvos ir politinę, ir geografinę situaciją. Manau, kad šis modelis yra tikrai pasiteisinęs ir, mano manymu, tai – viena pažangiausių šiuo metu sienos apsaugos sistemų. Kaip ir minėjote, man teko beveik vienuolika metų dirbti Europoje, nemažai lankytis, organizuoti bendras operacijas su kitų valstybių sienos apsaugos institucijų atstovais ir tarnybomis, tai tikrai galiu pasakyti, kad šiuo metu mūsų sistema yra viena pažangiausių, kalbant ir apie techninį aprūpinimą, ir organizavimą. Vienas iš mano tikslų ir ambicijų būtų, kad Lietuva taptų mūsų regiono lyderiais sienos apsaugos srityje.
Mes tam turime pagrindą, nes tokios sistemos neturi nei mūsų kaimynai latviai, nei estai. Net galiu teigti, kad lenkai neturi tokios sistemos. Lietuva turi visas prielaidas tapti šio regiono lyderiais sienos apsaugos srityje. Beje, mūsų kaimynai tai net pripažįsta. Jeigu dabar vertintume ir lygintume mūsų sistemą su Suomijos sienos apsaugos sistema, kuri buvo laikoma viena pažangiausių ir moderniausių Europoje, tai šiuo metu mes, ko gero, šiek tiek juos ir aplenkėme.
Esu patenkintas, kad sistemingai tokia sistema buvo kuriama. Yra kai kurie momentai, dėl kurių reikėtų padirbėti, bet iš principo tie sprendimai, kurie buvo priimti – kurti tokią sistemą, o ne kitokią – manau, kad pasiteisino.
Graikijos policija ašarinėmis dujomis stabdė migrantus iš Turkijos. EPA-ELTA nuotr.
Trečiadienį Graikijos policija ir kariuomenė panaudojo ašarines dujas prieš šimtus migrantų, mėginusių patekti į šalį iš Turkijos. Tai pranešė „Reuters“.
Gautomis žiniomis, susirėmimai kilo rytą. Į incidento vietą taip pat buvo nusiųsta ugniagesių automobilių.
Su migracija susijusi padėtis Graikijos ir Turkijos pasienyje smarkiai susikomplikavo vasario 28 d., kai Ankara paskelbė atidaranti sienas migrantams dėl to, kad Europos Sąjunga neremia Turkijos veiksmų Sirijos Idlibo provincijoje.
Per patį migracijos krizės įkarštį 2016 metais Briuselis ir Ankara sudarė susitarimą, pagal kurį Turkija uždarė savo sienas su ES migrantams, o Bendrija sumokėjo už tai 6 mlrd. eurų. ES taip pat pažadėjo Ankarai bevizį režimą, bet neištesėjo šio pažado, reikalaudama, kad Turkija pirma pakeistų savo antiteroristinius įstatymus.
Šiuo metu Turkijos teritorijoje yra daugiau kaip 3,5 mln. migrantų, norinčių patekti į Europą.
Europos šalys privalo remti Turkijos „sprendimus“ Sirijoje, jei nori išspręsti migrantų krizę, pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, apkaltinęs Europą „trypiant“ pabėgėlių teises.
„Jei Europos šalys nori išspręsti šį klausimą, jos turi remti Turkijos pastangas rasti politinius ir humanitarinius sprendimus Sirijoje“, – per televiziją transliuotoje kalboje teigė R. T. Erdoganas.
„Visos Europos šalys, kurios šiandien uždaro savo sienas pabėgėliams, bando juos nustumti smūgiais, skandina jų laivus, net šaudo į juos, trypia visuotinę žmogaus teisių deklaraciją“, – Ankaroje sakė jis.
Po daugiau nei 30 turkų karių žūties per Sirijos prezidento Basharo al-Assado režimo apšaudymą praeitą savaitę Idlibe, Turkija atvėrė savo sienas ir leidžia į Europą keliauti pabėgėliams ir migrantams.
Turkijoje glaudžiasi apie 3,6 mln. sirų pabėgėlių, o daug migrantų iš kitų šalių, įskaitant Afganistaną, Turkija naudojasi kaip tranzitine šalimi pakeliui į Europą.
Ankara baiminasi dar vieno masinio migrantų antplūdžio, jei paskutinis Sirijos sukilėlių bastionas Idlibas pateks į Sirijos vyriausybinių pajėgų rankas.
Nuo tada, kai R. T. Erdoganas uždegė žalią šviesą migrantams keliauti į Europą, tūkstančių migrantų susirinko Turkijos ir Graikijos pasienyje ir bandė patekti į Graikiją, tai lėmė susidūrimus su Graikijos policija.
R. T. Erdoganas sukritikavo Graikijos reakciją, teigdamas: „Graikai, kurie imasi bet kokių priemonių, kad sustabdytų į jų šalį atvykstančius pabėgėlius, net skandina ir žudo juos kovine amunicija, neturėtų užmiršti, kad vieną dieną jiems patiems gali prireikti tokios pat malonės.“
Savaitgalį Turkija paskelbė pradedanti karinę operaciją „Pavasario skydas“ prieš Rusijos remiamas Sirijos režimo pajėgas, nes pastarosiomis savaitėmis Idlibe žuvo per 50 turkų karių.
Ketvirtadienį R. T. Erdoganas vyks į Maskvą, kur susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Turkijos lyderis tikisi, kad derybose pavyks pasiekti ilgalaikių paliaubų susitarimą ir sukurti „saugumo zoną“.
Turkija savo karine operacija siekia nustumti Sirijos režimo pajėgas iki ribų, nustatytų 2018 m. Ankaros ir Maskvos sutartimi, po kurios pasirašymo Idlibe buvo įrengta 12 Turkijos kariuomenės stebėjimo postų.
Nepaisant šio susitarimo, Rusijos karinės aviacijos remiamas Damasko režimas tęsia puolimą prieš Turkijos remiamus Sirijos sukilėlius ir džihadistus. Per šį puolimą žuvo šimtai civilių, o beveik milijonas buvo priversti bėgti iš savo namų.
Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad atsisakė ES pasiūlymo suteikti papildomai milijardą eurų Turkijai už 4 mln. migrantų, kurie glaudžiasi šioje šalyje.
„Jie mums sako „mes jums atsiųsime milijardą eurų“. Ką jūs bandote apgauti? Mums nereikia šių pinigų“, – spaudos konferencijoje teigė R. T. Erdoganas.
Pirmadienį ES pareigūnai išreiškė nerimą dėl situacijos Turkijos pasienyje su Graikija po to, kai Ankara pareiškė „atvėrusi duris“ į Europos Sąjungą pabėgėliams ir migrantams.
Trečiadienį vyks skubus ES šalių vidaus reikalų ministrų susitikimas, informavo Prancūzijos vidaus reikalų ministras Christophe’as Castaneris.
Tūkstančiai migrantų jau susirinko prie Turkijos sienos su Graikija, kuri savo ruožtu imasi skubių veiksmų užkirsti kelią migrantams persikelti į ES.
R. T. Erdoganas taip pat apkaltino „graikų kariškius“ nužudžius du migrantus ir sunkiai sužalojus dar vieną. Vis dėlto, Turkijos prezidentas nepatikslino aplinkybių.
R. T. Erdoganas, be kita ko, sukritikavo ES už tai, kad ši „nesidalija našta“ su Turkija, bandančia sulaikyti dar vieną masinę migrantų iš Sirijos bangą, kur Sirijos prezidento Basharo al-Assado režimo pajėgos, remiamos Rusijos, puola šiaurės vakarinį Idlibo regioną.
Turkija 2016 m. sutiko neleisti migrantams patekti į ES mainais už 6 mlrd. eurų paramos. Briuselis ragina Ankarą laikytis šio susitarimo.
Pirmadienį R. T. Erdoganas pareiškė, kad Turkija gavo tik dalį žadėtos pinigų sumos, tokį kaltinimą Europos šalių lyderiai neigia.
Sprendimas atverti migrantams Turkijos sienas su ES buvo priimtas tuo metu, kai R. T. Erdoganas siekia Vakarų paramos kovoje su Damasku.
Matteo Salvinis. EPA – ELTA nuotr.
Italijos Senatas, kaip pranešama, balsavo už tai, kad būtų panaikinta politiko, buvusio vidaus reikalų ministro Matteo Salvinio teisinė neliečiamybė, taip pašalinant kliūtis jam stoti prieš teismą dėl netinkamo ankstesnio elgesio su jūroje išgelbėtais migrantais.
Balsavimo rezultatus paskelbė Italijos naujienų agentūra ANSA ir kitos žiniasklaidos priemonės, tačiau nurodoma, kad oficialiai tai bus patvirtinta tik po 19.00 val. vietos laiku.
Senato sprendimas atveria prokurorams galimybę teisti kraštutinių dešiniųjų partijos „Lyga“ lyderį M. Salvinį, kuris kaltinamas tuo, kad einant Italijos vidaus reikalų ministro pareigas netinkamai elgėsi ir ilgai neleido jūroje išgelbėtiems migrantams išsilaipinti Italijoje.
Kai M. Salvinis ėjo vidaus reikalų ministro pareigas, jis laikėsi itin griežtos pozicijos jūroje išgelbėtų migrantų atžvilgiu. 2019-ųjų liepos 25 d. Italijos pakrančių apsaugos laivas „Gregoretti“ išgelbėjo maždaug 140 migrantų, bandžiusių pasiekti Italiją iš Libijos.
Kai kuriems migrantams buvo leista išsilaipinti dėl sveikatos problemų, tačiau dar maždaug 116 žmonių liko laive, nes M. Salvinis nesutiko įleisti laivo ir reikalavo kitas ES šalis priimti tuos migrantus.
Kelioms ES narėms sutikus pasirūpinti tais išgelbėtais migrantais, liepos 31 d. M. Salvinis galiausiai davė leidimą laivui prisišvartuoti Italijos uoste.
M. Salvinis tvirtina, kad jo sprendimą tada palaikė premjeras Giuseppė Contė ir likusi vyriausybė, tačiau prokurorai mano, kad jis veikė vienas ir ignoravo pakartotinius G. Contės prašymus įleisti migrantus.
Pagal Italijos įstatymus, ministrai turi imunitetą nuo persekiojimo už veiksmus, kurių jie ėmėsi, kai ėjo pareigas. M. Salviniui gali grėsti iki 15 metų nelaisvės.
Meksikos nacionalinės gvardijos kariškiai ketvirtadienį sulaikė daugiau nei 800 migrantų iš Centrinės Amerikos, kurie siekė kirsti pietinę Meksikos sieną, patekti į šalį ir iš ten keliauti į JAV.
Migrantai Meksikos sieną mėgino kirsti nelegaliai, brisdami per Suchiato upę. Migrantams Meksikoje spėjus nueiti vos kelis kilometrus, kelią jiems pastojo kariškiai.
Kai kurie migrantai ėmė mėtyti akmenis, kariškiai migrantų karavanui sulaikyti pasitelkė ašarines dujas. Panašus incidentas įvyko ir pirmadienį, kai panaudojusios ašarines dujas pajėgos sulaikė šimtus migrantų.
Vašingtonas teigiamai vertino Meksikos vyriausybės veiksmus, atitinkančius birželį priimtą pasienio saugumo susitarimą su JAV.
„Meksikos nacionalinės gvardijos ir kitų pareigūnų pastangos siekiant išsaugoti sienos vientisumą iki šiol buvo veiksmingos, nepaisant asmenų, pakeliui į JAV mėginančių nelegaliai patekti į Meksiką, smurtinių ir teisės principams prieštaraujančių veiksmų“, – teigė laikinai JAV vidaus saugumo departamento sekretoriaus pareigas einantis Chadas Wolfas.
„Departamentas atidžiai stebi karavaną, Centrinėje Amerikoje turime dešimtis darbuotojų, kurie padeda vietos imigracijos ir saugumo pareigūnams. Dėl jų jau šimtai asmenų buvo sustabdyti, sulaikyti ir išsiųsti į savo šalis“, – tvirtino jis.
Paklaustas, kas atsitiktų, jei kai kurie karavano nariai pasiektų JAV ir Meksikos sieną, Ch. Wolfas sakė: „jų situacija būtų atitinkamai išnagrinėta, jie būtų netrukus patraukti, grąžinti ar repatrijuoti.“
Bosnija ir Hercegovina trečiadienį, perkėlusi šimtus migrantų į Sarajevą, išardys jų susiręstą stovyklą, dėl savo brutalių sąlygų pramintą džiunglėmis.
Nuo pat jos atidarymo birželį žmogaus teisių aktyvistai smarkiai kritikavo Vučjako stovyklą, kurioje migrantai miega be jokio šildymo, vandentiekio ar tualetų. Stovyklą migrantai susirentė netoli Kroatijos pasienio, kur vis dar yra minų, likusių nuo XX a. pabaigos karo.
Po praeitą savaitę pasirodžiusių pirmųjų snaigių, Europos Taryba pareiškė, kad stovykloje jau beveik įsivyravo humanitarinė krizė, o migrantai greitai gali tiesiog žūti.
Bosnijos institucijos pradėjo vežti migrantus iš stovyklos jau antradienį. Migrantai vežami į pabėgėlių centrus netoli Sarajevo – toli nuo Kroatijos sienos, per kurią migrantai tikisi patekti į ES.
„Iš viso į Sarajevą autobusais buvo perkelta 770 žmonių“, – naujienų agentūrai AFP sakė regiono policijos atstovas spaudai Ale Siljdedičius.
Pasak jo, vietos tarnybos ir Raudonasis Kryžius dabar išardys palapines ir išvalys stovyklos teritoriją.
Raudonojo Kryžiaus teigimu, iš viso šiemet per šią stovyklą perėjo apie 25 tūkst. migrantų. Stovykloje buvę 770 žmonių yra daugiausia vyrai iš Azijos, Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos.
Dauguma migrantų iš Bosnijos ir Hercegovinos visgi patenka į ES narę Kroatiją, tačiau kai kuriuos vis dėlto sulaiko bosnių pasieniečiai ir jie pasilieka šalyje ilgesniam laikui.
Bosnija ir Hercegovina, neturtinga ir politiškai paralyžiuota šalis, sunkiai tvarkosi su migrantų antplūdžiu.
Pusė iš Vučjako stovyklos perkeltų migrantų gyvens naujame centre, įrengtame buvusiose kariuomenės kareivinėse netoli Sarajevo, teigia AFP šaltinis Taptautinėje migracijos organizacijoje (TMO).
Kiti bus perkelti į kitą migrantų centrą, o vėliau, padidinus kareivinių plotą, bus perkelti į jas.
A. Siljdedičiaus teigimu, šiuo metu šalies šiaurės vakariniame Bichačo regione TMO valdomose stovyklose glaudžiasi apie 3 200 migrantų.
Dar apie tūkstantį migrantų gyvena regione už TMO stovyklų ribų – privačiuose namuose, nebenaudojamuose pastatuose ar tiesiog gatvėje.
Graikijai nepavyko įtikinti kitų ES šalių priimti apie 3 000 nepilnamečių migrantų, pareiškė šalies premjeras Kyriakas Mitsotakis, kritikuodamas Bendriją dėl solidarumo trūkumo.
„Bandėme pasiekti susitarimą su visomis ES šalimis, sakydami: dėl Dievo meilės, kalbame apie 3 000 vaikų, ar 27 šalys negali jų pasidalyti ir taip parodyti solidarumą?“ – parlamente kalbėjo K. Mitsotakis.
„Deja, apgailestaudamas sakau, kad jų atsakymas nebuvo teigiamas, tai tikrai nedaro garbės Europai“, – sakė jis, pridurdamas, kad netinkamomis sąlygomis gyvena apie 4 tūkst. nepilnamečių.
K. Mitsotakio konservatorių vyriausybė šią savaitę paskelbė apie planą drastiškai pertvarkyti perpildytas migrantų stovyklas netoli Turkijos esančiose salose Egėjo jūroje ir „užsandarinti“ sienas prieš pat naują prieglobsčio prašytojų antplūdį.
Vyriausybė duomenimis, salose glaudžiasi per 37 tūkst. prieglobsčio prašytojų. Dėl gerų oro sąlygų, kasdien atvyksta šimtai naujų migrantų.
Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) duomenimis, dar 22 tūkst. migrantų gyvena pilnose stovyklose žemyninėje Graikijoje.
Šią savaitę Samo saloje vietos miestelio meras pagrasino atsistatydinti, priekaištaudamas prieš vyriausybės planus pastatyti naują migrantų centrą, kuriame gyvens mažiausiai 5 tūkst. žmonių.
Pastarosiomis savaitėmis keliuose miestuose Graikijos šiaurėje žmonės išėjo į gatves, priekaištaudami vyriausybės sprendimams perkelti prieglobsčio prašytojus į žemyninę šalies dalį.
K. Mitsotakis anksčiau kaltino ES migrantus priimančias Bendrijos išorinių sienų valstybes laikant „patogiomis stovėjimo aikštelėmis“ migrantams.
ES skiria Graikijai milijonus eurų paramos tvarkantis su migracijos iššūkiais, tačiau kitos valstybės narės dažniausiai atsisako priimti migrantus.
Penktadienį K. Mitsotakis pareiškė, kad ES „kartais slepiasi už pinigų, kad išvengtų sudėtingų politinių sprendimų“.
Didžiosios Britanijos policija mano, kad Bulgarijoje įregistruotas vilkikas, kuriame trečiadienį pareigūnai aptiko 39 lavonus, atvažiavo į šalį iš Belgijos Zebriugės uosto. Tai pranešė „Reuters“, remdamasi Esekso grafystės policija.
Jos duomenimis, vilkiko priekabos kilmė susijusi su Airija. Laikraštis „Daily Mirror“ taip pat paskelbė 25 metų vairuotojo, kuris įtariamas nužudymu, nuotrauką. Kaip praneša leidinys, jis vardu Mo Robinsonas, kilęs iš Šiaurės Airijos.
Anksčiau Bulgarijos URM informavo, kad „Scania“ markės sunkvežimis buvo įregistruotas Varnoje Airijos pilietei priklausiusios bendrovės vardu.
Savo ruožtu šalies ministras pirmininkas Boikas Borisovas pareiškė, kad transporto priemonė paliko Bulgarijos teritoriją 2017 metais ir ten nebegrįžo. Airijos premjeras Leo Varadkaras pažadėjo, kad šalis prisidės prie incidento tyrimo.
Trečiadienį Esekso policija pranešė, kad vilkike Greiso miesto pramoninėje zonoje rasti 39 lavonai.
Preliminariais duomenimis, tarp žuvusiųjų – 38 suaugusieji ir vienas paauglys. Nužudymu įtariamas 25 metų vairuotojas iš Šiaurės Airijos sulaikytas.
Italija neleidžia švartuotis migrantus gabenantiems laivams. EPA-ELTA nuotr.
Italijos dešinysis radikalas vidaus reikalų ministras Matteo Salvinis neleidžia italų pakrančių apsaugos laivui su 135 migrantais įplaukti į kurį nors šalies uostą. Vyriausybė Romoje „oficialiai paprašė Europos Komisijos koordinuoti laive esančių migrantų padalijimą“, pranešė Vidaus reikalų ministerijos šaltiniai. Kol tai nebus padaryta, laivas esą negalės švartuotis Italijoje.
135 žmonės nuo ketvirtadienio yra pakrančių apsaugos gelbėjimo laive. Anot Romos, jie taip lauks tol, kol Europos Komisija oficialiai neatsakys į prašymą.
Migrantai dvejomis guminėmis valtimis plaukė Viduržemio jūra. Vieną jų ketvirtadienį aptiko Tuniso žvejai. Į pagalbą pašaukta Italijos pakrančių apsauga tada į gelbėjimo laivą priėmė 80 žmonių.
Dar apie 50 žmonių trečiadienį rado italų žvejų laivas – Maltos pakrančių apsaugos kontrolės zonoje. Tačiau Maltos pakrančių apsauga neatsiliepė, sakė italų žvejų laivo kapitonas Carlas Giarratanas.
Galiausiai atskubėjusi Italijos pakrančių apsauga 50 migrantų nugabeno į gelbėjimo laivą „Gregoretti“, kuriame jau buvo Tuniso žvejų rasti pabėgėliai.
Matteo Salvinis. EPA – ELTA nuotr.
Europos Sąjungoje jau ilgai nesiliauja ginčai dėl migrantų, kurie Viduržemio jūra bėga į Europą, padalijimo. Italija neleidžia laivams su pabėgėliais įplaukti į savo uostus, kol neišsiaiškinama, kurios kitos šalys priims žmones. Todėl laivai su išsekusiais migrantais neretai dienas ar savaites dreifuoja jūroje.
Popiežius Pranciškus sekmadienį meldėsi už žuvusiuosius per migracijos centro bombardavimą Libijoje ir ragino imtis suderintų veiksmų, kad būtų sukurti humanitarinės pagalbos koridoriai ir išvengta tokių tragedijų, rašo „Reuters“.
Per oro antskrydį Tripolyje praėjusį antradienį buvo susprogdintas sulaikymo centras, kuriame buvo daugiausiai migrantai iš Afrikos. Per nelaimę dešimtys žmonių žuvo ir daugybė buvo sužalota.
„Tarptautinė bendruomenė negali taikstytis su tokiais grėsmingais veiksmais“, – sakė popiežius Pranciškus Viešpaties angelo maldos metu Romoje.
Be to, popiežius paragino melstis už nukentėjusius per išpuolius Afganistane, Malyje, Burkina Fase ir Nigeryje.
Tokia mintis, kaip žinomo Biblijos posakio „Kiekvienai dienai užtenka savo vargų“ („Taigi nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi. Kiekvienai dienai užtenka savų vargų“. MT 6, 24–34) parafrazė šovė man į galvą, žiniasklaidai pradėjus jaudintis dėl kapitonės Karolos Raketės (Carola Rackete) konflikto su Italijos valdžia, kuri neleido įplaukti į savo uostą kapitonės laivo, plukdančio imigrantus (pabėgėlius?) iš Afrikos.
Kas toji kapitonė? Didvyrė, rizikuojanti savo laisve, kad išgelbėtų (atplukdytų į Europą) kelias dešimtis afrikiečių? Ambicinga avantiūristė, siekianti išgarsėti, spekuliuodama tauriais jausmais? Ar kažkokių paauglystės kompleksų kamuojama romantikė, nuoširdžiai tikinti, kad tik taip, pažeidinėjant valstybės teisę ir įstatymus, galima nuveikti kažką gera?
Nuomonių, vertinimų – daug ir įvairių. Lietuvos žiniasklaida linkusi iškelti „didvyriškuosius“ kapitonės elgesio niuansus, ypač išryškėjusius po to, kai Italijos teisėja Alessandra Vella paleido ją, kai ji buvo areštuota už laivo su 40 migrantų prišvartavimą Italijos uoste nepaisant italų pareigūnų draudimo. Beje, teisėjos sprendimas papiktino daugybę italų, nes C. Rackete sulaukė daug grasinimų ir yra priversta slapstytis.
Na, grasinimai – tai jau per daug… Grasinantieji nuleidžia save ant to paties žemo, visuomenės gyvenimo normų nepaisančių, antipilietiškų „piliečių“ laiptelio, ant kurio atsistojo kapitonė Rackete, prievarta, sukeldama pavojų policijos kateriu plaukusiems pareigūnams, įsibraukdama į suverenios valstybės uostą.
Nepateisinant grasinančiųjų veiksmų, „karingas“ jų emocijas visgi galima suprasti. Ypač jei jie – savo valstybę ir jos įstatymus gerbiantys labiau, nei nešvariu verslu tapusį tariamą pabėgėlių gelbėjimą.
Teisėja A. Vella savo išteisinančią nutartį pagrindė tuo, kad Italijos saugumo dekretas „netaikytinas gelbėjimo atveju“. Toks jos sprendimas itin supykdė prieš migrantus itin nusistačiusį Italijos vidaus reikalų ministrą Matteo Salvini, kuris yra uždraudęs humanitarines gelbėjimo misijas vykdantiems laivams įplaukti į Italijos vandenis ir uostus, nes jie skatina prekybą žmonėmis.
Kyla klausimas: kuo laikyti kapitonės C.Rackete vykdytą operaciją: žmonių gelbėjimu, ar eiliniu galimai prekybos žmonėmis atveju?
Grįžkime į pradžią.
Italija: laivo kapitonei, kuri, nepaisydama draudimo, atgabeno migrantus į Lampedūzos uostą, buvo paskirtas namų areštas. EPA-ELTA nuotr.
Labdaros organizacija „Sea-Watch“, kurios vardu veikė kapitonė, yra Vokietijoje registruota nevyriausybinė organizacija, pati kapitonė – Vokietijos pilietė, o jos laivas plaukioja su Nyderlandų vėliava…
Su Italija, kaip matome, jų niekas nesieja nei žmogiškuoju, nei politiniu aspektu. Vienintelė Italijos „kaltė“ ta, kad jos krantus plauna ta pati Viduržemio jūra, kaip ir Afrikos krantus.
Bet Italija – ne vienintelė (nelegalių) migrantų svajone tapusios Europos valstybė, įsikūrusi Viduržemio jūros baseine. Galima prisiminti Kiprą, Maltą, Ispaniją. Su Viduržemio jūra susisiekia ir Adrijos bei Egėjo jūros, o prie jų – dar visas būrys Europos valstybių. Vadinasi, elgtis taip, lyg vienintelei Italijai Dievo lemta būti iš Afrikos bėgančių žmonių paskutinės vilties priebėga – arba ciniška demagogija, arba atviras melas.
Kitas faktas, verčiantis abejoti, jog vyko „gelbėjimo“ misija, tas, kad, pasak įvairių žiniasklaidos šaltinių, organizacijai „Sea-Watch” priklausantis laivas grupę nelegalių migrantų paėmė „prie Libijos krantų“, kai jie susiruošė perplaukti Viduržemio jūrą pripučiama valtele.
Ko tikėjosi tie žmonės? Su komfortu perplaukti nesiaurą Viduržemio jūrą? Žiniasklaidoje buvo skelbtas vieno iš tų „keleivių“ skundas, kai jiems porą savaičių buvo neleista iš gelbėtojų laivo (laivo, nebe valtelės!) išlipti į krantą: „Mes daugiau nebegalime taip. Mes kaip kalėjime, mes praradome viską, mes netgi vaikščioti normaliai negalime, nes laivas mažas, o mūsų daug.“
Įdomu, ką jie prarado, kai dar prie Libijos krantų grūdosi į dar mažesnę guminę valtelę? Gal už nemenkus pinigus nusipirktą prekiautojų žmonėmis pažadą, kad už kelių šimtų metrų juos paims gelbėtojų laivas ir su orkestru atplukdys į išsvajotą rojų?…
Kilnu yra padėti dėl kitų kaltės į bėdą papuolusiems žmonėms, bet nėra tokių priemonių, kurios išgelbėtų žmones nuo jų pačių…
Jeigu tuos žmones rimtai norėta GELBĖTI nuo jūros stichijos, tai saugiausia (ir arčiausia) būtų buvę parplukdyti atgal į Libiją, nuo kurios jie, regis, ir nutolę nebuvo…. Bet taip neatsitiko. Lyg pasityčiojimui iš tikros bėdos atviroje jūroje ištiktų žmonių, į ilgoms kelionėms nepritaikytą valtį sugrūstus žmones sąmoningai buvo stengiamasi ATPLUKDYTI į Europą, persodinus juos į gelbėtojų laivą, kai pavojus jų gyvybei dar nebuvo iškilęs.
Sprendžiant iš visko, tai buvo eiliniai nelegalai, neturėję leidimo vykti į Europą, todėl Italijos saugumo dekretas, draudžiantis nelegalams išsilaipinti Italijoje, priešingai teisėjos nutarčiai, jiems galėjo būti taikytinas teisėtai.
Kaip skelbė euronews, paieškos-gelbėjimo laivas buvo netgi nusiuntęs užklausą Europos žmogaus teisių teismui Strasbūre, prašydamas priimti specialius nutarimus, kuriems įsigaliojus, Italija būtų priversta įsileisti laivo gabenamus migrantus-nelegalus.
Tačiau teismas prašymą atmetė. Tai dar labiau sutirština nešvarių įtarimų šešėlį, gaubiantį visą migrantų „gelbėjimo” operaciją, o pačios kapitonės veiksmai, dvi savaites dreifuojant prie Lampedūzos salos, panašesni į šantažą, o ne į kilnią misiją. Juk per dvi savaites, užuot plūduriavus prie Italijos krantų, kapitonė galėjo nuvairuoti savo laivą iki pat Vokietijos ar kitos nelegalams atviresnės šalies…
Bet ne. Jauna kapitonė, užsispyrusiai dreifuodama prie Italijos krantų, arogantiškai ignoravo kitos šalies įstatymus, apsunkino gyvenimo sąlygas „gelbėjamiems“ nelegalams, o galiausiai jėga prasiveržusi pro Italijos policijos kateriuką, sukėlė pavojų ir Italijos pareigūnams…
Tai kas ji – didvyrė? Pavojinga avantiūristė? „Nusikaltėlė“, kaip ją apibūdina Italijos VRM ministras?
Tai, kad kapitonės C. Rackete poelgį daug kas giria ne tik juodadarbių pristigusioje Vokietijoje, bet ir pačioje Italijoje, neturėtų nieko stebinti. Nėra tokios demokratinės valstybės, kurioje neveiktų vyriausybę reikia-nereikia kritikuojanti opozicija. Ir mažai kur rastume tokią opoziciją, kuri, kritikuodama veikiančiąją valdžią, daugiau galvotų apie valstybės interesus, o ne apie savireklamą.
O juk valstybės interesas bei jos vyriausybės svarbiausia pareiga – savo valstybės piliečių gerovės ir saugumo užtikrinimas.
Matteo Salvinis. EPA – ELTA nuotr.
Pagaliau, natūralu, jog kiekviena vyriausybė, kaip tam tikros partijos ar partinės koalicijos kūdikis, pirmiausia atsižvelgia į savo rinkėjų, o ne į opozicijos pageidavimus bei lūkesčius. Dabartinė Italijos vyriausybė savo postus užėmė dėka tų rinkėjų, kuriems buvo nepriimtina Eurosąjungai Vokietijos primesta atsivėrimo migrantams politika.
Bet juk kiekvienai valstybei pakanka savų rūpesčių… Todėl ir VRM vadovas Matteo Salvini, kovodamas su neteisėtos migracijos skatintojais, viso labo nuosekliai vykdo vyriausybės įsipareigojimus Italijos, o ne Vokietijos ar Prancūzijos rinkėjams.
Italijos vyriausybės atstovai penktadienį atsisakė leisti dviem migrantus gabenantiems laivams švartuotis prie Italijos krantų, pranešė „Deutsche Welle“.
Vidaus reikalų ministras Matteo Salvini įsakė, kad vokiečių nevyriausybinės organizacijos „Sea Eye“ laivas, gabenantis 65 keleivius, negali prisišvartuoti jokiame Italijos uoste. „Neleisiu jiems pasiekti Italijos, dar yra atviras uostas Maltoje arba jie gali rinktis tarp Tuniso ir Vokietijos“, – sakė M. Salvini.
Įplaukti į Italijos teritorinius vandenis buvo uždrausta ir dar vienam laivui, priklausančiam Italijos humanitarinės pagalbos organizacijai „Mediterranea Saving Humans“ (MSH). Ketvirtadienį šis laivas iš guminės valties netoli Libijos pakrantės paėmė 54 žmones.
Malta teigė priglobsianti migrantus tik tokiu atveju, jei Italija priims tokį patį skaičių Maltą jau pasiekusių migrantų.
Bet MSH atsisakė plaukti į Maltą dėl didelio atstumo ir psichologinės keleivių būklės.
Organizacija perspėjo Italijos vyriausybę, esą jos atstovai elgiasi neteisėtai. Roma, pasak MSH organizacijos, negali uždrausti Italijos vėliava žymėtam laivui įplaukti į Italijos teritorinius vandenis.
Praėjusią savaitę jau buvo išteisinta „Sea Watch“ organizacijai priklausančio laivo kapitonė, kuri, nepaisiusi M. Salvini draudimo, prisišvartavo Lampedūzos saloje, o besišvartuodama netyčia pažeidė uosto patrulių katerį.
„Sea Watch 3“ laivas buvo patekęs į 17 dienų trukusią situaciją be išeities. Jis be tikslo plaukiojo palei Italijos teritorinius vandenis, kol galiausiai, nerimaudama dėl blogos migrantų būklės, laivo kapitonė nutarė išsilaipinti Italijos uoste.
Carolai Rackete buvo pareikšti kaltinimai dėl mėginimo pradėti karą su Lampedūzos salos uosto pareigūnais ir dėl M. Salvini išleisto įsako sulaužymo, bet Italijos teismas kapitonę išteisino. Teisėja nutartyje nurodė, kad Italijos saugumo dekretas, „Sea Watch 3“ laivui draudęs prisišvartuoti Italijos saloje, yra „netaikytinas gelbėjimo atvejais“.
Danijos policija sekmadienio vakarą ir naktį į pirmadienį per riaušes keliuose Kopenhagos rajonuose sulaikė 23 žmones. Kaip pranešė tviteryje pareigūnai, šeši sulaikytieji tebėra nuovadose.
Riaušės prasidėjo sekmadienį per dešiniųjų radikalų šalininkų manifestaciją Norebro rajone, kur gyvena daug migrantų. Ją surengė Rasmusas Paludanas, kuris per vieną iš ankstesnių akcijų viešai sudegino Koraną. Policijos žiniomis, R. Paludaną užpuolė jo priešininkai, kilo muštynės, per kurias į pareigūnus ėmė skrieti akmenys.
Riaušės persimetė į kitus miesto rajonus, taip pat ir į Kristianiją. Policija turėjo panaudoti ašarines dujas, kai demonstrantai padegė barikadas. Taip pat degė šiukšlių konteineriai ir automobiliai. Kaip pranešė Danijos radijas, iš viso kilo 90 gaisrų, iš kurių 70 gali būti susiję su riaušėmis.
R. Paludanas pareiškė, jog policija nesiėmė pakankamų priemonių, kad apgintų jo žodžio laisvę per manifestaciją. Anot radikalo, kilus riaušėms, jam buvo liepta palikti Norebro rajoną. R. Paludanas taip pat sakė ketinąs antradienį toje pačioje vietoje surengti dar vieną akciją.
Švedija pasirengusi imtis sankcijų prieš ES šalis, atsisakančias priimti migrantus, pavyzdžiui, Vengriją. Tai pirmadienį paskelbtame interviu laikraščiui „Dagens Nyheter“ pareiškė Švedijos ministras pirmininkas Stefanas Lofvenas.
„Taip, aš pasirengęs tai padaryti, – atsakė S. Lofvenas, paklaustas apie galimas sankcijas. – Juk kada nors mes turime pademonstruoti solidarią atsakomybę (už migrantų priėmimą). Šios naštos negali nešti viena, dvi ar trys šalys, mums reikalinga pagalba“.
„Jeigu jos nepasirengusios imtis atsakomybės, tai irgi kainuos. Nebus galima gauti ES lėšų taip, kaip dabar, – teigė premjeras. – Vengrija – viena iš didžiausios sėkmės lydimų šalių. Neleistina, kad šalis, gavusi didžiausią ES paramą, pareikštų: „Ne, mes neprisiimame atsakomybės už migraciją“.
Kiekvieną savaitę Švedijos pasienyje policija sulaiko 150-200 migrantų. 2015 metais į 9,8 milijono gyventojų turinčią šalį atvyko 163 tūkstančiai pabėgėlių. Tai – aukščiausias rodiklis Europoje skaičiuojant vidutiniškai vienam gyventojui.
Masinės muštynės kilo Biros migrantų priėmimo centre Bihačo mieste Bosnijos ir Hercegovinos šiaurės vakaruose. Kaip pranešė šeštadienį šalies VRM atstovai, per incidentą sužeista kelios dešimtys žmonių, tarp nukentėjusiųjų yra ir du policininkai.
Susirėmimai prasidėjo naktį į šeštadienį, juose dalyvavo keli šimtai migrantų. Per masines muštynes centrui padaryta didelė materialinė žala, tikslus jos mastas dar nežinomas.
Pasak pareigūnų, identifikuoti 33 žmonės, sukėlę riaušes ir aktyviai jose dalyvavę. 11 migrantų sulaikyti, tarp jų – aštuoni Afganistano piliečiai, du indai ir vienas pakistanietis.
Konfliktas buvusiame fabrike, kur įrengtas pabėgėlių priėmimo centras, – didžiausias nuo jo atidarymo. Šiuo metu čia gyvena 2 tūkstančiai pabėgėlių. Incidento vietoje budi policija.
Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijų duomenimis, į šalies teritoriją pateko apie 10 tūkstančių migrantų, pereidami sieną pabėgėliai naikina savo dokumentus, todėl sunku juos identifikuoti. Specialistų nuomone, artimiausiu metu pabėgėlių skaičius šalyje gali viršyti 50 tūkstančių žmonių.
