Minske tūkstančiai žmonių atsisveikino su žuvusiu protestuotoju. EPA-ELTA nuotr.

Šeštadienį Minske tūkstančiai žmonių atsisveikino su Aliaksandru Taraikovskiu, žuvusiu naktį į rugpjūčio 11-ąją per protesto akciją įvykus susirėmimui su Baltarusijos pareigūnais, praneša „Interfax“.
 
Velionio šeima ir artimieji, taip pat keli šimtai žmonių susirinko laidojimo biuro salėje, o keli tūkstančiai – A. Taraikovskio žūties vietoje prie „Puškino“ metro stoties, kaip ir prašė jo šeima.
 
Žmonės pagerbė žuvusiojo atminimą tylos minute, paliko ten daugybę gėlių, žvakių, oro balionų. Milicija į įvykius nesikišo.
 
Kaip jau buvo pranešta, pirmadienio vakarą „Puškino“ metro stoties rajone vyko protestuotojų susirėmimai su OMON. Pareigūnai naudojo specialiąsias priemones, tarp jų – kurtinamąsias granatas.
 
Baltarusijos vidaus reikalų ministerija teigia, kad žuvusysis mėgino mesti į pareigūnus sprogstamąjį įtaisą, bet šis sprogo jo rankose.
 
Pasak A. Taraikovskio draugės, mirties liudijime parašyta, kad pagrindinė jo mirties priežastis – atvira žaizda krūtinės ląstoje.
 
Vyrui buvo 34 metai. Be tėvo liko trejų metų duktė.
 
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai. Oficialiais galutiniais duomenimis, dabartinis valstybės vadovas Aliaksandras Lukašenka surinko 80,1 proc. balsų, opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 proc.
 
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyta apie 6 tūkst. žmonių, nukentėjo daug demonstrantų. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.16; 04:00

Baltarusiai tęsė protestus prieš A. Lukašenką. EPA-ELTA nuotr.

Nepaisydami specialiųjų milicijos pajėgų naudojamo smurto, ketvirtą vakarą iš eilės žmonės daugelyje Baltarusijos miestų išėjo į gatves, reikalaudami prezidento Aliaksandro Lukašenkos atsistatydinimo.
 
Keliuose nepriklausomuose žinių tarnybos „Telegram“ kanaluose naktį į ketvirtadienį buvo galima išvysti vaizdo įrašų, kaip žmonės Minske, Gardine ir kituose miestuose ragina A. Lukašenką nutraukti smurtą ir atsistatydinti. Per protestus vėl suimta dešimtys asmenų, yra ir sužeistųjų.
 
Kartu išaugo solidarumas su demonstrantais. Minske į protestą prieš smurtą stojo per 100 gydytojų.
 
Nobelio literatūros premijos laureatė iš Baltarusijos Sviatlana Aleksijevič pirmą kartą tiesiogiai paragino autoritarišką prezidentą atsistatydinti. „Dink, kol nevėlu, – sakė 72-ejų rašytoja trečiadienio vakarą radijo stoties „Svoboda“ Baltarusijos tarnybai. – Mano nuomone, valdžios aparatas paskelbė tautai karą“. Niekas esą negalėjo įsivaizduoti tokio smurto.
 
Daug kur žmonės formavo žmonių grandines, taip protestuodami prieš milicijos smurtą ir rinkimų rezultatų klastojimą. Po sekmadienį vykusių ginčytinų rinkimų paskelbta, kad 26 metus valdžioje esantis A. Lukašenka perrinktas dar vienai kadencijai surinkęs 80,08 proc. balsų. Tuo tarpu prezidento priešininkai nugalėtoja mat jo varžovę 37-erių Sviatlaną Cichanouskają. Spaudžiama tarnybų, ji pabėgo į Lietuvą.
 
Baltarusijos specialiosios pajėgos. EPA-ELTA nuotr.

Kandidatas Valerijus Cepkala, žinomas IT specialistas, kuriam nebuvo leista dalyvauti rinkimuose, paragino ES prezidente pripažinti C. Cichanouskają. Šimtai IT specialistų ragino A. Lukašenką nusileisti ir atvirame laiške grasino su savo įmonėmis palikti šalį.
 
Protestų prieš smurtą Baltarusijoje būta ir užsienyje, pavyzdžiui, prie šalies ambasados Maskvoje. Latvijoje šimtai žmonių taip pat susirinko prie Baltarusijos ambasados, jie reikalavo paleisti sulaikytus demonstrantus. Ukrainoje buvęs prezidentas Petro Porošenka vaizdo įraše paragino A. Lukašenką atsisakyti smurto.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.13; 08:07

Baltarusijoje trečią naktį iš eilės tęsėsi protestai. EPA-ELTA nuotr.

Baltarusijoje per naujus protestus vėl prasiveržė smurtas. Socialinėje žiniasklaidoje pirmiausiai iš sostinės Minsko buvo pranešama apie smarkius susirėmimus tarp milicijos ir demonstrantų. Saugumo pajėgos prieš taikius žmones naudojo brutalią jėgą.
 
„Telegram“ žinių kanale buvo paskelbti vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kaip uniformuoti pareigūnai muša ir spardo civilius.
 
Tai buvo jau trečioji protestų naktis iš eilės po sekmadienį vykusių prezidento rinkimų. Milicija prieš demonstrantus vėl panaudojo akinamąsias granatas ir gumines kulkas. Šie priešinosi mėtydami akmenis ir butelius. Girdėjosi sprogimai. Sužeistųjų skaičius kol kas nežinomas. Antradienį žinybos kalbėjo apie 200 sužeistųjų Minske, kurie gydomi ligoninėje.
 
Stebėtojų teigimu, šį kartą saugumo pajėgos ėmėsi griežtesnių veiksmų prieš demonstrantus nei per ankstesnes naktis. Daug gatvių Minske buvo atitvertos.
 
Šimtai žmonių ir kituose šalies miestuose dalyvavo protestuose prieš rinkimų klastojimą. Vėl kilo didelių problemų dėl interneto. Trikdydamos ryšį, žinybos nori užkirsti kelią protestuotojų apsijungimui.
 
Baltarusijoje nesiliauja protestai. EPA-ELTA nuotr.

Kiek žmonių per protestus sulaikyta, kol kas nežinoma. Anot žiniasklaidos, tarp sulaikytųjų yra ir žurnalistų. Kalbama apie didžiulį smurtą prieš reporterius ir fotografus – ir prieš tuos, kurie oficialiai akredituoti Baltarusijoje. Britų stotis BBC Rusijoje pranešė, kad saugumo pajėgos užpuolė jos komandą.
 
Užsienio reikalų ministerija Minske atmetė kritiką iš užsienio dėl valdžios aparato veiksmų prieš demonstrantus. Greiti daugybės Europos politikų pareiškimai esą yra visiškai nepriimtini. „Jau planuojama priimti lemtingus sprendimus dėl mūsų šalies santykių su ES“, – sakoma valstybinės agentūros „Belta“ pranešime.
 
ES paskelbė peržiūrėsianti savo santykius su Baltarusija. „Be kita ko, gali būti imtasi priemonių prieš tuos, kuriems tenka atsakomybė už stebimą smurtą, nepateisinamus areštus ir rinkimų rezultatų klastojimą“, – 27 valstybių vardu pareiškė ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.12; 08:30

Prezidentas Gitanas Nausėda įsitikinęs, kad opozicijos kandidatės Baltarusijos prezidento rinkimuose Sviatlanos Cichanouskajos antradienį paviešinti vaizdo kreipimaisi nebuvo daryti laisva valia.
 
„Joks sveiko proto žmogus nepatikėtų, kad platinami S. Cichanouskajos vaizdo pareiškimai buvo daryti laisva valia. Tai tik dar vienas įrodymas, kokie metodai naudojami siekiant palaužti žmogaus ir tautos dvasią. Šių metodų liudininkais buvome keletą pastarųjų savaičių“, – savo feisbuko paskyroje rašo G. Nausėda.
 
Šalies vadovas akcentuoja, kad dabar S. Cichanouskajai reikia atsigauti po patirto šoko ir fizinių išmėginimų.
 
„Lietuva visada suteiks prieglobstį jėgoms, pasiryžusioms kurti laisvę ir demokratiją. Šią situaciją ir naujausius įvykius Baltarusijoje šiandien aptarsiu su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charlesu Micheliu“, – teigia jis.
 
ELTA primena, kad opozicijos kandidatė Baltarusijos prezidento rinkimuose Sviatlana Cichanouskaja išplatino vaizdo įrašą, kuriame teigia priėmusi sunkų sprendimą išvykti iš Baltarusijos į Lietuvą. Kitame paviešintame vaizdo įraše, kurio filmavimo laikas ir vieta nežinoma, politikė ragino baltarusių tautą nutraukti protestus.
 
Kiek anksčiau Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius patvirtino, kad S. Cichanouskaja yra Lietuvoje.
Sekmadienį vykę Baltarusijos prezidento rinkimai baigėsi be netikėtumų. Nedemokratiškais laikomuose rinkimuose jau ketvirtį amžiaus šalį valdantis A. Lukašenka esą surinko 80,23 proc. rinkėjų balsų, rodo preliminarūs Baltarusijos centrinės rinkimų komisijos (CRK) paskelbti rezultatai.
Pagrindinė A. Lukašenkos oponentė Baltarusijos prezidento rinkimuose S. Cichanouskaja atmetė oficialius rezultatus.
 
Paskelbus balsavusių rinkėjų apklausų rezultatus, sekmadienio ir pirmadienio vakarą Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su teisėsauga.
 
Per saugumo pareigūnų ir protestuotojų susirėmimus naktį į antradienį žuvo žmogus, dar dešimtys buvo sužeisti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.11; 12:00

Baltarusijos specialiosios pajėgos. EPA – ELTA nuotr.

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas pirmadienį pasmerkė Baltarusijos pareigūnų jėgos naudojimą prieš protestuotojus Minske po sekmadienį įvykusių prezidento rinkimų.
 
„Smerkiu policijos smurtą prieš taikius demonstrantus Minske, – parašė politikas tviteryje. – Tokių veiksmų šiandieninėje Europoje jokiu būtu neturi būti griebiamasi. Baltarusiai turi teisę į žodžio laisvę ir demokratiją“.
 
Čekijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį paskelbtame pareiškime pažymėjo, jog Baltarusijoje įvykusių rinkimų negalima laikyti demokratiškais. „Čekijos URM reiškia susirūpinimą dėl šių Baltarusijos prezidento rinkimų, kurių negalima laikyti laisvais ir demokratiškais, – pabrėžiama dokumente. – Daugelio piliečių sulaikymas agitacinės rinkimų kampanijos metu yra neleistinas. Taip pat neleistini represinių dalinių veiksmai prieš piliečius, protestuojančius prieš pažeidimus per rinkimus ir jų rezultatus. Šie faktai verčia mus nerimauti. Raginame Baltarusijos vyriausybę nebebausti savo piliečių už tai, kad jie naudojasi šalies konstitucijos garantuojamomis teisėmis“.
 
Pasak Čekijos URM, Baltarusijos piliečiai aktyviai dalyvavo opozicijos mitinguose. „Negalima ignoruoti tokio tvirto visuomenės raginimo surengti tikrai laisvus rinkimus“, – sakoma dokumente.
 
Čekijos užsienio politikos žinyba pareiškė apgailestaujanti dėl to, kad Baltarusijos valdžia neleido stebėti prezidento rinkimų stebėtojams iš ESBO. Kartu URM pareiškime pabrėžiama, kad Čekija remia Baltarusijos teritorijos vientisumą ir nepriklausomybę.
 
Čekijos prezidento administracijos Tarptautinio departamento direktorius Rudolfas Jindrakas mano, kad būtina kruopščiai ištirti Baltarusijos valdžios veiksmus prieš Aliaksandro Lukašenkos varžovus prezidento rinkimuose ir opoziciją. Pasak jo, oficialioji Praha atidžiai stebi įvykius Baltarusijoje.
Baltarusijos opozicija. EPA – ELTA nuotr.
 
Baltarusijos opoziciją taip pat parėmė Čekijos parlamento deputatai ir politinių partijų lyderiai.
 
Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, Baltarusijos prezidento rinkimus laimėjo dabartinis valstybės vadovas A. Lukašenka, surinkęs 80,23 proc. balsų, o opozicijos atstovė Svetlana Tichanovskaja gavo 9,9 proc. balsų.
 
Paskelbus balsavusių rinkėjų apklausų rezultatus, sekmadienio vakarą Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su teisėsaugos institucijų darbuotojais. VRM duomenimis, buvo sulaikyta apie 3 tūkst. žmonių, nukentėjo dešimtys milicijos pareigūnų ir demonstrantų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.11; 06:00

Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.

Po Baltarusijos prezidento rinkimų, kurie, pasak opozicijos, buvo suklastoti, sostinėje Minske ir kituose šalies miestuose kilo protestai, pranešama apie policijos ir protestuotojų susirėmimus.
 
Nepriklausoma vietos žiniasklaida praneša, kad Minsko centre policijos furgonas įsirėžė į protestuotojų minią, sulaikyta daug žmonių.
 
Pasibaigus balsavimui rinkimuose, Baltarusijos valstybinė žiniasklaida paskelbė oficialios atliktos balsavusių rinkėjų apklausos rezultatus.
Svetlana Tichanovskaja. EPA – ELTA nuotr.
 
Jais remiantis, dabartinis šalies vadovas Aliaksandras Lukašenka gavo apie 80 proc. balsų, o pagrindine A. Lukašenkos varžove laikoma opozicijos kandidatė Svetlana Tichanovskaja neva gavo tik 6,8 proc. balsų.
 
Minske ir kituose miestuose įsiplieskė protestai.
 
Pati S. Tichanovskaja taip pat atsisako pripažinti pralaimėjimą.
 
„Aš tikiu savo akimis, ir matau, kad dauguma yra su mumis“, – teigė moteris.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.10; 00:30

Astravo AE. EPA – ELTA nuotr.

Branduolinio kuro krovimo į Baltarusijos atominės elektrinės pirmojo bloko reaktorių pradžia (fizinis paleidimas) numatyta penktadienį, rugpjūčio 7-ąją. Tai naujienų agentūrai TASS pranešė šaltinis, susipažinęs su darbų jėgainėje grafiku.
 
Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerijos spaudos sekretorė Olga Kozlovič informavo, kad blokas parengtas fiziniam paleidimui – paruoštos technologinės sistemos ir įranga fizinio paleidimo pradžiai, atlikti jų bandymai, jėgainės personalas per specialias treniruotes ruošėsi kuro krovimo operacijoms.
 
Liepos viduryje Rusijos valstybinės korporacijos „Rosatom“ vadovas Aleksejus Lichačiovas pranešė, jog tikimasi pradėti AE pirmojo bloko fizinį paleidimą rugpjūčio pradžioje.
 
Baltarusija 2 400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, kuris yra nuo Vilniaus tik už 50 kilometrų. Jėgainę sudarys du 1 200 MW galios blokai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.06; 10:00

Opozicijos mitinge Baltarusijoje dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių. EPA-ELTA nuotr.

Dešimtys tūkstančių pagrindinės Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos varžovės prezidento rinkimuose Svetlanos Tichanovskajos šalininkų ketvirtadienį dalyvavo mitinge Minske, nepaisant didėjančio susidorojimo su opozicija.
 
Autoritarinio prezidento A. Lukašenkos priešininkai deda visas viltis į 37 metų S. Tichanovskają, kuri rugpjūčio 9 d. vyksiančiuose Baltarusijos prezidento rinkimuose susirungs su A. Lukašenka.
 
Jos vyro Sergejaus, žinomo tinklaraštininko, rinkimų komisija nesutiko registruoti kandidatu rinkimuose ir jis buvo įkalintas, kaip ir buvęs bankininkas Viktoras Babaryka. Dar vienas stiprus potencialus kandidatas Valerijus Cepkala, kuriam taip pat nebuvo leista dalyvauti rinkimuose, saugumo sumetimais pabėgo į Rusiją.
 
A. Lukašenka ne kartą kaltino opoziciją kurstant neramumus šalyje ir planuojant nuversti jį su užsienio pagalba. S. Tichanovskaja per mitingą paneigė šiuos kaltinimus.
Svetlana Tichanovskaja. EPA – ELTA nuotr.
 
Per mitingą kalbėjusi S. Tichanovskaja teigė, kad laimėjusi šiuos rinkimus ji surengtų naujus rinkimus ir išlaisvintų visus politinius kalinius, įskaitant savo vyrą Sergejų.
 
„Pavargau su viskuo sutikti, pavargau tylėti ir bijoti“, – teigė moteris ir pridūrė, kad ji nori pakeisti sistemą, bet nenori pati būti valdžioje.
 
Šis mitingas Minske, regis, buvo didžiausias opozicijos protestas Baltarusijoje per dešimtmetį. Žmogaus teisių organizacijos „Viasna“ teigimu, mitinge dalyvavo mažiausiai 63 000 žmonių.
 
Kiek anksčiau ketvirtadienį Baltarusijos tyrėjai apkaltino S. Tichanovskajos vyrą ir kitą gerai žinomą kritiką Mikolą Statkevičių bendradarbiavus su rusų samdiniais ir planavus masinius neramumus šalyje prieš rugpjūčio 9-osios rinkimus.
 
Baltarusijos institucijos trečiadienį sulaikė 33 įtariamus rusų samdinius, kurie neva atvyko destabilizuoti šalį prieš rinkimus.
 
Baltarusiai protestuoja. EPA – ELTA nuotr.

Per mitingą S. Tichanovskaja paneigė, kad opozicija bendradarbiauja su Rusija, jog sukeltų šalyje neramumus.
 
„Žmonės, kokia revoliucija? Mes norime sąžiningų rinkimų“, – teigė kandidatė S. Tichanovskaja.
 
65 metų A. Lukašenka prezidentauja jau 26 metus ir siekia šeštosios kadencijos šiame poste.
 
Tarptautiniai stebėtojai ne kartą kritikavo rinkimus Baltarusijoje ir teigė, kad jie neatitinka demokratinių principų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.31; 08:30

Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Rusijos ambasada Baltarusijoje neturi oficialios informacijos iš kompetentingų Baltarusijos institucijų apie RF piliečių sulaikymą. Tai trečiadienį naujienų agentūrai TASS pareiškė Rusijos ambasadorius Baltarusijoje Dmitrijus Mezencevas.
Vagnerio grupės samdiniai slepia veidus. Youtube.com nuotr.
 
„Ambasada neturi oficialios informacijos apie RF piliečių sulaikymą Baltarusijoje, – sakė diplomatas. – Ambasada jos prašys kompetentingas Baltarusijos institucijas“.
 
Kiek vėliau Rusijos diplomatinė misija tviteryje pranešė, kad jau kreipėsi į Baltarusijos žinybas, prašydama informacijos apie Rusijos piliečių sulaikymą.
 
Valstybinė naujienų agentūra „BelTA“, remdamasi Baltarusijos teisėsaugos institucijomis, trečiadienį pranešė, jog šalyje sulaikyti RF piliečiai, kurie yra „privačios karinės Vagnerio kompanijos“ darbuotojai ir atvyko į šalį, kad destabilizuotų padėtį Baltarusijoje prezidento rinkimų laikotarpiu. Sanatorijoje prie Minsko buvo sulaikyti 32 žmonės, kuriuos „BelTA“ vadina privačios karinės kompanijos darbuotojais, dar vienas žmogus buvo sulaikytas Baltarusijos pietuose.   
 
Iš viso, Baltarusijos teisėsaugos institucijų duomenimis, į šalį galėjo būti atsiųsta daugiau kaip 200 tokių agentų.
 
Maskva jau ne kartą pareiškė, kad nesikiša į rinkimų procesus Baltarusijoje.
 
Baltarusijos prezidento rinkimai įvyks rugpjūčio 9 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.30; 07:06

Tautinės Baltarusijos vėliavos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Baltarusijoje po prezidento Aliaksandro Lukašenkos pagrindinio varžovo prezidento rinkimuose Viktoro Babarikos sulaikymo tūkstančiai žmonių išėjo protestuoti į sostinės Minsko gatves, praneša „Euronews“.
 
Minsko centre ketvirtadienio vakarą tūkstančiai antivyriausybinių protestuotojų spontaniškai suformavo 4-5 km ilgio žmonių grandinę, mosavo šalies vėliavomis ir skandavo „Laisvės!“
 
56 metų amžiaus buvęs bankininkas V. Babarika sulaikytas ketvirtadienį dėl įtariamų finansinių nusikaltimų. Sulaikytas ir 30 metų amžiaus V. Babarikos sūnus Eduardas, vadovaujantis jo rinkimų kampanijai. Sūnus sulaikytas įtariant jį mokesčių slėpimu.
 
V. Babarika, atvirai kritikuojantis Baltarusijos prezidentą A. Lukašenką, pastaruosius du dešimtmečius vadovavo komerciniam bankui „Belgazprombank“. Gegužę jis atsistatydino iš šių pareigų, kad galėtų dalyvauti prezidento rinkimuose.
 
Prezidentas A. Lukašenka savo ruožtu apkaltino V. Babariką korupcija ir pavadino jį „niekšingu žmogumi“.
 
V. Babarika dar turi oficialiai užsiregistruoti kandidatu prezidento rinkimuose, jis jau surinko 425 tūkst. parašų, nors pakanka tik 100 tūkst.
Rugpjūčio 9 d. vyksiančiuose rinkimuose dabartinis prezidentas A. Lukašenka sieks šeštosios kadencijos. Jis prezidentauja nuo 1994 m.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.19; 14:00

Naujasis JAV ambasadorius Baltarusijoje, kaip manoma, atvyks į Minską šių metų vasarą. Tai trečiadienį žurnalistams pranešė Jungtinių Valstijų laikinoji reikalų patikėtinė Jenifer Moor.
 
„Džiaugiuosi, kad esu čia tuo metu, kai gerėja mūsų dvišaliai santykiai, kai jau šią vasarą į Baltarusiją atvažiuos Amerikos ambasadorius ir mūsų tautos pamatys, jog mes turime daugiau bendro negu skirtingo“, – sakė J. Moor, kurią cituoja naujienų agentūra „BelTA“.
 
Baltarusija atšaukė savo ambasadorių Michailą Chvostovą iš Vašingtono 2008 metų kovo mėnesį, kai JAV įvedė sankcijas kai kurioms Baltarusijos kompanijoms. Po to Minską paliko Amerikos diplomatinės misijos vadovė Karen Stewart. Nuo to laiko ambasadoms vadovauja laikinieji reikalų patikėtiniai.
 
Pernai Baltarusija ir JAV pareiškė, kad yra pasirengusios apsikeisti ambasadoriais. JAV prezidentas Donaldas Trumpas gegužės pradžioje oficialiai pasiūlė valstybės sekretoriaus padėjėjo Vakarų Europos ir ES reikalams pavaduotoją Julie Fisher į ambasadorės Baltarusijoje postą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.03; 13:00

Minske švenčiama Pergalės diena. EPA – ELTA nuotr.

Tūkstančiai baltarusių nepabūgo šalyje plintančio koronaviruso ir šeštadienį Minske susirinko stebėti Pergalės dienos paradą, skirtą pažymėti 75-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje metines, praneša dpa.
Minskas. Gegužės 9 diena. EPA – ELTA nuotr.
 
Kreipdamasis į tautą Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad „karo tragedija yra nepalyginama su jokiomis šiandienos negandomis.“
 
Anksčiau jis ragino baltarusius dirbti kaip įprasta ir nepasiduoti „koronaviruso psichozei“.
 
Parade dalyvavo apie 3 000 karių, dešimtys lėktuvų ir daugiau nei 150 karinės technikos vienetų, įskaitant Antrojo pasaulinio karo laikų tankus T-34.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.09; 15:18

JAV ir Baltarusija šįmet apsikeis ambasadoriais, amerikiečiai ieško Minske pastato arba sklypo ambasadai. Tai trečiadienį pareiškė JAV valstybės sekretoriaus padėjėjo Europos ir Eurazijos reikalams pavaduotojas George`as Kentas.
 
„Mums džiugu, kad 2020 metais su Baltarusija apsikeisime ambasadoriais“, – sakė jis. „Mes ieškome naujos nuosavybės ambasadai statyti. Matome didelį potencialą plėtoti santykius, – teigė diplomatas. – Nekantriai laukiame aktyvesnio bendradarbiavimo“.
 
JAV prezidentas Donaldas Trumpas balandžio 20 d. paskelbė ketinąs siūlyti valstybės sekretoriaus padėjėjo Vakarų Europos ir ES reikalams pavaduotoją Julie Fisher į ambasadorės Baltarusijoje postą. J. Fisher kandidatūrai turi pritarti JAV Kongreso Senatas. Jeigu sprendimas bus teigiamas, ji taps pirmąja JAV ambasadore Baltarusijoje nuo 2008 metų.
 
Baltarusija atšaukė savo ambasadorių Michailą Chvostovą iš Vašingtono 2008 metų kovo mėnesį, kai JAV įvedė sankcijas kai kurioms Baltarusijos kompanijoms. Po to Minską paliko Amerikos diplomatinės misijos vadovė Karen Stewart. Nuo to laiko ambasadoms vadovauja laikinieji reikalų patikėtiniai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.07; 06:48

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nevyks į gegužės 9-osios paradą Minske. Tai trečiadienį pranešė valstybės vadovo biuro atstovai.
 
„Ukrainoje – karantinas. Prezidentas kol kas nerengia vizitų į užsienį“, – sakė jie „Laisvės radijui“.
 
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka gegužės 5 d. pakvietė kitų valstybių vadovus atvykti į Pergalės paradą Minske. Jis pabrėžė, jog tikisi, kad atvažiuos „bent jau buvusios Sovietų Sąjungos“ šalių lyderiai.
 
Anksčiau, gegužės 3 d., A. Lukašenka pareiškė, jog Pergalės 75-osioms metinėms skirtas karinis paradas turi Baltarusijai didelę ideologinę ir emocinę reikšmę, todėl jis negali būti atšauktas net ir kilus koronaviruso pandemijai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.06; 16:52

Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
A. Lukašenka. EPA-ELTA nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai jis pakartojo šalies poziciją dėl Astravo atominės elektrinės (AE) ir pabrėžė, kad Lietuva elektros iš AE nepirks. Prezidentas sakė paklausęs A. Lukašenkos, ar galimas konstruktyvus bendradarbiavimas tarp kaimyninių valstybių kitais klausimais, jei Lietuvos pozicija dėl Astravo AE nesikeis.
 
„Pasakiau, kad mūsų pozicija Astravo AE atžvilgiu ir nepirkimo elektros iš šios elektrinės lieka nepakitusi ir bus nepakitusi. Aš tiesiai šviesiai paklausiau Baltarusijos prezidento, ar šis aspektas netaps kliūtimi bendradarbiauti ir kalbėtis visais kitais klausimais. Jo atsakymas buvo vienareikšmiškas – ne, tai netaps kliūtimi ir mes galime diskutuoti visais klausimais, kuriais galima rasti sutarimą. O tokių yra tikrai apstu, ir aš džiaugiuosi, kad šio susitikimo metu mes iškėlėme 5, 6, o gal net daugiau klausimų blokų ir tikrai labai konstruktyviai pasikalbėjome“, – sakė G. Nausėda.
 
Šalies vadovas taip pat teigė per konferencinį pokalbį su A. Lukašenka aptaręs ir koronaviruso situaciją Baltarusijoje.
Sąjūdis prieš Astravo AE. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Požiūris kaip į grėsmę visuomenės sveikatai yra tikrai jaučiamas ir gerokai yra griežtesnis negu kad buvo prieš kurį laiką Baltarusijoje. Imtasi kai kurių priemonių, kurias Baltarusijos prezidentas man išdėstė“, – sakė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.24; 14:00

Aleksandras Lukašenka. EPA-ELTA nuotr.

Jungtinės Valstijos pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį paskyrė ambasadorę Baltarusijoje, siekdamos palenkti artimą Rusijos sąjungininkę arčiau Vakarų.
 
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ambasadore Baltarusijoje paskyrė aukštą Valstybės departamento pareigūnę, karjeros diplomatę Julie Fisher.
 
J. Fisher kandidatūrą dar turi patvirtinti Senatas. Nors jos nominacija nesulaukė prieštaravimų, neaišku, ar dėl koronaviruso pandemijos Senate nesirenkantys senatoriai galės patvirtinti diplomatę.
 
2008 m. Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pašalino iš šalies JAV ambasadorių po to, kai George’o W. Busho administracija įvedė A. Lukašenkai, jam artimiems žmonėms ir valstybinei naftos bendrovei sankcijas. JAV sankcijas įvedė po Baltarusijoje įvykusių nesąžiningų rinkimų ir susidorojimo su protestuotojais.
 
Šiemet, regis, dvišaliai santykiai atšilo, o vasarį Minske susitiko JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo ir A. Lukašenka. Tai buvo pirmas aukščiausio rango JAV diplomato vizitas Baltarusijoje nuo 1994-ųjų.
 
Teigdamas, kad Jungtinės Valstijos nebando įsisprausti tarp Minsko ir Maskvos, M. Pompeo visgi patikino, jog JAV nori padėti paskutine Europos diktatūra vadinamai šaliai tapti nepriklausoma.
 
M. Pompeo taip pat pasiūlė eksportuoti naftą į Baltarusiją, kuri tuo metu nesutarė su Rusija dėl naftos kainų.
 
Netrukus po M. Pompeo vizito A. Lukašenka nuvyko į Rusiją ir po susitikimo su Vladimiru Putinu pareiškė, kad šis ragino jį sujungti valstybes mainais už pigius energetinius išteklius.
 
JAV ir Baltarusija iš esmės sutiko paskirti ambasadorius po pernai vykusių aukšto JAV diplomato Davido Hale’o ir tuometinio D. Trumpo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Johno Boltono vizitų Minske.
 
J. Boltonas ne kartą pasisakė už glaudesnį JAV bendradarbiavimą su kaimyninėmis Rusijos šalimis, tokiomis kaip Baltarusija ir Ukraina.
 
Nepaisant jo administracijos sprendimų, D. Trumpas nevengė reikšti palankumo V. Putinui ir ypač kritikavo Ukrainą. Dėl D. Trumpo spaudimo Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, D. Trumpui buvo surengta apkalta.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.21; 00:05

Baltarusijoje koronaviruso (COVID-19) atvejų skaičius išaugo nuo 2 226 iki 2 578, o nuo jo mirusių žmonių – nuo 23 iki 26, praneša naujienų agentūra TASS.
 
Baltarusijos sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad dauguma užsikrėtusiųjų serga lengva arba vidutinio sunkumo ligos forma. 50 žmonių taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Tuo metu pasveikusiųjų skaičius pasiekė 203.
 
Teigiama, kad 26 nuo koronaviruso mirę žmonės turėjo kitų lėtinių ligų.
 
Iki balandžio 12 d. Baltarusijoje 17 laboratorijų ištyrė daugiau nei 64 000 mėginių.
 
Balandžio 11 d. duomenimis, COVID-19 diagnozuotas 301 šalies medikui.
 
Baltarusijoje karantinas neįvestas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.12; 20:06

Vasario 15-ąją Lietuvos Respublikos Kovo 11-osios Akto salėje surengtas pirmasis Sąjūdžio prieš Astravo atominę elektrinę suvažiavimas.

Skelbiame Vilniaus politikos analizės instituto vyr. analitiko Mariaus Laurinavičiaus komentarą. Marius Laurinavičius sako, jog Astravo AE monstrą stabdyti nėra per vėlu. Analitikas taip pat pabrėžia, kad į Astravo AE jau sukišta 10 milijardų dolerių mafijos pinigų, ir tie pinigai, beje, mesti į su ekonomika visiškai neusisijusį projektą Lietuvos sostinės pašonėje, vos už 40 kilometrų nuo Vilniaus.

2020.02.16; 09:22

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius teigia, kad Lietuvos žvalgybos paviešintoje grėsmių ataskaitoje apie Astravo atominės elektrinę grėsmę nieko ypatingai naujo neišgirdęs. Užsienio reikalų ministras patikino, kad apie Astravo AE keliamą grėsmę jis žino, bet su Baltarusija valdžios atstovais dialogas vis tiek bus tęsiamas.
 
„Kad Astravo AE yra grėsmė, jau esu kažkur girdėjęs. Nieko ypatingai naujo mes neišgirdome. Tai yra analizė, jeigu ją dar kažkas pakomentuos, tai pakomentuos. Tai nieko nekeičia, mes apie tą ataskaitą jau žinome iš anksčiau, prieš ją paskelbiant. Dar kartą pasikartosiu, kad ten nėra nieko naujo, ko mes nežinotume. Ir mes turime tai omenyje. Tai nekeičia to, ką mes mėginame čia (Baltarusijoje. – ELTA) pasiekti“, – vizito Baltarusijoje metu sakė L. Linkevičius.
 
L. Linkevičius teigė, kad, be Astravo AE, Lietuvą su Baltarusija jungia ir kiti klausimai, kaip naftos bei dujų tiekimas.
 
„Mes kalbėjome ne tik apie Astravo AE, juk ir kiti aspektai yra svarbūs, pavyzdžiui, įstojimas į Pasaulio prekybos organizaciją. Mūsų interesas – kad jie įstotų. Mes galime jiems padėti įstoti. Be abejo, naftos tiekimas. Mes supratome, kad jie suinteresuoti, kad jis būtų reguliarus ir pastovus (…). Tikrai ties tuo dirbsime, ir čia sutampa mūsų interesai. Ieškosime techninių sprendimų dėl dujų tiekimo, nes tai yra alternatyva, ir tai stiprina jų nepriklausomybę. Jų nepriklausomybė yra ir mūsų nacionalinis interesas“, – sakė L. Linkevičius.
 
Kaip ELTA jau rašė, Lietuvos žvalgyba antradienį paviešintoje grėsmių ataskaitoje įspėja dėl šalia Lietuvos pasienio statomos Astravo atominės elektrinės saugumo.
 
Kasmetinę ataskaitą paskelbęs Valstybės saugumo departamentas (VSD) bei Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos teigia, kad, užbaigiant Astravo atominės elektrinės projektą, kyla įtampa tarp Baltarusijos institucijų ir projektą vykdančios Rusijos kompanijos „Rosatom“ atstovų.
Sąjūdis prieš Astravo AE. Organizacijos steigėjų nuotr.
 
2019 m. liepos pradžioje iš pareigų pasitraukė BelAE statybų vadovas Dmitrijus Romaniecas. Jis paliko pareigas ir išvyko iš Baltarusijos labai sudėtingu laikotarpiu – prasidėjus svarbiausiems pirmojo bloko parengimo eksploatacijai darbams.
 
Pasak VSD ir AOTD, tikėtina, kad jo pasitraukimas buvo neatsitiktinis – vengiama atsakomybės dėl ankstesnių incidentų, nesklandumų bei tolesnių sudėtingų BelAE parengimo eksploatacijai darbų.
 
Paskelbtame žvalgybos institucijų dokumente taip pat minimas 2019 m. birželio pabaigoje dėl darbininkų aplaidumo kilęs gaisras Astravo atominės elektrinės pirmajame bloke (šalia reaktoriaus pastato). Grėsmių ataskaitoje pažymima, kad Baltarusijos institucijos informacijos apie šį incidentą nepateikė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.05; 00:30

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius vasario 3-4 dienomis Baltarusijos užsienio reikalų ministro Vladimiro Makėjaus kvietimu lankysis Baltarusijoje.
 
Rimdžiūnų lietuvių kultūros centre ministras susitiks su lietuvių bendruomenės atstovais, aplankys ten veikiančią lietuvišką mokyklą ir darželį.
 
Anot Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, su Baltarusijos užsienio reikalų ministru V. Makėjumi, Gardino srities gubernatoriumi ir vietos valdžios atstovais Rimdžiūnuose bus ieškoma sprendimų kaip užtikrinti nepertraukiamą mokymosi procesą nuo darželio iki mokyklos baigimo lietuvių kilmės vaikams. Bus ieškoma galimybių modernizuoti Rimdžiūnuose veikiantį lietuvybės židinį, pasitelkiant ES bendradarbiavimo abipus sienos programą.
 
Šios programos lėšomis šiuo metu tvarkoma ir plečiama P. Skorinos gimnazija Vilniuje, kurioje mokosi baltarusių tautinės mažumos vaikai.
 
Kartu su užsienio reikalų ministru į Rimdžiūnus vyks ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Tomas Daukantas.
 
Minske planuojamas susitikimas su Baltarusijos pilietinės visuomenės ir žmogaus teisių aktyvistais.
 
Vasario 4 dieną Minske planuojami susitikimai su oficialiosios Baltarusijos valdžios atstovais. Numatoma aptarti nesaugios Astravo AE, lietuvių bendruomenės, žmogaus teisių, ekonominio bendradarbiavimo ir kitus aktualius klausimus.
 
Taip pat numatomas L. Linkevičiaus, Baltarusijos užsienio reikalų ministro, Lenkijos bei JAV diplomatų dalyvavimas Tadui Kosciuškai skirtame minėjimo renginyje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.03; 01:00