Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Jau ruošiausi po truputėlį numirti, bet staiga nusprendžiau palaukti, pamatęs, kad prie mirties slenksčio, prasidėjus neįtikėtinų užmojų pandemijai, grūdasi tokia daugybė žmonių, dabar – dešimtimis tūkstančių, o netrukus tikriausiai bus ir milijonai, su puikia perspektyva viso pasaulio miruoliams dar labiau pasidauginti. O aš sakau sau: nebūsiu mados auka, nesiruošiu čia beždžioniauti, sekti įtartinu pavyzdžiu.

Visados jaučiau pasibjaurėjimą miniomis, užkemšančiomis praėjimus, taigi ir dabar nesiruošiu grūstis per prievartą, užbėgant į priekį kitiems, galbūt labiau nusipelniusiems, pagalvojęs, kad reikėtų, niekur nebeskubant, kažkur užkulisiuose pralaukti didžiojo subruzdimo metą, pasižiūrėti, kas iš to galiausiai išeis. Ar tai jau būtų galima pavadinti gyvenimo geismu, prisimenant senos teorijos įrodinėjimus, kad mirties artumas pažadina libido kompleksus arba bent užaštrina fiziologinius įspūdžius? Kažin kažin… Greičiau čia tave suturi iš buvusios puikybės likęs kuklutis noras taip paprastai nepasiduoti skubėjimo manijai (dabar prisiminiau, kad jaunystėje esu išleidęs eilėraštukų knygutę, pavadinimu „Nubalnotos sraigės“, tačiau neprisimenu, nors užmušk, apie ką ten buvo vograujama), iš pašalinio stebėtojo pasijos likęs mechaninis įprotis fokusuoti dėmesį į finalines kažkada prasidėjusių procesų scenas, antrąją prigimtimi tapęs pripratimas palaukti, uždelsti, jeigu to reikalauja įvykių seka. Tačiau to toli gražu negalima pavadinti atgimstančiu gyvenimo geismu.

Kita vertus, bjaurus vidinis balsas (reikėtų jam kada nors patrumpinti liežuvį) kužda, kad ir tavo kieme stovi pakinkyta mirties karieta, taigi net ir dirbtinai užtęstos pauzės, gudraujančios sąmonės delsimas negali pakeisti likimo.

Atsargiai – pavojinga teritorija. Slaptai.lt nuotr.

Praeitą kartą citavau Tomą Maną, sakiusį, kad liga gali pažeminti, bet gali ir išaukštinti žmogų https://slaptai.lt/edvardas-ciulde-koronaviruso-dienorasciai-benelaukiant-ligos-protrukio-i/. Ką čia daug slėpti, prieš keletą metų susirgau onkologine liga, vėžys buvo stipriai pasivaręs į priekį. Gydymas, jeigu galima būtų taip pasakyti, buvo sėkmingas, be didesnių liekamų pasekmių, taigi nesijaučiu nei labai pažemintas, nei juolab išaukštintas tos neretai mirtina vadinamos ligos. Kas be ko, apie sėkmę čia turėtume kalbėti tik labai sąlygine prasme, gerai suprantant tikrą dalykų padėtį, kad, dabar atstatęs savo gyvybines funkcijas, kūnas tebelieka užminuotas, su tiksinčia  bomba po užpakaliu. Be visa ko kito, nuo tada likau pats įsižeidęs ant savo kūno (dėl  didesnio konceptualumo čia privalau neišgirsti kalbos kultūros reikalavimų, drąsiai sakydamas „ant kūno“), neišsižadėdamas tolimojo giminystės laipsnio su savo kūnu, bet nevengdamas ir tretiravimo, laikydamas jį nevispročiu, debilu, štai tokiu, į silpnaprotystę linkusiu giminaičiu, kurį, nori to, ar nenori, reikia prižiūrėti. Savo kūnui leidžiu savarankiškai įsimaišyti į minią, eiti pas merga, kartas nuo karto suteikiu progą pavedžioti mano šunį, bet labiau reikšmingų darbų nepatikiu.

O dabar papasakosiu apie atvejį,  kai kūnas gali pažeminti sielą, nuvilti net didžiausią optimistą iki pasąmonės gelmių. Na, iš tiesų, vėžys buvo tik kažkas panašaus į ilgai neužtrukusią slogą, palyginus su tais vargais ir neišbrendamais kančių keliais, kai, pasveikimo iš didelės rizikos ligos paskatintas, nusprendžiau susitaisyti dar ir dantis vienoje odontologine klinka pasivadinusia licenzijuotoje įstaigoje  Kaune, peršokdamas, jeigu leisite taip pasakyti, nuo onkologijos prie odontologijos.

Būdamas gudriu po laiko, privalau visus perspėti, kad, iškilus reikalui taisyti dantis, visų pirma privalu susirinkti detalią informaciją apie paslaugos teikėją. Įsivaizduoju, kad būna odontologinių klinikų, kultivuojančių įsitikinimą, kad reputacija yra  vienas iš verslo sėkmingumo principų, tačiau, kaip išaiškėjo, dar yra ir tokių odontologinėmis klinikomis besivadinančių verslo įmonių, kurios išsilaiko, uždirba pinigus juodosios chaltūros, kitaip nepasakysi, būdu. Kaip atrodo, net ir tokių kaip antruoju atveju klinikų savininkai taikstosi su nusistovėjusia apgaulės praktika, nes pasamdyti chaltūros meistrą kainuoja pigiau nei dorą žmogų, – anie patys užsikala sau pinigą, nesilaikydami darbo etikos ir sukčiaudami su medžiagomis, o iš kitos pusės, kad ir kaip ten būtų, toks sukčius taip pat ilgiau ar trumpiau kuria pridėtinę vertę, pildo įmonės kasą.

Aš pasirinkau arčiausiai mano namų įsikūrusią kliniką, čia už suteiktas odontologines paslaugas sumokėjęs 10 tūkstančių eurų. Gaila ne pinigų, iš esmės išmestų į balą, o sveikatos, nors susiskolinti iš visų pašalių ir sumokėti chaltūros meistrams pinigai nėra jau tokie maži, kaip galėtų atrodyti turtingam pižonui (perspėju, kad šiame žodyje rašosi „ž“, o ne „z” raidė), prilygsta mano 1,5 metų atlyginimui. Vis tik kartais pagaunu save galvojant, kad būčiau sumokėjęs tuos 10 tūkstančių tam geradariui, kuris būtų perspėjęs iš tolo apeiti man dideles nelaimes, skausmus, veido užtirpimus, daugiakartinius įdėtų įtaisų lūžimus, ištrupėjimus, skilimus, užtraukusią kliniką, – bala nematė tų paslaugų, suteiktų norint pasigerinti išvaizdą.

Laikrodis, skaičiuojantis gyvenimo minutes. Slaptai.lt fotografija

Tikriausia skaitytojas jau nerimauja, skubėdamas pasakyti, kad Lietuvoje yra numatytos ir tiksliai aprašytos procedūros – kaip aptartu čia apgaulės atveju būtų galima ieškoti tiesos ir žalos atlyginimo? Tokia iš tiesų yra graži teorija, o praktiškai visi nukentėję nuo odontologijos sukčių žmonės nieko nelaimi, net įsipainiodami į ilgai trunkančius teismo procesus. Už chaltūros meistrų ir odontologijos sukčių interesus visados kaip mūras stoja vadinamieji Odontologų rūmai!

Lietuvoje yra bent trys lobistinės organizacijos, kurios gina grupinius interesus, neretai pažeisdamos teisėtus didžiosios piliečių dalies lūkesčius. Tai – Lietuvos bankų asociacija, Lietuvos Antstolių rūmai ir jau minėtas Lietuvos respublikos Odontologų rūmų susivienijimas.

Patikėkite, žinau, ką sakau, ne vieną valandą praleidau studijuodamas man prieinamas bylas, kylančias dėl pacientų skundų ir pretenzijų  nekokybiškai savo darbą atlikusiems odontologams (kaip jau užsiminiau anksčiau, tokiais atvejais paprastai laimi dantistas su samdomų pagalbininkų būriu sugebantis užkalbėti teisėsaugai dantį). Susikaupė visas segtuvas medžiagos su neįtikėtinų faktų krūvos registravimu, todėl pats laikas būtų viešai pasižadėti, kad anksčiau ar vėliau pateiksiu skaitytojo dėmesiui dokumentinę-meninę apybraižą, pavadinimu „Odontologijos rūmai“.

Švenčiant Kovo11-osios trisdešimtmetį, prezidentas Gitanas Nausėda viename iš savo pasisakymų konstatavo faktą, kad per šį laikotarpį Lietuvą pasiekė neįtikėtinų laimėjimų, užkopė į dideles aukštumas. Žinia, didžiausias iškovojimas yra pati nepriklausomybė, o garbingo jubiliejau proga tiesiog būtina pasidžiaugti, paminėti gražius dalykus, tačiau stojus kasdienybei nėra kur padėti akių, matant, kad kai kurios mūsų gyvenimo sferos yra visiškai pašvinkusios kaip akį rėžiantis disonansas garbingam nepriklausomos Lietuvos vardui. Toks pašvinkimas didesne ar mažesne dalimi prasimuša apskritai lietuviško tipo medicinoje, o ypač stipriai privačių odontologijos klinikų sferoje.

Ramybės oazė. Slaptai.lt nuotr.

Koronaviruso siautėjimo metu Lietuvos vyriausybė priėmė daug radikalių sprendimų, neįsivaizduotinų normaliomis gyvenimo sąlygomis. Savo ruožtu aš siūlau mūsų Vyriausybei priimti  dar ir tokį nutarimą, kad už odontologines paslaugas ugdymo sferos darbuotojams visą kainą sumoka valstybė, įpareigotoms institucijoms tikrinant atliekamų paslaugos darbų kokybę, žiūrint, kad valstybės pinigai nebūtų paleisti vėjais. Ar ne per daug noriu, savo gerosios valstybės įsivaizdavime išskirdamas vieną žmonių grupę?  

Dantys nėra tik įkandimo priemonė, net jeigu įsivaizduojame tai, kaip malonu švelniai dantimis sukąsti moters krūties spenelį ar nešvelniai įkąsti savo priešininkui į galvą.

Taip pat dantys nėra tik valgymo priemonė. Mokytojui, dėstytojui, apskritai paskaitininkui dantys yra darbo priemonė. Jeigu netikite, pabandykite įsivaizduoti, kad net I.Kanto nesiklausytų studentai ar mokiniai, jeigu didysis mąstytojai kreiptųsi į auditoriją, rodydamas visiems savo išpuvusius dantis…

(Bus daugiau)

2020.03.19; 14:35

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Belaukiant arba, tiksliau tariant, nelaukiant, baiminantis koronaviruso sukeltų mirtinų komplikacijų paplitimo galimybės, labiausiai neramina faktas, kad Lietuvoje registruotų viruso užkrėstųjų skaičius yra žadinantis nusiraminimo nuotaikas, nepalyginamai, kelis ar net keliolika kartų mažesnis nei aplinkinėse šalyje. Kai kas iš valdžios vyrų jau paskubėjo girtis, kad neva epidemija mūsų padangėje buvo sutramdyta pradinėje stadijoje dėl laiku įdiegtų prevencinių priemonių, pirmiesiems iš regiono šalių paskelbusiems ekstremalią padėtį.

Kaip nesunku nuspėti, užkalbėjimais, garsiais pareiškimais ar skelbimais iš tribūnų pandemijos nesuvaldysi. Kita vertus, plika akimis matosi, kad labiausiai atsilikusiose pasaulio šalyse dabar nurodomas užsikrėtusių skaičius yra dar mažesnis nei Lietuvoje, kaip atrodo, dėl tos aplinkybės, jog čia nėra tarptautine patirtimi pagrįstos viruso paplitimo tyrimų metodikos ir būtinos tokiems tyrimams išplėtoti infrastruktūros.

Kas be ko, pagal ekonominį ir socialinį išsivystymą Lietuvos nė iš tolo nebūtų galima priskirti prie tokio pobūdžio šalių, tačiau mus lydi panašus neadekvatumo tikrai dalykų padėčiai rezultatas dėl nedovanotino moralinio valdžios atsilikimo, draudžiant platesnį žmonių patikrinimą, tiriant dėl užkrato tik grįžtančius iš užsienio šalių, akivaizdžiai karščiuojančius, su daugiau ar mažiau aiškiomis ligos indikacijomis mūsų piliečius.  

Taigi kaip kraupus pasityčiojimas dabar skamba tarnybų pranešimai, kad visi Lietuvoje nustatyti užkrato atvejai yra įvežtiniai, kai kitoms gyventojų kategorijomis priklausantys individai, trakime, visų pirma žmonės, kurie pastaruoju metu nebuvo išvykę už šalies ribų, yra netiriami, kvalifikuojant jų negalavimus be nuodugnesnio tyrimo kaip gripo pasireiškimo atvejus. Labai tikėtina, kad ir sėsliųjų šalies gyventojų, užsikrėtusių virusu, mirtys bus paslepiamos po mirčių nuo gripo statistika.

Norint teisėtai pasitikrinti mūsų šalyje dėl užsikrėtimo koronavirusu galimybės, reikėtų specialiai išvykti iš šalies ir grįžti paknopstomis, nieko nelaukus, namo, bet ir to dabar neįmanoma padaryti dėl staiga užsidariusių sienų.

Nuvirtęs medis. Slaptai.lt fotografija

Galimas daiktas, kad iki to momento, kol šis straipsnelis bus išspausdintas, tyrimo nuo užkrato galimybės bus žymiai praplėstos ir mūsų padangėje, tačiau nekyla jokių abejonių dėl to, kad palankiausias laikas pandemijos sutramdymui Lietuvoje yra pražiopsotas. Dar kartą noriu patikinti, kad taip atsitiko ne dėl išteklių trūkumo ar kažkokių techninio pobūdžio trikdžių, o dėl kai kurių mūsų politinės valdžios kapitonų moralinio nususimo, paprasčiausiojo padorumo deficito, vaizduotės negalios.

Aurelijus Veryga, užuominomis lipdomomis ant užuominų, arba beveik jau atviru tekstu yra paaiškinęs, kad ne visi, norintys išsitirti dėl koronaviruso užkrato, turės tokią galimybę jau vien dėl tos ribojančios aplinkybės, kad pirmasis valdžios rūpestis yra gydytojų gerovė, komfortinės jų darbo sąlygos, socialinės garantijos ir – neduokDie! –  totalinė apsauga nuo mirtinomis komplikacijomis galinčio tapti viruso užkrato pavojaus, iškylančio patiems medicinos darbuotojams.

Kiekviena profesija yra susieta su savitu profesinės rizikos bagažu, – troleibuso vairuotojas, gaisrininkas, mokytojas, išminuotojas, kaip ir gydytojas, vykdydami savo profesinę pareigą, didesniu ar mažesniu laipsniu rizikuoja, gali papulti į nepavydėtiną situaciją. Nepradėsiu dabar diskusijos klausimu, kas rizikuoja daugiau, o kas – mažiau, atkreipdamas dėmesį tik į tai, kad labiausiai apgailėtinas profesijos išniekinimas prasideda tada, kai ribinėse situacijose nešvankiai gudrauti pradeda patys profesionalai, siekdami profesinės rizikos koeficientą sumažinti visuomenės saugumo sąskaita.

Dabar atlikime mintinį eksperimentą, pabandydami įsivaizduoti tai, kokia dalis stojančiųjų į Lietuvos sveikatos mokslų universitetus ar medicininio profilio fakultetus renkasi šią profesiją dėl noro padėti kenčiantiesiems, iš anksto įsitikinę, kad nepabūgs užstatyti savo kailio didžiųjų išbandymų metu, prasidėjus pasaulinei pandemijai ar pan. Kaip atrodo bent man, Lietuvoje 99% stojančiųjų į medicinos universitetus tokias studijas renkasi puoselėdami planus prie atlyginimo prisidurti keleriopai daugiau gaunamų iš pacientų kyšių ar dovanėlių pavidalu. Tai be visa ko kito reiškia, kad Lietuvoje sveikatos sistema yra supuvusi iki paskutinio siūlo galelio, apkrėsta puvėsiu dar įsčiose, paliesta nešvankumo viruso dar embriono stadijoje.

Krėslas. Slaptai.lt nuotr.

Kyšininkavimo viruso užkratas lietuviško tipo sveikatos apsaugos sistemoje su čia įsivyravusia supuvimo subkultūra yra visus šalies piliečius žeminanti situacija, tačiau tokių išbandymų kaip koronaviruso sukeltos pandemijos išplitimas metu moralinio kolapso medicinos sferoje padėtis jau gali būti prilyginta pavojingai padėtai ir greitėjančiu ritmu tiksinčiai minai po šalies pamatais.

Kokio pažeminimo tikisi, gali baugintis žmogaus, susidūręs su lietuviška medicina, geriausiai iliustruoja Kęstučio Navako, iškilaus Lietuvos poeto, apsisprendimas greičiau rinktis mirtį nei Lietuvos gydytojų pagalbą, padedant įveikti eilinį negalavimą.

Andai Vytenis Andriukaitis bandė pasukti Lietuvoje vyraujančią sveikatos apsaugos sistemą moralinio sveikatinimo keliu, tačiau su  A. Verygos atėjimu viskas grįžo į senąją vagą, atsitiesė su atsilaisvinusios nuo suspaudimo spyruoklės jėga.

Moralas toks: svarbu iš anksto žinoti, kad kažin ar dabar ištikusių pandemijos negandų metu mums labai padės esama Lietuvoje sveikatos apsaugos sistema, greičiau reikės gelbėtis kiekvienam atskirai savo rizika arba bičiuliškai tarpininkaujant vienas kitam, nepuoselėjant didelių vilčių dėl lietuviško kirpimo gydytojų geranoriškumo ir pasiryžimo aukotis visų labui!

(Bus daugiau)

2020.03.17; 07:42

Prancūzijoje mirė naujuoju koronavirusu užsikrėtęs turistas iš Kinijos – tai pirmasis mirties atvejis Europoje, praneša BBC.
 
Pasak Prancūzijos sveikatos ministrės Agnès Buzyn, mirė 80-metė moteris iš Hubėjaus provincijos Kinijoje.
 
Į Prancūziją ji atvyko sausio 16 d. Po devynių dienų ji buvo atskirta specialioje ligoninėje įrengtoje palatoje.
 
Anksčiau pranešta tik apie tris mirtis už žemyninės Kinijos ribų – Honkonge, Filipinuose ir Japonijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.16; 10:12

JAV pradėjo rengti sankcijas prieš Iraką, kurio parlamentas priėmė rezoliuciją dėl užsienio kariuomenės išvedimo iš šalies. Tai pirmadienio vakarą pranešė laikraštis „The Washington Post“, remdamasis neįvardytais Amerikos administracijos atstovais.
 
Be kita ko, svarstoma galimybė uždrausti JAV kompanijoms dirbti su Irako verslininkais. Sekmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino Bagdadui ekonominėmis priemonėmis, jei šis priešiškai elgsis Amerikos atžvilgiu.
 
Sankcijų taikymo atveju pagrindinį vaidmenį atliks Baltieji rūmai ir Iždo departamentas. „Tokie žingsniai bus labai neįprasti veiksmai prieš sąjungininką, kurį JAV rėmė beveik 20 metų ir dėl kurio išleido šimtus milijardų dolerių“, – pažymi leidinys. Bet šie svarstymai yra preliminarūs, ir dar neaišku, ar priemonės bus realizuotos. Pasak vieno iš šaltinių, Vašingtonas ketina šiek tiek palaukti, kad pamatytų, ar Bagdadas neapsiribos pareiškimais.
 
„Kai kurie ekspertai mano, jog bus sunku, o gal ir neįmanoma imtis sankcijų nepakenkiant Jungtinių Valstijų interesams“, – rašo leidinys.
Sekmadienį Irako parlamentas skubiai sušauktame posėdyje priėmė rezoliuciją, kuria įpareigojo vyriausybę padaryti galą užsienio kariniam buvimui šalyje ir nutraukti darbą pagal saugumą susitarimą, sudarytą su tarptautinės antiteroristinės koalicijos pajėgomis. Dokumentas buvo priimtas esant kvorumui, bet nedalyvaujant sunitų ir kurdų frakcijoms.
 
Posėdis vyko smarkiai padidėjus įtampai šalyje po kelių JAV smūgių Irako teritorijai. Sausio 3 d. Pentagonas pranešė surengęs ataką Bagdado oro uosto rajone, per kurią buvo nukautas Irano revoliucinės gvardijos „Al Quds“ specialiųjų pajėgų vadas generolas Qasemas Soleimanis.
 
Amerikos karinės žinybos spaudos tarnyba taip pat informavo, kad šis smūgis buvo smogtas Jungtinių Valstijų prezidento D. Trumpo įsakymu.
 
Irano aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba pareiškė padarysiant visa, kad būtų atkeršyta už Q. Suleimanio mirtį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.07; 11:00

Grasinimais Jungtinėms Valstijoms Irane prasidėjo kelias dienas truksiančios gedulo iškilmės, skirtos pagerbti per JAV bepiločio ataką Irake nukautą aukštą Irano generolą Qasemą Soleimanį. Į iškilmes pietvakariniame Ahvazo mieste susirinko tūkstančiai juodais rūbais vilkinčių iraniečių, kurie skandavo „Mirtis Amerikai“. Įtakingo generolo palaikai ankstyvą rytą buvo atgabenti į Ahvazą. Vakare kūnas bus perkeltas į sostinę Teheraną.
 
Pasak Irano naujienų agentūros „Isna“, žmonių minia susibūrė Molavio aikštėje. Televizija rodė verkiančius vyrus ir moteris, kurie skambant šiitiškoms gedulo giesmėms mušėsi sau į krūtinę. Daugelis laikė rankose Irano nacionalinių spalvų vėliavas ir nukauto generolo nuotraukas.
 
Aikštė ir aplinkinės gatvės buvo sausakimšos žmonių, rodė iš oro daryti vaizdai. Tarp susirinkusiųjų buvo vaikų, jaunuolių, karo su Iraku devintajame dešimtmetyje veteranų.
 
Q. Suleimanio kūnas į Ahvazą buvo atgabentas su dar penkių Irano revoliucinės gvardijos narių palaikais. Čia atvežtas ir nukauto Irako kovotojų lyderio Abu Mehdžio al-Muhandžio kūnas.
 
Irano parlamente Teherane parlamentarai kelioms minutėms nutraukė posėdį ir šaukė „Mirtis Amerikai“. Parlamento pirmininkas Ali Larijanis sakė: „Trumpai, klausykis, tai iraniečių tautos balsas“.
 
Q. Soleimanis antradienį bus palaidotas gimtajame Kermano mieste. Prieš tai keliuose Irano miestuose, įskaitant sostinę Teheraną, vyks gedulo ceremonijos. Planuojama, kad pirmadienį prie generolo kūno melsis Irano dvasinis lyderis ajatola Ali Khamenėjus. Tada palaikai dar vienai ceremonijai bus nugabenti į šventą Kumo miestą.
 
Q. Soleimanis buvo nukautas penktadienio rytą netoli Bagdado oro uosto per JAV bepiločio ataką, kurią surengti nurodė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Jis Irano generolą pavadino „teroristu Nr. 1“ pasaulyje. Q. Soleimanis esą planavo netrukus surengti išpuolį prieš JAV piliečius Irake.
 
Q. Soleimanis buvo vienas įtakingiausių savo šalies kariškių ir liūdnai pagarsėjusių „Al Kudso“ pajėgų, priklausančių Irano revoliucinei gvardijai, vadovas. Vadovybė Teherane paskelbė apie „didelį kerštą“ dėl generolo žūties.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.05; 18:08

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį įspėjo Iraną, kad jis bus sunaikintas, jei tarp abiejų šalių prasidės konfliktas.

„Jei Iranas nori kovoti, tai bus oficiali Irano pabaiga. Daugiau niekada negrasinkite JAV!“, – socialiniame tinkle tviteryje rašė D. Trumpas.

Tokiais pareiškimais JAV prezidentas reagavo į ankstesnius Irano revoliucinės gvardijos komentarus, kad ji nebijo karo. Vado Hosseino Salamio teigimu, „būtų lengva įveikti“ JAV karius. 

H. Salamis teigė, kad Iranas ir galinga Revoliucinė gvardija nenori karo, bet jie taip pat jo nebijo, ir pridūrė, kad JAV karius būtų lengva nugalėti, nes jie, priešingai nei gvardijos pajėgos, bijo mirties. 

Tokie JAV prezidento komentarai žymi jo retorikos pasikeitimą po to, kai jis bandė sumenkinti karinio konflikto galimybę. Dar prieš kelias dienas D. Trumpas sakė savo patarėjams, kad nori išvengti karinio konflikto su Iranu, nors įtampa tarp Teherano ir Vašingtono vis auga.

Įtampa tarp abiejų šalių pradėjo dar labiau augti, kai Teheranas paskelbė, kad nebesilaikys kai kurių įsipareigojimų pagal 2015 metais pasiektą daugiašalį branduolinį susitarimą, iš kurio JAV pasitraukė pernai. Iranas pagrasino atnaujinti prisodrinto urano gamybą.

JAV pernai pasitraukė iš branduolinio susitarimo, nes susitarimas neva turi daug trūkumų. Iš susitarimo pasitraukusios JAV atnaujino Iranui sankcijas. D. Trumpas kaltina Iraną, kad šis siekia branduolinių ginklų, destabilizuoja Artimųjų Rytų ir Persijos įlankos regionus bei skatina terorizmą. JAV vadovas siekė derybų su Iranu, bet Iranas atsisako derėtis. 

Be kita ko, JAV, tvirtindamos apie Irano keliamą grėsmę, neseniai pasiuntė į Artimuosius Rytus karo laivus ir bombonešius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.20; 00:30

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro reikalavimu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl rašytojo Mariaus Ivaškevičiaus galimo terorizavimo, neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo bei neteisėto tokios informacijos atskleidimo.

Ikiteisminis tyrimas prokuroro reikalavimu pradėtas teisėsaugos institucijoms gavus informacijos apie viename internetiniame puslapyje paskelbtą straipsnį pavadinimu „Mirtis Mariui Ivaškevičiui“, kuriame nurodoma, jog rengiama „Tėvynės priešų“ duomenų bazė ir prašoma surinkti kuo daugiau informacijos apie privatų rašytojo, jį įvardinant „Tėvynės priešu“, gyvenimą.

Prokuroras nurodė, kad straipsnio „Mirtis Mariui Ivaškevičiui“ publikavimas viešai prieinamuose internetiniuose puslapiuose, tuo pačiu renkant kuo daugiau privačios informacijos apie šį asmenį ir deklaruojant, jog ji yra reikalinga siekiant šios asmens mirties, vertintinas kaip žinomo Lietuvoje asmens – šiuolaikinio Lietuvos rašytojo ir Nacionalinės premijos laureato Mariaus Ivaškevičiaus terorizavimas už tam tikrą visuomenės dalį suerzinusius jo literatūrinius kūrinius ir viešą poziciją, taip bandant neteisėtai riboti kūrybos ir saviraiškos laisvę.

Prokuroras konstatuoja, kad tokioje situacijoje atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą būtų sukurtas precedentas, jog toleruojamas neapykantą skleidžiančios ir žmogų terorizuojančios informacijos platinimas, skatinamas neteisėtas privačių asmens duomenų rinkimas ir jų panaudojimas darant kitas nusikalstamas veikas. Todėl šiuo atveju nepradėjus baudžiamojo proceso aiškiai nukentėtų teisingumo interesai.

Informacijos šaltinis – prokuratūros.lt

2019.03.07; 05:00

JAV senatorius Džonas Makeinas. EPA – ELTA nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė nuoširdžią užuojautą dėl Jungtinių Amerikos Valstijų senatoriaus ir Lietuvos draugo Johno McCaino netekties ir palinkėjo stiprybės senatoriaus šeimai ir artimiesiems, kolegoms, draugams bei bendražygiams.

Pasak prezidentės, J. McCainas buvo išskirtinis savo šalies patriotas ir lyderis, meilę ir atsidavimą savo šaliai pavertęs viso gyvenimo tarnyba. Tiek karinės, tiek vėliau sekusios politinės karjeros ir tris dešimtmečius trukusio darbo metu J. McCainas ištikimai gynė savo šalį ir jos interesus, burdamas visuomenę, ieškodamas sutarimo tiek su bendraminčiais, tiek su politiniais oponentais, visada siekė apsaugoti jam brangias demokratijos vertybes, amerikiečių laisvę ir gyvenimo būdą.

Lietuvos vadovė pabrėžė, kad didžiulė atsakomybė ir pasiaukojimas, moralinis autoritetas ir nebijojimas visada kalbėti tiesą senatoriui pelnė palaikymą ir daug draugų ne tik JAV, bet ir daugelyje pasaulio kraštų. Užuojautoje teigiama, kad J. McCainą atsiminsime kaip drąsų, bekompromisį kovotoją už tiesą ir demokratiją, visada pasirengusį kalbėti už žmogaus teises ir pavergtų tautų laisvę visame pasaulyje.

Anot prezidentės, Lietuvoje esame dėkingi už artimą – išskirtinį – mūsų valstybės draugą, nuoseklų Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės įtvirtinimo ramstį JAV, daug prisidėjusį prie paramos telkimo mūsų šaliai, jos gynybai ir piliečiui saugumui. Senatorius ryžtingai rėmė artimus ryšius tarp Europos ir JAV, pasisakė už transatlantinės bendruomenės vienybę ir visapusį bendradarbiavimą, ypač karinės paramos Europai, siekiant užtikrinti mūsų gynybinius pajėgumus apsiginti nuo bet kokių grėsmių, svarbą.

Už nuopelnus Lietuvai senatorius apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi.

Kaip ELTA jau skelbė, JAV senatorius, Vietnamo karo didvyris ir buvęs kandidatas į šalies prezidentus J. McCainas mirė sulaukęs 81-erių metų. Politiko gyvybė užgeso šeštadienį šeimos apsuptyje.

2017 metų liepą J. McCainui buvo diagnozuotas agresyvios formos smegenų vėžys, jis buvo gydomas. Penktadienį senatoriaus šeima paskelbė, kad jis nusprendė nutraukti gydymą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.27; 04:00

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV studento Otto Warmbiero mirtis paskatino pokyčius JAV ir Šiaurės Korėjos santykiuose, ir tie pokyčiai lėmė dvišalių santykių atšilimą.

JAV studentas O. Warmbieras buvo 18 mėnesių kalinamas Šiaurės Korėjoje ir mirė netrukus po to, kai iš kalėjimo buvo paleistas komos būsenos.

„O. Warmbieras yra labai ypatingas asmuo ir ilgą laiką bus mano gyvenime. Jo tėvai – geri mano draugai. Manau, kad be Otto to nebūtų atsitikę. Kažkas pasikeitė nuo tos dienos. Tai buvo siaubingas dalykas, tai buvo žiauru, tačiau labai daug žmonių pradėjo sutelkti dėmesį į tai, kas vyksta. Tikrai manau, kad Ottas yra tas asmuo, kuris nemirė tuščiai. Sakiau tai jo tėvams. Ypatingas jaunas vyras. Ir turiu pasakyti, ypatingi tėvai, ypatingi žmonės“, – per spaudos konferenciją Singapūre kalbėjo D. Trumpas.

JAV prezidentas atsakinėjo į klausimus per spaudos konferenciją po istorinio susitikimo su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong-unu.

Kalbėdamas apie žmogaus teises Šiaurės Korėjoje, D. Trumpas pridūrė: „Šis klausimas buvo aptartas, išsamiau bus aptariamas ateityje“.

Studentas 2016-ųjų kovą buvo nuteistas 15 metų sunkiųjų darbų už tai, kad viešėdamas Šiaurės Korėjoje pavogė propagandinį plakatą. Atliekant bausmę, jį ištiko koma. Netrukus po to, kai „dėl humanitarinių priežasčių buvo paleistas ir grįžo į JAV, O. Warmbieras mirė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.13; 04:00

Zaporožės atominės elektrinės branduolinio saugumo skyriaus viršininkas Sergejus Klimovas rastas negyvas. Tai penktadienį pranešė Ukrainos leidinys „Gazeta.zp“.

Kūną jo bute Energodaro mieste aptiko greitosios pagalbos brigados medikai. Preliminariais duomenimis, atominės jėgainės darbuotojas nusižudė.

Mirties aplinkybės tikslinamos.

S. Klimovui buvo 62 metai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.05; 00:01

Saksonijos federalinės žemės teismas nerado nusikaltimo sudėties, nagrinėdamas bylą dėl miniatiūrinių kartuvių su Vokietijos kanclerės Angelos Merkel (Angela Merkel) ir užsienio reikalų ministro Zigmaro Gabrielio (Sigmar Gabriel) vardais pardavimo, praneša „Die Zeit“.

Miniatiūrinės kartuvių kopijos su užrašais „Rezervuota Angelai „Mamytei“ Merkel“ ir „Rezervuota Zigmarui „Atmatai“ Gabrieliui“ pardavinėjamos kaip suvenyrai po 15 eurų.

Teismas nusprendė, kad šiuo konkrečiu atveju nėra nieko neteisėto: užrašus reikia suprasti ne kaip grasinimą nužudyti, o kaip „simbolinį politinės mirties linkėjimą“.

„Kadangi nusikaltimo sudėties nėra, prokuratūra negali konfiskuoti miniatiūrinių kartuvių, ir jų pardavimo negalima uždrausti“, – sakoma teismo nutarime.

Teismas taip pat pabrėžė, kad verdiktas galioja tik šiai konkrečiai situacijai ir gali būti, jog ateityje kitais analogiškais atvejais nusikaltimo sudėtis bus rasta.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.08; 01:00

Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Jelena Sabaliauskienė baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavė bylą, kurioje 37 metų Biržų rajono gyventojas A. B. kaltinamas mirtinai sumušęs savo bičiulį E. U.

Praėjusių metų liepos 30 dienos rytą į vieną Papilio seniūnijos (Biržų r.) kaimą skubėjo greitosios pagalbos medikai ir policija. Juos iškvietęs 37 m. A. B. teigė, kad savo bute aptiko negyvą bičiulį, 4 metais vyresnį E. U. Daugiabutyje iš tiesų buvo rastas negyvas vyras su smurto žymėmis ant kūno. Vėliau teismo medicinos ekspertai nustatė, kad jis mirė nuo galvos traumos.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad išvakarėse abu bičiuliai girtavo A. B. namuose. Įvykus konfliktui dėl perpus perplėštos 10 eurų kupiūros, kurią jie kartu užsidirbo talkoje tą pačią dieną, buto šeimininkas sudavė kelis smūgius rankomis bei kojomis nukentėjusiajam ir nuėjęs pas kaimynus toliau girtavo.Tik kitą rytą grįžęs namo A. B. pamatė, jog E. U. yra negyvas ir paskambino Bendruoju pagalbos telefonu.

Ikiteisminį tyrimą dėl nužudymo atliko Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, o jiems vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Jelena Sabaliauskienė.

Prokurorės J. Sabaliauskienės teigimu, kaltinamasis bičiulį sumušė be jokios rimtos priežasties, vien dėl perplėštos kupiūros, kurią banke būtų galėjęs pasikeisti į sveiką. „Net kaimynai, kuriems kaltinamasis papasakojo, dėl ko puolė mušti draugą, vėliau stebėjosi, kad žmogaus gyvybė teverta 10 eurų“, – sakė prokurorė, apgailestaudama, kad dėl šios žmogžudystės našlaičiais liko trys nepilnamečiai vaikai, kurie su tėvu buvo ypač artimi.

Byla perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui. Už nužudymą A. B. gresia nuo 7 iki 15 metų laisvės atėmimo.

Informacijos šaltinis – Lietuvos respublikos prokuratūra.

2017.01.27; 05:57

to rot

Po­pie­žiaus Be­ne­dik­to XVI ypa­tin­gas pa­siun­ti­nys į palaimintojo Pet­ro To Ro­to gi­mi­mo šim­tų­jų me­ti­nių iš­kil­mę Pa­pua Nau­jo­joje Gvi­nė­jo­je pa­kvie­tė ti­kin­čiuo­sius gerb­ti šei­mos ir ka­ta­li­kiš­kos san­tuo­kos ver­ty­bes, bū­ti vi­suo­met iš­ti­ki­mus Evan­ge­li­jai.

Kar­di­no­las Džo­zefas Ze­nas va­do­va­vo ju­bi­lie­jaus iš­kil­mių šv. Mi­šioms pal. P. To Roto, ka­ta­li­kų ka­te­che­to ir kan­ki­nio, tė­viš­kė­je, Ra­ku­nai kai­me.

Su po­pie­žiaus ypa­tin­guo­ju pa­siun­ti­niu kar­di­no­lu J. Ze­nu kon­ce­leb­ra­vo apaš­ta­liš­ka­sis nun­ci­jus Pa­pua Nau­jo­jo­je Gvi­nė­jo­je ar­ki­vys­ku­pas San­to Gan­ge­mi, Ra­bau­lo ar­ki­vys­ku­pas Fran­ces­co Pan­fi­lo, ki­ti kraš­to ga­ny­to­jai ir apie ke­tu­rias­de­šimt ku­ni­gų, da­ly­vau­jant val­džios at­sto­vams ir ke­liems tūks­tan­čiams ti­kin­čių­jų.

Continue reading „Japonijos vyskupai atsiprašė už palaimintojo Petro To Roto mirtį”

gru_generolas

Rusijos kariškiams priklausančiame žurnale “Krasnaja zvezda” pasirodė nedidelė žinutė, jog palaidotas Jurijus Ivanovas. Oficialiame nekrologe net užuominų nebuvo, kodėl mirė niekad sveikata nesiskundęs 53 metų amžiaus generolas. O juk J.Ivanovas buvo ne eilinis generolas. Jis ėjo Rusijos karinių pajėgų generalinio štabo žvalgybos viršininko pavaduotojo pareigas. Be kita ko, J.Ivanovas kuravo žvalgybines operacijas visame Šiaurės Kaukaze – regione, kuris niekad nepasižymėjo stabilumu ir saugumu. J.Ivanovas asmeniškai ne sykį inspektavo rusų dalinius Čečėnijoje.

Tarp Rusijos generolų jis buvo laikomas puikiu Šiaurės Kaukazo ir Tadžikistano specialistu. Taip pat nusimanė ir su Rusija draugiškus santykius palaikančios Sirijos politiniuose bei kariniuose reikaluose. Kolegų tvirtinimu, buvo padorus, ramaus būdo, alkoholiu niekad nepiktnaudžiavo.

Continue reading „Mirtis GRU generolą užklupo Viduržemio jūroje”