Švietimo ir mokslo ministerija. Slaptai.lt nuotr.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pristačius valstybinių brandos egzaminų pakeitimus nuo kitų mokslo metų, toks ėjimas sukritikuotas ir tėvų, ir švietimo profsąjungų atstovų. Anot Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Andriaus Navicko, nors tarpinis patikrinimas 11-oje klasėje nuima dalį psichologinio krūvio nuo abiturientų, tokiems pokyčiams nėra tinkamai pasiruošta.
Vilniaus moksleivių tėvų asociacijos prezidentas Valerij Krasockij pabrėžia, kad dvigubi atsiskaitymai sukelia dvigubai daugiau streso.
„Tarpinis atsiskaitymas, nuimantis dalį psichologinio krūvio nuo abiturientų, galėtų būti geras sprendimas, jeigu jam būtų tinkamai pasiruošta. Tai, kad dabartiniai dešimtokai laikys valstybinių brandos egzaminų tarpinius patikrinimus kitąmet, yra per daug skubotas sprendimas“, – Eltai sakė A. Navickas.
„Visų pirma, nėra pasiruošta metodinė medžiaga, kokio tipo užduotys bus duodamos, kokie vertinimo kriterijai, nėra tokių darbų, o tuo labiau ištaisytų ir pakomentuotų, pavyzdžių. Visa sistema dar netestuota. Mokytojai pagal atnaujintas programas dirbs pirmus metus, daugelis net neturės vadovėlių“, – vardino problemas profsąjungos pirmininkas.
A. Navicko teigimu, pirmiausia reikėtų ištestuoti naują egzaminų tvarką. Jis pridūrė, kad būtų gerai, jei su atnaujintomis bendrojo ugdymo programomis „užaugtų“ devintokų karta.
„Išeičių nėra surasta, tačiau jau diegiama. Reikėtų iš pradžių išspręsti kilusias problemas, susiderinti su dalykinėmis asociacijomis, realiai įsiklausyti į jų pasiūlymus ir pastabas, testuoti ir koreguoti ir tik tada, kai nelieka jokių abejonių, diegti“, – pažymėjo profsąjungos vadovas.
„Tai galėtų būti, geriausiu atveju, kai su atnaujintomis programomis užaugtų kitų metų devintokai, bet tikrai ne ant dabartinių dešimtokų likimais žaisti ir eksperimentuoti“, – pridūrė A. Navickas.
Ketvirtadienį paskelbti pirmojo – lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros tarpinio patikrinimo rezultatai. Beveik pusė visų tarpiniame patikrinime dalyvavusių vienuoliktokų surinko arti galimo maksimalaus taškų skaičiaus. Vilniaus Simono Konarskio gimnazijos direktoriaus Valerijaus Jaglinskio teigimu, lenkų bendruomenė jau seniai prašė tarpinių patikrinimų. Vilniaus Žirmūnų gimnazija. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
A. Navicko nuomone, jei bendruomenė prašė tarpinių atsiskaitymų, reiškia jiems buvo ir pasiruošusi.
„Ir mes galvojame, kad čia tinka, nėra tokio prieštaravimo. Tik esminis dalykas, kiek pasiruošta. Jeigu ši bendruomenė jau prašė, tai turbūt jie tam ir ruošėsi, buvo tam nusiteikę“, – teigė profsąjungos atstovas.
„Čia yra tokia naujovė, kuri atsiranda, ir visgi įprasta duoti tam laiko, bent keletą metų, kad kaip auganti nauja karta su naujomis ugdymo programom tam pasiruoštų ir tada tikrai manau, kad neblogas sprendimas nuimti tam tikrą psichologinį krūvį nuo abiturientų“, – pridūrė A. Navickas.
Moksleivių tėvų asociacija: du egzaminai – dvigubas stresas
Vilniaus moksleivių tėvų asociacijos prezidentas V. Krasockij kritiškiau įvertino diegiamus egzaminavimo pakeitimus. Kaip Eltai teigė V. Krasockij, egzaminas iš dviejų dalių reiškia dvigubai ilgesnį stresą prieš ir per egzaminą.
„Nieko gero čia nėra, papildomas stresas tik. Pats egzaminas yra stresas, teisingai? Žiūrėkite, dabar stresą jums pratempia, padidina laiko kaštus. Tai yra daugiau streso ar mažiau?“ – klausė moksleivių tėvų asociacijos prezidentas.
„Logiškai mąstant, daugiau, jeigu mes nežiūrėsime intensyvumo, žiūrėsim tik į patį faktą. Stresas būtų 3 valandas, o padarė 8 valandas. Ir du kartus per dvejus metus, kartą metuose. Tai, logiška, stresui ruošiesi du kartus. Maža to, kad egzaminus įvedė ketvirtokams, dabar ir vienuoliktokams“, – pridūrė V. Krasockij.
Anot jo, Lietuva turėtų perimti gerąsias patirtis iš Skandinavijos šalių. Pavyzdžiui, pažymėjo V. Krasockij, Suomijoje nėra egzaminų, o pažymiais moksleiviai vertinami nuo 10 klasės.
„Mano nuomone, geriau paimti geriausias patirtis pasaulines ir tiesiog sekti. Nereikia išgalvoti dviračio. Ir pažiūrėti, pavyzdžiui, į Suomiją. Suomija neturi egzaminų ir neturi pažymių iki 10 klasės“, – sakė Vilniaus moksleivių tėvų asociacijos prezidentas.
V. Krasockij teigimu, egzaminuojami ir pažymiais vertinami mokiniai yra tuo pačiu ir lyginami vieni su kitais. Jis pabrėžė, kad kiekvieno vaiko mokymosi progresas turėtų būti vertinamas individualiai.
„Daugumoje atvejų, iš 30 vaikų 5 tokie geriečiai, visi kiti yra pralaimėtojai, nevykėliai. Ir kas yra kalama nuolatos? Jie yra lyginami su kitais. Su kuo turėtų būti lyginamas vaikas, tai tik pats su savimi. Štai, šaunuolis, prieš mėnesį nemokėjai rašyti, dabar rašai. (…) Jeigu lygintų patys su savimi vaikus, tai tada būtų daug geriau“, – kalbėjo jis.
„Lyginant vaikus išsirenkami geriečiai ir negeriečiai. Kas įvaro kompleksą. O kiekvienas papildomas egzaminas yra nerealus stresas vaiko organizmui, nes tai yra dar nesubrendę vaikai“, – pabrėžė V. Krasockij.
ELTA primena, kad nuo 2024–2025 mokslo metų keisis valstybinių brandos egzaminų laikymo tvarka. Valstybinio brandos egzamino įvertinimą sudarys dvi dalys: 40 balų už tarpinį patikrinimą ir 60 balų už brandos egzaminą.
Privalomų ir privalomai pasirenkamų dalykų tarpiniuose patikrinimuose turės dalyvauti visi juos mokytis pasirinkę mokiniai, jie vyks III–IV gimnazijos klasėse.
„2024-ųjų vasario mėnesį numatytas lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo dalies tarpinis patikrinimas, visų kitų mokomųjų dalykų tarpiniai patikrinimai, kaip planuojama pagal dabartinį sudėliotą projektą, vyks 2024-ųjų metų kovo mėnesį“, – teigė Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė.
Rugsėjo 1-oji. Vilniaus Žirmūnų gimnazija. Slaptai.lt (Gintaras Visockas) nuotr.
Pasak A. Ranonytės, jei tarpiniame patikrinime mokinys dalyvauti negalės dėl pateisinamų priežasčių, jį bus galima laikyti kitais metais, tai yra 12-oje klasėje, kartu su tuometiniais vienuoliktokais.
„Tarpiniai patikrinimai yra suplanuoti tokiu būdu, kad mokiniai susikaups dalį savo galutinio įvertinimo ir jeigu taip atsitiktų, kad dėl pateisinamų priežasčių negalėtų jame dalyvauti, tai jiems bus sudaryta galimybė įveikti tarpinio patikrinimo užduotį su kita mokinių grupe kitais mokslo metais, bet į egzaminą jie tikrai galės atsinešti sukaupto rezultato dalį“, – paaiškino NŠA direktoriaus pavaduotoja.
„Jeigu jie nedalyvaus tarpiniame patikrinime be pateisinamos priežasties, į valstybinį brandos egzaminą negalės atvykti“, – pabrėžė A. Ranonytė.
Jos teigimu, nepasirodžius tarpiniame patikrinime ir to nepateisinus, mokiniui reikės eksternu išlaikyti ir tarpinį patikrinimą, ir valstybinį brandos egzaminą.
Pistoleto šūvis. Slaptai.lt nuotr.
Vašingtonas, gegužės 27 d. (AFP-ELTA). Jungtinėse Valstijose šaunamieji ginklai yra dažniausia vaikų ir jaunuolių mirties priežastis.
JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) oficialūs duomenys rodo, kad 2020 metais nuo šaunamųjų ginklų žuvo 4 368 vaikai ir jaunuoliai iki 19 metų amžiaus. Beveik du trečdaliai šių mirčių buvo nužudymai. Autoavarijose tais metais žuvo 4 036 vaikai. Žūtys keliuose iki tol buvo dažniausia mirties priežastis šioje amžiaus grupėje.
Šie skaičiai praėjusią savaitę buvo paskelbti specializuotame žurnale „New England Journal of Medicine“. Autoriai konstatuoja, kad ginkluoto smurto atvejų per koronaviruso pandemiją dėl neaiškių priežasčių padaugėjo. Tačiau esą „nereikėtų manyti, skaičiai vėliau vėl grįš į iki pandemijos buvusį lygį“.
Dauguma mirčių panaudojant ginklą yra savižudybės. Žudynės mokyklose, kaip šią savaitę Juvaldyje, kai buvo nušauta 19 vaikų, sudaro tik nedidelę vaikų mirčių nuo šaunamųjų ginklų dalį.
Nuo šaunamųjų ginklų neproporcingai dažnai žūsta juodaodžiai vaikai ir jaunuoliai – daugiau nei keturis kartus dažniau nei baltaodžiai.
Šiems vis dar didesnę grėsmę kelia autoavarijos. Lyginant pagal regionus, didžiausias mirčių nuo šaunamųjų ginklų rodiklis yra sostinėje Vašingtone. Toliau eina Luizianos ir Aliaskos valstijos.
Vilniaus Žirmūnų gimnazija. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Mažėjantis šalies gyventojų skaičius lėmė, kad per du dešimtmečius mokyklų sumažėjo daugiau kaip per pusę. Dalyje jų šiuo metu mokosi itin mažai mokinių, į jas sunku pritraukti mokytojus ir kitus specialistus, stinga šiuolaikinių ugdymo priemonių, dėl to sunku užtikrinti ugdymo kokybę.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pateikiamais duomenimis, Lietuvos mokyklose 2000 metais mokėsi daugiau kaip 600 tūkstančių mokinių, veikė daugiau kaip 2300 bendrojo lavinimo mokyklų. 2010 metais mokėsi jau 415 tūkst. mokinių ir veikė 1321 bendrojo ugdymo mokykla. 2020 metais 324 tūkst. mokinių mokėsi 977 bendrojo ugdymo mokyklose. Vien nuo 2016 iki 2020 metų mokyklų skaičius sumažėjo dar 176-iomis.
Šių mokslo metų pradžioje šalyje mokėsi 327 tūkst. mokinių ir veikė 954 mokyklos. Šiemet mokinių padaugėjo 3 tūkst., tačiau augimas susijęs labiausiai su Vilniaus miesto plėtra ir nežymiu gyventojų skaičiaus augimu maždaug dešimtyje savivaldybių.
Padaugėjo gimnazijų, atsirado progimnazijos
Mokyklų skaičiaus kaitai įtakos turėjo ir mokyklų tinklo pokyčiai. 1990 metais Lietuvoje veikė beveik 1600 kaimo mokyklų, po 15 metų liko tik 515 mokyklų, vėliau jų dar labiau mažėjo, dauguma virto didesnių mokyklų skyriais. Nuo 2005 iki 2014 metų, įgyvendinant bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarką, pakito šalies pradinių ir pagrindinių mokyklų skaičius, padaugėjo gimnazijų ir atsirado progimnazijos.
Šiuo metu veikia beveik tūkstantis mokyklų, iš jų 250 mokyklose mokinių skaičius nesiekia šimto, 89-iose mokyklose ir 50-yje pagrindinio ugdymo skyrių mokosi tik 60 ir mažiau mokinių.
Daugelis specialistų sutaria: labai svarbu, kad pradinė mokykla būtų kuo arčiau namų. Tačiau vėlesnėse klasėse, norint užtikrinti vaikams ugdymo kokybę, galimybę naudotis šiuolaikiškomis priemonėmis ir laboratorijomis, įvairiems poreikiams pritaikytą infrastruktūrą ir neformalių veiklų pasirinkimą, vaikams gali tekti keliauti į didesnę ir geriau aprūpintą mokyklą, kad ir toliau nuo namų. Mažose, menkai aprūpintose mokyklose sunku užtikrinti modernią infrastruktūrą, mokytojams sudaryti pilną darbo krūvį ir patrauklią darbo vietą, pažymima ŠMSM pranešime.
Pirmieji vaiko žingsniai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Vaikams ir mokytojams geresnės galimybės atsiveria didesnėse mokyklų bendruomenėse, nes čia yra daugiau galimybių mokinių pasirinkimams, neformaliajam ugdymui, mokytojai dirba didesne etato dalimi.
2018 – 2020 m. apibendrintas valstybinių brandos egzaminų rodiklis bent 1,5 karto buvo geresnis mokyklose, turinčiose 400 ir daugiau mokinių nei mokyklose, kuriose mokosi 100-199 mokiniai.
Šis rodiklis yra tuo aukštesnis, kuo daugiau mokyklos mokinių laiko brandos egzaminą ir geriau juos išlaiko. Tai rodo Nacionalinės švietimo agentūros duomenys. Svarbu, kad visi vaikai turėtų vienodas ugdymo sąlygas, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Mažose mokyklose – mažiau galimybių
Ministrė atkreipia dėmesį, kad problema nėra mokyklos dydis savaime, o mokyklos infrastruktūra, pradedant sporto sale ir baigiant informacinių technologijų įranga, taip pat ugdymo priemonės, įvairių specialistų mokykloje skaičius.
Šiuo metu galiojančiose taisyklėse yra nustatyta, kad mažiausias galimas mokinių skaičius klasėje: 1–10 klasėse – 8 mokiniai klasėje, 11–12 klasėse – 12 mokinių. Šalyje turime daugiau kaip 430 klasių komplektų kuriose mokosi iki 8 mokinių. Lietuvoje turime ir ne vieną atvejį, kuomet savivaldybė mokyklai papildomai skiria savo lėšų mokymui tiek, kiek jų trūksta iki sumos, nustatytos vidutiniam mokinių skaičiui atitinkamos programos klasėje.
„Logiška būtų galvoti, kad mažesnėje mokykloje, kurioje klasėse mokosi mažiau mokinių, kiekvienam mokiniui yra daugiau galimybių skirti individualų dėmesį, tačiau neretai nutinka kitaip.
Trūkstant mokinių, mokyklos būna priverstos mažinti ugdymo plano valandas, kurios turėtų būti panaudotos mokinių individualiems poreikiams užtikrinti, mokytojams dažnai nesusidaro pilnas etatas, mažinamos lėšos vadovėliams pirkti ir mokytojų kvalifikacijai tobulinti, o tai turi tiesioginį ryšį su mokinių ugdymosi rezultatais. Sunku rasti specialistus, kurie galėtų vesti muzikos gamtos mokslų ar meninio ugdymo pamokas, todėl dažnai tai daro kito dalyko mokytojai“, – sako ministrė.
EBPO: mokyklų dydis ir ugdymo kokybė susiję
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijose Lietuvai nuolat pabrėžiama, kad mokyklų dydis ir pasiekimai susiję. Taip pat teigiama, kad mokyklas pertvarkius taip, kad jose mažiausias mokinių skaičius siektų 200, bendras testų rezultatas pakiltų 9 proc. Vaikai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
EBPO 2020 metų apžvalgoje sakoma, kad mokyklų dydžio ir testų rezultatų sąsaja stipriausia kaimo mokyklose, kur 10 proc. didesnė mokykla lemia 3 procentais geresnius testų rezultatus.
Ryškūs ir regioniniai lėšų, tenkančių vienam besimokančiajam, skirtumai. 2019 m. vienam mažųjų ir žiedinių savivaldybių bei valstybinių mokyklų bendrojo ugdymo mokiniui per metus teko daugiausia lėšų, miestų savivaldybių bendrojo ugdymo mokiniui – mažiausiai. Šiuos skirtumus dažniausiai lemia mokyklos vietovė, mokomoji kalba, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dalis.
Tačiau jei savivaldybėje mokyklų tinklas nėra sutvarkytas ir veikia mokyklos, turinčios labai mažai mokinių, vienam besimokančiajam tenka skirti didesnę lėšų sumą. Miestų savivaldybių vidurkis, kaip nurodoma ŠMSM pranešime, yra 2319 eurų vienam mokiniui, mažųjų savivaldybių vidurkis – 3041 euras vienam mokiniui.
Algirdas Monkevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius teigia, kad kol kas COVID-19 infekcija yra užfiksuota maždaug 10 procentų visų Lietuvos mokyklų. Ministro turimais duomenims, šiuo metu bendrojo ugdymo sistemoje koronavirusas užfiksuotas 91 mokiniui ir 31 mokytojui. Visgi A. Monkevičius džiaugiasi, kad 82 proc. mokyklų ir toliau dirba įprastai ir tik 1 proc. taiko nuotolinį mokymą.
„COVID-19 palietė apie 10 proc. visų mokyklų. Jeigu bendro ugdymo sistemoje žiūrėtume, vaikų, kurie yra izoliacijoje, yra 1,5 tūkst. Bet tai šiaip nėra daug, tai yra tik 0,4 proc. nuo visų mokinių“, – LRT radijui teigė A. Monkevičius, akcentuodamas, kad saviizoliacijoje esančių mokytojų šiuo metu yra apie 110.
„Šį rytą gavau duomenis, kad bendrojo ugdymo sistemoje yra susirgęs 91 mokinys ir 31 mokytojas“, – pridūrė jis.
Ministras taip pat akcentuoja, kad kol kas mokyklų, kuriose būtų užfiksuotas vidinis koronavirusinės infekcijos plitimas, yra nedaug.
„Užsikrėtimų iš vidaus nėra daug, tai yra keli tokie atvejai Lietuvoje. Ir noriu pasakyti, kad visi tie atvejai yra židiniuose. Ypač tos apimtys dabar auga Raseiniuose, Šiauliuose, Radviliškyje“, – sakė jis.
A. Monkevičius akcentuoja, kad didžioji dalis mokyklų ir toliau dirba įprastu būdu ir tik dalis taiko mišrųjį mokymo metodą.
„82 proc. mokyklų dirba įprastu būdu, 17 proc. – mišriu būdu ir nepilnai procentas yra mokyklų, kurios laikinai pereina į tam tikrą karantiną ir laikinai dirba vien tik nuotoliniu būdu. Tai tas skaičius nėra didelis, stengiamasi, kad pradinukai, ikimokyklinukai nebūtų našta tėvams, kad jos tikrai galėtų veikti net tada, kai rizika yra gana didelė ir tikrai gana šauniai tvarkosi mokyklos“, – patikino jis.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras viliasi, kad nuotolinio mokymo įvedimo Lietuvoje pavyks išvengti.
„Tai yra ir sąmoningumo, kultūros klausimas. Aš manau, kad mūsų valstybė, visuomenė yra pajėgi išvengti visuotinio karantino. Tikrai tai būtų didelė žala. Aš manau, kad pirmiausiai žala – vaikams, bet ir visiems didelė žala. Mes turime susitelkę išvengti šito, o ten, kur yra židiniai susitvarkyti protingai“, – sakė ministras.
Tuo tarpu A. Monkevičius džiaugėsi, kad užsikrėtimų skaičius aukštosiose mokyklose yra gerokai mažesnis ir ten tokių didelių problemų kaip mokyklose nekyla.
„Universitetuose apimtis gerokai mažesnė, studentų skaičius, kurie yra užsikrėtę, yra labai nedidelis, nesiekia 10 nė viename universitete.
Didžiausias šiuo metu yra Vilniaus Gedimino technikos universitete, Vytauto Didžiojo universitete, Kauno technologijos universitete, bet tai yra 4-6 studentai“, – informavo A. Monkevičius.
Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas „valstietis“ Robertas Šarknickas ketvirtadienį Seimui ketina pateikti Švietimo įstatymo pataisą, kuri suteiktų galimybę mokytojams ir kitiems švietimo įstaigos darbuotojams patiems gintis nuo patiriamo įvairaus pobūdžio smurto (psichologinio, fizinio, patyčių ir kt.).
R. Šarknickas siūlo nustatyti, kad smurtą patyrę mokytojai, kiti švietimo įstaigos darbuotojai, informavę švietimo įstaigos vadovą, patys turėtų teisę apie įvykusį smurto faktą pranešti atitinkamoje savivaldybėje veikiančiai pedagoginei psichologinei tarnybai ar atitinkamam psichologinės pagalbos teikėjui, su kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl psichologinės pagalbos teikimo.
Šiuo metu mokytojai, kiti švietimo įstaigos darbuotojai, išskyrus vadovą, tokios teisės neturi.
„Įstatymo projekto rengimą paskatino didelis mokytojų iš mokinių patiriamas smurtas. Nepaisant to, kad viešojoje erdvėje ypač daug kalbama apie smurtą bei patyčias tarp mokinių, šias smurto formas, ypač psichologinį smurtą, patiria ir suaugę pedagogai – mokytojai bei kiti švietimo įstaigų darbuotojai“, – sako R. Šarknickas.
Projekto autorius mano, kad įstatymo pakeitimai prisidėtų prie patyčių, psichologinio ir kitų rūšių smurto prevencijos Lietuvoje, kadangi būtų atskleista ir išspręsta daugiau smurto švietimo įstaigose atvejų, nukentėjusiesiems būtų suteikiama reikalinga pagalba.
2016 m. įsigaliojo Švietimo įstatymo straipsnis, kurio pagrindu švietimo įstaigos vadovas apie prieš mokytoją ar kitą švietimo įstaigos darbuotoją įvykusį smurto faktą turi nedelsdamas pranešti atitinkamoje savivaldybėje veikiančiai pedagoginei psichologinei tarnybai ar psichologinės pagalbos teikėjui.
Visgi įstatymo pataisų iniciatoriaus R. Šarknicko duomenimis, minėta Švietimo įstatymo nuostata nėra veiksminga smurto prieš mokytojus prevencijos priemonė.
Jo duomenimis, nepaisant didelio masto mokytojų patiriamo smurto iš mokinių, užregistruoti tik pavieniai atvejai, kai švietimo įstaigos vadovas kreipėsi dėl mokytojo patiriamų patyčių.
Pasak R. Šarknicko, akivaizdu, kad galiojanti Švietimo įstatymo nuostata yra neefektyvi kovoje su mokytojų patiriamu smurtu. Pasak parlamentaro, to priežastys yra mokytojų nenoras galimai dėl gėdos, privatumo informuoti švietimo įstaigos vadovą apie iš mokinių patirto smurto faktus; švietimo įstaigų vadovų neveiksnumas, informuojant kompetentingas institucijas.
R. Šarknicko nuomone, priėmus siūlomą įstatymo pataisą sumažės mokinių naudojamo įvairaus pobūdžio smurto prieš mokytojus bei kitus švietimo įstaigos darbuotojus.
Ketvirtadienio rytą prie Seimo susirinkę streikuojančius mokytojus palaikantys mokiniai po vidurdienio užtvindė Švietimo ir mokslo ministerijos prieigas.
Kaip sakė moksleiviai, jie atėjo susitikti su švietimo ir mokslo ministre bei palaikyti profsąjungų, kurios derasi dėl geresnių mokytojų darbo sąlygų.
„Dabar švietimo ir mokslo ministrė atsisėdo kalbėtis su profsąjungomis, labai įtempta situacija, todėl jūs dabar dainuokit, melskitės ir prašykit, kad išsispręstų problema ir mes rytoj grįžtume į mokyklą“, – mokiniams sakė Elektrėnų Versmės gimnazijos mokytoja Elvyra Kasperavičienė.
Mokiniai mokytojus žodžius palydėjo palaikymo šūksniais.
„Turi klausimų J. Petrauskienei? Ateik!“ Taip mokiniai feisbuke buvo kviečiami į taikų mitingą „Mums rūpi“.
Prie Švietimo ir mokslo ministerijos susirinkusius mokytojus ten pasitiko ir už paramą padėkojo nakvojusiųjų ministerijoje atstovai.
Susitikti su mokiniais išėjo viceministras Gražvydas Kazakevičius.
Internete dabar daug diskutuojama, kas gi yra švietimas. Vienas geras žmogus parašė, jog „švietimo tikslas – kad vaikas būtų sveikas ir laimingas." Tai yra tiesa, žinoma. Vis tik, kad būtume nuoseklesniais, šį pasakymą dera apversti aukštyn kojomis ir pasakyti: kad būtų sveikas ir laimingas mokytojas.
Nes tik sveikas ir laimingas žmogus gali skleisti kituose sveikatą ir laimę. Mokytojas žengia pirma mokinio, rodydamas jam kelią.
Pirminis šiame vyksme yra mokytojas. Todėl svarbiausias klausimas – kas yra mokytojas ir koks jis? Ar jis skleidžia šviesą? Ar jis pats eina dvasios tobulinimosi keliu? Ar jis siekia tapti sudvasinta asmenybe (su kuo mažiau ego – savo atskirumo nuo aplinkos, apraiškų), arba gal tik „realizuotis" siekiantis egoistas? Tik patys skleidžiantys šviesą gali tapti šviesa kitų kelyje. Todėl savaime "švietimas" neegzistuoja be to, kuris tą švietimą neša savimi.
