Algirdas Monkevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius teigia, kad kol kas COVID-19 infekcija yra užfiksuota maždaug 10 procentų visų Lietuvos mokyklų. Ministro turimais duomenims, šiuo metu bendrojo ugdymo sistemoje koronavirusas užfiksuotas 91 mokiniui ir 31 mokytojui. Visgi A. Monkevičius džiaugiasi, kad 82 proc. mokyklų ir toliau dirba įprastai ir tik 1 proc. taiko nuotolinį mokymą.
 
„COVID-19 palietė apie 10 proc. visų mokyklų. Jeigu bendro ugdymo sistemoje žiūrėtume, vaikų, kurie yra izoliacijoje, yra 1,5 tūkst. Bet tai šiaip nėra daug, tai yra tik 0,4 proc. nuo visų mokinių“, – LRT radijui teigė A. Monkevičius, akcentuodamas, kad saviizoliacijoje esančių mokytojų šiuo metu yra apie 110.
 
„Šį rytą gavau duomenis, kad bendrojo ugdymo sistemoje yra susirgęs 91 mokinys ir 31 mokytojas“, – pridūrė jis.
 
Ministras taip pat akcentuoja, kad kol kas mokyklų, kuriose būtų užfiksuotas vidinis koronavirusinės infekcijos plitimas, yra nedaug.
 
„Užsikrėtimų iš vidaus nėra daug, tai yra keli tokie atvejai Lietuvoje. Ir noriu pasakyti, kad visi tie atvejai yra židiniuose. Ypač tos apimtys dabar auga Raseiniuose, Šiauliuose, Radviliškyje“, – sakė jis.
 
A. Monkevičius akcentuoja, kad didžioji dalis mokyklų ir toliau dirba įprastu būdu ir tik dalis taiko mišrųjį mokymo metodą.
 
„82 proc. mokyklų dirba įprastu būdu, 17 proc. – mišriu būdu ir nepilnai procentas yra mokyklų, kurios laikinai pereina į tam tikrą karantiną ir laikinai dirba vien tik nuotoliniu būdu. Tai tas skaičius nėra didelis, stengiamasi, kad pradinukai, ikimokyklinukai nebūtų našta tėvams, kad jos tikrai galėtų veikti net tada, kai rizika yra gana didelė ir tikrai gana šauniai tvarkosi mokyklos“, – patikino jis.
 
Švietimo, mokslo ir sporto ministras viliasi, kad nuotolinio mokymo įvedimo Lietuvoje pavyks išvengti.
 
„Tai yra ir sąmoningumo, kultūros klausimas. Aš manau, kad mūsų valstybė, visuomenė yra pajėgi išvengti visuotinio karantino. Tikrai tai būtų didelė žala. Aš manau, kad pirmiausiai žala – vaikams, bet ir visiems didelė žala. Mes turime susitelkę išvengti šito, o ten, kur yra židiniai susitvarkyti protingai“, – sakė ministras.
 
Tuo tarpu A. Monkevičius džiaugėsi, kad užsikrėtimų skaičius aukštosiose mokyklose yra gerokai mažesnis ir ten tokių didelių problemų kaip mokyklose nekyla.
 
„Universitetuose apimtis gerokai mažesnė, studentų skaičius, kurie yra užsikrėtę, yra labai nedidelis, nesiekia 10 nė viename universitete.
Didžiausias šiuo metu yra Vilniaus Gedimino technikos universitete, Vytauto Didžiojo universitete, Kauno technologijos universitete, bet tai yra 4-6 studentai“, – informavo A. Monkevičius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.05; 12:00

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas „valstietis“ Robertas Šarknickas ketvirtadienį Seimui ketina pateikti Švietimo įstatymo pataisą, kuri suteiktų galimybę mokytojams ir kitiems švietimo įstaigos darbuotojams patiems gintis nuo patiriamo įvairaus pobūdžio smurto (psichologinio, fizinio, patyčių ir kt.).
 
R.  Šarknickas siūlo nustatyti, kad smurtą patyrę mokytojai, kiti švietimo įstaigos darbuotojai, informavę švietimo įstaigos vadovą, patys turėtų teisę apie įvykusį smurto faktą pranešti atitinkamoje savivaldybėje veikiančiai pedagoginei psichologinei tarnybai ar atitinkamam psichologinės pagalbos teikėjui, su kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl psichologinės pagalbos teikimo.
 
Šiuo metu mokytojai, kiti švietimo įstaigos darbuotojai, išskyrus vadovą, tokios teisės neturi.
 
„Įstatymo projekto rengimą paskatino didelis mokytojų iš mokinių patiriamas smurtas. Nepaisant to, kad viešojoje erdvėje ypač daug kalbama apie smurtą bei patyčias tarp mokinių, šias smurto formas, ypač psichologinį smurtą, patiria ir suaugę pedagogai – mokytojai bei kiti švietimo įstaigų darbuotojai“, – sako R. Šarknickas.
 
Projekto autorius mano, kad įstatymo pakeitimai prisidėtų prie patyčių, psichologinio ir kitų rūšių smurto prevencijos Lietuvoje, kadangi būtų atskleista ir išspręsta daugiau smurto švietimo įstaigose atvejų, nukentėjusiesiems būtų suteikiama reikalinga pagalba.
 
2016 m. įsigaliojo Švietimo įstatymo straipsnis, kurio pagrindu švietimo įstaigos vadovas apie prieš mokytoją ar kitą švietimo įstaigos darbuotoją įvykusį smurto faktą turi nedelsdamas pranešti atitinkamoje savivaldybėje veikiančiai pedagoginei psichologinei tarnybai ar psichologinės pagalbos teikėjui.
 
Visgi įstatymo pataisų iniciatoriaus R. Šarknicko duomenimis, minėta Švietimo įstatymo nuostata nėra veiksminga smurto prieš mokytojus prevencijos priemonė.
 
Jo duomenimis, nepaisant didelio masto mokytojų patiriamo smurto iš mokinių, užregistruoti tik pavieniai atvejai, kai švietimo įstaigos vadovas kreipėsi dėl mokytojo patiriamų patyčių.
 
Pasak R. Šarknicko, akivaizdu, kad galiojanti Švietimo įstatymo nuostata yra neefektyvi kovoje su mokytojų patiriamu smurtu. Pasak parlamentaro, to priežastys yra mokytojų nenoras galimai dėl gėdos, privatumo informuoti švietimo įstaigos vadovą apie iš mokinių patirto smurto faktus; švietimo įstaigų vadovų neveiksnumas, informuojant kompetentingas institucijas.
 
R. Šarknicko nuomone, priėmus siūlomą įstatymo pataisą sumažės mokinių naudojamo įvairaus pobūdžio smurto prieš mokytojus bei kitus švietimo įstaigos darbuotojus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.10; 03:00

Streikuojančius mokytojus palaikantys mokiniai užtvindė ŠMM. Ievos Urbonaitės -Vainienės (ELTA) nuotr.

Ketvirtadienio rytą prie Seimo susirinkę streikuojančius mokytojus palaikantys mokiniai po vidurdienio užtvindė Švietimo ir mokslo ministerijos prieigas.

Kaip sakė moksleiviai, jie atėjo susitikti su švietimo ir mokslo ministre bei palaikyti profsąjungų, kurios derasi dėl geresnių mokytojų darbo sąlygų.

„Dabar švietimo ir mokslo ministrė atsisėdo kalbėtis su profsąjungomis, labai įtempta situacija, todėl jūs dabar dainuokit, melskitės ir prašykit, kad išsispręstų problema ir mes rytoj grįžtume į mokyklą“, – mokiniams sakė Elektrėnų Versmės gimnazijos mokytoja Elvyra Kasperavičienė.

Mokiniai mokytojus žodžius palydėjo palaikymo šūksniais.

„Turi klausimų J. Petrauskienei? Ateik!“ Taip mokiniai feisbuke buvo kviečiami į taikų mitingą „Mums rūpi“.

Prie Švietimo ir mokslo ministerijos susirinkusius mokytojus ten pasitiko ir už paramą padėkojo nakvojusiųjų ministerijoje atstovai.

Susitikti su mokiniais išėjo viceministras Gražvydas Kazakevičius.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.30; 06:00

Internete dabar daug diskutuojama, kas gi yra švietimas. Vienas geras žmogus parašė, jog „švietimo tikslas – kad vaikas būtų sveikas ir laimingas." Tai yra tiesa, žinoma. Vis tik, kad būtume nuoseklesniais, šį pasakymą dera apversti aukštyn kojomis ir pasakyti: kad būtų sveikas ir laimingas mokytojas.

Nes tik sveikas ir laimingas žmogus gali skleisti kituose sveikatą ir laimę. Mokytojas žengia pirma mokinio, rodydamas jam kelią.

Pirminis šiame vyksme yra mokytojas. Todėl svarbiausias klausimas – kas yra mokytojas ir koks jis? Ar jis skleidžia šviesą? Ar jis pats eina dvasios tobulinimosi keliu? Ar jis siekia tapti sudvasinta asmenybe (su kuo mažiau ego – savo atskirumo nuo aplinkos, apraiškų), arba gal tik „realizuotis" siekiantis egoistas? Tik patys skleidžiantys šviesą gali tapti šviesa kitų kelyje. Todėl savaime "švietimas" neegzistuoja be to, kuris tą švietimą neša savimi.

Continue reading „Kad būtų sveikas ir laimingas mokytojas“