Streikas – dalykas rimtas
Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų palaiko mokytojų planus streikuoti, beveik penktadalis nuomonės šiuo klausimu neturi, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa.
Apklausos duomenimis, mokytojų planus streikuoti palaiko beveik 60 proc. visuomenės. Labiausiai mokytojų planus streikuoti palaiko moksleiviai, studentai (67,7 proc.), 40–49 metų amžiaus Lietuvos gyventojai (67,4 proc.), nepalaiko – vyresni nei 60-ies (23,9 proc.).
Kaip skelbia BNS, nuomonės šiuo klausimu labiausiai neturėjo respondentai iki 29-erių (24 proc.) ir vyresni nei 70-ies (27,3 proc.) atsakiusieji.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą atliko rugsėjo 14–23 dienomis, su respondentais bendraujant gyvai ir telefonu. Jos metu apklausti 1003 šalies gyventojai 25 miestuose ir virš 40 kaimų. Maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 proc.
Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pateiktas pasiūlymas kitais metais didinti mokytojų atlyginimus 20,5 proc. netenkino pedagogų profsąjungų. Streiko planų neatšaukiančios profsąjungos pirmininko Andriaus Navicko teigimu, antradienį nebuvo rastas sutarimas nei dėl atlyginimų didinimo, nei dėl mokinių skaičiaus klasėse ar mokytojų krūvių mažinimo.
„Sutarimo dėl nieko neradome, nes iš esmės klausėme tik jų siūlymų. Juos vertinsime ir galvosime, kokie bendri tikslai mus gali suvesti“, – teigė švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas.
A. Navickas pabrėžė, kad ministerijos pateikti pasiūlymai netenkino lūkesčių tiek, kad būtų svarstomas planuojamo streiko atšaukimas.
„Ne. Tikrai to negali būti. Mes išgirdome tik pirmą jų poziciją, tai kalbėti, kad čia yra susitarimas“, – į klausimą dėl streiko atšaukimo atsakė jis.
E. Milešinas: derybos nebaigtos, bet sutarėme dėl 2 klausimų
Kitaip nei A. Navickas, švietimo ir mokslo profsąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas po susitikimo teigė radęs sutarimą dėl dviejų reikalavimų – mokinių skaičiaus klasėse ir mokytojų darbo krūvio mažinimo. Mokytojai protestuoja. Prieš keletą metų. Vyt. Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Tikrai šiandien nebaigtos derybos, nes mes sutarėme dviem klausimais – dėl mokinių skaičiaus klasėse mažinimo nuo kitų mokslo metų ir dėl mokytojo etato struktūros, mokymo lėšų metodikos peržiūrėjimo“, – po susitikimo kalbėjo E. Milešinas.
„Šiandien mes apsvarstėme tris klausimus, bet preliminariai dėl etato struktūros ir mokinių skaičiaus klasėse panašu, kad suarimas yra“, – sakė jis.
Vis dėlto, anot E. Milešino, ministerijos pasiūlymas dėl to, kiek kitais metais galėtų didėti mokytojų atlyginimai, netenkino ir jo. Protestuoja mokytojai. 2015 metai. Vilnius. Vytauto Visocko nuotr.
„Dėl atlyginimų didinimo kitais metais panašu, kad sutarimas yra, kad nesutinkame“, – teigė profsąjungos pirmininkas.
„Ministras pristatė pirmas pozicijas ir sutarėme, kad penktadienį susitinkame. Jis išgirdo lūkestį, kad mums netinka tie siūlymai, kurie yra pasiūlyti. Jis rytoj kalbėsis su premjere, finansų ministre, ir penktadienį grįšime prie derybų stalo dėl atlyginimų didinimo“, – sakė jis.
Anot E. Milešino, mokytojų atlyginimai kitais metais turėtų būti didinami ne mažiau nei 10 proc.
„Mes manome, kad turėtų būti kiti skaičiavimai ir nuo sausio turėtų būti tikrai ne mažiau nei tiek, kiek didėjo minimali alga. O minimali alga nuo kitų metų sausio didėja 10 proc. Tai tikrai mažiau nei 10 proc. negali būti“, – sakė profsąjungos vadovas.
„Mūsų skaičiavimais nuo sausio pirmos turėtų didėti apie 15 proc.“, – pridūrė E. Milešinas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas antradienį susitiko su pedagogų profesinių sąjungų vadovais, kuriems pateikė ministerijos pasiūlymą dėl mokytojų atlyginimų didinimo kitais metais. Taip pat buvo aptarti kiti pedagogų profsąjungų iškelti reikalavimai dėl mokinių skaičiaus klasėse ir mokytojų krūvio mažinimo.
ELTA primena, kad nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) nusprendė rugsėjo 15 d. skelbti įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką. Mokytojų protestas prieš keletą metų. Vytauto Visocko nuotr.
A. Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų. Taip pat prašo, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. atlyginimai didėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus.
LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudaromose klasėse bei mokytojų darbo krūvį nuo 24 iki 18 valandų, siūlo numatyti ir kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais tvarką.
Apie prisijungimą prie streiko rugpjūčio pabaigoje pranešė ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS). Jos pirmininkas E. Milešinas informavo, kad jo vadovaujama mokytojų profsąjunga svarstys skelbti streiką, jeigu nepavyks susitarti dėl iškeltų reikalavimų.
LŠMPS yra iškėlusi keturis reikalavimus, susijusius su atlyginimų kėlimu, klasių mažinimu, mokytojų etato struktūra ir švietimo pagalbos finansavimu.
Vitrinoje. Slaptai.lt foto
Penktadienį viešo dėmesio centre atsidūręs ir konservatorių partijos kritikos susilaukęs finansų ministrės sutuoktinis Audrius Skaistys neskuba iš savo socialinio tinklo paskyros ištrinti pedagogų bendruomenę įžeidusių žodžių. Pirmiausiai, tikina politikas, jis mokytojų „komuniagomis“ bei „broileriais“ nevadino. Anot konservatoriams priklausančio A. Skaisčio, įžeidžius epitetus jis paskyrė ne pedagogų bendruomenei, bet konkretiems asmenims.
„Aš visus raginu su teksto suvokimu padirbėti. Nes kai kurie prisiima epitetus, kurie jiems nebuvo taikomi. Tai viena klausimo dalis. O kita klausimo dalis – epitetai buvo taikomi konkrečiai vienai mokytojai ir konkrečiai streiko organizatoriams. Kitiems mokytojams ir visai bendruomenei tai nebuvo taikoma“, – Eltai situaciją aiškino konservatorių atsiprašyti jau paragintas politikas.
„Tai čia apie streiko organizatorius parašiau, ne mokytojai jie“, – pridūrė Vilniaus miesto tarybai priklausantis A. Skaistys.
Finansų ministrės sutuoktinis taip pat paaiškino, kodėl parlamentaro Lauryno Kasčiūno padėjėją Jolantą Bizaitę socialiniuose tinkluose išvadino „broilere“.
„Kadangi Jolanta Bizaitė dengiasi mokytojos vardu. Ji yra Seimo nario patarėja. Kadangi aš tai žinau, aš ją ir pavadinau broilere. Toks yra slengas tarp karjeros valstybės tarnautojų. Tai čia panaudojau slenginį žodį. Aišku, gal jis yra įžeidžiantis, bet aš tai taikiau jai kaip valstybės tarnautojai, o ne kaip mokytojai“, – partijos kolegei skirtus epitetus paaiškino A. Skaistys.
„Tai buvo mano asmeniniai pasakymai, tai negalėtų būti siejami su partiniais dalykais“, – teigė jis, kartu pažymėdamas, jog už savo nuomonę negali būti persekiojamas. Grimasos. Slaptai.lt nuotr.
„Aš išsakiau savo asmeninę nuomonę, už kurią politiko negalima persekioti. Parašyta taip“, – konstatavo politikas.
Atsiprašo tik dėl jo ne taip suprastų žodžių įsižeidusių mokytojų
Apibendrindamas šurmulį sukėlusią, istoriją A. Skaistys pažymėjo, kad gali atsiprašyti tik tų pedagogų, kurie, netinkamai supratę jo mintis, įžeidžius epitetus prisiskyrė sau.
„Tų, kurie taip suprato, aš tikrai galiu atsiprašyti, nes jei jie nesuprato, ką aš norėjau pasakyti ir jie prisiėmė sau. Tai aš jų tikrai atsiprašau“, – teigė A. Skaistys. „Tikrai ne kaip mokytojai tą pasakiau. Net pagal lytį broileris ir mokytoja biškį skiriasi“, – aiškino politikas.
Konservatorių Širvintų skyriaus pirmininkas Virginijus Sarpauskas ketvirtadienį socialiniame tinkle „Facebook“ sukūrė sarkastišką įrašą apie tai, kad Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) lyderis Andrius Navickas yra „Vilijus Blinkevičius“, nes „Vilija jo sesuo“. Į diskusiją įsitraukęs A. Skaistys teigė, kad A. Navickas stos „į blinkės partiją“ ir pridūrė: „Komuniagos, o ne mokytojai.“
Tuo metu, reaguodamas į bendrapartietės, parlamentaro Lauryno Kasčiūno padėjėjos Jolantos Bizaitės komentarą, politikas ragino pedagogę neverkšlenti, o mokytojus vadino „broileriniais“. Molinės figūros. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šie pareiškimai gerokai papiktino švietimo bendruomenę. A. Navickas mano, kad A. Skaistės sutuoktinis tokiais pasisakymais parodė tikrąjį konservatorių veidą. Be to, profsąjungos vadovo teigimu, jo priskyrimas socialdemokratų partijai yra A. Skaisčio bandymas „gelbėti skęstantį konservatorių laivą“.
Partijos vadovybė ragina A. Skaistį atsiprašyti.
ELTA primena, kad nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) nusprendė rugsėjo 15 d. skelbti įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką.
A. Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų. Taip pat prašo, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. atlyginimai didėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus.
LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudaromose klasėse, siūlo numatyti ir kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais tvarką.
Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas Andrius Navickas sako pastebintis streikuoti planuojantiems mokytojams daromą psichologinį spaudimą. Pasak jo, profesinė sąjunga sulaukia Vilniaus mokyklų tarybų pirmininkų skundų dėl ugdymo įstaigų vadovų raginimų nestreikuoti.
„Vilniaus mokyklų vadovai psichologiškai spaudžia, bando įbauginti, kad mokytojai nestreikuotų. Masiškai skambina Vilniaus mokyklų pirmininkai, kad žiaurus psichologinis smurtas prasidėjo prieš streikuojančius. Turbūt bus bandoma kažkaip įbauginti“, – Eltai teigė streiką organizuojančios profsąjungos pirmininkas A. Navickas.
Pasak pedagogų profsąjungos pirmininko, tokiam spaudimui įtakos galėjo turėti ir premjerės Ingridos Šimonytės išsakytos abejonės dėl streike ketinančių dalyvauti mokytojų skaičiaus.
„Čia turbūt susiję netgi ir su premjerės pasisakymu, turbūt buvo duotas nurodymas per vadovus spausti mokytojus – žinome, kas ir savivaldybei vadovauja“, – teigė A. Navickas. „Labai keistai sutapo spaudimo pradžia su premjerės pasakymu, kad ji netiki ar nežino, jog tiek mokytojų streikuos. Tai gal yra kažkoks sprendimas per mokyklų vadovus, per savivaldybę, spausti“, – sakė jis.
A. Navicko manymu, sostinės mokyklų vadovus imtis mokytojų spaudimo galėjo paskatinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).
„Tokia praktika būdavo – ministerija nurodydavo savivaldybėms tą spaudimą daryti per mokyklų vadovus. Ministerijoje yra strategų, kuriems streikas nėra pirmas ir jie žino, kaip bandyti daryti poveikį mokytojams“, – kalbėjo profsąjungos pirmininkas.
Savo ruožtu Švietimo ministerija tokius profsąjungos pirmininko įtarimus atmeta.
„Ministerija neturi galimybės ir nedaro spaudimo savivaldybėms ar mokyklų vadovams, mokyklos nėra pavaldžios ministerijai“, – Eltai teigė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
A. Navickas įsitikinęs, kad spaudimas streikuoti besiruošiančių mokytojų nepaveiks.
„Turbūt ta vieša retorika yra perėjusi į tam tikrus veiksmus ir bandymus šiek tiek įbauginti. Liūdna, bet esminio pokyčio apsisprendusiam nepadarys“, – pažymėjo jis.
Mokytojų streiką organizuojantis A. Navickas teigia esantis nusivylęs konservatoriais, kurie, anot jo, nuolat pabrėžia demokratijos svarbą.
„Iš tikrųjų labai liūdna, kai konservatoriai, demonstruojantys ir nuolat kalbantys apie laisvę, žmogaus teises ir demokratijas, elgiasi visiškai priešingai. Turėsime tai išgyventi ir tokia, turbūt, yra demokratijos kaina“, – reziumavo mokytojų atstovas.
Trečiadienį švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas A. Navickas pranešė, kad penktadienį įvyksiančiame įspėjamajame streike dalyvauti pasiryžo apie 5 tūkst. mokytojų. Anot jo, protestuoti ketina 228 švietimo įstaigos.
Kumštis. Slaptai.lt nuotr.
Ketvirtadienį kalbėdama „Žinių radijuje“ premjerė I. Šimonytė teigė abejojanti, kad įspėjamajame streike dalyvaus tiek mokytojų, kokį skaičių viešai įvardija A. Navickas.
ELTA primena, kad nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) nusprendė rugsėjo 15 d. skelbti įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką.
A. Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų. Taip pat prašo, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. atlyginimai didėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus.
LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudaromose klasėse, siūlo numatyti ir kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais tvarką.
Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad pedagogų profsąjungų keliami reikalavimai Vyriausybei yra normalūs. Todėl politikė ragina Ministrų kabinetą įsiklausyti į švietimo bendruomenės žodžius ir megzti abipusį dialogą, mat, pasak jos, kol kas atsitraukti nuo streiko neketinama.
„Mokytojų keliami reikalavimai yra normalūs. (…) Mes matome realią situaciją švietimo sistemoje. Mes turime kalbėti ir apie švietimo paslaugų kokybę, ir apie nesibaigiančias reformas, kurioms nepasiruošta ir mokytojai iki šiol neturi parengtų vadovėlių. Turime kalbėti ir apie tai, kad mokyklos iš tikrųjų tampa nebeprieinamos“, – penktadienį po susitikimo su švietimo profesinėmis sąjungomis Eltai teigė V. Blinkevičiūtė.
„Tokios tai nuotaikos – profsąjungos neketina niekur trauktis, jeigu nepavyks rasti susitarimo ir pritarimo jų keliamiems dalykams“, – pedagogų bendruomenėje tvyrančiomis nuotaikomis dalijosi LSDP lyderė.
Kartu su Lietuvos švietimo darbuotojų profesinėmis sąjungomis aptarusi pedagogams kylančias problemas, V. Blinkevičiūtė teigia įsitikinusi, kad Vyriausybė netęsi savo pažadų. Tačiau, pabrėžė ji, blogiausia, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ėmė klausytis darbuotojų tik tada, kai buvo pagrasinta streiku.
„Dar kartą įsitikinau, kad šioji Vyriausybė nevykdo savo Vyriausybės programos, kur buvo išsikėlusi kilnią misiją – švietimo srityje sukurti tokias ugdymo sąlygas, kad kokybiškas išsilavinimas būtų prieinamas kiekvienam. Tiesą pasakius, švietimo srities profesinių sąjungų nariai dar kartą išsakė, kad iki kol jie nepasakė, kad streikas bus kraštutinė priemonė, kadangi nevyksta dialogas, nevykdomas susitarimas, nepakankamas atlyginimas, trūksta mokytojų, per didelės klasės – jie iki tol tiesiog nebuvo girdimi“, – dėstė Europos Parlamente dirbanti politikė.
Todėl V. Blinkevičiūtė ragina ministeriją rasti tinkamą kontaktą su pedagogais ir jį išlaikyti.
„To nuolatinio dialogo reikia tiesiog kaip oro, kaip vandens – tam, kad galėtume normaliai gyventi savo valstybėje, kad tas jaunas žmogus, besimokydamas mokyklos suole, suprastų, kad yra didžiulis rūpestis tais jaunais žmonėmis“, – akcentavo ji.
Ir nors kitaip nei dalis parlamento opozicijoje dirbančių partijų, LSDP dar negrasina pasitraukti iš susitarimo dėl švietimo politikos, V. Blinkevičiūtė mano, kad peržiūrėti dokumentą ir jį koreguoti – būtina.
„Mes tikrai darysime peržiūrą politinių partijų susitarimo dėl švietimo politikos, nes, pirmiausiai, tas susitarimas nėra tinkamai įgyvendinamas. Antra – reikalingos tam tikros korekcijos. Jis turi būti aptartas ir su profesinėmis sąjungomis, ir su švietimo bendruomene“, – teigė V. Blinkevičiūtė
„Raginu Vyriausybė tvirtai laikytis partijų pasirašytame susitarime nustatytų terminų – kad jau 2024 m. tiek mokytojams, tiek aukštųjų mokyklų dėstytojams būtų mokamas atlyginamas, sudarantis 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio“, – apibendrino ji.
ELTA primena, kad nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) nusprendė rugsėjo 15 d. skelbti įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką.
A. Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų. Taip pat prašo, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. atlyginimai didėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus.
LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudaromose klasėse, siūlo numatyti ir kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais tvarką. Streikas – dalykas rimtas
Apie prisijungimą prie streiko pranešė ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS). Jos pirmininkas Egidijus Milešinas pranešė, kad jo vadovaujama mokytojų profsąjunga svarstys skelbti streiką, jeigu nepavyks susitarti dėl iškeltų reikalavimų.
ŠMSM tęsia diskusijas ir susitikimus su profsąjungomis, bandant atrasti pedagogus tenkinantį kompromisą. Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė pabrėžia, kad Ministrų kabinetas laikosi parlamentinių partijų susitarime numatytų planų kelti atlyginimus. O numatytas tikslas padidinti algas iki 130 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio, prognozuoja ji, bus pasiektas kitų metų rugsėjį.
Streikas
Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS), išreikšdama palaikymą streikuoti besiruošiantiems mokytojams, planuoja prisidėti prie protesto. Sąjungos prezidento Jono Trumpos teigimu, rugsėjo pabaigoje moksleiviai kartu su mokytojais ketina organizuoti eiseną.
„Kartu su profsąjunga koordinuojame savo veiksmus, šiuo metu mąstome apie eiseną. Turėtų būti penki maršrutai, kuriais turėtų eiti kviečiami mokytojai su mokiniais“, – Eltai teigė J. Trumpa, pridurdamas, kad eisena planuojama nuo rugsėjo 29-osios.
„Dar nesame tiksliai nusprendę, ar eisime prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) ar prie Seimo, bet greičiausiai prie Seimo, ir ten turėsime renginį“, – pridūrė LMS prezidentas.
Visgi, šie planai dar nėra oficialūs. J. Trumpos teigimu, LMS dar turi pasirašyti sutartį su streiką planuojančia Lietuvos švietimo darbuotojų profesine sąjunga (LŠDPS).
„Ši eisena yra vis dar planuojama. Dar nėra oficialu, oficialu bus tada, kai su profsąjunga pasirašysime bendradarbiavimo sutartį, kur konkrečiai nurodysime, kokiu pagrindu juos palaikome“, – sakė moksleivių atstovas.
Palaiko du iškeltus profsąjungos reikalavimus
Pasak J. Trumpos, LMS palaiko du profsąjungos iškeltus reikalavimus – didinti mokytojų atlyginimus ir mažinti klasėse esančių vaikų skaičių. Anot sąjungos prezidento, didesni mokytojų atlyginimai paskatins abiturientus stoti į pedagogikos studijas.
„Norint, kad mokytojai atsišviežintų, kad į pedagogikos studijas stotų gabūs, nuoširdūs, profesijai pasišventę moksleiviai, tam turi būti ir adekvati finansinė paskata“, – kalbėjo J. Trumpa.
Klasių mažinimas, anot moksleivių atstovo, gerintų mokytojų darbo sąlygas, kas prisidėtų prie geresnės ugdymo kokybės.
„Jeigu mokytojas yra laimingas, energingas, jeigu jis turi laiko ir pailsėti, ir gauna adekvatų užmokestį už savo darbą, turi adekvatų krūvį, leidžiantį jam dirbti ir gyvent oriai, tai mokiniui reiškia geresnę ugdymo kokybę“, – sakė J. Trumpas.
„Su tuo tiesiogiai susijęs ir klasių dydis. Jeigu klasėje mokosi mažiau mokinių, tada kiekvienas mokinys gauna individualaus mokytojo dėmesio. Mokytojui yra paprasčiau dirbti, o mokiniams yra paprasčiau mokytis“, – akcentavo jis.
Studentai svarstys, ar išreikšti palaikymą streikuojantiems pedagogams
Savo ruožtu, Lietuvos studentų sąjunga (LSS) dar nėra apsisprendusi, ar palaikys streikuoti planuojančius moytojus. Sąjungos prezidento Pauliaus Vaitiekaus teigimu, šį sprendimą LSS turėtų priimti kitą savaitę.
„Neturime ką pasakyti šiuo klausimu, dar neturėjome kada apie jį pasikalbėti. Planuojame aptarti artimiausiu metu“, – Eltai sakė P. Vaitiekus.
ELTA primena, kad nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) nusprendė rugsėjo 15 d. skelbti įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką.
A. Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų. Taip pat prašo, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. atlyginimai didėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus.
LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudarytose klasėse nuo 2024 rugsėjo 1 d. Profsąjunga siūlo numatyti ir kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais ir apmokėjimo tvarką, mokytojo etatu laikyti darbo normą, kai nustatoma iki 18 savaitinių kontaktinių valandų.
Praėjusią savaitę apie galimą prisijungimą prie streiko pranešė ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS). Jos pirmininkas E. Milešinas teigė, kad jo vadovaujama mokytojų profsąjunga svarstys skelbti streiką, jeigu nepavyks susitarti dėl jos iškeltų reikalavimų.
Streikas – dalykas rimtas
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad švietimo, mokslo ir sporto ministerija neturėtų abejoti pedagogų teise streikuoti. Pasak šalies vadovo, švietimo ministras Gintautas Jakštas neturėtų bandyti teisiniais būdais spręsti mokytojų iškeltų problemų.
„Manau, kad reikia geranoriškai užmegzti dialogą, o ne eiti štai tokiu legalistiniu keliu ir mėginti kvestionuoti streiko teisėtumą“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė G. Nausėda.
„Šiandien daug kalbėjome apie pasitikėjimą. Jei jo nėra, tuomet, žinoma, ieškai kitokių būdų išvengti streiko. Galbūt kitą kartą pakaktų tiesiog susėsti už stalo, pasikalbėti, išsakyti tam tikrus apribojimus, kurie valstybėje yra, tai finansiniai apribojimai. Kita vertus, pateikti labai aiškų planą, kaip spręsime mokytojų problemas ateityje“, – kalbėjo prezidentas.
Prezidentas pažymi, kad jei iš ministerijos ir mokytojų profsąjungų būtų išsakytas poreikis jam tarpininkauti derybose, jis tokią rolę prisiimtų.
„Jei mano įsitraukimas padėtų sušvelninti šitą konfliktą ir padėtų galbūt labiau pasitikėti abejoms pusėms viena kita, aš visada pasirengęs“, – teigė G. Nausėda.
„Tačiau, turbūt, pirmiausia, nesinorėtų patiems su savo pasiūlymais eiti ir siūlyti savo paslaugas, pirmiausia tai turėtų būti abiejų pusių noras. Tai jei toks noras yra, aš ir mano komanda pasirengę“, – sakė prezidentas.
Apie tai, kad ketina kreiptis į teisininkus dėl mokytojų planuojamo streiko, ministras užsiminė ketvirtadienio ryte „Žinių radijui“.
Vis dėlto, ministras pabrėžė, kad į teisininkus kreipsis siekdamas apsaugoti mokytojus. Jis žada su mokytojais pasidalinti teisininkų išvadomis.
„Jei iš teisininkų gautume siūlymus, ką reikėtų padaryti procedūriškai, tai labai nuoširdžiai dalinsimės su profesine sąjunga, kad tie veiksmai, kurių imasi, jie būtų teisėti. Nes jeigu neteisėtas streikas, nuo to nukentės ir patys mokytojai, o man svarbus kiekvienas mokytojas“, – pabrėžė jis.
„Nėra taip, kad man svarbu būtų kreiptis į teisininkus dėl streiko teisėtumo per se“, – tikino ministras.
ELTA primena, kad Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) praėjusį antradienį nusprendė, kad rugsėjo 15 d. skelbia įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką.
Be to, pedagogai pranešė, jog oficialiai traukiasi iš kolektyvinių derybų su ŠMSM.
Trečiadienį Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas pranešė, kad jo vadovaujama mokytojų profsąjunga taip pat svarstys skelbti streiką, jeigu nepavyks susitarti dėl jos iškeltų reikalavimų.
Profsąjungos pirmininko teigimu, LŠMPS yra iškėlusi keturis reikalavimus, susijusius su atlyginimų kėlimu, klasių mažinimu, mokytojų etato struktūra ir švietimo pagalbos finansavimu.
Tuo tarpu Andriaus Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga reikalauja numatyti nuoseklų darbuotojų darbo užmokesčio didinimą. Profsąjunga nori, kad nuo šių metų rugsėjo 1 d. mokytojų atlyginimai didėtų 20 proc., o nuo 2024 m. sausio 1 d. – dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 proc.
LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudarytose klasėse nuo 2024 rugsėjo 1 d. Profsąjunga siūlo numatyti ir kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais ir apmokėjimo tvarką, mokytojo etatu laikyti darbo normą, kai nustatoma iki 18 savaitinių kontaktinių valandų.
Vilniaus Žirmūnų gimnazija. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentui Gitanui Nausėdai mokytojų siekis streikuoti abejonių nekelia. Kaip tvirtina šalies vadovas, Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė didinti atlyginimus pedagogams yra įsipareigojusi.
„Prezidentui nekelia abejonių mokytojų teisė streikuoti ir reikalauti geresnių darbo sąlygų. Vyriausybė yra įsipareigojusi didinti pedagogų atlyginimus, kaip tai numatyta parlamentinių partijų susitarime dėl švietimo“, – teigiama prezidento patarėjo Antano Manstavičiaus Eltai perduotame komentare.
Visgi, šalies vadovas pripažįsta, kad atsižvelgti į valstybės biudžeto galimybes – būtina. „Tačiau tai darant būtina tiksliai įvertinti šių metų valstybės biudžeto galimybes ir į jas atsižvelgti“, – priduriama komentare.
Galiausiai, G. Nausėda ragina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) bei streikuoti planuojančius pedagogus surasti kompromisą.
„Visuomenės labui prezidentas kviečia abi puses ieškoti kompromiso, kad įtampos švietimo sistemoje būtų sumažintos, o ne tik mokytojams, bet ir moksleiviams svarbūs klausimai būtų sprendžiami derybų keliu“, – pabrėžiama prezidento patarėjo A. Manstavičiaus perduotame komentare.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) trečiadienį pranešė, jog oficialiai traukiasi iš kolektyvinių derybų su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Vilniaus Žirmūnų gimnazija. Slaptai.lt (Gintaras Visockas) nuotr.
Profesinė sąjunga antradienį, po susitikimo su ministru G. Jakštu ir viceministru Ramūnu Skaudžiumi nusprendė, kad rugsėjo 15 d. skelbia įspėjamąjį, o rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką. Streiką rugsėjį organizuojanti švietimo darbuotojų profesinė sąjunga penktadienį kreipėsi į Lietuvos parlamentines politines partijas, kviesdama susitikti ir ieškoti būdų, kaip siekti kokybiškų pokyčių švietimo sistemoje ir imtis veiksmų.
LŠDPS yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudarytose klasėse nuo 2024 rugsėjo 1 d. Taip pat profsąjunga siūlo numatyti kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais ir apmokėjimo tvarką, mokytojo etatu laikyti darbo normą, kai nustatoma iki 18 savaitinių kontaktinių valandų.
LŠDPS reikalauja ir numatyti nuoseklų darbuotojų darbo užmokesčio didinimą. Kiti į derybas įtraukti reikalavimai apima kanceliarinių, transporto ir sveikatos draudimo išlaidų kompensavimą, darbo krūvio, kvalifikacijos kėlimo, atostogų ir kitus klausimus.
Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) sprendimas skelbti streiką, nes Vyriausybė esą nevykdo įsipareigojimo kelti pedagogams atlyginimus, yra nepagrįstas, nes pasirašytas sutartis Vyriausybė vykdo.
„Profesinės sąjungos kalba apie naują sutartį, naują sutartį, kuriai pasirašyti nebuvo suteikti Vyriausybės įgaliojimai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Tie įsipareigojimai, kurie pasirašyti, tai mes tikrai norime, ir, matyt, pavyks mums padaryti, kad jie būtų įgyvendinti ir įvykdyti. Aš kalbu apie galiojančią sutartį. Na, o streikas, jis parodė ir pernai, eturi jokio racionalumo, tiktai sukelia sumaištį pedagogams, moksleiviams, institucijoms ir baigiasi be jokių rezultatų“, – pabrėžė premjeras S. Skvernelis.
Jis ragina streikuoti žadančius pedagogus sėsti prie derybų stalo.
„Tai aš siūlau sėsti, kalbėtis, ieškoti sprendimo būdų“, – pridūrė premjeras S. Skvernelis.
Jis taip pat sukritikavo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko „valstietičio“ Eugenijaus Jovaišos raginimus švietimo reikmėms papildomai kitąmet numatyti daugiau kaip 70 mln. eurų.
„Užregistruoti galiu ir aš labai daug kaip Seimo narys, ir 100 mln. kam nors, bet reikia nurodyti finansavimo šaltinį. Nurodant finansavimo šaltinį „Finansų ministerijos asignavimų mažinimas“, tai reiškia, kad Lietuva arba turi atsisakyti įsipareigojimų ir nevykdyti kalbant apie senus, prieš dešimt metų padarytus, finansinius įsiskolinimus, kalbant apie paskolas mūsų ir jų refinansavimą, arba nemokėti Europos Sąjungai į biudžetą savo indėlio. Tai, matyt, nei vienas, nei kitas kelias nėra labai tinkamas“, – pabrėžė S. Skvernelis.
Išgirdusi Vyriausybės planus dėl ateinančių metų finansavimo švietimui, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga nusprendė rengti streiką. Pasak profesinės sąjungos pirmininko Egidijaus Milešino, streikas turėtų vykti antroje lapkričio pusėje, nes ateinančių metų biudžeto projekte Vyriausybė nenumatė lėšų profsąjungai duotiems įsipareigojimams vykdyti.
Tris savaites Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) praleidusiems mokytojams, kurie trečiadienį išvyko namo, švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Tomas Daukantas įteikė kalėdines dovanėles.
Išlydėti mokytojų atvyko ir juos palaikiusi švietimo ekspertė, Švietimo ateities forumo prezidentė Vilniaus universiteto profesorė Vilija Targamadzė.
Mokytojų išleistuvės iš ŠMM: išlydėti su dovanomis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kaip Eltai sakė lapkričio 12 dieną neterminuotą švietimo darbuotojų streiką paskelbusios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Andrius Navickas, ŠMM mokytojai 21 dieną bendravo su ministerijos žmonėmis, atstovaudami streikui pritariančių mokytojų pozicijai derybose su Vyriausybės ir ministerijos atstovais.
„Mokytojai daug pasiekė, daug padarė, ir už tai jiems ačiū. Privertėm taisyti įvesto etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelio klaidas, pakoregavus apmokėjimo struktūrą atsiras daugiau valandų pasiruošimui pamokoms. Čia nėra nugalėtojų ir pralaimėtojų, tiesiog darėme, ką galim. Dėkojame, mokytojams, kad jie išdrįso streikuoti“, – sakė A. Navickas.
Pasak profsąjungos vadovo, per Kalėdas streikuoti neverta, o paskui bus matyti. „Džiaugiamės, kad mokytojai paskatino diskusijas apie viso viešojo sektoriaus darbuotojų darbo sąlygas“, – išleistuvių iš ŠMM išvakarėse sakė LŠDPS vadovas.
Pasak jo, per 21 parą intensyvių diskusijų su ministerijos atstovais visi artimiau susipažino vieni su kitais, mokytojai ir ministerijos darbuotojai susidraugavo ar tiesiog tapo gerais pažįstamais.
ELTA primena, kad neterminuotą švietimo darbuotojų streiką Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga paskelbė lapkričio 12 dieną. Jo piko metu streikavo per 1500 mokytojų.
Švietimo ir mokslo ministerijos preliminariais duomenimis, antradienį streikavo 32 (apie 1,6 proc.) švietimo įstaigos. Streiką tęsė 29 iš jų, prisijungti planavo 3, nutraukti streiką irgi 3. Gruodžio 18 dieną streikavusių mokytojų skaičius buvo apie 200.
Premjeras Saulius Skvernelis paaiškino, kodėl pastarąją savaitę iš Seimo tribūnos konservatorius kaltino esant susijusius su Kremliui priklausančiomis specialiosiomis tarnybomis.
Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Jis Delfi TV aiškino, kad tokius jo pareiškimus lėmė tai, jog tokiais pačiais kaltinimais jam ir jį į premjerus delegavusiai „valstiečių – žaliųjų“ partijai žarstosi konservatoriai.
Kartu premjeras pabrėžė, kad jo viešai pareikšti kaltinimai išvien dirbant su Kremliaus specialiosiomis tarnybomis ir tikslingai keliant chaosą šalyje yra visiškai nesusiję su klausimais, kuriuos jis uždavė Valstybės saugumo departamentui.
„Ta politinė jėga (konservatoriai. – ELTA) dažnai kaltina kitus ir mūsų valdančiąją daugumą, ir mūsų partiją, ir frakciją Seime, vadina Kremliaus agentais. Na, yra kitokie požymiai, patys konservatoriai pareiškė apie jų prezidentų vidinius rinkimus, kad vienas iš jų kandidatų galimai irgi yra „įtakotas“ Kremliaus. Tokia informacija arba tokie veiksmai, destrukcija, kurią bando įnešti į valstybę, sudaro tokias prielaidas manyti. O ar taip yra, ar nėra, atsakys tarnybos. Nors mano užklausime nėra nė viena partija ar politinė jėga įvardinta“, – kalbėjo premjeras.
Paklaustas, ar visgi jis mano, kad Tėvynės sąjunga yra susijusi su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, premjeras dar kartą metė kaltinimus valdantiesiems oponuojančiai partijai.
„Kas gali paneigti tokią galimybę“, – Delfi TV teigė Vyriausybės vadovas.
Premjeras S. Skvernelis šią savaitę pranešė, kad dėl kylančių grėsmių nacionaliniam saugumui kreipėsi į specialiąsias tarnybas. Jis kelis kartus kalbėdamas viešai ir Seimo tribūnoje leido suprasti, kad jo kreipimasis yra susijęs su, pasak jo, šalyje chaosą keliančia konservatorių politika. Dėl tokių premjero pasakymų kilus ažiotažui, S. Skvernelis tvirtino nesakęs, kad specialiųjų tarnybų paprašyta išsiaiškinti, ar konservatoriai yra susiję su Kremliumi.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ trečiadienį teigė, kad nėra jokių duomenų apie tai, kad Rusijos specialiosios tarnybos kartu su konservatoriais dalyvautų streiko organizavime. Pasak jos, premjeras pirmiau pareiškė apie esamas grėsmes valstybėje, o po to ėmėsi ieškoti pažymos apie grėsmes.
Streikuojančių mokytojų šūkis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
D. Grybauskaitė nesolidžiu ir desperatišku pavadino S. Skvernelio siekį žvalgybos institucijas įtraukti į politinius žaidimus. Pasak jos, tai nėra solidu.
Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Aš galiu dabar konstatuoti labai viešai: jokių pažymų, jokios informacijos iš žvalgybinių institucijų apie tai, kad Rusijos specialiosios tarnybos kartu su konservatoriais dalyvauja streiko organizavime arba kame nors, nėra. Netgi po to, kai šis pareiškimas buvo padarytas premjero, gal pasikarščiavus, gal įkarštyje debatų, jis gi kreipėsi vėliau. Pirma paskelbė, o paskui paprašė, kad jam surastų. Tai nesolidu. Tokio lygio pareigūnui yra neatsakinga ir labai nesolidu“, – LRT laidoje kalbėjo D. Grybauskaitė.
Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas po Vyriausybės pasitarimo pranešė, kad mokytojų streikas tęsiamas. Pasak jo, reikia reformuoti mokytojų etatinio užmokesčio sistemą, bet kol kas su Vyriausybe susitarimų nepasiekta.
„Pažadų mes esame daug girdėję, pažadukų Vyriausybių daug matę, tai iš esmės nieko nekeičia. Tenka tik apgailestauti, kad premjerui mokytojai ir vaikai nerūpi. Toliau demonstruojamas cinizmas ir nenoras sėstis prie derybų stalo. Mes linkę tartis, eiti į kompromisus. Kada bus derybos? Čia mūsų klausimas“, – sakė žurnalistams A. Navickas.
Pasak A. Navicko, pagrindinis streikuojančių mokytojų siekis susitarti dėl etatinio apmokėjimo reformos. Jis teigia, kad šiuo metu subyrėjus Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybei gal reikėtų jos iš visos atsisakyti.
„Reikia susėsti ir susitarti, ką mes darome su etatinio užmokesčio sistema. Ar atsiras ministerijoje komanda, kuri gebės parengti tokią sistemą ir ją sutvarkyti, arba ją reikia atšaukti, čia yra du keliai“, – kalbėjo A. Navickas.
Ketvirtą streiko savaitę pamokų neveda apie 1400 mokytojų. Preliminariais Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, pirmadienį streikas vyksta 60 (apie 3 proc.) švietimo įstaigų.
Iš jų streiką tęsia 53 ugdymo įstaigos, prie jų naujai prisijungė 7, streiką nutraukė – 17.
Iš viso Lietuvoje veikia 2000 švietimo įstaigų, jose dirba apie 45 tūkst. pedagogų.
LŠDPS siekia tobulinti etatinį modelį, kuriame vienam etatui sudaryti būtų ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų ir 18 valandų skirta kitiems darbams. Taip pat reikalauja mažinti mokinių skaičių klasėse. Taip pat turi būti parengta pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio kėlimo programa, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc. LŠDPS pabrėžė, kad valandos etatui būtų skaičiuojamos ne metams, o savaitei.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos mokslininkų sąjunga solidarizuojasi su švietimo darbuotojais ir reikalauja, kad švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė būtų nedelsiant atstatydinta.
„Solidarizuojamės su reikalaujančiais konstruktyvaus dialogo protestuojančiais mokytojais ir juos palaikančiais mokinių tėvais bei kitais visuomenės atstovais. Pritariame prezidentės penktadienio pareiškimui, kad prie krizės paaštrėjimo prisidėjo švietimo ir mokslo ministrės bei kai kurių kitų atsakingų pareigūnų arogancija ir nesugebėjimas išklausyti protestuojančiųjų reikalavimų bei pasiūlymų”, – kreipimesi į valstybės vadovus ir žiniasklaidą teigia mokslininkai.
Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininko profesoriaus Jono Jasaičio pasirašytame rašte pabrėžiama, kad bet kokie bandymai vilkinti arba atidėlioti radikalių sprendimų priėmimą, motyvuojant ateityje planuojamomis deryboms arba aptakiais pažadais, tik didina visuomenės nepasitikėjimą centrinės valdžios institucijomis.
„Jokių galimybių spręsti susidariusią krizinę situaciją dabartinė ŠMM vadovybė nebeturi”, – įsitikinę mokslininkai.
Streikuojantys mokytojai galvoja nebegrįžti į mokyklą. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Kaip pabrėžiama pareiškime, dabartinė švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė turi būti nedelsiant atstatydinta, o ne kartą įžeistų protestuojančių mokytojų turi būti viešai atsiprašyta.
„Į švietimo ir mokslo ministro pareigas turi būti paskirtas asmuo, turintis mokslinės ir vadybinės veiklos patirtį bei akademinės bendruomenės palaikymą, kuris sugebėtų išsiaiškinti susikaupusias problemas ir kartu su švietimo bei akademinės bendruomenės atstovais neatidėliojant jas spręsti”, – įsitikinę mokslininkai.
Štai ir ne tik kalendorinės, bet ir tikrosios žiemos pranašas – lengvas sniegutis. Jis nubalina stogus ir žemę, po baltu nuometu paslepia purvą ir šiukšles, atšviežina jausmus ir atgaivina viltis, kad apsivalysime, vėl viskas bus gerai, kad judėsime į priekį. Juk netrukus ir diena pradės ilgėti…
Dar prieš kelis dešimtmečius į Lietuvą atkeliaudavo štai tokios žiemos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
O vis tik – keletas miestiečio lapkritinių pabambėjimų. Šįkart jų tik du.
I pabambėjimas
Lapkritis baigėsi mokytojų sukilimu. Dešimtys jų okupavo ŠMM rūmus, protestuodami prieš netikusią švietimo reformą ir „trijų krepšelių“ idėją, kuri netenkina pedagogų.
Miegmaišiai, picos, uždaryti tualetai, grasinimai policija, nuovargis ir kantrybė. Atėjo savaitgalis. Būrelis mokytojų nesitraukia. Ministrė ir ministerijos klerkai poilsiauja ir ramiai geria rytinę kavą: juk savaitgalis…
Taigi, jėgos nelygios. Šalyje streikuoja 73 ugdymo įstaigos – apie 3 proc. visų bendrojo lavinimo mokyklų, iš viso apie 1600 pedagogų iš visų 45 tūkst. dirbančių. Trys savaitės nemokomi mokiniai, o jų maždaug 16 tūkstančių. Netrukus kalėdinės atostogos. Nuo gruodžio 22 iki sausio 2-os, o gal dar ilgiau, valstybės įstaigų klerkai ir mokiniai išeis šventinių atostogų. Darbas apmirs ne tik ŠMM, bet ir Seime bei Vyriausybėje. Protesto ateitis miglota.
Abiejų šalių derybininkai kaltina vieni kitus nepagrįstomis ambicijomis ir reikalavimais. Vieniems netinka rugsėjį įvestas etatinis mokytojų apmokėjimo modelis, kiti gi tvirtina, kad protestuotojų reikalavimai pernelyg išpūsti ir nerealūs. Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos vadovas Andrius Navickas reikalauja padidinti mokytojų atlyginimus penktadaliu, ministrė Jurgita Petrauskienė atkerta, kad iš karto daugiau kaip 200 mln. eurų sumos biudžete neįmanoma rasti, ją galima numatyti tik kitų metų biudžete, kuris bus tvirtinamas Seime tik prieš šv. Kalėdas. Vadinasi, teigia ŠMM vadovai, mokytojų atlyginimų pakėlimas nukeliamas iki 2020 m.
Prie Seimo – mokytojų protesto akcija. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Tai netenkina mokytojų. Nesusikalbėjimas tęsiasi. Visa bėda, kad streikuojantys mokytojai neturi didelės paramos visuomenėje. Daugeliui žmonių apskritai neaiški reformos esmė ir kodėl ji suvedama į mokytojų atlyginimų didinimą. Nedirbantiems šioje srityje nesuprantama mokytojų apmokėjimo („trijų krepšelių“) esmė. Kai veidaknygėje to paklausiau žinomo filosofo, rašytojo ir edukologo Liutauro Degėsio, jis pasiūlė atskirti reformą ir apmokėjimą. „Su „reforma” etatinis atlyginimas neturi nieko bendro. Tai buvo nevykęs, techniškai neapskaičiuotas bandymas imituoti mokytojų atlyginimų kėlimą… manau, kad daug efektyviau būtų buvę – nesupriešinant mokytojų, kai vieniems prideda, kitiems atima – visiems įvesti etato normą, standartą – pavyzdžiui, 18 pamokų – etatas, ir sumažinti mokinių skaičių klasėje – automatiškai atsirastų daugiau klasių, daugiau darbo vietų, daugiau etatų, ir mokytojai galėtų uždirbti daugiau. Ir problema paprasta – pinigų net nereikėtų daugiau, reikėtų tik nebandyti taupyti švietimo sąskaita, nes tikrai neaišku, kur švietimo pinigai. Nes: jeigu švietimui skiriama 2 procentai nuo BVP, o BVP padidėjo, o mokyklų skaičius sumažėjo, tai likusioms mokykloms turėjo likti daugiau. Klausimas: kur pinigai?“, – svarstė garsus edukologas (atsiprašau, kad šį jo pasažą be leidimo kopijuoju iš viešosios žiniasklaidos).
Tad iš tiesų: kur pinigai?
Tarp pedagogų irgi nėra visiško sutarimo. Pagaliau įsikišo ir Prezidentė. Penktadienį ji pareiškė: „Kaktomuša tarp Vyriausybės ir švietimo profesinių sąjungų užsitęsė per ilgai, o padėtis tampa nekontroliuojama. Vyriausybė kartu su profesinėmis sąjungomis turi užtikrini, kad moksleiviai kuo greičiau galėtų grįžti į klases, – sakė šalies vadovė. – Tokiomis aplinkybėmis tolesnis ministrės darbas kelia abejonių“, – pridūrė ji.
Iš tiesų, pertvarkos švietimo sistemoje, atrodo, ne pagal liaunus ministrės pečius. Tačiau ji nuduoda nesuprantanti Prezidentės užuominos ir nemano, kad reikia trauktis. O čia – savaitgaliai, šventės, atostogos… Laikymasis įsikibus ministrės kėdės, nesuprantama baimė bendrauti su streikuojančiais, nenoras įtikinti Premjerą, kad tam tikras nuolaidas daryti būtina, – štai tos asmeninės politikės ir „profesionalės“ ambicijos, kurios trukdo „minkštųjų“ derybų su protestuotojais eigai.
Beje, ar S. Skvernelis ir Seimo švietimo ir mokslo komiteto nariai, ypač jos pirmininkas E. Jovaiša, o gal ir pats parlamento vadovas gali užsukti į apgultą ministeriją? Klausimas daugiau negu retorinis.
II pabumbėjimas
Ar jūsų niekada neaplankė toks palyginimas: kaip siejasi Adolfo Ramanausko – Vanago tragedija su lapkričio 25 d. įvykdyta nauja Rusijos agresija Kerčės sąsiauryje? Lyg ir jokio ryšio…
A. Ramanauskas-Vanagas pripažintas Lietuvos valstybės vadovu. Eltos nuotr.
Kai perskaičiau mėnesio pabaigoje plačiai pristatytą istoriko Arvydo Anušausko knygą „Aš esu Vanagas“, pirmas buvo ne gedėjimo, gailesčio ir užuojautos aukai ir artimiesiems jausmas, bet įkyri mintis, kad sovietiniai paniekos, prievartos ir kitos tautos pavergimo metodai gajūs ir šiandien.
Koks nepaprastai platus buvo pokarinio meto sovietinių struktūrų parengtas kiekvieno Lietuvos žmogaus sekimo ir žeminimo tinklas! NKVD ir KGB nesitaikstė su priemonėmis, ištekliais ir būdais. Nei sekamojo amžius, nei lytis, nei padėtis visuomenėje A. Sniečkaus bendrams nebuvo kliūtis. Net partizanų vado dukrelei, kelerių metų Auksutei („дочь бандглаваря Раманаускаса Ауксуте“ – užrašas po mažametės nuotrauka) buvo sudaryta byla.
Sučiupti A. Ramanauską – Vanagą N. Dušanskio vadovaujami smogikai parengė begalę planų, sukūrė neįtikėtinai platų agentų tinklą, ir partizanas vienoj vietoj suklupo: artimiausias jo bičiulis, klasės draugas nuo 1941 m., užsimaskavęs KGB agentas A. Urbonas jį išdavė, ir atsargumą praradęs kovotojas 1956 m. spalio 12 d. buvo suimtas bei išvežtas į KGB įgaliotinio Kaune P. Raslano kabinetą…
Pastebėjote: A. Ramanauskas – Vanagas buvo sekamas ir sučiuptas beveik vien lietuvių ir jų pagalbininkų pastangomis. Rusiškų pavardžių A. Anušausko tyrime kur kas mažiau. Tad ar verta stebėtis, kad nemažam būriui tautiečių iki šiol kabinamos žydšaudžių etiketės…
Rusija įkalino devynis Ukrainos jūreivius. EPA-ELTA nuotr.
Taigi, pokario atėjūnų panieka tautos vertybėms, laisvei ir kovai prieš okupantus atsispindi ir šiandienos įvykiuose. Pagal 2003 m. gruodį pasirašytą Ukrainos ir Rusijos sutartį „Dėl bendradarbiavimo naudojantis Azovo jūra ir Kerčės sąsiauriu“ bet kokie Ukrainos laivai – ir prekybiniai, ir kariniai – turi teisę plaukioti numatytose zonose. Po Krymo aneksijos niekas sutarties neanuliavo. Tai kodėl po 15 metų Rusijos karinė armada staiga apšaudo Ukrainos laivus, užblokuoja sąsiaurį ir sulaiko 21 ukrainiečių jūreivį? Dabar jie tardomi garsiojoje Lubiankoje ir „Matroskaja tyšina“, kur anais laikais NKVD kankinimų mašiną yra išgyvenęs ne vienas ukrainietis, rusas, lietuvis…
Klasta, panieka kitai tautai, laisvės ir apsisprendimo paniekinimas gyvas ir šiandien. Argi lietuvių tautos genocidas, ar tremtys ir kalėjimai, ar šiuolaikinė įžūli agresija prieš Ukrainą – ne to paties „kagėbistinio“ krūmo raudonos uogos? Mes niekur toli nenužengėm. Teroristinė valstybė peri savo vaikus ir jiems iškart į rankas įbruka peilį.
Ketvirtadienio rytą prie Seimo susirinkę streikuojančius mokytojus palaikantys mokiniai po vidurdienio užtvindė Švietimo ir mokslo ministerijos prieigas.
Kaip sakė moksleiviai, jie atėjo susitikti su švietimo ir mokslo ministre bei palaikyti profsąjungų, kurios derasi dėl geresnių mokytojų darbo sąlygų.
„Dabar švietimo ir mokslo ministrė atsisėdo kalbėtis su profsąjungomis, labai įtempta situacija, todėl jūs dabar dainuokit, melskitės ir prašykit, kad išsispręstų problema ir mes rytoj grįžtume į mokyklą“, – mokiniams sakė Elektrėnų Versmės gimnazijos mokytoja Elvyra Kasperavičienė.
Mokiniai mokytojus žodžius palydėjo palaikymo šūksniais.
„Turi klausimų J. Petrauskienei? Ateik!“ Taip mokiniai feisbuke buvo kviečiami į taikų mitingą „Mums rūpi“.
Prie Švietimo ir mokslo ministerijos susirinkusius mokytojus ten pasitiko ir už paramą padėkojo nakvojusiųjų ministerijoje atstovai.
Susitikti su mokiniais išėjo viceministras Gražvydas Kazakevičius.
Įtampa dėl mokytojų streiko kyla: streikuojantys mokytojai galvoja nebegrįžti į mokyklą. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Atmosfera tarp streikuojančių mokytojų ir valdžios kaista. Etatinio darbo apmokėjimo tvarka nepatenkintų streikuojančių mokytojų atstovai teigia, kad Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) imituoja ir vilkina derybas, o dalis mokytojų, nematančių pažangos, galvoja, ar apskritai po streiko grįžti į pedagoginį darbą.
Galiausiai streikuojantys mokytojai bei juos remiantys mokinių tėvai ir patys moksleiviai sako esą pasiryžę eiti į ŠMM ir iš jos nesitraukti tol, kol nebus patenkinti jų keliami reikalavimai.
Ministrė Jurgita Petrauskienė žaidžia vaikų ir mokytojų likimais, sako streiką organizuojančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas.
Po trečiadienį vykusio Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio, kuriame dalyvavo J. Petrauskienė ir iš įvairių Lietuvos miestų atvykę mokytojai, A. Navickas neslėpė nepasitenkinimo ministrės dalintais pažadais bei žengtais žingsniais reaguojant į protestuojančių pedagogų keliamus reikalavimus. Pasak jo, ministerija vis dar neįsiklauso į protestuojančių profsąjungų reikalavimus.
„Akivaizdu, kad bandoma susitarti ir atsižvelgti į tas profesines sąjungas, kurios neatstovauja mokytojams (..) Ir tada jie susitaria dėl dalykų, kurie esminės įtakos mokytojams neturi“, – po posėdžio žurnalistams aiškino A. Navickas. Jis griežtai atmetė ŠMM reiškiamus priekaištus mokytojų streiką organizuojančiai profsąjungai, kad ši derybose su ministerija taip ir nepateikė konkrečių pasiūlymų.
„Mūsų siūlymai yra pateikti prieš metus ir aš trečiadienį tą patį pakartojau, bet, deja, nė vienas mūsų siūlymų nepateko į pasiūlymų protokolą, o buvo paimti tie pasiūlymai, kurie nėra visiškai esminiai – būtent iš tų profesinių sąjungų, kurios nuolat bendradarbiauja ir slapta tariasi su ministre“, – aiškino A. Navickas.
Pasak jo, ministerija sąmoningai derybas veda su streike nedalyvaujančiomis ir ugdymo proceso nenutraukusiomis profsąjungomis.
„Turite tartis su tais, kurie yra sustabdę ugdymo procesą“, – kreipdamasis į J. Petrauskienę pabrėžė A. Navickas.
„Jei mes norime kalbėti dėl streiko nutraukimo ir ugdymo proceso atkūrimo, tai jūs turite suprasti, dėl ko sustojo ugdymo procesas. Juk yra pateikti aiškūs reikalavimai“, – kalbėjo jis.
LŠDPS lyderio teigimu, esama situacija yra labai sudėtinga, nes pažangos nematantys streikuojantys mokytojai galvoja apskritai nebegrįžti į mokyklą.
„Mokytojai, išgirdę nelabai konstruktyvius pasiūlymus, svarsto, ar apskritai verta grįžti į mokyklą, jei problemos nebus sprendžiamos. Ir Seimas, ir Vyriausybė turi suprasti, kad situacija yra labai sudėtinga“, – aiškino A. Navickas.
Jis pabrėžė, kad, nepaisant to, jog J. Petrauskienės trečiadienio dienotvarkėje nėra numatytas susitikimas su streiką organizuojančia profsąjunga, LŠDPS vis tiek eis į ministeriją tikėdamasi derybų. A. Navickas vilkinimu pavadino J. Petrauskienės kvietimą streikuojančių mokytojų keliamus klausimus aptarti ketvirtadienį.
„Mes girdime vis rytoj ir rytoj, mes girdime po dviejų savaičių, po trijų savaičių. Kodėl ne šiandien spręsti?“, – retoriškai klausė LŠDPS pirmininkas. Pasak jo, delsdama derėtis su streikuojančiais mokytojais J. Petrauskienė žaidžia vaikų likimais.
„Matome, kad ministrė vilkina derybas. Bet ji žaidžia vaikais, vaikų likimais, mokytojų likimais. Tai yra labai negražus elgesys. Ministrė buvo informuota iš anksto apie tai, kad mes ateisime derėtis“, – apibendrino A. Navickas. Profsąjungos lyderio teigimu, nuėję į ministeriją jie, nepasiekę tenkinančio susitarimo, niekur iš jos nesitrauks.
„Mes einame į ministeriją ir iš jos nežadame išeiti, kol nesutarsime. Tai jeigu mes šiandien nesutarsime, tai mes ir rytoj būsime ministerijoje“, – pabrėžė A. Navickas.
Tuo tarpu ŠMM tvirtina, kad streikuojančios profsąjungos siekis derėtis trečiadienį yra nesuderintas ir neatitinka J. Petrauskienės dienotvarkės. Pasak ministerijos atstovų, apie savo ketinimus trečiadienį atvykti į ŠMM protestuojanti profsąjunga pranešė trečiadienio išvakarėse. Ministerija galutinai dėl to, kaip tobulinti etatinio darbo užmokesčio įgyvendinimą, tikisi susitarti ketvirtadienį. Pasak jų, susitikime turėtų dalyvauti daugiau mokytojams atstovaujančių profsąjungų.
Streikuojantys mokytojai galvoja nebegrįžti į mokyklą. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
LŠDPS primena streiko reikalavimus: mokytojo etatą turėtų sudaryti 36 valandos, iš kurių ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų; mokytojo etatas gali būti dalinamas tik išlaikant tą pačią kontaktinių ir nekontaktinių valandų skaičiaus proporciją; valandos etatui skaičiuojamos ne metams, o savaitei; turi būti parengta pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio kėlimo programa, o nuo 2019 m. sausio 1 d. jų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc.; ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų pedagogų etate turėtų būti ne mažiau kaip šešios nekontaktinės valandos; įsipareigoti mažinti vaikų/mokinių skaičių grupėse/klasėse.
Įtampa dėl mokytojų streiko kyla: streikuojantys mokytojai galvoja nebegrįžti į mokyklą. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Streikuojančių mokytojų ir premjero Sauliaus Skvernelio vertinimai dar kartą radikaliai išsiskyrė. Premjeras streiką organizuojančią Lietuvos švietimo darbuotojų profesinę sąjungą (LŠDPS) kaltina tuo pačiu, kuo šios sąjungos lyderis Andrius Navickas kaltina Vyriausybę – verčiant kentėti dėl streiko mokytis negalinčius vaikus ir jų tėvus.
S. Skvernelis po Vyriausybės posėdžio teigė, kad streikuojančiai profsąjungai nerūpi nei vaikai, nei tėvai. Premjeras taip pat sukritikavo ir vienos mokytojos, trečiadienį dalyvavusios Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje, eilėmis išsakytą prašymą Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM), kad ši įsiklausytų į mokytojų patiriamus sunkumus. Premjeras tai įvardino nekonstruktyviu elgesiu ir leido suprasti, kad pats netiki, jog konstruktyvus dialogas su streikuojančia profsąjunga yra lengvai pasiekiamas.
„Matome, kad (streikuojantiems mokytojams. – ELTA) nei vaikai, nei tėvai nėra vertybė. Dar daugiau, jeigu į konkrečius siūlymus yra deklamuojamos eilės, eilėraščiai, kai paklausiama, tai turbūt konstruktyvumo surasti bus sunku“, – sakė S. Skvernelis ir ragino grįžti prie ugdymo proceso atnaujinimo. Tačiau, pabrėžė premjeras,
Vyriausybė nėra linkusi derėtis tik su streiką organizuojančia profsąjunga. Pasak S. Skvernelio, bus kalbamasi su visomis, prie streiko neprisijungusiomis profsąjungomis. Vyriausybės vadovas akcentavo, kad ministerija yra pasiryžusi įsiklausyti į pedagogų reikalavimus, tačiau, premjero nuomone, pasirinktas dalies pedagogų kelias streikuoti yra netinkamas.
„Su nė viena atskirai (profsąjunga. – ELTA) nebus deramasi, noriu taip pat pabrėžti, kad vienos profesinių sąjungų (LŠDPS. – ELTA) pasirinkta protesto forma iš tikrųjų kenkia ugdymo procesui, todėl kenčia vaikai, kenčia tėvai. Labai gaila, kad tokia forma yra pasirinkta. Yra siūlomas dialogas, yra siūloma sukonkretinti, ką konkrečiai norima keisti. Tikrai galiu pabrėžti, kad nepriklausomai, kas bus švietimo ministras ar ministrė, nuo reformų Vyriausybė nesitrauks, jos bus toliau įgyvendinamos, ir tos reformos bus ir finansuojamos, ir, esminis dalykas, mes esame linkę girdėti ir derėtis kartu su visa bendruomene, bet neužsiimti tokia forma, kokia šiandien, deja, yra“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Įtampa dėl mokytojų streiko kyla: streikuojantys mokytojai galvoja nebegrįžti į mokyklą. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Galiausiai S. Skvernelis pabrėžė, kad streikuojantys mokytojai neturėtų laukti valstybės pinigų, kompensuojant už streiko metu praleistas valandas.
„Taip pat noriu paminėti, kad streiko metu valandos nebus apmokėtos valstybės“, – sakė premjeras. Pasak S. Skvernelio, tai turės padaryti pačios profsąjungos.
Tuo tarpu LŠDPS trečiadienio rytą Seime kalbėjo priešingai. A. Navickas teigė, kad švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė žaidžia vaikų ir mokytojų likimais. Po Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio, kuriame dalyvavo J. Petrauskienė ir iš įvairių Lietuvos miestų atvykę mokytojai, A. Navickas neslėpė nepasitenkinimo ministrės dalintais pažadais bei žengtais žingsniais, reaguojant į protestuojančių pedagogų keliamus reikalavimus. Pasak jo, ministerija vis dar neįsiklauso į protestuojančių profsąjungų reikalavimus.
„Akivaizdu, kad bandoma susitarti ir atsižvelgti į tas profesines sąjungas, kurios neatstovauja mokytojams (..) Ir tada jie susitaria dėl dalykų, kurie esminės įtakos mokytojams neturi“, – aiškino A. Navickas.
Pasak jo, ministerija sąmoningai derybas nori vesti su streike nedalyvaujančiomis ir ugdymo proceso nenutraukusiomis profsąjungomis.
„Turite tartis su tais, kurie yra sustabdę ugdymo procesą“, – kreipdamasis į J. Petrauskienę pabrėžė A. Navickas.
„Jei mes norime kalbėti dėl streiko nutraukimo ir ugdymo proceso atkūrimo, tai jūs turite suprasti, dėl ko sustojo ugdymo procesas. Juk yra pateikti aiškūs reikalavimai“, – kalbėjo LŠDPS lyderis.
LŠDPS primena streiko reikalavimus: mokytojo etatą turėtų sudaryti 36 valandos, iš kurių ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų; mokytojo etatas gali būti dalinamas tik išlaikant tą pačią kontaktinių ir nekontaktinių valandų skaičiaus proporciją; valandos etatui skaičiuojamos ne metams, o savaitei; turi būti parengta pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio kėlimo programa, o nuo 2019 m. sausio 1 d. jų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc.; ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų pedagogų etate turėtų būti ne mažiau kaip šešios nekontaktinės valandos; įsipareigoti mažinti vaikų/mokinių skaičių grupėse/klasėse.
Vasario 15-ąją sostinės centre surengtas gausus Lietuvos mokytojų mitingas. Į Vinco Kudirkos aikštę Vilniaus centre atvykę mokytojai iš visos Lietuvos reikalavo didesnių algų, rimtos mokyklų reformų bei rimto valdžios požiūrio į švietimo sistemos problemas bei bėdas.
Dauguma mokytojų į mitingą atvyko rankose laikydami lagaminus. Mokytojų tvirtinimu, lagaminai simbolizuoja ketinimus emigruoti, jei į jų reikalavimus Vyriausybė išdrįs neatsižvelgti.
Mokytojai reikalauja kuo greičiau atkurti mokinio krepšelio dydį į prieškrizinį lygį, sumažinti mokinių skaičių klasėse, taip pat – padidinti atlyginimus vaikų darželių auklėtojams.
Jei iki vasario 22-osios Lietuvos valdžia nesuras 18,7 mln. eurų algoms padidinti, mokytojų profesinės sąjungos žada pradėti neterminuotą streiką. Mokytojai tvirtina, jog dvejis metus trukusios derybos su valdžia nedavė jokių rezultatų. Mokytojams tiesiog nusibodo beprasmiškai derėtis su valdžia, kuri linkusi ginčytis „iki pasaulio pabaigos“.
Pasak mokytojų profesinių sąjungų vadovų, streikas nebus rengiamas tik tuo atveju, jei Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė išgirs mokytojų reikalavimus.
Mūsų mokytojai tikrai verti didesnių atlyginimų. Tačiau Vyriausybės atstovai puolė bauginti, girdi, mokytojų streikas būtų neteisėtas…
