Mongolijoje popiežius pabrėžė tarpreliginio dialogo galią siekiant taikos . EPA-ELTA nuotr.
Ulan Batoras, rugsėjo 3 d. (AFP-ELTA). Popiežius Pranciškus gyrė religijos galią išspręsti konfliktus ir skatinti taiką, jis tai sakė Mongolijos sostinėje Ulan Batore sekmadienį, paskutinę savo vizito, per kurį tikisi nutiesti tiltus su kaimynine Kinija, dieną.
Ryto kreipimasis, į kurį susirinko pagrindinių Mongolijos religijų lyderiai, vyko intymiame Hunų teatre, įsikūrusiame neaukštų kalnų supamame mieste ir suprojektuotame apvalios klajoklių būsto „ger“ formos. Pasiklausyti popiežiaus susirinko krikščionių lyderiai, budizmo ir šamanizmo, islamo ir judaizmo, induizmo, Rusijos stačiatikių bažnyčios, mormonizmo, bahajų ir kitų tikėjimų atstovai.
„Religinės tradicijos, nepaisant jų skirtingumo ir įvairovės, turi įspūdingą potencialą būti naudingos visai visuomenei“, – sakė 86 metų pontifikas. „Jei tautų lyderiai pasirinktų dialogo su kitais kelią“, tai galėtų būti „lemiamas indėlis užbaigiant konfliktus, kurie ir toliau kamuoja tiek daug žmonių pasaulyje“, sakė jis.
Per vizitą Mongolijoje, jaunoje demokratinėje valstybėje, kurios Konstitucija gina religijos laisvę, popiežius netiesiogiai pasiuntė žinią šios valstybės kaimynėms, ypač oficialiai ateistinei Kinijai, kad dvasingumas nekelia grėsmės. Vykdamas į izoliuotą Vidurio Azijos šalį, iš Argentinos kilęs jėzuitas tikisi ne tik padrąsinti mažytę katalikų misionierių ir tikinčiųjų bendruomenę, bet ir pagerinti Vatikano santykius su Pekinu. Mongolija. Ulan Batoras. Popiežius Pranciškus pabrėžė tarpreliginio dialogo galią siekiant taikos . EPA-ELTA nuotr.
Šeštadienį miesto Šv. Petro ir Povilo katedroje vykusiame katalikų misionierių susirinkime popiežius pareiškė, kad vyriausybėms nėra „ko bijoti“ Katalikų bažnyčios. „Vyriausybėms ir pasaulietinėms institucijoms nėra ko bijoti dėl Bažnyčios evangelizacijos darbo, nes ji neturi jokios politinės darbotvarkės“, – pabrėžė pontifikas, konkrečiai nepaminėdamas Kinijos.
Pekino komunistų partija, griežtai kontroliuojanti religines institucijas, atsargiai vertina Katalikų bažnyčią savo teritorijoje. Pernai Šventasis Sostas atnaujino susitarimą su Pekinu, leidžiantį abiem šalims pasisakyti skiriant vyskupus Kinijoje. Kritikai šį žingsnį pavadino pavojinga nuolaida. Tačiau Honkongo vyskupas Stephenas Chow, paklaustas apie akivaizdų popiežiaus įsiteikimą Pekinui, naujienų agentūrai AFP Ulan Batore sakė, kad pontifiko žinia skirta „visam pasauliui“. „Dabar Bažnyčia (…) tikrai nesiekia tapti politine, ir mums tai svarbu, – sakė jis. – Kitaip prarasime pasitikėjimą kaip apie meilę ir tiesą kalbanti institucija“.
„Draugystės piligrimas“
„Draugystės piligrimu“ save vadinantis Pranciškus per vizitą aukštino Mongolijos dorybes, įskaitant jos klajoklius, „gerbiančius trapią ekosistemos pusiausvyrą“. Jis sakė, kad Mongolijos šamanistinės ir budistinės tradicijos gyventi harmonijoje su gamta gali padėti „skubioms ir nebeatidėliotinoms pastangoms apginti ir išsaugoti Žemės planetą“.
Pasak jo, religijos, kai jos nėra „sugadintos“ sektantiškų nukrypimų, padeda kurti sveikas visuomenes. Jos „suteikia apsaugą nuo klastingos korupcijos grėsmės, kuri iš tikrųjų kelia rimtą pavojų bet kurios žmonių bendruomenės vystymuisi“.
Pastaraisiais metais Mongoliją temdė korupcija ir aplinkos būklės blogėjimas, jos sostinėje oro kokybė – prasčiausia pasaulyje, o turto grobstymo skandalas pernai sukėlė protestus gatvėse. Didžiuliams šalies plotams gresia dykumėjimas dėl klimato kaitos, perteklinio ganymo ir kasybos. Ulan Batoras. Popiežius Pranciškus pabrėžė tarpreliginio dialogo galią siekiant taikos . EPA-ELTA nuotr.
Sekmadienį popiežius pakartojo raginimą labiau saugoti aplinką. „Žmonija, susirūpinusi tik žemiškais interesais, galiausiai naikina Žemę ir painioja regresiją su pažanga“, – religiniams lyderiams sakė pontifikas.
Iš 3,3 mln. Mongolijos gyventojų tik maždaug 1400 yra katalikai, šalyje vyrauja budizmas ir šamanizmas. Vis dėlto pamatyti 1,3 mlrd. pasaulio katalikų lyderio didžiulėje Suhbaataro aikštėje, pavadintoje mongolų revoliucijos didvyrio vardu, susirinko daug žmonių. Pranciškaus kelionė taip pat pritraukė maldininkus iš platesnio regiono, tarp jų – Kinijos katalikus, kai kurie jų, laukdami popiežiaus, mojo raudonomis savo šalies vėliavomis.
Sekmadienį popiežius vadovaus mišioms naujai pastatytoje ledo ritulio arenoje.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Vatikanas, birželio 3 d. (dpa-ELTA). Šeštadienį Vatikanas pranešė, kad popiežius Pranciškus vasaros pabaigoje vyks oficialaus apaštališkojo vizito į Mongoliją, informuoja naujienų agentūra dpa.
Katalikų Bažnyčios vadovas šioje Azijos valstybėje planuoja lankytis nuo rugpjūčio 31 iki rugsėjo 4 d. prezidento Uchnaagijno Churelsucho ir šalies Bažnyčios vadovų kvietimu. Vatikano oficialus naujienų portalas „Vatican News“ paskelbė, kad Pranciškus taps pirmuoju popiežiumi apsilankiusiu Mongolijoje, kur iš 3 mln. gyventojų tik 1 300 yra katalikai.
Primenama, kad 2020 m. popiežius paskyrė italą Giorgio Marengo apaštaliniu prefektu Ulan Batore, o 2022 m. jis tapo jauniausiu kardinolu pasaulyje. Šventasis Sostas taip pat paskelbė, kad apie vizito programą išsamiau bus pranešta artimiausiomis savaitėmis.
Šiais metais popiežius jau lankėsi Vengrijoje, Pietų Sudane ir Konge. Tačiau keliauti jam tampa vis sunkiau dėl sveikatos problemų su keliais. Lankydamasis Afrikoje popiežius didžiąją dalį susitikimų praleido sėdėdamas, o iš vienos vietos į kitą judėjo naudodamasis neįgaliųjų vežimėliu.
Drezdeno muitinės darbuotojai sulaikė du Mongolijos diplomatus, gabenusius savo automobilyje 70 kilogramų heroino. Tai sakoma trečiadienį Vokietijos muitinės tinklalapyje paskelbtame pranešime.
Tokia narkotikų partija juodojoje rinkoje būtų kainavusi mažiausiai 3 milijonus eurų, pranešė muitininkai. Jie sustabdė automobilį su diplomatiniais numeriais gegužės 3 d. anksti rytą 17-ojoje magistralėje, atlikdami įprastinį patikrinimą. Mašina važiavo iš Čekijos. Joje buvę vyrai pareiškė, kad jie yra diplomatai ir kad jų automobilio negalima tikrinti, nes jie turi diplomatinį imunitetą.
Bet muitinės darbuotojai susisiekė su Vokietijos URM Berlyne. Paaiškėjo, jog vyrai nebuvo akredituoti Vokietijoje kaip diplomatai, todėl jų diplomatinis imunitetas Vokietijoje negalioja. Laikraščio „Bild“ žiniomis, jie buvo akredituoti Turkijoje.
Per patikrinimą bagažinėje buvo rasti du lagaminai su 140 paketų, kiekviename iš jų buvo po 500 gramų heroino. Išduotas įtariamųjų arešto orderis. Dabar jie laikomi tardymo izoliatoriuje.
Rugsėjo 11-15 dienomis vyksiančios didelės Rusijos karinės pratybos „Vostok“ („Rytai), pasak karinės vadovybės, nėra nukreiptos prieš jokią kitą šalį. Pratybos Sibire ir Rusijos Tolimuosiuose Rytuose atitinka „mūsų karinę doktriną, kuri orientuota į gynybą“, – ketvirtadienį Maskvoje pareiškė generalinio štabo vadas Valerijus Gerasimovas.
Manevruose dalyvaus beveik 300 000 karių, tarp jų – iš kaimyninių šalių Kinijos bei Mongolijos. V. Gerasimovas paskelbė, kad bus mokomasi oro smūgių ir raketų atakų.
Praėjusiais metais Rusija dideles pratybas surengė prie savo vakarinės sienos – kaimyninės Baltijos šalys, taip pat Lenkija ir Ukraina jas įvardijo kaip grėsmę.
Naujos pratybos bus didžiausios šalies pajėgų pratybos nuo 1981 metų.
EPA – ELTA nuotr. Per sprogimą prie JAV ambasados Pekine jos darbuotojai nenukentėjo.
Ketvirtadienį per sprogimą prie JAV ambasados Pekine jos darbuotojai nenukentėjo. Tai pranešė laikraštis „The South China Morning Post“, remdamasis diplomatinės misijos atstovu.
„Apie vidurdienį įvyko sprogimas prie pietrytinio JAV ambasados komplekso kampo“, – sakė diplomatas.
Naujienų agentūros „Bloomberg“ duomenimis, sprogstamąjį įtaisą prie JAV ambasados Pekine detonavo Kinijos Vidinės Mongolijos regiono 26 metų gyventojas. Vyras buvo nesunkiai sužeistas, jis nugabentas į ligoninę.
