Dėl įtarimų naujienų portalui nutekinus itin svarbią informaciją, sulaikyta su slapta informacija dirbusi JAV darbuotoja, informuoja BBC.

Apsaugos sistemų tiekėjo „Pluribus International Corporation“ darbuotoja, 25 metų amžiaus Realiti Leig Viner (Reality Leigh Winner) tariamai nutekino slaptą Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) dokumentą, rodantį, kad Rusijos karinės žvalgybos programišiai prieš praėjusiais metais vykusius JAV prezidento rinkimus ne kartą bandė įsibrauti į JAV balsavimo sistemas. 

Įtariamoji – jau su antrankiais

Kaltinimai moteriai pareikšti netrukus po to, kai naujienų portalas „The Intercept“ paskelbė NSA ataskaitą apie tariamą Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus.

JAV teisingumo departamento teigimu, moteris sulaikyta birželio 3 dieną dėl „gynybos informacijos surinkimo, perdavimo ir nutekinimo“.

Nutekintame dokumente teigiama, kad Maskvos karinės žvalgybos tarnybos bandė prieš lapkritį vykusius JAV prezidento rinkimus vykdyti kibernetines atakas prieš mažiausiai vieną JAV balsavimo programinės įrangos tiekėją. Taip pat teigiama apie tikslingų elektroninių laiškų siuntimą daugiau kaip 100 vietos rinkimų pareigūnų. Tačiau duomenų ar programišių atakos buvo sėkmingos nėra.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.06; 14:24

Slaptas Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) dokumentas rodo, kad Rusijos karinės žvalgybos programišiai ne kartą bandė įsibrauti į JAV balsavimo sistemą dar prieš praėjusiais metais vykusius JAV prezidento rinkimus, pirmadienį pranešė „The Intercept“, informuoja naujienų agentūra AFP.

NSA ataskaitoje aprašoma glaudžiai su Maskvos Vyriausiosios žvalgybos valdyba (GRU) susijusi operacija, nukreipta prieš privačias JAV kompanijas. Remiantis ataskaita, GRU žvalgybos valdyba ne vieną mėnesį atakavo rinkėjų registravimo tarnybas iki pat lapkričio 8-ąją dieną vykusių JAV prezidento rinkimų.

Tačiau ties nacionalinio saugumo klausimais besispecializuojančiame „The Intercept“ teigiama, kad NSA ataskaitoje nėra nurodyta, ar programišiai padarė kokios nors įtakos rinkimams.

JAV žvalgybos pareigūnai ne kartą teigė, kad programišių atakos neturėjo jokios įtakos balsavimo rezultatams 2016 metų rinkimuose, kurie baigėsi šokiruojančia nekilnojamojo turto magnato Donaldo Trampo (Donald Trump) pergale.

Ataskaitoje pateikiami išsamesni kaltinimai, neva Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vadovavo bendroms pastangoms mėginant paveikti JAV rinkimus, įskaitant programišių atakas ir dezinformaciją, siekdamas padėti D. Trampui laimėti.

„Rusijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos agentai 2016-ųjų rugpjūtį vykdė kibernetinio šnipinėjimo operacijas prieš įvardytą JAV kompaniją. Akivaizdu, kad buvo siekiama įgyti informacijos apie su rinkimais susijusią programinę ir techninę įrangą“, – anot „The Intercept“ teigiama NSA ataskaitoje.

Ataskaita paskelbta praėjus kelioms dienoms po to, kai Rusijos prezidentas V. Putinas paneigė tvirtinimus, neva Rusijos valstybė kišosi į JAV prezidento rinkimus. Tačiau Rusijos lyderis pripažino, kad su vyriausybe nesusiję rusų programišiai galėjo brautis į JAV sistemas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.06; 13:57

Wolfgang Gast / Tageszeitung

„Nieko negirdžiu, nieko nematau, nieko niekam nepasakysiu“, – publikacijos leidinyje Tageszeitung autoriaus nuomone, toks kanclerės Angelos Merkel devizas ryšium su skandalu JAV specialioji tarnyba NSA, kuris kilo prieš trejus su puse metų, po to, kai buvęs agentūros bendradarbis Edvardas Snoudenas paskelbė informaciją (apie pasiklausymus, – red.).

Atitinkamai pagal tą devizą federalinės vyriausybės vadovė elgėsi kalbėdama ir parlamento komisijoje, tiriančioje NSA veiklą, rašo straipsnio autorius Volfgangas Gastas.

Kai išaiškėjo, kad NSA klausydavo ir jos mobilųjį telefoną, Merkel pareiškė, kad „šnipinėti draugus nepriimtina“. „Bet štai ko nepasakė Merkel prieš trejus su puse metų ir ko, pasak jos pareiškimų komisijai, ji tada nežinojo: tiesiogiai federalinio kanclerio žinybos kontroliuojama Federalinė žvalgybos tarnyba (BND) sistemingai plačiu mastu sekė ne tik piktybinius vyriausybės autokratus, bet ir draugiškas ES šalių vyriausybes; maža to, BND daug duomenų perduodavo NSA“, – praneša autorius.

Iki parlamento rinkimų, kurie Vokietijoje vyks šiemet rugsėjį, Bundestago komisija pateiks galutinį pranešimą apie atliktą tyrimą, o opozicinės frakcijos, kaip tikimasi, parengs savo pastabas, sakoma straipsnyje.

Kaip pabrėžia publikacijos autorius, plačiau žiūrint, komisijos darbas „neatskleidė ko nors naujo ar skirtingo nuo to, apie ką buvo pranešta Snoudeno paviešintuose dokumentuose, tačiau jos veikla bus negirdėtas atvejis per visą Bundestago istoriją: būtent jos dėka išaiškėjo, kaip vyriausybė apgaudinėjo visuomenę ir deputatus ir kaip federalinio kanclerio žinyba tyčia iškraipydavo užsienio žvalgybos veiklą. O taipogi ir tai, kaip artimiausi Merkel bendradarbiai išvengė politinės atsakomybės, nuolat akcentuodami BND veiklą šnipinėjimo aferoje“.

„Man centre visada būdavo ir tebėra visų piliečių interesai vertinant kartu su laisve ir saugumu“, – pareiškė kanclerė komisijos nariams.

„Puikus politinis lozungas“, – rašo autorius. Pernai spalio pabaigoje Bundestagas pritarė BND reformos įstatymui, kuriame buvo legalizuoti daugelis ankstesnių neteisėtų metodų.

Informacijos šaltinis: Tageszeitung leidinys.

2017.03.17; 08:45

Martin Untersinger /Le Monde

„Centrinė žvalgybos valdyba prognozavo „Sąjungos už liaudies judėjimą“ (UMP) pažeidžiamumą, susijusį su 2012 metų rinkimais“, – rašo laikraštyje Le Monde žurnalistas Martinas Unterzingeris.

Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV), pagrindinė JAV užsienio žvalgybos institucija, rimtai domėjosi Prancūzijos 2012 metų prezidento rinkimais, apie tai liudija WikiLeaks, Libération, Mediapart ir La Repubblica išspausdintas dokumentas, sakoma straipsnyje.

„2011 metų lapkričio mėnesio dokumente surašytos su būsimąja prezidentine kampanija susijusios temos, kurios tada domino CŽV. Kalbama apie kažką panašaus į „užsakymą“, adresuotą, konkrečiai, JAV Nacionalinio saugumo agentūrai, atsakingai už pasiklausymą, kur jai smulkiai pasakojama apie Amerikos valdžią dominančius klausimus ir apie taikinius, į kuriuos reikia susikoncentruoti. Tas dokumentas nenurodo, kokios informacijos prisirinko amerikiečiai, tuo labiau jis neatskleidžia priemonių, naudotų tam tikslui pasiekti. Ir vis dėlto, jis parodo, kokios temos labiausiai domino vedančiąją pasaulio valstybę apie Prancūziją, kuri rengėsi rinkiminei kampanijai“, – sako žurnalistas.

„CŽV imasi visų be išimties: po kruopštaus pirminių rinkimų Socialistų partijoje sekimo spalyje žvalgybos valdyba ketina „stebėti“ 2012 metų prezidento rinkimus. Nikolia Sarkozy ir UMP irgi atsiduria Amerikos žvalgybos taikinyje, ir tai nenuostabu“, – pažymi autorius.

„Atrodo, CŽV prognozuoja galimą dešiniųjų pralaimėjimą 2012 metų rinkimuose ir partijos pažeidžiamumą“, – tęsia autorius.

Amerikiečiai taip pat domisi Socialistų partija ir kitais kandidatais. Tarp „politinių partijų ir įdomių personų“ figūruoja Fransua Olandas, Marin Le Pen, Dominikas Stros-Kanas, informuoja žurnalistas.

„CŽV nori aprėpti platesnį Prancūzijos politinio gyvenimo akiratį ir prašo siųsti jai informaciją apie „naujas partijas bei politinius judėjimus, o taip pat neseniai atsiradusius kandidatus prezidento rinkimuose“, pavyzdžiui, domina jų nuomonė apie JAV“, – sakoma straipsnyje.

„Tas dokumentas nušviečia klasikinį žvalgybos metodą tiekiant politinei valdžiai visą būtiną informaciją, kurios jai gali prireikti savo užsienio politikoje. CŽV apie tai mini dokumente: surinkta informacija „padės analitikams įvertinti Prancūzijos porinkiminę politinę situaciją ir jos potencialų poveikį Prancūzijos ir Amerikos santykiams“. Veiksmai banalūs, bet juntami. CŽV dokumentas tai patikslina: šis dokumentas itin jautrus, nes šnipinėjimas tarp „draugų“ gali paliesti „skausmingas vietas“, – komentuoja žurnalistas.

„Nieko nenustebins tai, kad CŽV gavo užduotį rinkti žvalgybinius duomenis apie svarbiausius rinkimus vienoje iš stipriausių pasaulio valstybių. Tačiau tas dokumentas mums primena, kad mūsų laikais, kai Rusija elgiasi kaip pabaisa 2017 metų rinkimų išvakarėse, Prancūzija negali pasikliauti jokiais draugais šnipinėjimo srityje, net JAV“, – apibendrina  Unterzingeris.

Informacijos šaltinis: Le Monde leidinys.

2017.03.16; 09:50

JAV kongresmenai kaltina buvusį JAV nacionalinio saugumo agentūros bendradarbį Edvardą Snoudeną palaikius ryšius su Rusijos slaptosiomis tarnybomis.

Omenyje turimas laikotarpis, kai E.Snoudenas gyveno Maskvoje.

Šią žinią pranešė Laisvės radijas (Радио Свобода). Kaltinimai užfiksuoti JAV Kongreso Žvalgybos komiteto ataskaitoje, paskelbtoje gruodžio 22-ąją. Tačiau dienos šviesą išvydo toli gražu ne visa ataskaita. Toji dalis, kurioje kalbama apie įrodymus, – įslaptinta.

Oficialusis Vašingtonas laikosi nuomonės, kad E.Snoudenas sukėlė Amerikai rimtų bėdų, pakenkė jos saugumui, o dauguma jo pavogtų programų neturi nieko bendro su žmogaus teisės į privatumą pažeidimais. Užtat E.Snoudeno pagrobtos ir neteisėtai panaudotos programos susijusios su karine, žvalgybine ir gynybine informacija, kuri labai domina JAV priešus.

Žvalgybos komiteto ataskaitoje pažymina, kad E.Snoudenas, gyvendamas Maskvoje, nuolat susitikdavo su Rusijos žvalgybos atstovais (o ar galėjo būti kaip nors kitaip?). Belieka priminti, kad šis vaikinas, darbavęsis NSA ir CŽV struktūrose kaip bendradarbis, 2013-aisiais dėl nežinomų priežasčių perdavė žurnalistams slaptus dokumentus, neva įrodančius, kad JAV slaptosios tarnybos masiškai klausėsi eilinių amerikiečių telefoninių pokalbių. 

Šiuo metu E.Snoudenas kaltinamas Amerikoje valstybinio turto vagystėmis, neteisėtu slaptos informacijos apie gynybą disponavimu, o taip pat – sąmoningu valstybės paslapčių išdavimu.

Dabar E.Snoudenas gyvena Rusijoje, kuri jam suteikė politinį prieglobstį. Beje, E.Snoudenas ne sykį tvirtino norįs vis tik grįžti į Ameriką. Bet 2016-ųjų vasarą JAV prezidento administracija nesutiko E.Snoudeno pasigailėti – atleisti nuo bausmės. Jam nesuteikta Prezidento malonė. Tikriausia malonės jis niekad nesulauks.

Informacijos šaltinis – www.unian.net portalas.

2016.12.23; 06:02

John Schindler / The Observer

„Kurmiai“ – užsienio valstybės agentai, infiltruoti ilgam laikotarpiui, gali pridaryti milžiniškų nuostolių, laikraštyje „The Observer“ rašo ekspertas Džonas R. Šindleris, anksčiau dirbęs JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) analitiku ir kontržvalgybos skyriaus bendradarbiu.

„Tas faktas, kad internete neseniai pasirodė itin slapti hakerių instrumentai, kuriais naudojasi NSA, vėl sutelkė nepageidautiną dėmesį į žinybą, kuri jau trejus metus kaip vijurkas sukasi dėl pabėgusio į Maskvą Edvardo Snoudeno, pavogusio iš NSA daugiau kaip milijoną slaptų dokumentų“, – rašo autorius.

Šindleris primena: kituose straipsniuose jis jau išaiškino, kad hakerių instrumentų nutekinimas – ne įsilaužimo rezultatas, o tikslus požymis, jog į NSA infiltruotas vadinamasis „kurmis“. 

NSA - JAV Nacionalinė saugumo agentūra.
NSA – JAV Nacionalinė saugumo agentūra.

„Apskritai, aš šitai tvirtinau jau keletą metų. Tiesą sakant, ne paslaptis, kad tarp NSA bendradarbių yra vienas ar keletas rusų „kurmių“, ir Snoudenas – nesiskaito“, sakoma straipsnyje.

„Daugelis žvalgybų bandė vogti NSA paslaptis, bet tik rusams pavyko tai daryti nuolat“, – tęsia autorius.

„Tiesą sakant, NSA įsteigimas – iš dalies rusų „kurmio“ nuopelnas. Viljamas Veisbendas, kuris ilgą laiką buvo sovietų agentas, Antrojo pasaulinio karo metais infiltravosi į JAV armijos padalinį, kuris užsiėmė priešo šifrų įminimu. Šaltojo karo pradžioje Veisbendas pridarė milžiniškų nuostolių, atskleidęs informaciją apie slaptas Amerikos ir Britanijos radiotechninės žvalgybos programas, nukreiptas prieš SSSR“, – sakoma straipsnyje.

Autorius pabrėžia, kad Veisbendas taip ir nebuvo teisiamas už šnipinėjimą, o NSA nuslėpė jo bylą.

Po 10 metų į SSSR pabėgo du NSA dirbę matematikai – Viljamas Martinas ir Bernonas Mičelas. 1963 metais nusižudė NSA direktoriaus vairuotojas Džekas Danlepas, demaskuotas šnipinėjęs Sovietų Sąjungai.

1965–1967 metais jaunas prie NSA prikomandiruotas kareivis Robertas Lipka, galėjęs prieiti prie plataus spektro slaptos informacijos, pardavinėjo KGB vadovybei viską, ką tik galėdavo gauti.

„Tuo laikotarpiu NSA struktūrose buvo įsitaisęs kitas „kurmis“, kurio vaidmuo buvo svarbesnis, bet jo pavardė taip niekada ir nebuvo oficialiai įvardyta. KGB šaltiniai rodė antrą sovietų žvalgybos infiltravimą į agentūros štabo būstinę, kuris truko daugiau kaip 10 metų ir garantavo Maskvai priėjimą prie tikro slaptos informacijos lobyno, bet to išdaviko asmenybė liko neįminta. Agentūros vadovybė niekada nerodė ypatingo suinteresuotumo aptikti tą ar kitus „kurmius“, – sakoma straipsnyje.

Autorius apibendrina: NSA ilgą laiką per mažai domėjosi kontržvalgyba, tad nereikia tikėtis, kad dabar kas nors pasikeitė. „Be to, mes turime konkrečios informacijos apie rusų „kurmį“ – arba „kurmius“ – kurie užsislėpę agentūroje dabar“, – tvirtina jis. 

2010 metais per operaciją „Vaiduoklių istorijos“ FTB agentai areštavo 10 Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybos SVR nelegalių agentų. Pasak autoriaus, ji „pateikė svarbių įkalčių, rodančių, kad JAV teritorijoje vis dar yra SVR agentų, kurie kol kas nesugauti. Tas Rusijos šnipų tinklas padėjo aptikti NSA užsislėpusio vieno ar kelių „kurmių“ pėdsakus. Nuo to laiko praėjo 6 metai, o apie kokių nors Rusijos „kurmių“ areštus apskritai negirdėti“, – sakoma straipsnyje.

„Esama ir daugiau požymių, kad NSA struktūrose yra infiltravęsi rusų agentai, neturintys nieko bendro su Snoudenu“, – tęsia autorius. Jo nuomone, per mažai dėmesio skirta Kanados karo jūrininko Džefrio Delailo bylai, – jis buvo suimtas 2012 metais ir prisipažino, kad beveik 5 metus reguliariai pardavinėjo paslaptis GRU (Rusijos Glavnaja razvedyvatelnaja upravlenije) vadovybei. Žymi dalis tos informacijos buvo iš NSA.

Autorius akcentuoja, kad, pasak vieno eksperto, „GRU nesidomėjo kai kuriomis pačiomis geriausiomis medžiagomis, kurias Delailas būtų galėjęs pateikti, ypač iš mokslo bei technikos srities, taip pat informacija apie tai, kaip Kanada ir jos sąjungininkės saugo užšifruotus ryšio kanalus“.

Šindlerio nuomone, tai galima paaiškinti tik vienaip: Maskva jau turėjo tą informaciją ir, vadinasi, dabar gali pasiklausyti visų, ko tik panorės. Beje, Snoudenas negalėjo perduoti  tos informacijos, nes negalėjo prie jos prieiti.

„Ir apskritai, Snoudenas niekada nebuvo „žvalgas“, kokį jis save vaizdavo. Kompiuterininkas ir sistemos administratorius, menkai tesusigaudęs radiotechninės žvalgybos informacijoje, kurią jis pavogė ir paviešino, Snoudenas pasitarnavo kaip priedanga tikrajai Maskvos „žvaigždei“, – sakoma straipsnyje. Autoriaus nuomone, tikrasis rusų „kurmis“ (arba keletas „kurmių“) iki šiol dirba NSA struktūrose.

„Būkime teisingi NSA atžvilgiu. Visos mūsų žvalgybinės bendrijos – ir ypač visų mūsų vyriausybinių institucijų – tarnybinių darbų kontržvalgybos sferoje sąrašas paprasčiausiai slegiantis“, – sakoma straipsnyje.

Autorius ragina NSA vadovybei rimtai užsiimti saugumu ir pradžiai sugauti keletą Rusijos „kurmių“.

Informacijos šaltinis: The Observer

2016.08.25; 14:38

John Crudele / New York Post

„Finansinėms rinkoms metas rengtis spalio staigmenai“, – tvirtina Džonas Krudele laikraštyje The New York Post.

 Žinoma, spalis visada buvo sunkus mėnuo Volstritui. Tačiau rinkos požiūriu būtų protinga rengtis siurprizui kuo greičiau, nes jis gali užklupti rugsėjy ar net šį mėnesį, priklausomai nuo to, kada Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuspręs sukelti problemų. Nacionalinio saugumo agentūra

„Bet šiuo atveju kalbama net ne apie vieną siurprizą, o apie keletą galimų siurprizų“, – sakoma straipsnyje.

Tuos siurprizus autorius supranta kaip įvairias aplinkybes, kuriomis gali būti paskelbti elektroniniai laiškai, pagrobti hakerių (programišių) iš privataus Hilari Klinton kompiuterio serverio. Respublikonų partijos laiškų publikacijos nereikia tikėtis. Visų pirma todėl, kad Trampo pusėje – Putinas. Antra, todėl, kad jie greičiausiai parodytų, jog respublikonai susitarė prieš Trampą.

Pasak Krudele, Klinton laiškų turi ne tik Rusijos specialiosios tarnybos, bet ir NSA (Nacionalinė saugumo agentūra), kuri, kaip pranešė žurnalistui jo šaltinis iš šios agentūros, stebėjo, kaip rusai seka Hilari.

„NSA nė už ką nepaskelbtų tų laiškų oficialiai, bet visiškai galėtų juos nutekinti nutrūkęs nuo kontrolės agentas. Man sakė, kad Hilari nesutaria su NSA nuo pat pirmų savo dienų valstybės sekretorės poste“, – sakoma straipsnyje. Dingstis santykių pablogėjimui buvo Klinton reikalavimas įrengti Valstybės departamento apsaugotame informacijos centre neapsaugotas patalpas, kuriose ji galėtų naudotis savo Black Berry, sakoma straipsnyje.

„Jeigu kas nors NSA nuspręs nutekinti kokius nors Hilari laiškus, tai gali padaryti ne šiaip iš keršto, o dėl visiškai pagrįstų nuogąstavimų, kad, jeigu lapkričio 8-ąją Klinton laimėtų, rusai galėtų ją šantažuoti, jei demaskuoti laiškai iki to momento liks nepaviešinti, – pažymi Krudele. – NSA gali pasiteisinti – bent jau prieš save – tuo, kad ji užbėgo už akių galimai problemai. Tai galima pavadinti „prevenciniu nutekinimu“.

„Taip pat bus siurprizas, jei demokratai apmaus Trampą, – prognozuoja autorius. – Pavyzdžiui, nebus per didelio sukrėtimo, jei Vidaus apmokestinimo tarnyba pagaliau baigs Donaldo Trampo mokesčių dokumentacijos tyrimą ir prirems jį prie sienos“.

„Bet tai nebus siurprizas Volstritui neigiama prasme, nes – jeigu tuo pačiu metu neatsiras kokio nors kontrsiurprizo prieš Klinton, – tokia situacija paprasčiausiai patvirtins, kad Klinton bus pirmoji moteris prezidentė mūsų šalies istorijoje. O Volstritas, atrodo, su tuo jau sutiko“, – mano žurnalistas.

„Spalį rinką visuomet purto: griūtis 1929 metais, „Juodasis pirmadienis“ 1987-aisiais, minigriūtis 1989-aisiais – ir kokios nors naujienos apie Hilari gali vėl įsiūbuoti akcijas. Štai kodėl tai vadinama siurprizais“, – apibendrina Krudele.

Šaltinis: New York Post

2016.08.19; 06:24

„Nacionalinio saugumo agentūra (NSA) surenka daugybę žmonių atvaizdų iš internetinių žinučių, perimdama juos per savo globalines stebėjimo operacijas ir pasinaudodama sudėtingomis žmonių identifikavimo pagal veidus programomis“.

Tai perduoda The New York Times, remdamasis slaptais dokumentais.

„Žvalgybos agentūros pasitikėjimas veidų atpažinimo technologija žymiai sustiprėjo per pastaruosius ketverius metus, kai agentūra perėjo prie naujos kompiuterinės programos, kad panaudotų srautą atvaizdų iš elektroninių laiškų, SMS, socialinių tinklų, video konferencijų ir kitokio formato komunikacijų“, – sakoma straipsnyje.

Continue reading „NSA surenka milijonus veidų iš interneto“

JAV žvalgybos pareigūnai apakaltinti Londone įkyriai sekę tuometį Rusijos prezidentą Dmitrijų Medvedevą. D.Medvedevas šnipinėtas 2009-aisiais, kai dalyvavo Didžiojo Dvidešimtuko (G – 20) viršūnių diskusijose Didžiosios Britanijos sostinėje ir turėjo galimybę pirmą sykį susitikti su Amerikos prezidentu Baraku Obama. Bent jau taip byloja Edvardo Snoudeno (Edward Snowden) paskelbti dokumentai.

Šią sensacingą žinią ypač tiražavo "RIA Novosti". Šia tema daug ir išsamiai rašė britų leidinys "The Gardian". Taigi kokia čia bėda? Pasirodo, JAV žvalgyba įrašė slaptus D.Medvedevo ir Rusijos delegacijos pokalbius per G – 20 susitikimą. Kad tokie pokalbiai būtų užfiksuoti, labiausiai prisidėjo  galinga JAV žvalgybos organizacija – Nacionalinė saugumo agentūra (NSA). Bent jau taip teigia "The Gardian".

Continue reading „JAV ir britų slaptųjų tarnybų agentai įtariami šnipinėję Dmirtijų Medvedevą“