Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.

Druskininkuose, ant Vijūnėlės tvenkinio kranto, pastatytas gyvenamasis namas turi būti nugriautas ir atstatyta iki pažeidimo buvusi padėtis. Taip nusprendė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Jis išnagrinėjo kasacinę bylą pagal viešąjį interesą gynusios Generalinės prokuratūros ieškinį dėl administracinių aktų, valstybinės žemės nuomos sutarties, statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statinių nugriovimo. AT paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2016-12-23 sprendimą, kuriuo per 6 mėnesius yra įpareigojama nugriauti pastatą, esantį Druskininkuose. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

„Tai, kad teismas atsižvelgė ir patenkino visus prokuroro ieškinyje išdėstytus reikalavimus, rodo sudėtingą ir nuoseklų prokurorų, šioje byloje gynusių viešąjį interesą, darbą“, – sako generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas, šiuo metu einantis generalinio prokuroro pareigas.

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 23 d., išnagrinėjęs viešąjį interesą gynusios Generalinės prokuratūros apeliacinį skundą, buvo priėmęs sprendimą, kad Druskininkuose, ant Vijūnėlės tvenkinio kranto, pastatytas gyvenamasis namas turi būti nugriautas ir atstatyta iki pažeidimo buvusi padėtis.

Su apeliacinės instancijos teismo priimtu sprendimu Vijūnėlės namo savininkas nesutiko ir kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, prašydamas jį panaikinti.

Generalinės prokuratūros prokuroras ieškiniu prašė panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos įsakymus, žemės nuomos sutartis, išduotus statybos leidimus, susijusius su gyvenamojo namo ant Vijūnėlės tvenkinio kranto statybomis, kurie buvo priimti pažeidžiant esmines teritorijų planavimą, valstybinės žemės nuomą ir statybas reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Prokuroras teismo taip pat prašė pašalinti neteisėtos statybos padarinius – nugriauti gyvenamąjį namą.

Vilniaus apygardos teismas, kurio sprendimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko nepakeistą, konstatavo, kad esminę reikšmę ginčui byloje turi Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 metų įsakymas, kuriuo sujungus du Nekilnojamojo turto registre įregistruotus kitos paskirties (rekreacijai) žemės sklypus į vieną ir prijungiant tarp jų įsiterpusį valstybinės žemės fondo sklypą, buvo patvirtintas ginčijamas detalusis planas. Šiuo detaliojo plano patvirtinimu buvo pakeistas žemės sklypo ant Vijūnėlės tvenkinio kranto naudojimo būdas, iš rekreacinės teritorijos ji tapo gyvenamąją teritoriją, kurioje galima vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statyba.

Teismas sprendime pažymėjo, kad išnagrinėjus detaliojo planavimo medžiagą, neaišku, kokiam visuomenės ar miesto poreikiui buvo reikalingas žemės sklypų sujungimas ir sklypo naudojimo pakeitimas, patvirtinant detalųjį planą. Tokiu sprendimu buvo patenkintas tik vieno asmens privatus interesas, nes naujai suformuotame ir tam pačiam asmeniui išnuomotame sklype buvo pradėtos gyvenamojo namo statybos, kurios iki detaliojo plano patvirtinimo šioje teritorijoje iš viso nebuvo galimos. Be to, Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrajame plane nuo pat žemės sklypo suformavimo ir jo įregistravimo viešajame registre, buvo nustatyta specialioji žemės sklypo naudojimo sąlyga – kurorto apsaugos zona ir žemės sklypas priskirtas antrai apsaugos juostai, kas reiškia, kad joje draudžiama vykdyti statybas, nesusijusias su kurorto paskirtimi ir jo plėtojimu bei aplinkos tvarkymu.

Ginčo žemės sklype buvusių pastatų – valčių nuomos punkto bei valčių prieplaukos pagrindinė naudojimo paskirtis buvo susijusi išimtinai su poilsiu ir paslaugomis, bet ne gyvenamųjų namų statyba. Valstybinės žemės fondo sklypo prijungimas nepakeitė žemės sklypo faktinės vietos, jis liko toje pačioje teritorijoje, o poreikis rekreacijai nepakito.

Teismas nusprendė panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas, sujungus žemės sklypus ginčytinoje teritorijoje.

Teismas atsižvelgė į prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kad, 2010 metais sudegus valčių nuomos punktui, šis sklypas negalėjo būti išnuomojamas lengvatine tvarka. Sudegus valčių nuomos punktui ir nugriovus statinio liekanas, valstybinės žemės nuoma neatitiko būtinųjų sąlygų, kuriomis valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu. Žemė, nugriovus valčių nuomos punktą, turėjo tapti laisva. Žemės nuomos sutartis, sudaryta pažeidžiant valstybinės žemės nuomą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento.

Nustačius, jog sklypų sujungimas, detalaus plano patvirtinimas ir žemės nuomos sutartis neatitinka teisės aktų reikalavimų ir yra naikinami, teismo sprendimu pripažinti negaliojančiais ir nustatyta tvarka išduoti leidimai statybai.

Teismas pabrėžė, kad jei neteisėti administraciniai aktai sukėlė materialinius teisinius padarinius, vien administracinio akto panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešojo intereso. Kai neteisėtų administracinių aktų pagrindu yra pastatyti statiniai, jeigu jų statyba pažeidė viešąjį interesą, viešojo intereso apgynimas reikštų neteisėtos statybos teisinių pasekmių pašalinimą, o ne vien administracinių aktų, kurie sąlygojo šias statybas, panaikinimą. Todėl buvo priimtas sprendimas gyvenamąjį namą nugriauti ir atstatyti iki pažeidimo buvusią padėtį.

Slaptai.lt manymu, tai – teisingas sprendimas. Tegul tai bus karti pamoka tiems, kurie nori būti lygesni už lygius. Tegul tai bus atgrasymo priemonė visiems kitiems gudručiams, manantiems, kad jei turi kišenėje daug pinigų, gali daryti, ko tik geidžia širdis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.23; 01:00

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu buvęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) direktoriaus pavaduotojas V. P. liko pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo piktnaudžiauti.  Remiantis teismų praktika buvo tik pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu paskirtas baudos dydis – jam skirta 20 713 eurų bauda.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad NŽT direktoriaus pavaduotojas, nusikaltimo padarymo metu laikinai ėjęs direktoriaus pareigas, siekdamas neteisėtai pasipelnyti, pasirašė taikos sutartį civilinėje byloje su ieškovu AB „Alvilė“. Pagal šią taikos sutartį AB „Alvilė“ iš valstybės būtų gavusi nepagrįstai didelį žalos atlyginimą – beveik 8 300 000 litų (apie 2 400 000 Eur). Dėl šio sprendimo valstybei būtų padaryta beveik 7 300 000 litų (daugiau nei 2 100 000 Eur) turtinė žala.

Taip pat įrodyta, kad V. P., pasirašydamas minėtą taikos sutartį, siekė naudos su juo susijusiam ilgamečiam verslo partneriui ir draugui, kurio bendrovei po tokio V. P. sprendimo būtų atitekę 15 % iš valstybės AB „Alvilė“ gautų pinigų.

Ikiteisminį tyrimą atliko STT Vilniaus valdybos pareigūnai, tyrimą organizavo ir kontroliavo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2017.04.11; 04:58

Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, išnagrinėjusi prokuratūroje gautą prašymą dėl viešojo intereso gynimo nustatė, kad, vadovaujantis Lietuvoje galiojančiais teisės aktais bei teismų praktika, bendrovė, iš buvusio „Žalgirio“ stadiono savininko perėmusi nuosavybės teises į stadioną ir jo priklausinius, galėjo likti valstybinės žemės sklypo nuomininke tik tuo atveju, jei šie statiniai nebūtų buvę nugriauti.

Nugriovus stadioną bei kitus šiame žemės sklype buvusius statinius neliko teisinio pagrindo, kuris suteikė teisę išnuomoti šį didelės vertės žemės sklypą lengvatinėmis sąlygomis, t. y. be aukciono. Todėl esama žemės nuomos sutartis turi būti nutraukta, o norint šį žemės sklypą išnuomoti arba parduoti, turi būti paskelbtas aukcionas.

Vilniaus apygardos prokuratūros šių metų sausio 19 d. nutarime Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos buvo pateiktas reikalavimas spręsti dėl nustatytų teisės pažeidimų šalinimo ir per 20 darbo dienų informuoti Vilniaus apygardos prokuratūrą apie priimtą sprendimą. Šių metų vasario 21 d. prokuratūra gavo Nacionalinės žemės tarnybos raštą apie pradėtą vykdyti nutarimą.

Informacijos šaltinis – Lietuvos respublikos generalinė prokuratūra.

2017.02.27; 01:17

Skuodo rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 17 d. išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai apgaule įgyjant didelės vertės žemės sklypą buvo pateikti asmenims A. V., A. Š. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vyresniajai specialistei J. A.

Teismas A. V. ir A. Š. pripažino kaltais dėl nuosavybės teisių į svetimą žemę atkūrimo. A. V. skyrė laisvės atėmimo bausmę trejiems metams ir atidėjo jos vykdymą dvejiems metams. A. Š. paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vyresniajai specialistei J. A. už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Buvusiai Nacionalinės žemės tarnybos vyresniajai specialistei atimta teisė dirbti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas ketverius metus.

Teismas konstatavo, kad A. V., siekė apgaule per A. Š. įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą – 76,68 ha žemės sklypą, žinodamas, kad teisėti žemės paveldėtojai nepateikė institucijoms pirminio prašymo grąžinti žemę arba išmokėti kompensaciją. A. V. pasitelkęs kitą asmenį suklastojo dokumentą – prašymą grąžinti žemę ar išmokėti kompensaciją.

Pagal šį nuosavybės atkūrimo prašymą ir remdamasis melagingais sukurstytų liudytojų parodymais NŽT prie ŽŪM Kretingos skyrius išdavė žinomai neteisėtas išvadas, pagal kurias buvo įgyvendintas nuosavybės teisių atkūrimas A. Š. vardu.

Atkūrus nuosavybės teises į buvusios savininkės valdytą žemę nuteistojo A. Š. vardu, VĮ Registrų centre iš viso buvo įregistruota 12 žemės sklypų ir tokiu būdu buvo neteisėtai užvaldyta 123,1124 ha valstybinės žemės, kurių vertė gali būti didesnė kaip 120 tūkst. eurų.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnai, tyrimą kontroliavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Informacijos šaltini9s – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2017.02.21; 07:41

STT pareigūnai, atlikę korupcijos rizikos analizę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) veiklos srityse, susijusiose su nuosavybės teisės į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu ir valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimu, pastebi, jog NŽT vidaus kontrolė nepakankama, o darbuotojai dažnai turi per daug laisvės, priimdami sprendimus dėl grąžintinų sklypų padidinimo.

STT korupcijos prevencijos pareigūnai nustatė, kad NŽT darbuotojų sprendimai, atkuriant nuosavybės teises ne visada priimami laikantis nustatytų terminų, neužtikrinamas sudarytų eilių ir laisvų valstybinės žemės sklypų viešumas, be to, užfiksuota atvejų, kai grąžinant lygiaverčius sklypus, taikomi nevienodi kriterijai.

Analizės metu nustatytas ne vienas korupcijos rizikos veiksnys ir organizuojant valstybinio miško pardavimus. Anot specialistų, NŽT tinklalapyje nepakanka informacijos apie parduodamus valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypus, trūksta viešai prieinamos informacijos apie miškotvarkos projektus ir miškų naudojimo kontrolę, nepakankamai aiškiai reglamentuota sklypų suformavimo inicijavimo sistema.

Peržiūrėjusi šios tarnybos darbo praktiką, STT ragina iš esmės stiprinti NŽT darbuotojų kontrolę, vykdant metinius patikrinimų planus, nustatant trūkumus ir šalinant pažeidimus. Vienas iš pagrindinių STT korupcijos pareigūnų siūlymų NŽT – elektroninių duomenų registre pateikti informaciją apie darbuotojų atliekamus patikrinimus, kad būtų aišku, dėl kurių skyrių vedėjų priimamų sprendimų ar darbuotojų netinkamai vykdomų funkcijų ir kuriose veiklos srityse atlikti neplaniniai patikrinimai.

Siekdama mažinti korupcijos riziką, NŽT viešai internete turėtų skelbti išsamią informaciją apie visas eiles ir eilių sąrašus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir parengti konkretų veiksmų planą, kaip turėtų būti sklandžiai užbaigiamas nuosavybės teisių atkūrimo procesas.

STT atlikdama korupcijos rizikos analizę detaliai analizuoja ne tik įstaigos pasirinktos srities teisinį reglamentavimą, bet ir praktinį jos įgyvendinimą. Tai trylikta šiais metais STT korupcijos prevencijos pareigūnų atlikta korupcijos rizikos analizė.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2016.11.09; 08:11

Specialiųjų tyrimu tarnyba (STT) atkreipia dėmesį, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) reagavo į STT iniciatyvą ir pastabas dėl galimų neskaidrių procesų atkuriant nuosavybės teises į vandens telkinius bei ėmėsi veiksmų dėl ežerų privatizavimo procedūrų sustabdymo. Šiuo metu yra priimta 15 valstybei palankių teismo sprendimų. 

Iš serijos Lietuvos upės ir ežerai. Vytauto visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Iš serijos Lietuvos upės ir ežerai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turto atkūrimo ir Vandens įstatymuose nustatyta, kad nuosavybė negali būti atkurta į valstybinės reikšmės statusą turinčius vandens telkinius, taip pat ir į tuos, kurie iki 1940 m. priklausė valstybei.

Tačiau 2015 m. balandžio mėnesį STT pareigūnai antikorupciniu požiūriu išanalizavę teisės aktus, reglamentuojančius nuosavybės teisių į vandens telkinius atkūrimą, pastebėjo įtarimą keliančių sprendimų bei prašė atnaujinti Vyriausybės 2013 m. spalio 14 d. nutarimu patvirtinto vandens telkinių, į kuriuos negali būti atkurtos nuosavybės teisės, sąrašą, kurio atnaujinimų nebuvo nuo 2010 m.

STT ir NŽT iniciatyva teismine tvarka jau panaikinta 15 sprendimų, priimtų nuo 2009 m. gruodžio 28 d., kuriais atkurtos nuosavybės teisės į vandens telkinius, pagal NŽT turimus archyvinius dokumentus iki 1940 m. nuosavybės teise priklausiusius valstybei. Iš viso gindama viešąjį interesą ši tarnyba į prokuratūrą kreipėsi dėl 42 sprendimų.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2016.08.19; 07:59

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai šiandien atliko kratas bendrovėse ir poėmį Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Vilniaus miesto skyriuje.

Įtariama, kad  klastojant dokumentus ir NŽT Vilniaus skyriaus darbuotojams piktnaudžiaujant tarnyba Vilniaus mieste buvo išnuomoti du bendrovių reikmėms skirti sklypai, kurių vertė 757 tūkstančiai eurų ir 395 tūkstančiai eurų.

Continue reading „Klastojant dokumentus išnuomoti du daugiau nei milijono eurų vertės sklypai“

Prie Pilaitės rajono Vilniuje esantys miškai jau kertami be leidimo. Miškų savininkai mano esantys pilnateisiai šeimininkai ir patys gali spręsti, kaip naudingiau pasielgti su savo mišku.

Vyriausybė nutarė miestuose esančius miškus patikėjimo teise perduoti savivaldybėms.

Pastarosios ilgai nelaukė ir Seimui pateikė Miškų įstatymo projektą, kuriame galima leisti mišką paversti gyvenamosiomis statybomis. Ar kam nors berūpi, kokia yra miško paskirtis, reikšmė žmogui ir aplinkai, ir kiek jų turėtų likti.

Continue reading „Kam rūpi miškas“