Juodasis klaustukas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) parlamentarai susiginčijo dėl Vyriausybės parengtos valstybės tarnybos reformos.
Opozicijai nuogąstaujant dėl kai kurių siūlomų reformos naujovių, komitete žalios šviesos sunkiai kelią besiskinančiai reformai nepavyko įjungti. Nepadėjo ir NSGK pirmininko Lauryno Kasčiūno prašymai įvertinti tai, kad jo vadovaujamo komiteto pirminė funkcija yra spręsti saugumo klausimus ir, kad NSGK nėra pagrindinis komitetas valdančiųjų parengtai reformai vertinti ir svarstyti.
Visgi nepaisant to socialdemokratų atstovė Dovilė Šakalienė rado progos pasiūlyti kelis, jos manymu, svarbius pataisymus ruošiamam įstatymui.
L. Kasčiūnas: paversti NSGK valstybės tarnybos reformos tobulinimo platforma aš nenorėčiau
Komitete įsiplieskus diskusijoms L. Kasčiūnas teigė, kad jo pirmininkaujamas komitetas nėra komitetas, kur valstybės tarnybos reformos klausimai turėtų būtų keliami ir aptarinėjami.
Lietuvos parlamento narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
„Aš suprantu, kad reikia turėti diskusiją, bet ar Nacionalinis saugumo ir gynybos komitetas pagal savo profilį yra ta platforma, kur tokia diskusija turėtų vykti? Ji turėtų vykti pagrindiniame komitete. Pagal mūsų kompetenciją atitekę tik 6 iš 36 lydinčiųjų projektų. Mes net neturime to pagrindinio valstybės tarnybos įstatymo projekto čia. Mes tiktais turime apsispręsti dėl korupcijos prevencijos, krašto apsaugos sistemos organizavimo“, – NSGK posėdžio metu tikino L. Kasčiūnas.
Parlamentaras taip pat paminėjo, kad tokios temos įtraukimas ir diskutavimas komitete dar labiau apkrautų NSGK darbotvarkę. O tai, tikino L. Kasčiūnas, sukurtų papildomų problemų sprendžiant saugumo ir gynybos klausimus.
„Jeigu ant NSGK užkrausime valstybės reformą, tai nežinia, ką mums reikės daryti. Mes jau ir taip valstybe rūpinamės“, – aiškino politikas.
„Paversti NSGK dabar valstybės tarnybos reformos tobulinimo platforma aš nelabai norėčiau, nes yra kitų rimtų darbų, mūsų saugumo ir gynybos srityje“, – teigė L. Kasčiūnas.
D. Šakalienė siūlo nenaikinti darbo stažo kaupimo ir įvesti saugiklius vadovams
Visgi po kilusių diskusijų palaiminti reformą balsų nepakako. Opozicija užsispyrė įdėmiau įvertinti kai kurias reformos aplinkybes ir net pateikė kelis konkrečius pasiūlymus.
Seimo narė Dovilė Šakalienė. ELTA nuotr.
NSGK priklausanti opozicinių socialdemokratų atstovė D. Šakalienė džiaugėsi, kad buvo sutarta prie reformos klausimo komitete grįžti sausio pabaigoje.
„Sutiko padaryti pertrauką. Paimta pauzė iki sausio pabaigos. Per tą laiką sausio viduryje planuojamas susitikimas, kurio metu reformos rengėjai NSGK atstovams pamėgins pristatyti mūsų pasiūlymų pagrindu parengtas konkrečias formuluotes“, – teigė D. Šakalienė.
„Atrodo sutiko atidėti iki sausio pabaigos ir per tą laiką padaryti susitikimą su reformos rengėjais, kurie lyg ir pasiruošę yra teikti konkrečius pasiūlymus. Tada galima žiūrėti, gal prasidės dialogas“, – sakė politikė.
Pauzės paprašiusi socialdemokratė pateikė ir kelis pasiūlymus ruošiamos reformos nuostatoms. Pasak jos, svarbiausi pasiūlymai buvo darbo stažo kaupimo nenaikinimas ir saugikliai, kurie skirti išvengti įgalintų darbo vadovų savivalės.
„Pirmas pasiūlymas nepanaikinti stažo kaupimo, nustatyti bent 3 metų pereinamąjį laikotarpį, kol įsivažiuotų nauja darbuotojų atlygio skaičiavimo sistema“, – Eltai teigė politikė.
„Antras, kad būtų papildomi saugikliai, siekiant išvengti visiškos vadovų savivalės, nustatant darbuotojų atlygio sistemą. Vienas iš tų saugiklių galėtų būti pagalbos linija“ – aiškino socialdemokratė.
„Pavyzdžiui, kad būtų operatyviai reaguojama ir tikrinami skundai, jei vadovas panaudotų savo diskreciją įvertinti ne kompetentingus ir darbščius darbuotojus, bet tam, kad sustiprintų savo favoritų komandą“, – komentavo D. Šakalienė.
Savo ruožtu NSGK posėdyje dalyvavusi vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė pernelyg nesureikšmino užvirusių ir reformos komitete palaiminti neleidusių diskusijų. Jos manymu, tokie procesai yra būtini norint pasiekti kompromisą dėl galutinio sprendimo.
„Tai procedūrinis dalykas, kada neužteko balsų priimti sprendimui“, – Eltai sakė ji.
„Dar bus daug diskusijų, kalbėsimės (…) Normalu, kad ieškosime kompromisų. Politikoje kitaip nepriimsi sprendimų“, – pridūrė viceministrė.
„Toliau eisime ir dirbsime šiuo klausimu. Buvo iškelti keli klausimai. Žmonės nerimauja dėl stažo panaikinimo, kaip būtų galima tai amortizuoti. Kitas dalykas dėl vadovų įgalinimo… Kad nebūtų vadovai visagaliai ir kaip būtų galima subalansuoti galių suteikimą vadovams (…). Ko gero visi šie klausimai bus atsakomi pagrindiniame komitete“, – teigė politikė. Žalia šviesa – pirmyn
ELTA primena, kad 2022 m. rudenį Seimui buvo pristatytas Valstybės tarnybos įstatymo projektas, kuriuo siekiama sukurti lanksčią, efektyvią ir modernią valstybės tarnybą. Pertvarkos rengėjai siūlo stiprinti vadovų grandį, investuoti į valstybės tarnautojų kompetencijų ugdymą, tobulinti motyvacinę ir atlygio sistemas.
Daug klausimų ir opozicijos susilaukė projekte pateiktas siūlymas atsisakyti priedo už stažą.
Šios reformos aptarimas ir svarstymas taip pat daug strigo. Pirmą kartą jos svarstymas atidėtas buvo spalio 10 dieną. Vėliau, lapkričio 7 dieną įstatymų pataisų paketą turėjęs svarstyti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) padarė pertrauką neribotam laikui. To paprašė ir Vyriausybės, ir Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atstovai, vėl kilus abejonių dėl kai kurių reformos nuostatų atitikimo Konstitucijai.
Kadaise didvyre ir Kijevo pasipriešinimo Maskvai simboliu vadintai Ukrainos įstatymų leidėjai Nadijai Savčenko metami kaltinimai rengus teroristinį išpuolį šalies parlamente, ketvirtadienį pranešė teisėsauga.
Ukrainos generalinis prokuroras Jurijus Lucenka Aukščiausiosios Rados deputatams teigė turįs „neginčijamų įrodymų“, kad N. Savčenko planavo surengti „teroristinį išpuolį“ šalies parlamente.
J. Lucenka tvirtino, kad esą N. Savčenko puolimui planavo panaudoti granatas ir minosvaidžius, o „likusius gyvus (ketino) pribaigti automatiniais šautuvais“.
Tačiau prokuroras šių teiginių nepagrindė jokiais įrodymais.
Aukščiausioji Rada ketvirtadienį balsavo už N. Savčenko pašalinimą iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto.
2014-aisiais kovodama su prorusiškais Rytų Ukrainos separatistais, dabar 36-erių buvusi karo lakūnė buvo sučiupta ir apkaltinta prisidėjusi prie dviejų Rusijos žurnalistų nužudymo Ukrainos rytuose.
Rusijos kalėjime ji praleido apie dvejus metus, per kuriuos buvo paskelbusi kelis bado streikus. Tai pavertė ją Ukrainos pasipriešinimo simboliu.
2016-aisiais, Ukrainai ir Rusijai apsikeitus kaliniais, N. Savčenko grįžo į Ukrainą, kur buvo sutikta kaip didvyrė.
Grįžusi ji prisijungė prie Julijos Tymošenko partijos ir tapo Aukščiausiosios Rados deputate. Nuo to laiko ji nevengdavo prieštaringai pasisakyti ir prieštarauti prezidento Petro Porošenkos politikai, remdama tiesiogines derybas su prorusiškais separatistais ir vizitus į jų kontroliuojamą teritoriją.
Seimas „atostogauja“ ir politinės aistros iki rudens sesijos truputį aprimusios. Tačiau rudens debesys virš „valstiečių“ galvų vis tamsesni ir nežinia kokia forma pratrūks. Valdančiųjų koalicinės pajėgos silpnėja ir tampa pažeidžiamos.
Neseniai viešai svarstėme socialdemokrato M. Basčio „tarpparlamentinius“ ryšius su Rusija ir jos paslaptingais veikėjais, kurie galimai darė neigiamą poveikį Lietuvos nacionalinio saugumo tvarumui. Panašus šešėlis krenta ir ant V. Bako galvos, nors ir menkesnis, bet verčiantis susimąstyti, „kas yra kas“ mūsų politinėje padangėje?
Susipažinus su Seimo nario biografija, nepastebėjau, jog jis buvo vertas tapti tokio įtakingo ir svarbaus politinio posto vadovu. Bet kas padaryta, tas padaryta. Manau, jog tokio lygio vadovas turėtų būti be jokios dėmelės. Kaip ir dermatologijoje, kur net mažiausia dėmelė ant odos gali virsti piktybiniu augliu bei tapti žmogaus neįgalumo ar mirties priežastimi.
Dar vienas įtartinais galimais korupciniais ryšiais siejamas yra Seimo Energetikos komisijos narys socialdemokratas Artūras Skardžius. Sunku be detalaus patikrinimo teigti ar neigti „tikrovę“ – ar tai tik politinių oponentų kerštas už panašaus pobūdžio kritiką. Tiek konservatorių, tiek socialdemokratų priimti politiniai sprendimai, kurie „daug prisidėjo prie Lietuvos energetinio saugumo“ stiprinimo, kelia daugiau klausimų nei turime atsakymų.
Dar rimčiau nagrinėjant šią temą tampa dar tamsiau, kai žiniasklaidoje pasirodė informacija apie galimus Lietuvos specialiųjų tarnybų atsakingų darbuotojų ryšius su politikais, vykdančiais Lietuvos energetikoje pokyčius, naudojamus asmeninio pasipelnymo tikslais.
Vytautas Čepukas, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.
Jau seniai sklando nuomonė, jog didžiausią pavojų kelią ne išorės priešai, o mes patys, kadangi didžiausi „sandoriai“ atliekami padedant „lobistams“ Lietuvos Seime. Vienas ar kitas parlamentaras pradėdamas savo „donkichotišką“ žygį prieš korupciją ar nepotizmą, dažnai būna apkaltintas tuo pačiu. Paprastam žmogui sunku suprasti, kas teisus, o kas ne, kadangi dar nė vienas korupcinis ryšys nėra pilnai įrodytas ir jų „kaltininkai“ tinkamai nubausti (kartais įrodyti net ir akivaizdžius dalykus labai sunku ar net neįmanoma).
Todėl dar kartą noriu pabrėžti, jog politikas, vykdydamas atsakingas pareigas, privalo būti tyras kaip „krištolas“, nes kitu atveju bus pažeidžiamas ir gali tapti kieno nors „marionetė“. Lietuvoje tapti politiku nėra sudėtinga, bet būti išrinktam į Seimą ar į kitus politinius postus – tai jau sudėtingas ir brangus procesas. Neturint įtakingų draugų ar pinigų, praktiškai nėra šansų būti išrinktam.
Tokiu būdu susidaro uždaras galimai korupcinis politikų bei įtakingų veikėjų ratas. Šiame rate beveik visada galime rasti ir korupcijos, ir nepotizmo, ir dar daug visokios negerovės. Peršasi nemaloni išvada, jog dauguma į Seimą išrinktųjų politikų galimai yra korumpuoti ar supančioti nepotizmo ryšiais.
Vadovaujantis Lietuvos įstatymais politikai bei kiti atsakingi vadovaujantys asmenys yra vieši, tai viešumas kartais tampa kai kurių politikų „damoklo kardu“, kuris kerta be gailesčio ir kartais nutraukia aktyvią jų veiką.
Blogiausia situacija susiklosto tada, kai susivienija politikai, „verslas“, vykdomoji valdžia, teisėsauga ir žiniasklaida. Tokia situacija demokratiškoje valstybėje yra mažai tikėtina, tačiau nėra pilnai atmestina.
Nenorėčiau nieko kaltinti, tačiau jei V. Bakas tikrai prašė Rusijos ambasadoje paramos dėl profsąjunginės veiklos organizavimo, tai įrodo jo, kaip politiko, trumparegiškumą bei geopolitinės, socialinės ir psichologinės situacijos nesupratimą. Man teko garbė vadovauti Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijai, teko bendrauti su įvairių šalių atsargos karių asociacijų vadovais, bet santykių su Rusijos atstovais pavyko išvengti. Bet dalyvaujant posėdyje su gerb. V. Baku susidarė geras, padoraus politiko įspūdis. Jo ryžtingas požiūris į M. Basčio veiklą Lietuvos energetikos politikoje – taip pat vertas pagarbos.
Artėja ruduo ir politinis Lietuvos gyvenimas vėl pradės suktis greičiau. Rudeniop skaičiuojami „viščiukai“ – taip byloja liaudies patarlė. Netrukus pamatysime, kaip klostosi įvykiai.
Lietuvos Respublikos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Manau, jog pats laikas imtis dar ryžtingesnių priemonių norint iš esmės pagerinti Seimo vertinimą visuomenės akyse. Visi svertai – Seimo narių rankose, reikia tik noro ir bendraminčių palaikymo, tauta to laukia.
Laukėme penketą dešimtmečių, kol iškovojom laisvę, ir jau beveik tris dešimtmečius laukiam geresnio gyvenimo, kada bus gera gyventi visiems, ne tik iš sąrašo „nusipelniusiems gyventi geriau“.
Kas pakliuvo į sąrašą „nusipelnėme gyventi geriau“? Tame sąraše privalome būti visi, kurie liko gyventi čia ir dabar. Politikoje kaip ir kare smulkmenų nebūna. Kadaise padarytos klaidos gali brangiai kainuoti, t. y. patiriama daugiau nuostolių arba net pralaimima.
Turiu vilties, kad mūsų politikams užteks valios pradėti keisti aplinką bei keistis nuo savęs, gal tada savo gerais darbais pavyks pagerinti ir plačiosios visuomenės gyvenimą?
Būtent ateities darbai parodys, kuo šiandien tapo V.Bakas – gal nieko blogo neatsitiko, gal jis – tik politinių intrigų auka?
Trečiadienį Seimo komisija ketina paskelbti, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Mindaugui Basčiui.
Apie tai, kad trečiadienį bus balsuojama dėl išvadų projektų, po antradienį vykusio posėdžio žurnalistams sakė komisijos pirmininkė parlamentarė Agnė Širinskienė.
„Gavome dar Seimo narių pasiūlymų, juos integruosime į bendrą tekstą ir sprendimą priimsime rytoj. Tie pasiūlymai susiję ir su apkaltos formuluotėmis, kaltinimu, ir su kai kuriais apibendrinimais pačiame išvadų tekste“, – aiškino A. Širinskienė.
Ji apgailestavo, kad Seimo narys M. Bastys, gavęs išvadų projektą, dar su juo nesusipažino.
„Išvadų projektas jam buvo vakar išsiųstas. Labai gaila, bet Seimo narys M. Bastys sakė, kad jo dar neskaitė“, – sakė A. Širinskienė.
Tačiau, jos teigimu, tai nesutrukdys komisijai balsuoti dėl išvadų. „Mes priimsime be jo skaitymo sprendimą, nes tikrai protingas laiko tarpas susipažinti yra pakankamas“, – sakė A. Širinskienė.
Ji kol kas neturi duomenų apie tai, kad būtų rengiama atskiroji nuomonė dėl išvadų projekto. „Kol kas apie ją niekas nekalba, gal kažkas padarys, net 3 Seimo nariai turi teisę tą daryti“, – sakė A. Širinskienė.
Jos teigimu, komisijos išvadų projektą planuojama paviešinti birželio 1d.
Seimas savo nutarimu yra įpareigojęs apkaltos komisiją iki birželio 1 d. pateikti Seimui išvadą, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procesą parlamentarui M. Basčiui.
Parlamentinį tyrimą atlikęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nustatė, kad Seimo narys M. Bastys, palaikydamas nuolatinius ryšius su „Rosatom“ ir kitais Rusijos atstovais, veikė prieš Lietuvos valstybės interesus, jo ryšiai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Dėl Seimo nario Mindaugo Basčio apkaltos spręsianti komisija trečiadienį ketina svarstyti išvadų projektą.
„Turėsime diskusiją. Seimo nariai, manau, turės pasiūlymų, pastabų. Kai išdiskutuosime, priimsime sprendimą“, – žurnalistams yra sakiusi apkaltos komisijos pirmininkė Seimo narė Agnė Širinskienė.
Iki birželio 1 d. Seimo apkaltos komisija turėtų pateikti Seimui išvadą, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procesą parlamentarui M. Basčiui.
Pats Seimo narys M. Bastys mano, kad prieš jį yra vykdomas puolimas ir nenorima išsamiai vykdyti tyrimą. M. Bastys ne kartą akcentavo, kad neveikė prieš Lietuvos Respubliką. „M. Bastys neveikė prieš Lietuvos Respubliką, M. Bastys sąžiningai tarnauja Lietuvos valstybei ir Lietuvos piliečiams. Aš tuo nei kiek neabejoju ir dabar tą galiu ramia sąžine pasakyti“, – žurnalistams tvirtino politikas.
Jis paprašė apkaltos komisijos, kad visas procesas, posėdžiai būtų paviešinti visuomenei.
Apkaltos komisijos pirmininkė A. Širinskienė žurnalistams yra sakiusi, kad komisijos medžiagą – dalį, kuri nesudaro valstybės paslapties, – visuomenei planuojama paviešinti.
Parlamentinį tyrimą atlikęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nustatė, kad Seimo narys M. Bastys, palaikydamas nuolatinius ryšius su „Rosatom“ ir kitais Rusijos atstovais, veikė prieš Lietuvos valstybės interesus, jo ryšiai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Penktadienį apkaltos komisijai nepavyko apklausti Seimo narį Mindaugą Bastį, nes, komisijos pirmininkės Agnės Širinskienės teigimu, M. Bastys atsisakė atsakyti į komisijos narių klausimus.
„Išklausėme Seimo nario M. Basčio pareiškimo ir jis atsisakė atsakyti į komisijos klausimus, tam jis turi teisę, procesas jam leidžia neliudyti prieš save.
Labai gaila, nes turėjome klausimų, aš taip pat asmeniškai turėjau klausimų, bet neturėjome progos jam užduoti. Kada asmuo atsisako kalbėti prieš save, mes neturime jokio mechanizmo taikyti kažkokius veiksmus ir priversti kalbėti“, – po penktadienio vykusio apkaltos komisijos posėdžio žurnalistams sakė A. Širinskienė.
Ji apgailestavo, kad M. Bastys nepasinaudojo galimybe atsakyti į komisijos klausimus ir išsklaidyti kilusias abejones.
Parlamentarės teigimu, M. Bastys vėl pareiškė nušalinimą jai kaip komisijos pirmininkei, bet komisija balsuodama priėmė sprendimą nenušalinti.
Kitą savaitę, ketvirtadienį, apkaltos komisija ketina diskutuoti apie išvadų projektą. „Turėsime diskusiją. Seimo nariai, manau, turės pasiūlymų, pastabų. Kai išdiskutuosime, priimsime sprendimą“, – sakė A. Širinskienė.
Tuo tarpu pats Seimo narys M. Bastys sakė, kad pateikė komisijai visus paaiškinimus.
„Aš komisijai daviau visus išsamius paaiškinimus ir, vadovaujantis reglamentu, aš, kaip asmuo, turėjau teisę į papildomus klausimus neatsakinėti, pagrįsdamas tuo, kad į visus klausimus paaiškinimus aš daviau“, – žurnalistams sakė M. Bastys.
Iki birželio 1 d. Seimo apkaltos komisija turėtų pateikti Seimui išvadą, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procesą parlamentarui M. Basčiui.
Parlamentinį tyrimą atlikęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nustatė, kad Seimo narys M. Bastys, palaikydamas nuolatinius ryšius su „Rosatom“ ir kitais Rusijos atstovais, veikė prieš Lietuvos valstybės interesus, jo ryšiai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
