Nevyriausybinės organizacijos „Sea Watch 3“ laivo kapitonė vokietė Carola Racketė, kuri, nepaisydama draudimo, atgabeno kelias dešimtis migrantų į Lampedūzos uostą, paleista iš suėmimo, jai paskirtas namų areštas.
 
Kaip pranešė šeštadienį Italijos naujienų agentūra ANSA, ji kaltinama pasipriešinimu pareigūnams ir mėginimu nuskandinti laivą.
 
Daugiau kaip dvi savaites praleidęs jūroje su birželio 12 d. prie Libijos krantų išgelbėtais migrantais, C. Racketės laivas, neturėdamas leidimo įplaukti į Italijos teritorinius vandenis ir išlaipinti juos į krantą, naktį į šeštadienį įplaukė į Lampedūzos uostą ir, švartuodamasis prie pirso, kliudė Finansų gvardijos katerį.
 
Žmonės per incidentą nenukentėjo. 40 migrantų išlaipinti į krantą. Vėliau juos žada priimti Prancūzija, Suomija, Vokietija, Liuksemburgas ir Portugalija. Laivo kapitonė buvo suimta.
 
Italijos vicepremjeras ir VRM vadovas Matteo Salvinis pareiškė esąs patenkintas teismo institucijų sprendimais. „Sea Watch 3“ jis tviteryje pavadino „piratų laivu“, o kapitonės veiksmus – „nusikalstamais“. Jis taip pat informavo, kad laivas konfiskuotas, o įgulai paskirta 50 tūkstančių eurų bauda.
 
M. Salvinis pasigedo Nyderlandų, su kurių vėliava plaukioja „Sea Watch 3“, reakcijos. Roma reikalavo, kad laivas plauktų į vieną iš Nyderlandų uostų.
 
Pažymėtina, jog pastarosiomis dienomis Lampedūzoje nekliudomi išsilaipino dešimtys migrantų, atplaukę čia savarankiškai, valtimis, ne tik iš Libijos, bet ir iš Tuniso.
 
Migrantai jūroje buvo persodinami į nedideles valtis iš didesnių laivų. Vienas iš jų buvo sulaikytas prieš kelias dienas, kai mėgino grįžti į Libiją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.30; 06:30

Po beprecedenčio tarptautinio protesto Rusijos žurnalistas Ivanas Golunovas atgaus laisvę. Visi kaltinimai jam panaikinti, antradienį pareiškė Rusijos vidaus reikalų ministras Vladimiras Kolokolcevas. Anot jo, tyrimas parodė, kad 36-erių reporteris nusikaltimo nepadarė. I. Golunovui dar antradienį panaikintas namų areštas.
 
Žurnalistas, be kita ko, atskleidęs korupciją policijoje ir žvalgyboje, praėjusią savaitę buvo sulaikytas dėl esą su narkotikais susijusia veikla.
 
Prieš žinomo reporterio suėmimą kilo tarptautinis protestas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.12; 17:27
 

Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius Arūnas Spraunius.

Prieš pat Kalėdas viešojoje erdvėje šmėkštelėjo žinutė, kad Nyderlandai patenkino buvusio Gruzijos prezidento ir Ukrainos „Naujųjų jėgų judėjimo“ („Ruchnovychsil“) lyderio Mikheilo Saakashvillio prašymą išduoti jam vizą, pastarasis prašymą motyvavo siekiu išlaikyti ryšį su šeima – jo žmona Sandra Roelofs yra Nyderlandų pilietė.

Maištingasis gruzinas pastarosiomis savaitėmis ir šiaip įtampų nestokojančiai Ukrainos vidaus politikai nuolat žeria papildomų „siužetų“, tarp kurių ir trumpa laipiojimo stogais sesija. Irgi politinis „pijaras“, beje, viešojoje erdvėje komentuotas visu rimtumu – Gruzijos televizijai „Rustavi 2“ gruodžio 17-ąją politikas paaiškino, kad gruodžio 5-osios rytą teisėsaugininkai apie 45 minutes laužė duris Kijevo buto, kuriame jis buvo, o visi mobiliojo ryšio signalai tuo metu buvo dirbtinai užslopinti. Todėl jis užsikraustęs ant daugiabučio stogo prisiskambinti bendraminčiams negalėjo ir taip išološęs maždaug porą valandų, per kurias, pasak M.Saakashvillio, žmonės buvo informuoti, ir kieme susirinko būrys jo šalininkų bei didžiausių Ukrainos televizijos kompanijų reporteriai.

Publikai susirinkus, politikas ant to paties stogo leido uždėti jam antrankius, bet su pareigūnais nusileidęs atgal į butą pareikalavo dušo, kuriame užtruko, paskui po susistumdymo jam vėl uždėti antrankiai. Į belangę politikas gabentas ne be „įtampų“, daboklėje spėjo paskelbti neterminuotą bado streiką, tačiau greitai iš jos buvo išlaisvintas, kai Kijevo Pečersko teismas atsisakė tenkinti prokuratūros prašymą skirti politikui namų areštą dėl kaltinimo pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 256 straipsnio 2-ą dalį (bendrininkavimas nusikalstamos grupuotės nariams bei jų nusikalstamos veiklos slėpimas).

Prieš šiuos „trilerius“, gruodžio 5-ąją, Ukrainos generalinis prokuroras Jurijus Lucenka spaudos konferencijoje nurodė, kad buvusio Gruzijos prezidento veiklą finansuoja į Rusiją pasitraukęs irgi į Rusiją pabėgusio buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus bendražygis verslo oligarchas Sergejus Kurčenko. 

Kijeve kilo susirėmimai tarp Michailo Saakašvilio šalininkų ir Ukrainos specialiųų tarnybų. EPA – ELTA nuotr.

Štai tokie visais atžvilgiais nenuobodūs „politikavimai“, dėl kurių (ir netik jų), panašu, laukia ilgi teisminiai procesai. Ukrainos generalinė prokuratūra jau nežinia kiek kartų kvietė maištingą politiką atvykti į apklausą. Kai kuriais atvejais jis nuėjo – tarkime, gruodžio 18-ąją, bet parodymus duoti atsisakė pareiškęs, kad jo baudžiamoji byla turi būti perduota Ukrainos saugumo tarnybai. Paskutinis kvietimas atvykti buvo gruodžio 26 dieną, ir politiko advokatas Pavelas Bogomazovas iš pradžių suteikė vilties, kad M.Saakashvillis planuoja vykti. Dabar jau žinoma, kad ir ši apklausa neįvyko, mat, pasak kito advokato Ruslano Černoluckio, jo ginamasis gavo šaukimą ir apklausai, ir mėginių išgavimui ekspertizei, o dviejų šių veiksmų atlikimas vienu metu yra neteisėtas.

Oficialusis Kijevas skaudžiai moka už netoliaregišką sprendimą liepą panaikinti tuo metu į užsienį išvykusiam buvusiam Gruzijos prezidentui bei Ukrainos Odesos srities gubernatoriui pilietybę. Po to, kai rugsėjo viduryje savo rėmėjų jis buvo tiesiog įneštas „atgal“ į Ukrainos teritoriją, istorijoms „aplink M.Saakaschvillį“ galo nematyti. Be čia išvardytų ir ne tik šių „pastiprinimų“ istorija veikiausiai jau būtų išsisėmusi.

Jau po Nyderlandų sprendimo M.Saakashvillis televizijoje „News One“ pareiškė, kad yra gavęs pilietybės pasiūlymų iš kelių Europos valstybių, bent jau jų pagrindinių politikų, turi darbo pasiūlymą JAV, taigi galįs išvykti bet kada ir bet kur, tačiau gins savo teises Ukrainoje. Taip pat skelbia veiksiąs ramiai, be provokacijų, ir tai skamba kiek anekdotiškai. Pasak politiko, oficialusis Kijevas nori uždaryti jį į namų areštą, kad parengtų pagrindus jo ekstradicijai į Gruziją. Rugsėjo pradžioje Ukraina ne pirmą kartą gavo Tbilisio užklausimą dėl M.Saakashvillio paieškos, suėmimo bei ekstradicijos, generalinei prokuratūrai pavesta atlikti ekstradicijos prašymo analizę.

Buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis jėga bando sugrįžti į Ukrainą. EPA – ELTA nuotr.

2014 ir 2015 metais Kijevas prašymus dėl buvusio Gruzijos prezidento ekstradicijos atmetė. Gruodžio 21 dienos ieškiniu Kijevo apygardos teismui (atsakovė – Ukrainos teisingumo ministerija) M.Saakasvillis reikalauja pripažinti ekstradicijos prašymo patikrą neteisėta.

Po pasilaipiojimo stogais politikas parašė privatų laišką Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai, kuriame siūlė kartu ieškoti konflikto sprendimo kelių, bet kai Prezidento administracija laišką paskelbė, gruodžio 20-ąją savo „Facebooko“ paskyroje jau viešai ragino Ukrainos prezidentą atsistatydinti kaip nesugebantį keisti situacijos šalyje į gerąją pusę. Politikas taip pat apkaltino Prezidento administraciją provokacija, ant kurios jis „papuolęs“, kai gruodžio 17-ąją surengto mitingo metu su rėmėjais mėgino šturmuoti Oktiabrsko rūmus Kijeve, bet gavo teisėsaugininkų atkirtį. Tada nukentėjo 32 pareigūnai, į medikus kreipėsi ir pora civilių.

M.Saakashvilio demaršus jau komentuoja Kijeve akredituoti Vakarų diplomatai, per metinę spaudos konferenciją dėl „po aikštes bėgiojančio ir sumaištį keliančio gruzinų politiko“ užuojautą ukrainiečių tautai veidmainiškai skelbė Rusijos prezidentas. Taip, politikas jau neabejotina tarptautinė žvaigždė – pavardė Mikheil Saakashvilli „Google“ paieškos sistemoje renka 1 470 000 nuorodų. Vis dėlto žurnalo „Korrespondent“ sudarytame 2017-ųjų įtakingiausių ukrainiečių šimtuke maištingojo gruzino nėra.

Galima būtų atsidusti – tas intermedijų serialas kažkada juk baigsis. Bet yra ir neintermedinė pusė. Gruodžio 18-ąją buvęs Gruzijos pasiuntinybės Kijeve spaudos atstovas Bacho Korchilava savo „Facebooko“ puslapyje informavo, kad per Ukrainos rytų separatistų artilerijos ataką prie Svetlogorsko buvo sužeisti ar kontūzyti 8 „Gruzinų legiono“ kovotojai (vėliau patikslinta – nukentėjo 6 gruzinai ir 2 ukrainiečiai). „Legioną“ sudaro nepamainomo vado Mamukos Mamulashvilio vadovaujami 150 karių (anksčiau tarnavusių Gruzijos armijoje ir iš jos pasitraukusių arba atleistų), kurie nuo 2014-ųjų pradžios paraginti M.Saakasvilio nutarė padėti ukrainiečiams kautis su Rusijos samdiniais Ukrainos rytuose. Taip gruzinai atsidėkoja ukrainiečių tautai už solidarumą 2008-aisiais, kai Rusija okupavo dalį Gruzijos teritorijos.

Artilerijos ataka prieš „Gruzinų legiono“ savanorius sutapo su M.Saakshvillio rėmėjų suaktyvėjimu Kijeve ir paskatino visokius spėliojimus tarp politikų ir ekspertų benduomenėje. Sąmokslo teorijas dar pakurstė gruzinų naujienų agentūra „Timer“, kuriai vienas „Gruzinų legiono“ karys anonimiškumo pagrindais išsakė kovotojų įtarimą, jog atakavusieji tiksliai žinojo jų koordinates. „Legiono“ vadas M.Mamulashvilis atsisakė pativirtinti arba paneigti šią informaciją.

Michailas Saakašvilis grįžta į Ukrainą. Bet ar dėl to Ukrainai – geriau? EPA – ELTA nuotr.

2016-ųjų gegužę po atitinkamų sutarčių sudarymo legionas tapo motorizuoto pėstininkų bataliono „Kijevo Rusia“ padaliniu, vis dėlto Gruzijos valdžios požiūris į Ukrainos pusėje kariaujančius tautiečius nevienaprasmis – šios šalies gynybos bei vidaus reikalų ministerijos net yra paskelbusios oficialius perspėjimus dėl Gruzijos piliečių dalyvavimo koviniuose veiksmuose užsienio šalių teritorijose. Tiesa, „legionieriai“ perspėjimo nepažeidžia, nes jis liečia kariaujančius tokių grupuočių kaip „Islamo valstybė“ pusėje, o jie juk kaunasi prieš neteisėtas rusų separatistų karines struktūras. Vis dėlto į „legionierius“ su tam tikru nerimu dairomasi, mat  Tbilisyje daugelis politikų mano, jog jie visiškai pavaldūs M.Saakashvilliui. Buvęs Gruzijos prezidentas asmeniškai gerai pažįsta „legionierių“ vadą bei daugelį kovotojų, daug kartų pas juos lankėsi ir net likdavo nakvoti.

Kai situaciją aplink „Legioną“ komentuoja Gruzijos pasiuntinys Ukrainoje Gela Dumbadzė – tai yra tikras nerimo Tbilisyje ženklas, pasak radijo „Svoboda“ korespondento Georgijaus Kobaladzės (12 20), premjero Giorgiaus Kvirikashvilio vyriausybėje supranta su „Legionu“ susijusias politines rizikas. M.Saakashvillis ir jo vadovaujamas opozicinis „Vieningas nacionalinis judėjimas“ (VNJ) neslepia planų stiprinti spaudimą dabartinei šalies valdžiai, taip pat buvusio Gruzijos prezidento ekstradicijos į tėvynę atveju. Partija gruodžio 9-ąją paskelbė apie parašų rinkimą po reikalavimu Ukrainos bei Gruzijos valdžioms nutraukti M.Saakasvillio politinį persekiojimą, priešingu atveju pagrasino masiniais protestais. Deja, ima veikti „Real politic“ versija, nors vienas VNJ lyderių Nugzaras Ciklauri primena, kad Donbase Ukrainos pusėje kovojantys gruzinai neturi jokių politinių tikslų ir stiprina Ukrainos-Gruzijos sąjungą prieš bendrą priešą.

saakasvislis_veliava
Gruzijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Primintina, kad prieš M.Saakashvillį tėvynėje iškeltos 4 baudžiamosios bylos, kita vertus, jis žinomas kaip vienas aršiausių Kremliaus priešininkų ir tuo pat metu vadovauja opozicijai Kiieve. Interviu „Svoboda“ (12 20) gruzinų politologas Tornikė Sharashenidzė sakė laikąs tikėtina versija, kad ataka prieš „Gruzinų legioną“ neatsitiktinai sutapo su M.Saakashvillio vadovaujamomis protesto akcijomis Kijeve – Maskvos netenkina gruzinų politiko įtakos stiprėjimas, o „Legioną“ Kremlius vertina kaip jo „galios instrumentą“. Taigi atakavusi gruzinų savanorius Ukrainoje Maskva parodė savo nepasitenkinimą įvykių raida Kijeve. Kita vertus, aplinkybėms pasisukus taip, kad legionieriai patrauktų į Kijevą, politiškai tai labai susilpnintų M.Saakashvillį – jie vis dėlto Gruzijos, o ne Ukrainos piliečiai.

Žodžiu, iš kurios pusės bežiūrėsi – beveik visur sumaištis. Tai ypač apmaudu, nes M.Saakasvillis, kurį norisi prisiminti kaip talentingą reformatorių, šį savo politinį paveldą barsto pavydėtinai energingai.

2017.12.30; 06:00

Teismas atsisakė paleisti iš namų arešto už užstatą buvusį Donaldo Trampo (Donald Trump) rinkimų kampanijos vadovą Polą Manafortą (Paul Manafort). Tai pranešė televizijos kanalas CNN, pasakodamas apie pirmadienį Vašingtone įvykusį teismo posėdį.

Teisėja Emi Džekson (Amy Jackson) pareiškė neturinti „pakankamos informacijos“ apie kaltinamojo ir jo verslo partnerio Riko Geitso (Rick Gates) finansinę būklę, kad galėtų panaikinti namų areštą. Jiems abiem draudžiama palikti JAV teritoriją, be to, jie turi nešioti specialius daviklius, perduodančius informaciją apie jų buvimo vietą.

Pasak teisėjos, ji tikisi gauti daugiau informacijos apie abiejų kaltinamųjų finansinius reikalus bei tikrąjį jų turto dydį ir grįš prie šio klausimo kitame posėdyje, kuris paskirtas gruodžio 11 d.

P. Manafortui namų areštas buvo paskirtas prieš savaitę. Jam ir jo verslo partneriui R. Geitsui pateikti kaltinimai pagal 12 punktų, įskaitant pinigų plovimą ir mokesčių vengimą.

Teismas nustatė P. Manafortui 10 milijonų dolerių užstatą. Jo advokatai pareiškė, kad P. Manaforto turtas sudaro 28 milijonus dolerių, bet prokuroras tuo suabejojo ir mano, jog kol kas nepateikta duomenų, rodančių, kad jis gali sumokėti 10 milijonų dolerių užstatą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.07; 00:10

Generalinė prokuratūra Vilniaus apygardos teismui pateikė skundą prašant panaikinti gegužės 31 d. paskelbtą Vilniaus miesto apylinkės teisėjo nutartį, kuria buvo atmestas prokuratūros prašymas leisti pratęsti anksčiau skirtą 20 dienų suėmimo terminą vienam iš įtariamųjų rezonansinėje didelės apimties korupcijos byloje.

Po šios Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties įtariamasis iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo buvo paleistas baigiantis gegužės 13 d. teismo nutartimi skirtam suėmimo terminui.  

Šiandien teismui pateiktame skunde taip pat prašoma teismo  leisti pratęsti įtariamajam suėmimo terminą dviems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo aukštesnio teismo sprendimo priėmimo dienos, nes, skundą pateikusio prokuroro manymu, dabar sunkiais nusikaltimais įtariamam asmeniui skirtos kardomosios priemonės yra nepakankamos siekiant užtikrinti jo dalyvavimą baudžiamajame procese, apriboti galimybes trukdyti tyrimui, daryti poveikį su tyrimu susijusiems asmenims ar sunaikinti, paslėpti ikiteisminiam tyrimui reikšmingus daiktus.

Šiuo metu įtariamajam skirtos šios kardomosios priemonės: 25 tūkstančių eurų piniginis užstatas, namų areštas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti, uždraudžiant bendrauti su nurodytais įtariamajam asmenimis.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra.

2016.06.04; 08:51

Lietuvos generalinė prokuratūra sausio 5-ąją išplatino oficialų pareiškimą dėl "Viktoro Uspaskicho paskelbtų tiesos neatitinkančių ir visuomenę dezinformuojančių teiginių“. Slaptai.lt skelbia visą Lietuvos Generalinės prokuratūros pranešimą.

Viešai paskelbtame tekste, kuris pasirašytas Viktoro Uspaskich vardu, buvo paskelbti tiesos neatitinkantys ir visuomenę dezinformuojantys teiginiai apie ikiteisminį tyrimą ir procesines baudžiamojo persekiojimo priemones.

Continue reading „Dėl tiesos neatitinkančių teiginių“

Nuo 2014-ųjų metų vasario mėnesio vyresnioji Uzbekistano prezidento duktė Gulnara Karimova laikoma „namų arešto sąlygomis“ savo asmeninėje viloje prie Taškento.

Jai draudžiama naudotis telefono ryšiu bei internetu. Jos asmeninis puslapis internete – užblokuotas. Jos namas Šveicarijoje – tuščias. Visos jai priklausiusios prestižinės parduotuvės – uždarytos. Tiesa, karts nuo karto G.Karimovai pavyskta spaudai išsiųsti laiškų, kuriuose „Uzbekistano princese“ iki šiol tituluota gražuolė skundžiasi savo likimu.

Continue reading „Uzbekistano princesė“