Danijos kariai. Slaptai.lt nuotr.
Europos Sąjungos planai per ateinančius metus padidinti gynybai skiriamą sumą iki 22,5 milijardų eurų yra nepakankama bloko ambicijoms įgyvendinti, ketvirtadienį paskelbė Europos Audito Rūmai.
 
Jei ES mėgintų ginti save be NATO sąjungininkių JAV pagalbos, „apskaičiuota, kad dabartiniam pajėgumų tarpui peržengti prireiktų kelių šimtų milijardų eurų“, pabrėžiama Europos Audito Rūmų ataskaitoje.
 
Europos šalys, ypač Prancūzija, vis intensyviau svarstė galimą bendrosios gynybos pajėgumų su „strategine autonomija“ įtvirtinimą. Štai kodėl 2021–2027 metų bloko biudžeto ciklo laikotarpiu gynybos išlaidas ketinama padidinti 700 proc., nuo 2,8 mlrd. eurų per dabartinį daugiametį ciklą.
 
Tačiau pranešime pabrėžiama, kad ši iniciatyva labai sutaptų su tuo, ką daro NATO. Visos, išskyrus penkias iš 28 Europos Sąjungos valstybių narių, priklauso NATO.
 
Ataskaitoje taip pat pažymima, kad ES šalys neturi vieningo blokui kylančios grėsmės suvokimo, vizijos, iš ko turėtų susidaryti gynybos pajėgos, ar net bendrų įsipareigojimo taisyklių.
Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.
 
Pavyzdžiui, kai kurios valstybės narės „yra linkusios sutelkti dėmesį į teritorinę gynybą nuo Rusijos keliamų karinių grėsmių, o kitos labiau orientuotos į saugumo iššūkius, kurių šaknys – Šiaurės Afrikoje ar Artimuosiuose Rytuose“. Taigi, kaip teigiama ataskaitoje, ES požiūris į gynybą „nėra iki galo aiškus“.
 
Buvęs Estijos premjeras ir Europos Audito Rūmų narys Juhanas Partsas, atsakingas už ES išlaidų nagrinėjimą, ambicijų ir turimų resursų neatitikimą pavadino „didžiuliu“.
 
AFP naujienų agentūros reporteriams jis sakė, kad „visos apimties karinis ES planavimas yra NATO veiklos dupliavimas“, tačiau pažymėjo, kad tai yra politikų, o ne auditorių problema.
 
Vis dėlto, J. Partsas teigė, kad pats faktas, jog NATO narė Didžioji Britanija yra pasiruošusi palikti bloką, turėtų pristabdyti tuos, kurie nori sumažinti atotrūkį tarp išlaidų ir strateginių tikslų.
Britų kariai. Slaptai.lt nuotr.
 
„Jei labai didelė narė, turinti didžiulį karinį biudžetą ir stiprias pajėgas, palieka ES, tada šis tarpas tampa tik dar didesnis, – sakė J. Partsas. – Jei šnekame apie „strateginę autonomiją“ ir nesutapimą su resursais, tuo atveju, jei didžiausią sumą gynybai išleidžianti šalis pasitrauks, tada „strateginė autonomija“ tampa dar mažiau realistiška“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.13; 08:43

Balandžio 10 d. krašto apsaugos ministras Raimondas Karoblis ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas susitiks su į Lietuvą atvykstančiais Nyderlandų gynybos ministre p. Jeanine Hennis-Plasschaert ir kariuomenės vadu generolu Tomu Middendorpu (Tom Middendorp). 

Nyderlandų gynybos ministrė Jeanine Hennis-Plasschaert

Krašto apsaugos ministerijoje vyks dvišalis Lietuvos ir Nyderlandų krašto apsaugos vadovų susitikimas. Jame bus aptariami regiono saugumo, dvišalio bendradarbiavimo gynybos srityje klausimai. Taip pat ministrai ir vadai aptars ir klausimus, susijusius su Lietuvoje dislokuota NATO priešakinių pajėgų bataliono kovine grupe, kuriai savo karius ir techniką yra skyrę ir Nyderlandai.

Po dvišalio susitikimo Lietuvos ir Nyderlandų gynybos ministrai ir kariuomenių vadai vyks į Ruklą, kur dislokuota NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė. Čia suplanuotas susitikimas su grupės vadovybe, olandų kariais, Gaižiūnų poligone svečiams kovinė grupė kartu su Lietuvos kariais pademonstruos pratybų epizodą.

Nyderlandų kariuomenės vadas generolas Tomas Middendorpas

Rukloje dislokuotam Vokietijos vadovaujam NATO pajėgų batalionui Nyderlandai yra skyrę apie 250 karių. Kartu olandų karai atsigabeno ir įvairios karinės ginkluotės ir įrangos – apie 40 įvairios karinės technikos: pėstininkų kovos mašinų CV 90, žvalgybos transporto priemonių „Fennek“, transporto priemonių „Boxer“, šarvuotų remonto evakavimo mašinų, kt. Lietuvoje dislokuotų Nyderlandų pajėgų pagrindą sudaro Havelte įsikūrusio Nyderlandų kariuomenės Sausumos pajėgų 43-iosios mechanizuotosios pėstininkų brigados 44-ojo Nyderlandų mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariai. 44-ojo bataliono kariai Lietuvoje bus dislokuoti iki liepos, po vėliau juos keis kariai iš 13-osios brigados.

NATO bataliono grupei priskirti kariai – ne vieninteliai, šiuo metu dislokuoti Lietuvoje. Nuo sausio Nyderlandų karinių oro pajėgų kontingentas yra dislokuotas Šiauliuose, iš kur su keturiais naikintuvais F-16 vykdo NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse. Tai jau antroji olandų karių misija. Be to, Nyderlandų kariai yra vykdę oro policijos misijos pastiprinimą iš Malborko oro bazės Lenkijoje 2014 m. rugsėjo-gruodžio mėn.   Be to,  du  Nyderlandų kariuomenės atstovai tarnauja  Vilniuje veikiančiame NATO pajėgų integravimo vienete.

Informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija.

2017.04.09; 15:35

Kovo 2 d. Lietuvos kariuomenės Jungtiniame štabe Vilniuje vyko kasmetinis Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Jono Vytauto Žuko susitikimas su kariuomenės pajėgų, valdybų, štabų ir padalinių vadais (viršininkais). 

Lietuvos ginkluotųjų pajėgų gynybos štabas. Slaptai.lt nuotr.

Susitikimas surengtas siekiant aptarti praėjusių metų veiklą, kariuomenės aktualijas ir supažindinti dalyvius su kariuomenės vado nustatytais šių metų veiklos prioritetais.

Šiame susitikime taip pat dalyvavo ir krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, ministerijos departamentų ir kitų krašto apsaugos sistemos institucijų vadovai.

Ministras R. Karoblis savo pasisakymo metu padėkojo vadams už jų tarnybą ir pastangas, apžvelgė geopolitinę ir saugumo situaciją, išsakė savo poziciją dėl krašto apsaugos sistemos vystymo perspektyvų, papildomai visus supažindino su pastaraisiais Valstybės gynimo tarybos sprendimais dėl papildomų 150 mln. eurų skyrimo krašto apsaugai 2018 metais, kariuomenės pajėgumų vystymo ir plėtros.

„Besikeičiant geopolitinei situacijai, gynybos stiprinimas ir plėtra yra vienas svarbiausių prioritetų regioniniu mastu. Todėl dirbkime tokiais būdais, kad rastume geriausius sprendimus, kaip sustiprinti mūsų šalies gynybinius pajėgumus“, – paragino susitikimo dalyvius ministras.

R.Karoblis taip pat išsakė siekį užtikrinti, kad krašto apsaugos įsigijimų sistema taptų kuo skaidresnė ir efektyvesnė. Pasak jo, tuo tikslu įkurta centralizuota įsigijimų agentūra savo veiklą palaipsniui turėtų pradėti jau kitų metų pradžioje.

Lietuvos kariuomenės vadas savo pranešimo pradžioje aptarė esmines saugumo grėsmes, išskirdamas konvencines, informacines, hibridines, kibernetines ir terorizmo bei apžvelgė praėjusių metų veiklos rezultatus. 

Lietuvos Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Praėję metai Lietuvos kariuomenei buvo kupini iššūkių ir naujovių, tačiau tik tokiomis sąlygomis galime judėti į priekį karinio rengimo ir aprūpinimo srityse. Vyko daug pratybų, orientuotų į valstybės ginkluotą gynybą, kuriose dalyvavo ir kitos su šalies gynyba susijusios institucijos. Mano požiūriu, pagrindinės pratybos pernai pavyko geriau nei 2015 metais, tarpinstitucinis suderinamumas gerėja, spragų ir nesusikalbėjimų pastebime vis mažiau“, – pažymėjo gen. ltn. J. V. Žukas.

Kaip pasiekusias iškeltus tikslus generolas įvardino ir kariuomenės Taikos meto užduočių operacinių pajėgų pratybas, sveikino karo prievolininkų mobilizacijos elementų įtraukimą į pratybas, aptarė greitojo reagavimo pajėgų pratybas, šių pajėgų komplektavimo progresą ir pagrindinius pagalbos ekstremaliose situacijose teikimo kitoms institucijoms atvejus.

Kariuomenės vadas atkreipė dėmesį į tebevykdomą Jungtinio štabo reformą, padėsiančią efektyviau valdyti ir vadovauti kariuomenei. Taip pat į pernai pasiektą proveržį plečiant kariuomenės personalą, gerėjantį karių aprūpinimo organizavimą ir tarnybos sąlygų užtikrinimą, svarbiausius kariuomenės modernizacijos ir infrastruktūros plėtros projektus, įsigijimų vykdymą ir sąjungininkų buvimą Lietuvoje.

Įvardindamas šių metų veiklos prioritetus, gen. ltn. J. V. Žukas pirmiausiai akcentavo pasirengimą ginkluotai valstybės gynybai pagal operacinius gynybos planus.

„Turime vis labiau orientuoti karinį rengimą į šalies gynybos planus – į jų testavimą ir tobulinimą, atitinkamai komplektuoti karinius vienetus personalu, aprūpinti juos kritine įranga, sukaupti nustatytą kiekį atsargų, tobulinti kariuomenės rezervo sistemą ir gerinti sąveiką su šalies ginkluotosioms pajėgoms karo atveju priklausančiomis institucijomis“, – sakė kariuomenės vadas.

Prioritetine veikla šiemet bus laikomas ir nacionalinių Greitojo reagavimo bei Taikos meto užduočių operacinių pajėgų parengties gerinimas. Šiame kontekste numatyta personalu, ginkluote, technika ir įranga sukomplektuoti Greitojo reagavimo pajėgų pagrindą sudarančius Algirdo ir Birutės batalionus.

Savo pranešime kariuomenės vadas įvardino poreikį toliau tobulinti kariuomenės valdymo, kontrolės ir logistikos sistemas. Kalbėdamas apie pastarąją sistemą jis atkreipė vadų dėmesį į būtiną viešųjų pirkimų organizavimo preciziškumą ir skaidrumą. Svarbiu įvardintas ir atgrasymo bei pasirengimo kolektyvinei gynybai stiprinimas, priimančiosios šalies paramos sąjungininkams teikimas.

Gen. ltn. J. V. Žukas taip pat nurodė tęsti kariuomenės personalo plėtrą ir skirti didesnį dėmesį karių motyvacijos kėlimui. Taip pat atsižvelgti į visas identifikuotas pamokas organizuojant šauktinių tarnybą, tobulinti jaunesniųjų vadų rengimo sistemą, pagal galimybes gerinti karių tarnybos sąlygas, įgyvendinti kariams suteiktas socialines garantijas.

Šiemet kariuomenės laukia dar vienas iššūkis – metais paspartinta Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ plėtra, kurią, Valstybės gynimo tarybos sprendimu, reikės įgyvendinti per trejus ateinančius metus. Be šio, prie kariuomenės pajėgumų vystymo prioriteto buvo įvardinta ir toliau tęsti Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės Jungtinio štabo koordinaciją įgyvendinant modernizacijos ir įsigijimų projektus, racionalų kariuomenės resursų perskirstymą ir paramą infrastruktūros plėtros projektų organizatoriams.

Renginio dalyviams taip pat buvo pristatyti pranešimai apie saugumo situaciją, pagrindines šiais metais Lietuvoje planuojamas karines pratybas, karių socialinių garantijų gerinimo ir personalo plėtros planus, karo prievolės organizavimą ir jaunuolių verbavimą į profesinę karo tarnybą, šauktinių karių teisių pažeidimų prevenciją. Apžvelgti ir aktualiausi, neseniai įsigalioję teisės aktai bei jų pakeitimai, KAM vykdomų kariuomenės modernizacijos ir infrastruktūros plėtros projektų eiga, karių aprūpinimo apranga ir ekipuote situacija bei perspektyvos, kiti aktualūs klausimai.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.03.03; 06:00

„Į Lietuvą nuo sausio pabaigos atvykstančio NATO priešakinių pajėgų bataliono misija yra gynybinio pobūdžio ir skirta Rusijos atgrasymui. Vokietijos vadovaujamo daugianacionalinio bataliono kariai Lietuvoje dalyvaus pratybose su mūsų kariais, o agresijos prieš Lietuvą atveju kartu su Lietuvos kariuomenės ir papildomai atvykstančiais sąjungininkų padaliniais gins Lietuvą“ – sako Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras. 

Spaudos konferencijos metu.

Sausio 18 d. Rukloje (Jonavos r.) pristatytas Lietuvos kariuomenės pasirengimas šalyje nuo vasario priimti NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės karius ir karinę techniką.

Į Lietuvą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupę pradės atvykti jau nuo 2017 m. sausio pabaigos, tai bus nedidelė vokiečių karių grupė, kuri koordinuos kitų tarptautinio bataliono vienetų atvykimą.

Pasak generolo, pagrindinis sąjungininkų pajėgų karių ir karinės technikos judėjimas prasidės vasario mėnesį. Planuojama, kad visi NATO priešakinių pajėgų bataliono padaliniai į Lietuvą atvyks ir pasieks operacinį pajėgumą iki š. m. birželio vidurio. 

Lietuvoje dislokuojamam NATO batalionui vadovaus ir jo pagrindą sudarys Vokietijos kariai iš 122-ojo mechanizuoto bataliono, atvyksiančio iš savo nuolatinės dislokacijos vietos Bavarijoje. 

Tarptautinis batalionas įsikurs Rukloje ir treniruosis su Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ kariais. „NATO priešakinių pajėgų batalionas bus parengtas veikti tiek brigados „Geležinis Vilkas“ sudėtyje, tiek ir atskirai“, – sakė Jungtinio Štabo Planavimo valdybos viršininkas pulkininkas Gintaras Ažubalis. 

2017-2018 metų laikotarpiui batalione tarnaus Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, Kroatijos ir Prancūzijos kariai. 

Lietuvoje bus dislokuota iš viso apie 1200 NATO priešakinių pajėgų bataliono karių, o esant poreikiui arba tam tikram laikotarpiui (pvz. pratyboms) bus siunčiamas pastiprinimas. 

Čia bus priimami NATO kariai.

Pasak plk. G. Ažubalio, Lietuvoje dislokuojama NATO bataliono kovinė grupė bus sudaryta iš tankais ir pėstininkų kovos mašinomis aprūpintų manevrinių vienetų, taip pat sunkiosios artilerijos, žvalgybos, inžinerijos ir kitų paramos vienetų.

Skirtingais laikotarpiais, Lietuvoje bus dislokuota dešimtys tankų ir šarvuotos technikos bei keli šimtai ratinės karinės technikos – tankų „Leopard 2“, šarvuočių CV90, „Boxer“, „Fennek“ ir kitų.

Lietuva atvykstančiam NATO priešakinių pajėgų batalionui suteiks priimančiosios šalies paramą. „Mums tai unikalus ir sudėtingas, gerąja prasme, projektas. Pirmą kartą priimame tokio dydžio kovinę grupę. Daug personalo, daug ginkluotės. Ir priimame ne trumpam laikotarpiui, bet nuolatiniam dislokavimui“, – sakė Jungtinio Štabo viršininko pavaduotojas pulkininkas leitenantas Valdas Dambrauskas. 

Žvilgsnis iš paukščio skrydžio.

Šiuo metu Mokomajame pulke remontuojamos kareivinės, kuriose bus apgyvendinti sąjungininkų bataliono kovinės grupės kariai, ruošiama teritorija, kur bus dislokuojami šio vieneto gyvenamieji bei darbui skirti konteineriai, ryšio antenos, sporto ir laisvalaikio zonos, medicinos punktas, kur planuojama skirti darbo vietas sąjungininkų karo medikams ir vietą jų medicininiams konteineriams. Taip pat remontuojamas bendrabutis, kuriame planuojama apgyvendinti dalį atvykstančių sąjungininkų, įrenginėjamos aikšteles, kuriose planuojama išdėstyti sąjungininkų bataliono kovinės grupės logistinius konteinerius ir laikyti karinę techniką. 

Dalį infrastruktūros atnaujinimo ir plėtros darbų Ruklos įguloje ir Linkaičiuose ketinama užbaigti iki 2017 m. vasario.

Dėl agresyvių Rusijos veiksmų Ukrainoje ir pasikeitusios saugumo situacijos, Varšuvos NATO viršūnių susitikime valstybių lyderiai priėmė sprendimą nuo 2017 m. trijose Baltijos valstybėse ir Lenkijoje sustiprinti sąjungininkų buvimą dislokuojant po NATO priešakinių pajėgų bataliono dydžio kovines grupes.

Nuotraukų autoriai – Ieva Budzeikaitė (LK) ir vyr. srž. sp. Lukas Kalvaitis (KAM).

Informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija.

2017.01.18; 06:59

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas Lietuvos kariuomenės Gaižiūnų poligone Rukloje pasitiko Šiaurės Atlanto tarybos narius, kurie su dviejų dienų vizitu buvo atvykę į Lietuvą susipažinti su saugumo situacija regione, aptarti NATO adaptaciją pasikeitusiai saugumo aplinkai.

Ministras J. Olekas dar kartą pasveikino gynybos ministrų susitikime priimtą principinį sprendimą dislokuoti didesnes sąjungininkų pajėgas rytinėje NATO dalyje. „Mūsų siekis, kad Lietuvoje būtų dislokuotas tarptautinis batalionas atgrasymui ir gynybai“, – sako ministras.

Continue reading „NATO šalių ambasadoriai Rukloje aptarė NATO buvimo didinimą rytinėje Aljanso dalyje“

Į Baltijos šalyse lapkritį prasidėsiančias pratybas „Arkadinė Jungtis 2015“ (angl. Arcade Fusion) ir „Baltijos šeimininkas“ (angl. Baltic Host) yra jau atvykusi dauguma NATO sąjungininkų greitojo reagavimo pajėgų korpuso vadavietės (angl. Alied Rapid Reaction Corps Headquarters, ARRC HQ) karių, technikos ir įrangos.

Continue reading „Vyksta pasirengimas NATO vadavietės pratyboms Baltijos šalyse“