JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienio vakarą atvyko į Briuselį dalyvauti NATO viršūnių susitikime „nepastebėtas“ Belgijos valdžios, kadangi tuo metu šios šalies rinktinė Sankt Peterburge žaidė pasaulio futbolo čempionato pusfinalio rungtynes su Prancūzija, praneša laikraštis „Le Soir“.

Leidinio žiniomis, niekas iš Belgijos vadovų nesutiko D. Trumpo, nes visi mėgavosi futbolu. Belgijos karalius Pilypas ir užsienio reikalų ministras Didier Reyndersas rungtynes stebėjo Sankt Peterburge, o premjeras Charlesas Michelis – vienoje iš aistruolių zonų Bren le Konto mieste.

Laikraštis praneša, kad Amerikos prezidentą sutiko tik Belgijos užsienio reikalų ministerijos atstovas.

NATO viršūnių susitikimas vyks Briuselyje liepos 11-12 dienomis. JAV prezidentui D. Trumpui jis bus antrasis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.12; 05:00

Jungtinės Amerikos Valstijos turėtų vertinti Europą kaip artimiausią sąjungininkę, prieš artėjantį NATO viršūnių susitikimą kreipdamasis į prezidentą Donaldą Trumpą sakė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas, pabrėždamas, kad Europa gynybai skiria kelis kartus daugiau nei Rusija.

„Miela Amerika, vertink savo sąjungininkus, nes, tiesą sakant, neturi jų tiek jau daug. Ir, miela Europa, daugiau lėšų skirk savo gynybai, nes visi nori, kad jų sąjungininkas būtų gerai pasiruošęs ir apsirūpinęs“, – kalbėjo D. Tuskas. „Pinigai – svarbu, bet dar svarbiau turėtų būti tikras solidarumas“, – pridūrė jis.

Be kita ko, D. Tuskas mėgino atremti teiginį, kad tik JAV gina Europą. Jis priminė, kad Europa pirmoji plačiu mastu sureagavo po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios išpuolių JAV ir po to vykusiame Afganistano kare neteko 870 karių.

„Mielas pone prezidente, prašau, prisiminkite tai rytoj, kai susitiksime NATO viršūnių susitikime, o dar svarbiau – prisiminkite tai, kai Helsinkyje susitiksite su (Rusijos) prezidentu Vladimiru Putinu. Visada gerai žinoti, kas tavo strateginis draugas, o kas – strateginė problema“, – sakė EVT vadovas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.11; 05:42

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su kitų 27 NATO valstybių vadovais Belgijos sostinėje aptarė tolesnį Aljanso gynybinių pajėgumų stiprinimą, adekvataus finansavimo gynybai užtikrinimą, kovą su augančiu terorizmu.

Susitikimo pradžioje, dalyvaujant Belgų Karaliui Philippe‘ui, atidarytas naujasis NATO būstinės pastatas ir atidengti transatlantinę vienybę simbolizuojantys Berlyno sienos bei Rugsėjo 11-osios memorialai. Būtent per 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristines atakas Niujorke vienintelį kartą buvo aktyvuotas Vašingtono sutarties 5-asis straipsnis, kuris įtvirtina pagrindinį NATO kolektyvinės gynybos principą.

NATO valstybių vadovai pritarė sprendimui, kad Aljansas kaip organizacija taptų su ISIS kovojančios koalicijos dalimi. Prezidentės teigimu, tragedijos Mančesteryje, Paryžiuje, Briuselyje ir kituose Europos miestuose labai aiškiai parodė, kad terorizmo grėsmė šiandien yra labai arti Europos žmonių. Todėl reikalingos sutelktos tiek NATO, tiek visos tarptautinės bendruomenės pastangos jai įveikti.

Aptariant tolesnį Aljanso gynybos stiprinimą, šalies vadovė pabrėžė, kad bendras tikslas – stiprus, gerai pasirengęs ir maksimaliai greitas NATO. Rusija toliau tęsia intensyvią militarizaciją rytiniame Aljanso pasienyje, dislokuoja taktinius ginklus ir repetuoja prieš Vakarus nukreiptus scenarijus. Rudenį laukia plataus masto puolamojo pobūdžio pratybos „Zapad 2017“. Toks agresyvus ir nenuspėjamas Rusijos elgesys verčia Aljansą adekvačiai reaguoti į kylančią grėsmę ir stiprinti savo kovinę parengtį bei gynybinius pajėgumus.

Šalies vadovės teigimu, būtina parengti nuolatos atnaujinamus gynybos planus, numatyti karinius scenarijus ir reformuoti NATO sprendimų priėmimą, jį greitinant ir dalį galių perduodant NATO vyriausiajam karinių pajėgų vadui (SACEUR).

Pasak Prezidentės, antrasis uždavinys – užtikrinti, kad prireikus Baltijos šalis pasiektų sąjungininkų pagalba. Tam būtina sukurti regioninę oro gynybą ir rasti sprendimus, kurie panaikintų galimą karinę regiono izoliaciją.

Kadangi pagrindinė konvencinė grėsmė Aljanso saugumui kyla iš Rytų, Lietuvos vadovės teigimu, reikia atitinkamai geografiškai perdislokuoti NATO pajėgas ir sunkiąją techniką. Šiuo metu Aljanso daliniai yra išdėstyti pagal pasenusią Šaltojo karo logiką – daugiausia Europos Vakaruose ir Pietuose. Rytiniame flange taip pat būtina užtikrinti nuolatinį sąjungininkų karių ir išankstinį sunkiosios karinės techikos, kuria prireikus galėtų pasinaudoti NATO greitojo reagavimo pajėgos, dislokavimą.

Pasak Prezidentės, Lietuva labai vertina JAV ir kitų NATO sąjungininkų solidarumą bei tiesioginį indėlį į mūsų valstybės saugumą. Lietuvoje baigiama formuoti pirmoji NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės pamaina. Regiono valstybėse nuolatos rotuojasi JAV kariai ir sunkioji technika.

JAV taip pat trečdaliu didina finansavimą Europos atgrasymo iniciatyvai. Kitąmet jis sieks 4,8 mlrd. dolerių.

Prezidentė susitikime pabrėžė, kad kiekvienos narės įsipareigojimas – įnešti savo indėlį į NATO stiprinimą: užtikrinti tinkamą gynybos finansavimą ir savo karinių pajėgų modernizavimą. Lietuvos gynybos išlaidos jau kitąmet viršys 2 proc. BVP. Karinių pajėgų modernizavimo srityje mūsų valstybė yra viena iš lyderių ir gerokai viršija NATO nubrėžtą standartą modernizavimui skirti 20 proc. gynybos lėšų. Lietuva tam skiria 30 proc. visų savo gynybos išlaidų.

Šalies vadovės teigimu, būtina stiprinti ir NATO vaidmenį atremiant nekonvencines grėsmes, veiksmingai kovoti su kibernetinėmis ir informacinėmis atakomis. Prezidentė taip pat pabrėžė, kad NATO turi išlaikyti atvirų durų politiką narystės Aljanse siekiančioms ir jai pasirengusioms valstybėms. Šalies vadovė išsakė paramą Gruzijos ir Ukrainos siekiui tapti transatlantinės bendruomenės narėmis.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba

Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

2017.05.26; 07:00

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su dar aštuonių Baltijos ir Vidurio Europos valstybių vadovais kalbėjo apie pasirengimą artėjančiam NATO viršūnių susitikimui. Aptarė prieš metus Velse sutartų sprendimų įgyvendinimą ir kokių gynybos bei atgrasymo veiksmų NATO dar turi imtis regiono saugumui užtikrinti. Susitikime taip pat dalyvavo NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Alexanderis Wershbow.

Bukarešte susirinkę devynių Baltijos ir Vidurio Europos valstybių lyderiai sutarė bendromis jėgomis siekti ilgalaikio NATO sąjungininkų karių ir karinės technikos dislokavimo regione, reguliaraus gynybos planų atnaujinimo. Taip pat bus siekiama gerinti sprendimų priėmimo procedūras ir trumpinti reagavimo laiką.

Continue reading „Bukarešte – pasirengimas NATO viršūnių susitikimui“

nato-little

Il­gai lauk­tas Či­ka­gos (JAV) su­si­ti­ki­mas nu­brė­žė svar­bias gai­res tiek NATO at­ei­ties klau­si­mais, tiek pri­imant eko­no­mi­nius spren­di­mus. Čia vy­ku­sia­me NATO va­do­vų su­si­ti­ki­me bu­vo svars­to­mi NATO ko­lek­ty­vi­nės gy­ny­bos stip­ri­ni­mo, prieš­ra­ke­ti­nės gy­ny­bos, mi­si­jos Af­ga­nis­ta­ne ir ko­vos su nau­jo­mis grės­mė­mis klau­si­mai.

NATO vir­šū­nių su­si­ti­ki­me pri­im­ta 13 do­ku­men­tų. Svar­biau­si – NATO vir­šū­nių su­si­ti­ki­mo de­kla­ra­ci­ja ir pla­tus gy­ny­bos įsi­pa­rei­go­ji­mų pa­ke­tas „NATO pa­jė­gu­mai 2020“ – nu­ma­to efek­ty­vios gy­ny­bos stip­ri­ni­mo prie­mo­nes da­bar ir po de­šim­ties me­tų. Su­tar­ta įgy­ven­din­ti Al­jan­so na­rių tar­pu­sa­vio ben­dra­dar­bia­vi­mo ir są­vei­kos stip­ri­ni­mo ini­cia­ty­vas „Iš­ma­nio­ji gy­ny­ba“ ir „Su­jung­to­sios pa­jė­gos“, ku­rios pa­dės efek­ty­viai ir so­li­da­riai pa­nau­do­ti NATO ša­lių ka­ri­nius, fi­nan­si­nius ir tech­no­lo­gi­nius pa­jė­gu­mus. „Iš­ma­nio­sios gy­ny­bos“ ini­cia­ty­va apims ir Lie­tu­vai ak­tu­a­lias NATO prieš­ra­ke­ti­nės gy­ny­bos sis­te­mą ir oro po­li­ci­jos mi­si­ją Bal­ti­jos vals­ty­bė­se.

Continue reading „NATO susitikimas „sudėliojo taškus““

desantnik_s_kulakom

Lenkija ir Baltijos valstybės pareiškė susirūpinimą dėl Rusijos raketinės gynybos planų Kaliningrado srityje.

Lenkijos prezidentas Bronislavas Komorovskis susitiko su Estijos ir Latvijos prezidentais prieš NATO viršūnių susitikimą. NATO susitikimas vyks gegužės 20-21 dienomis Čikagoje.

Lenkijos prezidentas oficialiai pareiškė, jog būtina atidžiai stebėti pokyčius regione, nes Rusija skelbia apie naujų sistemų dislokavimą Kaliningrado srityje. Mat Maskva suaktyvino savo veiksmus šiame regione, reaguodama į JAV priešraketinės gynybos (PRG) projekto įgyvendinimą Rytų Europoje.

Continue reading „Rusija tebedemonstruoja karinius muskulus“