Perspėjantis kelio ženklas – laiptai žemyn. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvoje netylančio savivaldos skaidrumo skandalo atgarsiai jau aidi ir užsienio žiniasklaidoje. Apie tai ketvirtadienį parašė vienas įtakingiausių politikos leidinių „Politico“.
Leidinyje cituojamas Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikina, kad politinė šalies krizė nesutrukdys NATO susitikimo rengimui.
„NATO Vilniaus viršūnių susitikimas vyks su pilnai veikiančia dabartine vyriausybe. Pakeitimai, jei tokių bus, įvyks tik pasibaigus NATO viršūnių susitikimui“, – „Politico“ cituojamas G. Landsbergis.
„Laisvės“ frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas ketvirtadienį pažymėjo, kad toks užsienio žiniasklaidos dėmesys Lietuvai garbės neprideda.
„Šiandien „Politico“ yra straipsnis apie tai, ar ši krizė paveiks NATO samitą. Tai yra labai rimta. Aš siūlau kuo greičiau iš to išeiti ir visus siūlų kamuolius atpainioti“, – akcentavo parlamentaras.
ELTA primena, kad visuomenininko Andriaus Tapino savivaldos tarybų lėšų įsisavinimo tyrimas sukėlė politinę krizę.
Suabejojus, ar ministrai Jurgita Šiugždinienė, Gintarė Skaistė bei Simonas Kairys skaidriai naudojosi kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių partijos prezidiumas priėmė sprendimą siūlyti Seimui surengti pirmalaikius rinkimus. Jeigu parlamentas apsispręstų kitaip, tuomet, pasak TS-LKD, būtų svarstoma dėl Vyriausybės atsistatydinimo.
Konservatorių partijos prezidiumas nurodė savo frakcijai Seime inicijuoti pateikti ir artimiausiu metu siekti tobulinti savivaldos kanceliarinių lėšų naudojimo ir atsiskaitymo tvarkos reglamentavimo pokyčius.
Skandalo įkarštyje švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pripažino negalinti dokumentais pagrįsti savo išlaidų, dirbant Kauno miesto savivaldybėje, todėl atsistatydino. Kylame viršun ar leidžiamės žemyn? Slaptai.lt nuotr.
Laikinosios sostinės taryboje dirbusi G. Skaistė bei S. Kairys taip pat nurodė, kad neturi kaip pagrįsti, kur naudojo tarybos nario veiklai skirtas lėšas. Finansų ministrė, atsidūrusi tokioje situacijoje Kauno miesto savivaldybei pervedė beveik 14 tūkst. eurų.
A. Tapinui tęsiant tyrimą, Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) pradėjo ikiteisminius tyrimus Neringos, Mažeikių, Šilutės, Pagėgių bei Šaulių savivaldybėse.
Savo ruožtu tyrimus dėl galimai pažeisto viešojo intereso Pagėgiuose ir Šilutėje pradėjo ir Generalinė prokuratūra. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai pradėjo tyrimą dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumo.
Pirmą kartą Lietuvoje rengiamas NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 11–12 dienomis Vilniuje. Susitikime tikimasi sulaukti 40–50 užsienio valstybių delegacijų (iki 3000 svečių) bei maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinės žiniasklaidos atstovų.
Skelbiama, kad viršūnių susitikimo darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas Aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui.
Lietuvos ir NATO vėliavų pakėlimo ceremonija sostinės S. Daukanto aikštėje. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Penktadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) bei Užsienio reikalų (URK) komitetai uždaro posėdžio metu aptars Lietuvos pasirengimą vasarą Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.
Parlamentarai sieks išsiaiškinti, kaip formuojama būsimo Aljanso vadovų suvažiavimo darbotvarkė bei tai, kokius siekius susitikimui kelia Vilnius.
„Yra pasirengimas NATO viršūnių susitikimui – labai aiškiai kalbėsimės, kokie yra Lietuvos tikslai“, – Eltai nurodė NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Mes komitetuose pasiūlysime tam tikrą parlamentinį žvilgsnį, ko mes turėtume siekti“, – pridūrė jis.
Konservatorius prasitarė, jog Seime bręsta mintis dėl NATO viršūnių susitikimo bei Lietuvos keliamų tikslų priimti bendrą parlamento rezoliuciją.
„Galbūt netgi pasiūlysime priimti Seimo rezoliuciją, kuri savotiškai įkaltų kuoliukus, kokie yra mūsų tikslai oro gynyboje, regioniniuose planuose, priešakinės gynybos formavime, dėl Ukrainos narystės NATO, dėl Suomijos ir Švedijos, dėl 2 proc. nuo BVP „grindų“ (gynybai – ELTA)“, – svarstė politikas.
„Gali būti, kad bus suformuluota tam tikra pozicija, kuri viešojoje erdvėje yra sklandanti, bet nėra įtvirtinta kažkokiu bent jau institucijos sprendimu“, – būsimo posėdžio darbotvarkę apibendrino L. Kasčiūnas.
Pasak parlamentaro, uždaro posėdžio metu diskusijose dalyvaus ne tik NSGK bei URK nariai, tačiau ir Vyriausybės, Užsienio reikalų, Krašto apsaugos ministerijų, Prezidentūros atstovai.
ELTA primena, kad NATO Viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis. Tokio pobūdžio susitikimas Lietuvoje rengiamas pirmą kartą.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Briuselis, kovo 21 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gavo kvietimą į NATO viršūnių susitikimą liepos mėnesį, tačiau kokiu konkrečiai formatu jis dalyvaus, dar nenuspręsta.
Tai antradienį per spaudos konferenciją Briuselyje pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, praneša portalas „eurointegration“.
„Dėl NATO viršūnių susitikimo. Mes dar galutinai neapsisprendėme dėl formato, bet aš pakviečiau į susitikimą prezidentą V. Zelenskį. Kokiu konkrečiai formatu mes susitiksime, dar nenuspręsta”, – sakė jis. Volodymiras Zelenskis. Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA foto
Kovo pradžioje NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas pranešė pakvietęs prezidentą V. Zelenskį dalyvauti Aljanso viršūnių susitikime Vilniuje. Jis išreiškė viltį, kad Lietuvos sostinėje bus susitarta dėl skubios pagalbos ir ilgalaikės paramos Ukrainai.
Ukrainos prezidento biuras savo ruožtu tikisi, kad NATO viršūnių susitikime Ukrainai bus suteiktos saugumo garantijos.
V. Zelenskis mano, kad šiame susitikime Aljansas turėtų pasiūlyti tolesnius žingsnius dėl Ukrainos narystės organizacijoje.
Stop ženklas
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė valdančiosios koalicijos svarstymus inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl galimai neskaidrios Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos vertina itin skeptiškai. Politikė stebisi valdančiųjų gretose kilusiu, pasak jos, „keistu sąmyšiu“ dėl kelių metų senumo istorijos, kurią parlamentas jau nagrinėjo. Todėl europarlamentarė ragina daugumos atstovus „atsikvošėti“ – anot jos, gyvenant itin įtemptomis geopolitinėmis sąlygomis bei artėjant NATO viršūnių susitikimui, VSD veiklos tyrimas būtų dovana Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
„Kreipiuosi į tuos pačius konservatorius ir tuos pačius liberalus – į valdančiąją daugumą. Pagalvokime, labai gerai pagalvokime, kokioje geopolitinėje situacijoje gyvename. Šalia mūsų karas ir mes kaltiname Valstybės saugumo departamentą, kuris lygiai taip pat atsakingas už mūsų nacionalinio saugumo situaciją mūsų valstybėje?“ – stebėjosi LSDP lyderė.
„Laukia mūsų labai rimtas renginys, pats rimčiausias – NATO viršūnių susitikimas. Ir jie, valdantieji, tuo metu ruošiasi daryti tyrimą? Klausykite, taigi Putinui geresnės dovanos, man atrodo, apskritai nereikia. Galvoju, kad jie kažkaip susipainiojo, pasimetė ir aš jiems tiesiog linkiu sveiko proto, atsikvošėti“, – ketvirtadienį Vilniaus miesto savivaldybėje susirinkusiems žurnalistams kalbėjo V. Blinkevičiūtė.
Ji pažymėjo, kad kitaip nei Seimo daugumos koalicija, socialdemokratai situaciją vertina adekvačiai.
„Mes, socialdemokratai, tikrai turime sveiko proto ir vertiname esamą situaciją. Tikrai, gal gana vieną kartą žaisti tomis įvairiomis komisijomis tokiais atvejais, kai iš tikrųjų yra po visų tų aprašomų įvykių praėję 4 metai. Jau buvo tirta vieną kartą – pasirodė, kad kažkas tada ne iki galo ištyrė, dabar apsigalvojo, kad reikia vėl tirti“, – aiškino europarlamentarė.
Neatmeta galimybės, kad skandalas gali būti susijęs su artėjančiais prezidento rinkimais
Vertindama knygos „Pranešėjas ir Prezidentas“ sukeltą ažiotažą bei Seime bręstantį tyrimą, V. Blinkevičiūtė antrino kitiems parlamento opozicijos atstovams, manantiems, kad daugumos politikai bando eskaluoti VSD istoriją ir taip užglaistyti dar visai neseniai konservatorių partiją sudrebinusį galimos pedofilijos skandalą. Draudžiama. Slaptai.lt nuotr.
„Ar jums neatrodo, kad norima šitą K. Bartoševičiaus skandalą uždengti kaip ir nauju, bet ganėtinai senu įvykiu?“ – klausė V. Blinkevičiūtė.
„Bendrame kontekste dėl Bartoševičiaus skandalo, dėl nutekinimo informacijos – kas tikrai buvo, atmesti to negali – buvo nenoras aiškintis visai. Vėlgi, mes, socialdemokratai, pasielgėme labai, manyčiau, solidžiai, taip kaip ir priklauso rimtai partijai. Mes kreipėmės į Generalinę prokuratūrą, kad ištirtų. Generalinė prokuratūra sako, kad nėra čia baudžiamojo nusikaltimo sudėties dėl to. Bet, žinoma, yra tam tikra politinė, moralinė atsakomybė, kuri lieka, neatsakyti klausimai“, – dėstė socialdemokratų lyderė.
Be to, V. Blinkevičiūtė neatmetė galimybės, kad valdantieji imasi parlamentinio tyrimo iniciatyvos ir dėl artėjančių 2024 m. šalies vadovo rinkimų.
„Tiesą pasakius, liko metai laiko iki prezidento rinkimų – kas galėtų paneigti, kad čia valdantieji dėl to taip suaktyvėjo tuo klausimu?“ – svarstė LSDP lyderė.
ELTA primena, kad Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu. Taip pat nemažai dėmesio skiriama tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui. Draudžiama žaisti. Slaptai.lt nuotr.
Pagrindinis istorijos šaltinis – daugelį metų žvalgybos struktūrose dirbęs ir dar 2019 m. dėl neskaidrios VSD veiklos į ankstesnės kadencijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Vytautą Baką kreipęsis pranešėjas.
Prezidentas netruko sureaguoti į ažiotažą viešojoje erdvėje sukėlusią knygą. Paklaustas, ar spėjo perskaityti naujai išleistą knygą, G. Nausėda tikino „pasakų nebeskaitantis“, o kiek vėliau suabejojo, ar žurnalistų papasakota istorija nėra „užsakomoji žiniasklaida“.
Tuo metu VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus kaltinimus, esą žvalgyba rinko informaciją neteisėtai. Darius Jauniškis tvirtina, kad žvalgybos pareigūnai priešrinkiminu laikotarpiu domėjosi visų kandidatų į prezidentus aplinka ir tai, pasak jo, yra įprasta praktika.
Naujas diskusijas dėl knygoje papasakotos istorijos įžiebė politikos apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus paviešinta kitokia įvykių versija.
Remdamasis pora šaltinių, glaudžiai susijusių su žvalgyba, apžvalgininkas paviešino pranešėjo tapatybė – pasak jo, tai šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) patarėjo pareigas einantis Tomas Gailius. Be to, M. Laurinavičius svarstė, kad pranešėjo liudijimas gali būti „valstybininkų klano“ istorijos tęsinys.
Prabėgus 3 metams po rezonansą sukėlusios istorijos, NSGK narys Raimundas Lopata pavasario Seimo sesijoje siūlo sudaryti parlamentinio tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi pranešėjo istorijos detales. Opozicija tokį siūlymą sutinka nevienareikšmiškai – dalis politikų nemato prasmės inicijuoti papildomo tyrimo.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg). EPA – ELTA nuotr.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patikino, kad pakvietė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje. Anot jo, viršūnių susitikimas Vilniuje bus istorinis – bus siekiama susitarti dėl naujų regioninių saugumo planų ir investicijų į gynybą didinimo.
„Pakviečiau prezidentą Zelenskį dalyvauti NATO viršūnių susitikime Vilniuje. Esu tvirtai įsitikinęs, tai bus stiprus mūsų solidarumo, sąjungininkų teikiamos paramos Ukrainai ženklas. Ir viliuosi, kad Zelenskis galės ten atvykti. Žinoma, tai priklausys nuo padėties Ukrainoje. Šalis vis dar pačiame karo įkarštyje“, – LRT laidoje „Savaitė“ transliuotame interviu teigė J. Stoltenbergas. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Jis pažymėjo manantis, kad vienintelė kalba, kurią supranta Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, yra Aljanso vienybė ir galia. Todėl tai yra priežastis, kodėl NATO turi „laikytis kartu“.
„Bijau, kad vienintelė kalba, kurią supranta prezidentas Putinas, yra mūsų vienybė ir galia. Tai priežastis, kodėl turime laikytis kartu. Prezidentas Putinas padarė dvi dideles strategines klaidas, kai įsiveržė į Ukrainą. Jis visiškai neįvertino ukrainiečių, jų drąsos, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, ir vadovybės ryžto. Tačiau jis taip pat visiškai neįvertino NATO sąjungininkų ir partnerių pasiryžimo remti Ukrainą“, – pabrėžė NATO generalinis sekretorius.
J. Stoltenbergas akcentavo, kad Lietuva yra tarp daugiausia paramos Ukrainai skiriančių šalių sąjungininkių. Anot jo, Lietuva teikia reikšmingą paramą.
„Lietuva yra tarp šalių, teikiančių reikšmingą paramą Ukrainai. Jūs daugelį metų teikėte paramą Ukrainai, bet po invazijos – ypač daug. Atsižvelgiant į bendrąjį vidaus produktą, Lietuva yra tarp daugiausia paramos Ukrainai skiriančių šalių sąjungininkių“, – nurodė generalinis sekretorius.
Susitikimas Vilniuje bus istorinis
J. Stoltenbergo teigimu, NATO viršūnių susitikimas Vilniuje šių metų liepą bus istorinis. Jis dėkojo Lietuvai už tai, kad ji ėmėsi organizuoti šį renginį.
„Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimas bus labai svarbus. Norėčiau padėkoti Lietuvai, kad organizuoja tokį svarbų renginį“, – sakė generalinis sekretorius.
„Jau pradėjome pasirengimą ir, manau, susitikimas Vilniuje parodys mūsų vienybę teikiant paramą Ukrainai. Tikiuosi, kad susitarsime dėl naujų žingsnių ir priemonių, ilgalaikės paramos Ukrainai, plečiant partnerystę su Aljansu“, – pažymėjo J. Stoltenbergas.
Jis tikisi, kad sąjungininkai Vilniuje susitars dėl naujų regioninių saugumo planų ir investicijų į gynybą didinimo. Pasak jo, 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) turėtų būti minimalios išlaidos gynybai.
„Turime stiprinti savo atgrasymą ir gynybą. Tikiuosi, kad sąjungininkai susitars dėl naujų regioninių saugumo planų, naujo pajėgų modelio, ir dėl to, kad turime didinti investicijas į gynybą. Kol kas jokių sprendimų nepriimta, bet, manau, 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) riba turėtų būti ne lubos, o grindys, minimalios išlaidos gynybai“, – akcentavo NATO generalinis sekretorius.
„Greta didesnių pajėgumų, svarbiausi dalykai, kuriuos dabar rengiame ir sutarsime Vilniuje – nauji gynybos planai, pajėgų modelis. Taip pat didinsime išlaidas gynybai, siekdami užtikrinti mūsų pajėgų pasirengimą, kad prireikus, jau esantys pajėgumai greitai būtų dar sustiprinti“, – pažymėjo J. Stoltenbergas.
Jis pridūrė, kad NATO jau yra reikšmingai sustiprinusi pajėgas Rytuose, tačiau yra nuolat svarstoma, ką dar būtų galima padaryti šiuo klausimu.
„Pastaraisiais metais matėme, kad Aljansas žymiai sustiprino buvimą rytų flange, taip pat Baltijos šalių regione. Dislokuotos kovos grupės su daugiau karių, skirta reikšmingai daugiau oro ir jūrų pajėgų. Visada darysime tai, kas būtina, siekiant užtikrinti patikimą atgrasymą ir gynybą. Taip siųsdami aiškią žinią Maskvai, jog esame čia, kad apsaugotume ir gintume visus sąjungininkus, ir ataka prieš vieną sukels aljanso atsaką. Tai darome, žinoma, ne tam, kad išprovokuotume konfliktą, o kad užkirstume kelią konfliktui, atakai prieš NATO sąjungininkę“, – aiškino J. Stoltenbergas.
„Svarbiausia turėti reikšmingo dydžio labai aukšto parengtumo pajėgas, kurias prireikus būtų galima greitai perdislokuoti“, – teigė generalinis sekretorius.
ELTA primena, kad NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks 2023 metų liepos 11–12 dienomis. Viršūnių susitikimo Vilniuje darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui.
2023-ųjų pradžioje NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, jog bus surengtos naujos derybos dėl išlaidų gynybai, nes kai kurios narės nori padidinti dabartinį minimalų lygį.
Dabar NATO narių prašoma, kad iki 2024 m. išlaidos gynybai pasiektų bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Lietuvos lyderiai taip pat ne kartą akcentavo, jog Vilniaus susitikime Aljanso narės turėtų susitarti dėl 2 proc. nuo BVP „grindų“. Šiuo metu Lietuvos gynybos biudžetas siekia 2,52 proc. BVP.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Premjerei Ingridai Šimonytei pareiškus, kad Lietuva toliau taikys Europos Sąjungos (ES) sankcijas ir nuo liepos 10 d. neleis naujų sankcionuojamų prekių tranzito iš Rusijos į Kaliningradą, prezidentas Gitanas Nausėda sutinka, kad Bendrija neturėtų „atitraukinėti“ pačios nustatytų sankcijų.
Nors, anot jo, tvirtinti, koks bus galutinis sprendimas dėl tolesnių tranzito ribojimų dar anksti.
„Nenorėčiau užbėgti už akių“, – Madride vykstančiame NATO viršūnių susitikime dalyvaujantis G. Nausėda žurnalistams komentavo ketvirtadienį.
„Tai buvo vienas iš mūsų reikalavimų EK – ne tik principingas sankcijų taikymas, ne tik vengimas kalbėti apie kažkokius žalius koridorius, nes mes juk patys šias sankcijas nustatėme. Tai nejaugi dabar savomis rankomis pradėsime tas sankcijas atitraukinėti“, – dėstė prezidentas.
Šalies vadovas viliasi, kad Vyriausybė kartu su Europos Komisija (EK) pasieks susitarimą, kuris atitiktų Lietuvos interesus.
„Puikiai suprantame, kad EK yra atsakinga už tokį sprendimą. Vyriausybė konsultuojasi su EK jau nuo praėjusio šeštadienio – visą savaitę. Tikiuosi, kad tų konsultacijų rezultatas bus netrukus paskelbtas“, – teigė prezidentas.
„Sankcijų taikymo klausimai yra Vyriausybės rankose ir mes visi nuosekliai (…) vieningai dirbsime tam, kad būtų atstovaujami Lietuvos interesai. Tai yra didžiausias ir aukščiausias prioritetas mums“, – pažymėjo G. Nausėda.
ELTA primena, kad premjerė I. Šimonytė ketvirtadienį teigė, kad Lietuva tęs ketvirtojo ES sankcijų Rusijai paketo įgyvendinimą ir stabdys kitų sankcionuojamų prekių tranzitą iš Rusijos į Kaliningradą nuo liepos 10 d. kai jos įsigalios.
Anot jos, „Lietuvos geležinkelių“ klientai – Rusijos pervežėjai – apie numatomus apribojimus informuoti.
„Pervežėjai informuoti, kad nuo liepos 10 d. įsigalioja tam tikros reglamento nuostatos dėl sankcijų ir kad užtikrintų, kad tas krovinys po tos datos nebūtų kraunamas“, – Seime kalbėjo I. Šimonytė.
Birželio 17 d. įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip tvirtina atsakingos institucijos, šis Lietuvos valdžios institucijų draudimas sankcionuotas prekes gabenti į Kaliningradą yra grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį. Tuo metu Rusija tranzito į Kaliningradą sustabdymą laiko neteisėtu ir beprecedenčiu bei pagrasino atsaku, turėsiančiu poveikį visiems Lietuvos gyventojams.
Ketvirtajame ES sankcijų pakete numatoma, kad nuo liepos 10 d. ES teritorija į Rusijos teritoriją bus draudžiama gabenti cementą, alkoholį, įvairias prabangos prekes, o nuo rugpjūčio 10 d. – anglį ir kitą kietąjį iškastinį kurą iš Rusijos arba eksportuojamos Rusijos.
Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Ispanijos karaliumi Felipe VI. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Madridas, birželio 30 d. (ELTA). Madride NATO viršūnių susitikime dalyvaujantis Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Ispanijos karaliumi Felipe VI.
Susitikime, kaip skelbia Prezidentūra, aptarti Lietuvos ir Ispanijos dvišaliai santykiai bei jų raidos perspektyvos, taip pat Rusijos karinė agresija Ukrainoje ir jos poveikis Europos saugumui. Prezidentas padėkojo Ispanijai už nuoseklų indėlį stiprinant Lietuvos ir Baltijos regiono saugumą, ypač už dalyvavimą NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse. Prezidentas pasveikino Ispaniją, mininčią narystės NATO 40-metį, ir padėkojo už puikiai organizuotą NATO viršūnių susitikimą.
„Ispanija yra tvirta Lietuvos sąjungininkė NATO ir partnerė Europos Sąjungoje. Mūsų ekonominiai ryšiai su Ispanija stiprėja, o prekyba pernai viršijo milijardą eurų. Mes turėtume labiau išnaudoti bendradarbiavimo potencialą aukštesnės pridėtinės vertės – gyvybės mokslų, biotechnologijų, finansinių technologijų, lazerių, atsinaujinančios energetikos – srityse“, – sakė Lietuvos prezidentas.
Šalies vadovas pakvietė Ispanijos karalių Lietuvos ir Ispanijos diplomatinių santykių užmezgimo šimtmečio proga apsilankyti Lietuvoje.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Latvijos vadovu Egilu Levitu ir Estijos Ministre Pirmininke Kaja Kallas NATO viršūnių susitikime bendravo su JAV Prezidentu Joe Bidenu. Lietuvos Prezidento kanceliarijos nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Latvijos vadovu Egilu Levitu ir Estijos Ministre Pirmininke Kaja Kallas NATO viršūnių susitikime bendravo su JAV Prezidentu Joe Bidenu. Trijų Baltijos šalių vadovams JAV Prezidentas pabrėžė Jungtinių Amerikos Valstijų palaikymą ir pasiryžimą prisidėti prie patikimo atgrasymo ir gynybos užtikrinimo, stiprėjant geopolitinei įtampai rytiniame NATO flange.
„Susitikimas buvo išties reikšmingas Baltijos šalims. JAV supranta Baltijos šalims kylančias grėsmes, yra puikiai susipažinusios su agresyvėjančia Rusijos laikysena ir siekiu integruoti Baltarusiją į Rusijos karines struktūras. Išgirdome patikinimą, kad JAV mato mūsų regioną kaip strateginės svarbos Aljansui, kuriame būtina siekti atgrasymo ir gynybos stiprinimo. Esu tikras, kad Prezidentas J. Bidenas būsimame susitikime su Rusijos vadovu V. Putinu perduos aiškią žinutę apie NATO vienybę ir susitelkimą, atsakant į agresyvius ir nedraugiškus Rusijos veiksmus“, – teigė Prezidentas.
Šalies vadovas JAV lyderiui J. Bidenui pabrėžė gyvybiškai reikšmingą JAV karinio buvimo Baltijos šalyse svarbą. Pasak Lietuvos vadovo, JAV dalyvavimas, stiprinant regiono saugumą ir gynybą, yra svariausias Rusijos atgrasymo veiksnys, todėl Baltijos šalys siekia ir sieks dar didesnio JAV įsitraukimo į saugumo ir stabilumo regione užtikrinimą.
„Siekiame, kad JAV pajėgos Lietuvoje ir Baltijos šalyse didėtų, tai būtų geriausia ir reikšmingiausia dėmesio mūsų regiono saugumui išraiška“, – pridūrė šalies vadovas.
Prezidentas patvirtino JAV vadovui Lietuvos įsipareigojimą skirti ne mažiau 2 proc. BVP gynybai ir siekį šį finansavimą padidinti iki 2,5 proc. iki 2030 metų.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Prezidento komunikacijos grupė
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienio vakarą atvyko į Briuselį dalyvauti NATO viršūnių susitikime „nepastebėtas“ Belgijos valdžios, kadangi tuo metu šios šalies rinktinė Sankt Peterburge žaidė pasaulio futbolo čempionato pusfinalio rungtynes su Prancūzija, praneša laikraštis „Le Soir“.
Leidinio žiniomis, niekas iš Belgijos vadovų nesutiko D. Trumpo, nes visi mėgavosi futbolu. Belgijos karalius Pilypas ir užsienio reikalų ministras Didier Reyndersas rungtynes stebėjo Sankt Peterburge, o premjeras Charlesas Michelis – vienoje iš aistruolių zonų Bren le Konto mieste.
Laikraštis praneša, kad Amerikos prezidentą sutiko tik Belgijos užsienio reikalų ministerijos atstovas.
NATO viršūnių susitikimas vyks Briuselyje liepos 11-12 dienomis. JAV prezidentui D. Trumpui jis bus antrasis.
Jungtinės Amerikos Valstijos turėtų vertinti Europą kaip artimiausią sąjungininkę, prieš artėjantį NATO viršūnių susitikimą kreipdamasis į prezidentą Donaldą Trumpą sakė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas, pabrėždamas, kad Europa gynybai skiria kelis kartus daugiau nei Rusija.
„Miela Amerika, vertink savo sąjungininkus, nes, tiesą sakant, neturi jų tiek jau daug. Ir, miela Europa, daugiau lėšų skirk savo gynybai, nes visi nori, kad jų sąjungininkas būtų gerai pasiruošęs ir apsirūpinęs“, – kalbėjo D. Tuskas. „Pinigai – svarbu, bet dar svarbiau turėtų būti tikras solidarumas“, – pridūrė jis.
Be kita ko, D. Tuskas mėgino atremti teiginį, kad tik JAV gina Europą. Jis priminė, kad Europa pirmoji plačiu mastu sureagavo po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios išpuolių JAV ir po to vykusiame Afganistano kare neteko 870 karių.
„Mielas pone prezidente, prašau, prisiminkite tai rytoj, kai susitiksime NATO viršūnių susitikime, o dar svarbiau – prisiminkite tai, kai Helsinkyje susitiksite su (Rusijos) prezidentu Vladimiru Putinu. Visada gerai žinoti, kas tavo strateginis draugas, o kas – strateginė problema“, – sakė EVT vadovas.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su kitų 27 NATO valstybių vadovais Belgijos sostinėje aptarė tolesnį Aljanso gynybinių pajėgumų stiprinimą, adekvataus finansavimo gynybai užtikrinimą, kovą su augančiu terorizmu.
Susitikimo pradžioje, dalyvaujant Belgų Karaliui Philippe‘ui, atidarytas naujasis NATO būstinės pastatas ir atidengti transatlantinę vienybę simbolizuojantys Berlyno sienos bei Rugsėjo 11-osios memorialai. Būtent per 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristines atakas Niujorke vienintelį kartą buvo aktyvuotas Vašingtono sutarties 5-asis straipsnis, kuris įtvirtina pagrindinį NATO kolektyvinės gynybos principą.
NATO valstybių vadovai pritarė sprendimui, kad Aljansas kaip organizacija taptų su ISIS kovojančios koalicijos dalimi. Prezidentės teigimu, tragedijos Mančesteryje, Paryžiuje, Briuselyje ir kituose Europos miestuose labai aiškiai parodė, kad terorizmo grėsmė šiandien yra labai arti Europos žmonių. Todėl reikalingos sutelktos tiek NATO, tiek visos tarptautinės bendruomenės pastangos jai įveikti.
Aptariant tolesnį Aljanso gynybos stiprinimą, šalies vadovė pabrėžė, kad bendras tikslas – stiprus, gerai pasirengęs ir maksimaliai greitas NATO. Rusija toliau tęsia intensyvią militarizaciją rytiniame Aljanso pasienyje, dislokuoja taktinius ginklus ir repetuoja prieš Vakarus nukreiptus scenarijus. Rudenį laukia plataus masto puolamojo pobūdžio pratybos „Zapad 2017“. Toks agresyvus ir nenuspėjamas Rusijos elgesys verčia Aljansą adekvačiai reaguoti į kylančią grėsmę ir stiprinti savo kovinę parengtį bei gynybinius pajėgumus.
Šalies vadovės teigimu, būtina parengti nuolatos atnaujinamus gynybos planus, numatyti karinius scenarijus ir reformuoti NATO sprendimų priėmimą, jį greitinant ir dalį galių perduodant NATO vyriausiajam karinių pajėgų vadui (SACEUR).
Pasak Prezidentės, antrasis uždavinys – užtikrinti, kad prireikus Baltijos šalis pasiektų sąjungininkų pagalba. Tam būtina sukurti regioninę oro gynybą ir rasti sprendimus, kurie panaikintų galimą karinę regiono izoliaciją.
Kadangi pagrindinė konvencinė grėsmė Aljanso saugumui kyla iš Rytų, Lietuvos vadovės teigimu, reikia atitinkamai geografiškai perdislokuoti NATO pajėgas ir sunkiąją techniką. Šiuo metu Aljanso daliniai yra išdėstyti pagal pasenusią Šaltojo karo logiką – daugiausia Europos Vakaruose ir Pietuose. Rytiniame flange taip pat būtina užtikrinti nuolatinį sąjungininkų karių ir išankstinį sunkiosios karinės techikos, kuria prireikus galėtų pasinaudoti NATO greitojo reagavimo pajėgos, dislokavimą.
Pasak Prezidentės, Lietuva labai vertina JAV ir kitų NATO sąjungininkų solidarumą bei tiesioginį indėlį į mūsų valstybės saugumą. Lietuvoje baigiama formuoti pirmoji NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės pamaina. Regiono valstybėse nuolatos rotuojasi JAV kariai ir sunkioji technika.
JAV taip pat trečdaliu didina finansavimą Europos atgrasymo iniciatyvai. Kitąmet jis sieks 4,8 mlrd. dolerių.
Prezidentė susitikime pabrėžė, kad kiekvienos narės įsipareigojimas – įnešti savo indėlį į NATO stiprinimą: užtikrinti tinkamą gynybos finansavimą ir savo karinių pajėgų modernizavimą. Lietuvos gynybos išlaidos jau kitąmet viršys 2 proc. BVP. Karinių pajėgų modernizavimo srityje mūsų valstybė yra viena iš lyderių ir gerokai viršija NATO nubrėžtą standartą modernizavimui skirti 20 proc. gynybos lėšų. Lietuva tam skiria 30 proc. visų savo gynybos išlaidų.
Šalies vadovės teigimu, būtina stiprinti ir NATO vaidmenį atremiant nekonvencines grėsmes, veiksmingai kovoti su kibernetinėmis ir informacinėmis atakomis. Prezidentė taip pat pabrėžė, kad NATO turi išlaikyti atvirų durų politiką narystės Aljanse siekiančioms ir jai pasirengusioms valstybėms. Šalies vadovė išsakė paramą Gruzijos ir Ukrainos siekiui tapti transatlantinės bendruomenės narėmis.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba
Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su dar aštuonių Baltijos ir Vidurio Europos valstybių vadovais kalbėjo apie pasirengimą artėjančiam NATO viršūnių susitikimui. Aptarė prieš metus Velse sutartų sprendimų įgyvendinimą ir kokių gynybos bei atgrasymo veiksmų NATO dar turi imtis regiono saugumui užtikrinti. Susitikime taip pat dalyvavo NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Alexanderis Wershbow.
Bukarešte susirinkę devynių Baltijos ir Vidurio Europos valstybių lyderiai sutarė bendromis jėgomis siekti ilgalaikio NATO sąjungininkų karių ir karinės technikos dislokavimo regione, reguliaraus gynybos planų atnaujinimo. Taip pat bus siekiama gerinti sprendimų priėmimo procedūras ir trumpinti reagavimo laiką.
Ilgai lauktas Čikagos (JAV) susitikimas nubrėžė svarbias gaires tiek NATO ateities klausimais, tiek priimant ekonominius sprendimus. Čia vykusiame NATO vadovų susitikime buvo svarstomi NATO kolektyvinės gynybos stiprinimo, priešraketinės gynybos, misijos Afganistane ir kovos su naujomis grėsmėmis klausimai.
NATO viršūnių susitikime priimta 13 dokumentų. Svarbiausi – NATO viršūnių susitikimo deklaracija ir platus gynybos įsipareigojimų paketas „NATO pajėgumai 2020“ – numato efektyvios gynybos stiprinimo priemones dabar ir po dešimties metų. Sutarta įgyvendinti Aljanso narių tarpusavio bendradarbiavimo ir sąveikos stiprinimo iniciatyvas „Išmanioji gynyba“ ir „Sujungtosios pajėgos“, kurios padės efektyviai ir solidariai panaudoti NATO šalių karinius, finansinius ir technologinius pajėgumus. „Išmaniosios gynybos“ iniciatyva apims ir Lietuvai aktualias NATO priešraketinės gynybos sistemą ir oro policijos misiją Baltijos valstybėse.
Lenkija ir Baltijos valstybės pareiškė susirūpinimą dėl Rusijos raketinės gynybos planų Kaliningrado srityje.
Lenkijos prezidentas Bronislavas Komorovskis susitiko su Estijos ir Latvijos prezidentais prieš NATO viršūnių susitikimą. NATO susitikimas vyks gegužės 20-21 dienomis Čikagoje.
Lenkijos prezidentas oficialiai pareiškė, jog būtina atidžiai stebėti pokyčius regione, nes Rusija skelbia apie naujų sistemų dislokavimą Kaliningrado srityje. Mat Maskva suaktyvino savo veiksmus šiame regione, reaguodama į JAV priešraketinės gynybos (PRG) projekto įgyvendinimą Rytų Europoje.
