Neapykanta

SkaitomiausiosŽurnalisto užrašai

Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Į bjauriai besielgiančių Europos Sąjungos politikų sąrašą šiandien norėčiau pirmiausia įtraukti Paryžiaus merę Anne Hidalgo. Kodėl būtent ją? Ką pastarosiomis dienomis iškrėtė ši politikė?

Ko siekia Paryžiaus merė Anne Hidalgo?

Rugpjūčio pabaigoje Prancūzijos politikai, įskaitant Paryžiaus merę Anne Hidalgo, prisijungė prie Prancūzijos vietos tarybų finansuojamo dešimties sunkvežimių humanitarinio konvojaus, kuriam buvo neleista įvažiuoti į Azerbaidžanui priklausantį Karabachą. A. Hidalgo socialiniame tinkle „X“ viešai parašė, kad „dėl Azerbaidžano kaltės jokia humanitarinė pagalba negali patekti į Karabachą. Ji socialiniuose tinkluose taip pat verkšleno, jog Azerbaidžanas „pažeidžia Karabache gyvenančių žmonių teises“, todėl šiame regione kilusi … pati tikriausia humanitarinė krizė“.

Pirma, į akis krenta keistas Paryžiaus merės susirūpinimas, kas dedasi kitame pasaulio krašte – tolimajame Azerbaidžane. Juk Prancūziją ir Azerbaidžaną skiria tūkstančiai kilometrų. Kaip pasielgtų lietuviai, jei, sakykim, Vilniaus meras imtų entuziastingai rūpintis Karabache gyvenančių armėnų likimu? Greičiausiai tokį merą pasmerktume kaip išsišokėlį, kuris bando šeimininkauti ne jam priklausančiame darže.

Antra, jau ne sykį minėjau: armėnai į Karabachą galintys nekliudomi patekti pasirinkę vadinamąjį Agdamo kelią. Kodėl jie veržte veržiasi būtent per Lačino koridorių, lengva paaiškinti.

Lačino koridoriaus iki Armėnijos agresijų prieš Azerbaidžaną 1992 – 1994-aisiais nebuvo. Šį kelią nutiesė tuomet, kai Armėnija buvo okupavusi visą Azerbaidžanui pagal tarptautinę teisę priklausantį Karabachą. Lačino kelias – tai šiandieninio Krymo tilto analogas. Krymo tiltas, sujungęs pusiasalį su žemynine Rusija, – tai Rusijos okupantų statinys, turėjęs palengvinti Ukrainos teritorinio vientisumo negerbiantiems asmenims keliauti pirmyn ir atgal, apeinant ukrainietiškus įstatymus.

Anne Hidalgo. EPA – ELTA nuotr.

Panaši ir Lačino kelio istorija – jį nutiesė armėnų separatistai, kad būtų lengviau susisiekti su Armėnija. Skirtumas tik toks: kai ukrainiečių kariai bombarduoja Krymo tilto atramas arba grasina jį iki pamatų sugriauti, niekas iš Vakarų, įskaitant ir Paryžiaus merę, neverkia, esą Kryme kils humanitarinė krizė. O kai azerbaidžaniečiai savo žemėje ima kontroliuoti Lačino perėjas, kyla vakarietiška nepasitenkinimo banga. Girdi, Karabache gyvenantys armėnai nebeturės nei maisto, nei geriamo vandens. Ar tikrai mirs badu? Juk, imant patį blogiausią variantą (beje, civiliams armėnams, Lačino keliu gabenantiems maisto produktus, azerbaidžaniečiai nedaro jokių trukdžių) egzistuota Agdamo kelias, kuriuo įmanoma laisviausiai patekti į Karabachą. Bet armėnai būtent šiuo keliu nenori naudotis. Jį patys ir blokuoja. Bet Paryžiaus merė specialiai neklausia armėnų, kodėl šie ignoruoja Agdamo kelią.

Taigi Karabache negali būti jokios humanitarinės krizės. Ten likusiems armėnams užtenka ir maisto, ir vandens, ir vaistų, ir drabužių. Ten gyvenantys armėnai gyvena kaip gyvenę: kelia vestuves, švenčia gimtadienius. Maistas iš lentynų parduotuvėse prapuola tik tuomet, kai atvažiuoja į regioną susirūpinę Vakarų žurnalistai. Kai pamatę tuščias lentynas šie išskrenda namo taukšti nesąmones apie „humanitarinę krizę“, parduotuvės vėl lūžta nuo maisto gausos. Viską, ko reikia pilnaverčiui gyvenimui, lengva atsivežti vadinamuoju Agdamo keliu. Tiesiog Armėnija, niekaip nenorinti pasitraukti iš Karabacho, vis dar rengia tiek informacines, tiek karines provokacijas. Paryžiaus merė – viena iš tų politikų, kurie talkina ne tiesai ir teisingumui, o būtent armėnų separatistams, nenorintiems pasitraukti iš svetimų teritorijų.

Todėl Azerbaidžanas teisingai pasielgė pasmerkdamas Prancūziją už „tiesioginį kišimąsi į azerbaidžanietiškojo Karabacho reikalus“.

Azerbaidžanas privalėjo Baku reziduojančiam Prancūzijos ambasadoriui įeikti protesto notą dėl akivaizdžios paramos „armėnų separatistams“.

Ko siekia pabėgėlis iš Irako Salwanas Momika?

Viena iš labiausiai į akis šiandien krentančių kvailiotojų – vėl Švedija. AFP agentūra informavo, kad rugsėjo 3 dieną Malmės mieste dar sykį deginta musulmonams šventa knyga – Koranas. Šio barbariško renginio organizatorius – liūdnai pagarsėjęs pabėgėlis iš Irako Salwanas Momika.

Protestuotojas Salwanas Momika su Koranu rankoje. EPA-ELTA nuotr.

Nežinia kodėl į Švediją atsibastęs šis vyras jau nebe pirmą sykį degina Koraną ir tuo pačiu piktina milijonus musulmonų visame pasaulyje. O Švedijos valdžia, keistai traktuodama Konstitucijos saugomas teises į žodžio laisvę ir susibūrimus, atvykėliui ne tik netrukdo niekinti musulmonams šventą rankraštį, bet įtartinąjį svečią akylai saugo nuo išpuolių, neišveja jo lauk .

Štai švedų Visuomeninis transliuotojas SVT teigė, kad į S. Momikos akciją rugsėjo 3-iąją susirinko apie 200 stebėtojų. Ne visi iš susirinkusiųjų palaikė įtartinąjį S. Momiką. Švedijos policijos teigimu, keletas iš atvykusiųjų pažiūrėti, kas dedasi, demonstravo akivaizdų nepasitenkinimą, kai organizatorius niekino Koraną. „Atmosfera kartkartėmis buvo įtempta“, „atsirado raginančių smurtauti“, „bandyta prasiveržti pro užtvaras“, „stabdytas policijos automobilis, kuriame pareigūnai globojo Korano degintoją“, – tai citatos iš švedų policininkų ataskaitų. Be kita ko, dar pridurta, kad tądien vis tik kilo „smurtinės riaušės“. Už viešosios tvarkos trikdymą neva sulaikyta apie dešimt asmenų, o dar du smurtauti raginę žmonės buvo suimti.

Bet ar Švedijos policija nieko nesupainiojo? Idiotiškiau nesugalvosi. Užuot už atlapų griebusi provokaciją nebe pirmą sykį rengiantį S. Momiką, ji ėmė persekioti tuos, kurie … piktinosi agresyviai besielgiančiu provokatoriumi. Oficialusis Stokholmas pamiršo, kad demokratinėse, civilizuotose valstybėse viešai nedeginamos jokios knygos. Ypač religinės. Padori visuomenė knygas saugo bibliotekose, knygynuose, muziejuose, privačiose kolekcijose. Knygas viešai degina tik niekšai ir cinikai, turintys kažin kokių negražių tikslų. O tie, kurie leidžia barbarams viešai tyčiotis iš knygų, – taip pat nusipelnė kritikos. Korano deginimas – jokia teisė į žodžio laisvę ir susibūrimus. Jei Švedijos Karalystė nesuvokia šios elementariausios tiesos, tai ji neverta pagarbos. Jei Švedijos valdžia būtų protinga, būtent Korano degintoją teistų už neapykantos kurstymą ir viešosios tvarkos pažeidimus. Teistų pačia griežčiausia, kokia tik įmanoma, bausme. Arba deportuotų įtartinąjį Korano niekintoją iš šalies paskelbdama jį „persona non grata“ amžiams. Į nepageidaujamų asmenų sąrašą šį neapykantos kurstytoją turėtų įtraukti ne tik Švedija, bet ir visos kitos Europos Sąjungos šalys. S. Momikai turėtų būti užkirsti visi įvažiavimai į ES teritoriją, taip pat – ir į Lietuvą.

Regis, Danijos Karalystė jau pradeda suvokti, kas iš tikrųjų rūpi Korano degintojams. Deja, Švedija vis dar apsimeta, jog tiki pasakėlėmis apie „žodžio ir saviraiškos laisves.“

2023.09.05; 00:30

Trumposios naujienos

Ilja Jašinas. EPA – ELTA foto

Maskva, gruodžio 9 d. (AFP-ELTA). Rusijos karą prieš Ukrainą kritikavusiam opozicionieriui Iljai Jašinui penktadienį skirta aštuonerių su puse metų laisvės atėmimo bausmė.
 
Pasak teismo posėdį stebėjusio naujienų agentūros AFP žurnalisto, skaitydama nuosprendį, Maskvos Meščansko apygardos teismo teisėja Oksana Goriunova nurodė, kad I. Jašinas bausmę turės atlikti pataisos kolonijoje ir dabar turi 10 dienų skundui pateikti.
 
39-erių I. Jašinas buvo teisiamas pagal kaltinimus platinus „klaidingą informaciją“ apie Rusijos kariuomenę ir kursčius „neapykantą“.
 
Opozicionierius vasarą buvo suimtas po to, kai balandį „Youtube“ paskelbtame įraše kalbėjo apie „civilių žudymą“ Bučoje. Jis įvykius Kyjivo priemiestyje vadino „žudynėmis“.
 
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą vasario 24 dieną rusų institucijos suaktyvino savo veiksmus prieš vyriausybės kritikus. Beveik visi žinomi prezidento Vladimiro Putino politiniai priešininkai arba paliko šalį, arba sėdi kalėjime.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2022.12.10; 06:44
Žvalgyba

Pro padidinamąjį stiklą. Slaptai.lt nuotr.

Londonas, lapkričio 11 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Karalystės ambasados Vokietijoje apsaugos darbuotojas prisipažino kaltas pažeidęs Valstybės paslapčių įstatymą, nes perdavė informacijos Rusijai, penktadienį pranešė pareigūnai.
 
58 metų Davidas Ballantyne‘as Smithas teisme teigė, kad jį motyvavo stipri neapykanta savo tėvynei.
 
Aštuonerius metus ambasadoje Berlyne dirbęs D. B. Smithas taip pat teigė, kad jį supykdė tai, jog ambasadoje buvo iškelta vaivorykštinė vėliava, skirta gėjams palaikyti.
 
Praėjusią savaitę jis prisipažino dėl aštuonių kaltinimų, tačiau tuo metu apie tai nebuvo galima pranešti, nes jis neigė devintąjį kaltinimą. Dabar prokurorai pareiškė, kad neperduos bylos į teismą dėl devintojo kaltinimo, ir panaikino informacijos apribojimus.
 
D. B. Smithas gyveno ne pagal išgales, tačiau praėjusių metų rugpjūtį Vokietijos policijai jį sulaikius jo namuose Potsdame buvo rasta 800 eurų grynaisiais, išgirdo Old Bailey teismas.
Pro padidinamąjį stiklą. Slaptai.lt nuotr.
 
Atlikus jo elektroninių įrenginių patikrą, rastas 2020 metų gegužės mėn. datuoto laiško juodraštis, kuriame jis siūlė savo paslaugas vienam Rusijos diplomatui. Po šio laiško jis susisiekė su Rusijos kariniu atašė Berlyne Sergejumi Čuchurovu ir perdavė informacijos apie įvairius JK valstybės tarnautojus.
 
Jis rinko žvalgybinę informaciją apie ambasados veiklą ir perdavė tam tikrą medžiagą, oficialiai pažymėtą žyma „Slaptai“.
 
Už šnipinėjimą D. B. Smithui gresia maksimali 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis jam bus paskelbtas vėliau.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.11.12; 08:00
Aktualijos

Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Vilniaus apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo Seimo nario Petro Gražulio neapykantos kurstymo prieš homoseksualius asmenis.
 
„Patvirtiname, kad dėl šio įvykio policija pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį“, – Eltai teigė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstovė Julija Samorokovskaja.
 
Jos teigimu, šį ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra.
 
Baudžiamojo kodekso 170 straipsnis numato atsakomybę už neapykantos kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.
 
Praėjusią savaitę Seime buvo pateiktas Civilinės sąjungos įstatymas, kuriuo būtų reglamentuojami ir tos pačios lyties porų santykiai.
 
Pateikimą stebėjo ir būrys LGBTQ+ bendruomenei atstovaujančių jaunuolių bei jų palaikytojų. Po pateikimo P. Gražulis, vos pamatęs LGBTQ+ asmenis, juos iškoneveikė.
 
Incidentą stebėjo ir būrys žurnalistų. Netrukus po įvykio policija sulaukė pareiškimo dėl neapykantos kurstymo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA 
 
2022.06.02; 07:10
Aktualijos

Vilnius. Įvažiavimas į miestą. Slaptai.lt nuotr.

Vilniaus savivaldybės taryba pritarė Istorinės atminties komisijos siūlymui greta Neries krantinės, nuo Upės g. Baltojo tilto link vedančiai gatvei suteikti Tolerancijos vardą. 
 
Simboliška, kad Tolerancijos gatvė atsirado ką tik paminėjus Tarptautinę dieną prieš homofobiją, transfobiją ir bifobiją, kai Europos Sąjunga dar kartą patvirtino įsipareigojimą gerbti, saugoti ir išpildyti lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų visapusišką ir lygų naudojimąsi žmogaus teisėmis.
 
 Ši gatvė driekiasi pro paplūdimio tinklinio aikštyną, riedlenčių ir riedučių parką Baltojo tilto link.
 
„Per 12 metų Vilniaus pokyčiai – didžiuliai: kažkada LGBT eitynės buvo nugrūstos į Upės gatvę, o šiuo metu šalia Baltojo tilto atsiranda Tolerancijos gatvė, kuri paskatins toleranciją ir primins apie visuomenės pokyčius“, – sakė Tarybos narys Vincas Jurgutis. 
 
Birželio 4 d. į Vilnių sugrįžta „Baltic Pride“ – eitynės „Už lygybę ir taiką!“, konferencija „Atviri miestai“, o Iškart po eitynių, Baltojo tilto pievoje netoli Tolerancijos gatvės vyks „Proud Cities“ koncertas. 
 
Dar 2019 m. sostinės savivaldybė pirmoji iš šalies savivaldybių prisijungė prie Lietuvos Įvairovės chartijos – įsipareigojo užtikrinti lygias galimybes darbo vietoje nepriklausomai nuo asmens amžiaus, lyties, negalios, rasės, etninės kilmės ar tautybės, seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės bei religinių įsitikinimų. Prie Chartijos prisijungusios organizacijos įsipareigoja ne tik diegti įvairovės užtikrinimo instrumentus darbo vietoje, taikyti holistinį ir neselektyvų požiūrį į įvairovę ir žmogaus teises, puoselėti įtraukią darbo aplinką, kurioje nebūtų vietos išankstiniams nusistatymams, bet ir formuoti įvairovės politiką ir taikyti įvairovės principus visoje organizacijos veikloje, valdymo procesuose ir kultūroje. 
 
Vilniaus savivaldybė ir toliau demonstruos lyderystę įvairovės ir lygių galimybių srityje. Tik sukūrus šiais principais paremtą darbo kultūrą viduje, užtikrinama, kad visi Vilnius miesto gyventojai savivaldybės paslaugomis mieste galėtų naudotis be jokios diskriminacijos. 
 
Taryba trečiadienį taip pat suteikė Lietuvos miestų – Mažeikių, Elektrėnų, Plungės – pavadinimus bevardėms gatvėms Panerių seniūnijoje.
 
Eleonora Budzinauskienė (ELTA)
 
2022.05.19; 00:30
Aktualijos

Prie Vyriausybės rūmų. „Prieglobsčio prašymas nėra nusikaltimas”. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Sekmadienį apie pusantro šimto žmonių prie Vyriausybės rūmų susirinko išreikšti palaikymą apgręžiamiems migrantams. Anot protesto „Prieglobsčio prašymas nėra nusikaltimas“ organizatorių, Vyriausybės vykdoma migrantų apgręžimo politika ir humanitarinės pagalbos ribojimas pasienyje kelia grėsmę ne tik prieglobsčio prašytojams, bet ir visai šalies visuomenei.
 
„Esu čia, norėdama paprašyti Vyriausybės nepasiduoti šitai provokacijai (ELTA – Baltarusijos vykdomai politikai), nepasiduoti manymui, kad, ieškodami geriausių atsako priemonių, galime išstumti į prastas gyvenimo sąlygas žmones, kurie tiesiog tapo šios situacijos įkaitais”, – protesto metu kalbėjo palaikymą išreiškusi Lietuvos žaliųjų partijos vadovė Ieva Budraitė.
 
Anot protesto rengėjų, nėra aišku, kiek žmonių šiuo metu yra įstrigę tarp Baltarusijos ir Lietuvos pasienio – abiejų šalių pasienio pareigūnai neleidžia žmonėms nei kirsti sienos, nei vykti atgal į savo šalis. Taip pat esą nėra renkami duomenys apie atstumiamus žmones, žiniasklaidai neleidžiama stebėti, kaip vykdomi apgręžimai, nebendradarbiaujama su nevyriausybinėmis organizacijomis dėl humanitarinės pagalbos teikimo.
 
Susirinkę protestuotojai laikė plakatus su užrašais „Prieš neapykantą už migrantus“, „Kad pasienis netaptų kapinynu“, „Visi žmonės legalūs“, ,,Kiekvienas žmogus pirmiausia yra žmogus“ bei skandavo ,,Mes visi esame migrantai“. Savo patirtimis dalijosi Lietuvoje prieglobstį radę užsieniečiai, humanitarinę pagalbą prie Lietuvos-Baltarusijos sienos teikiantys Lietuvos piliečiai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.
 
„Dar liko ilgas kelias, kad pakeistumėme požiūrį į migrantus ir tuo pačiu pakeistumėme požiūrį į migracijos politiką. (…) Mes toliau investuojame pinigus tam, kad tiestumėme vielines tvoras, kad stovėtų pareigūnai su automatais, vietoj to, kad paprasčiausiai padėtumėme žmonėms atsistoti ant kojų“, – mitinge kalbėjo vienas iš renginio organizatorių, Gegužės 1-osios profesinė sąjungos narys Jurgis Valiukekevičius.
„Prieglobsčio prašymas nėra nusikaltimas”. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Protestą organizavo Lietuvos pabėgėlių taryba, Gegužės 1-osios profesinė sąjunga ir studentų judėjimas „Šauksmas“.
 
Organizatoriai Vyriausybei yra iškėlę aštuonis reikalavimus, kaip reikėtų keisti dabartinę migracijos politiką. Tarp jų – raginimas neapgręžti prieglobsčio prašytojų į Baltarusiją ir sudaryti jiems realias galimybes pateikti prieglobsčio prašymą. Taip pat reikalaujama gerinti sąlygas apgyvendinimo centruose, suteikti reikalingą medicininę pagalbą ir socialines paslaugas, užtikrinti teisines galimybes nepriklausomoms organizacijoms teikti pagalbą prieglobsčio prašytojams ir vykdyti stebėseną dėl galimų jų teisių pažeidimų.
 
„Sulaukiame pagalbos šauksmų iš žmonių, kurie yra įstrigę miškuose be maisto ar šiltų drabužių. Jau yra atvejų, kai sužinojome, kad pagalbos šaukęsi žmonės buvo rasti Lenkijos pasienyje negyvi. Mes stengiamės padėti kuo tik galime, renkame humanitarinę pagalbą, tačiau, jei nebus valstybinių institucijų pagalbos, vargu, ar pavyks išvengti daugiau mirčių. Esame prieš tai, kad mūsų pasienis taptų kapinynu, todėl nematome kitos išeities kaip nebetylėti ir reikalauti valstybės vadovų atsakomybės“, – dar prieš mitingą sakė viena iš protesto organizatorių, Gegužės 1-osios profesinės sąjungos atstovė Emilija Švobaitė.
 
Protestu reiškiamas palaikymas to paties pavadinimo peticijai, kurią pasirašė 27 nevyriausybinės organizacijos, pilietiniai judėjimai ir per tūkstantį Lietuvos gyventojų.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2021.11.08; 03:10
Atsargiai

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas trečiadienį pažadėjo sugriežtinti bausmes, kad būtų užkirstas kelias neapykantos nusikaltimams. Jis tai sakė po savaitgalį įvykdytos žiaurios homofobinės atakos, kuri sukėlė pasipiktinimą visoje šalyje.
 
Įstatymų leidėjams P. Sanchezas sakė, kad vyriausybė padarys viską, kas yra jos galioje, kad užkirstų kelią neapykantos nusikaltimams. Jis paragino parlamentą nedelsiant priimti šių metų pradžioje pristatytą įstatymo projektą dėl vienodo požiūrio į mažumas.
 
Premjero komentarai pasigirdo šaliai patiriant sukrėtimą dėl sekmadienio incidento, per kurį aštuoni vyrai su gobtuvais užpuolė homoseksualų asmenį Malasanoje, Madrido rajone, populiariame dėl naktinio gyvenimo.
 
Kaip pranešė žiniasklaida, nukentėjusysis buvo paguldytas į ligoninę dėl sužalojimų, tarp kurių buvo vyrui ant sėdmenų išraižytas žodis „maricon“, žargonu reiškiantis gėjų. Užpuolikų tapatybė dar nenustatyta.
 
Kaip teigia žmogaus teisių grupės, organizuotos atakos, nukreiptos prieš homoseksualus ir kitas mažumas, vyksta visoje šalyje. Katalonijos vidaus reikalų ministerija trečiadienį prabilo apie „medžioklę“.
 
2021 m. pirmoje pusėje Ispanijoje būta 43 proc. daugiau neapykantos nusikaltimų prieš žmones dėl jų seksualinės orientacijos nei per visus 2020-uosius metus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.09; 02:00
Politinės intrigosSkaitomiausios

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Niekados nepuoselėjau iliuzijos, kad tauta gali tapti totaliai vieningu dariniu su vieno vado institucija priešakyje. Žinia, buvo tokių laimingų akimirkų, kai, pakilusi į kovą už laisvę, tauta susitelkdavo aplink savo šviesuomenę, o žmonės, išėję į laisvės kelią, demonstruodavo pasiaukojimo vienas už kitą stebuklus, taip išaukštindami ir Tėvynės idėją. Tačiau šiandien ta pati, dabar jau tarsi laisva bei nepriklausoma tauta, yra susipriešinusi iki tokio laipsnio, kad kartais tautiečiai tampa didesni neprieteliai vienas kitam nei tykantys savo naudos galimi užsienio agresoriai. O gal didelis pavojus mus savaime vėl suvienytų, kaip anais herojiškais laikais? Kažin kažin…  

Todėl nelaukdami, kol susipriešinimo negandos išsispręs savaime taip ar kitaip, jau šiandien turėtume pabandyti apžvelgti visus veiksnius, kurie gali mus vienyti ir atskirti, dėmesį fokusuojant į tas problemine sritis, kur mes patys privalome rasti sprendimus, nelaukdami to, kad mumis pasirūpintų kiti. Jau dabar būtų laikas pabandyti prisimatuoti – kaip per išaugusią prarają būtų galima (ar negalima) permesti tiltus, leidžiančius pabandyti kiekvienai iš pusių nueiti savojo kelio dalį.

Kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, mus, dėl daugelio klausimų susipriešinusią publiką, turėtų vienyti bent požiūris į širdžiai mielus (?) mūsų išsilaisvinimo kelio ir tautos orumo simbolius. Tačiau, kaip išaiškėja, požiūris į simbolius mus labiausiai ir atitolina vienas nuo kito, atskiria per šviesmečius.

Taupydami laiką, imkime už pagrindą tik vieną atskirą, bet labai iškalbingą pavyzdį. Štai Šeimų maršo dalyviai iš užmaršties prikėlė užsisenėjusią Trispalvės išniekinimo istoriją, kai dar 2000 metais toks Dainius Liškevičius pateikė į viešąją erdvę videoperformansą, kuriame autorius pozicionuoja save kaip titaną herojų, su trispalve nelyg kokiu skuduru nusivalantį šokoladu išteptą veidą. Ar reikėjo to maršo dalyviams dar kartą atkreipti dėmesį į sunykusios vaizduotės žmogaus norą trūks plyš susireikšminti ir, kaip matome, neradusį geresnės priemonės tokio užmanymo įgyvendinimui nei chuliganiškas išpuolis prieš vėliavą, drauge įsivaizduojantį bent tai, kad pati vėliava negali atsakyti antausiu į užpuolimą. Žinoma, jokio meno užuominų čia nerasi nė su žiburiu, dėl to nėra jokio reikalo ginčytis. Tačiau mūsų autorius užsispyręs tvirtina, kad šis performansas yra meno kūrinys, kuriame buvo įžvalgiai numatytos karštosios šiandienos aktualijos, taigi neva yra toks meniškai įprasmintas imperatyvas, kuris, kaip tvirtina autorius, mūsų dienomis skatina pasirinkti tarp LGBT bendruomenės ir tradicinės šeimos.

Trispalvė. G.Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

 

Menas pagal lietuvišką to žodžio etimologiją veda atminties aktualizacijos linkme, įpareigoją prisiminti ištakas, esmę, kaip žinome, menas nėra tik fotografinis tikrovės atvaizdavimas. Tikras menas yra menantis menas.  Taigi ieškant ištakų pagal minėto performanso sumanytojo nubrėžtas gaires, būtų galima daryti prielaidą, kad autorius čia žaidžia giliais simboliniais užšifravimais, ekskrementų krūvelės duotybę pridengdamas šokolado įvaizdžiu, veidą suprasdamas kaip užpakalio užuominą, vėliavos simboliką susiedamas su giluminiu užpakalio viešo nusivalymo demonstracinio akto užšifravimu. Taigi, jeigu ir galėčiau vardan kompromiso, nueidamas savąją kelio dalį sutikti, kad šūdas yra šokoladas, o šokoladas yra šūdas, vis tik niekados negalėsiu pripažinti, kad aptartas vėliavos išniekinimo aktas yra meno kūrinys.

Daug netuščiažodžiaudamas paskysiu tik tai, kad pažinojau bent du žmones, kurie buvo nuteisti kalėti už trispalvės vėliavos iškėlimą pokario metais, todėl ir simbolį suprantu truputėlį kitaip.

Netrukus prasidės didžioji Olimpinių žaidinių fiesta, lauksime Lietuvai atstovaujančių krepšininkų ir kitų sportininkų pergalių. Ką turėsime progos pamatyti, stebėdami prazimbiančias mašinas Lietuvoje, tokiomis dienomis labai dažnai papuoštas nacionalinių spalvų simbolikos vėliavėlėmis?

Ypač tatai įspūdingai turėtų atrodyti jau truputėlį anksčiau po Joninių pradedančiais temti vasaros vakarais, kai vėliavėlių spalvos kintančiais pavidalais persipina su gatvės žibintų šviesomis ir spalviniais šviesoforų signalais. Tačiau užvis labiausiai stulbina tokiais atvejais tas intensyvumas ir masiškumas, su kuriuo susiklosčiusioje situacijoje yra eksploatuojama vėliavos idėja ne kokiu nors formaliu, bet laisvo apsisprendimo pagrindu. Nuostabiausias dalykas čia yra tai, jog kalbame ne apie iš anksto suplanuotą ir organizuotą, tarkime, visuomenininkų inspiruotą arba iš viršaus nuleistą akciją, bet būtent apie stichiškai užgimusį ir kartu neįtikėtiną masiškumą įgijusį reiškinį. Neįtikėtinas ir vis tik džiugus momentas yra tai, jog toks išplėtotas vėliavos pagerbimas vyksta atsitraukiant – iki to laipsnio, kiek tai įmanoma iš principo – nuo pigaus politikavimo.

Nacionalinė arba kitaip tautinė vėliava paprastai yra traktuojama kaip tautos nepriklausomybės, jos valstybingumo, tautos garbės simbolis. Tai tarsi ir visiškai aiški, visiems suprantamas pozicija. Tačiau vis dėlto neaiški yra žodžio „simbolis“ vartosena, šio žodžio reikšmė, jos kuriamos prasmės implikacijos, taip pat nuorodos elgesiui mums vis dar yra paliekamos kaip uždelstas, neišpakuotu pavidalu besireiškiantis turtas.                                        

Vinco Kudirkos paminklo papėdėje. G.Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Paprastai ritualizuotuose oficialiuose raštuose, taip pat vadovėliniuose paaiškinimuose simbolis apibrėžiamas kaip ženklas, turintis kokią nors sutartinę reikšmę. Kita vertus, šį žodį ypač daugiareikšmiu, prasmės požiūriu neišsemiamu, daugiasluoksniu, nepaprastai miglotu daro filosofinė-teologinė tradicija, leidžianti simbolį traktuot kaip perspektyvos steigtį, kurios dėka, sakykime taip, ribotomis šiapusinėmis formomis yra bandoma išsakyti anapusybės pozicijas arba bent užsiminama apie principiniu būdu neišsakomos anapusybės idėją, o dar kitu atveju, per atskirą pavyzdį siekiama pateikti visuminį pasaulio vaizdą. Kartais tokia aižėjančios formos simbolio samprata labai apytikriai yra pavadinama transcendencijos šifru arba, pavyzdžiui, pasaulio vienumo manifestacija.

Savo ruožtu čia leiskite solidarizuotis su ta apibrėžtimi, kuri įgalina manyti, jog simbolis ne tiek nurodo į kažką už savęs, kiek pats savyje talpina tai, į ką nurodo. Tokia kraštutinai paradoksali simbolio apibrėžtis dera su transcendencijos idėjos nusakymo keblumų suvokimu, bet ypač tokia apibrėžtis yra tinkama dėmesio fokusavimui į nacionalinės vėliavos kaip simbolio pavyzdį, vėliavą tokiu atveju pradedant suprasti ne tik kaip nuorodą į kažkokį atitolusį objektą, bet greičiau kaip pačios tikrovės steigtį, gyvenimo ribų praplėtimą, būties priauginimą.    

2021.06.27; 13:15

Aktualijos

Neapykanta. Slaptai.lt nuotr.

Teismas patenkino Šiaulių apygardos prokuratūros prašymą baudžiamuoju įsakymu užbaigti procesą ir 57-erių šiaulietį V. M. pripažino kaltu dėl kurstymo prieš seksualinės orientacijos pagrindu skiriamą žmonių grupę. Už tai, kad socialiniame tinkle parašė komentarą prieš homoseksualius asmenis, vyrui 6 mėnesiams bus apribota laisvė. Nuteistasis taip pat turės įsidarbinti arba toliau registruotis Užimtumo tarnyboje.

Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorų organizuotame ikiteisminiame tyrime surinkta duomenų, kad 2019 metų birželį po Lietuvoje vykusių „Baltic Pride“ festivalio eitynių atsirado žmonių, viešai reiškiančių nepasitenkinimą homoseksualios orientacijos žmonėmis.

Teismas nustatė, kad socialiniame tinkle „Facebook“ iš minėtų eitynių paviešinto vaizdo įrašo komentarų skiltyje skelbti komentarai viešai niekino bei skatino neapykantą prieš homoseksualius asmenis dėl jų seksualinės orientacijos. Vieną tokių parašė nuteistas šiaulietis, kuris esą buvo piktas homoseksualių žmonių atžvilgiu.

Ikiteisminio tyrimo metu specialistas, atlikęs paskirtą užduotį, konstatavo, kad minėtas vyras parašė komentarą, kuriame išreiškė poziciją, kad homoseksualius asmenis, dalyvaujančius eitynėse, reikėtų naikinti ir tokie veiksmai nebūtų pakankami. Pasak specialisto, komentaras yra niekinantis homoseksualius asmenis ir propaguojantis smurto idėją, nukreiptą prieš minėtus asmenis.

Dėl analogiškos situacijos Šiaulių apygardos prokuratūroje buvo atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas, kuriame įtarimai buvo pareikšti 37-erių Radviliškio rajono gyventojui taip pat paskelbusiam neapykantą skatinantį komentarą po tuo pačiu vaizdo įrašu. Nustatyta, kad vyras viešai niekino homoseksualius asmenis dėl jų seksualinės orientacijos bei viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su homoseksualiais asmenimis. Radviliškio rajono gyventojas savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras Saulius Kulikauskas atkreipia dėmesį į socialiniuose tinkluose įsitvirtinusį neigiamų komentarų rašymo įprotį: „Asmuo, rašydamas komentarus virtualioje erdvėje, turėtų nepamiršti, kad jo išsakytas mintis mato visi. Jei bendravimo kultūra egzistuoja realiame gyvenime, jos paisyti reikėtų ir virtualiame.“

Šie ikiteisminiai tyrimai yra atskirti iš pagrindinės baudžiamosios bylos, kurioje tiriami dar 9 asmenų galimai padaryti analogiški nusikaltimai.

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra

2021.06.04; 10:00

Trumposios naujienos

ES: pandemija didina smurtą prieš LGBTI žmones. EPA-ELTA nuotr.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis Bendrijos vardu atkreipė dėmesį į dėl pandemijos blogėjančią gėjų, lesbiečių, translyčių, interseksualų ir biseksualų padėtį.
 
„COVID-19 pandemija paskatino dar didesnį smurtą ir diskriminaciją LGBTI žmonių atžvilgiu“, – pareiškė J. Borrellis sekmadienį, prieš pirmadienį (gegužės 17 d.) minimą tarptautinę kovos su neapykanta seksualinėms mažumoms dieną.
 
Tai, pavyzdžiui, apima yra šeiminį smurtą, internete ir ne internete skleidžiamą neapykantą bei nusikaltimus iš neapykantos. J. Borrellis pabrėžė, kad visi žmonės gimė laisvi ir lygiateisiai. ES, ano jo, patvirtina savo įsipareigojimą ginti ir skatinti ir LGBTI žmonių teises. Bendrija esą susirūpinusi, kad 69 šalyse tos pačios lyties asmenų santykiai yra kriminalizuoti, o 11 valstybių už tai net gresia mirties bausmė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.17; 06:42
Aktualijos

Minint Tarptautinę kovos su homofobija, transfobija ir bifobija dieną, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė kviečia branginti kiekvieno piliečio laisves, laikytis tolerancijos ir puoselėti pilietinės visuomenės vertybes.
 
„Šiandien minime Tarptautinę kovos su homofobija, transfobija ir bifobija dieną. Jaučiu pareigą kreiptis į jus ir paprašyti prisiminti, kad laisvė buvo iškovota kiekvienam iš mūsų, nepriklausomai nuo tautybės, rasės ar lytinės orientacijos. Kiekvieno laisvė baigiasi ten, kur prasideda kito asmens laisvė, bet nė vieno žmogaus teisių negali sumažinti pagarba kito žmogaus teisėms, net jeigu tas kitas žmogus yra kitoks nei tu pats. Bandymas apsimesti, kad kitokių žmonių nesama, siūlymas jiems būti kaži kokioje „savo vietoje“ ir reikalavimas, kad kiti atitiktų tam tikrą išankstinį „teisingą“ vaizdinį, nėra laisvo žmogaus požymis. Laisvas žmogus nebijo kito vien dėl to, kad jis kitoks. Laisvas žmogus žino, kad jo likimas pirmiausia priklauso nuo jo paties pasirinkimų. Esame skirtingi, o kartu unikalūs, gebantys vienas kitą praturtinti“, – pabrėžia premjerė.
 
Vyriausybės vadovė pažymi, kad kiekvienas žmogus nusipelno pagarbos ir nelikti užribyje. Istorija mums teikia daugybę pamokų, kai, pradėjusios flirtuoti su segregacija ir fobijomis, visuomenės nebežinojo, kaip sustoti, ir už tai sumokėjo žiaurią sąskaitą – žmonių gyvybėmis. Todėl net menkiausias neapykantos kurstymas privalo būti stabdomas. Neapykanta, o ne kitoniškumas yra tikroji grėsmė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.17; 10:08
Politinės intrigosSkaitomiausios

Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Pirmasis Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos valstybės vadovas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Nepriklausomybės Akto signataro Vytautas Landsbergis, sveikindamas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 31-ųjų metinių proga, pabrėžė, kad žmonėms turi rūpėti jų valstybė, o valstybė privalo rūpintis žmonėmis. „Išsivadavome, o šiandien reikia dar vaduotis iš kitos okupacijos, kurios vardas – neapykanta“, – pažymima V. Landsbergio kalboje.
 
„Tą dieną prieš 31 metus mes, tuometiniai jūsų atstovai, paskelbėme vieningai balsuotą valią, kad Lietuvos valstybė vėl yra ir pradeda įgyvendinti savo žmonių suverenias teises. Pirmiausia – patiems tvarkytis savo žemėje. Svetimųjų valdžios nebėra, svetima jėga Lietuvos nevaldys, Lietuvos žmonės yra ir bus jos valdžia.
 
Štai išsirinkome ir jokia kitų sostinė nei Rytuose, nei Vakaruose nenurodinėjo, už ką ir kaip balsuoti. Išsivadavome, o šiandien reikia dar vaduotis iš kitos okupacijos, kurios vardas – neapykanta. Kur tu, broliškumo Sąjūdi, brolių valstybe? Žmonėms turi rūpėti jų valstybė, o valstybė privalo rūpintis žmonėmis.
 
Betgi valstybė – kas ji? Tai tų pačių žmonių atstovai valdžios įstaigose, institucijose, pradedant nuo parlamento. „Be valstybės būtume sąvartynas“, – prieš 30 metų sakė šviesaus atminimo mąstytojas, patriotas kunigas Jonas Juraitis. Tada prieš keletą mėnesių buvome kaip tik pradėję iš naujo statyti valstybę. O juk valstybė – tai ir dvasia, kurią privalu kultivuoti kaip dirvą, kurti ir puoselėti, nepaisant geresnio ar blogesnio oro. Jokiu būdu ne tik eksploatuoti, pasinaudojant vėl atsikovota savo šalimi. Pasinaudojant! Nepamirškime nuodėmės vardo.
 
Su šia naudotojo samprata nuolat susiduriame, ir tai yra didžioji Lietuvos problema. Virtę ponais naudotojais, nejučia elgtumės lyg savo pačių arba mūsų tėvų žemės užkariautojai. Tąsyk netruks ateiti kiti užkariautojai, lems ne tavo ir tavo vaikų teisė, o kieno nors didesnio kumštis, sunkesnis titnagas ar galingesnė bomba. Arba tavo kvailumas. Šventajame Rašte pasakojama apie vyriausiąjį šeimos sūnų Ezavą, kuris už dubenėlį lęšiukų sriubos pardavė savo pirmagimystės teisę. Girdėdavome panašiai ne kartą, kai būdavo mainais už Lietuvą siūlomi komunizmo arba kapitalizmo monai – lęšiukų sriuba. Todėl nepaslyskime į tokią dvasios nuošalę, kurioje pasijusime svetimi arba susvetimėję tarp buvusių saviškių – visai ne broliai, išsitrėmę patys iš savasties, o norintys graudžiai vadintis naujaisiais tremtiniais.
 
Nepasiduokime šiai pandemijai. Kas pasibastęs grįžta į Lietuvą – labai gerai, apkabinkime. Statykime ir tobulinkime savo šalį teisingumo ir meilės pagrindu, palikdami sukčius ir melagius jų pelkėse, taipgi viens kito nekentėjus.
 
Lietuvos kelias – tai šviesos ir tiesos kelias. Taip dainuojama, bet nėra nei sparčiai, nei sėkmingai įgyvendinama, o laiko nedaug, pasaulis braška. Adomas Mickevičius prieš 200 metų parašė apie tėvynę Lietuvą nepaprastus žodžius: „Tada tik supranti, ką turėjai, kai jos netenki.“
Ką sakiau apie valstybės rūpinimąsi žmonėmis, o žmonių šeimininkišką ūkininko, ne plėšiko žvilgsnį į savo valstybę, tebėra idealas, kurio norėtųsi. Tai priklauso nuo kiekvieno.
 
Mano valstybė. Kuo daugiau taip galvojančių – būtų gražu. Iš savęs niekas neitų vogti. Bet ar tikrai tavo, ar taip jauti? Gal ji tik ano valdininko? Tada tu jau pavargęs praeivis. Bet juk ir ji kažkur eina. Ar tau rūpi, kur link ji eina, ko siekia, kas jai graso? Jei nerūpi, tai ir neburbėk. O ką ji man davė? Močia, ar jau gavai pensiją, man šiandien reikia pinigų. Jeigu tik tiek, tai gal nesivadink sūnumi ir dukra, nebent kokia nors populiacija. Tąsyk bus tau vienoda, kas ten pase parašyta.
 
Prof. Vytautas Landsbergis ir kunigas Robertas Grigas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kadangi kažkas jau padarė – atkūrė Kovo 11-osios Lietuvos valstybę, tad dabar visi gauna ją ir laisvę dykai. Todėl gal nevertina. Arba vertina. Vertėtų apsidairyti, ko parūpina savo motinai.
 
Tas ir anas nori būti Lietuvos pilietis. Pagal balsuojančius – kas antras. Matyt, nori prisidėti prie Lietuvos darbo, nori kurti jos pažangą, gerovę, patrauklumą ir džiaugsmą, kad turime Lietuvą. Ar tikrai jūsų daug?
 
Dar kartą sakau: statyk, dailink, tobulink Lietuvą. Tada tau nekils įtarimų ir klausimų, ar ji tavo. Gink, jeigu tavo. Takelių daug, bet nepameskime kelio, ypač visokeriopose šiandienos bei rytdienos nežinomybėse. Būkime Lietuvos vaikai. Lietuvos“, – savo sveikinime ragina pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas V. Landsbergis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.11; 15:52
Trumposios naujienos

Twitter. Slaptai.lt nuotr.

Socialinis tinklas „Twitter“, anksčiau užblokavęs buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo paskyrą, neatkurs jos, net jei jis vėl sieks valstybės vadovo posto. Tai trečiadienį interviu televizijos kanalui MSNBC pareiškė „Twitter“ vyriausiasis finansų direktorius Nedas Segalas.
 
„Mūsų politika tokia: jeigu kažką pašalino iš platformos, tai jį pašalino, ar tai būtų komentatorius, finansininkas, buvęs valdininkas, – sakė N. Segalas, vedėjos paklaustas, ar D. Trumpas galės grįžti į socialinį tinklą, jeigu nuspręs dar kartą pakovoti dėl Baltųjų rūmų šeimininko posto. – Mūsų taisyklės niekam neleidžia raginti griebtis smurto, o jei kažką pašalina už tokius veiksmus, tai mes neleidžiame grįžti“.
 
„Twitter“ atstovas pabrėžė, kad D. Trumpo paskyra „buvo pašalinta, ir dabar jis niekuo nesiskiria nuo kitų buvusių valdininkų“.
 
D. Trumpas savo prezidentavimo laikotarpiu reguliariai rašė tviteryje tiek vidaus, tiek užsienio politikos klausimais. Jis kreipėsi į savo šalininkus per socialinius tinklus ir per riaušes Kapitolijuje sausio 6 d. „Twitter“ apibūdino jo įrašus kaip raginimus griebtis smurto ir sausio 9 d. užblokavo paskyrą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.11; 00:30
Atsargiai

Lenkijos saugumo tarnybos ABW emblema

Vidaus saugumo agentūra (ABW) baigė tyrimą ir perdavė teismui kaltinamąją išvadą dviejų asmenų, įtariamų rengus teroro aktą Lenkijoje, atžvilgiu. Tai pirmadienį pranešė Lenkijos ministro-specialiųjų tarnybų koordinatoriaus atstovas spaudai Stanisławas Żarynas.
 
Anot jo, sulaikytieji planavo panaudoti sprogmenis. „Pagal ABW išvadą, išpuolis turėjo būti surengtas prieš konkretų islamo religinį objektą. Piktadariai taip pat planavo panaudoti nuodingąsias medžiagas prieš konkrečius žmones, kad užkirstų kelią Lenkijos islamizacijai“, – sakė S. Żarynas.
 
„Kaltinamieji propagavo kraštutines dešiniąsias pažiūras, o vienas iš jų viešai teigė, kad būtina naikinti religines bendruomenes, ragino griebtis smurto, vykdyti nusikaltimus, nekęsti žmonių dėl tautinių, etninių, rasinių ir religinių skirtumų. Kitas kaltinamasis sukūrė savotišką manifestą, atspindintį jo asmenius įsitikinimus ir islamofobiją, taip pat raginantį persekioti atvykėlius iš už Lenkijos sienų“, – papasakojo atstovas spaudai.
 
Taip pat pranešama, kad tyrėjai aptiko sprogmenų, keturis šaunamuosius ginklus, šaudmenų, dirbinių ir įrankių, leidžiančių gaminti pavojingas medžiagas.
 
Įtariamiesiems gresia iki 10 metų kalėjimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.04; 14:00
Trumposios naujienos

Kremlius pirmadienį sureagavo į JAV demokratų partijos kandidato prezidento rinkimuose Joe Bideno pareiškimą, kad Rusija yra didžiausia grėsmė JAV nacionaliniam saugumui. Kremliaus teigimu, toks vertinimas yra neteisingas ir skatina neapykantą Rusijos atžvilgiu, praneša agentūra „Reuters“.
 
„Mes visiškai nesutinkame“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, paprašytas pakomentuoti J. Bideno pareiškimą.
„Galime tik apgailestauti, kad tokiu būdu skleidžiama absoliuti neapykanta Rusijos Federacijai“, – pridūrė atstovas.
 
J. Bidenas interviu televizijos kanalui CBS teigė manąs, kad JAV didžiausią grėsmę kelia Rusija, o didžiausia konkurentė yra Kinija.
 
„Manau, kad šiuo metu didžiausią grėsmę Amerikai, turint omenyje pastangas pakirsti mūsų saugumą ir aljansus, kelia Rusija“, – atsakė J. Bidenas.
 
Tokius komentarus J. Bidenas išsakė, likus kiek daugiau nei savaitei iki JAV prezidento rinkimų, kuriuose jis susirungs su Donaldu Trumpu. Apklausose pirmauja J. Bidenas.
 
2014 metais Rusijai aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį, Maskvos ir Vašingtono santykiai pasiekė neregėtas žemumas. Tuo metu J. Bidenas ėjo viceprezidento pareigas.
 
Dvišaliai santykiai dar labiau suprastėjo, kai JAV žvalgybos agentūros padarė išvadą, kad Rusija bandė kištis į 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus ir paveikti juos D. Trumpo naudai. Maskva tokius kaltinimus neigė.
 
Nepaisant to, Rusija liepos mėnesį teigė esanti pasiruošusi bendradarbiauti su bet kuriuo amerikiečių išrinktu prezidentu.
 
59-asis JAV prezidentas bus renkamas lapkričio 3 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.26; 19:18
Aktualijos

Teisingumo ministras E. Jankevičiaus susitiko su Vokietijos teisingumo ir vartotojų teisių ministre Ch. Lambrecht. TM nuotr.

Berlyne besilankančio teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus pirmadienį vykusiame susitikime su Vokietijos teisingumo ir vartotojų teisių ministre Christine Lambrecht buvo pabrėžta, kad įveikiant pandemijos keliamas problemas būtina rasti sprendimus, apsaugant vartotojų teises ir svarbią ekonomikos sritį – turizmo verslą.
 
„Bendra patirtis yra vertingas sprendimų šaltinis, ieškant racionalių būdų įveikti užgriuvusius sunkumus, – po susitikimo pažymėjo teisingumo ministras E. Jankevičius. – Pasikeitėme informacija, kokių priemonių ėmėsi Lietuva, gindama vartotojų interesus ir remdama turizmo bei renginių organizavimo agentūras. Vokietija taip pat skyrė daug pastangų, gelbėdama savo turizmo verslą“. 
 
Ministrai taip pat aptarė Vokietijos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus, tarp jų neapykantos kalbą.
 
„Lietuva palaiko siekį stiprinti kovą su neapykantos nusikaltimais, įskaitant ir neapykantos kalbas. Kartu turime užtikrinti reikiamą pagarbą asmens saviraiškos laisvei, kuri apima teisę skleisti įvairią informaciją. Nemanome, kad neapykantos kalbų draudimas turėtų būti siejamas išimtinai su dešiniosios pakraipos ekstremizmu. Istorija ir dabarties aktualijos liudija, kad ir iš komunistinių pažiūrų kilęs ekstremizmas yra panašus reiškinys, skatinantis neapykantą. Džiaugiuosi, jog radome bendrą supratimą ir dėl neapykantą auginančių įžeidinėjimų tiems, kurie išsako nepatinkančią, nepatogią ar skirtingą nuomonę“.
 
Susitikime su ministre Ch. Lambrecht buvo iškeltas klausimas dėl trečiose šalyse nuteistų asmenų perdavimo į jų kilmės valstybes ES.
 
„Susiduriame su didele problema, kai trečiose valstybėse nuteisti mūsų žmonės pageidauja bausmę atlikti savo pilietybės šalyse. Tačiau tam nėra teisinio pagrindo – nesudarytos dvišalės sutartys arba valstybė nėra Konvencijos dėl nuteistųjų perdavimo dalyvė, – pažymėjo ministras E. Jankevičius. – Be to neretai už jų padarytus nusikaltimus yra paskirtos neadekvačiai griežtos bausmės. Šios problemos sprendimo turime ieškoti ES lygmeniu. Ministrė patikino, kad šis klausimas bus įtrauktas į spalio mėnesį vyksiančio ES teisingumo ministrų Tarybos darbotvarkę“.
 
Šiuo metu trys Lietuvos piliečiai trečiose šalyse yra nuteisti iki gyvos galvos.
 
Teisingumo ministras E. Jankevičius kėlė ES piliečių apsaugos nuo nepagrįstų trečiųjų šalių ekstradicijos prašymų problemą.
 
„Lietuvai rūpi, kad kol kas nėra aiškaus tarpusavio bendradarbiavimo mechanizmo, kad užkirstume kelią vykdyti ekstradicijos prašymus pagal galimai nepagrįstą ar politiškai motyvuotą baudžiamąjį persekiojimą. Bet kuris ES pilietis, būdamas bet kurioje ES valstybėje, turi būti apsaugotas nuo tokios ekstradicijos. Neatidėliojant reikia rasti bendrą sprendimą šiuo klausimu aukščiausiu ES institucijų lygiu ir parengti vienodą požiūrį į trečiųjų šalių ekstradicijos prašymus“.
 
Lietuvos iniciatyva šis klausimas buvo įtrauktas į šiemet vykusią ES teisingumo ministrų Tarybą.
 
Lietuvos apeliacinis teismas pradėjo nagrinėti istorinę Sausio 13-osios bylą.
 
Ministrai E. Jankevičius ir Ch. Lambrecht taip pat aptarė vaikų seksualinio išnaudojimo, teisės viršenybės bei kitus Vokietijos pirmininkavimo ES Taryboje prioritetus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.21; 20:07
Aktualijos

Propaganda. Toks pavadinimas. Slaptai.lt nuotr.

Siūloma nustatyti draudimą valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms, taip pat projektų, finansuojamų iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų, vykdytojams, vienerius metus pirkti viešinimo ir reklamos paslaugas, o politinės kampanijos dalyviams – užsakyti politinę reklamą iš transliuotojų, kurie kursto karą, neapykantą ir nesantaiką.
 
Tokias Visuomenės informavimo ir Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymų pataisas parengė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas.
 
Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimais jis siūlo nustatyti, kad minėto draudimo pažeidimas užtrauktų baudą asmenims nuo 300 iki 850 eurų ir politinės kampanijos dalyviams ar politinių partijų, kurios yra politinės kampanijos dalyvės, pirmininkams – nuo 300 iki 1450 eurų.
 
Pasak L. Kasčiūno, nors siūlomi draudimai būtų tiesiogiai taikomi politinės kampanijos dalyviams, užsakantiems politinę reklamą, valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms, ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų projektų vykdytojams, perkantiems viešinimo, reklamos paslaugas, tačiau netiesiogiai paveiktų transliuotojus. Jo nuomone, tai prisidėtų prie efektyvesnės kovos su karo, tautinės neapykantos kurstymu, priešiška propaganda ir dezinformacija.
 
Pasak L. Kasčiūno, tokiu atveju, Lietuvos radijo ir televizijos komisijai nustačius minėtų įstatymo nuostatų pažeidimo faktą ir už tai konkrečiam televizijos kanalui pritaikius įstatyme numatytas poveikio priemones, lygiagrečiai būtų taikomi ir draudimai vienerius metus užsakyti politinę reklamą ar pirkti viešinimo paslaugas iš to televizijos kanalo. Anot parlamentaro, tai būtų tarsi papildoma finansinė sankcija, nes toks televizijos kanalas metus laiko negautų papildomų pajamų iš tos šalies reklamos ar viešinimo paslaugų užsakovų, apie kurią buvo paskelbta karo propaganda, kurstoma neapykanta, raginama prievarta pažeisti valstybės suverenitetą.
 
„Pataisos yra labiau prevencinio pobūdžio, kad reklamos ar viešinimo paslaugų užsakovai negalėtų užsakyti reklamos tokiuose kanaluose. Juk Rusijos propagandiniai televizijos kanalai, siekdami lengviau gauti transliacijos licencijas ES šalyse ir užsitikrinti tokias pačias veiklos sąlygas, kokias turi ES šalių transliuotojai, kartu apsunkinti galimybes riboti ar sustabdyti propagandos skleidimą, registruojasi būtent ES šalyse. Be to, ES šalių, taip pat ir Lietuvos, verslo subjektai tokiuose kanaluose gali užsakyti reklamą ar teleparduotuvę, politinės kampanijos dalyviai – politinę reklamą, o valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, projektų, finansuojamų iš ES struktūrinių fondų lėšų, vykdytojai – pirkti viešinimo paslaugas. Visa tai leidžia tiems televizijos kanalams papildomai užsidirbti iš tos šalies reklamos ar viešinimo paslaugų užsakovų, apie kurią buvo paskelbta karo propaganda, kurstoma neapykanta, raginama prievarta pažeisti valstybės suverenitetą. To neturime leisti“, – mano teisės aktų pataisas registruojantis parlamentaras L. Kasčiūnas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.16; 12:07
 
Trumposios naujienos

Po pastarųjų žudynių Jungtinėse Valstijose JT Žmogaus teisių biuras sukritikavo JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kuris pareiškė palaikąs mirties bausmę už neapykantos nusikaltimus. „Mes bet kokiomis aplinkybėmis atmetame mirties bausmę, – antradienį Ženevoje sakė JT Žmogaus teisių biuro atstovas Rupertas Colville‘as. – Tai itin brutali ir negrįžtama bausmė, kuriai XXI amžiuje nėra vietos“.
 
Kartu jis pabrėžė, kad daugiau kaip 30 aukų pareikalavusios abejos žudynės El Pase ir Deitone kelia didelį nerimą biurui. „Mes sveikiname, kad JAV pasmerkė rasizmą, neapykantą ir baltųjų viršenybę“, kalbėjo R. Colville‘as.
 
Per rasistinį išpuolį El Pase pasienyje su Meksika vyras savaitgalį nužudė 22 žmones. Po kelių valandų kitas šaulys Deitone nušovė devynis asmenis. Po atakos El Pase JAV prezidentas sulaukė kritikos, kad savo retorika atveria kelią neapykantos nusikaltimams.
 
Pirmadienį D. Trumpas abu nusikaltimus pavadino barbariškais. Jis taip pat paskelbė inicijuosiąs įstatymą, numatantį mirties bausmę už neapykantos nusikaltimus masinių žudynių forma.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.07; 06:00
 
Aktualijos

Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir ekvadorietis Fabianas Sanchezas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vilniuje, Lukiškių aikštėje, ketvirtadienį surengtame mitinge „Ginkite. Saugokite. Padėkite“ buvo liejamos emocijos dėl policijos neveiklumo. Mitingo organizatorius Vilniaus miesto tarybos narys Markas Adamas Haroldas kaltino policiją dėl jos neveiklumo bei melavimo visuomenei. Vilniaus meras Remigijus Šimašius atvirkščiai – padėkojo policijai, teigdamas, kad visi mes darome klaidų.

Iniciatyva surengti mitingą kilo tuomet, kai praėjusią savaitę Vilniuje gyvenantis ekvadorietis Fabianas Sanchezas buvo sumuštas gatvėje užpuolikams šaukiant „Lietuva – lietuviams“.

Apie šimtas Lukiškių aikštėje susirinkusių mitinguotojų policijos dėmesį mėgino atkreipti šūksniais ir plakatais „Svajok svajok apie saugią Lietuvą, kol vieną dieną neapsikentęs emigruosi“, „Ksenofobijai ne“ ir kitais.

Mitingo organizatorius M. A. Haroldas kaltino policiją dėl jos neveiklumo bei melagingos informacijos teikimo visuomenei. Pasak jo, policija turėjo ikiteisminį tyrimą pradėti be visuomenės spaudimo.

„Po tokių akibrokštų nesakykime, kad policijos darbe nėra jokių problemų ir viskas su jais yra gerai. Policija yra dažnai neveikli, meluoja bei dangsto savo neveiklumą. (…) Dėl mažo „žolės“ maišelio gresia laisvės atėmimas, o dėl neapykantos nusikaltimų, atrodo, negresia net ikiteisminio tyrimo pradėjimas. Fabiano atveju tik visuomenės spaudimas padarė įtaką, kad ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas. Kai tik mes paskelbėme mitingą, tik tuomet tyrimas buvo pradėtas. Tik tuomet policija pradėjo tikrinti vaizdo medžiagą, ko padaryti nesugalvojo dar prieš visuomenės spaudimą“, – mitinge kalbėjo Vilniaus miesto tarybos narys M. A. Haroldas.

Tuo tarpu Vilniaus meras R. Šimašius į policijos darbą žiūrėjo atlaidžiau, jis vis tiek padėkojo policijai už darbą ir teigė, kad vis mes darome klaidų.

„Pirmiausia aš noriu padėkoti pareigūnams, nes aš žinau tik tiek, kad neklysta tie, kurie nieko nedaro. Klaidų yra padaryta, ir tai akivaizdu. Ir padaryta rimtų klaidų. (…) Aš vis tiek matau supratimą, aš vis tiek matau, kad nuo šios dienos situacija bus geresnė. Aš tą matau ir todėl noriu padėkoti. Gal paradoksaliai skamba, bet nuo to norėčiau pradėti“, – sakė Vilniaus miesto meras.

Seimo narė Dovilė Šakalienė mitinge pažymėjo, kad policija savo darbą turi atlikti šimtu procentu.

„Aš noriu gyventi visuomenėje, kurioje jausčiausi saugi, nepriklausomai nuo savo lyties, spalvos, tautybės, orientacijos. Norėčiau, kad policija tą savo ,,Ginti. Saugoti. Padėti“ taikytų šimtą procentų visiems, kurie pakliuvo į bėdą, kurie yra skriaudžiami, kurie patyrė smurtą ar grasinimus“, – kalbėjo D. Šakalienė.

„Visuomenės pasipiktinimas kilo po pasyvios policijos reakcijos, užpuolus ekvadorietį Fabianą Sanchezą Vilniaus Antakalnio mikrorajone. Nors policija pripažino klydusi, o trečiadienį pranešta ir apie įtariamųjų sulaikymą, tačiau F. Sanchezo atvejis – tik vienas iš daugelio. Neapykantos nusikaltimų neatpažinimas ir netyrimas – sisteminė Lietuvos policijos problema“, – teigiama Lietuvos žmogaus teisių centro pranešime.

Vilniaus apskrities VPK viršininkas Saulius Gagas pripažįsta, kad su nekentėjusiu ekvadoriečiu F. Sanchezu nesusikalbėta dėl to, kad patruliai silpnai kalbėjo angliškai.

Trečiadienio vakarą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, atlikę tyrimo veiksmus, skirtingose Lietuvos vietose sulaikė du asmenis, kurie įtariami neteisėtais veiksmais prieš ekvadorietį F. Sanchezą. Praėjusią savaitę Vilniuje gyvenantis ekvadorietis F. Sanchezas buvo sumuštas gatvėje užpuolikams šaukiant „Lietuva – lietuviams“.

VPK viršininko S. Gago teigimu, antradienį pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir neapykantos kurstymo. Trečiadienio vakarą sulaikyti du Vilniaus miesto gyventojai, vienam yra 18, kitam – 26 metai. Vyresnysis jau yra teistas už viešosios tvarkos pažeidimą ir neapykantos kurstymą, fizinio skausmo sukėlimą, sveikatos sutrikdymą. Jaunesnysis taip pat jau žinomas policijai už viešosios pagarbios vietos išniekinimą, sukčiavimą, fizinio skausmo sukėlimą, grasinimą nužudyti, žmogaus terorizavimą. Policija kreipsis į prokuratūrą, kad ši kreiptųsi į teismą skirti griežčiausią kardomąją priemonę.

Kokios tautybės yra užpuolikai, S. Gagas neįvardino, bet patvirtino, kad abu kaltinamieji yra Vilniaus miesto gyventojai.

„Negaliu patvirtinti, kad jie rusakalbiai, bet galiu patvirtinti, kad jie yra Vilniaus miesto gyventojai“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė S. Gagas.

S. Gagas patvirtino, kad nukentėjusiojo pareiškimas policijai buvo parašytas įvykio dieną 3-iajame policijos komisariate. Pasak S. Gago, incidentas įvyko 1-ojo policijos komisariato teritorijoje, pareiškimas buvo parašytas angliškai, todėl atiduotas versti. S. Gagas patvirtino, kad ne visuomet policijos komisariato komunikacijos atstovai turi visą informaciją ir kartais įvyksta nesusipratimų.

Policijos komunikacijos vadovas Ramūnas Matonis savo feisbuko paskyroje rašė nesuprantąs tokio mitingo prasmės.

„Neturiu duomenų apie kažkokį melą. Ir nematau prasmės pareigūnams kažką meluoti. Manau, greičiausiai dėl kalbos barjero jie nesuprato vienas kito. Todėl nelabai suprantu tokio mitingo prasmės“, – teigė R. Matonis.

Pasak VPK vadovo Sauliaus Gago, jei piliečiai mato poreikį rengti mitingą, tai jis turi ir vykti. Tai, anot jo, kiekvieno piliečio teisė bei laisvė.

Mitingą Lukiškių aikštėje surengė Vilniaus miesto tarybos narys M. A. Haroldas ir Lietuvos žmogaus teisių centras.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.27; 07:06

Trumposios naujienos

Popiežius Pranciškus šeštadienį baigė turą po Aziją susitikdamas su rohinjų pabėgėliais Bangladeše, taip simboliškai demonstruodamas solidarumą su musulmonų mažuma, bėgančia nuo smurto Mianmare, praneša AFP.

Paskutinę savo vizito po Mianmarą ir Bangladešą dieną katalikų dvasinis vadovas aplankė Bangladešo sostinėje Dakoje esančią Motinos Teresės ordino ligoninę.

Popiežius Pranciškus yra pagarsėjęs dėl pabėgėlių teisių gynimo ir pakartotinai išreiškė paramą kenčiantiems rohinjams, kuriuos apibūdino kaip „brolius ir seseris“.

Dažniausiai tiesmukai kalbančiam Popiežiui teko diplomatiškai laviruoti keturių dienų vizito Mianmare metu. Tai buvo pirmasis istorijoje pontifiko apsilankymas šioje šalyje. Mianmare jis vengė viešai minėti rohinjus, bet ragino budistų lyderius įveikti „prietarus ir neapykantą“.

Tuo metu lankydamasis Bangladeše Popiežius atvirai kalbėjo apie rohinjų problemas ir susitiko su jais pabėgėlių stovykloje. Popiežius Pranciškus prašė jų atleidimo dėl persekiojimo ir pasaulio abejingumo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.03; 00:05