Koranas. Slaptai.lt nuotr.

Ankara, sausio 23 d. (AFP-ELTA). Po protesto prie Ankaros ambasados Stokholme, kai buvo sudegintas koranas, pirmadienį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas perspėjo Švediją, kad siekdama įstoti į NATO ji nesitikėtų Turkijos paramos.
 
„Tegul Švedija nesitiki mūsų paramos siekdama įstoti į NATO“, – sakė R. T. Erdoganas, pirmą kartą oficialiai reaguodamas į šeštadienio incidentą per protestą, kuriam Švedijos policija pritarė nepaisydama Turkijos prieštaravimų, jį surengė prieš islamą nusistatęs politikas.
 
Pikti  R. T. Erdogano komentarai dar labiau atitolina Švedijos ir Suomijos galimybes prisijungti prie Vakarų gynybos Aljanso prieš gegužę vyksiančius Turkijos prezidento ir parlamento rinkimus.
 
Turkija ir Vengrija yra vienintelės NATO narės, neratifikavusios istorinio Šiaurės šalių sprendimo atsisakyti tradicinės karinio neprisijungimo politikos reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą.
Po korano deginimo R. T. Erdoganas perspėjo Švediją dėl narystės NATO. EPA-ELTA nuotr.
 
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas žada, kad kitą mėnesį šalies parlamentas pritars dviejų valstybių paraiškoms. Tačiau R. T. Erdoganas stabdo procesą prieš artėjančius rinkimus, per kuriuos mėgins sustiprinti savo nacionalistinių rinkėjų bazę.
 
„Akivaizdu, kad tie, kurie atliko tokį gėdingą veiksmą prie mūsų šalies ambasados, nebegali tikėtis mūsų geranoriškumo dėl jų prašymo įstoti į NATO“, – sakė R. T. Erdoganas.
 
Švedijos lyderiai griežtai pasmerkė kraštutinių dešiniųjų politiko Rasmuso Paludano veiksmus, bet gynė plačią savo šalies žodžio laisvės sampratą.
 
R. T. Erdoganas jau iškėlė daugybę griežtų sąlygų, įskaitant reikalavimą Švedijai išduoti dešimtis įtariamųjų, daugiausia kurdų, Ankaros kaltinamų „terorizmu“ arba dalyvavimu nepavykusiame 2016 m. perversme.
 
Po daugybės Švedijos aukščiausių ministrų kelionių į Ankarą atrodė, kad Švedijai pavyks palenkti Turkiją. Be to, Stokholmas patvirtino Konstitucijos pataisą, leisiančią priimti griežtesnius kovos su terorizmu įstatymus, kurių reikalauja Ankara.
 
Vengrijos vėliava. EPA – ELTA foto

Tačiau viskas pakrypo į bloga, kai anksčiau šį mėnesį nedidelė kurdų grupė prie Stokholmo rotušės pakabino R. T. Erdoganą vaizduojančią lėlę. Turkija iškvietė Švedijos ambasadorių ir atšaukė kvietimą parlamento pirmininkui apsilankyti Ankaroje. Švedijos policijos sprendimas leisti R. Paludanui surengti protestą sulaukė panašaus atsako. Turkija dar kartą iškvietė Stokholmo ambasadorių ir atšaukė suplanuotą Švedijos gynybos ministro vizitą.
 
R. T. Erdoganas sakė, kad musulmonų šventosios knygos sudeginimas yra neapykantos nusikaltimas, nepateisinamas jokia žodžio laisve. „Niekas neturi teisės įžeidinėti šventųjų“, – sakė jis per nacionalinę televiziją.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2023.01.24; 05:44

Serbijos vėliavos. EPA – ELTA nuotr.

Belgradas, sausio 7 d. (ELTA). Naktį į šeštadienį Kosovo pietryčiuose esančios Gnilanės apygardos Klokoto mieste buvo sumuštas 18-metis serbas Stefanas Tomičius.
 
Pasak portalo „eurointegration“, tai pranešė Serbijos vyriausybės Kosovo ir Metochijos reikalų valdyba.
 
Teigiama, jog Stefaną ir jo brolį, grįžtančius iš vidurnaktį vykusių stačiatikių Kalėdų pamaldų, apie 2 val. 30 min. užpuolė grupė albanų. Pasak nukentėjusiojo, jis atpažino kai kuriuos užpuolikus, jie dirba apsaugininkais tenykščiame restorane.
 
„Stefanas patyrė akies, rankos, pilvo ir kojų sužeidimų, jis paprašė Vitinos miesto ligoninės medikų pagalbos“, – sakoma pranešime.
 
Anot Kosovo ir Metochijos reikalų valdybos atstovų, „šis žiaurus serbų vaikino užpuolimas rodo, kokia antiserbiška isterija viešpatauja regione ir koks pavojus gresia ten gyvenantiems serbams“.
 
Serbijos gynybos ministerijos valstybės sekretorius Nemanja Starovičius pareiškė, kad S. Tomičiaus sumušimas yra dar vienas „neapykantos nusikaltimas“.
 
Penktadienį buvo pranešta apie šaudynes Kosovo pietuose, per kurias buvo sužeisti 21 metų serbas ir jo 11-metis pusbrolis. Kosovo policija sulaikė užpuoliką. Paaiškėjo, kad jis yra vietos jėgos struktūrų pareigūnas.
 
Kosovas 2008 metais paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos, tačiau Belgradas atsisakė jį pripažinti ir skatino 120 tūkst. etninių Kosovo serbų nepaklusti Prištinos valdžiai, ypač šiaurėje, kur etniniai serbai sudaro daugumą.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.01.08; 05:39