Vatikanas. EPA-ELTA nuotr.
Roma, liepos 26 d. (dpa-ELTA). Finansiniu sukčiavimu kaltinamam kardinolui Giovanniui Angelo Becciu gresia keleri metai kalėjimo už dalyvavimą nuostolingame Vatikano nekilnojamojo turto sandoryje Londone.
Trečiadienį Vatikano prokuroras Alessandro Diddi paragino skirti jam septynerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. G. A. Becciu kaltinamas piktnaudžiavimu tarnyba ir lėšų, susijusių su investicijomis į prabangų nekilnojamąjį turtą, pasisavinimu. Tai precedento neturintis atvejis ir pirmasis kartas, kai kardinolas apkaltintas Vatikano teisme.
Teismo proceso esmė – Vatikano atliktas nekilnojamojo turto Londono Čelsio rajone įsigijimas, kai 2011–2018 m. G. A. Becciu ėjo svarbias pareigas Valstybės sekretoriate ir buvo pagal rangą antras valdžios pareigūnas. Sandoris žlugo, Vatikanas investavo daugiau pinigų, nei planavo, dėl to patirta daugiau nei 100 mln. svarų nuostolių. Nuo tada pastatas jau parduotas.
Sulaukęs kaltinimų, G. A. Becciu prarado kardinolo privilegijas ir buvo diskvalifikuotas dalyvauti popiežiaus rinkimuose, arba konklavoje. Tačiau kardinolo titulą jis išsaugojo. Popiežius Pranciškus taip pat pašalino jį iš pareigų, susijusių su kanonizacijomis ir beatifikacijomis.
G. A. Becciu tvirtina esąs nekaltas ir sako, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių kaltinimus, be to, teigia, kad klaidingai piešiamas jo portretas. Italijos žiniasklaida antradienį jį citavo sakiusį: „Esu nekaltas ir nepavargsiu tai kartoti“. Jis pareiškė, kad Vatikano prokuroras nepateikė nė „mažiausių įrodymų“, patvirtinančių kaltinimus, ir kad jis buvo vaizduojamas „visiškai iškreiptai“, o tai sumenko jo, kaip „žmogaus ir kunigo“, reputaciją.
Kaltinimais pareikšti ne tik 75 metų kardinolui G. A. Becciu, bet ir dar devyniems asmenims, prokuroras A. Diddi siekia skirti jiems ilgas įkalinimo bausmes ir baudas. Kaltinimai apima korupciją, piktnaudžiavimą tarnyba ir pinigų plovimą. Tikimasi, kad nuosprendis bus paskelbtas iki šių metų Kalėdų, 2021 m. viduryje prasidėjęs teismo procesas bus baigtas.
Norvegijos ginkluotosios pajėgos
Oslas, spalio 19 d. (ELTA). Rusijos stačiatikių bažnyčia pastaraisiais metais nusipirko Norvegijoje kelis nekilnojamojo turto objektus, kai kurie iš jų yra prie karinių bazių, praneša leidinys „Dagbladet“.
Su Maskvos patriarchatu susijusi Bergeno stačiatikių bendruomenė įsikūrė prie vieno svarbiausių Norvegijos ginkluotųjų pajėgų objektų – Hakonsverno uosto ir karinio laivyno bazės.
Turto registras rodo, kad 2017 metais stačiatikių Kristaus Apreiškimo kongregacija įsigijo maldos namus Sioreidėje. Pastatas yra ant kalvos, už trijų kilometrų nuo Hakonsverno. Iš jo atsiveria vaizdas į šią Norvegijos karinių jūrų pajėgų bazę. Anksčiau religinė bendruomenė buvo įsikūrusi Bergeno centre.
Rusijos stačiatikių bažnyčia turi nekilnojamojo turto ir Rugalano procincijoje, konkrečiai – Klepo, Briunės ir Karmojaus miestuose. Tos pačios provincijos Stavangerio mieste buvęs tenykštės rusų stačiatikių bendruomenės vadovas turi nekilnojamojo turto prie NATO jungtinio karinio centro. Jo namas yra už kilometro nuo šio svarbaus karinio objekto.
Be to, Finmarko regione, prie Rusijos sienos, stačiatikių bendruomenė įsigijo nekilnojamojo turto 2015 metais.
Norvegų mokslininkė Alfa Sefland Winge pažymi, kad tokie nekilnojamojo turto objektai prie karinių bazių gali sukelti problemų.
„Galimas daiktas, kad tokie pastatai naudojami ne religiniams tikslams. Iš jų galima slopinti ryšį, klausytis pokalbių, valdyti bepilotes skraidykles ir t. t.“, – sakė ekspertė. Emblemoje – Norvegijos vėliavos spalvos
Kristaus Apreiškimo kongregacijos dvasininkas Dmitrijus Ostaninas žurnalistus tikino, kad jo cerkvė nekelia grėsmės.
„Aš kartu su savo parapijiečiais, kurių daugumą dabar sudaro pabėgėliai, darau visa, kad padėčiau ukrainiečiams. Mes teikiame ir finansinę pagalbą – remiame krizių centrą Dnipre, kuris išveža vaikus iš subombarduotų miestų į saugias vietas. Taip, patriarchas Kirilas palaiko šį siaubą, bet to negalima pasakyti apie visus žmones, kurie išpažįsta stačiatikybę“, – teigė jis.
Rugsėjo 25 d. patriarchas Kirilas pareiškė, jog kare su Ukraina rusų kareiviai atlieka savo pareigą tėvynei ir visuomenei, todėl jų veiksmus galima laikyti pasiaukojimu. Anot jo, žuvusiems rusų kareiviams bus atleistos visos nuodėmės.
Estijos sostinė Talinas. Slaptai.lt nuotr.
Talinas, rugpjūčio 29 d. (ELTA). Dauguma Rusijos piliečių, turinčių nekilnojamojo turto Estijoje, yra gavę leidimą nuolat gyventi šalyje, bet beveik 4 500 jų, arba maždaug 12 proc., vykstant į Estiją reikalinga viza, todėl gali susiklostyti situacija, kai dėl draudimo išduoti vizas nebus kam rūpintis jų nekilnojamuoju turtu, rašo pirmadienį portalas ERR.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Rusijos piliečiams Estijoje priklauso 41 351 nekilnojamojo turto objektas, o Baltarusijos piliečiams – 919. Dauguma jų turi po vieną butą, bet vienam RF piliečiui priklauso 24 objektai.
Estijos VRM vicekancleris Veikas Kommusaaras portalui pareiškė, jog jei nekilnojamojo turto savininkui, Rusijos piliečiui, dėl sankcijų atsiras skolų Estijoje, jis galiausiai gali prarasti nekilnojamąjį turtą.
„To priežastis yra Rusijos valdžios sprendimas įsiveržti į Ukrainą. Suprantama, Rusijos gyventojai dėl to nukenčia. Klausimas pirmiausia pačiai Rusijai: kodėl jos gyventojai turi kentėti dėl to, ko griebiasi jų režimas. Iš tikrųjų, jeigu žmogus neįstengs rasti būdų savo nekilnojamajam turtui išlaikyti, galimas ir šis kraštutinis padarinys. Šiuo metu nemanome, kad čia Estija turėtų imtis kažkokių švelninančiųjų priemonių“, – sakė pareigūnas.
Anot vicekanclerio, didelis Rusijos piliečiams priklausančio nekilnojamojo turto kiekis kelia grėsmę Estijos saugumui. Jo nuomone, reikėtų papildomai apriboti galimybę turėti nekilnojamojo turto Estijoje šalių, nepriklausančių Europos Sąjungai, piliečiams.
Žirmūnų penkiaaukštis. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Trečiasis šių metų ketvirtis, panašu, grąžino pirminę būsto rinką į įprastas vėžes. Po iššūkių kupinų pusantrų metų, teisinių ir mokestinių pokyčių, išaugusių statybos darbų kainų, sumažėjusios pasiūlos, galima teigti, kad pirminė būsto rinka atsilaikė geriau nei buvo galima tikėtis, sako „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
Jo teigimu, rinkos aktyvumui nepaisant išaugusių kainų sugrįžus į 2019 metų lygį, kurie, beje, buvo laikomi rekordiniais, vystytojai gali būti užtikrinti dėl palankių sąlygų naujų projektų įvedimui į rinką.
„Kita vertus, netylant kalboms apie tai, kad po pandemijos gyventojams būstas taps dar svarbesnis, vystytojus nuo naujų erdvesnių būstų planavimo sulaiko ir patys pirkėjai, kurie pirmiausia įsigyja mažiausius, tikėtina, nuomai skirtus būstus, o erdvesni nuperkami gerokai vėliau ir mažesniais kiekiais. Vertinant pardavimų rezultatus taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vienas vystytojų skyrė 124 butus nuomai Šnipiškėse. Dar viena bendrovė atidarė du co-living projektus. Apie savo planus šiame segmente yra paskelbę ir kiti rinkos dalyviai. Sakyčiau, kad būsto rinką šiuo metu apibūdina ne tik tipiniai pavienių butų pardavimai, tačiau ir naujos apgyvendinimo formos, kurios gali mažinti aktyvumą įprastiniuose būsto segmentuose“, – kalbėjo T. S. Kvainickas.
Rugsėjo mėnesį Vilniaus mieste parduota 419 būstų (447 nauji susitarimai, 28 atšaukimai). Tai – 11 proc. mažiau nei prieš mėnesį (470 pardavimų, 483 nauji susitarimai, 13 atšaukimų) bei 21 proc. mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu (529 pardavimai, 567 nauji susitarimai, 38 atšaukimai), tačiau bendras ketvirčio rezultatas (1 439 pardavimai) yra analogiškas priešpandeminių 2019 metų trečiam ketvirčiui (1422). Vilniaus verslo dangoraižiai Konstitucijos prospekte. Slaptai.lt nuotr.
Rugsėjo mėnesį į stebėjimus įtraukti 176 nauji objektai (75 butai ir 101 kotedžas). Tai – gerokai mažesnis nei įprasta pasiūlos kiekio padidėjimas. „Rugsėjį nemažai nekilnojamojo turto vystytojų paskelbė apie ambicingus ateities projektus. Nors šie pastatai iškils tik po kelerių metų, jie galės pasiūlyti sąlyginai pigesnių vidutinės klasės būstų, kurių rinkoje šiuo metu galėtų būti daugiau“, – kalbėjo T. S. Kvainickas. Analizuojamas pasiūlos kiekis toliau mažėja, šiuo metu jį sudaro 3 755 objektai (100 būstų iš stebėjimų buvo pašalinti dėl keičiamų techninių projektų, jie bus įtraukti vystytojams atnaujinus pardavimus). Vilnius. Jono Basanavičiaus gatvė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Anot „Inreal“ analitikų, mažėjant pasiūlai būsto kainos auga ir toliau – ekonominiame segmente peržengta psichologinė 2000 Eur/kv. m riba. Toks būstas šiuo metu vidutiniškai kainuoja 2033 Eur/kv. m. Dar 2020 metais šis kainos lygis buvo būdingas vidutinės klasės projektams. Pastarieji šiuo metu kainuoja apie 2678 Eur/kv. m, o prestižinės klasės būstas per metus pabrango nuo 3 297 iki 4 112 Eur/kv. m kainų vidurkių.
„Nepaisant tokių reikšmingų kainų pokyčių, rinka ir toliau išlieka ypač aktyvi bei sufleruoja galimus ateities scenarijus dėl šių kainų tęstinumo. Tarp priežasčių, paskatinusių spartų būsto kainų augimą – ženkliai išaugusios statybos medžiagų kainos. Beveik neabejotina, kad suvaldžius pandemiją statybinės medžiagos pigs, ir atsiras daugiau laisvės koreguoti kainas pirkėjams palankesne linkme. Kita vertus, rinkai išliekant aktyviai ir pasiūlai atsiliekant nuo paklausos šio faktoriaus poveikis gali ir nepasiekti būsto pirkėjų“, – teigė T. S. Kvainickas.
Likvidumo rodiklis sostinėje siekia 0,49. Tai reiškia, kad esamą pasiūlos kiekį remiantis paskutinių 12 mėnesių pardavimų rezultatais pavyktų realizuoti per kiek trumpiau nei pusę metų. Rinkos balanso rodiklis antrą mėnesį yra ties 0,69 riba ir toliau rodo „pardavėjo rinką“.
Dalies segmentų kainų augimas Kaune yra gerokai nuosaikesnis nei Vilniuje
Kaune – rezultatai nevienareikšmiai. Rugsėjo mėnesio pardavimai siekė 33 (43 nauji susitarimai, 10 atšaukimų), tačiau į rezultatus pridėti dar 63 pardavimai (iš viso 96) tuose projektuose, kurių duomenys nebuvo reguliariai atnaujinami, ir pardavimai, tikėtina, įvyko seniau.
Laikinoji sostinė pandemijos pradžioje labiausiai nukentėjo dėl sustojusios pirminės būsto rinkos, todėl nieko stebėtino, kad rugsėjo mėnesio pardavimai buvo dvigubai didesni nei prieš metus (50 pardavimų, 56 nauji susitarimai, 6 atšaukimai). Praėjusio mėnesio rezultatas taip pat 9 proc. geresnis nei rugpjūčio (88 pardavimai, 92 nauji susitarimai, 4 atšaukimai).
Kauno NT vystytojams rinkai pristačius 84 naujus objektus, pasiūlos kiekis sumažėjo iki 1 364. Prieš metus rugsėjį į stebėjimus nauji objektai įtraukti nebuvo, šių metų rugpjūtį stebėjimus „Inreal“ papildė 109 objektais (29 proc. sumažėjimas). Prekybos centras „Pupa”. Slaptai.lt nuotr.
Ekonominės klasės būstas per 12 mėnesių pabrango 17 proc. (nuo 1 243 iki 1 449 Eur/kv. m), o lyginant su 2021-ųjų rugpjūčiu iš esmės nepakito – siekė 1 446. Gerokai didesnis kainų šuolis įvyko vidutinės klasės segmente – per 12 mėnesių kaina šoktelėjo nuo 1 801 iki 2 390 Eur/kv. m (33 proc. pokytis). Prieš metus būtent tiek kainavo prestižinės klasės būstas, kurio pasiūla šiuo metu iš esmės yra išnykusi, o rinkoje dominuoja brangesni vidutinio segmento būstai.
Pardavimams išlaikant augimo tendenciją ir pasiūlai kiek menkstant, būsto likvidumo indeksas Kaune sumažėjo iki 1,29 (rugpjūčio mėnesį – 1,36). Tai reiškia, kad egzistuojančią naujo būsto pasiūlą galima būtų realizuoti per penkiolika su puse mėnesio. Rinkos balanso rodiklis šiuo metu siekia 1,34 (rugpjūtį – 1,33), o tai signalizuoja apie besiformuojančią „pirkėjo rinką“.
„Įprastomis aplinkybėmis tai suteiktų pirkėjams didesnes derybines galias, tačiau Kauno naujų būstų rinkoje esant dideliam kiekiui aukštesnio lygio projektų bei vis dar nenukritus statybos darbų kainoms nuolaidų tikimybė nėra didelė“, – sakė T. S. Kvainickas.
Klaipėdos rezultatai dvigubai kuklesni nei Kauno
„Inreal“ analitikai fiksavo 45 pardavimus (46 nauji susitarimai, 1 atšaukimas). Tai – 12 proc. mažiau nei rugpjūčio mėnesį (51 pardavimas, atšaukimai nefiksuoti), bet 41 proc. daugiau nei 2020-ųjų rugsėjį (32 pardavimai, atšaukimai nefiksuoti). Jeigu Vilniaus bei Kauno miestai grįžo į 2019 metų lygį, tai Klaipėdoje fiksuojamas tolesnis rinkos aktyvumo augimas.
Rugsėjo mėnesį stebėjimai papildyti 85 naujais pirminės būsto rinkos objektais (2 kotedžų projektai). Pasiūlos kiekis per mėnesį kiek padidėjo (nuo 304 iki 344 objektų), tačiau jis vis dar yra žemesnis nei prieš pandemiją – 2020 metų kovo mėnesį paskelbiant karantiną rinkoje buvo apie 500 objektų, ir šiame skaičiuje nebuvo kotedžų.
„Rinkos aktyvumas tokiomis aplinkybėmis ir toliau sustiprina įsitikinimą, kad uostamiestyje egzistuoja naujo būsto poreikis, todėl dabar galėtų būti palankus metas rinkai pristatyti suplanuotus projektus“, – kalbėjo T. S. Kvainickas.
Dangoraižiai prie Neries. Vytauto Visocko nuotr.
Šiuo metu Klaipėdoje daugiausia yra vidutinės klasės butų ir kotedžų, jų kainos, atitinkamai, yra 1 755 Eur/kv. m (18 proc. prieaugis nuo 2020 m. rugsėjo) ir 1 509 Eur/kv. m. Kaip ir kituose Lietuvos didmiesčiuose, Klaipėdos pirminei (ir antrinei) būsto rinkai būdingas kainų augimas.
Likvidumo indeksas per pastarąjį mėnesį neženkliai padidėjo nuo 0,64 iki 0,70 (pasiūlos kiekio realizavimui reikėtų aštuonių su puse mėnesio). Atitinkamai, padidėjo ir rinkos balanso reikšmė – nuo 0,71 iki 0,83. Išsprendus pasiūlos trūkumo problemą, pirkėjams pasiūlius du–tris vidutinio dydžio būsto projektus, uostamiesčio rinka taptų subalansuota.
Vatikanas. EPA – ELTA nuotr.
Netikėtai atsistatydino vienas įtakingiausių kardinolų Vatikane – Angelo Becciu iš Italijos.
Popiežius Pranciškus patenkino 72-ejų dvasininko atsistatydinimo prašymą, ketvirtadienį pranešė Šventasis Sostas.
Atsistatydinimo priežastis neįvardijama. Paklaustas apie pasitraukimą, A. Becciu italų naujienų agentūrai „Adnkronos“ tepasakė: „Norėčiau patylėti“. Italų žiniasklaida kardinolo atsistatydinimą sieja su skandalu dėl Vatikano investicijų į prabangų nekilnojamąjį turtą Londono centre.
A. Becciu praėjusius šešerius metus buvo savotiškas popiežiaus štabo vadovas – ir vienas artimiausių pontifiko aplinkos žmonių. Dvasininkas vadovavo ir skyriui, atsakingam už beatifikacijas ir kanonizacijas. A. Becciu į kardinolus įšventintas prieš dvejus metus.
Jo atsistatydinimas gali būti susijęs su Vatikane vykstančiu tyrimu dėl nekilnojamojo turto sandorio prestižiniame Londono Čelsio rajone. Šis statybų projektas buvo finansuojamas per vadinamuosiuose mokesčių rojuose įsteigtus fondus ir įmones. Vatikanas į projektą investuoti pradėjo 2014 metais, kai A. Becciu dirbo centrinėje Vatikano administracijos institucijoje – sekretoriate. Jis prižiūrėjo ginčytiną sandorį.
Vatikano policija pernai atlikto kratas sekretoriato biuruose ir paėmė finansinius dokumentus bei kompiuterius. Penki darbuotojai buvo nušalinti nuo darbo.
Jaroslavas Narkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius penktadienį kreipsis į prokuratūrą su pareiškimu dėl šmeižto, kurį pilietis Aleksandras Ribnikovas reiškia žiniasklaidos publikacijoje, sakoma Eltai perduotame ministerijos pranešime.
Kaip ELTA jau rašė, ketvirtadienio rytą LRT tyrimų skyrius pranešė, kad už susisiekimo ministrui priklausančio namo, esančio Trakuose, rekonstrukciją galimai buvo atsiskaitoma viešaisiais konkursais.
LRT Tyrimų skyrius teigė turintis duomenų, kad J. Narkevičius, eidamas aukštas pareigas Vilniaus savivaldybėje, galėjo pažadėti šiuo metu jau bankrutavusiai statybų bendrovei „Sodžiaus būstas“ sėkmę darželių bei mokyklų remonto konkursuose. Už tai, skelbiama LRT atliktame tyrime, 10 proc. nuo laimėtų sumų turėjo būti skiriama politiko namo Trakuose rekonstrukcijai.
Apie J. Narkevičiaus nekilnojamojo turto sandorius pranešė naujienų portalui 15min.lt savo tapatybę atskleidęs buvęs bendrovės „Sodžiaus būstas“ savininkas Aleksandras Ribnikovas, kuris teigia, kad ministras yra jo dukros krikštatėvis.
„Man labai keista, jei jis manęs neprisimena ar mūsų sandorių. Juk J. Narkevičius ir jo žmona – mano jaunesniosios dukters krikšto tėvai“, – 15min.lt ketvirtadienį sakė buvęs „Sodžiaus būsto“ savininkas.
Įtarimų dėl neteisėtų veiksmų sulaukęs susisiekimo ministras J. Narkevičius teigia, kad prieš jį tęsiama šmeižto kampanija.
Komentuodamas ketvirtadienį pasirodžiusio žiniasklaidos atlikto tyrimo išvadas, kuriose konstatuojama, kad už susisiekimo ministrui priklausančio namo Trakuose rekonstrukciją galėjo būti atsiskaitoma viešaisiais konkursais, J. Narkevičius tvirtino, kad ši informacija atsirado dėl jo inicijuotų darbų ir pradėtų tyrimų paties kuruojamame sektoriuje.
Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (NTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (NTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius sako, kad siūlomas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio išplėtimas nėra skirtas pagerinti aplinką, o tiesiog noras surinkti deklaruojamus 8 mln. eurų į valstybės biudžetą.
„Manau, kad NT pagalba valstybė bando papildomai susigeneruoti pajamų ir tai nelabai turi kažką bendro su NT mokesčių filosofija. (…) Tai toks labiau socialinis mokestis, kuriuo norima, kad turto savininkai prisidėtų prie valstybės gerovės, šiuo atveju tai nėra nukreipta į aplinkos (NT. – ELTA) pagerinimą“, – Eltai teigė M. Statulevičius.
Anot jo, NT mokesčio išplėtimas ženkliai nepaveiktų NT plėtros Lietuvoje.
„Asmeniui galbūt teks atsisakyti tam tikrų pirkinių, galbūt šiek tiek pigiau įsirengti būstą, stengiantis kažkur sutaupyti. Bet iš esmės būsto pirkimas yra strateginis, ilgalaikis, pasvertas sprendimas ir keliasdešimt ar kelių šimtų metinis mokestis, abejoju, ar nusvertų žmogaus principinį sprendimą“, – Eltai sakė NTPA direktorius.
Paklaustas apie visuotinį NT mokestį, M. Statulevičius teigė jam pritariantis.
„Turėtų būti apmokestinama dauguma NT mokesčio turėtojų gana nedideliu tarifu, o surenkamas mokestis turėtų paliesti daugumą, kurie naudojasi miesto infrastruktūra, gatvėmis, keliais, apšvietimu. Tas mokestis turėtų būti naudojamas NT aplinkos gerinimui“, – Eltai sakė jis.
M. Statulevičius pažymėjo, kad valstybės NT taip pat turėtų būti apmokestinamas. Anot jo, šiuo metu valstybė neskatinama efektyviau naudoti nenaudojamą turtą, o taip praleidžiama proga papildomai surinkti pinigų į valstybės biudžetą.
„Manau, kad tuos planuojamus 8 ,10 ar 20 mln. eurų tikrai galima surinkti parduodant, nuomojant valstybės turimą turtą ir leidžiant verslui veikti ir mokėti mokesčius jau kita forma. Pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, komercinis NT mokesčiai – jie suneštų tokį pačią, gal net keleriopai didesnę sumą per kelerius metus“, – teigė M. Statulevičius.
Pilaitės rajono gatvių pavadinimai. Slaptai.lt nuotr.
ELTA primena, kad Finansų ministerija parengė NT mokesčio įstatymo projektą, kuriuo siūloma plėsti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimo bazę. Siūloma dabar galiojančią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertę sumažinti iki 100 tūkst. eurų. Mokestį mokėtų apie 37 tūkst. asmenų, iš jų – apie 26 tūkst. Vilniuje. Dėl šių pakeitimų, valstybės biudžetas papildomai gautų apie 8 mln. eurų per metus.
0,5 proc. mokesčių tarifas būtų taikomas bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 100 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 300 tūkst. eurų, 1 proc. – neviršijančiai 500 tūkst. eurų, 2 proc. – viršijančiai 500 tūkst. eurų.
Per devynis šių metų mėnesius nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai sostinėje jau pardavė 4189 naujos statybos butus – tai daugiau nei per visus 2018 m., kai parduoti 3929 butai.
Palyginti su tokiu pačiu laikotarpiu pernai, rinkoje butų šiemet parduota 49 proc. daugiau, skaičiuoja bendrovės „Hanner“ analitikai, remdamiesi NT plėtros bendrovių viešai skelbiama informacija apie projektus.
„Metų pradžioje smarkiai sujudusi rinka ir toliau išlieka aktyvi, nors didžiausias pikas, kai pavasarį kai kurių mėnesių augimas siekė 80 proc., jau, panašu, praėjo. Plėtotojai taip pat nemiega – vien per rugsėjį rinkai pasiūlė 571 butą naujuose projektuose ar etapuose, tai 120 butų daugiau, nei buvo parduota per rugsėjį. Tai, kad rinkos žaidėjai gali greitai reaguoti į padidėjusią pasiūlą, lemia ir pakankamai stabilias kainas, kurių augimas tikrai nėra toks spartus, kaip pardavimų skaičiaus“, – pranešime cituojamas „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Per rugsėjį plėtotojai Vilniuje pardavė 451 butą, tai 27 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
Bendrai per devynis šių metų mėnesius plėtotojai pasiūlė rinkai 4062 butus, 3 proc. mažiau, nei jų buvo nupirkta per tą patį laikotarpį.
Lietuvos apeliacinis teismas atmetė buvusios teisėjos A. Š. apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ji pripažinta kalta dėl padėjimo sukčiauti, ir pirmosios instancijos teismo skirtą 7 530 eurų baudą.
2011 m. kovo 1 d. ikiteisminį tyrimą pradėjo Vilniaus apygardos prokuratūra, atsižvelgdama į daugiabučių namų savininkų bendrijos prašymą, vėliau tyrimas buvo perduotas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybai.
Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai nustatė, kad buvusi Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėja suklastojo teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, taip padėdama teisininkui S. V. naudojant suklastotą dokumentą apgaule įgyti 1,6 mln. litų (arba 464 tūkst. eurų) vertės žemės sklypą sostinės M. K. Čiurlionio gatvėje. 2012 m. vasario 14 d. ikiteisminis tyrimas buvo baigtas ir perduotas teismui.
2016 metais teismai išnagrinėjo 21-ą Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnų tirtą bylą. 32 asmenys nuteisti dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnyba, prekybos poveikiu ir kitų korupcinio pobūdžio nusikaltimų.
Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Žmogaus teisių ir kitos nevyriausybinės organizacijos (NVO) mano, jog Lietuvos piliečiai pagrįstai nerimauja dėl to, kad nevaržomai yra išparduodama Lietuvos valstybės žemė ir kitoks nekilnojamasis turtas piliečiams netgi tų užsienio valstybių, kurios nėra ES narės ar net priešiškos Lietuvos Respublikai. NVO turi duomenų, jog Vilniaus senamiestyje nuosavybės teise turi įsigiję nekilnojamąją nuosavybę netgi Baltarusijos vadovai.
Viešai prieinamų duomenų apie tai, kiek žemės ir apskritai nekilnojamo turto yra parduota ne Lietuvos piliečiams, nėra.
Dūmos Deputatų pajamų kontrolės komiteto vadovas Nikolajus Kovaliovas griežtai paneigė pranešimus, kad jis neva tai susitarė su Amerikos senatoriumi Benu Kardinu steigti bendrą kovos su korupcija komisiją.
Rusijos valdininkų turto ir sąskaitų užsienyje ieškoma jau seniai, bet kaip vienintėlę Dūmos kovotojų su korupcija sėkmę galima paminėti tik Vieningosios Rusijos atstovo Vladimiro Pechtino pasitraukimą, kai buvo rasta jo turto Majamyje. Tuo tarpu tiesioginiai Rusijos įstatymų pažeidinėjimai čia pat, tiesiog to paties N.Kovaliovo panosėje, praktiškai nieko nedomina.
Štai buvęs N.Kovaliovo padėjėjas ir draugas, o dabar Federacijos Tarybos narys nuo Samaros srities Sergejus Mamedovas seniai ir nebaudžiamai turi visa tai, ko ponas N.Kovaliovas ruošiasi ieškoti drauge su kolegomis amerikiečiais. Bet nei ryšiai su kriminalitetu, nei turimi užsienio aktyvai, net turima Rusijos senatoriaus teisė gyventi Estijoje jam nesukėlė absoliučiai jokių problemų.
