nekilnojamasis turtas

Verslas

Lietsargiai. Slaptai.lt nuotr.

Vis augant nekilnojamojo turto kainoms Lietuvoje, vis daugiau žmonių iš mūsų šalies savo santaupas renkasi realizuoti ne čia, o užsienyje.

Dėl to, po truputėlį, tačiau labai stabiliai auga susidomėjimas nekilnojamuoju turtu šiltuose kraštuose, kur nors prie jūros. Kanarų salos, Ispanijos pietinė dalis, Graikija, Kipras, Malta, Italija ir daugybė kitų vietovių kasmet priima užsieniečius, kurie įsigyja arba pasistato namelius šalia jūros. Jeigu svajojate apie tokį namelį prie jūros, kur nors, kur šilta arba esate rimtai nusitaikę į kokį nors variantą, štai jums patarimai, kaip tokį įsirengti!

Interjere – šviesios spalvos

Jeigu norite nuolat mėgautis geromis emocijomis, jūsų namų interjeras turi būti tam paruoštas. Moksliškai nustatyta, kad emocijas geriau veikia šviesios spalvos, o ten, kur karšta, geriausia viską dažyti baltai ir rinktis baltą spalvą. Taip išvengsite pernelyg didelio paviršių įkaitimo ir išlaikysite interjero vientisumą. Be to, nereikės daug sukti galvos dėl to, kaip viską padaryti labai skoningai ar įdomiai. Prie baltos spalvos derės beveik viskas, todėl galėsite itin lengvai išsirinkti stalviršius, baldus, plyteles, dekoracijas ir kitus elementus.

Pagalba slepiantis nuo saulės atokaitos

Jeigu jūsų namelis yra šiltuose kraštuose, turbūt menkai nustebsite sužinoję, kad kai kada ten bus tiesiog per karšta. Saulės atokaitoje, kone trisdešimties laipsnių temperatūroje gali būti per didelė kaitra, todėl reikia pasirūpinti stogeliais, pavėsinėmis ir skėčiais. Nešiojami skėčiai dar praverčia ir paplūdimyje, kur nusprendžiate degintis arba tai darant prie kieme esančio baseino. Varle.lt internetinėje parduotuvėje galite rasti tikrai gausų lauko skėčių, tentų ir kitų apsaugų nuo saulės asortimentą. Su jomis galėsite padidinti buvimo komfortą lauke ir turėsite labiau išbaigtą įrengimą, kadangi kiekvienoje namų zonoje galėsite tikėtis didesnių patogumų ir praktiškumo.

Dušas ir/ar vonia

Kuomet lietuviai pirmą kartą atvyksta į šiltus kraštus, jiems sunkiausia tikrai yra prisitaikyti prie oro sąlygų. Kartais temperatūros yra tokios aukštos, kad prakaitas tiesiog varvėte varva nuo jūsų plaukų ir kūno. Drabužiai gali permirkti labai greitai, todėl svarbu turėti patogų ir gerai veikiantį dušą ir/ar vonią. Dauguma kurortinio tipo miestuose ar miesteliuose gyvenančių žmonių turi net ne po vieną dušą, o kelis, kad vienu metu pavyktų praustis net keliems asmenims. Patikėkite, įrenginėjant vasarnamį, papildomi dušai tikrai atsiperka, nes kuomet kūnas daug prakaituoja, tenka ir dažniau praustis, taip atsigaivinti.

Vieta, kur galima gaudyti saulės spindulius

Nors kalbėjome apie slėpimąsi nuo saulės spindulių, tačiau kai kada norisi ir juos pagaudyti. Juk smagu atsipalaiduoti saulės atokaitoje, išgerti šaltą gėrimą ir įdegti. Tam, kad pavyktų tai padaryti, turėtumėte turėti erdvę kieme arba terasoje, kuri leidžia gaudyti saulę. Šiltesniuose kraštuose žmonės turi nuosavus gultus ir juos nešasi į kiemą, o kai kada net vežasi į paplūdimį. Lauko gultas tikrai nėra itin brangi investicija, tačiau prie baseino ar prie jūros jis bus nepakeičiamas.

Oro kondicionavimas 

Kaip ir dušas bei vonia, taip ir oro kondicionierius šiltuose kraštuose tampa tikru draugu. Be jo, kartais tiesiog neįmanoma išbūti patalpoje, kur temperatūra perkopia dvidešimt keturis, dvidešimt penkis laipsnius Celsijaus. Net ir Lietuvoje daug kas renkasi įsigyti ventiliatorių arba susimontuoja oro kondicionierių, kuris, tiesa, gali ir šildyti žiemą. Nors Ispanijoje ar Pietų Europoje šildymo sezonas net nelabai egzistuoja, tačiau atsivėsintas oras – ne prabanga, o būtinybė, kuri turėtų būti beveik kiekviename namų kambaryje.

Dažniausiai daromos klaidos 

Likusieji dalykai yra skonio reikalas ir mums nesinori piršti stiliaus patarimų, kadangi kiekvienas žmogus į tai gali žiūrėti skirtingai. Užuot dalinę estetikos srities įžvalgas, pasidalinsime klaidomis, kurias daro užsieniečiai, kuomet įsigyja ir įsirenginėja savo svajonių namus užsienyje, šiltuosiuose kraštuose:

● Neišgrindžiami takeliai ir praėjimai aplink namus;
● Neinvestuojama į saulės kolektorius arba ant stogo nepastatomas vandens
šildytuvas (smarkiai išauga energijos sąnaudos);
● Užgriozdinamas interjeras – dideli daiktai kaupia šilumą;
● Pasirenkamos sunkiai prižiūrimos medžiagos – namelyje prie jūros, tikriausiai
nebūsite visus metus, todėl čia stovintys baldai bei įranga turėtų būti lengvai
prižiūrimi.

Verslas

Pilaitės rajono gatvių pavadinimai Mažosios Lietuvos tema. Slaptai.lt nuotr.

„Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis sako, kad kalbant apie nekilnojamojo turto (NT) rinką Vilniuje, verta plačiau dairytis ne tik tik į Baltijos kaimynus – Rygą ir Taliną, bet ir į kitus, kiek atokiau esančius, tačiau panašesnius kitais parametrais miestus – Krokuvą, Vroclavą, Poznanę ir Helsinkį. Jie net ir nutolę nuo Vilniaus panašiu atstumu (700–800 km automobiliu arba 100–150 Eur lėktuvu), todėl gali būti svarstomi kaip alternatyvios lokacijos verslui.
 
Kas svarbu lyginant miestus?
 
Pirmiausia, pasak Š. Taručio, Vilnius su šiais miestais tarpusavyje intensyviai konkuruoja dėl užsienio investicijų ir paslaugų centrų pritraukimo. Dažnai girdime, kad būtent Poznanė ir Krokuva aplenkia Vilnių paslaugų centrų segmente.
 
Antra priežastis yra susijusi su demografija. Visi šie miestai turi labai panašų gyventojų skaičių. Gal kiek iš konteksto iškrinta Krokuva, kurioje gyvena gerokai daugiau nei kituose – apie 770 tūkst. gyventojų, tačiau likusiuose gyventojų skaičius labai panašus – nuo 550 iki 650 tūkst. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. pradžioje Vilniaus m. savivaldybėje gyveno 569 518 gyventojų.
 
Čia reikėtų akcentuoti vieną svarbiausių rodiklių, susijusių su demografija – gyventojų pokytį: Vilniuje, Helsinkyje, ir Vroclave jis yra teigiamas, tuo tarpu Poznanėje ir Krokuvoje rodyklė sukasi mažėjančia kryptimi.
 
Kitas pasirinktas miestų lyginimo svertas yra atlyginimų vidurkiai, t. y., darbo užmokestis, kurį gyventojai uždirba „į rankas“. Šioje kategorijoje labai išsiskiria Helsinkis: jame atlyginimai 2–3 kartus skiriasi nuo tų, kuriuos uždirbame mes, Vilniuje. Tačiau visus likusiuosius konkurentus Vilnius lenkia. Pavyzdžiui, Vilniuje vidutiniškai uždirbame 958 Eur, o Lenkijos miestuose atlyginimai vos persirita per 800 Eur ribą, atskaičius mokesčius.
 
Pagal vidutinę kvadratinio metro kainą ekonominės klasės projekte naujos statybos daugiabutyje Vilnius yra kaimynų iš Lenkijos lygmenyje – 1 800–2 000 Eur už kv. metrą, tuo tarpu Helsinkis ir čia stipriai šauna į viršų: 1 kv. m kainuoja apie 5 000 Eur. Nėra, kuo stebėtis, nes atlyginimai čia – aukštesni, todėl būsto įperkamumo santykis tarp visų miestų išsilygina.
 
NT situacijos apžvalga
 
Kitas svarbus rodiklis – sandorių skaičius pirminėje rinkoje, t. y., tie būstai, kuriuos parduoda plėtotojai pirmą kartą. Vilniuje 2019-ieji buvo rekordiniai metai, kai buvo susitarta dėl 6 000 būstų pardavimų. Šioje kategorijoje ženkliai išsiskyrė Krokuva ir Helsinkis, kadangi šiuose miestuose skaičiuota daugiau kaip 10 000 sandorių; Poznanė 25 proc. nusileido Vilniui, o Vroclavas 35 proc. jį lenkė.
 
Dar vienas kriterijus, kurį paminėti būtina, yra tai kiek šiandien plėtotojai turi neparduotų butų. Vilnius turi mažiausią „sandėlį“ – 5 500, tuo tarpu didžiausia pasiūla yra Vroclave – 9 600 būstų. Kituose miestuose „sandėlio“ apimtis svyruoja nuo 5 600 iki 7 000. Tiesa, didelė dalis būstų yra brėžinių lygmens – dar nėra pastatyti, tačiau jau yra parduodami ir juos galima rezervuoti.
 
Veidrodis gatvėje. Slaptai.lt nuotr.

„O kiek gi kvadratinių metrų būsto šiuose miestuose galima nusipirkti už vidutinį atlyginimą? Ir čia vietoj įprastų vienos geros ir kitos blogos naujienų turime abi geras: pirmiausia tai, kad Vilnius ir Poznanė pagal būsto įperkamumą pirmauja tarp visų miestų. Antra – kad skaičiai visgi yra labai panašūs, o tai įrodo, kad savo analizei pasirinkome tinkamus miestus–konkurentus. Vilniuje ir Poznanėje už vieną vidutinį atlyginimą galima įsigyti 0,49 kv. m, kituose miestuose – nuo 0,47 iki 0,48 kv. m. Taigi, rinka visuose lyginamuosiuose miestuose yra labai panaši ir subalansuota“, – sako Š. Tarutis.
 
Erdvė augti
 
Pasak Š. Taručio, aksioma čia paprasta. Bus darbingų žmonių, suksis ekonomikos variklis; nebus – nesisuks. Vilniuje nuo 2012–ųjų demografiniai rodikliai (gyventojų skaičius) stabiliai didėjo. Šiandien turime apie 5 procentų augimą. Natūralu, kad augant gyventojų skaičiui, kyla ir gyvenamojo ploto paklausos kreivė.
 
Naujų būstų sandorių skaičius, tenkantis vienam gyventojui, čia yra 0,019. Mus šiek tiek lenkia Vroclavas, Krokuva ir Helsinkis, nusileidžia Poznanė.
 
„Prognozuodami, per kiek laiko galima parduoti turimą būstų „sandėlį“ rinkoje, matome, kad Vilniuje neprireiktų nė metų. Analitikai laikosi nuomonės, kad tokiu atveju, kai visą turimą sandėlį galima išparduoti per metus, NT būsto rinka yra tvari ir teigiama.
 
Tuo tarpu Helsinkyje prireiktų dar mažiau laiko. Gyventojai bijo, kad ir taip brangūs būstai šiame mieste gali dar labiau pabrangti, todėl vyrauja didžiulė paklausa; vos atsiradus NT projektui būstai yra išgraibstomi akimirksniu.
 
Jeigu mes norime pasiekti Vroclavo lygį pagal sandorių skaičių, tenkantį vienam gyventojui, per metus pirminėje rinkoje turime parduoti apie 7 000 būstų. O tam, kad pasivytume Krokuvą – net 8 000“, – sako Š. Tarutis.
 
Kur biurai – ten ir būstai
 
Tarp šių rodiklių galima drąsiai dėti lygybės ženklą. Karti tiesa, tačiau šiuo aspektu Vilniaus ir Poznanės rezultatai yra prasčiausi: Vilniuje vienam gyventojui tenka 1,3 kv. m biuro ploto, Poznanėje – 1,1 kv. m, tuo tarpu Helsinkyje – net 6,7 kv. m. Jei Vilnius norėtų pasivyti Vroclavą, kurio rodiklis yra 1,8 kv. m, mums reikėtų pastatyti dar tokių 17 dangoraižių, kokie stovi Konstitucijos prospekte – kitaip tariant, 260 tūkstančių kv. m ploto. O jei bandytume prisivyti Helsinkį, tai turėtume pastatyti per 200 tokių pastatų.
 
„Vilnius yra augantis miestas, su augančiu gyventojų skaičiumi, augančia ekonomika ir pragyvenimo lygiu, todėl turi galimybę auginti ir biurų plotą. Jokia čia paslaptis, jog ten, kur biurai, yra ir gerai apmokamos darbo vietos, o miestas tampa jaunimo, gyventojų traukos centru. Visos šios sąlygos sudaro galimybes būstų rinkos paklausos kreivei kilti aukštyn“, – sako Š. Tarutis.
 
Kaip būsto rinkos kreivę veikia COVID–19 pandemija?
 
Pasak Š, Taručio, čia galima išskirti kelis pagrindinius veiksnius: atsuktus vietinės valdžios ir Europos „pinigų kranelius“, valstybės ir verslų brandą ir tai, kad valstybė negyvena iš didžiausius nuostolius pandemijos metu patiriančių verslų, pavyzdžiui, turizmo.
 
Vyriausybės meta dideles pinigų sumas ekonomikai atgaivinti, o verslai ėmė galvoti ne tik apie save, bet pradėjo solidarizuotis, padėti ir aukoti – pirkti medicinines priemones ir pan. Tuo tarpu bankai išleido skolininkus „paskolų atostogų“. Prie šių veiksnių dar pridėjus anksčiau minėtus ir stabiliai augančią Vilniaus demografiją, prognozuojame, kad būsto rinka Vilniuje augs.
Balkonas. Slaptai.lt nuotr.
 
„Naujo būsto kainų kritimo visos pandemijos metu nefiksavome. Atvirkščiai: jaučiamas net ir šioks toks augimas, o tai rodo, kad net ir atėjusi antroji COVID–19 banga nedalija tuščių pažadų apie būsto kainų kritimą Lietuvos sostinėje“, – sako „Citus“ ekspertas Š. Tarutis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.27; 06:02
Aktualijos

Estijoje registruotam bankui „Luminor Bank“ Lietuvos bankas skyrė 150 tūkst. eurų piniginę baudą už Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pažeidimus.
 
Bauda Lietuvos banko valdybos sprendimu skirta po Finansų rinkos priežiūros tarnybos atlikto tikslinio patikrinimo, kurio metu buvo tikrinamos atrinktos kredito sutartys.
 
Nustatyta, kad „Luminor Bank“ Lietuvos skyrius dėl techninės klaidos nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. sausio 30 d. 89 klientams taikė didesnį netesybų dydį (0,2 proc.), nei nustatyta Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme (0,05 proc.), ir tokiais veiksmais pažeidė šio įstatymo reikalavimus.
 
Anot Lietuvos banko, pažeidimą dėl netesybų bankas pripažino, dar patikrinimo metu nutraukė teisės aktų reikalavimus pažeidžiančią veiklą, ištaisė nustatytą pažeidimą ir atlygino nuostolius 89 klientams, todėl už šį pažeidimą poveikio priemonė nebuvo taikyta. 
 
Be to, bankas nuo 2019 m. liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. ne visuomet pagal įstatymą elgėsi tais atvejais, kai vartotojams, netinkamai vykdant įsipareigojimus ar jų nevykdant, buvo nutrauktos kredito sutartys.
 
Kredito sutarčių nutraukimo atvejais bankas nepateikė įrodymų, kad bendradarbiavo su kredito gavėjais ir panaudojo visas objektyviai įmanomas galimybes, pasiūlydamas galimas priemones, kad būtų vykdomi kredito sutartyje nustatyti įsipareigojimai.
 
Už Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo ir nuostatų pažeidimus poveikio priemonės „Luminor Bank A/S“ iki šiol nebuvo taikytos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.22; 10:02
Verslas

Eurai. Keletas kupiūrų. Slaptai.lt nuotr.

Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio pusę turto sudaro nekilnojamasis turtas. Gyvenamųjų namų, esančių Lietuvoje, vertė pernai siekė 128,3 tūkst. eurų.
 
Premjeras deklaravo kredito įstaigose ir ne jose turįs 93,7 tūkst. eurų. Pasiskolintų ir negrąžintų lėšų suma premjero deklaracijoje siekia 29,3 tūkst. eurų.
 
Premjeras taip pat deklaravo turįs žemės sklypų Lietuvoje, kurių vertė – 5792 eurai.
 
Finansų ministras Vilius Šapoka deklaravo kredito įstaigose ir ne jose turįs 26,3 tūkst. eurų. Jo žmona Edita Šapokienė tuo tarpu deklaravo butus daugiabučiuose namuose už 211,4 tūkst. eurų bei 185 tūkst. eurų skolos.
 
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas butų daugiabučiuose namuose deklaravo už 100 tūkst. eurų, o gyvenamųjų namų už 150 tūkst. eurų. Jis taip pat deklaravo turįs 111 tūkst. eurų skolos.
 
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika tuo tarpu deklaravo turįs žemės sklypų už 258 tūkst. eurų bei kitų registruotinų daiktų, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių už 184 tūkst. eurų. Jis taip pat deklaravo turįs po 40 tūkst. eurų vertės butų bei gyvenamųjų namų.
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė deklaravo turinti gyvenamųjų namų už 20,4 tūkst. eurų, taip pat žemės sklypų, kurių vertė – 18,5 tūkst. eurų. Jos deklaracijoje taip pažymima 147,2 tūkst. eurų santaupų bei 25,3 tūkst. eurų skolos.
 
Ekonomikos ir inovacijų ministro pozicijoje esantis Rimantas Sinkevičius deklaravo nekilnojamojo turto už daugiau nei 70 tūkst. eurų, taip pat 115 tūkst. eurų santaupų.
 
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis deklaravo nekilnojamojo turto už beveik 100 tūkst. eurų, taip pat 110 tūkst. eurų santaupų ir 90 tūkst. eurų skolos.
 
Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas deklaravo turįs butų už 100 tūkst. eurų bei gyvenamųjų namų už 40 tūkst. eurų. Jis taip pat deklaravo turįs 23,6 tūkst. eurų skolos.
 
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis savo metinėje turto deklaracijoje pateikė turįs gyvenamųjų namų už 182 tūkst. eurų ir butų už beveik 73 tūkst. eurų. Taip pat ministras deklaravo turįs žemės sklypų už beveik 50 tūkst. eurų bei 22 tūkst. eurų skolos.
 
Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius nekilnojamojo turto deklaravo už beveik 200 tūkst. eurų. 150 tūkst. eurų vertės sudaro gyvenamieji namai, 27 tūkst. eurų – butai, nebaigti statyti statiniai – 20 tūkst. eurų. Ministras taip pat deklaravo turįs žemės sklypų už 120 tūkst. eurų. J. Narkevičiaus kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų suma siekia 20,3 tūkst. eurų, taip pat deklaruota 43,7 tūkst. eurų skolos.
 
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tuo tarpu nekilnojamojo turto deklaravo tik už 18,8 tūkst. eurų (gyvenamųjų namų). Ministro pasiskolintų ir negrąžintų lėšų suma siekia 41 tūkst. eurų.
 
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius savo deklaracijoje pateikė turįs gyvenamųjų namų, kurių vertė – 52 tūkst. eurų. Ministras taip pat deklaravo turįs 10,5 tūkst. eurų santaupų bei 83,4 tūkst. eurų skolos.
 
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius deklaravo gyvenamųjų namų, kurių vertė – 210 tūkst. eurų, taip pat kitų statinių už 107 tūkst. eurų. Ministras taip pat pateikė turįs žemės sklypų už 129 tūkst. eurų. Skolų E. Jankevičius nedeklaravo.
 
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius deklaravo turįs gyvenamųjų namų už 231,8 tūkst. eurų, taip pat žemės sklypų už beveik 58 tūkst. eurų. Ministras taip pat deklaravo kredito įstaigose ir ne jose turįs 30 tūkst. eurų, tačiau taip pat turįs ir 231,6 tūkst. eurų pasiskolintų ir negrąžintų lėšų.
 
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis deklaravo turį butų už beveik 50 tūkst. eurų, taip pat – akcijų už 23 tūkst. eurų. Kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų ministras deklaravo 58 tūkst. eurų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.16; 07:40
Atsargiai

Penktadienį Bulgarijos parlamentas priėmė teisingumo ministrės Ceckos Cačevos atsistatydinimą ir balsų dauguma patvirtino šiame poste Danailą Kirilovą.

Pasiūlymą dėl pakeitimų vyriausybėje ministrų kabineto vadovas Boikas Borisovas pateikė po to, kai paaiškėjo, kad C. Cačeva yra įsivėlusi į skandalą su nekilnojamuoju turtu, kurį kai kurie pareigūnai įsigijo „kukliomis kainomis“.

Premjerui C. Cačeva pareiškė atsistatydinanti dėl to, kad dėl jos kilusi įtampa neatsilieptų vyriausybės darbui. Ji pabrėžė, kad šį sprendimą priėmė savarankiškai, o jos sąžinė yra švari.

Dėl skandalo, susijusio su nekilnojamojo turto įsigijimu, savo postų parlamente anksčiau neteko politinės partijos „Piliečiai už europinę Bulgarijos plėtrą“ pirmininko pavaduotojas Cvetanas Cvetanovas, sporto ministro pavaduotoja Vania Koleva ir energetikos ministro pavaduotojas Krasimiras Parvanovas. Abejotinų prekybos sandorių detalės tiriamos toliau.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.04.05; 12:24
kubilius_stovi_1
Aktualijos

Prieš savaitę laiko gavau Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus raštą, kuriame rašoma [cituoju]:

„ Vadovaujantis LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 36 punktu, bendras piliečiui perduoto neatlygintinai nuosavybėn jo naudojamo žemės sklypo ir papildomai perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo plotas neturi būti didesni už Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-23 nutarimu Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“ nustatyta perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai bei kitai paskirčiai tame mieste plotą, šio nutarimo nauja redakcija Kauno mieste numato naujo žemės sklypo dydį ne didesnį kaip 0,1200 ha. “ ir šiuo pagrindu „vykdant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pavedimą dėl Piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn eilės patvirtinimo“ nuspręsta mano velionei Mamai Birutei MATELIENEI nebeskirti  papildomo žemės sklypo.

Continue reading „Piliečio Romualdo Matelio klausimas, adresuotas premjerui Andriui Kubiliui” →

jurmala
Aktualijos

Jūrmala kaip ir visa Latvija nustojo priklausyti Sovietų Sąjungai prieš keliolika metų. Iš pradžių Jūrmala skurdo, kadangi į šį nuostabų Latvijos kurortą nustojo masiškai plūsti turistai iš Rusijos.

Pasiekti Jūrmalą jiems trukdė keblumai įsigyjant vizas bei kiti įvairūs barjerai. Pasak Maskvos, turistų antplūdžio sumažėjimas ir lėmė tai, kad Jūrmala tapo kurortu – vaiduokliu: be poilsiautojų ir be pajamų iš turizmo. Kadaise prabangūs sovietinių laikų viešbučiai ir poilsio namai tapo apleisti, sumenko, neteko patrauklios išvaizdos. Rusijos spaudoje daug straipsnių, kokia puiki Jūrmala buvo sovietmečiu ir kokia niūri tapo Latvijai paskelbus nepriklausomybę. Suprask, Jūrmala klestėjo tik rusų poilsiautojų pinigų dėka.

Continue reading „Kam priklauso Latvijos kurortas Jūrmala?” →