Eurai. Keletas kupiūrų. Slaptai.lt nuotr.

Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio pusę turto sudaro nekilnojamasis turtas. Gyvenamųjų namų, esančių Lietuvoje, vertė pernai siekė 128,3 tūkst. eurų.
 
Premjeras deklaravo kredito įstaigose ir ne jose turįs 93,7 tūkst. eurų. Pasiskolintų ir negrąžintų lėšų suma premjero deklaracijoje siekia 29,3 tūkst. eurų.
 
Premjeras taip pat deklaravo turįs žemės sklypų Lietuvoje, kurių vertė – 5792 eurai.
 
Finansų ministras Vilius Šapoka deklaravo kredito įstaigose ir ne jose turįs 26,3 tūkst. eurų. Jo žmona Edita Šapokienė tuo tarpu deklaravo butus daugiabučiuose namuose už 211,4 tūkst. eurų bei 185 tūkst. eurų skolos.
 
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas butų daugiabučiuose namuose deklaravo už 100 tūkst. eurų, o gyvenamųjų namų už 150 tūkst. eurų. Jis taip pat deklaravo turįs 111 tūkst. eurų skolos.
 
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika tuo tarpu deklaravo turįs žemės sklypų už 258 tūkst. eurų bei kitų registruotinų daiktų, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių už 184 tūkst. eurų. Jis taip pat deklaravo turįs po 40 tūkst. eurų vertės butų bei gyvenamųjų namų.
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė deklaravo turinti gyvenamųjų namų už 20,4 tūkst. eurų, taip pat žemės sklypų, kurių vertė – 18,5 tūkst. eurų. Jos deklaracijoje taip pažymima 147,2 tūkst. eurų santaupų bei 25,3 tūkst. eurų skolos.
 
Ekonomikos ir inovacijų ministro pozicijoje esantis Rimantas Sinkevičius deklaravo nekilnojamojo turto už daugiau nei 70 tūkst. eurų, taip pat 115 tūkst. eurų santaupų.
 
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis deklaravo nekilnojamojo turto už beveik 100 tūkst. eurų, taip pat 110 tūkst. eurų santaupų ir 90 tūkst. eurų skolos.
 
Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas deklaravo turįs butų už 100 tūkst. eurų bei gyvenamųjų namų už 40 tūkst. eurų. Jis taip pat deklaravo turįs 23,6 tūkst. eurų skolos.
 
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis savo metinėje turto deklaracijoje pateikė turįs gyvenamųjų namų už 182 tūkst. eurų ir butų už beveik 73 tūkst. eurų. Taip pat ministras deklaravo turįs žemės sklypų už beveik 50 tūkst. eurų bei 22 tūkst. eurų skolos.
 
Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius nekilnojamojo turto deklaravo už beveik 200 tūkst. eurų. 150 tūkst. eurų vertės sudaro gyvenamieji namai, 27 tūkst. eurų – butai, nebaigti statyti statiniai – 20 tūkst. eurų. Ministras taip pat deklaravo turįs žemės sklypų už 120 tūkst. eurų. J. Narkevičiaus kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų suma siekia 20,3 tūkst. eurų, taip pat deklaruota 43,7 tūkst. eurų skolos.
 
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tuo tarpu nekilnojamojo turto deklaravo tik už 18,8 tūkst. eurų (gyvenamųjų namų). Ministro pasiskolintų ir negrąžintų lėšų suma siekia 41 tūkst. eurų.
 
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius savo deklaracijoje pateikė turįs gyvenamųjų namų, kurių vertė – 52 tūkst. eurų. Ministras taip pat deklaravo turįs 10,5 tūkst. eurų santaupų bei 83,4 tūkst. eurų skolos.
 
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius deklaravo gyvenamųjų namų, kurių vertė – 210 tūkst. eurų, taip pat kitų statinių už 107 tūkst. eurų. Ministras taip pat pateikė turįs žemės sklypų už 129 tūkst. eurų. Skolų E. Jankevičius nedeklaravo.
 
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius deklaravo turįs gyvenamųjų namų už 231,8 tūkst. eurų, taip pat žemės sklypų už beveik 58 tūkst. eurų. Ministras taip pat deklaravo kredito įstaigose ir ne jose turįs 30 tūkst. eurų, tačiau taip pat turįs ir 231,6 tūkst. eurų pasiskolintų ir negrąžintų lėšų.
 
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis deklaravo turį butų už beveik 50 tūkst. eurų, taip pat – akcijų už 23 tūkst. eurų. Kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų ministras deklaravo 58 tūkst. eurų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.16; 07:40

Penktadienį Bulgarijos parlamentas priėmė teisingumo ministrės Ceckos Cačevos atsistatydinimą ir balsų dauguma patvirtino šiame poste Danailą Kirilovą.

Pasiūlymą dėl pakeitimų vyriausybėje ministrų kabineto vadovas Boikas Borisovas pateikė po to, kai paaiškėjo, kad C. Cačeva yra įsivėlusi į skandalą su nekilnojamuoju turtu, kurį kai kurie pareigūnai įsigijo „kukliomis kainomis“.

Premjerui C. Cačeva pareiškė atsistatydinanti dėl to, kad dėl jos kilusi įtampa neatsilieptų vyriausybės darbui. Ji pabrėžė, kad šį sprendimą priėmė savarankiškai, o jos sąžinė yra švari.

Dėl skandalo, susijusio su nekilnojamojo turto įsigijimu, savo postų parlamente anksčiau neteko politinės partijos „Piliečiai už europinę Bulgarijos plėtrą“ pirmininko pavaduotojas Cvetanas Cvetanovas, sporto ministro pavaduotoja Vania Koleva ir energetikos ministro pavaduotojas Krasimiras Parvanovas. Abejotinų prekybos sandorių detalės tiriamos toliau.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.04.05; 12:24
kubilius_stovi_1

Prieš savaitę laiko gavau Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus raštą, kuriame rašoma [cituoju]:

„ Vadovaujantis LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 36 punktu, bendras piliečiui perduoto neatlygintinai nuosavybėn jo naudojamo žemės sklypo ir papildomai perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo plotas neturi būti didesni už Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-23 nutarimu Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“ nustatyta perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai bei kitai paskirčiai tame mieste plotą, šio nutarimo nauja redakcija Kauno mieste numato naujo žemės sklypo dydį ne didesnį kaip 0,1200 ha. “ ir šiuo pagrindu „vykdant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pavedimą dėl Piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn eilės patvirtinimo“ nuspręsta mano velionei Mamai Birutei MATELIENEI nebeskirti  papildomo žemės sklypo.

Continue reading „Piliečio Romualdo Matelio klausimas, adresuotas premjerui Andriui Kubiliui“

jurmala

Jūrmala kaip ir visa Latvija nustojo priklausyti Sovietų Sąjungai prieš keliolika metų. Iš pradžių Jūrmala skurdo, kadangi į šį nuostabų Latvijos kurortą nustojo masiškai plūsti turistai iš Rusijos.

Pasiekti Jūrmalą jiems trukdė keblumai įsigyjant vizas bei kiti įvairūs barjerai. Pasak Maskvos, turistų antplūdžio sumažėjimas ir lėmė tai, kad Jūrmala tapo kurortu – vaiduokliu: be poilsiautojų ir be pajamų iš turizmo. Kadaise prabangūs sovietinių laikų viešbučiai ir poilsio namai tapo apleisti, sumenko, neteko patrauklios išvaizdos. Rusijos spaudoje daug straipsnių, kokia puiki Jūrmala buvo sovietmečiu ir kokia niūri tapo Latvijai paskelbus nepriklausomybę. Suprask, Jūrmala klestėjo tik rusų poilsiautojų pinigų dėka.

Continue reading „Kam priklauso Latvijos kurortas Jūrmala?“