Lietuvos-Baltarusijos valstybinė siena. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Sekmadienį į Lietuvą iš Baltarusijos neteisėtai bandė patekti keturios dešimtys migrantų, tačiau pasieniečiai nė vienam iš jų to padaryti neleido. Per paskutinius kiek daugiau kaip du mėnesius VSAT pareigūnai iš Baltarusijos neleistinose vietose neleido patekti pusketvirto tūkstančio tokių užsieniečių.
Per praėjusią parą, nuo sekmadienio vidurnakčio iki pirmadienio, pasieniečiai neleistinose vietose neleido iš Baltarusijos įeiti 39 migrantams. Šeštadienį tokių buvo 56, penktadienį – 47, ketvirtadienį – vienas, trečiadienį – 61, pirmadienį ir antradienį – po 28.
Rugpjūčio 2 d. pasieniečiams buvo suteikta teisė neįleisti į Lietuvą iš Baltarusijos draudžiamose vietose bandančių sieną kirsti užsieniečių. Nuo tada į Europos Sąjungą, vidurnakčio iš sekmadienio į pirmadienį duomenimis, VSAT pareigūnai neleido patekti 3493 neteisėtiems migrantams.
Tarnybinių ginklų, specialiųjų priemonių ar fizinės prievartos veiksmų taktiškai brandžiai veikusiems Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą panaudoti neteko. Sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma sustiprintu režimu.
VSAT pareigūnai patruliuoja prie Lietuvos-Baltarusijos valstybinės sienos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Abiem savaitgalio dienomis į Lietuvą neįleistų neteisėtų migrantų skaičius neviršijo pusšimčio. Nė vienam užsieniečiui VSAT pareigūnai neleido draudžiamoje vietoje kirsti sienos.
Per praėjusią parą, nuo sekmadienio vidurnakčio iki pirmadienio, pasieniečiai neleistinose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 49 migrantams. Šeštadienį tokių buvo 40, penktadienį – 84, ketvirtadienį – 93, trečiadienį – 54, antradienį – 63, pirmadienį – 17.
Nė vienas neteisėtas migrantas sekmadienį nebuvo įleistas į Lietuvą.
Sekmadienį migrantai iš Baltarusijos neleistinose vietose ėjo ties Ignalinos, Varėnos ir Lazdijų rajonais. Per du pastaruosius rajonus į Vakarų Europą bandė patekti didžioji dalis tokių užsieniečių – atitinkamai 19 ir 20. Varėnos rajone nebuvo įleista didžiausia grupė migrantų, kurią sudarė 11 asmenų.
Sekmadienio naktį prie sienos ties Lazdijų rajonu Baltarusijos gilumoje girdėjosi kelios serijos šūvių, teigiama VSAT pranešime.
Tarnybinių ginklų, specialiųjų priemonių ar fizinės prievartos veiksmų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą panaudoti neteko. Sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma sustiprintu režimu.
Migracijos departamentas. Slaptai.lt nuotr.
Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė sureagavo į „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio reikalavimą viešinti visus duomenis apie gautus bei išnagrinėtus prieglobsčio prašymus. Migracijos departamento vadovė teigia politiko pastabą priimanti kaip gerą priminimą šią informaciją paskelbti ir tikina, kad intencijos nuslėpti duomenis apie prieglobsčio prašymus nebuvo.
Nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Priimu tai kaip pastabą ir labai gerą priminimą apie tai, kad taip, mes savo interneto puslapyje skelbiame statistinę informaciją apie prieglobsčio prašymus (…) ir per visą darbų gausą taip jau įvyko, kad už liepos, rugpjūčio mėnesius statistinės lentelės dar nepaskelbtos“, – Eltai teigė E. Gudzinskaitė.
Migracijos departamento vadovė tikina, kad departamentas tikrai neturi intencijos šiuos duomenis slėpti ir žada, kad statistinės lentelės su informacija apie prieglobsčio prašymus bus paviešintos artimiausiu metu.
Vis tik ji atkreipia dėmesį, kad R. Karbauskio teiginiai, jog duomenų viešinimas yra įstatymo įpareigotas, nėra teisingi. Pasak jos, reguliariai viešinti duomenis, susijusius su prieglobsčio prašymų nagrinėjimu, paprasčiausiai yra Migracijos departamento nusistovėjusi praktika.
Nė vienam neteisėtam migrantui prieglobstis nesuteiktas
E. Gudzinskaitė atkreipia dėmesį, kad kol kas prieglobsčio prašymas nebuvo suteiktas nė vienam neteisėtai Lietuvos sieną kirtusiam migrantui.
„Kol kas priimta sprendimų, kalbant apie tuos, kurie sieną kirto neteisėtai, 617, ir iš jų nė vienam nesuteiktas prieglobstis“, – informavo ji.
Migracijos departamento direktorė sako, kad iš šių 617 prieglobsčio prašymų kelių dešimčių nagrinėjimas yra nutrauktas dėl to, kad neteisėti migrantai patys pareiškė norą grįžti į savo kilmės šalis. Nelegalūs migrantai. VSAT nuotr.
„O kitiems bus taikomas išsiuntimas ir jie turės būti įsodinti į lėktuvą ir iškeliauti anksčiau ar vėliau iš Lietuvos“, – sakė Migracijos departamento direktorė.
79 migrantai jau paliko Lietuvą savo noru, per 50 tokios galimybės laukia
E. Gudzinskaitės teigimu, savanoriškai šiuo metu pageidaujančių iškeliauti, tačiau dar neišvykusių neteisėtų migrantų pirmadienio rytą buvo maždaug 55. Šiuo metu savo noru išvykusių asmenų, pasak jos, jau yra 79.
„Tai gera tendencija, kuri parodo, kad vis dėlto žmonės supranta, jog buvo apgauti, kad to tikslo, kurį norėjo pasiekti, jie nepasieks. Aš manau, kad turėtų dar daugiau, gausiau persigalvoti žmonių. Nes jau keli mėnesiai jie mato, kad iš Lietuvos išvykti galimybių nėra, plius, jie labai seka spaudą ir mato, kad net jeigu pavyktų ištrūkti iš apgyvendinimo vietų, klausimas, ar jiems pavyktų nusigauti iki Vakarų valstybių“, – sakė Migracijos departamento vadovė.
Siekiama prieglobsčio prašymus išnagrinėti iki šių metų pabaigos
Parašyta įvertinti neteisėtų migrantų prieglobsčių nagrinėjimo spartą E. Gudzinskaitė pripažino, kad visada norėtųsi, kad darbai vyktų dar greičiau.
„Aišku, norisi, kad jis būtų dar spartesnis. Ir bet kuriuo atveju planuojame tą tempą spartinti. Kaip žinote, rugpjūčio mėnesį priėmėme naujų darbuotojų, pastiprinimą labai didelį – 56 iš viso, tai rugpjūčio mėnesį jie dar mokėsi, o jau šį mėnesį vis daugiau ir daugiau naujų darbuotojų pradeda dirbti savarankiškai“, – atkreipė dėmesį ji.
Todėl Migracijos departamento direktorė viliasi, kad neteisėtų migrantų prieglobsčio prašymai bus išnagrinėti iki šių metų pabaigos.
„Ir tai rodo ir mūsų tempai. Jie pradėjo augti ir jie ateityje irgi augs. Tai, aš manau, per kelis mėnesius. Realus planas, kad mes turėtume su visu srautu susitvarkyti iki metų galo“, – teigė E. Gudzinskaitė. Verebiejų kaime (Alytaus r.) nebeveikiančioje mokykloje apgyvendinti nelegalūs migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
ELTA primena, kad opozicinių „valstiečių“ pirmininkas R. Karbauskis kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją (VRM), Migracijos departamentą bei Valstybės sienos apsaugos tarnybą, prašydamas viešinti visus duomenis apie gautus bei išnagrinėtus prieglobsčio prašymus.
„Migracijos departamentas iki liepos mėnesio viešai, kas mėnesį, skelbdavo duomenis apie Lietuvoje gautus bei nagrinėjamus prieglobsčio prašymus. Liepos mėnesį skelbimas buvo nutrauktas, ir informacija tapo neprieinama departamento tinklapyje, nors prievolę kas mėnesį viešinti tokią informaciją numato Migracijos departamento vadovo įsakymas“, – piktinosi R. Karbauskis.
R. Karbauskio teigimu, toks informacijos slėpimas nuo visuomenės bei sprendimus priimančių politikų ne tik kad neatitinka viešumo ir skaidrumo principų, bet ir kompromituoja VRM bei kelia abejones jos veiksmais.
Sekmadienio vakarą dviem neteisėtiems migrantams mėginant pasišalinti iš Pabradės užsieniečių registracijos centro, sulaikymo metu nukentėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnas.
Policijos departamento pranešime sakoma, kad apie 17 val. 30 min. bandė pasišalinti ir buvo sulaikyti du neteisėti migrantai. Sulaikymo metu nukentėjo tarnybos metu uniformuotas VSAT pareigūnas (g. 1978 m.), kuris paguldytas į ligoninę.
Pasienio ruožas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Per praėjusią parą, nuo šeštadienio vidurnakčio iki sekmadienio, pasieniečiai neleistinose vietose iš Baltarusijos neleido patekti maždaug dešimčiai neteisėtų migrantų. Panašus jų skaičius šią savaitę buvo ir penktadienį bei antradienį. Ketvirtadienį, trečiadienį ir pirmadienį tokių užsieniečių buvo apie 20.
Šeštadienį dėl humanitarinių priežasčių du užsieniečiai buvo įleisti į Lietuvą. Iki tol paskutinį kartą užsieniečiai buvo įleisti tik praėjusį antradienį – 5 afganistaniečiai Ignalinos rajone, primena VSAT.
Praėjusią parą migrantai iš Baltarusijos neįleisti ties Ignalinos, Švenčionių ir Lazdijų rajonais. Ties Lazdijais, kaip jau tapo įprasta pastaruoju metu, iš Baltarusijos pusės šeštadienį vėl pasirodė daugiau kaip pusė iš visų į Lietuvą norėjusių neteisėtai patekti asmenų.
Tarnybinių ginklų, specialiųjų priemonių ar fizinės prievartos veiksmų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą panaudoti neteko. Sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma sustiprintu režimu.
Nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Į Ruklą nuo antradienio pradedami perkelti pabėgėliai, kuriems bus skirti moduliniai nameliai. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad įrengti pabėgėlių priėmimo centrą metams kainavo 1,5 mln. eurų. Į centrą kasdien atvyks 40–50 migrantų, per savaitę planuojama apgyvendinti 400 žmonių.
„Po pietų laukiame pirmųjų migrantų, kurie atvyksta iš palapinių, būtent iš užkardų. Atvykę žmonės pirmiausia yra supažindinami su taisyklėmis, sąlygomis, testuojami. Laukiama testų rezultatų ir tada bus pradėti apgyvendinti. Nameliai gal atrodo kuklūs, bet visgi tai yra šiltos patalpos, stogas virš galvos, (suteikiamos – ELTA) būtiniausios priemonės, šilti drabužiai. Taip pat šitame apgyvendinimo centre bus pasirūpinta vaikų užimtumu ir švietimu“, – žurnalistams sakė M. Navickienė.
Nuo spalio 1 dienos vaikai pradės mokytis lietuvių kalbos, patalpos tam pritaikytos, nes pastate yra klasės.
Pasak ministrės, tikimasi, jog „per kelias savaites tikrai nebeliks žmonių, gyvenančių palapinėse, kad visi turės stogą virš galvos“.
Apsauga Rukloje šiuo metu rūpinasi Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Nelegaliai kirtę Lietuvos sieną. ELTA nuotr.
„Yra paskelbtas pirkimas apsaugos paslaugai gauti, kai pirkimas bus pasibaigęs ir paaiškės, kokia saugos bendrovė saugos visą šitą teritoriją, ji privalės išpildyti tuos reikalavimus, kurie buvo nustatyti pirkimo sąlygose, kad saugumas būtų užtikrintas. Pabėgėliai iš teritorijos niekur negalės išeiti, visos veiklos vyks čia, medicinos punktas yra, kuris nuolat veiks, užimtumas, kuriuo bus aprūpinti vaikai, ir panašiai“, – teigė M. Navickienė.
„Mes nuomojame visą paslaugą, ne tik namelius, bet ir skalbimo paslaugą ir priežiūrą, šiukšlių išvežimą ir kitus dalykus“, – sakė ministrė.
Kelio priekyje nėra. Slaptai.lt nuotr.
Nuo rugpjūčio 3 dienos į Lietuvą nebuvo įleistas ir apgręžtas 2 tūkst. 241 neteisėtas migrantas, dėl humanitarinių priežasčių įsileista 80 asmenų. Nors vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius pripažįsta, kad vykdoma apgręžimo politika ne visada yra maloni, tačiau, pasak jo, ši priemonė veikia.
„Uždarius sieną, ką mums leidžia tiek Ekstremalios situacijos įstatymas, tiek iš principo ir Europos Sąjungos struktūros mums neturi ekstremalios situacijos priekaištų, pavyko stabilizuoti situaciją. Ir vienas iš pagrindinių valstybės uždavinių – būtent saugoti valstybės sieną – yra įgyvendintas nepriklausomai galbūt nuo tam tikrų insinuacijų“, – trečiadienį surengtame Žmogaus teisių komiteto posėdyje teigė A. Abramavičius.
Viceministras atkreipė dėmesį, kad tokius pačius sprendimus kiek vėliau priėmė Latvija ir Lenkija.
„Mes nesame vieniši šioje situacijoje. Mūsų veiksmai derinami su Europos Sąjungos struktūromis ir manome, kad čia elgiamės teisėtai“, – sakė jis.
A. Abramavičius taip pat pabrėžė, kad per tą laikotarpį apie 80 neteisėtai sieną bandžiusių kirsti migrantų dėl humanitarinių priežasčių buvo įsileista į Lietuvą.
„Tame tarpe buvo ir apie 13 Baltarusijos piliečių, nepilnamečių, moterų. Iš tų 80 galbūt tik 25 yra pilnamečiai vyrai arba ne baltarusiai. Tai humanitarinis koridorius veikia, negalima sakyti, kad mes neįsileidžiame nieko“, – akcentavo A. Abramavičius.
Viceministras pripažino, kad pasieniečių vykdoma apgręžimo politika galbūt ne visada maloni yra, bet, pasak jo, tai funkcionuoja.
„Tas sienos uždarymo atokvėpis mums leidžia galbūt kitais klausimais pereiti prie migrantų perkėlimo į geresnes vietas“, – pabrėžė A. Abramavičius.
„Sienos apsauga yra prioritetinis uždavinys, be abejo, neatsisakant žmogaus teisių pozicijos“, – taip pat akcentavo viceministras.
Neįleista daugiau kaip 2 tūkst. migrantų
Savo ruožtu Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado pavaduotojas Antanas Montvydas akcentavo, kad neteisėtų migrantų apgręžimas yra minimali priemonė kovojant su hibridine agresija.
„Asmenys faktiškai teisėtai atvyksta į Baltarusijos Respubliką, joje teisėtai turi galimybę judėti, gali prašytis prieglobsčio, tačiau to nedaro ir ieško geresnių ekonominių sąlygų, keliaudami per mūsų valstybę. Asmenys prie valstybės sienos yra informuojami apie procedūras, jų patekimo tvarką, vietas“, – sakė A. Montvydas.
Jis akcentavo, kad informacija yra pateikiama migrantams suprantamomis kalbomis.
A. Montvydo teigimu, į šalį nuo rugpjūčio 3 d. buvo neįleista 2 tūkst. 241 neteisėtas migrantas.
„(Įleidžiami – ELTA) akivaizdžiai matomi nepilnamečiai, neįgalieji, nėščios moterys, vieniši tėvai ir moterys, auginančios nepilnamečius vaikus, su kuriais jie keliautų, taip pat asmenys vyresni nei 75 metai bei psichikos ar elgesio sutrikimų turintys asmenys ir prekybos žmonėmis (aukos – ELTA), jeigu jei tai deklaruoja“, – paaiškino jis.
Užstrigusi viena migrantų grupė
VSAT vado pavaduotojas taip pat pranešė, kad šiuo metu pasienyje, Baltarusijos teritorijoje, yra užstrigusi viena migrantų grupė.
„Turime vieną grupę, kuri yra Baltarusijos teritorijoje. Mūsų sargybos toje vietoje nėra, tačiau minimi asmenys neina į Lietuvos valstybę, mes jiems suteikiame maitinimą, vandenį, siūlome atvykti, tačiau jie laukia sprendimų iš Baltarusijos, Baltarusija jų neįsileidžia toliau eiti į šalies teritoriją“, – sakė A. Montvydas.
„Tai Somalio piliečiai. Septynios moterys ir du vyrai, visi pilnamečiai, neįgaliųjų nėra“, – informavo jis.
NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kritikos dėl savo bendravimo su nelegaliais migrantais susilaukęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad kartais reikia „svečią“ pastatyti į vietą.
L. Kasčiūnas, ketvirtadienį lankydamasis migrantų stovykloje Vydeniuose, įsivėlė į aštrius ginčus su Lietuvos – Baltarusijos sieną kirtusiais migrantais. Jis nelegaliems migrantams iš Afrikos pakeltu tonu aiškino, kad šie negaus prieglobsčio ir kad jiems neišvykus į kilmės šalį gali grėsti įkalinimas.
„Aš pokalbį vertinu kaip labai autentišką ir atvirą pasikalbėjimą su Lietuvoje besisvečiuojančiais žmonėmis, kurie kažkodėl nesupranta, kad jie į Lietuvą pateko nelegaliai. Aš atvažiavau atvira širdimi ir su Migracijos departamento parengta medžiaga apie tai, kokios jų teisės ir pareigos ir kas jų laukia, jei priimtas vienoks ar kitoks sprendimas. Aš pabandžiau visa tai išdėstyti. Kai kam tai pasirodė nemandagu“, – žurnalistams Seime aiškino konservatoriams priklausantis parlamentaras.
Jis pažymėjo, kad aštresniam tonui nelegalių migrantų atžvilgių įtakos turėjo migrantų elgesys, – politiko teigimu, jie jam prie veido mojavo ir pirštu, ir Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovo Vytauto Valentinavičiaus vizitine kortele.
„Žodžio grasinti aš nevartosiu, bet, kai tau svečias prie veido pirštą judina, supranti, kad svečią reikia pastatyti į vietą kartais. Tą ir pabandžiau padaryti, nežinau ar pavyko – jūs spręskite. Tiesa, man dar mojavo Vytauto Valentinavičiaus vizitine kortele ir sakė, kad jis padės išspręsti visas problemas. Nežinau, ką tai reškia“,– sakė L. Kasčiūnas.
„Reikia kalbėtis, reikia žmones informuoti, kas jų laukia, kas įrašyta Baudžiamajame kodekse“, – dėmesio susilaukusį dialogą su nelegaliais migrantais apibendrino L. Kasčiūnas.
Tuo metu Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius ketvirtadienį tokį L. Kasčiūno bendravimą su migrantais pavadino gėdingu.
„Vydenių stovykloje ant migrantų pakeltu balsu staugiantis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas yra labai įdomi XXI amžiaus Lietuvos parlamentarizmo iliustracija. Man tiesiog yra nuoširdžiai GĖDA“, – feisbuke ketvirtadienį rašė T. V. Raskevičius.
Nelegalūs migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Praėjusią parą, nuo penktadienio vidurnakčio iki šeštadienio, Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai į šalį neįleido keliolikos neteisėtų migrantų.
Kaip skelbia VSAT, migrantai valstybės sieną draudžiamose vietose bandė peržengti Ignalinos ir Varėnos rajonuose.
Iš viso šiemet nelegaliai sieną perėjusių migrantų sulaikyta 4137. Tai yra 55 kartus daugiau nei per visus 2020 metus ir 110 kartų daugiau nei per visus 2019 metus.
Pernai visame Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
Šiemet liepą sulaikyti 2882, birželį – 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8 neteisėti migrantai.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 2800. Taip pat sulaikyti 205 Kongo, 134 Kamerūno, 130 Sirijos, 93 Rusijos, 91 Irano, 83 Afganistano ir 79 Gvinėjos bei kitų šalių piliečiai.
Pasienyje toliau patruliuoja sustiprintos VSAT ir jiems talkinančios karių pajėgos. Tarnyba vykdoma sklandžiai, incidentų prie valstybės sienos su Baltarusija nebuvo.
Vydenių kaimo mokykloje apgyvendinti nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Praėjusią parą, šeštadienį, Statistikos departamento duomenimis, nesulaikytas nė vienas Baltarusijos sieną neteisėtai kirtęs migrantas. Atgal į Baltarusiją grąžinta beveik 80 neteisėtose vietose bandžiusių sieną kirsti migrantų. Didžioji dalis jų grąžinta Šalčininkų, Varėnos rajonų, Druskininkų savivaldybės ribose.
Iš viso šiemet nelegaliai sieną perėjusių migrantų sulaikyta 4112.
Šis skaičius yra dešimtimis kartų didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai visame Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
Šiemet liepą sulaikyti 2882, birželį – 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8 neteisėti migrantai.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 2797. Taip pat sulaikyti 200 Kongo, 131 Kamerūno, 130 Sirijos, po 91 Rusijos ir Irano, 83 Afganistano ir 79 Gvinėjos bei kitų šalių piliečiai.
Šiuo metu tokie užsieniečiai yra apgyvendinami VSAT padaliniuose – Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, Pasieniečių mokyklos bendrabučiuose Medininkuose (Vilniaus r.), pasienyje su Baltarusija veikiančiose užkardose ir Druskininkų savivaldybėje esančio Švendubrės upių pasienio kontrolės punkto teritorijoje.
Medininkuose, Pasieniečių mokyklos teritorijoje, pradėti statyti moduliniai nameliai, kuriuose jau kitą savaitę turėtų būti apgyvendinami neteisėti migrantai. Šiame namelių miestelyje bus apgyvendinti apie 1000 migrantų. Ruklos miestelyje prie jau veikiančio Pabėgėlių priėmimo centro irgi ruošiamasi įrengti naują nelegalių migrantų stovyklą, kurią, planuojama, sudarys daugiau kaip 100 namelių.
Taip pat migrantai, be Rūdninkų stovyklos, yra apgyvendinti ir savivaldybių suteiktuose objektuose Alytaus mieste ir rajone, Ignalinos, Lazdijų, Varėnos ir Šalčininkų rajonuose.
Didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes.
Labai išaugus tokių atvejų skaičiui, šalyje paskelbta ekstremali padėtis, VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams į pagalbą atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“, Estijos ir Austrijos pareigūnai. Lietuvos pasienį padeda saugoti per 100 pareigūnų iš skirtingų Europos Sąjungos valstybių narių, taip pat atvyko „Frontex“ automobiliai, sraigtasparniai bei termovizorinė įranga.
Lietuva pradėjo tiesti ir fizinį barjerą – koncertinos tvorą. Migracijos departamentas priima daugiau darbuotojų, kad prieglobsčio prašymų nagrinėjimas vyktų sparčiau.
Vyriausybė priėmė sprendimą nuo rugpjūčio 3-iosios pasieniečiams suteikti galimybę į šalį neįleisti neteisėtų migrantų.
Saugant valstybės sieną ir siekiant neįsileisti į Lietuvos teritoriją asmenų, ketinančių sieną kirsti neteisėtose vietose, sprendimu pavesta įpareigoti juos naudotis teisėtais sienos kirtimo ar prieglobsčio prašymo būdais – asmenis nukreipti į artimiausią veikiantį tarptautinį pasienio kontrolės punktą ar diplomatinę atstovybę.
Irakas neterminuotam laikotarpiui stabdo visus keleivinius skrydžius į Baltarusijos sostinę Minską. Tai savo „Facebook“ paskyroje pranešė Irako Civilinės aviacijos administracija.
„Vyriausybės nutartimi Irako Civilinės aviacijos administracija skelbia apie visų „Iraqi Airways“ ir kitų nacionalinių vežėjų skrydžių iš Irako į Minską stabdymą“, – sakoma institucijos pranešime.
Anksčiau „Iraqi Airways“ skelbė apie skrydžių į Minską stabdymą iki rugpjūčio 15 d.
ELTA primena, kad iš viso šiemet Lietuvoje sulaikyta 4112 į šalį bandžiusių patekti neteisėtų migrantų.
Šis skaičius yra dešimtimis kartų didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai visame Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 2797. Taip pat sulaikyti 200 Kongo, 131 Kamerūno, 130 Sirijos, po 91 Rusijos ir Irano, 83 Afganistano ir 79 Gvinėjos bei kitų šalių piliečiai.
Vilniuje dviem teismams sulaukus grasinimų, buvo evakuoti žmonės. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tvirtina, kad po to, kai trečiadienį buvo gauti elektroniniai laiškai su grasinimais įvykdyti teroristinį nusikaltimą 12 objektų Vilniuje, taip keršijant už „brolius musulmonus“, terorizmo grėsmės lygis šalyje išlieka žemas.
„Žvalgybos institucijos, pirmiausiai Valstybės saugumo departamentas, vertina šią informaciją ir vertina grėsmių realumą. Kaip žinoma, teroro grėsmė dabar vertinama kaip žema, ir tas vertinimas nėra pasikeitęs“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė A. Anušauskas, kartu pabrėždamas, kad tokio pobūdžio grasinimų tikslas yra skleisti dezinformaciją ir baimę tarp gyventojų.
„Reikia atkreipti dėmesį, kad šioje srityje taip pat labai stipriai veikia dezinformacija, klaidinimas, bauginimas. Tai iš esmės yra mūsų šalies žmonių, pareigūnų bauginimas, kad jie neatliktų savo pareigų“, – aiškino krašto apsaugos ministras.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai priklausantis politikas pasakojo, kad prieš keletą metų jis pats yra gavęs ne vieną tokio pobūdžio grasinimą.
„Prieš keletą metų po interviu Prancūzijos naujienų agentūrai gavau apie 20 panašaus pobūdžio grasinimų susidoroti, bet vienas dalykas siųsti juos iš Kanados, Prancūzijos. Patys suprantate, kaip vertiname tokių grasinimų realumą“, – tikino konservatorius.
Visgi krašto apsaugos ministras patikino, kad, nors dėl vertėjų trūkumo patikrinimai ir nėra paprasti, tačiau į Lietuvą patenkantys nelegalūs migrantai taip pat apklausiami, tikrinant, ar jie neturi ryšių su teroristinėmis grupuotėmis.
„Vertinimas ir paieška tų žmonių pabėgėlių sraute, kurie jau yra Lietuvoje, ar gali būti susiję su kokia nors nelegalia, teroristine organizacija, ISIS. Vertinimai vyksta nuolat, apklausos vyksta“, – teigė A. Anušauskas.
Latvijos vėliava. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Rytinės Latvijos sienos sutvarkymo planus ir projektus reikia skubiai realizuoti dėl galimo nelegalių migrantų antplūdžio. Tai trečiadienį pareiškė šalies ministras pirmininkas Krišjanis Karinis.
„Dabar situacija prie rytinės Latvijos sienos su Rusija ir Baltarusija palyginti rami, bet visiems aišku, kad rytinės sienos sutvarkymo planai ir projektai turi būti skubiai įgyvendinti. Šiandien su ministrais susitarta, jog kitą savaitę VRM pateiks Vyriausybei atitinkamus dokumentus, kad paspartėtų rytinės sienos tvarkymo darbai. Turint omenyje padėtį Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, jau dabar intensyviai stebima Latvijos ir Baltarusijos siena. Mes ir ateityje stiprinsime sieną, statysime ten reikiamą infrastruktūrą“, – sakė premjeras.
Vyriausybės vadovas taip pat pažymėjo, kad Latvijos pareigūnai ir žinybos atidžiai stebi įvykių raidą kaimyninėse šalyse – Lietuvoje ir Baltarusijoje. Prieš tris savaites K. Karinis ir vidaus reikalų ministrė Marija Golubeva apžiūrėjo rytinę Latvijos sieną su Rusija ir Baltarusija.
Nuo metų pradžios Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje sulaikyta 4110 nelegalių migrantų. Tai 50 kartų daugiau negu per visus 2020 metus.
Liepos pradžioje Latvijos valstybinė pasienio apsaugos tarnyba kreipėsi į ginkluotąsias pajėgas ir Gynybos ministeriją, prašydama pagalbos ruošiantis galimam nelegalių migrantų antplūdžiui iš Baltarusijos.
Kovos su nelegalia migracija tikslais Latvija prieš kelerius metus pareiškė ketinanti sutvarkyti 173 kilometrų sieną su Baltarusija, taip pat pastatyti 135 kilometrų ilgio tvorą. Projekto kaina buvo vertinama 27,6 mln. eurų, o darbus buvo planuojama užbaigti 2020 metais. Bet jo realizavimas įstrigo.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio(ELTA) nuotr.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad tiek nuogąstavimus dėl migrantų sąlygų Vyriausybei išsakančios organizacijos, tiek visi šalies gyventojai turėtų stengtis informuoti kuo daugiau žmonių, ketinančių nelegaliai patekti į Lietuvą, apie realią atvykėlių padėtį šalyje.
„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad tarptautinės organizacijos ir visi mes turėtumėme padaryti daugiau, jog žmonės, kurie pasirenka čia vykti, įsigyti lėktuvo bilietą ir atvykti į Baltarusiją neva turistiniais tikslais, jie turi žinoti, kuo rizikuoja. Jie rizikuoja tuo, kad Lietuva niekada nebuvo susidūrusi su tokiu nelegalios migracijos srautu, todėl natūralu, kad logistinių iššūkių yra daug. Kuo daugiau žmonių susigundys šia neegzistuojančia galimybe, tuo šių iššūkių, deja, bus tik daugiau“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo I. Šimonytė.
Rizika
Pasak premjerės, Lietuvai iš esmės nekiltų didelių iššūkių suteikti tinkamas sąlygas atvykėliams, kadangi tai, jos vertinimu, jau yra pavykę padaryti ir anksčiau.
„Reikia suprasti, kad keli tūkstančiai žmonių Lietuvai nėra logistinė problema. Mes priėmėme daugiau nei 2 tūkst. žmonių pagal humanitarines vizas iš Baltarusijos ir, kaip matote, Lietuva nesugriuvo ir tikrai veikia, funkcionuoja“, – teigė Vyriausybės vadovė.
Visgi ji pažymi, kad Lietuvai sunkumų šiuo metu kyla būtent dėl to, kad didelis migrantų srautas šalį staiga užplūdo vienu metu.
„Problema yra dėl labai didelio srauto per labai trumpą laiką, nes iš esmės visi šie žmonės kirto valstybės sieną per kelias pastarąsias savaites, ir natūralu, kad logistinių iššūkių yra nemažai“, – aiškino I. Šimonytė.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas Rustamas Liubajevas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas teigia, kad pirmadienį Vyriausybei priėmus sprendimą nuo rugpjūčio 3-iosios pasieniečiams suteikti galimybę į šalį neįleisti neteisėtų migrantų, į Lietuvą buvo neįleista apie 180 migrantų.
„Galima kalbėti apie 180 asmenų. Kalbu apie tuos, kurie buvo neįleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją“, – žurnalistams antradienį teigė R. Liubajevas.
VSAT vadas akcentavo, kad kiekvienu konkrečiu atveju vietoje esantys pareigūnai priima sprendimą dėl atgrasymo veiksmų arba kitų poveikio priemonių panaudojimo.
„Galiu pasakyti, kad pareigūnai, turėdami įgaliojimus, turėdami galimybę įvertinti kiekvieną situaciją atskirai, priima sprendimus, ir tie sprendimai yra vykdomi mūsų pasienio sargybų pareigūnų. Šiuo atveju mūsų sargybų vyresnieji užkardų vadovai bei rinktinių vadovai turi visus įgaliojimus, turi instrukcijas, kaip reikia vykdyti šiuos sprendimus ir tuos sprendimus vykdo“, – sakė VSAT vadas.
„Tačiau šiuo metu tikrai negalėčiau ir nenorėčiau komentuoti taktinių sprendimų“, – pridūrė jis.
Daugiausiai nelegalūs migrantai, pasak jo, buvo apgręžti Varėnos pasienio rinktinės ruože. Nelegalūs migrantai. VSAT nuotr.
„Ten, kur daugiausia, kaip visada, ir vyko valstybės sienos pažeidimų. Tai yra Druskininkų, Aleksandro Barausko bei Gintaro Žagunio ruožai“, – teigė R. Liubajevas.
„Mano žiniomis, nebuvo panaudotos specialiosios priemonės vykdant šias operacijas. Organizuojant ir vykdant fizinius veiksmus, tie piliečiai neįleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją“, – informavo jis.
VSAT vadas taip pat teigė kol kas neturįs jokių duomenų apie migrantus, į Lietuvą prisistačiusius per pasienio punktus.
Reaguodamas į kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės raginimą spartinti fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybą, R. Liubajevas pripažino, kad šį procesą galima paspartinti. Vis tik jis akcentuoja, kad fizinis barjeras neatsiras per kelias dienas.
„Be jokios abejonės, šį procesą būtų galima paspartinti, tačiau turime suprasti, kad siena, tvora ar kitokia inžinerinė kliūtis neatsiras per vieną dieną arba per dvi dienas. Šiandien mes turime laikytis visų procedūrų, kurios yra numatytos mūsų įstatymuose, turime užtikrinti visų šių procedūrų skaidrumą ir efektyvų piniginių lėšų panaudojimą“, – teigė R. Liubajevas.
Antradienį su prezidentu Gitanu Nausėda ir Lietuvos kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu susitikęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pristatė įstatymų pakeitimus, kuriuos, siekiant suvaldyti nelegalių migrantų srautą, planuojama priimti artimiausiu metu ketinamoje šaukti neeilinėje Seimo sesijoje. Siūloma ekstremalios situacijos ar nepaprastosios padėties atveju kariams suteikti platesnius įgaliojimus.
„(Kariai – ELTA) įgytų teisę duoti privalomus nurodymus fiziniams asmenims, persekioti ir sulaikyti asmenis, kurie nevykdytų jų nurodymų ir vykdytų teisės aktų pažeidimą. Tikrinti asmenų dokumentus, padaryti jų asmens apžiūrą, daiktų patikrinimą. Esant reikalui, jeigu tai vyktų pasienio ruože ir kažkokia įtartina transporto priemonė judėtų, taip pat galėtų pasižiūrėti tą transporto priemonę“, – siūlomus pakeitimus antradienį po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje pristatė A. Anušauskas.
Taip pat ministras pažymėjo, kad kariams siūloma suteikti teisę naudoti specialiąsias priemones.
„Taip pat galėtų naudoti specialiąsias priemones. Tai yra, neletalinę ginkluotę, o būtent specialiąsias priemones, kaip ir teisėsaugos pareigūnai, siekdami sulaikyti civilius asmenis“, – pasakojo jis.
Krašto apsaugos ministro teigimu, šie įgaliojimai būtų suteikiami 3 mėnesiams su galimybe Seimui terminą pratęsti. Tokios priemonės galėtų būti naudojamos ekstremalios situacijos židinyje.
„Šios teisės kariams suteikiamos, kai yra paskelbta ekstremali situacija, įvykio mastas sparčiai didėja ir iškyla tam tikros grėsmės, kai yra gautas Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos motyvuota rašytinis prašymas (šiuo atveju tai atlieka vidaus reikalų ministrė) ir sprendimas yra suderintas su prezidentu, kaip ginkluotųjų pajėgų vadu, nes yra naudojamos ginkluotosios pajėgos, resursai, kariai“, – aiškino A. Anušauskas.
Valstybės sienos apsaugos zona. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovė Agnė Bilotaitė priėmė sprendimą, pavedantį visoms institucijoms, užtikrinančioms Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugą, papildomai imtis visų būtinų įstatymuose nustatytų priemonių, siekiant apsaugoti Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nesudaryti prielaidų į Lietuvos Respublikos teritoriją neteisėtai patekti asmenims, norintiems valstybės sieną kirsti draudžiamose vietose.
Sprendimas priimtas įvertinus tai, kad Baltarusijos režimo vykdomos hibridinės agresijos mastai intensyvėja ir nuo ekstremalios situacijos paskelbimo neteisėtų migrantų srautas išaugo kartais.
„Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai yra kompetentingi ir patyrę taikyti taktines priemones tokiomis situacijomis. Lietuvos siena turi būti visomis teisėtomis priemonėmis saugoma nuo bet kokio neteisėto valstybės sienos kirtimo, kaip šiuo metu prieš Lietuvą vykdomos hibridinės agresijos instrumento. Asmenys, tyčia bandantys kirsti valstybės sieną draudžiamose vietose, turi būti vertinami kaip asmenys, kurie ketina padaryti nusikalstamą veiklą – neteisėtą valstybės sienos perėjimą,“ – teigia A. Bilotaitė.
Saugant valstybės sieną ir siekiant neįsileisti į Lietuvos teritoriją asmenų, ketinančių sieną kirsti neteisėtose vietose, sprendimu pavesta įpareigoti juos naudotis teisėtais sienos kirtimo ar prieglobsčio prašymo būdais – asmenis nukreipti į artimiausią veikiantį tarptautinį pasienio kontrolės punktą ar diplomatinę atstovybę.
Užsieniečiai į Baltarusiją yra kviečiami kaip į saugią teritoriją, kurioje nevyksta jokie kariniai konfliktai. Tai reiškia, kad turizmo tikslais į Baltarusiją atvykęs užsienio valstybės pilietis, gavęs paslaugas, dėl kurių jis atvyko į šią šalį, turėtų išvykti taip pat legaliai, kaip į ją ir pateko. Tačiau į Baltarusiją atvykę asmenys yra naudojami organizuojant hibridinę agresiją prie sienos su Lietuva.
Pažymėtina, kad Baltarusija, priėmusi sprendimus taikyti bevizį režimą su daugeliu pasaulio valstybių, pati vienašališkai nevykdo sutarties dėl sienos teisinio režimo, o jos pasienio apsaugos institucijos prisideda prie nelegalaus Lietuvos Respublikos sienos kirtimo organizavimo.
Lietuvoje asmenims, siekiantiems pagrįstai ir teisėtai prašyti politinio prieglobsčio, yra sukurta efektyvi prieglobsčio procedūra, kuria galima naudotis atvykus per veikiančius tarptautinius pasienio kontrolės punktus arba kreipiantis į Lietuvos diplomatines atstovybes užsienio šalyse.
Nuo neteisėtos migracijos krizės pradžios VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą, jiems talkina pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (Frontex) bei Estijos pareigūnai. Be to, Lietuva pradėjo tiesti spiralinę spygliuotos vielos tvorą – koncertiną.
Šiemet Lietuvos ir Baltarusijos sieną neteisėtai kirto 3 832 migrantai.
Sekmadienį Šalčininkų rajone iš operacijoje dalyvaujančio FRONTEX sraigtasparnio užfiksuota neteisėta migrantų grupę, kurią lydi žinybinis automobilis ir jame esantys asmenys. Tokio modelio transporto priemones naudoja Baltarusijos valstybinio pasienio komiteto pareigūnai.
Nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Rūdninkų poligone apgyvendinti nelegalūs migrantai pirmadienį sukilo protestui prieš gyvenimo sąlygas. Migrantai pranešė skelbiantys bado streiką ir reikalaujantys laisvės. Pareigūnai protestą malšino, naudodami ašarines dujas ir vandens patranką.
Prie tvoros susirinkę nelegalūs migrantai rankose laikė iškėlę plakatus, ant kurių angliškai buvo užrašyta „Aš žmogus“, „Mes norime laisvės“, „Kur žmogaus teisės?“
Prie migrantų gyvenamąją teritoriją juosiančios tvoros protestuojantis vienas iš poligone gyvenančių migrantų skundėsi gyvenimo sąlygomis Rūdninkų poligone ir kreipėsi į kitas Europos Sąjungos valstybes, prašydamas pagalbos.
„Aš žmogus. Kodėl jūs mums leidžiate gyventi kaip gyvuliui?“ – Delfi TV tiesioginėje transliacijoje iš Rūdninkų piktindamasis šaukė angliškai kalbantis migrantas.
Pirmadienį vykusio protesto metu vienam iš pabėgėlių buvo suteikta medicininė pagalba. Prižiūrint gausioms pareigūnų pajėgoms, migrantas buvo nuneštas iki greitosios pagalbos automobilio.
Pareigūnai, malšinami protestą, paleido ašarines dujas. Migrantai nuo ašarinių dujų dengėsi paklodėmis, į policijos pareigūnus mėtė daiktus.
Siekdami numalšinti sukilusius migrantus, pareigūnai pateko į migrantų gyvenamą teritoriją, keturi migrantai policijos pareigūnų buvo išvesti, trys iš jų nuvesti į greitosios pagalbos automobilį.
Iš tvoros, kuriomis buvo aptverta pabėgėlių gyvenamoji teritorija, migrantai bandė statytis barikadas. Tarp pačių migrantų kilo ginčas, kaip elgtis toliau ar ir toliau priešintis policijos pareigūnams.
Vis dėlto pareigūnams patekus į palapinių miestelių vidų, migrantų protestas aprimo.
Lietuva nėra nei labai drąsi, nei itin principinga. Taip, mūsų politikų elgesys kritikuojant didžiąsias Pasaulio galybes, pavyzdžiui, nedemokratišką Rusiją, Baltarusiją, Kiniją, – ne tik žavingas, bet ir teisingas. Tiesos sakymas – geriau nei nutylėjimai ir dviveidystės. Tardami karčią tiesą mes rūpinamės pirmiausia savais interesais. Kalbant atvirai, viliamės, kad demokratiškosios šalys įvertins mūsų sąžiningumą – gelbės mus, lietuvius, kai ištiks bėda. Rašydamas žodį „bėda“, omenyje dažniausiai turiu galimą Rusijos agresiją.
Lietuvos bailumas ir neprincipingumas
Tačiau drąsiai priekaištaudami Maskvai, Pekinui ir Minskui mes tarsi turėtume be baimės vertinti ir partnerių iš NATO ir Europos Sąjungos elgesį. Taip būtų logiška: jei drąskome akis oponentams ir priešams, kodėl nekritikuojame savųjų, kai šie elgiasi neteisingai?
A. Merkel ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Štai čia įžvelgiu bjaurųjį niuansą. Ar drįstame atvirai šnekėtis su savo sąjungininke Vokietija? Ne, nekalbame be užuolankų. Pats naujausias pavyzdys – masiškai į Lietuvą plūstantys nelegalūs migrantai. Kiekviena normali šalis nelegaliai valstybės sieną kertančius asmenis traktuotų kaip rimtus nusikaltėlius. Juolab kad jie veržiasi per tą Lietuvos sieną, kuri dar traktuojama kaip NATO ir ES siena. Tačiau mes išprievartauti elgtis taip, tarsi nelegaliai į Lietuvą patekę asmenys, vaizdžiai tariant, turėtų kur kas didesnes „žmogaus teises“ nei mes, vietiniai. Dėl šiandieninės nelegalių migrantų krizės Lietuvoje … labiausiai kaltos didžiosios Europos Sąjungos valstybės, sukurpusios neteisingas žaidimo taisykles. Tad kai mūsų užsienio diplomatijos šefas Gabrielius Landsbergis skrenda į Turkiją ir Iraką tartis dėl migrantų krizės sureguliavimo, derėtų bent sykį nuskristi ir į Berlyną pas ponią Angelą Merkel. Tegul šią košę užvirusi ponia dabar priglaudžia savo asmeninėje viloje visus alei vieno nelaimėlius, atsidūrusius Dieveniškėse ir Rūdininkuose, tegul pasidalina su jais savo asmeninėmis santaupomis.
Štai ką turkų užsienio reikalų ministerijos spaudos atstovas Tandžu Bilgičas atkirto Austrijos kancleriui Sebastjanui Kurcui, kai šis viename interviu Turkiją pavadino „šalimi, kurioje būtų patogiausia priglausti afganų pabėgėlius“. Turkijos diplomatai atšovė, jog Austrija, užuot kalbėjusi apie bendras pastangas valdyti nelegalią migraciją, šiandien tapusią viso Pasaulio problema, elgiasi egoistiškai. Turkija nesaugos ES sienų (Turkija – NATO narė) ir netaps pabėgėlių stovykla. Austrijai, kaip ir kitoms šalims, 1951-aisiais pasirašiusioms Vienos konvenciją dėl nelegalių migrantų teisių, privalu ne bėgti nuo atsakomybės, o dalytis nelegalių migrantų keliama našta. Taigi Turkija niekad neprisiims trečiųjų šalių įsipareigojimų…
Vokietijos ambasada Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Nesu naivus; puikiai suprantu, jog užsienio politika taip, kaip norėtųsi šių eilučių autoriui, – nekonstruojama. Bet kodėl bent mažumėlę nepasvajojus!
Kiek sykių per pastaruosius kelerius metus pačiu aukščiausiu lygiu priekaištavome Vokietijai, jog ši susimokė su Rusija – Baltijos jūros dugnu tiesia dujotiekį „Nord Stream 2“? Kiek kartų ant kilimėlio į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Vokietijos ambasadorius – tegul paaiškina tikrąsias flirto su Kremliumi priežastis? Galų gale kiek valandų mūsų visuomenininkai protestavo prie Vokietijos ambasados Vilniuje: už karius, kuriuos mums Berlynas atsiuntė į pagalbą atgrąsant agresorių – ačiū, o už tai, kad puoselėjate „Nord Stream 2“, – didžiausia gėda. Ar ne taip turėtume elgtis?
Kodėl nė sykio neprotestuota prie JAV ambasados?
Dabar jau pats metas ant raudonojo kilimo J.T.Vaižganto gatvėn (ten – mūsų URM) kviestis Vilniuje reziduojantį JAV ambasadorių. Tegul paaiškina, kodėl naujasis Amerikos prezidentas atšaukė sankcijas „Nord Stream 2“ dujotiekį tiesiančiai Vokietijai? Tegul pakomentuoja, kaip Baltųjų rūmų vadovas drįso Vokietijai skirtus ekonominius suvaržymus atšaukti nepasitaręs su Vilniumi, Ryga, Talinu ir Varšuva? Jeigu jau NATO aljanse esame lygūs, vienodai gerbiami ir mylimi, tai ir elkimės taip, kaip elgiasi džentelmenai solidžiame klube. O jei politinio etiketo žinovams atrodo, jog tai būtų nedovanotinas sąjungininkės Amerikos įžeidimas, – prisiminkime Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės akibrokštą, tėkštą Barakui Obamai. Man regis, Vašingtonas tik dar labiau pradėjo gerbti mažytę Lietuvą. O ir visi kiti didieji NATO nariai įsidėmėjo – D. Grybauskaitės stumdyti negalima, kils skandalas.
Pavojingas užmaršumas
Kita tema – JAV, Didžiosios Britanijos ir Rusijos Federacijos dar 1994-aisiais pasirašytas Budapešto memorandumas. Jį pasirašydami amerikiečiai ir britai (apie Maskvos garbės žodį šnekėti – tuščiai burną aušinti) įsipareigojo saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą mainais į Kijevo atsisakymą turėti atominį ginklą. 2014-aisiais nuo Ukrainos vis tik buvo atplėštas Krymas. Šiandien – 2021-ieji. Ar kur nors girdėjote oficialius Vašingtono ir Londono paaiškinimus, kodėl JAV ir Didžioji Britanija nesilaiko duotų pažadų Ukrainai?
Beje, Ukrainoje nūnai kilusi diskusija, ar prezidentas Volodymiras Zelenskis, rugpjūčio 30-ąją pakviestas į susitikimą su JAV vadovu Vašingtone, turėtų Dž.Baidenui priminti 1994-ųjų memorandumą? Mano supratimu, – privalo, nors ši tema Dž. Baidenui, be abejo, nebus maloni. Jau vien tai, kad nei Barakas Obama, nei Donaldas Trampas, o dabar ir Dž. Baidenas nepaskelbė oficialios Vašingtono pozicijos dėl Budapešto memorandumo, – gėdinga Amerikos laikysena. Mano supratimu, amerikiečiai su britais turėjo viešai visam pasauliui senų seniausiai paaiškinti, kas atsitiko: Budapešto memorandumas išmestas į šiukšlių kibirą, Amerika ir Britanija laužo duotą žodį, vos tik iškyla nenumatytų keblumų, Vašingtonas ir Londonas tokie ištižę, kad paniškai bijo Rusijos?
JAV ambasadorius Lietuvoje ponas R. S. Gilchristas, JAV ambasados Vilniuje nuotr.
Kokia šiuo klausimu turėtų būti Lietuvos laikysena? JAV ambasadorių privalome karts nuo karto kviestis ant raudonojo kilimėlio – kur oficialūs paaiškinimai! Ypač derėtų užvaikyti dabartinį JAV ambasadorių Vilniuje poną Robertą S. Gilchristą. Jei jam leista atlėkti į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistecijos tyrimų centrą ir jo direktoriui teikti primygtines rekomendacijas, kaip Lietuvos istorikams privalu vertinti lietuvių ir žydų tarpusavio santykius Antrojo pasaulinio karo metais, Lietuva juo labiau turinti moralinę teisę tardyti poną ambasadorių, kodėl Amerika pamiršo savuosius tarptautinius įsipareigojimus (teritorinis vientisumas ir atominis ginklas – ne juokai). Drįstu manyti, jog jei Lietuva turėtų susiformavusią brandžią, pilietinę visuomenę, kuriai rūpi ne tik siauri asmeniniai interesai, kaip, sakykim, tapti Seimo nariu, prie JAV ir Didžiosios Britanijos ambasadų sienų seniausiai būtų surengta protesto akcijų: už amerikiečių ir britų karius Lietuvos poligonuose – nuoširdžiausia padėka, visi gražūs Vašingtono ir Londono žestai iškilminga pagerbiami, o už tai, kad apgavote Ukrainą – didžiausia gėda.
Taip turėtų tarpusavyje bendrauti kolegos iš NATO aljanso. Ten, kur teisinga ir gražu, kelkime šampano taures, renkime prabangius banketus, bet jei matome klaidas, išdavystes ir gudravimus, – kibkime į atlapus. Tikri partneriai dėl kritikos neįsižeidžia.
Išdavystė ar pagalba?
Ukrainietiškuose internetiniuose portaluose dabar itin gausu svarstymų, ar tik JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Bidenas) nebus pardavęs Ukrainos, kai su Vladimiru Putinu šnekučiavosi Ženevoje. Peržiūrėjau dešimtis videointerviu pradedant tais, kurie įsitikinę, jog Dž. Baidenas rūpinasi Ukraina net labiau nei derėtų (Jurijus Švecas, Dmitrijus Galkinas), ir tais, kurie įžvelgia amerikietiškąją išdavystę (Andrėjus Ilarionovas, Garry Tabaxas, Alfredas Kochas), ir net tuos, kurie atvirai nereiškia savo nuomonės (sakykim, Dmitrijus Gordonas iš leidinio Gordonua.com).
Andrejus Ilarionovas – ukrainietiškoje laidoje Ukraina 24
Buvęs Rusijos prezidento V. Putino ekonomikos patarėjas A. Ilarionovas, šiuo metu gyvenantis JAV, pastebi, jog, Dž. Baidenui įžengus į Baltuosius rūmus, Ukrainos padėtis ženkliai pablogėjo. A. Ilarionovas įsitikinęs, jog, nepaisant grąžių Dž. Baideno žodžių, JAV prezidentas atrišo rankas V. Putinui terioti Ukrainą. Pasak A. Ilarionovo, didelė tikimybė, jog šį rudenį Rusija pradėsianti plačią karinę kampaniją prieš Ukrainą. Nes Dž. Baidenas nebeduoda Ukrainai nieko: nei pinigų, nei ginklų, nei vilties, jog Ukraina taps bent jau strategine JAV partnere kaip Pietų Korėja ar Japonija.
Paskutinysis kantrybės lašas – ekonominių sankcijų atšaukimas išdavikiškąjį „Nord Stream 2“ tiesiančiai Vokietijai. Verta atkreipti dėmesį į aplinkybę, kada numatytas D. Baideno ir V. Zelenskio susitikimas – pačioje rugpjūčio pabaigoje, kai didžioji dauguma politikų atostogauja, ir Ukrainos vadovas neturėsiąs galimybių susitikti su Ukrainai palankiais JAV senatoriais bei kongresmenais.
Begėdiškas Dž. Baideno elgesys, be kita ko, pridengiamas priekaištais, esą Ukraina – baisiausiai korumpuota šalis, esą Kijeve knibždėte knibžda Rusijos įtakos agentų, tad didžioji parama, atkeliaujanti iš Vakarų, neva nusėsianti sukčių kišenėse. Dujotiekio netekimas Ukrainai, suprask, net bus ilgainiui naudingas, mat iš jo pelnydavosi korupcionieriai. Taip, Ukrainoje esama korupcijos, esama Rusijos šnipų. Bet, pridėję ranką prie širdies, pasakykite, kur gi nėra korupcijos ir rusiškų agentų? Amerika, Didžioji Britanija juos visus demaskavusi, išvaikiusi, susodinusi į kalėjimus?
Nesuprantamas Vakarų pataikavimas Armėnijai
Imkime kitą pavyzdį. Štai Rusijos karinę bazę turinti Armėnija. Nejaugi kas nors iš mūsų tiki, jog ten nerastume nė vieno nesąžiningo valdininko? Bet kažin kodėl Vakarai šiai Pietų Kaukazo valstybei skiria milijonines dotacijas nereikalaudama „pirmiau išnaikinkite korupciją, tada mes jums jau atseikėsime pinigėlių“. Armėnijai atleidžiama net tai, kad ji keletą dešimtmečių laikė okupavusi jai nepriklausantį Kalnų Karabachą (Kalnų Karabachas – Azerbaidžano teritorija).
Karabachas. Šuša. Chano rūmų griuvėsiai
Prisiminkime ir gėdingą kelių Vakarų šalių ambasadorių akibrokštą, kai šie atmetė oficialiojo Baku kvietimą aplankyti nuo okupacinių pajėgų išlaisvintą Šušą. Šie išvaduoto Kalnų Karabacho neaplankė sąmoningai, mat Azerbaidžanas būtų jiems parodęs, kaip barbariškai šiame krašte pastaruosius keletą dešimtmečių elgėsi armėnai, naikindami azerbaidžanietiškus istorijos, kultūros paminklus (pavyzdžiui, mečetėje įrengta kiaulidė), teršdami ir niokodami gamtą (iškirstos sengirės, užteršti vandens telkiniai, iškastos beveik visos naudingosios iškasenos). Kaip, sužinojusi šį faktą, privalėjo elgtis Lietuva? Lietuvos diplomatai privalėjo sugėdinti bent jau Prancūzijos diplomatus – kiauliškai elgiatės, ponai prancūzai; jūs kompromituojate Europos Sąjungą musulmoniškų valstybių akyse.
Taigi Vakarų nuolatiniai pabrėžimai, kad Ukraina privalo pirma išvaikyti kyšius imančius pareigūnus, – tėra dūmų uždanga. Šį Vakarų gudravimą puikiai apibūdino JAV gyvenantis atsargos karininkas G. Tabaxas. Ukrainai, pasak G. Tabaxo, sakoma: „Kol neišmoksite plaukti, tol į baseiną nepripilsime vandens“. Šį kalambūrą verta prisiminti ir tuomet, kai omenyje turime Ukrainoje verslininkavusį Dž. Baideno sūnų. Tik nereikia įrodinėti, jog oficialusis Kijevas turįs absoliučią laisvę nepriekaištingai, sąžiningai tirti visas galimas finansines machinacijas, kur minima Dž. Baideno sūnelio pavardė.
Kinijos faktorius
Kita sudėtinga tema – kodėl Dž. Baidenas išdavė Ukrainą? Šią versiją neigiantys komentatoriai įrodinėja, jog Amerika privalanti į Pasaulio reikalus žvelgti plačiau, globaliau, todėl matanti kylančią Kinijos karinę ir ekonominę grėsmę. Vašingtonui, norim ar nenorim, reikalinga Rusijos parama. Neprieštarauju, Kinija yra kietas riešutėlis. Jos kepurėmis neužmėtysi. Gal tikrai nėra kitos išieties – vardan bendros Pasaulio gerovės dabar reikia paaukoti Ukrainą, nes priešingu atveju ilgainiui tapsime tautinėmis mažumomis Kinijos valdomoje imperijoje.
Kinijos karys. Youtube.com
Bet kodėl tada siuntate, kai Ukraina karštligiškai ieško išeities? Vos tik Ukrainos prezidento administracijos ekspertas Aleksejus Arestovičius pareiškė, jog Vakarų išduota Ukraina tuomet bus priversta sąjungininkų ieškoti kitur, kilo baisiausias triukšmas, esą tai – provokacija. Mat V. Zelenskio patarėjas A. Arestovičius buvo prakalbęs apie sąjungininkių paieškas Rytuose, atsargiai užsimindamas ir apie galbūt draugiškesnius nei iki šiol santykius su Pekinu. Pats A. Arestovičius, komentuodamas jam metamus priekaištus, pabrėžė, jog oponentai iškraipė jo žodžius. Jis kalbėjęs ne tik apie Kiniją. Nors Kinija, jo teigimu, labai griežtai elgiasi su Rusija. Kaip didysis brolis, nekenčiantis savo jaunesniojo brolio. Todėl Rusiją priešu laikančioms šalims antirusiška Kinijos politika turėtų patikti.
Kinijos pavyzdį prisiminiau specialiai. Nėra tokios lazdos, kuri neturėtų dviejų galų. Jei JAV, burdama plačiąją koaliciją prieš kinus, tikrai leido V. Putinui tvarkytis Ukrainoje kaip geidžia širdis (tai turėtų labiau paaiškėti po rugpjūčio 30-osios, po Dž. Baideno ir V. Zelenskio susitikimo Vašingtone), kodėl oficialusis Kijevas neturi moralinės teisės išduoti Amerikos, susidėdamas su komunistiniu Pekinu? Nejaugi išduota Ukraina vis tiek privalo nusižeminusi klūpėti ant kelių, maldaudama Vakarų pagalbos? Amerikai ir Vokietijai tikriausiai labai patiktų: mes į Ukrainą nusišluostėme kojas, o ji vis tiek kaip ištikimas šunelis laižo mums rankas!
Azerbaidžanietiškas pavyzdys
Čia vėl derėtų prisiminti Azerbaidžano elgesį. Kelis dešimtmečius laukęs tuščiai posėdžiavusių Vakarų pagalbos, Baku vieną gražią dieną prarado kantrybę. Susiradęs partnerių (omenyje turima Turkija) 2020-ųjų rudenį per 44 paras susigrąžino tai, kas iš jo buvo neteisėtai atimta 1988 – 1994 metais. Įvairios Minsko grupės, sudarytos iš Vakarų šalių derybininkų, pasirodė esančios niekam tikusios rimtiems darbams. Gražiai papliurpti iš tribūnų, pasiimti solidžius honorarus, išsimiegoti prabangiuose viešbučiuose jie moka. O štai padėt Azerbaidžanui atkurti teritorinį vientisumą – per skystos blauzdos. Todėl Lietuva, nebijodama pirmiausia Prancūzijos susierzinimo, privalėjo pasveikinti Azerbaidžaną su puikia politine – karine pergale. Galėjo net pareikalauti, jog Briuselis viešai paskelbtų visų tų vakariečių derybininkų, kurie dešimtmečiais nesėkmingai narpliojo Kalnų Karabacho galvosūkį, – pavardes ir atlyginimus, kiek gi tie nevykėliai uždirbo honorarų imituodami derybas.
Rugsėjo mėnesį – galima Rusijos karinė invazija
Taigi Ukraina, pasak A. Ilarionovo, privalanti skubiai ieškoti partnerių ne vien Vakaruose. Pasak A. Ilarionovo, Ukrainos reikalus puikiai išmano Baltijos šalys, Lenkija, čia galimas ir Turkijos supratimas. Jei Kijevas nesuskubs, šį rudenį, jau rugsėjo mėnesį, galimas plataus masto Rusijos puolimas. Visi ženklai (pradedant Dž. Baideno elgesiu, „Nord Stream 2“ ir baigiant naujuoju V. Putino straipsniu, jog nėra jokios Ukrainos) byloja apie Kremliaus pasiruošimą dideliam kraujo praliejimui.
Kur važiuoja šie tankai
Tiesa, A. Ilarionovas yra kalbėjęs, jog puolimo Ukrainai derėtų laukti pietuose, o štai D. Gordonas vienoje laidoje užsiminė turįs žinių, jog puolimą Kremlius suplanavęs iš Baltarusijos – tiesiai į Kijevą. Bet, pagarsinęs turimas žinias, jog Rusija šį rudenį tikrai puls Ukrainą iš Baltarusijos miškų, D. Gordonas pridūrė, jog jis asmeniškai netikįs, esą V. Putinas ryžtųsi plačiai karinei ekspancijai.
Pagyvensime – pamatysime. Kaip rašė buvęs Rusijos ekonomikos patarėjas A. Ilarionovas, jis labai džiaugtųsi, jei jo prognozės dėl didelio karo rugsėjo mėnesį neišsipildytų. Gal vis tik aplinkybės susiklostys taip, kad V. Putinas nedrįs pradėt didelio karo? Gal įvykiai pakrypsią Ukrainai naudinga linkme? Gal Dž. Baidenas dar atsikvošės?
O jei vis tik rudenį įsiplieks didelis Rusijos – Ukrainos konfliktas, dėl karo kalčiausi bus ne Kremliaus diktatoriai (ko iš jų benorėt), o dabartiniai JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Prancūzijos vadovai, nesugebėję pažaboti V. Putino agresijų.
Už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson. EPA-ELTA nuotr.
Rugpjūčio 1–2 dienomis Lietuvoje lankysis už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson. Ji atvyksta vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės kvietimu ir nori iš arti pamatyti, kokie iššūkiai kyla Lietuvai kovojant su neteisėta migracija.
„Su komisare Ylva Johansson glaudžiai bendradarbiaujame nuo pat neteisėtos migracijos krizės pradžios. Buvome ne kartą susitikusios ir aptarėme situaciją Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Baltarusijos veiksmai nukreipti ne tik prieš Lietuvą, bet prieš visą Europos Sąjungą, todėl būtina telkti maksimalias pajėgas“, – teigia vidaus reikalų ministrė.
Pirmadienį EK narė Vyriausybės rūmuose susitiks su ministre pirmininke Ingrida Šimonyte ir aptars Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) institucijų bendradarbiavimo stiprinimą, siekiant suvaldyti Baltarusijos režimo sukeltą neteisėtos migracijos bangą. Numatyta aptarti ES skiriamą finansinę ir techninę pagalbą, siekiant stiprinti ES išorės sienos kontrolę, ES dialogo su migrantų kilmės ir tranzito šalimis stiprinimą, nelegalios migracijos tinklų ardymą ir papildomas ribojančias priemones Baltarusijos režimui.
Šiemet Lietuvos ir Baltarusijos sieną neteisėtai kirto per tris tūkstančius migrantų.
Pastarąjį kartą Europos Komisijos narė Lietuvoje lankėsi praėjusiais metais vasario pabaigoje. Tuomet vizito metu buvo aptarti aktualūs Europos Sąjungos išorės sienos apsaugos ir bendrų sienos stebėjimo standartų nustatymo bei specialiosios Kaliningrado tranzito schemos įgyvendinimo ir finansavimo klausimai.
