Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas ir policijos atstovai ketvirtadienį kalbėjosi su bendruomene ir tarėsi dėl bendro sprendimo, kuris leistų vietos gyventojams jaustis saugiems.
,,Kalbėdamas su gyventojų atstovais patikinau, kad turime planų Rūdninkų poligone apgyvendinti apie 800 neteisėtų migrantų. Pasakiau, kad jie bus pradėti čia vežti artimiausiu metu ir palaipsniui, siekiant įvertinti ir užtikrinti saugumo situaciją šioje apgyvendinimo vietoje. Tiek susitikimo metu, tiek dabar noriu dar kartą patikinti vietos gyventojus, kad jų saugumas yra mūsų prioritetas. Tam pasitelkiame tiek Viešojo saugumo tarnybos, tiek policijos pajėgas“, – Vidaus reikalų ministerijos komentare apie padėtį Rūdninkuose cituojamas sako viceministras Vitalijus Dmitrijevas.
„Suprantame žmonių nerimą, tačiau darome viską, ką galime, kad jo būtų mažiau. Ir toliau nuolat bendrausime su vietos gyventojais, Rūdninkų seniūnija ir teiksime visą informaciją, tarsimės ir ieškosime bendrų sprendimų“, – žada V. Dmitrijevas.
Pasak jo, augant neteisėtų migrantų skaičiui, situacija pasienyje keičiasi kiekvieną dieną ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai negali valstybės sienos apsaugai skirti dar daugiau dėmesio, todėl reikalingi skubūs sprendimai.
Pirmieji 380 migrantų ketvirtadienį buvo atvežti į Rūdninkų poligoną. Tą pačią dieną apie neteisėtų migrantų perkėlimą į Rūdninkus apie 14.00 val. buvo pranešta savivaldybės merui.
Juos nuolat saugo Viešojo saugumo tarnyba. Miestelyje bus sustiprintos policijos pajėgos.
„Bendruomenės nuogąstavimai buvo išgirsti, paskirti asmenys, kurie įpareigoti dalytis informacija su bendruomene, vienas jų Valstybės sienos apsaugos pareigūnas, o kitas – seniūnijos atstovas“, teigiama Vidaus reikalų ministerijos pranešime.
Prieš porą dienų prezidentas Gitanas Nausėda teigė nematantis pagrindo įvesti nepaprastąją padėtį prie valstybinės sienos su Baltarusija. Jis įžvelgė grėsmę, ar resursų papildymas ir siuntimas prie sienos šiuo metu nebūtų dar papildomas provokacinis veiksnys, turint galvoje, kad artėja „Zapad“ pratybos. „Mūsų nedraugai ieško bet kokio preteksto situaciją dar komplikuoti“, – sakė G. Nausėda lankydamasis generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje.
Šiandien Prezidentas jau nebuvo toks kategoriškas. Kartu su premjere Ingrida Šimonytė ir politinių partijų lyderiais Prezidentūroje sėdęs prie vieno stalo aptarti neteisėtų migrantų krizės valdymo, jis vėl prabilo apie nepaprastąją padėtį. Matyt, rekordinis per užvakarykščią parą nelegaliai kirtusių valstybinę sieną pabėgėlių skaičius (171) suneramino daug ką.
„Žinoma, negalėjau apeiti ir nepaprastosios padėties klausimo, gyvai teiravausi visų politinių partijų lyderių, kokia jų pozicija. Na, ir daugiau mažiau konsensusas yra toks – mes esame atviri visiems klausimams ir šitą klausimą taip pat galime spręsti artimoje ateityje.“, – Prezidentūroje kalbėjo G. Nausėda.
Jis, taip pat, pažymėjo, kad „sienos kontrolės problemą reikia spręsti, kuri nebuvo spręsta ilgą laiką. Tai reikia daryti greitai, sakė G. Nausėda. Šalies vadovas atkreipė dėmesį, kad netradicinei problemai spręsti reikia netradicinių priemonių, tai reikia daryti skubiai ir efektyviai.
Ministrė pirmininkė I. Šimonytė po susitikimo, taip pat, teigė, jog susitikime nebuvo nesutarimo dėl to, kad fizinė sienos apsauga turi būti iš esmės sustiprinta. „Ir Vyriausybė turi planą, kaip ketintų tai daryti. Manau, kad tas planas bus pristatytas artimiausiu metu. Esu suplanavusi tai aptarti ir su Seimo frakcijų vadovais, nes tai reikalaus tam tikro įsipareigojimo dėl šių priemonių finansavimo“, – žadėjo ministrė pirmininkė.
Vakar LRT „Dienos temoje“ apie sienos saugumą kalbėjo ir už vidaus politiką atsakinga Europos Komisijos (EK) narė Ylva Johansson
„Svarbiausia dabar – apsaugoti fizinę sieną, būtent išorinę Europos Sąjungos sieną, kuri yra Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Lietuva sulaukė paramos iš „Frontex“, iš kitų valstybių narių ir labai svarbu yra apsaugoti išorines Europos Sąjungos sienas, kad neteisėti migrantai negalėtų kirsti šios sienos.
Suprantu, patikima sienos apsauga būtina apsisaugant nuo kontrabandos, ginkluotų provokatorių ir panašių grėsmių.
Bet pagal tarptautines sutartis Lietuva neturi teisės neįsileisti pabėgėlių, prašančių politinio prieglobsčio, jei jie yra anapus fizinės sienos, bet jau Lietuvos teritorijoje.
Laimei, pasaulyje galioja force majeure (nenugalimos jėgos) teisės principas, reiškiantis, kad negalima reikalauti to, kas neįmanoma. Šis principas dažnai taikomas sutartyse, nurodant, kad esant išskirtinėms ir nei vienos iš sutarties šalių nekontroliuojamoms sąlygoms (pavyzdžiui, įvykus stichinei nelaimei, kilus karui, įvykus perversmui, patyrus nusikaltimo žalą ar pan.) sutarties įsipareigojimai gali būti nevykdomi ir abi ar viena iš šalių atleidžiama nuo atsakomybės. Principas taikomas tiek atskirų šalių civilinėje, tiek ir tarp valstybių galiojančioje tarptautinėje teisėje.
Seimas yra priėmęs rezoliuciją, kurioje tai, kas vyksta, įvardino hibridine agresija, neabejotinai priskiriama prie nusikaltimų, nuo kurių Lietuva patiria žalą. Tai – akivaizdi force majeure.
Man regis, Europos vadovų tarybai, Europos Komisijai ir Europarlamentui reikia tiesiog nusiųsti motyvuotą įspėjimą, kad mes dėl nenumatytos force majeure nuo tokios tai datos laikinai nevykdysime savo įsipareigojimų užsieniečiams, neteisėtai perėjusiems valstybinę sieną ir prašantiems politinio prieglobsčio. Juos tiesiog fiziškai neįsileisime į savo valstybės teritoriją. Būtent taip, kaip sienos paskirtį įsivaizduoja eurokomisarė Ylva Johansson, tokią, kad „neteisėti migrantai negalėtų kirsti šios sienos“.
Mano nuomone, jau pats įspėjimas savaime atgrąsintų „pabėgėlius“, savo noru ar apgaulės būdu dalyvaujančius Putino ir Lukašenkos mums sukurtoje force majeure, nuo noro bandyti patekti į Lietuvą.
Manau, kad šalies vadovas, atkreipęs dėmesį į tai, kad netradicinei problemai spręsti reikia netradicinių priemonių, ir pasisakęs už nepaprastosios padėties klausimo svarstymą artimiausiu metu, mąsto teisinga kryptimi, kaip ir Premjerė bei dauguma politinių lyderių, susirinkusių prie vieno stalo.
Prie Vyriausybės ketvirtadienį keli šimtai žmonių susirinko į protestą prieš nelegalių migrantų apgyvendinimą Šalčininkų rajono savivaldybėje esančiame Dieveniškių miestelyje.
„Šiandienį susitikimą čia organizuoja Dieveniškių bendruomenė, palaiko šią akciją Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga. Ir mums labai malonu, kad su mumis toli gražu yra ne vien dieveniškiečiai, bet palaiko ir kitos bendruomenės, kurios supranta šį svarbų klausimą“, – į susirinkusiuosius kreipėsi vienas iš protesto organizatorių.
Protestuotojai laikė plakatus su užrašais: „Prezidente, apsaugokite mus“, „NE! pabėgėlių centro steigimui Dieveniškėse“, „Mums rūpi mūsų saugumas“, „STOP migrantams“, „Sveiki atvykę į vietą, kur policija daužo savo piliečius“ ir t. t.
Susirinkusiuosius lenkiškai ir lietuviškai maldai pakvietė į protestą atvykęs kunigas.
„Šiandien pas mus gaisras. Padėkite jį nugesinti. Jeigu nenugesinsime, jis ateis ir pas jus“, – į susirinkusiuosius kreipėsi į protestą atvykęs kunigas.
Viena iš protesto organizatorių Liuba Poliak akcentavo, kad vietos bendruomenė apie Vidaus reikalų ministerijos planus Dieveniškėse apgyvendinti nelegalius migrantus sužinojo ne iš atsakingų valdžios struktūrų, o iš žiniasklaidos.
„Atėjo laikas mums, ginant mūsų gyventojus, mūsų vaikučius, 24 metrų atstumu nuo planuoto apgyvendinimui pastato, ginant juos nuo tos rizikos, grėsmės potencialios. (…) Mums reikia ginti savo šeimas, tarpusavyje melstis už visus žmones Lietuvoje, kurie nepažįsta Dievo, už valdžios žmones, kurie nepažįsta Dievo. Tebūna jie palaiminti, te susitinka jie su Dievu savo gyvenime ir tada visiems bus geriau“, – į protestuotojus kreipėsi L. Poliak.
„Tada ateis Dievo išmintis, kaip atrišti tuos mazgus, kurie dabar sukūrė tą situaciją. Teduoda Dievas mums ramybės, kad mes taikiai, įstatymiškai gintume mūsų teises. Lenkiuosi širdimi visiems, kas atsiliepė, kas yra čia“, – taip pat akcentavo ji.
Į mitingą pareikšti Dieveniškių gyventojams palaikymo atvyko ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis, Seimo narė, buvusi vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė, parlamentarai Petras Gražulis, Valdemaras Valkiūnas.
Policijos teigimu, proteste suteiktas leidimas dalyvauti 500 žmonių.
ELTA primena, kad Dieveniškėse trečiadienį lankėsi prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas teigė į Dieveniškes nuvykęs, nes norėjęs išklausyti jų rūpesčius.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė trečiadienį teigė, kad artimiausiu metu atsitraukiama nuo planų į Dieveniškes perkelti nelegalius migrantus. Vis dėlto, pasak ministrės, ši vieta yra laikoma kaip rezervinė, kurioje, esant poreikiui, migrantai galėtų būti apgyvendinti.
Šiemet iš viso į Lietuvą iš Baltarusijos iki vidurnakčio iš trečiadienio į ketvirtadienį bandė patekti 3 145 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra 39 kartus didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai visame Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
Šią liepą pasieniečiai sulaikė 2 484 migrantus. Birželį tokių buvo 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8.
Labai išaugus tokių atvejų skaičiui, VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams į pagalbą atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX bei Estijos pareigūnai.
Per parą, trečiadienį, pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 118 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusių migrantų. Iš viso šiemet tokių užsieniečių sulaikyta 3 145. Pagal pilietybes tarp jų daugiausiai yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių asmenų – jų skaičius trečiadienį perkopė 2 tūkst., skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
Visiems sulaikytiesiems bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo šie asmenys yra izoliuoti. Įvykių aplinkybės tikslinamos, vyksta tyrimai. Apie pasiprašiusius prieglobsčio asmenis informuotas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja tokius prašymus.
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos iki vidurnakčio iš trečiadienio į ketvirtadienį bandė patekti 3 145 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra 39 kartus didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai visame Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
Šią liepą pasieniečiai sulaikė 2 484 migrantus. Birželį tokių buvo 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 2 005. Taip pat sulaikyti 191 Kongo, 129 Kamerūno, 84 Sirijos, 83 Rusijos, 81 Irano, 79 Gvinėjos, 77 Afganistano bei kitų šalių piliečiai.
Nuo metų pradžios, pirminiais VSAT duomenimis, daugiausia migrantų sulaikyta Šalčininkų rajone – 703. Druskininkų savivaldybės ribose įkliuvo 664 neteisėtai iš Baltarusijos patekę užsieniečiai, Varėnos – 659, Ignalinos – 440, Švenčionių – 323, Lazdijų – 176, Vilniaus – 145, Zarasų – 35.
Didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes.
Labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams į pagalbą atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX bei Estijos pareigūnai.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad artimiausiu metu atsitraukiama nuo planų į Dieveniškes perkelti nelegalius migrantus. Vis dėlto, pasak ministrės, ši vieta yra laikoma kaip rezervinė, kurioje, esant poreikiui, migrantai galėtų būti apgyvendinti.
„Mes laikome šią vietą kaip galimą. Šiuo metu tikrai kažkokios vežimo ar kitokios veiklos nebus, bet mes ją laikome, nes mes turime turėti rezerve šią vietą ar kitas vietas, nes situacija gali keistis kiekvieną dieną“, – žurnalistams trečiadienį teigė A. Bilotaitė.
Ministrės teigimu, nors buvo bandoma su bendruomene pasiekti kompromisą, tačiau, pasak jos, dialogas tiesiog neįvyko.
„Mes įsiklausėme ir į bendruomenės išsakytus lūkesčius, nes ne vieną kartą vyko viceministrai, kalbėjosi tiek su vietos valdžios atstovais, tiek su bendruomene, diskutavo, buvo sutarta, kad bus tam tikros derybos, ateisime su savo siūlymais, bet, deja, mes pamatėme, kad tiesiog įsijungė galbūt ir kitos grupės žmonių, ir tas dialogas tiesiog neįvyko. Nebuvo noro kažkaip ieškoti sprendimų“, – sakė ministrė.
„Tai aš tikiuosi, kad tas sąmoningumas, susitelkimas atsiras ir suprasime, kad tai yra labai rimti dalykai, kad tą situaciją galima labai rimtai užkaitinti“, – pridūrė ji.
A. Bilotaitė teigia, kad, reaguojant į pastaruoju metu dėl nelegalių migrantų įvykusius nesankcionuotus protestus, bandymą trukdyti pareigūnų darbui, jos vadovaujama ministerija apie planus, kur bus perkeliami migrantai, nebepraneš.
„Aš dabar laikausi tokios taisyklės, kad komunikuoti apie konkrečias datas, konkrečias vietas nenorėčiau, nes tai gali išprovokuoti, kaip mes matėme, įvairiausias akcijas, protestus ne tik pilietiškai, bet ir nukreiptus prieš pareigūnus“, – akcentavo A. Bilotaitė.
„Mano pareiga yra, žinoma, užtikrinti visuomenės mūsų saugumą, bet pasirūpinti ir mūsų pareigūnų saugumu, kad jiems nekiltų grėsmė vykdant savo darbus ir pareigas“, – pridūrė ji.
Darbo partija kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą dėl nepaprastosios padėties įvedimo pasienyje su Baltarusijos Respublika. Partija prašo pasienio ruože su Baltarusija nepaprastąją padėtį įvesti trims mėnesiams.
Kreipimesi į prezidentą, siekiant stabilizuoti padėtį, taip pat raginama pasitelkti kariuomenę, o esant reikalui – mobilizacinį rezervą. Šie veiksmai, „darbiečių“ nuomone, padėtų užtikrinti Lietuvos sienos apsaugą ir užkirstų neteisėtus valstybinės sienos kirtimus į šalies teritoriją.
„Iš Baltarusijos kas naktį į Lietuvos teritoriją patenka po kelis šimtus nelegaliai sieną kertančių asmenų. Jie tai daro sistemingai, labai tikėtina, Baltarusijos valdžios institucijoms padedant. Tai yra aktyvūs, priešiški veiksmai prieš Lietuvą kaip valstybę bei jos gyventojus, siekiant pakirsti pasitikėjimą valstybės institucijomis. Taip pat tuo siekiama destabilizuoti padėtį tarp pasienyje gyvenančių mūsų šalies piliečių, sukeliant tiek socialinę, tiek humanitarinę krizę. Taip pat padidėjo rizika dėl galimos teroristinių atakų grėsmės, juk atvykstantys asmenys yra iš su teroristinėmis organizacijomis siejamų šalių, neturi asmens dokumentų, be kurių negalima jų tiksliai ir laiku identifikuoti bei nustatyti galimus jų ryšius su teroristinėmis organizacijomis bei jų keliamos grėsmės lygį. Todėl būtina kuo skubiau stiprinti pasienio apsaugą ir stabilizuoti padėtį“, – teigiama Darbo partijos kreipimesi į Lietuvos prezidentą.
Kaip informuoja ELTA, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymas numato, kad nepaprastoji padėtis gali būti įvedama, kai dėl valstybėje susidariusios ekstremalios situacijos ar krizės kyla grėsmė Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus Konstitucijoje ir šiame įstatyme nustatytų nepaprastųjų priemonių.
Nepaprastoji padėtis gali būti įvedama visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar jos dalyje (atskiruose valstybės teritorijos administraciniuose vienetuose, pasienio ruože ar kitose valstybės teritorijos dalyse).
Nepaprastosios padėties trukmė negali būti ilgesnė kaip 6 mėnesiai. Nepaprastoji padėtis gali būti įvesta ne vieną kartą, tačiau kiekvienu atveju jos trukmė neturi viršyti šio termino.
Sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje priima Seimas, jeigu valstybėje iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai. Tarp Seimo sesijų neatidėliotinais atvejais tokį sprendimą turi teisę priimti Respublikos prezidentas, kartu šaukdamas neeilinę Seimo sesiją svarstyti šio klausimo. Seimas patvirtina arba panaikina Respublikos prezidento sprendimą.
Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadovas, generolas Ričardas Pocius teigia, kad pirmadienį vakare protestuotojų dėmesio susilaukusiame Rūdninkų poligone įvyko rimtas incidentas, kai įsiveržus į teritoriją buvo padegtos sunkvežimio padangos.
„Mums vis dar rytas. Bemiegė naktis… Viešojo saugumo tarnybos poligonas, kuriame numatyta steigti migrantų stovyklą, tai yra valstybės karinė teritorija su atskiru ginkluotu apsaugos režimu. Tai yra sukarinta valstybės teritorija. Vakar vakare turėjome rimtą incidentą – buvo įsiveržta į mūsų karinę teritoriją, padegtos padangos. Tikslai du: arba padegti pabėgėliams ruošiamą stovyklą, arba nukreipti mūsų apsaugos pajėgų dėmesį į tą būsimą gaisrą“, – antradienį vykusioje Vidaus reikalų ministerijos spaudos konferencijoje kalbėjo R. Pocius.
Pasak VST vado, poligono pareigūnai negalėjo nei įvažiuoti, nei išvažiuoti iš teritorijos iki 5 val. ryto, o padegėjai savo veiksmus greičiausiai planavo iš anksto.
„Tai buvo vakaras, 21.30 – 22 val. Akivaizdu, kad tam buvo ruoštasi, nes šiaip sunkvežimio padangų su žiebtuvėliu nepadegsi. Buvo praeita ne pro įėjimo-išėjimo punktą, bet iš kitos pusės tvoros, ten, kur, vadinkime, silpna tvora. Iš tos pusės įeita ir padangos padegtos. Sureagavus mūsų apsaugai, įvyko fizinis kontaktas. Priešinosi įsiveržėliai, nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams, buvo panaudotos ašarinės dujos“, – pasakojo R. Pocius, kartu patikslindamas, kad du pareigūnai buvo nesunkiai sužaloti.
„Buvo pasikėsinta į mūsų sargybą. Du pareigūnai sužaloti. Buvo iškviestos specialiosios VST pajėgos, kurios atblokavo įvažiavimą-išvažiavimą ir viduje užgesino gaisrą. Kartu su priešgaisrine gelbėjimo tarnyba įvedė tvarką“, – sakė VST vadas.
ELTA primena, kad vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, Rūdninkų poligone bus galima apgyvendinti iki 1,5 tūkst. migrantų.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia nepalaikąs Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlymo dėl iš Baltarusijos plūstančių nelegalių migrantų sukeltos krizės skelbti nepaprastąją padėtį.
„Prieš keldami tokius siūlymus turime atsakyti į klausimą, ką tai duos papildomai, palyginus su dabartine situacija. Nepaprastosios padėties įvedimas nereiškia, kad Vidaus reikalų ministerija atiduoda visą savo atsakomybę kariuomenei. Net ir tuo atveju kariuomenė būtų papildoma parama, kuri, be jokios abejonės, turėtų skirti tam daugiau resursų“, – žurnalistams Pabradėje teigė G. Nausėda.
Šalies vadovas kelia klausimą, ar nepaprastosios padėties paskelbimas būtų tik dar vienas provokacinis veiksnys, kuriuo galėtų pasinaudoti Lietuvai nedraugiškos šalys.
„Klausimas, ar šių resursų papildymas ir siuntimas prie sienos būtent šiuo metu nebūtų dar papildomas provokacinis veiksnys, turint omenyje, kad artėja „Zapad 2021“ pratybų kulminacija, kad mūsų nedraugai ieško bet kokio preteksto situaciją dar labiau komplikuoti, ir mes tai padarytume savo rankomis“, – sakė prezidentas.
Todėl G. Nausėda teigia kol kas nepalaikantis nepaprastosios padėties šalyje įvedimo.
„Matau dar gerokai daugiau rezervų, kuriuos galėtų panaudoti Vidaus reikalų ministerija, Sienos apsaugos tarnyba tam, kad problemos būtų sprendžiamos. Ir tik kraštutiniu atveju ir, be jokios abejonės, konsultuojantis, aiškinant gyventojams mes galėtume grįžti prie nepaprastosios padėties klausimo“, – pabrėžė G. Nausėda.
„Taip kad šiandieną tam aš nematau būtinybės“, – akcentavo prezidentas.
ELTA primena, kad vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė antradienį pranešė, jog dėl augančio nelegalių migrantų skaičiaus Vidaus reikalų ministerija (VRM) Vyriausybei pateikė siūlymą pasienyje su Baltarusija esančiose savivaldybėse įvesti nepaprastąją padėtį.
Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis laikosi pozicijos, kad pirmadienį prie Rūdninkų poligono susiklosčiusi situacija, kai patekimą į jį užblokavusius protestuotojus policijos pareigūnams reikėjo patraukti jėga, yra susijusi su tuo, kad Vidaus reikalų ministerija (VRM) esą neturi strategijos, kuria iš anksto numatytų, kur nelegalūs migrantai turi būti apgyvendinti.
„Labai gaila, kad policija turi taisyti politikų klaidas. Naudoti, aš manau, proporcingą, adekvačią jėgą, bet prieš savo žmones. Tai apie ką mes kalbame, kai pareiškiame, kad mes apginsime, užtikrinsime žmonių saugumą bendraujant su nelegaliais migrantais. Ten vyksta kažkokie neramumai, bet pajėgos nesikiša, bet kai įvyko spontaniškas protestas, tada reakcija buvo. Policija tai turėjo padaryti, nes patekimas į VRM žinybinį objektą negali būti blokuotas. Tačiau žmonėms pasiųstas blokas signalas ir policija atsidūrė tarp dviejų barikadų pusių dėl politikų nekompetencijos ir klaidų“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė S. Skvernelis.
Tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos parlamentaras visgi akcentavo, kad poligonai yra tinkama vieta nelegalių migrantų apgyvendinimui, kadangi tai yra toliau nuo gyvenviečių nutolusios teritorijos.
„Yra pakankamai didelė VRM infrastruktūra, kurią galima panaudoti. Rūdninkų poligonas yra vienas iš tų, kur tikrai buvo galima numatyti pačioje pradžioje. Tokių poligonų VRM turi ne vieną. Nustūmimas iš vienos bendruomenės į kitą nieko neišspręs. Visi žmonės bijo“, – teigė S. Skvernelis.
„Valstietis“ pažymi, kad valdančiųjų sprendimas įkurdinti apgyvendinimo centrą prie pat pasienio su Baltarusija esančiame Dieveniškių miestelyje taip pat nebuvo teisingas sprendimas. Jo nuomone, kylantys neramumai šioje gyvenvietėje gali būti labai geras pretekstas įsikišti kaimyninės valstybės diktatoriui Aliaksandrui Lukašenkai.
„Dieveniškėse strategiškai visiškai netinkama vieta, tai yra kilpoje šalia valstybės sienos, kur sukėlus neramumus tikrai atsirastų pagundos kištis iš kitos šalies, bandant gelbėti žmones. Kaip mes matėme vadinamojo anos valstybės prezidento pareiškimus, kad čia šaudoma žmonėms virš galvų“, – kalbėjo opozicijos lyderis.
ELTA primena, kad vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, Rūdninkų poligone bus galima apgyvendinti iki 1,5 tūkst. migrantų.
Dabartinė migrantų krizė Lietuvos-Baltarusijos pasienyje sulaukia dėmesio ES valstybėse, bet ne tokio, kokio tikimės. Krito į ausis LRT RADIJUJE kalbėjusio (2021.07.26 10:05, laidos pavadinimas – Kaip gyvena „Auksinį liūtą“ parvežusios menininkės?) Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės vadovo Mariaus Gursko pastebėjimas, kad kol kas Vokietijoje mažai kalbama apie šią mums opią problemą, matyt, todėl, kad 2015 m. pačią Vokietiją užplūdo maždaug milijonas pabėgėlių.
Pasidomėjau šia istorija.
2015 m. vos per keletą savaičių vadinamuoju Balkanų koridoriumi į Vokietiją atvyko 10 tūkst. žmonių. Daugelis jų iš pradžių buvo įstrigę Vengrijoje. Didesnė dalis Vokietiją pasiekusių pabėgėlių buvo iš Sirijos, tačiau nemažai atvyko ir iš Šiaurės Afrikos, Irako ar Afganistano.
A. Merkel įsileido juos į Vokietiją, nors, remiantis Dublino reglamentu, numatančiu, kad prieglobsčio prašytojai turi būti įregistruoti pirmoje saugioje Europos Sąjungos šalyje, į kurią atvyko, už šiuos žmones buvo atsakingos kitos ES valstybės. Vokietija pirmiausia leido pabėgėliams pereiti sieną, ir tik tada ėmėsi tikrinti prieglobsčio prašymų pagrįstumą.
2015 m. Vokietijoje dėl prieglobsčio kreipėsi beveik pusė milijono žmonių, dar 750 tūkst. prašymus pateikė 2016 m. Taigi viso – 1,25 mln. Tuometis Vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere visuomeniniam transliuotojui ARD pereitų metų rugpjūčio viduryje prisipažino, kad buvo akimirkų, kai „situacija tapdavo nebekontroliuojama“.
Jei kiekvieną parą Putinas mums pamėtės po šimtą „pabėgėlių“, iki metų pabaigos turėsime jų arti 20 000.
Vokietija turi 83 mln. gyventojų, Lietuva – 2,8 mln.
Nesunku paskaičiuoti, kad Vokietijoje pasiprašiusieji prieglobsčio 2015-2016 m.m. sudarė 1,5 % viso gyventojų skaičiaus, Lietuvoje per pusmetį – 0,7 %.
Tad jeigu net Vokietija su savo ekonominiais finansiniais resursais pripažino, kad buvo akimirkų, kai „situacija tapdavo nebekontroliuojama“, tai ką jau kalbėti apie mus.
Be to, akivaizdus esminis skirtumas. Vokietija neturi valstybinės sienos nei su Rusija, nei su Baltarusija, šalia jos sienų nenumatomi bendri Rusijos ir Baltarusijos kariniai manevrai.
Teisus mūsų UR ministras Gabrielius Landsbergis. Darome ką galime, bet reikalingas maksimalus ES įsitraukimas ardant nelegalios migracijos maršrutus per Turkiją ir Iraką.
Bet ir to maža. Putinas, kuris turi savo agentūrą kariaujančiame Afganistane, parūpins mums jau tikrų, prieglobsčio reikalingų, pabėgėlių ir iš ten.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad nelegalius migrantus, atkeliavusius iš Baltarusijos teritorijos, ketinama apgyvendinti Rūdininkų poligone. Ministrės teigimu, šioje teritorijoje bus galima apgyvendinti iki 1,5 tūkst. migrantų.
„Jau yra padarytas sprendimas, dabar važiuoja palapinės į Rūdininkų poligoną, kuris yra Viešojo saugumo tarnybos prižiūrima ir valdoma teritorija. Ten tikrai bus nesudėtinga užtikrinti saugumo klausimus ir labai palanki teritorija, kur galima iki 1,5 tūkst. sutalpinti ir apgyvendinti žmonių“, – žurnalistams pirmadienį teigė A. Bilotaitė.
„Tikimės, kad labai greitu metu ten galėsime vežti žmones. Nes akivaizdu, kad užkardose nėra daugiau galimybių laikyti, nes tai apsunkina mūsų pareigūnų darbą“, – pridūrė ji.
Ministrė apie situaciją Dieveniškėse: įvairios grupės gąsdina žmones, tai netoleruotina
A. Bilotaitė taip pat įsitikinusi, kad Dieveniškių gyventojų bendruomenę priešintis nelegalių gyventojų apgyvendinimui skatina įvairios suinteresuotos grupės.
„Dėl Dieveniškių tai mes tikrai matome, kad šioje situacijoje labai aktyviai dalyvauja įvairios grupės, tarp jų grupės, tiek turinčios kažkokių politinių motyvų, tiek galbūt ir užsiimančios tam tikra neteisėta veikla, ir tai labai jaučiasi“, – teigė ji.
„Matyt, yra noro gauti ar politinių dividendų, ar kažkokių kitokių motyvų, nes ta vietovė turi tikrai specifiką ir, matyt, yra didelis nenoras, kad ten būtų daugiau pareigūnų, daugiau kontrolės ir tai galimai sutrukdytų tam tikras neteisėtas veiklas“, – taip pat akcentavo ji.
Ministrė pabrėžia, kad Dieveniškėse, visų pirma, ketinama apgyvendinti vaikus ir pažeidžiamiausias migrantų grupes.
Vis tik A. Bilotaitė pažymi, kad ministerija nuo sprendimo Dieveniškėse apgyvendinti nelegalius migrantus neatsitraukia.
„Mes nuo savo sprendimų pozicijos neatsitraukiame, ir tikrai netoleruotina, kad interesų grupės, turinčios savo motyvų, šiandieną grasintų, baugintų žmones, keltų kažkokias abejones“, – akcentavo ji.
Aš noriu, kad Rusija liautųsi puldinėjusi savo kaimynes, trokštu, jog Baltarusijos ir Kinijos politikos būtų konstruojamos pagal demokratijos taisykles. Tačiau man – neramu, nes Lietuva įsivėlė jau į tris dideles priešpriešas. Turiu omenyje Rusiją, Baltarusiją ir Kiniją. Ar Lietuva pajėgi kautis trijuose frontuose?
Taip, Rusija – senas mūsų galvos skausmas. Rusiją kritikuoti mes privalome: per pastaruosius keletą šimtmečių ji mus ne sykį teriojo, laužydama sutartis. Dabar Baltijos šalių, tiesa, neatakuoja, užtat ciniškai puldinėja kitas kaimynes, ir jei jas įveiks, savo „žaliuosius žmogelius“ galbūt pasuks Vilniaus, Rygos, Talino pusėn.
Deja, Rusija – ne vienintelis danties skausmas. Pašonėje dar turime Baltarusiją. Nevalia tylėti, kai Minske žiauriausiomis priemonėmis persekiojami mitinguotojai. Tačiau kaimynę kritikuojanti protinga šalis, mano supratimu, negalėjo neprisiminti, jog valstybinė siena su Baltarusija – skylėta kaip rėtis. Draskyti akis A.Lukašenkai dėl pažeidžiamų žmogaus teisių, dėl kankinimų kalėjimuose, dėl netinkamai pastatytos Astravo AE, dėl pagrobto keleivinio lėktuvo, – neišvengiama būtinybė. Bet tuo pačiu privalėjome tyliai stiprinti savo sienas su Baltarusija ne vien aštrias briaunas turinčiomis vielomis. Senų seniausiai. Tokiu atveju būčiau rašęs, jog Lietuva elgiasi išmintingai: rūpinasi ir demokratijos plėtra, ir savo saugumu. Dabar – net nežinau, kaip komentuoti. Paaiškėjo, jog Lietuva, būdama rytiniu NATO ir Europos Sąjungos buferiu, turi tik simbolinę kelių šimtų kilometrų ilgio sieną su nuo Rusijos priklausoma Baltarusija. Šį barjerą nesunkiai galį įveikti ne tik kariškiai, bet net civiliai – moterys su vaikais.
Nedovanotinai šioje istorijoje tris dešimtmečius elgėsi ir NATO bei Europos Sąjungos vadovai. Briuselis nepateikė Lietuvai nė vieno griežto perspėjimo, nors privalėjo Lietuvai skelbti pačią griežčiausią notą: deramai neatsitversite nuo Baltarusijos, išmesime lauk tiek iš NATO, tiek iš ES. Maždaug taip turėjo grūmoti mums Briuselis pastaruosius tris dešimtmečius. Bet NATO ir ES biurokatai, labai mėgstantys ginti LGBT teises ir labai atidžiai ieškantys bent menkiausios antisemitizmo dėmelės, dėl kiauros valstybinės sienos prie Baltarusijos – Lietuvos sandūros – nė mur mur.
O juk Baltarusijos diktatorius A.Lukašenka galįs paleisti Lietuvos pusėn ne vien išvargusius ar tik apsimetusius išvargusiais pabėgėlius iš Irako, Libijos, Sirijos. Jis galįs susprogdinti Astravo AE, iš kurios pasklidusi radiacija nusės Vilniuje, mirtinai išgąsdindama mūsų šalyje dislokuotus sąjungininkų karius.
Dabar dar pašlis, regis, Lietuvos santykiai su Kinija. Mat Lietuva žada priimti Taivano, kuris siekia nepriklausomybės nuo Kinijos, o Kiniją jį laiko sava žeme, atstovybę. Lietuva drąsiai ardo ekonominių Kinijos susitarimų su Vakarais tinklus. Lietuva piktinasi žiauriu kinų bendravimu su uigūrais, pergyvena dėl Tibeto ateities. Iškart brėžiu: Lietuva elgiasi teisingai. Oficialusis Vilnius negali išduoti nei JAV, nei NATO, nei ES interesų, nei, galų gale, savo humanistinių nusiteikimų.
Ir vis tik jaučiu nerimą. Mes draskome akis jau trims galybėms – Rusijai, Baltarusijai ir Kinijai. Ar atlaikysime? Žinoma, mes turime galingus sąjungininkus. Jais pasitikime. Atliekame kai kurias jų užduotis, su jais deriname savo žingsnius, į jų nuomones įsiklausome, prašome jų paramos. Bet ar jie mūsų lemiamu momentu nepaliks vienui vienų?
Nenorėčiau būti juoduoju metraštininku. Tačiau žvelkime priekabiai. Kas nutiko, kai Vakarai pakvietė prie demokratinių šalių prisijungti Gruziją? Ši prarado keletą savo teritorijų. Kas atsitiko, kai Ukraina panoro prisijungti prie NATO ir ES šeimos? Vėl – teritoriniai praradimai. Kai Londone radioaktyviuoju poloniu buvo nužudytas iš Rusijos pabėgęs KGB karininkas Aleksandras Litvinenka, ar Vakarai nubaudė Kremlių? Po to Didžiojoje Britanijoje radioaktyviuoju „Novičioku“ bandyta nužudyti į Vakarus pasitraukusį Rusijos slaptųjų tarnybų karininką Skripalių. Vladimirui Putinui nuo galvos vėl nenukrito nė vienas plaukas. Virš Ukrainos teritorijos rusų kariškiai kartu su prorusiškais separatistais numušė keleivinį orlaivį. Ar Kremlius buvo pamokytas, jog taip elgtis – nevalia? GRU agentai Čekijoje susprogdino karinės amunicijos sandėlius. NATO ir ES atsakas – jokio atsako. Galų gale prisiminkime, kaip „žalieji žmogeliukai“ okupavo Krymą! Vakarų žvalgyboms šio pusiasalio okupacija, regis, buvo didžiausias netikėtumas. Vašingtonas ir Londonas buvo įsipareigoję ginti Ukrainos teritorinį vientisumą mainais į ukainiečių pažadą atsisakyti atominio ginklo. Bet ko verti amerikiečių ir britų pažadai, jei Krymas – iki šiol okupuotas?
Tęskime juodąjį sąrašą. Prisiminkime „Nord Stream 2“ dujotiekio tiesimo Baltijos jūros dugnu istoriją. Rytų Europos šalys, įskaitant Lenkiją, Baltijos šalis ir Ukrainą, prašo Berlyno, kad šis atsisakytų Rusijai labai palankaus politinio – ekonominio projekto. Vokietijos politikai nusispjovė į mūsų baimes, nors, peržiūrėjus NATO ir ES dokumentus, Vokietija yra ne Rusijos, o Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos sąjungininkė.
Dabar, regis, dėl „Nord Stream 2“ mus išdavė ir naujasis JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Bidenas). Visų keiktas Donaldas Trampas buvo sumanęs nubaust Vokietiją už tai, kad Kremliui į rankas įduoda dujotiekį, kuriuo V.Putinui bus dar lengviau šantažuoti Europą. D.Trampas paskelbė Vokietijai ekonomines sankcijas, o Dž.Baidenas, Ženevoje pasišnekučiavęs su V.Putinu, ekonomines sankcijas atšaukė. Dž.Baidenui nė motais, jog Vokietija dėl šio išdavikiško dujotiekio verta rimtų ekonominių baudų? Kaip pasitikėti Amerika, kai vienas jos prezidentas priima vienokius sprendimus, o po kelerių metų kitas – diametrialiai priešingus?
Prisiminkime Prancūzijos prezidentų pataikavimus Kremliui, kai šie norėjo Rusijai parduoti karinius laivus „Mistral“, prisiminkime Emanuelio Makrono svaičiojimus, jog, nepaisant net pačių didžiausių niekšybių, su V.Putinu būtina susitikti ir kalbėti, kalbėti, kalbėti. Šiandieninis Prancūzijos lyderis E.Makronas net nenori girdėti, jog kai kurios NATO ir ES šalys mano kiek kitaip.
Kita svarbi tema – Kaukazas. Visus tris pastaruosius dešimtmečius Europa nė piršto nepajudino, kad Azerbaidžanas, remiantis tarptautine teise, taikiai susigrąžintų savo teritorijas – Kalnų Karabachą. Visus pastaruosius dešimtmečius Europa niekšingai gudravo: tarsi ir sutiko, jog Kalnų Karabachas – neatskiriama Azerbaidžano žemė, bet dėjo milžiniškas pastangas, kad Kalnų Karabachas taip ir liktų Armėnijos okupuotas. O kai Baku, padedamas Turkijos, 2020-ųjų pabaigoje per 44 dienas karinėmis priemonėmis susigrąžino tai, kas jam priklauso, Europa vėl puolė begėdiškai pataikauti agresoriui: Jerevanui skiria milijardines dotacijas, nebara Jerevano, kodėl šis praėjusių metų pabaigoje iš sunkiųjų pabūklų apšaudė Azerbaidžano miestus Terterą, Bardą ir Giandžą, kodėl Kalnų Karabachą administravusi okupacinė armėnų valdžia ten barbariškai kirto miškus, teršė upes, naikino azerbaidžanietiškus istorijos ir kultūros paminklus.
Lietuva – taip pat nuodėminga. Ji akivaizdžiai nusikaltusi sąžiningumo, padorumo principams, kai mūsų Seimas 2005-ųjų gruopdžio 15-ąją priėmė rezoliucija „Dėl armėnų tautos genocido pripažinimo“. Posėdyje dalyvavo apie trečdalį (!) Seimo narių: 55 iš 141. Rezoliucija buvo pateikta, apsvarstyta ir priimta vienu ypu, pakako vos dešimties minučių. Kas pastūmėjo mus šiam žingsniui – iki šiol plačioji Lietuvos visuomenė nežino.
O juk prieš priimant šį dokumentą Lietuva privalėjo į Turkijos archyvus nusiųsti bent keletą istorikų, kad šie ten padirbėtų bent pusmetį ir ištirtų, kokius argumentus turį turkai. Bet Lietuva metė kaltinimus buvusiai Osmanų imperijai pasikliaudama vien armėniška propaganda, išklausiusi tik vieną pusę.
Dabar, kai į Lietuvą plūstelėjo nelegalių migrantų, mūsų užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis suskubo į Turkiją. Prašė turkų pagalbos, kad šie neleistų iš Turkijos būsimiems migrantams skrist į Baltarusiją. Be abejo, nieko nepešė. Pirma, sustabdyti nelegalią migraciją nėra paprasta, jei skrydžius organizuoja privačios kompanijos. Antra, sprendžiant iš viešojoje erdvėje pasirodžiusių pranešimų, mūsų diplomatijos šefas G.Landsbergis neatsiprašė Turkijos už netaktišką Lietuvos elgesį 2005-ųjų rudenį. Nors būta puikios progos pareikšti Ankarai, jog Lietuva ieškos istorikų, kurie sutiktų analizuoti, ką rašo turkiški archyvai apie 1915-ųjų tragediją, ir, atsižvelgdama į jų išvadas, koreguos 2005-ųjų rezoliuciją – arba patvirtins senąją, arba skelbs naująją jos redakciją.
Keisto būta Lietuvos URM vadovo G.Landsbergio skrydžio ir į Iraką. Prieš lekiant į Bagdadą prašyti pagalbos derėjo pasidomėti ne vien tuo, ar Irako valdžia kontroliuoja visą savo teritoriją, ar labai korumpuota. Dar reikėjo susimąstyti, kaip irakiečiai vertina lietuvių vaidmenį prisijungus prie Vakarų koalicijos medžiojant Sadamą Huseiną ir „Al Qaedos“ narius ar ieškant masinio naikinimo ginklų. Ar irakiečiai neturi teisės mums rodyti trijų pirštų kombinacijos: anuomet bombardavote, o dabar meldžiate pagalbos (kai JAV ir Didžioji Britanija išgelbėjo nuo karinės Irako invazijos Kuveitą, – visai kita istorija)?
Štai kokią pastabą portale delfi.lt šia tema yra skelbęs politikas, verslininkas, buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas: „Priminsiu, dėl situacijos Irake kažkiek atsakingi ir mes, nes ir mūsų kariai su sąjungininkais prisidėjo, kad šalis būtų sugriauta „per žvalgybos klaidą“. Kam įdomu, tegu pasiskaito Jungtinės Karalystės Parlamento tyrimo medžiagą internete.“
Štai todėl man neramu – ką darsime, jei į Dieveniškes, vaizdžiai tariant, plūstelės kinų migrantai, jei Vokietija ties naujus dujotiekius į Rusiją, o Amerikos prezidentų rinkiminės kalbos kaip diena ir naktis skirsis nuo konkrečių darbų?
Kiek turime draugų, kurie išties pagalbos ranką ir tų, kurie, nelaimės atveju, pakiš po nosimi trijų pirštų kombinaciją?
Per parą, t. y. visą sekmadienį, pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 131 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusį migrantą. Vien liepą tokių užsieniečių jau sulaikyta daugiau kaip 2 tūkst. Druskininkų savivaldybėje vienas irakietis bandė pulti tarnybinį šunį, todėl gindamasis belgų aviganis jam įkando. Be to, Kabelių ir Druskininkų užkardose apgyvendinti migrantai įsivėlė į tarpusavio konfliktus, kuriuos pareigūnai apramino.
Sekmadienį vienoje iš netoli Druskininkų savivaldybės Latežerio kaimo sulaikytų migrantų grupių buvo 17 asmenų. Vieni turėjo Irako piliečių dokumentus, kiti buvo be jų, bet irgi vėliau prisistatė irakiečiais. Sulaikymo metu 2 vyrai iš šios grupės nepakluso teisėtiems pasieniečių reikalavimams ir bandė bėgti. Juos VSAT pareigūnai ir kartu patruliavęs tarnybinis belgų aviganis Iksas prisivijo. Sulaikymo metu vienas irakietis bandė Iksui įspirti ir trenkti ranka. Ją gindamasis belgų aviganis krimstelėjo. Abu bėglius, kurie ir toliau nenorėjo vykdyti nurodymų, VSAT pareigūnai jėga suguldė ant žemės ir surakino antrankiais. Sulaikytas užsienietis dėl šuns įkandimo medikų pagalbos atsisakė.
Be to, sekmadienį Kabelių ir Druskininkų užkardų teritorijose apgyvendinti migrantai sukėlė tarpusavio konfliktus. Kabeliuose, pirminiais duomenimis, užkardos teritorijoje pastatytame angare gyvenantys užsieniečiai susiginčijo dėl kultūrinių ir religinių priežasčių. Raminti maždaug apie 40 konfliktavusių migrantų buvo skubiai pasitelkti ne tik šios užkardos pasieniečiai, bet atskubėjo patruliai ir iš gretimų užkardų.
Druskininkų pasieniečiams ir jiems talkinantiems Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams teko raminti Švendubrės upių pasienio kontrolės punkto teritorijoje pastatytame palapinių miestelyje gyvenančius migrantus. Apie 60 užsieniečių sukėlė konfliktą dėl vietų palapinėse – atsirado nemažai nepatenkintųjų dėl to, kas ir su kuo turi gyventi vienoje erdvėje.
Sekmadienį sulaikytiems migrantams bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo šie asmenys yra izoliuoti. Įvykių aplinkybės tikslinamos, vyksta tyrimai. Apie pasiprašiusius prieglobsčio asmenis informuotas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja tokius prašymus.
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos iki vidurnakčio iš sekmadienio į pirmadienį bandė patekti 2 730 neteisėtų migrantų. Šis skaičius yra 34 kartus didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai visame Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
Šią liepą pasieniečiai sulaikė 2 070 migrantų. Birželį tokių buvo 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 1 631. Taip pat sulaikyti 191 Kongo, 129 Kamerūno, 81 Irano, 78 Gvinėjos, po 77 Afganistano, Rusijos ir Sirijos bei kitų šalių piliečiai.
Nuo metų pradžios, pirminiais duomenimis, daugiausia migrantų sulaikyta Druskininkų savivaldybės ribose – 631. Šalčininkų rajone sulaikyti 599 neteisėtai iš Baltarusijos patekę užsieniečiai, Varėnos – 532, Ignalinos – 421, Švenčionių – 284, Lazdijų – 157.
Didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes.
Labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams pagalbon atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX bei Estijos pareigūnai.
Ketvirtadienį vakare užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis telefonu kalbėjosi su Irako užsienio reikalų ministru Fuad Hussein bei dar kartą primygtinai paragino spręsti oro susisiekimo kanalo nelegaliai migracijai tarp Bagdado ir Minsko problemą.
Ministras išreiškė̇ gilų susirūpinimą dėl žinios apie papildomus skrydžius iš Bagdado į Minską. Pasak jo, Irako kolega pažadėjo artimiausiu metu išsiaiškinti Irako avialinijų sprendimo motyvus bei patikino, kad į Lietuvos prašymą atsiųsti ekspertų delegaciją bus reaguojama.
„Dar kartą pakartojau Irako užsienio reikalų ministrui, kad dalyvavimas bet kokioje galimoje Baltarusijos režimo nusikalstamoje schemoje itin kenkia Irako, deklaruojančio pasiryžimą eiti demokratijos ir taikos keliu, reputacijai. Ryžtingų Bagdado veiksmų kovoje su nusikalstamo žmonių gabenimo tinklo organizatoriais laukia ne tik Lietuva, laukia ir visa Europos Sąjunga“, – sakė G. Landsbergis.
Per parą, trečiadienį, pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 110 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusių migrantų. Vien liepą tokių sulaikytų užsieniečių skaičius yra 1 677. Iš viso, kaip praneša VSAT, šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 2 338 neteisėti migrantai.
Tarp visų 110 trečiadienį sulaikytų užsieniečių 92 prisistatė Irako piliečiais ar turėjo šios šalies dokumentus.
Migrantams bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo šie asmenys yra izoliuoti. Įvykių aplinkybės tikslinamos, vyksta tyrimai. Apie pasiprašiusius prieglobsčio asmenis informuotas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja tokius prašymus.
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos iki vidurnakčio iš trečiadienio į ketvirtadienį bandė patekti 2 338 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra 29 kartus didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Liepą pasieniečiai sulaikė 1 567 migrantus. Birželį tokių buvo 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 1 307. Taip pat sulaikyti 184 Kongo, 123 Kamerūno, 78 Gvinėjos, 74 Irano, 72 Afganistano, 71 Rusijos, 69 Sirijos bei kitų šalių piliečiai.
Nuo metų pradžios, pirminiais duomenimis, daugiausia migrantų sulaikyta Druskininkų savivaldybės ribose – 575. Šalčininkų rajone sulaikyti 531 neteisėtai iš Baltarusijos patekęs užsienietis, Varėnos – 410, Ignalinos – 385, Švenčionių – 199, Lazdijų – 153.
Didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes.
Labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams į pagalbą atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX bei Estijos pareigūnai.
ES šalys padeda Lietuvai ir humanitarinėmis siuntomis. Trečiadienį į VSAT Pasieniečių mokyklą Medininkuose buvo atgabenta humanitarinė siunta iš Kroatijos. Humanitarinę paramą Lietuvai šią savaitę suteikė Švedija, ketvirtadienį tai padarys Lenkija, netrukus būtinų daiktų pristatys Slovėnija ir kitos šalys.
Per parą, šeštadienį, pasieniečiai, pirminiais VSAT duomenimis, sulaikė 41 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusį migrantą. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 2 064 neteisėti migrantai.
Tarp visų 41 šeštadienį sulaikytų užsieniečių 30 prisistatė Irako piliečiais ar turėjo šios šalies dokumentus.
Migrantams bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo šie asmenys yra izoliuoti. Įvykių aplinkybės tikslinamos, vyksta tyrimai.
Apie pasiprašiusius prieglobsčio asmenis informuotas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja tokius prašymus.
VSAT duomenimis, šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos iki vidurnakčio iš šeštadienio į sekmadienį bandė patekti 2 064 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra 25 kartus didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Vien liepą pasieniečiai sulaikė 1 403 migrantus. Birželį tokių buvo 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 1 090. Taip pat sulaikyti 179 Kongo, 121 Kamerūno, 78 Gvinėjos, 74 Irano, 70 Rusijos bei kitų šalių piliečiai.
Didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes.
Pastaruoju metu labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams į pagalbą atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX bei Estijos pareigūnai.
Kad iš Baltarusijos į Lietuvą pradėję plūsti įvairiaspalviai migrantai nėra pasėka kažkokių kataklizmų, ištikusių juos išvykimo šalyse, o paties Baltarusijos Batkos suorganizuota priešiška akcija – kerštas Lietuvai už paramą A. Lukašenkos oponentams, buvo aišku daugeliui jau po pirmos intensyvios migracijos savaitės.
Netrukus įžvalgesni komentatoriai ir interneto naršytojai sukonkretino savo apibendrinimus ir pavadino tai savotišku hibridiniu karu, kurį Lietuvai paskelbė Baltarusijos diktatorius, ne be savo tikrojo Šeimininko patarimų ir paramos.
Galiausiai panašiai prašneko ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, tiesa, tik po to, kai griežtą Baltarusijos valdžios veiksmų įvertinimą pateikė įvairios ES institucijos ir jų aukšti pareigūnai.
Tiesa, savo institucijoms įprastiniu stiliumi jie savo pagalbą ir palaikymą Lietuvai daugiau reiškė žodžiais, bet buvo padaryti ir kai kurie konkretūs veiksmai. Itin daug vilčių ES pareigūnai deda į sienų apsaugos agentūrą „Frontex“.
Europos Komisijos viceprezidentas Margaritis Schinas savo „Twitter“ paskyroje pasidalijo, jog Lietuva – antroji šalis narė po Graikijos, kuriai suteikta tokia skubi ir aktyvi „Frontex“ pagalba.
Gal ES ponams ir ponioms atrodo, kad jie daro viską, kas reikalinga, ir veikia aktyviai, tačiau yra pagrindo abejoti jų veiklumu, ir abejones sukėlė kai kurios „Frontex“ direktoriaus Fabrice`as Leggeri pastabos. Direktorius teigia, kad jo agentūra jau beveik prieš metus ėmė įtarinėti Lukašenkos Baltarusiją prieš Lietuvą planuojant kažkokias ypatingas akcijas, ir net apčiuopė, jog gali būti panaudoti migrantų srautai kaip POLITINIS GINKLAS [paryškinta mano – J.L.]. Todėl „Frontex“ darbuotojai, pasak direktoriaus, jau nuo praėjusio rudens [??!! – J.L.] ėmė stebėti šios šalies sienas.
O po to juos dailiai atgabena iki Lietuvos pasienio ir palinki laimingos kelionės per sieną.
Taigi, šaunioji „Frontex“ jau nuo rudens stebi Baltarusijos sienas su ES, tačiau nepastebėjo, kad siena tarp Baltarusijos ir Lietuvos praktiškai nesaugoma, tik stebima?!
Peršasi nelinksmos išvados: arba ES institucijos prastai sąveikauja su atskirų valstybių giminiškomis institucijomis ir nesidalina informacija – netgi tokia gyvybiškai svarbia, kaip sienų apsauga ir sandraugos saugumas, – arba dalinasi, bet rudenį darbą pradėjusi naujoji valdančioji koalicija, užsiėmusi pandemijos suvaldymu, gėjų teisėmis ir jėgos žaidynėmis su Prezidentu, į šia svarbią informaciją numojo ranka. Antraip skambiu koncertinos vardu pavadinta tvora jau būtų buvusi beveik baigta, ir Seimo narė Dovilė Šakalienė būtų jau beužsiimanti į tvorą susižeidusių neteisėtų sienos pažeidėjų gydymu ir slaugymu.
Tikiuosi, kad atsiras visuomeninės organizacijos – iš valdžios institucijų, matant, kaip jos veikė iki šiol, juk naudos kaip iš ožio, – kurios atkreips dėmesį į šią keistą situaciją ir išsiaiškins, kurioje grandyje nesuveikė ES sienų ir visuomenės saugumą turinčios užtikrinti institucijos. Nes tiek Lietuvos žmonės, tiek ir kitų pasienio su Baltarusija šalių gyventojai turi teisę žinoti, kaip „įsisavinami“ jų mokesčiai, skirti ES bendrijos šalių saugumui.
O grįžtant prie to jau beveik (na, išskyrus žmogaus teisių gynėjus) visiems suvokto fakto, jog prieš Lietuvą vykdomas hibridinis karas, reikėtų paklausti politikų, politologų, valstybės pareigūnų ir, svarbiausia, kariškių: kokiais gi ginklais kariaujama šitame „hibridiniame kare“?
VR ministrė džiugina tautą, kad pasieniečiams į pagalbą bus siunčiami kariai. Tai kokius ginklus jie panaudos? Juk ne palmių, ir net ne kadagių šakeles? Gal savivaldybių pareigūnus, kad jie krūtine užstotų sienas ir kumščiuotųsi su pažeidėjais?
Kalbama, jog gal ir NATO atsiųs savo kontingentą į pagalbą. Ką jis čia darys? Tankais akės pasienio zoną?
Kiek klausiausi visokių kalbų, ir Seimo neeilinės sesijos svarstymų, panašių klausimų niekas nekelia. Kodėl? Bijo akis į akį susidurti su nauja realybe, kuri dar neregėta Europoje, bet kuri jau seniai yra tapusi vos ne kasdienybe ten, kur civilizuotas pasaulis susiduria su musulmoniškuoju ekstremizmu. Pastarasis dažnai ginklų vietoje panaudoja GYVUS ŽMONES. Ir ne tiek stiprius, darbingus, kariauti pajėgius vyrus, o būtent moteris, senelius, vaikus. Taip buvo Afganistane, taip „kariauja“ arabai su Izraeliu… O dabar jų patirtį perėmė A. Lukašenka. Tik jis gyvaisiais ginklais pavertė ne savo baltarusius, o vilioja lengvatikius, prastai informuotus žmones iš Artimųjų Rytų, iš Afrikos.
O jei Lukašenkos į Lietuvą varomi „pabėgėliai“ yra ne standartiniai migrantai, o „gyvasis ginklas“, vadinasi, į tą „ginklą“ reikia reaguoti kaip į ginklą, o ne kaip į įprastinius taikos ir laimės ieškotojus, plūstančius į Vakarų Europą. Taikant „gyviesiems ginklams“ standartinius, ES priimtus įstatymus migrantams, dar aplaistant juos žmogaus teisių gynėjų ašaromis, situacija taptų dar grėsmingesnė ir nebevaldoma.
Negaliu pritarti premjerės I. Šimonytės pasiektam susitarimui su Graikijos vyriausybe, kad Lietuva migrantų našta „dalintųsi su kitomis ES valstybėmis“. Juk tai – tęsinys ydingos Angelos Merkel politikos, kai PATI PASIKVIETUSI šimtus tūkstančių migrantų į Vokietiją, paskui veidmainiškai tą naštą ėmė dalinti kitoms ES valstybėms, kurios nei kvietė, nei viliojo tų klajoklių ordų. Tokiu susitarimu mūsų premjerė tik subanalino Lietuvos padėtį, prilyginusi ją merkelinei: „Pati pasikvietė – pati šaukia „Padėkit!“.
O juk tai – iš esmės neteisinga ir klaidina pasaulio visuomenės nuomonę. Kartoju: Lietuvai Baltarusijos diktatorius paskelbė karą, ir kariauja gyvais žmonėmis-migrantais, specialiai jais užtvindydamas mažą ir ne pačią turtingiausią ir, deja, ne pačią protingiausią ES šalį.
Suprantama, sienos pažeidėjai – nekalti, tai A. Lukašenkos apgauti žmonės. Bet dėl to jie netampa mažiau pavojingais ginklais, skirtais destabilizuoti padėtį Lietuvoje, o gal ir dar plačiau. Todėl mūsų vyriausybės pastangos turi būti nukreiptosį tai, kad pabėgėlių stovyklose ir jų išeities kraštuose būtų platinama informaciją apie tai, jog Baltarusijos vyriausybė juos niekšiškai apgauna, naudodama juos kaip agresijos priemonę prieš ES, ir todėl nė vienas migrantas, mėginantis patekti į bet kurią ES šalį per Baltarusijos teritoriją, į ES šalis nebus priimtas, o be jokių kalbų apie žmogaus teises, be jokių išimčių bus apsuktas atgal.
Šitai, beje, jau daro UR ministras G. Landsbergis, ir galėtume tik palinkėti sėkmės jo prisiimtoje misijoje.
Spėju, jog tokia pozicija sukeltų žmogaus teisių gynėjų pasipiktinimą ir pasipriešinimą. Nenoriu ginčytis su jais, įrodinėdama, jog dabartinėje situacijoje Lietuva ir kitos paribio su Baltarusija šalys pirmiausia turi galvoti apie SAVO visuomenės saugumą ir išgyvenimą, ir tik išlikusios saugios pačios, jos galės sau leisti prabangą rūpintis viso likusio pasaulio vargšais. Nenorinčių girdėti neįtikinsi.
Žinoma, humaniškesnė būtų kita priemonė: kad ES susitartų su kokia nors trečia šalimi (ir apmokėtų jai) steigti jos teritorijoje stovyklą tiems nelaimėliams, kurie visgi pasiduotų Lukašenkos vyliui ir brautųsi į Lietuvą, Lenkiją ar Latviją per Baltarusijos teritoriją. Tokiu atveju galima būtų leisti jiems be traumų peržengti sieną, kad juos čia patsusodinus į lėktuvus ir išgabenus į tą stovyklą, kurioje jie jau galėtų teikti prašymus, savas biografijų versijas, o teisininkai narpliotų jų reikalus iki sąmonės aptemimo, bet pagal visas žmogaus teisių gynėjų sugalvotas procedūras.
Bet kad siūlomos priemonės būtinybė, nauda ne tik Lietuvai, bet ir kitoms su Baltarusija besiribojančioms šalims, būtų aiški ES institucijoms, turėtų kompetentingai ir sutartinai, netampydami valstybės jėgų ir lėšų į skirtingas puses, padirbėti ir vyriausybinės mūsų šalies institucijos, ir žmogaus teisių gynėjai, ir žiniasklaida. Tik ar misija „būti vieningiems“ mūsų šalyje dar įmanoma?
Irake viešintis Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis su Irako kolega Fuadu Husseinu susitarė dėl bendradarbiavimo kartu sprendžiant nelegalių migrantų krizę.
„Sulaukėme rimto Irako dėmesio situacijai Lietuvos pasienyje. Taip pat išgirdome pažadą, kad Irake bus pradėtas tyrimas dėl galimo Baltarusijos organizuoto nusikalstamo tinklo, kuris išnaudoja Irako žmones ir pardavinėja jiems keliones į Europos Sąjungą, nors toliau už migrantų stovyklos nuvykti jie negalės. Sutarėme dėl politinių bendradarbiavimo principų, detaliau konkrečias priemones aptars techninės delegacijos. Sutarėme dėl jų susitikimo jau artimiausiu metu“, – sakė ministras.
Artimiausiu metu į Iraką vyks Lietuvos ekspertų delegacija, o iš Irako sulauksime atsakomojo vizito Lietuvoje, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Pasak ministro G. Landsbergio, iš kolegos jis išgirdo, kad Irako vyriausybė yra suinteresuota apsaugoti savo piliečius nuo patekimo į nusikalstamą migrantų gabenimo tinklą.
Pastaraisiais mėnesiais per Baltarusijos pasienį į Lietuvą plūstelėjus nelegalių migrantų srautams, tiek tarp politikų, tiek visuomenėje užvirė diskusijos, ar apskritai verta įsileisti prieglobsčio prašančius atvykėlius iš Afrikos ir Artimųjų Rytų. Nors manoma, kad daugelis jų į Europą bėga dėl ekonominių paskatų, pačių migrantų istorijos leidžia įsitikinti, kad takoskyra tarp karo pabėgėlio ir ekonominio migranto nėra tokia aiški.
Ne mažiau gajus ir įsivaizdavimas, kad visi jie Lietuvą renkasi kaip tarpinę stotelę. Tačiau kai kurie į Aliaksandro Lukašenkos valdomą šalį studijuoti privilioti migrantai sako nusprendę sprukti iš Baltarusijos, kai susidūrė su rasizmu, valdžios atstovų priešišku požiūriu į kitataučius. Nemaža dalis jų tvirtina, kad gavę darbą ir tinkamas gyventi sąlygas, norėtų pasilikti Lietuvoje.
Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 1 738 neteisėti migrantai, o daugelis jų dešimties dienų saviizoliacijos laikotarpiui apgyvendinami netoli pasienio esančių savivaldybių teritorijose, buvusiose mokyklose ir kituose apleistuose pastatuose.
„Mes daug metų studijavome Baltarusijoje, bet mes palikome šią šalį dėl diktatūros, rasizmo, mes kentėjome, nebuvome saugūs“, – pasakojo vienas iš Eltos kalbintų migrantų, o kita afrikietė netgi sakė, kad Lietuvoje norėtų gauti galimybę dirbti, šaliai mokėti mokesčius bei susirasti sutuoktinį.
Viena problemų, kylančių karantinuotis turintiems įkurdintiems migrantams, kad šie neturi galimybės gauti gydytojo paslaugų, o tarp migrantų dėl prastų sanitarinių sąlygų esą plinta koronavirusas, niežai ir kitos infekcijos. Kita problema, pasak Raudonojo Kryžiaus atstovų, yra tai, kad izoliacijoje esantys atvykėliai neturi galimybės laikinose apgyvendinimo vietose pasinaudoti telefonu ir susisiekti su šeimos nariais. Todėl į Dzūkijoje įkurtas laikino apgyvendinimo vietas atvykusius Eltos žurnalistus pamatę migrantai pusiau anglų, pusiau rusų kalbomis mėgindavo paprašyti galimybės paskambinti ar parašyti žinutę.
Baltarusijoje tvirtina susidūrę su rasizmu
Varėnos rajone esančiame Vydenių kaime, buvusioje mokykloje, karantinuojami 147 nelegalūs migrantai, daugiausiai Kongo ir Kamerūno piliečiai. Teritorija aptverta metaline tvora, o vietoje budėjo keturi policijos ekipažai. Taip pat tuo metu darbavosi kaimo seniūnė ir Raudonojo Kryžiaus atstovai, pro tvoros plyšius įvairiomis kalbomis bandantys komunikuoti su atvykėliais.
Eltos žurnalistams taip pat pabandžius pabendrauti su keliais Vydeniuose apgyvendintais migrantais, pastarieji iš pradžių neslėpė įtarumo ir teiravosi, kokios šalies žiniasklaida juos bando pakalbinti. Tačiau pasakius, kad tai vietinės žiniasklaidos priemonės, jie sutiko pasidalinti savo išgyvenimais.
Iš Kongo kilęs Malikas pasakojo, kad šiuo metu apleistos mokyklos teritorijoje apgyvendintas jis jaučiasi esąs nežinioje. Migrantas pasakojo, kad studijavo Baltarusijoje, tačiau galiausiai, vis labiau išryškėjus Aliaksandro Lukašenkos režimo požiūriui į kitataučius, jis nusprendė sprukti iš šalies.
„Nežinome, kiek laiko čia mus dar laikys. Girdėjome kalbų, kad dešimt dienų. Liko dar kelios. Kas bus toliau – neaišku. Esu iš Kongo, atvykau į Minską studijuoti ekonomikos, praleidau ten daugiau nei tris mėnesius. Iš pradžių viskas buvo gerai, gaudavome stipendiją, pramokau kalbos. Po to staiga niekas nebemokėjo stipendijos, pinigai baigėsi“, – rusiškai žodžius rinko Vydenių mokyklos teritorijoje apgyvendintas Malikas.
Migranto iš Kongo teigimu, Baltarusijoje jis ir jo draugai susidūrė tiek su rasizmu, tiek su agresyviu vietos milicininkų elgesiu.
„Ten labai gajus rasizmas. Mėgdavome pasėdėti miesto parke ir dainuoti. Vietiniai mus paskundė, atvažiavo milicija. Jie sakė, kokias čia „makakų“ giesmes giedate? O čia juk mūsų afrikietiškos dainos. Suėmė, išvežė į nuovadą. Keli milicininkai šaukė, lauk iš mūsų šalies. Taip ir nusprendėme bėgti, per miškus atėjome čia“, – pasakojo kongietis, kartu patikindamas, kad niekur nebenori bėgti ir mielai liktų Lietuvoje.
„Norime gyventi kaip normalūs žmonės, užsidirbti, žaisti futbolą, dainuoti. Leiskite mums tai“,– prašė migrantas.
Tvirtina norinti susituokti su vietiniu vyru ir mokėti mokesčius Lietuvai
Šalia Maliko stovėjusi jo tautietė Mila skundėsi serganti ir rodė šašų pažeistas rankas. Pasak migrantės, nors Vydeniuose sąlygos ją ir ne itin džiugina, tačiau čia į eilinius žmones bent jau niekas nešaudo kaip esą nutikdavo Konge. Mergina tvirtina norinti kurti gyvenimą Lietuvoje.
„Nežinau, kas man yra, bet sergu. Čia prastas vanduo ir šiaip sąlygos blogos. Bet vis tiek nėra taip blogai kaip Konge, kur policija šaudo į žmones, vyksta karas, pasiguglinkite. O mes taikūs žmonės. Jei mus paleistų, taip pat likčiau čia, norėčiau rasti vietinį vyrą, ištekėti, mokėti mokesčius Lietuvai“, – angliškai sakė jauna moteris.
Panašiai, kaip Mila, kalbėjo ir kitas Baltarusijoje studijavęs vaikinas iš Gambijos. Pamatęs žurnalistus jis pirmiausiai paklausė, kaip patys vietiniai vadina vietą, kurioje jie yra apgyvendinti, nes patys migrantai tvirtina negavę jokios informacijos apie apgyvendinimo sąlygas ir jų tolesnį likimą. Nepaisant šiuo metu suteiktų prastų sąlygų, jis taip pat sakė norįs kurti gyvenimą Lietuvoje.
„Aš pasilikčiau čia ir prisidėčiau prie šalies pažangos. Noriu integruotis su bendruomene, žmonėmis. Tačiau dabar turiu abejonių, mes laikomi čia, mums nesuteikia jokios informacijos“, – skundėsi migrantas iš Gambijos.
Šalia jo stovėjęs jaunas vyras iš Kongo prašė vaistų kojoje esančios užkrėstos žaizdos dezinfekacijai. Jis tvirtino visą savaitę nesulaukęs pagalbos ir medikamentų.
Raudonojo Kryžiaus atstovė ragina atkreipti valdžios institucijų dėmesį: vietoje reikalingi medikai
Tuo metu Vydeniuose įrengtoje migrantų laikino apgyvendinimo vietoje besidarbavusi Alytaus Raudonojo Kryžiaus sekretorė Aldona Turauskytė kalbėjo, kad šiuo metu siekiama išsiaiškinti, su kokiomis pagrindinėmis problemomis susiduria čia apgyventi žmonės, ar jiems sudaromos tinkamos būtinos gyvenimui sąlygos. Pasak jos, šiuo metu migrantams Vydeniuose nėra sudarytos galimybės reguliariai gauti gydytojo pagalbą.
„Atvykę į vietą taip pat klausiame apie sveikatos problemas. Tai yra labai svarbus klausimas, kurį turėtų spręsti valstybinių institucijų atstovai. Manau, kad kiekvienoje stovykloje turėtų lankytis gydytojas, kuris nuspręstų, ar kažkam reikalingi būtinieji vaistai. Yra diabetikų, žmonių, kenčiančių dantų skausmus. Kadangi šiuo metu gyvena karantino sąlygomis, jie negali būti vežami į gydymo įstaigą“, – sakė A. Turauskytė.
Raudonojo Kryžiaus atstovė sakė, kad jie nupirko ir pareigūnams davė dvi SIM korteles, kurias migrantai galės panaudoti paskirtu laiku. Jos teigimu, stengiamasi aprūpinti migrantus ir nereceptiniais nuskausminamaisias vaistais.
„Mes mėginame padėti jiems gauti vaistų nuo skausmo. Pastarosiomis dienomis Raudonasis Kryžius mėgino jiems padėti gauti šių vaistų. Tiems žmonėms, kurie kenčia nuolatinį skausmą, nupirkdavome stipresnių nereceptinių vaistų“, – pasakojo Alytaus raudonojo kryžiaus sekretorė.
Medicininę pagalbą teikiančios organizacijos atstovė pasakojo, kad šiuo metu Vydenių centre aptikti keli niežų atvejai, todėl ji paragino valdžios atstovus pasirūpinti reikiamomis specialiosiomis priemonėmis. Iškyla ir su geriamo vandens problema, kadangi dalis žmonių dėl kultūrinių skirtumų abejoja, kad vanduo iš čiaupo yra tinkamas vartoti. Pasak A. Turauskaitės, demonstraciniais tikslais patiems darbuotojams teko atsigerti iš čiaupo tekančio vandens ir pabandyti migrantus įtikinti, kad vanduo yra tinkamas vartoti.
Raudonojo Kryžiaus atstovė pažymėjo, kad gyventojai turi galimybę paaukoti reikiamų priemonių apie tai informuodami pareigūnus.
„Manau, kad gali paaukoti, bet turėtų atsiklausti vietoje budinčių pareigūnų. Viskas turėtų būti pirkta parduotuvėje, o ne namų darbo“,- pasakojo A. Turauskaitė, kartu pažymėdama, kad geriausiai būtų, jog aukojami drabužiai būtų nauji arba bent jau švarūs.
Policininkų sudaryta galimybė pažiūrėti futbolą suteikė daug džiaugsmo
Nelegalius migrantus Vydeniuose saugo ne tik tvora aplink buvusią mokyklą, bet ir keturi policijos ekipažai, budintys ištisą parą. Pasak pareigūnų, per pastarąją savaitę konfliktų praktiškai nepasitaikė, o daugelis teritorijoje uždarytų migrantų, iš vietinių kaimo gyventojų gavę kamuolį, tiesiog žaidžia futbolą. Pareigūnai juokavo, kad pagrindinis jų darbas šiuo metu – padavinėti pro tvoros viršų praspirtą kamuolį.
Pareigūnai pasakojo, kad žiūrėdami Europos futbolo čempionato finalą tarp Italijos ir Anglijos, jie migrantams esą suteikė daug džiaugsmo, atsukę nešiojamojo kompiuterio ekraną afrikiečiams, ir taip suteikę jiems galimybę bent pro tvoros plyšį stebėti, kaip klostosi daug dėmesio visame pasaulyje susilaukusios futbolo rungtynės.
Kaimo seniūnė: gyventojų nuotaikos rimsta
Tuo tarpu kaimo seniūnė Genė Ramaškienė pagyrė savivaldybę dėl bendradarbiavimo, pagalbos tiek įrengiant policijos postą ir palapinę pareigūnams, tiek pagalbą paruošiant mokyklos patalpas migrantų įkurdinimui. Jos teigimu, gyventojai jau apsiprato su kaimynystėje apgyvendintais asmenimis.
„Gyventojų nuotaikos raminasi. Apsibuvo, apsiprato. Jau matyti, kad vietiniai, čia arti gyvenantys kaip ir ramesni. Mato, kad nieko blogo čia nevyksta. Gal dar ir yra kokio nerimo, bet nėra taip, kad labai bijotų. Atgijo kaimas, policijos daug, judėjimo ir veiksmo daug“,- sakė Vydenių kaimo seniūnė.
Prie pat apgyvendinimo vietos yra parduotuvė „Aibė“. Šalia jos sėdėję vietiniai jaunuoliai juokavo, kad migrantus apgyvendinus Vydeniuose bent jau „atgytų kaimas“. Pasak vieno vaikino, kai kuriems kaimo vaikinams vieną migrantę netgi pasivyko pakviesti į socialinio tinklo „Instagram“ draugus. Vietiniai gyventojai taip pat sakė esą ramūs, kadangi migrantai „irgi yra žmonės“.
Kamerūnietis papasakojo apie „kelionių agentą“, kviečiantį atvykti į Baltarusiją
Alytaus Aeroklubo teritorijoje apgyvendintus migrantus stebėjo trys policijos ekipažai, čia darbavosi ekskavatorius ir darbininkai, tiesiantys nuotekų tunelį į pastatą. Panašu, kad čia pažiūrėti futbolo rungtynes migrantai progos negavo, kadangi vienas vaikinas, pamatęs žurnalistus, priešingai nei Vydeniuose apgyvendinti migrantai, nesiteiravo, ar gali paskambinti ir neklausė. kada jį paleis. Jis pasiteiravo, kas laimėjo EURO 2020 finalą, bei Copa America finalo rungtynes tarp Brazilijos ir Argentinos. Pabandžius jam užduoti kelis klausimus, migrantas atkirto, kad nėra pasiruošęs interviu.
„Tiesiog noriu žinoti, kas laimėjo Euro ir Copa. Mes neturime interneto, mes neturime susisiekimo su šeima“, – sakė migrantas.
Šalia futbolu susidomėjusio vaikino, rymodamas prie metalinės tvoros, laiką leido senegalietis Mendy. Migrantas pasakojo, kad anksčiau jis net nežinojo apie Baltarusiją ir ten nusprendė vykti tik tuomet, kai sutiko asmenis, kurie jam esą pristatė labai geras studijų ir darbo galimybes A. Lukašenkos valdomoje šalyje.
„Buvo lengva patekti į Baltarusiją. Niekada nežinojau, kas yra Baltarusija. Jie man melavo, kad ten yra daug galimybių dirbti, studijuoti. Aš niekada nesvajojau atsidurti Baltarusijoje. Kai atvykau, ten buvo daugybė problemų, rasizmas. Jie nenorėjo, kad mes pasiliktumėme. Pakėlė studijų kainas“,– sakė Mendy.
Afrikietis tvirtino, kad, nepaisant sudėtingos penkių dienų kelionės miškais į Lietuvą, jis siekė atvykti į šalį, kurioje gerbiamos žmogaus teisės.
„Buvo labai sunku išvykti. Pėsčiomis ėjome penkias dienas. Kelis kartus pasiklydome. Bet mes ėjome čia, nes tikime, kad čia gerbiamos žmogaus teises. Tiesiog matėme galimybę“,– pasakojo iš Senegalo kilęs migrantas.
Šiek tiek nuošaliau aeroklubo teritorijoje buvo įrengtas ir krepšinio lankas, tačiau dviem vaikinams iš Kamerūno taip pat artimesnis buvo futbolas, todėl jie kartu spardė kamuolį. Vienas iš vaikinų pasakojo, kad Baltarusijoje praleido vos šešias dienas. Kaip teigia kamerūnietis, jam vykti į Baltarusiją pasiūlė jo šalyje sutiktas „kelionių agentas“, kuris pasiūlė baltarusišką vizą.
„Ten yra vaikinai, kelionių agentai, kurie siūlo vizas. Kelionių agentai dirba tinkle. Jie sako, pakalbėk su tuo vaikinu, su tuo ir tuo“,- sprendimą pasirinkti Baltarusiją aiškino migrantas.
Iš Kamerūno kilęs vyras išreiškė lūkestį, kad jį laikinai priėmusi Lietuva čia jam leis pasilikti ilgesniam laikui, kadangi šioje šalyje, jo nuomone, nėra rasizmo ir gerbiamos žmogaus teisės.
„Lietuva labai labai draugiška. Aš esu patenkintas, kad jie mane įsileido. Tikiuosi, kad jie mane priims, nes lietuviai nėra rasistai, jie pripažįsta žmogaus teises. Čia daug geriau nei Baltarusijoje. Norėjau pasinaudoti proga“,– sakė kamerūnietis.
Savivaldybės atstovas skundžiasi migrantų keliama netvarka
Alytaus rajone esančiame Verebiejų kaime migrantai taip pat apgyvendinti apleistos mokyklos teritorijoje, tačiau čia metalinė tvora buvo papildomai apdengta brezentu, esą siekiant, kad vietiniams gyventojams nereikėtų kiekvieną dieną stebėti naujųjų kaimynų. Lauke, prie mokyklos, stovėjo mėlyni biotualetai, telkšojo nuotekų balos, ant migrantų judėjimą ribojančios tvoros ir kitose vietose buvo padžiauti skalbiniai. Tokiomis sąlygomis Verebiejų mokykloje gyvena 154 migrantai, daugiausiai Irako piliečiai, buvo ir afrikiečių.
Vietoje buvęs Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pranskevičius skundėsi, kad apleisto pastato teritorijoje apgyvendinti migrantai esą nepasižymi itin kultūringo žmogaus bruožais, kadangi į buvusios mokyklos viduje esančių tualetų skyles jie esą meta įvairius plastikinius daiktus, taip sukeldami santechnikams papildomo darbo. Dėl to, pasak savivaldybės atstovo, teko lauke įrengti ir biotualetus.
„Užkimšinėja kanalizaciją, valytojos nespėja tvarkyti. Jie nekultūringi. Pavogė valytojos kibirą ir viską išpylė į koridorių“, – skundėsi Alytaus rajono socialdemokratų partijos (LSDP) skyriui vadovaujantis V. Pranskevičius.
Politiko teigimu, tiek jam pačiam, tiek migrantams svarbiausias klausimas išlieka tai, kaip baigsis ir kas bus po dešimties karantinavimo laikotarpiui skirtų dienų. Alytaus rajono savivaldybės atstovo teigimu, iššūkių kyla ir dėl migrantų mitybos poreikių.
„Kiaulienos jiems neduoda, yra vištienos. Vieną dieną buvo varškėtis su grietinės padažu. Jiems jau įtarimas, kad gali būti kiaulės riebalai. Irakiečiai pradėjo rengti streiką, kad nevalgome, o juodaodžiai valgė. Vakar buvo varškėtis su džemu, tai jau valgė. Su džemu tiko“,- pasakojo V. Pranskevičius.
Iš Irako į Lietuvą keliavo naudodamiesi navigacijos įranga
Pavėsyje prie metalinės tvoros kartu su seserimi sėdėjęs irakietis vaikinas pasakojo, kad į Baltarusiją, o po to ir į Lietuvą jie kartu su šeima, viso 11 asmenų grupė, keliavo tiesiog nusprendus ieškoti geresnio gyvenimo.
„Mes pro Baltarusiją tiesiog atvykome čia. Niekas man nesakė čia eiti. Mes čia atvykome iš Irako. Ten nėra gyvenimo. Vykome iš vienos valstybės į kitą. Niekas mums nepadėjo. Naudojomės GPS“,– tvirtino irakietis.
Visgi jis, priešingai nei kiti kalbinti migrantai teigė neketinąs užsilikti Lietuvoje ir norintis geresnio gyvenimo ieškoti kitose Europos valstybėse.
„Mūsų grupėje buvo vienuolika žmonių. Mano brolis ir kiti draugai. Mes norėjome į Europą dėl geresnio gyvenimo. Aš nenoriu čia pasilikti. Aš noriu vykti į kitą valstybę, turėti darbą, geresnį gyvenimą“,– sakė migrantas.
Visiškai kitokio požiūrio nei irakietis laikėsi iš Kongo kilęs vyras. Gan sklandžiai rusiškai kalbantis migrantas pasakojo dvejus metus studijavęs Baltarusijoje, tačiau jis pabrėžia, kad tikisi geresnių sąlygų, negu jam šiuo metu buvo suteiktos Lietuvoje. Visgi jis pažymi, kad turėdamas progą čia pasilikti ir dirbti – tokią galimybę jis apsvarstytų.
„Mes daug metų studijavome Baltarusijoje, bet mes palikome Baltarusiją dėl diktatūros, rasizmo, mes kentėjome, nebuvome saugūs. Jeigu galėsiu pasilikti čia (Lietuvoje-ELTA) – pažiūrėsime. Man tereikia normalių sąlygų, jos čia nėra itin geros“,– kalbėjo migrantas, kartu patikslindamas ir pagrindines jam iškylančias problemas.
„Mes neturime sąlygų apsiprausti. Septynias dienas nėjau į tualetą, nes jo būklė nėra gera (…) ,net kalėjime leidžiama bendrauti su šeima. Mums čia nesuteikia galimybės paskambinti, mes nežinome, ar mūsų šeimos nariai yra gyvi“,– sakė iš Kongo kilęs vyras.
Medininkų pasieniečių mokykloje įkurdintos šeimos su mažamečiais vaikais
Medininkuose esančios Pasieniečių mokyklos studentų bendrabučiuose apgyvendinta 120 saviizoliuotis turinčių nelegalių migrantų, daugiausiai irakiečių. Kadangi sąlygos čia geresnės, į šias patalpas nukreipiamos šeimos su mažamečiais vaikais. Teritorijoje patruliuoja ir tvarką prižiūri pareigūnai, o Pasieniečių mokyklos studentams migrantų prižiūrėti nereikia – jie ruošiasi egzaminams ir vykdo kitas užduotis. Atvykėliai apgyvendinti laisvuose mokyklos studentų bendrabučiuose, todėl čia suteikiamos geresnės sąlygos nei apleistuose pastatuose įkurdintų migrantų atveju.
Tačiau čia gyvenantys migrantai negali savo kambarių palikti visą saviizoliacijos laikotarpį, jiems netgi negalima eiti pasivaikščioti. Tačiau viena moteris su mažu berniuku, pamačiusi žurnalistus atsidarė langą ir į viršų iškėlė nykštį, taip duodama suprasti, kad ji yra patenkinta esama padėtimi. Paklausta, kaip jaučiasi, ji trumpai, su ryškiu akcentu, angliškai atsakė „it‘s okay“ ir „thank you“, taip dėkodama Lietuvai už suteiktas gyvenimo sąlygas.
Leonardas Marcinkevičius (ELTA), Marius Morkevičius (ELTA)
Seime registruotas rezoliucijos projektas, kuriuo siūloma nelegalius migrantų srautus iš Baltarusijos į Lietuvą pripažinti kaip hibridinę agresiją. Jei situacija Lietuvos – Baltarusijos pasienyje tęsis ar intensyvės, projekte siūloma, pradėti konsultacijas su NATO valstybėmis narėmis ir pirmiausia JAV pagal Šiaurės Atlanto sutarties 4 straipsnį. Šiame straipsnyje teigiama, kad „šalys tarpusavyje konsultuosis, jeigu bet kurios iš jų nuomone, kiltų grėsmė bet kurios šalies teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui“.
Rezoliucijos projekte taip pat yra raginimas kreiptis į Europos Sąjungą pagal ES sutarties 222 str. įtvirtintą solidarumo sąlygą, kuri numato, jog „jei valstybė narė patiria teroro aktą, gaivalinę nelaimę ar žmogaus sukeltą katastrofą, Sąjunga ir valstybės narės veikia bendrai ir solidariai“.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno teigimu, galima konstatuoti, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas prisideda prie nelegalių migrantų srautų į Lietuvą. O tai, akcentuoja valdančiajai daugumai priklausantis politikas, gali būti išnaudojama ir rudenį vyksiančių bendrų Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad“ metu.
„Šias savaites matome visokeriopas Vyriausybės pastangas kovojant su hibridine agresija. Todėl Seimas, grėsmės akivaizdoje rodydamas vieningumą tarp pozicijos ir opozicijos, skelbs poziciją dėl hibridinės agresijos pripažinimo. Manau, tikrai galime konstatuoti, kad Minsko režimas prisideda prie neteisėtos migracijos per Baltarusiją. Ši hibridinė agresija gali būti plėtojama, išnaudojama ir netgi tapti pagrindu naujo pobūdžio grėsmėms plataus masto karinių pratybų „Zapad“ kontekste, todėl tą vertiname labai rimtai ir kartu su Vyriausybe siūlome atsako ir atgrasymo priemones“, – išplatintame pranešime sako NSGK pirmininkas.
Rezoliucija taip pat siūloma valstybės sienos apsaugos sustiprinimui ir valstybės sienos gynybai pasienio ruože tarp Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos pasitelkti Lietuvos kariuomenę. Taip pat visu valstybinės sienos su Baltarusijos Respublika perimetru per kaip įmanoma trumpesnį laiką pastatyti fizinį gynybinį barjerą.
Parlamentarų manymu, būtina užtikrinti, kad nelegalios migracijos srautų organizatoriai, įskaitant Baltarusijos fizinius ir juridinius asmenis, būtų patraukti atsakomybėn, jiems būtų pritaikytos nacionalinės ir ES sankcijos, baudžiamasis persekiojimas, prireikus – inicijuoti nelegalios migracijos organizavimo ir skatinimo tarptautinį tyrimą.
Rezoliucijoje taip pat pažymima, kad užsieniečiai iš trečiųjų šalių, nelegaliai kirtę Lietuvos Respublikos sieną ir neturintys asmens tapatybę įrodančių dokumentų (išskyrus moteris su vaikais, nėščiąsias, neįgaliuosius ir vaikus iki 16 m.), kol nebus įrodyta kitaip, būtų traktuojami kaip vykdomos hibridinės atakos galimi aktyvūs dalyviai.
Seimo narių manymu, reikia inicijuoti informacinę kampaniją nelegalios migracijos kilmės šalyse, siekiant atgrasyti potencialius migrantus nuo dalyvavimo nusikalstamoje veikloje neteisėtai kertant Lietuvos Respublikos valstybinę sieną.
Rezoliucijoje pažymima, kad visi Lietuvos Respublikos sieną nelegaliai kertantys užsieniečiai iš trečiųjų šalių, neturintys teisinio pagrindo prašyti pabėgėlio statuso, būtų grąžinti į jų kilmės šalis, tuo tikslu pasinaudojant esamais arba pasirašant naujus susitarimus dėl readmisijos, būtinus jų grąžinimui.
Rezoliucijos projektą teikia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė, LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Sysas, Darbo frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas, Lietuvos regionų frakcijos seniūnas Jonas Pinskus bei Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.