Kastytis Stalioraitis. Pabėgėliai. Laikas skambinti visais varpais


Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Dabartinė migrantų krizė Lietuvos-Baltarusijos pasienyje sulaukia dėmesio ES valstybėse, bet ne tokio, kokio tikimės. Krito į ausis LRT RADIJUJE kalbėjusio (2021.07.26 10:05, laidos pavadinimas – Kaip gyvena „Auksinį liūtą“ parvežusios menininkės?)  Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės vadovo Mariaus Gursko pastebėjimas, kad kol kas Vokietijoje mažai kalbama apie šią mums opią problemą, matyt, todėl, kad 2015 m. pačią Vokietiją užplūdo maždaug milijonas pabėgėlių.

Pasidomėjau šia istorija.

2015 m. vos per keletą savaičių vadinamuoju Balkanų koridoriumi į Vokietiją atvyko 10 tūkst. žmonių. Daugelis jų iš pradžių buvo įstrigę Vengrijoje. Didesnė dalis Vokietiją pasiekusių pabėgėlių buvo iš Sirijos, tačiau nemažai atvyko ir iš Šiaurės Afrikos, Irako ar Afganistano.

A. Merkel įsileido juos į Vokietiją, nors, remiantis Dublino reglamentu, numatančiu, kad prieglobsčio prašytojai turi būti įregistruoti pirmoje saugioje Europos Sąjungos šalyje, į kurią atvyko, už šiuos žmones buvo atsakingos kitos ES valstybės. Vokietija pirmiausia leido pabėgėliams pereiti sieną, ir tik tada ėmėsi tikrinti prieglobsčio prašymų pagrįstumą.

2015 m. Vokietijoje dėl prieglobsčio kreipėsi beveik pusė milijono žmonių, dar 750 tūkst. prašymus pateikė 2016 m. Taigi viso – 1,25 mln. Tuometis Vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere visuomeniniam transliuotojui ARD pereitų metų rugpjūčio viduryje prisipažino, kad buvo akimirkų, kai „situacija tapdavo nebekontroliuojama“.

Jei kiekvieną parą Putinas mums pamėtės po šimtą „pabėgėlių“, iki metų pabaigos turėsime jų arti 20 000.

Vokietija turi 83 mln. gyventojų, Lietuva – 2,8 mln.

Nesunku paskaičiuoti, kad Vokietijoje pasiprašiusieji prieglobsčio 2015-2016 m.m. sudarė 1,5  %  viso gyventojų skaičiaus, Lietuvoje per pusmetį –  0,7 %.

Tad jeigu net Vokietija su savo ekonominiais finansiniais resursais pripažino, kad buvo akimirkų, kai „situacija tapdavo nebekontroliuojama“, tai ką jau kalbėti apie mus.

Migrantai. Piešinys. Slaptai.lt nuotr.

Be to, akivaizdus esminis skirtumas. Vokietija neturi valstybinės sienos nei su Rusija, nei su Baltarusija, šalia jos sienų nenumatomi bendri Rusijos ir Baltarusijos kariniai manevrai.

Teisus mūsų UR ministras Gabrielius Landsbergis. Darome ką galime, bet reikalingas maksimalus ES įsitraukimas ardant nelegalios migracijos maršrutus per Turkiją ir Iraką.

Bet ir to maža. Putinas, kuris turi savo agentūrą kariaujančiame Afganistane, parūpins mums jau tikrų, prieglobsčio reikalingų, pabėgėlių ir iš ten.

2021.07.26; 17:30

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.