Viskonsino valstijoje paskelbta nepaprastoji padėtis. EPA-ELTA nuotr.

Po smurtinių protestų, kilusių dėl policininkų šūvių į juodaodį amerikietį, JAV Viskonsino valstijoje paskelbta nepaprastoji padėtis.
 
Gubernatorius Tony‘is Eversas kartu nurodė sustiprinti Nacionalinės gvardijos gretas Kenošos mieste. Jis pabrėžė, kad yra riba tarp taikaus protesto ir riaušių, keliančių grėsmę šeimoms ir parduotuvėms.
 
Daugelis ginčytiną policijos akciją prieš afroamerikietį Jacobą Blake‘ą laiko naujausiu rasizmo ir policijos smurto JAV pavyzdžiu.
 
29 metų šeimos tėvas sekmadienį Kenošoje buvo sunkiai sužeistas į nugarą, kai į jį šūvius paleido policija.
 
Vaizdo įraše matyti, kaip J. Blake‘as eina prie savo automobilio, o paskui jį seka du ginkluoti policininkai. Vienas ginklas nukreiptas į vyro nugarą. Kai J. Blake‘as atidaro automobilio dureles ir pasilenkia, pasigirsta šūviai. Šeimos advokato duomenims automobilyje sėdėjo J. Blake‘o vaikai, kurių amžius – treji, penkeri ir aštuoneri metai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.26; 12:17

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė teigia, kad reikia nusiteikti, jog neramumai Baltarusijoje užsitęs.
 
Komentuodama trečią savaitę besitęsiančius Baltarusijos pilietinės visuomenės protestus, raginančius trauktis brutalias represijas prieš šalies piliečius naudojantį Aliaksandro Lukašenkos režimą, A. Skaisgirytė tvirtina, kad politinė krizė kaimyninėje valstybėje tampa lėtine, ilgai užsitęsti galinčia krize.
 
„Manau, kad mes išeina į tą fazę, kuomet yra lėtinė krizė. Reikia nusiteikti, kad tai nebus labai greitas sprendimas“, – „Žinių radijui“ teigė prezidento patarėja.
 
„Viskas priklauso nuo Baltarusijos visuomenės: kiek ši visuomenė eis iki galo, kad pagaliau taptų laisva“, – pridūrė ji.
 
Kartu A. Skaisgirytė pakomentavo ir A. Lukašenkos pastaruoju metu aktyviai skleidžiamą agresyvią retoriką NATO atžvilgiu bei groteskišką pasirodymą su automatu „Kalašnikov“ rankose. Patarėjos teigimu, tokiu būdu A. Lukašenka ne tik siunčia žinutes Baltarusijos piliečiams ir tarptautinei bendruomenei, tačiau kartu konstruoja ir menamus išorės priešus.
 
„Tokioje situacijoje šios valstybės faktinis vadovas tiesiog ieško priešų užsienyje. Todėl jo retorika labai aiški: NATO grasina, NATO šalia Baltarusijos sienos rengia mistines pratybas, kad kažkokie vadovai inicijuoja neramumus Baltarusijoje. Ši retorika, kurią mes jau ne kartą esame girdėję, šiuo atveju dar labiau sustiprėjo“, – teigė prezidento patarėja.
 
Demonstratyvų A. Lukašenkos pasirodymą su automatu rankose, aiškino A. Skaisgirytė, galima įvertinti kaip nevykusį bandymą sustiprinti šį įspūdį.
 
„Jo įvaizdis – karinė uniforma su automatu, taip pat jaunuolis (A. Lukašenkos sūnus – ELTA), aprengtas atitinkamai, yra skirtas sustiprinti įspūdį, kad šalį puola. Bet aš nežinau, ar įmanoma šiais laikais taip paprastai apkvailinti (visuomenę – ELTA): socialiniuose tinkluose yra pilna kitokios informacijos“, – samprotavo A. Skaisgirytė, pridurdama, kad faktinio valstybės vadovo pasirodymas su automatu rankoje, ko gero, yra žinutė tiek Baltarusijos piliečiams, tiek užsienio valstybėms.
 
„Tai buvo žinutė ir saviems, ir užsieniui: užsieniui – nesikiškite, o saviems – žiūrėkite, užsienis puola, reikia gintis“, – pastarojo savaitgalio A. Lukašenkos pasirodymą komentavo A. Skaisgirytė.
 
A. Lukašenka pasirodė su neužtaisytu automatu rankoje
 
Sekmadienį Minsko centre susirinko dešimtys tūkstančių prieš A. Lukašenkos režimą protestuojančių baltarusių. Tuo metu virš Minsko, kur vyko didžiulės demonstracijos, pastebėtas sraigtasparnis. Žiniasklaida paskelbė, kad juo skrido prezidentas Aliaksandras Lukašenka.
 
Viešojoje erdvėje taip pat paplito įrašas, kuriame matyti, kaip iš jo išlipa ginkluoti vyrai, o vienas jų – A. Lukašenka su automatu „Kalašnikov“ rankose. Vaizdo įraše pastebėtas ir karine uniforma vilkintis A. Lukašenkos sūnus.
 
A. Lukašenka kaltina Vilnių ir Varšuvą dėl neramumų kurstymo
 
Lankydamasis Gardine surengtame šalininkų mitinge, Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka pareiškė, kad „neramumus“ šalyje kursto užsienio valstybės, o kurstytojos neva yra Lietuva ir Lenkija.
 
Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.

A. Lukašenka taip pat perspėjo kaimynines šalis, įskaitant Lietuvą, kad jos gali sulaukti „atitinkamo atsako“ iš Baltarusijos ir Rusijos valstybės.
 
„Tie, kurie visa tai koordinuoja, sėdi užsienyje, kaimyninėse šalyse. Būtent juos noriu perspėti: tai ne tik mūsų siena. Tai yra Sąjunginės valstybės (Baltarusijos su Rusija) siena ir KSSO (Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos) siena. Ir atsakas bus atitinkamas: Baltarusijos piktnaudžiautojams neatiduos“, – teigė A. Lukašenka.
 
Paskelbė aukščiausią kovinę parengtį
 
Tariamas Baltarusijos vadovas savaitgalį taip pat pareiškė, kad prie šalies sienų yra užfiksuotas NATO pajėgų „rimtas judėjimas“, todėl, pasak jo, Baltarusijoje įvedama aukščiausio lygio kovinė parengtis.
 
Jis nurodė imtis „pačių griežčiausių priemonių“ ir užkirsti kelią bandymams nuversti jo režimą.
 
„Akivaizdu, kad vidaus politinė situacija mūsų šalyje yra kurstoma planuojant spalvotąją revoliuciją“, – A. Lukašenką cituoja valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.
Aliaksandras Lukašenka rimtai išsigandęs. EPA – ELTA nuotr.
 
A. Lukašenkos teigimu, Baltarusijos kariuomenė turi „imtis pačių griežčiausių priemonių, kad apsaugotų mūsų šalies teritorinį vientisumą“. 
 
ELTA primena, kad demonstracijos Baltarusijoje prasidėjo po rugpjūčio 9 d. vykusių prezidento rinkimų, kuriuose neva 80,1 proc. balsų atiteko 26 metus šalį valdančiam A. Lukašenkai.
 
Oficialiais duomenimis, opozicijos atstovė Sviatlana Cichanouskaja buvo antra su 10,12 proc. balsų, tačiau ji rezultatų nepripažino. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją dėl savo saugumo išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
 
Suklastoti rinkimai šalyje sukėlė protestų bangą, kuri tęsiasi iki šiol. Kilusius protestus valdžia malšino smurtu, kurių metu keli žmonės žuvo ir buvo sulaikyti tūkstančiai, pranešama apie kankinimus sulaikymo įstaigose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.25; 11:50

Rusijos miškų tarnyba pranešė, kad, šeštadienio duomenimis, šalies šiaurės laukinėje gamtoje liepsnoja beveik trys šimtai miškų gaisrų, kuriuos bandoma suvaldyti ir sprogmenimis, ir debesų sėja.
 
Nuo sausio Sibire fiksuojami neįprastai šilti orai ir itin maža dirvožemio drėgmė prisidėjo prie praėjusių metų vasarą regioną siaubusių miškų gaisrų įsiliepsnojimo, šią savaitę sakė Europos Sąjungos klimato stebėsenos agentūra.
 
Nuo birželio Sibire ir kai kuriose Aliaskos dalyse daugėja ir intensyvėja miško gaisrai. Agentūra teigė, kad šį mėnesį į atmosferą išmesta didžiausia anglies dioksido mėnesinė norma – 59 mln. tonų – nuo duomenų rinkimo pradžios 2003 metais.
 
Rusijos miškų saugos tarnyba teigė bandanti suvaldyti 136 gaisrus, išsidėsčiusius didesniame nei 43 tūkst. hektarų plote. Tarnybos teigimu, gaisrininkai gaisrų suvaldymui naudoja sprogmenis ir tam, kad paskatintų lietų, debesis sėja sidabro jodidu.
 
Tačiau kitus 159 gaisrus imta laikyti pernelyg nutolusiais ir kainuosiančiais pernelyg daug lėšų. Anot tarnybos, šiuo metu tose vietovėse, kur buvo nutraukta ugniagesių veikla, liepsnoja 333 tūkst. hektarų plotas.
 
Šiuo metu liepsnojančios teritorijos plotas, lyginant su praėjusia savaite, yra mažesnis. Tarnyba tuomet skelbė, kad pleška 2 mln. hektarų plotas.
 
Nuo birželio vidurio Rusijos šiauriniame Sibiro regione ir už Šiaurės poliarinio rato ribų fiksuojami precedento neturintys karščio rekordai.
 
Rusijos orų tarnybos ekspertas Romanas Vilfandas sakė, kad šiaurės pusrutulyje padaugėjo debesis ir lietų išsklaidančių anticiklonų. Arktyje vasaromis saulė nenusileidžia už horizonto, o tai reiškia, kad saulės šviesa Žemės paviršių kaitina visą parą ir padidina gaisrų riziką, teigė jis.
 
Ketvirtadienį Rusijos orų tarnyba teigė, kad šiemet miškų gaisrai per tą patį laikotarpį kaip ir praėjusiais metais apėmė 9,6 proc. didesnį žemės plotą.
 
Naujos palydovų nuotraukos šeštadienį parodė, kad didžiausi gaisrai siautėja Rusijos retai apgyvendintame ir su Arkties vandenynu besiribojančiame Jakutijos regione.
 
Gelbėjimo tarnybos regione, kuriame temperatūros stulpeliai nenusileidžia žemiau nei 30 laipsnių Celsijaus, beveik visą šią savaitę bandė numalšinti netoli vienos naftos saugyklos siautėjusį gaisrą. Penktadienį jos paskelbė, kad nebeliko pavojaus apgyvendintoms vietovėms.
 
Regione liepos 2 dieną dėl miškų gaisrų buvo paskelbta nepaprastoji padėtis. Jakutijos gubernatorius teigė, kad gaisrus sukėlė „sausa perkūnija“.
 
Palydovų duomenis analizuojanti Rusijos „Greenpeace“ miškų programa šeštadienį teigė, kad nuo 2020 pradžios miškų gaisrai paveikė 9,26 mln. hektarų plotą, dydžiu aplenkiantį Portugaliją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.02; 10:24

Estijos premjeras Juris Ratas. EPA – ELTA nuotr.

Estijos ministras pirmininkas Juris Ratas nuo kovo 13 d. iki gegužės 17 d. trukusios nepaprastosios padėties laikotarpiu mėnesį gyveno atskirai nuo savo šeimos narių, kad jų neužkrėstų koronavirusu. Jis tai papasakojo antradienį interviu laikraščiui „Eesti Ekspress“.
 
„Aš pats koronaviruso nebijojau, bet, kad apsaugočiau šeimą, nusprendžiau maždaug keturioms savaitėms išvažiuoti iš namų“, – sakė J. Ratas. „Buvo akivaizdu, jog galiu užsikrėsti virusu, kadangi aš neišvengiamai kontaktuoju su daugybe žmonių“, – paaiškino premjeras.
 
Anot Estijos vyriausybės vadovo, jis tris kartus per savaitę atnešdavo į namus krepšį su produktais ir palikdavo jį prie durų. Su vaikais, žmona ir mama visą tą laiką jis bendravo tik vaizdo ryšiu.
 
„Man neteko atlikti testo dėl koronaviruso, – sakė J. Ratas. – Aš vartojau daug vitaminų C ir D, valgiau daug imbierų ir česnakų“.
 
Kaip pabrėžė Estijos premjeras, šalis galės galutinai grįžti prie normalaus gyvenimo tik po to, kai bus sukurta vakcina nuo koronaviruso.
 
Gegužės 7 d. J. Ratas pareiškė, kad vyriausybė ruošiasi galimai antrajai koronaviruso plitimo bangai. Šalyje nuo kovo 13 d. iki gegužės 17 d. dėl pandemijos galiojo nepaprastosios padėties režimas. Estijoje iki šiol kronavirusu užsikrėtė 1 791 žmogus, mirė 64 infekuotieji.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.20; 02:00

Estijos sostinė Talinas. Slaptai.lt nuotr.

Estijoje dėl koronaviruso protrūkio įvesta nepaprastoji padėtis nebus pratęsiama, jos galiojimas baigsis sekmadienio vidurnaktį, pranešė Estijos vyriausybė.
 
Fizinio atstumo reikalavimai, įvesti kovo viduryje paskelbto karantino metu, bus palaipsniui švelninami ir keičiami rekomendacijomis.
 
„Tai reiškia, kad nepaprastoji padėtis nutraukiama, tačiau kai kurie apribojimai liks galioti. Tai svarbu, norint išvengti ligos protrūkio atsinaujinimo“, – teigė Estijos premjeras Juris Ratas.
 
Estijoje COVID-19 liga diagnozuota 1 770 žmonių, iš jų 63 mirė. Nuo balandžio pabaigos šalyje švelninami kai kurie karantino apribojimai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.18; 05:30

Bulgarijoje pastarąją parą užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius padidėjo 90 žmonių – 8,3 procento palyginti su ketvirtadieniu. Tai – rekordinis rodiklis nuo epidemijos pradžios šalyje. Bendras infekuotųjų skaičius išaugo iki 1 171 žmogaus, tarp jų – 129 medikai.
 
Šiuos duomenis penktadienį per spaudos konferenciją pateikė Bulgarijos operatyvinio kovos su koronaviruso plitimu štabo viršininkas Vencislavas Mutafčijskis.
 
„Hospitalizuota 270 infekuotųjų, iš jų 37 gydomi intensyviosios terapijos skyriuose. Šalyje nuo koronaviruso padarinių mirė 52 žmonės, iš jų du – pastarąją parą. Pasveiko 193 žmonės“, – pranešė jis.
 
„Smarkus užsikrėtusiųjų skaičiaus padidėjimas tikriausiai susijęs su Velykų šventimu, kai buvo masiškai pažeidinėjamas socialinis atstumas. Artėja gegužės šventės, ir šalyje susiklosčiusi padėtis verčia nerimauti, juk apribojimai Bulgarijoje liberaliausi Europoje, duok Dieve, kad tai neatsisuktų prieš mus“, – sakė pareigūnas
.
Pirmieji infekcijos atvejai Bulgarijoje buvo užfiksuoti kovo 8 d., nuo kovo 13 d. šalyje galioja nepaprastoji padėtis.
 
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugumą pasaulio šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.24; 12:00

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pareiškė susirūpinimą dėl nepaprastosios padėties koronaviruso akivaizdoje įstatymo, kuriuo premjerui nacionalistui Viktorui Orbanui suteikiamos perteklinės galios.
 
Nors U. von der Leyen pabrėžė, kad ES valstybės privalo imtis nepaprastųjų priemonių kovai su COVID-19 vykdyti, EK pirmininkė taip pat sakė: „Man nerimą kelia tai, kad kai kuriomis priemonėmis peržengiamos visos ribos, esu ypač susirūpinusi dėl situacijos Vengrijoje“.
 
Vengrijos parlamentas, kuriame V. Orbano valdančioji partija turi daugumą, balsavo už tai, kad neribotą laiką premjerui Viktorui Orbanui būtų suteikta įstatymų leidybos teisė.
 
Pagal naują įstatymą, informaciją, kurią valdžia laiko melagingomis naujienomis arba iškreiptais faktais, viešinantiems asmenims grės kelerių metų kalėjimo bausmė.
 
Vengrija ketvirtadienį atmetė ES valstybių kritiką dėl demokratiniams principams prieštaraujančių priemonių ir kaltinimus pavadino „raganų medžiokle“.
 
„Mus ne tik kritikuoja, tapome politinės raganų medžioklės ir žiaurios šmeižikiškos kampanijos objektu“, – tviterio paskyroje paviešintame vaizdo įraše teigė Vengrijos vyriausybės atstovas Zoltanas Kovacsas, Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen pareiškus nerimą dėl nepaprastosios padėties sprendimų šalyje.
 
U. von der Leyen reakcija yra tipinis politikų taikomų dvigubų standartų pavyzdys“, – teigė Z. Kovacsas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.03; 00:30

Lietuvos Seimas. Slaptai.lt nuotr.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė pataisoms dėl leidimo įgaliotai institucijai ekstremalios ar nepaprastosios situacijos metu leisti stebėti kai kurių asmenų buvimo vietą ir srauto duomenis.
 
„Už“ balsavo 76, „prieš“ buvo 19, susilaikė 28 parlamentarai.
 
 „Įstatymo projektu siekiama užtikrinti visuomenės saugumą ypatingų situacijų metu, kai, norint efektyviai suvaldyti kylančias grėsmes ir užkirsti kelią tam tikrų rizikų pasireiškimui, yra būtina stebėti faktinę asmenų, kurių judėjimas apribotas, buvimo vietą arba jų judėjimą ir taip užtikrinti karantino režimo metu nustatytų asmenų izoliacijos taisyklių laikymąsi“, – Seime antradienį sakė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
 
„Projekto tikslas – sudaryti teisines prielaidas ypatingais atvejais valstybės institucijoms gauti iš elektroninių ryšių operatorių duomenis apie asmenų, kurų judėjimas apribotas, buvimo vietą arba jų judėjimą“, – kalbėjo ministras.
 
Liberalas Simonas Gentvilas sakė, kad šiuos tikslus galima įgyvendinti kitomis priemonėmis – pavyzdžiui, mobiliąja programėle.
„Galima į kiekvieno hospitalizuoto arba karantinuoto asmens mobilųjį nurodyti, kad jis įsidiegtų mobiliąją aplikaciją, per kurią bet kada galėtų valstybės tarnybos patikrinti vietą, atpažinti veidą. Šiuo atveju jūs visų Lietuvos žmonių privatumą perleidžiate net ne Vyriausybei, bet Ekstremalių situacijų komisijai. Tai yra ekstremali situacija, bet priemonės, kurias šiandien Vyriausybė taiko, yra perdėm plačios“, – sakė S. Gentvilas.
 
Tačiau J. Narkevičius tikino, kad duomenų rinkimas bus nukreiptas tik į tuos žmones, kuriems yra privaloma saviizoliacija.
 
„Antras dalykas – prieš teikiant įstatymo projektą išnagrinėjome visas esamas galimybes, kad esant reikalui būtų galima stebėti ir gauti informaciją apie asmenų buvimo vietą. Tačiau, kadangi operatoriai yra privatūs juridiniai asmenys ir dėl kitų priežasčių, praktiškai įgyvendinti tai nepakankama”, – sakė J. Narkevičius.
Jaroslavas Narkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Tuo metu Mišrios Seimo grupės narys Andrius Mazuronis sakė, kad siūlomomis pataisomis bus įtvirtintas visuotinis žmonių sekimas ir pažeistas žmonių privatus gyvenimas karantino sąlygomis. Susisiekimo ministras su tuo nesutiko.
 
„Kalbant apie jūsų logiką, viskas turi būti remtasi sąmoningumu. Jeigu žmogus yra sąmoningas, tai jis nesiburia daugiau nei leistina, nedalyvauja tam tikruose renginiuose, būna saviizoliacijoje, nekelia grėsmės. Tada turėtume ne tokį užsikrėtusių skaičių, o mažesnį. Ekstremalioji situacija ir yra tam ekstremalioji, kad turėtume įgalinimus užtikrinti kitų asmenų saugumą”, – kalbėjo susisiekimo ministras.
Konservatorius Andrius Kupčinskas sakė, kad įstatymu sulyginama nepaprastoji ir ekstremalioji situacijos bei karantinavimas.
Stebėjimas. Žiūronai. Slaptai.lt
 
„Mano įsitikinimu, ekstremalios situacijos atveju bei karantinavimo atveju užtektų GPS vietos nustatymo duomenų. Dabar jūs teikiate ne tik siūlymą dėl vietos nustatymo duomenų, bet ir srauto duomenų. Srauto duomenų teikimas yra kur kas daugiau ir yra kišimasis į žmogaus asmeninį gyvenimą. Tai ir elektroninio pašto laiškai, ateinantys dokumentai ir t.t.”, – sakė A. Kupčinskas.
 
Tačiau J. Narkevičius sakė, kad tokių priemonių imamasi dėl piliečių saugumo.
 
Susisiekimo ministerija siūlo keisti įstatymą, numatant teisę Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos įgaliotai institucijai gauti asmenų vietos nustatymo duomenis ar srauto duomenis, kai, kaip teigiama dokumentuose, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir asmenų sveikatą karo, nepaprastosios padėties, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar teritorijų karantino metu, būtina stebėti asmenų buvimo vietą ar jų judėjimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.31; 00:30

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad Lietuvoje kariuomenė yra pasiruošusi didinti įsitraukimą į koronaviruso krizės suvaldymą. Pasak jo, jau dabar galima naudotis kariuomenės resursais, o prireikus, tikslino premjeras, kariuomenė galėtų būti pasitelkta ir tam tikrų objektų ar lokalizuotų zonų apsaugai. Kartu, akcentuoja S. Skvernelis, įtraukiant į krizės suvaldymą kariuomenę, bus griežtai laikomasi įstatymų – kariuomenė, pasak jo, atliks tik paramos funkciją.
 
„Mes matome jų (kariuomenės – ELTA) infrastruktūros panaudojimą – palapinių, kariuomenė turi ir mobilią ligoninę. Pasiruošimas yra ir, pagal situacijos pokytį, mes vis daugiau įtraukiame visų tarnybų, tarp jų ir kariuomenės, resursus. Jei reikės, tai bus daroma iki maksimalaus skaičiaus“, – laidoje „Delfi dėmesio centre“ teigė premjeras.
 
Ministras pirmininkas tikino, kad kariuomenės pasitelkimas suvaldant krizę neperžengs įstatymuose numatytų ribų.
 
„Pirmiausia kalbu apie panaudojimą viešosios tvarkos užtikrinimui ir tam tikrų objektų apsaugai – jeigu to reikėtų. Šiandien Lietuvos teritorijoje yra paskelbtas karantinas, bet gali atsirasti kokių nors lokalių zonų, kada reikėtų fiziškai blokuoti patekimą į vieną ar kitą miestą – tai tada jie (kariuomenės pajėgumai – ELTA) būtų panaudojami. Tačiau, pabrėžiu, tik kaip paramos funkcija. Šiuo metu nėra nepaprastosios padėties, nėra karo padėties. Kariuomenės pasitelkimas yra labai aiškiai reglamentuotas, ir tos funkcijos, kurios yra numatytos taikos metu, jos yra vykdomos ir bus vykdomas neperžengiant įstatymo ribų“, – teigė premjeras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.27; 00:30

Česlovas Iškauskas, teksto autorius. Slaptai.lt nuotrauka

Puota maro metu – taip apibrėžčiau kai kurių politikų ir šiaip visuomenės veikėjų, kartais net labai garsių, norą pelnyti politinių taškų ar pasirodyti itin nuovokiais, „liapsusus“ (žinau, šis žodis lietuvių kalboje nevartotinas ir reiškia „didelę žioplą kalbos ar logikos klaidą“).

Antai, konservatorių ir opozicijos lyderis G. Landsbergis, kurio politinį kursą šiaip palaikau, staiga iškišo galvą iš ambrazūros ir leptelėjo, kad reikia „keisti vadovaujančius žmones, KAM ministrą Karoblį paskirti operacijų centro vadovu vietoj Verygos, laboratorijos vadovas Zimnickas turi trauktis, Vyriausybės vadovas pripažinti, kad buvo klaidų ir svarbiausia – nustoti meluoti“…

Nei daugiau, nei mažiau – pakeisti, nuimti, likviduoti!

Motyvas? Reagentų ir apsaugos priemonių įsivežimo operacija labai pavėlavo, dėl to kenčia tauta, ypač medikai, ir plečiasi viruso pažeistos zonos. Dėl to kaltas Sveikatos apsaugos ministras. Priedo – dar ir laboratorijos vedėjas. Ir, žinoma, premjeras, kuris dėl žinomų priežasčių nėra ypač viešas asmuo šiuo metu. Girdi, JAV ir Vokietija „įsigyja viską, kas yra pagaminama“…

Opozicijos lyderiui neįdomu, kad, kilus protrūkiui Uhane, dar niekas negalėjo tiksliai numatyti pandemijos bangos ir iš anksto užsakyti milijonus reagentų ir apsaugos priemonių. ES siūlė pirkti reagentus drauge, bet, pateikus paraiškas, jos buvo peržiūrimos pagal neaiškius kriterijus, matyt, pagal tai, kaip bendrijos šalyse sparčiai plinta virusas ir valstybių gyventojų skaičių. Ne vieną kartą buvo kartota, kad visos užkrėstos šalys dalyvauja pirkimuose, ir Lietuva čia negali prilygti JAV ar Vokietijai.

Medikas Vytautas Kasiulevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prie opozicijos prisijungia Medikų sąjūdžio vadovė, reikalaujanti – pati nežinodama ko – lyg nepaprastosios padėties, lyg karinio valdymo, lyg visa ko uždraudimo…

A.Veryga, kuris praėjusį savaitgalį trumpam buvo gavęs atopūtį, LRT radijui sako, kad nesiveržia niekam vadovauti, ir opozicijos lyderį ragina nepolitikuoti, artėjant Seimo rinkimams spalį.

Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Aišku, G. Landsbergiui yra daug pritariančių. Pastaruoju metu labai populiarūs tapo medicinos mokslininko Vytauto Kasiulevičiaus pasisakymai. Iš tiesų, ramus, dalykiškas ir gana kritiškas mediko tonas negali nepatraukti.

Bet štai jis imasi mesijo vaidmens ir didžiuojasi, neva anksčiau perspėjęs, kad įtariamų pagavus virusą skaičius Lietuvoje netrukus pasieks 500… Na, pranašo nuopelnas čia nedidelis. Koronaviruso šuolis po pasaulį tik auga.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Bet jis antrina opozicijai ir siūlo, kad vadovauti COVID-19 operacijai Lietuvoje turi kariškis, turintis karinių operacijų ir jų planavimo patirties. Medikai – tik jo pagalbininkai. Vadinasi, vietoj A. Verygos geriau R. Karoblis, vietoj S. Čaplinsko – dar koks pulkininkas su „partupėja“. „Politikai, viceministrai, lengvos karjeros profesūra turi aplenkti šią zoną ir užsiimti savo reikalais…“ – rašo jis „Facebook“ paskyroje.

Gerą atsaką tokiems pasiūlymams paskelbė apžvalgininkai Audrius Bačiulis ir Vytautas Sinica. Jie tikina, kad kiekvienas turi daryti tai, ką gerai išmano. Lietuvoje neįvesta nepaprastoji ar karo padėtis, kai paralyžiuojama visa ūkinė veikla, įvedama komendanto valanda ir gatvėse pasirodo automatininkai. Kariškiai jau dabar teikia medikams pagalbą. Pastarieji iš tiesų dirba titanišką darbą, ir juos nustumti už nugarų generolams – reikštų perversmą krizės metu. Ne veltui profesorių V. Kasiulevičių šio įrašo autoriai vadina „Dvaro mediku“ (jis yra Grybauskaitės ir Skvernelio asmeninis gydytojas). Žiūrėk, ir pats profesorius įsmuks į kokį postą…

Visas šis biurokratinis erzelis tik įpila žibalo į ugnį. Sunkiu metu reikalinga rimtis, o ne postų perstumdymai, į gatves išvedant kariuomenę. Tai sukeltų dar didesnę įtampą visuomenėje. O gal kažkas nori pasinaudoti koronavirusu artėjant rinkimams? Jeigu jie iš viso įvyks…

2020.03.23; 12:30

Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Pirmadienį Seimo valdyba ketina svarstyti Seimo opozicijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio siūlymą dėl nepaprastosios padėties šalyje įvedimo.
 
Praėjusią savaitę valdybos posėdyje kalbėjęs Seimo opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis suabejojo, ar Vyriausybė, paskelbdama karantiną, neviršijo savo įgaliojimų, pavyzdžiui, dėl asmens teisių, verslo suvaržymo.
 
Todėl jis pasiūlė atsiklausti teisininkų ir padiskutuoti Seimui, ar apskritai nereikėtų skelbti nepaprastąją padėtį valstybėje.
 
„Mes gavome Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Vyriausybės teisininkų paaiškinimus. Manau, kad pasitarsime, koks kelias turėtų būti, nes niekas nenori, kad valstybei būtų blogiau, o nori, kad būtų geriau. Asmeniškai manau, kad ir šitoje situacijoje, esant karantino sąlygoms, Vyriausybė viską pajėgia daryti taip, kaip reikalinga. Iš tikrųjų mes pasitarsime šiuo klausimu taip pat“, – Eltai sakė Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė.
Prof. Vytautas Sinkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Kaip ELTA jau skelbė, vienas iš Konstitucijos kūrėjų, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius teigia, kad Lietuvoje nėra tokios situacijos, jog reikėtų Seimui skelbti nepaprastąją padėtį.
 
„Pagal Konstituciją nepaprastoji padėtis gali būti įvesta tik tais atvejais, kai iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ir visuomenės rimčiai (144 str.). Tokios situacijos Lietuvoje nėra, vadinasi, nepaprastoji padėtis negali būti įvesta, – Eltai yra sakęs V. Sinkevičius.
 
Pasak jo, Vyriausybė paskelbė karantiną pagal Užkrečiamųjų ligų įstatymą, kurį pats Seimas ir yra priėmęs.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.23; 00:30

Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad šiuo metu opozicijos lyderio pareigas einančio konservatorių pirmininko Gabrieliaus Landsbergio užuominos apie galimybę valstybėje įvesti nepaprastąją padėtį neturi pagrindo. Pasak jo, tai tik priemonė, kurios G. Landsbergis griebėsi savo matomumui didinti.
 
R. Karbauskis savo socialinio tinklo „Facebook“ įraše pateikė aiškinimą, kodėl, jo nuomone, siūlymas įvesti nepaprastąją padėtį yra netinkamas. Jo teigimu, nepaprastoji padėtis gali būti įvedama tik esant tam tikroms sąlygoms. O tokių, akcentuoja R. Karbauskis, šiuo metu nėra.
 
„Nepaprastoji padėtis pagal įstatymą gali būti įvedama tik tada, kai yra šios sąlygos: dėl valstybėje susidariusios ekstremalios situacijos ar krizės kyla grėsmė Lietuvos konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus kitų, mažiau žmogaus teises ribojančių, priemonių. Būdami dėkingi visuomenei už susiklausymą, rimtį ir rūpinimąsi silpniausiais jos nariais, galime konstatuoti, kad tokių sąlygų paskelbti nepaprastajai padėčiai, kurios ima reikalauti opozicija, nėra“, – feisbuke rašo „valstiečių“ lyderis.
 
„Antra, nesant nepaprastosios padėties sąlygų, jos įvedimas lemtų, kad žmogaus teisės imamos riboti be jokio pagrindo: nepaprastoji padėtis reikštų, kad laikinai gali būti apribojamos teisės ir laisvės, nurodytos Konstitucijos 22, 24, 25, 32, 35 ir 36 straipsniuose“, – pridūrė R. Karbauskis.
 
Politiko teigimu, įvedus nepaprastąją padėtį, būtų varžomas žmogaus privatus gyvenimas, leidžiant kontroliuoti asmens susirašinėjimus ir pokalbius telefonu, neužtikrinamas būsto neliečiamumas, ribojama žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus. Galiausiai, pridūrė jis, būtų ribojama piliečių teisė burtis į partijas ir asociacijas, įvedama komendanto valanda.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Tai milžiniški teisių ir laisvių apribojimai, kurių įvedimas be pagrindo – t. y. be grėsmės konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai – ir net neišnaudojus kitų ekstremalios situacijos suteiktų priemonių, ne tik kad teisiškai neįmanomas, bet demokratinėje visuomenėje – ir nepriimtinas diktatūros pavyzdys. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga tam nepritaria. Nerasdami nei teisinio, nei loginio tokių opozicijos reikalavimų paaiškinimo, kviečiame atsisakyti pigaus politikavimo, politiniu prioritetu padarant konstruktyvų, o ne destruktyvų, elgesį bei bendrą darbą užtikrinant Lietuvos žmonių gerovę ir interesus“, – rašo R. Karbauskis.
 
Pateikęs argumentus, R. Karbauskis kelia klausimą – kodėl G. Landsbergis užsiminė apie tokią idėją.
 
Senoviškas pabūklas. Slaptai.lt nuotr.

„Paklauskime savęs, kodėl nepaprastosios padėties įvedimo, nors tam nėra teisinio pagrindo, nori opozicijos lyderis konservatorius G. Landsbergis ir dėl to kreipiasi būtent į Seimo valdybą, kur V. Pranckiečiui „padedant“ opozicija turi daugumą? Ar ne dėl to, kad siekia turėti specialiąją komisiją Seime, kurios galimybę numato nepaprastosios padėties įstatymas ir kurią jis galėtų panaudoti kalboms, politikavimui ir savo asmeniniam matomumui didinti? Visi suprantame, kad Vyriausybės darbas tokiu atveju būtų paralyžiuotas, – užsivėlus diskusijoms Seime, supolitizavus kovą su pandemija, operatyvus sprendimų priėmimas žlugtų, o dėl to nukentėtų žmonės. Tokio scenarijaus Lietuvai tikrai nereikia!“ – rašo politikas.
 
Antradienį Seimo valdybos posėdyje opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis suabejojo, ar Vyriausybė, paskelbdama karantiną, neviršijo savo įgaliojimų, pavyzdžiui, dėl asmens teisių, verslo suvaržymo. Politikas pasiūlė atsiklausti teisininkų ir padiskutuoti Seimui, ar apskritai nereikėtų skelbti nepaprastosios padėties valstybėje.
 
Planuojama, kad, gavus teisininkų išvadas, apie tai bus kalbama Seimo valdybos posėdyje, o prireikus, gali būti inicijuojamas ir Seimo plenarinis posėdis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.19; 11:20

AV prezidentas Donaldas Trumpas ketina penktadienį dėl naujojo koronaviruso plitimo paskelbti šalyje nepaprastąją padėtį. Tai pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi dviem šaltiniais.
 
Pasak agentūros, nepaprastosios padėties įvedimas leistų naudoti federalines lėšas teikiant pagalbą valstijoms ir municipalitetams.
Anksčiau JAV prezidentas savo tviteryje pranešė ketinąs penktadienį 15 valandą (21 valandą Lietuvos laiku) surengti Baltuosiuose rūmuose spaudos konferenciją, skirtą kovai su koronavirusu.
 
Naujojo koronaviruso Covid-19 sukelto susirgimo protrūkis buvo užfiksuotas praėjusių metų gruodžio pabaigoje Kinijos Uhano mieste, kuriame gyvena 12 milijonų žmonių. Pasaulio sveikatos organizacija kovo 11 d. pripažino jį pandemija. Be Kinijos, infekuotųjų rasta daugiau kaip 110-yje šalių.
 
Pasaulyje užsikrėtusiųjų skaičius viršijo 134 tūkstančius, daugiau kaip 5 tūkstančiai žmonių mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.14; 06:00
 
 

Latvijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Ketvirtadienį Latvijos vyriausybė nusprendė dėl naujo tipo koronaviruso plitimo grėsmės paskelbti šalyje nepaprastąją padėtį. Tai po ministrų kabineto posėdžio žurnalistams pranešė premjeras Krišjanis Karinis.
 
„Nepaprastoji padėtis galioja nuo sprendimo priėmimo iki balandžio 14 d., kad būtų apribotas Covid-19 plitimas“, – sakoma Latvijos vyriausybės nutarime.
 
Pasak K. Karinio, nuo kovo 13 d. iki balandžio 14 d. Latvijoje bus uždarytos visos mokyklos, bus mokomasi nuotoliniu būdu. Vaikų darželius galės lankyti tik tie vaikai, kurių tėvai galės patvirtinti, kad jie nesilankė naujojo koronaviruso paliestose šalyse ir nekontaktavo su tokiais asmenimis. Laikinai nutraukiama būrelių ir sporto sekcijų veikla.
 
„Nuo kovo 13 d. draudžiami visi vieši renginiai, susirinkimai, eitynės ir piketai, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip 200 žmonių“, – pareiškė premjeras.
 
Latvijos vyriausybė taip pat paragino šalies gyventojus susilaikyti nuo kelionių į užsienį. Anot K. Karinio, valdžia padarys visa, kad užkirstų kelią viruso plitimui. Bet valstybės siena nebus uždaryta.
 
Latvijoje iki šiol patvirtinta 16 užsikrėtimo naujo tipo koronavirusu atvejų, 15 žmonių užsikrėtė lankydamiesi užsienyje – Italijoje, Ispanijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje.
 
Naujojo koronaviruso Covid-19 sukelto susirgimo protrūkis buvo užfiksuotas praėjusių metų gruodžio pabaigoje Kinijos Uhano mieste, kuriame gyvena 12 milijonų žmonių. Pasaulio sveikatos organizacija kovo 11 d. pripažino jį pandemija. Be Kinijos, infekuotųjų rasta daugiau kaip šimte šalių.
 
Pasaulyje užsikrėtusiųjų skaičius viršijo 118 tūkstančių, apie 4,3 tūkstančio žmonių mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.13; 09:10

Čilės prezidentas Sebastiánas Piñera šeštadienį paskelbė šalies sostinėje Santjage nepaprastąją padėtį dėl protestų prieš metro bilietų pabranginimą, kurie virto riaušėmis.
 
„Brangūs tėvynainiai, dėl daugybės vandalizmo aktų prieš metropoliteno stotis aš paskelbiau nepaprastąją padėtį Santjago ir Čakabuko provincijose, taip pat Puente Alto ir San Bernardo komunose“, – pareiškė prezidentas vaizdo įraše, kuris buvo transliuojamas jo tviteryje.
 
Protesto akcijos, virtusios riaušėmis ir susirėmimais su policija, prasidėjo Santjage pirmadienį po to, kai važiavimo metro traukiniais kaina išaugo iki 850 pesų (1,08 euro). Ketvirtadienį paskelbtais policijos duomenimis, buvo sulaikyta daugiau kaip 130 žmonių.
 
Riaušininkai nusiaubė kelias metro stotis ir sudegino mažiausiai 10 autobusų.
 
Dėl protestų šį savaitgalį Santjago metro bus uždarytas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.19; 03:00

Ginklai. Šaudymo varžybos. EPA – ELTA nuotr.

Seimas pritarė Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir priėmė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą su pasiūlytomis pataisomis, suteikiančiomis teisę piliečiams nepaprastosios ar karo padėties atveju disponuoti teisėtai įgytais ginklais ir šaudmenimis – nuosavybė bus ribojama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka.

Prezidentės teigimu, negali būti varžoma tautos ir kiekvieno piliečio teisė priešintis agresoriui, okupantui ir bet kam, kas prievarta kėsintųsi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką.

Pagal priimtą Prezidentės siūlymą, nepaprastosios, karo padėties metu ar paskelbus mobilizaciją ginklai bei šaudmenys bus paliekami jų teisėtiems turėtojams ir galės būti laikinai paimami ar rekvizuojami tik išskirtiniais atvejais – jeigu tie ginklai ir šaudmenys bus reikalingi Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms arba bus informacijos, kad jie galės būti panaudoti nusikalstamoms veikoms daryti.

Konstitucijoje laiduojama kiekvieno piliečio teisė priešintis, todėl jo pasiryžimas ginti Lietuvos valstybę ginkluoto užpuolimo metu privalo būti skatinamas, o karo ar nepaprastosios padėties atveju turi veikti toks teisinis reguliavimas, kuris sukurtų vientisą, nuoseklią valstybės gynybos sistemą.

Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 94 tūkstančiai teisėtų ginklų savininkų, o civilinėje apyvartoje – apie 174 tūkstančiai ginklų.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba
 
2019.06.28; 06:50

JAV Kongresas pritarė biudžeto kompromisui, kuris leis išvengti naujo vyriausybės uždarymo. Po Senato ketvirtadienį ir Atstovų Rūmai aiškia balsų dauguma priėmė respublikonų ir demokratų suderėtą įstatymo projektą dėl valstybės biudžeto.

Už kompromisą balsavo 300 parlamentarų, 128 buvo prieš. Senatoriai įstatymo projektui ketvirtadienį pritarė 83 balsais už ir 16 prieš. Kad iki rugsėjo galiosiantis biudžeto įstatymas įsigaliotų, jį dar turi pasirašyti prezidentas Donaldas Trumpas.

Baltieji rūmai prieš tai pareiškė, kad D. Trumpas įstatymą pasirašys. Taip bus išvengta naujo vyriausybės uždarymo. Tačiau kartu prezidentas esą paskelbs nacionalinę nepaprastąją padėtį, kad užsitikrintų jo reikalaujamos sienos Meksikos pasienyje finansavimą. „Prezidentas vykdys savo pažadą pastatyti sieną, apsaugoti pasienį ir apginti mūsų nuostabią šalį“, – Vašingtone sakė vyriausybės atstovė.

Dabar Kongreso priimtas įstatymas nenumato lėšų sienos Meksikos pasienyje statybai – šiam projektui D. Trumpas reikalauja 5,7 mlrd. dolerių. Tačiau numatyti 1,37 mlrd. dolerių naujų tvorų tvėrimui. Ginčas dėl sienos sukėlė 35 dienas trukusį dalinį vyriausybės darbo uždarymą. Kad būtų išvengta naujo paralyžiaus, biudžetą priimti būtina iki penktadienio vidurnakčio.

D. Trumpo vyriausybės pareigūnai teigia, kad Kongreso jau paskirtos lėšos, galiojant nacionalinei nepaprastajai padėčiai, gali būti perskirstytos. Tada jos esą galėtų būti naudojamos kitiems nei pradžioje numatytiems tikslams, pavyzdžiui, sienos statybai.

Opozicijos lyderiai Atstovų Rūmuose ir Senate Nnacy Pelosi ir Chuckas Schmeris pareiškė, kad nepaprastosios padėties paskelbimas yra „antiįstatymiškas aktas“ ir „grubus piktnaudžiavimas“ prezidento pareigomis. D. Trumpas taip esą dar kartą pademonstruoja nepaisantis teisės.

Pasak N. Pelosi, tai, kas vyksta pasienyje su Meksika, neturi nieko bendra su nepaprastąja padėtimi. Esą bus vertinami visi variantai, kad būtų imtasi veiksmų prieš nepaprastąją padėtį, jei ji bus paskelbta. Tai gali būti ir teisiniai žingsniai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.15; 10:30

Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį užsipuolė dvipartinį Kongreso komitetą ir suabejojo jo gebėjimu užtikrinti finansavimą sienos JAV-Meksikos pasienyje, praėjus vos vienai dienai po to, kai komitetas pradėjo darbą, praneša „The Hill“.

D. Trumpas tviteryje parašė, kad respublikonai komitete „švaisto savo laiką“, nes demokratai neva „neduos pinigų žūtbūt reikalingos sienos statybai“.

Kartu JAV prezidentas patikino jau statantis sieną. „Aš jumis jau pasirūpinau. Siena jau yra statoma, vis tiek nesitikėjau pagalbos“, – pareiškė D. Trumpas, nepateikdamas jokių duomenų apie menamą sienos statybą.

D. Trumpo komentarai gali sukliudyti respublikonų įstatymų leidėjams, kurie šiuo metu bando susitarti su demokratais dėl pasienio saugumo, taip užkertant kelią dar vienam vyriausybės uždarymui, kuris, pasak paties prezidento iškelto termino, turės prasidėti vasario 15 d., jei susitarimas dėl sienos nebus pasiektas.

Demokratai trečiadienio komiteto susitikime pateiktame pasiūlyme neįtraukė finansavimo sienai, tačiau neatmetė galimybės skirti lėšų kitokiems fiziniams barjerams pasienyje su Meksika.

D. Trumpas praėjusį penktadienį pasirašė trijų savaičių vyriausybės finansavimo dokumentą, taip vėl atnaujindamas vyriausybės darbą. Tačiau ketvirtadienio pasisakymai rodo, kad D. Trumpas gali būti pasiryžęs paskelbti nepaprastąją padėtį šalyje, kuri leistų jam apeiti Kongresą ir pačiam skirti finansavimą nuo 2016 m. rinkimų kampanijos žadamai sienai.

Prezidento pranešimai tviteryje pasirodė po to, kai jis pakeitė naudojamus terminus. Pastarosiomis savaitėmis D. Trumpas tikino, kad pasienyje su Meksika užtektų plieninių virbų ar tvoros, bet ketvirtadienį D. Trumpas sugrįžo prie ankstesnės retorikos.

„Nuo šiol vadinkime visa tai sienomis ir užbaikime šiuos politinius žaidimus! Siena yra siena“, – tviteryje rašė D. Trumpas.

Tuo tarpu respublikonų įstatymų leidėjai, besitikintys pasirašyti susitarimą su demokratais, rinkosi „barjero“ terminą.

„Tai galėtų būti barjeras. Neturi būti siena“, – žurnalistams sakė Atstovų rūmų respublikonų mažumos lyderis Kevinas McCarthy’is.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.01; 03:00

Prancūzijoje – nauji „geltonųjų liemenių“ protestai. EPA-ELTA nuotr.

Prancūzija svarstys įvesti nepaprastąją padėti, siekiant užkirsti kelią didžiausių riaušių per pastarąjį dešimtmetį pasikartojimui. Pasak vyriausybės atstovo spaudai Benjamino Griveaux, vyriausybė ragina taikius protestuotojus sėsti prie derybų stalo, informuoja „Reuters“.

Šeštadienį grupės kaukėtų jaunų vyrų su metaliniais strypais ir kirviais kėlė neramumus Paryžiuje. Jaunuoliai padeginėjo automobilius ir pastatus.

„Turime svarstyti priemones, kurios užkirstų kelią tokiems incidentams ateityje“, – „Europe 1“ radijui sakė B. Griveaux.

Paklaustas apie galimą nepaprastosios padėties įvedimą, jis patikino, kad prezidentas, premjeras ir vidaus reikalų ministras sekmadienį susitiks ir aptars visas galimas priemones. „Akivaizdu, vyriausybė neleis, kad kiekvienas savaitgalis taptų smurto ritualu“, – tikino jis.

Protestai visoje Prancūzijoje prasidėjo lapkričio 17 d. Protestuotojai blokavo kelius į parduotuves ir gamyklas visoje šalyje.

Paryžiaus institucijų teigimu, agresyvios kraštutinės dešinės ir kraštutinės kairės grupuotės įsitraukė į „geltonųjų liemenių“ protestus Paryžiuje, sukeldamos riaušes. Tuo tarpu vidaus reikalų ministro Christophe’o Castanerio teigimu, dauguma sulaikytų riaušių dalyvių yra paprasti protestuotojai, kuriuos agresyviai elgtis pastūmėjo radikalių grupuočių atstovai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.02; 12:00

Prieš 25 metus, 1991 m. rugpjūčio 19-21 d. SSRS mėginta įvykdyti valstybinį perversmą. Jam žlugus, netrukus subyrėjo ir Sovietų Sąjunga; atsistatydino pirmasis ir paskutinis SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas. 

GKČP perversmininkai 1991-ųjų rugpjūčio 19-ąją kalba per Rusijos televiziją.
GKČP perversmininkai kalba per Rusijos televiziją. Visas pasaulis pamatė drebančias Janajevo rankas (išvakarėse posėdžiaudami kai kurie pučo veikėjai gerokai įkaušo, o SSRS ministras pirmininkas Pavlovas tiek padaugino, kad nepajėgė ateiti į konferenciją).

Pučo kurstytojai buvo Gorbačiovo reformų priešininkai – Valstybės saugumo komiteto (KGB), Gynybos ir Vidaus reikalų ministerijų vadovai, kiti aukšti komunistų partijos veikėjai, įkūrę neteisėtą Valstybinį nepaprastosios padėties komitetą (GKČP). 

2016-ųjų rugpjūčio 19-ąją Rusijos vyriausybinis laikraštis „Rosijskaja gazeta“ išspaudino anų ivykių 25-mečiui skirtą straipsnį, kuriame pučą pavadino tragikomedija ir farsu.

Iš tikrųjų juokai buvo menki: SSRS vadovą 73 valandoms atskyrė ne tik nuo pasaulio, bet ir nuo vadinamojo branduolinio lagaminėlio.

Juodas lagaminėlis įkandin prezidento

1992 metais išėjo didelio susidomėjimo sulaukusi knyga apie žlugusį pučą – „Kremliaus sąmokslas“. Jos autoriai – tuometis Rusijos Federacijos generalinis prokuroras Valentinas Stepankovas ir jo pavaduotojas Jevgenijus Lisovas pateikė GKČP veikėjams iškeltų baudžiamųjų bylų tyrimo išvadas.

Pirmąją pučo dieną SSRS valstybinė televizija ne pagal programą parodė baletą "Gulbių ežeras". 17 val. surengta GKČP narių spaudos konferencija - visas pasaulis pamatė drebančias Janajevo rankas (išvakarėse posėdžiaudami kai kurie pučo veikėjai gerokai įkaušo, o SSRS ministras pirmininkas Pavlovas tiek padaugino, kad negalėjo ateiti į konferenciją.
Pirmąją pučo dieną SSRS valstybinė televizija ne pagal programą parodė baletą „Gulbių ežeras“.

Knygos autoriai (prokurorams ją rašyti padėjo tais laikais populiaraus žurnalo „Ogoniok“ korespondentas Pavelas Nikitinas) vieną knygos skyrių pavadino „Tiesa apie branduolinę sargybą“. Tiesos prireikė todėl, kad tuo metu sklandė įvairiausi gandai apie tai, kieno rankose pučo dienomis buvo sovietų branduolinis mygtukas. Pasak autorių, tada ar ne daugiausia nerimo pasaulyje kėlė klausimas, kas kontroliuoja SSRS strateginių raketų pajėgas, kai valstybės vadovas yra atskirtas nuo valdžios.

Atrodo, knygos autoriai stengėsi visus nuraminti: ne, SSRS prezidento branduolinis lagaminėlis nebuvo patekęs į piktadarių rankas. Ir jį saugantis karininkas nei dingo, nei susisprogdino kartu su juo, iki galo vykdydamas instrukciją, kaip kai kas lengva ranka rašė.

Taigi – rugpjūčio 4 d. Gorbačiovas iš Maskvos išvyko pailsėti į savo vasaros rezidenciją Kryme, kalvotoje Juodosios jūros pakrantėje, keli kilometrai nuo Foroso gyvenvietės. Po dviejų savaičių atostogų turėjo grįžti į Maskvą, kur rugpjūčio 20 d. ketino pasirašyti su penkių sąjunginių respublikų vadovais sutartį, pagal kurią SSRS taptų konfederacija.

Į Krymą prezidentą, be kitų, atlydėjo devyni SSRS generalinio štabo pareigūnai – trys specialiojo operatyvinio-techninio valdymo ryšio specialistai (du majorai ir vienas kapitonas) ir šeši karininkai (keturi pulkininkai ir du papulkininkiai) iš Generalinio štabo 9-tosios valdybos. Šis Generalinio štabo padalinys buvo atsakingas už tai, kad  SSRS prezidentas turėtų galimybę valdyti strategines branduolines pajėgas susidarius ypatingajai padėčiai – priešininkui smogus netikėtą didelio masto branduolinį smūgį.

Minėtieji šeši Generalinio štabo karininkai – tai operatoriai, kurie pamainomis lydėjo Gorbačiovą visur, kur tik jis važiuodavo ar skrisdavo. Visada nešini branduoliniu lagaminėliu.

KGB 9-tosios valdybos saugomoje Foroso rezidencijoje (saugumiečiams tai – objektas „Zaria“) branduolinis lagaminėlis nukeliavo į vadinamąjį svečių namelį, stovintį maždaug 100 metrų atstumu nuo  prezidento apartamentų. Ten budėdavo paromis po tris karininkus – du operatoriai ir vienas ryšininkas; atvykdavo iš netoliese, Alupkoje, esančios Gynybos ministerijai priklausančios sanatorijos, kur buvo apsistoję, ir pradėdavo pamainą 9 val. ryto. Pas juos galėdavo užeiti tik tas, kurį jie patys įleisdavo. Be specialiojo ir kitokių, turėjo tiesioginį ryšį su prezidentu. Prezidento branduoliniai adjutantai privalėjo vykdyti tik jo įsakymus.

Gorbačiovas auksiniame narve

Rugpjūčio 18-ąją, pusę penktos vakaro, svečių namelyje išsijungė visoks ryšys, išskyrus radiotelefoną. Juo budėtojai prisiskambino į Kryme esantį Vyriausybinio ryšio punktą, norėjo susisiekti su savo vadovybe Maskvoje, bet jiems atsakė, kad tai neįmanoma: linijoje avarija.

Michailas Gorbačiovas išsikvėpus perversmui grįžta iš Krymo į Maskvą.
Išsikvėpus perversmui Michailas Gorbačiovas grįžta iš Krymo į Maskvą.

Kaip tik tuo metu į rezidenciją Forose atvyko svarbūs svečiai iš Maskvos – Sovietų Sąjungos komunistų partijos centro komiteto sekretorius Olegas Šeninas (trečias žmogus partijoje), dar vienas sekretorius, SSRS saugumo tarybos pirmininko (Gorbačiovo) pirmasis pavaduotojas Olegas Baklanovas, gynybos ministro pavaduotojas, sausumo kariuomenės vyriausiasis vadas armijos generolas Valentinas Varenikovas (dar ir SSRS didvyris), prezidento aparato vadovas Valerijus Boldinas.

Jų, atrodo, nelaukė, bet būsimuosius pučo veikėjus lydėjo kartu su jais gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui priskirtuoju karinių oro pajėgų lėktuvu atskridęs KGB apsaugos tarnybos valdybos (9-osios) viršininkas generolas Jurijus Plechanovas, todėl vietinė apsauga nepriešgyniaudama įleido atvykėlius į pagrindinį namą.

Rezidencijos apsaugos viršininkas generolas Viačeslavas Generalovas aiškiai palaikė maskviškį viršininką, Plechanovą, ir savo pavaldiniams paaiškino: jeigu Gorbačiovas nepriims atvykusių draugų reikalavimų, tai iš jo bus pareikalauta atsistatydinti.

(Vėliau, tiriant GKČP bylą, Gorbačiovas aiškins nepaklusęs atvykėlių reikalavimui įvesti šalyje nepaprastąją padėtį, o armijos generolas Varenikovas ir jo bendrininkai tvirtins, jog prezidentas tam neprieštaravo, tik norėjo tai padaryti kitų rankomis: Velniai jūsų nematė, darykite, ką norite, bet perduokite mano nuomonę! Išsiskyrė paspaudę vienas kitam dešines. Beje, dar kovo 28 d. Gorbačiovo nurodymu buvo sudaryta viceprezidento Genadijaus Janajevo vadovaujama komisija dėl ypatingosios padėties SSRS įvedimo. Į komisiją įėjo visi būsimojo GKČP nariai, išskyrus du – vėliau pakviestus įtakingus žemės ūkio ir pramonės atstovus.)

Dar iki prasidedant pokalbiui su Gorbačiovu Varenikovas per Generalovą iškvietė branduolinės sargybos vyresnįjį ir paaiškino: ryšys bus atkurtas po paros, Gorbačiovas apie tai žino, tad viskas kaip yra, taip ir turi būti. Vėliau, kai svečiai išvyko, rezidencijos apsaugos viršininkas Generalovas sunerimusiam branduolinės sargybos vyresniajam paaiškino, jog susisiekti su savo viršininku, pulkininku Vladimiru Vasiljevu, jiems nesą reikalo, jie turi likti savo namelyje. KGB sargybiniams buvo įsakyta į Gorbačiovo rezidenciją nei vieno neįleisti, ir nei vieno neišleisti; rezidenciją apsupo kariuomenė.

Apie branduolinį lagaminėlį

Kas yra branduolinis lagaminėlis, kitaip – abonentinis komplektas, portatyvinis terminalas, šis tas paaiškėjo iš buvusio SSRS gynybos ministro Jazovo parodymų GKČP byloje. Vėlesniais metais kai ką atskleidė ir patys kalbamos elektroninės sistemos kūrėjai, bet ir jie patys ne viską žino.

Šis konferencinio ryšio įtaisas (Čeget“) yra strateginių branduolinių pajėgų kontrolės ir valdymo sistemos „Kazbek“ dalis, jame  saugomi branduolinio ginklo paleidimo kodai.

Sovietų Sąjungoje tokie abonentiniai komplektai strateginių branduolinių pajėgų kontrolės ir valdymo sistemos dalimi tapo 1984 metų vasaros pradžioje. Įtaisas buvo pradėtas kurti prieš septynerius metus, kai prireikė daug skubiau perduoti įsakymą dėl atsakomojo branduolinio kirčio (kai amerikiečių branduolinės raketos buvo įkurdintos Vakarų Europoje, jų skridimo iki SSRS trukmė sutrumpėjo nuo 14 iki 5 minučių); taip pat reikėjo užkardyti galimą nesankcionuotą raketos paleidimą. 

Michailo Gorbačiovo ir Boriso Jelcino dvikova. Laimėjo Borisas Jelcinas, tapęs Rusijos prezidentu. O M.Gorbačiovui teko pasitraukti.
Michailo Gorbačiovo ir Boriso Jelcino dvikova. Laimėjo B.Jelcinas, tapęs Rusijos prezidentu. O M.Gorbačiovui teko pasitraukti į pensiją.

Pirmą kartą žmogus su juodu lagaminėliu pasirodė SSKP generalinio sekretoriaus ir tuo pačiu valstybės vadovo Konstantino Černenkos aplinkoje.

Tokius pat abonentinius komplektus SSRS turėjo dar du aukščiausiojo rango kariškiai – gynybos ministras ir Generalinio štabo viršininkas (tokia trejybė išliko ir SSRS įpėdinėje Rusijoje).

Per abonentinius komplektus buvo palaikomas ryšys su strateginės paskirties raketų kariuomene (taip daroma ir dabar Rusijoje). SSRS pasieniuose esančios branduolinių atakų perspėjimo stotys turėjo stebėti oro erdvę per Žemės palydovus ir duomenis apie aptiktą SSRS link paleistą raketą perduoti į pagrindinę vadavietę, kur ištisai budėjo ne žemesnio nei generolo laipsnio karininkai.

Gautasis pranešimas turėjo būti tikrinamas kitai kanalais. Budintis generolas, įsitikinęs, jog priešininkas tikrai atakuoja SSRS, turėjo pasiųsti signalą į visus tris abonentinius komplektus.

„Čeget“ pats savaime nėra branduolinis mygtukas, o tik perduoda įsakymą paleisti raketas. Įsakymas pradedamas vykdyti tik tuo atveju, jeigu tai atitinkamu kodu nurodo visi trys abonentinių komplektų turėtojai.

Prezidento lėktuvu, bet be prezidento

Knygos „Kremliaus sąmokslas“ autoriai – tuo meto Rusijos Federacijos aukščiausieji prokurorai – pučui žlugus patys vyko suimti GKČP nario gynybos ministro maršalo Jazovo ir jį kvotė. Anot jų, Jazovas tik rugpjūčio 19-osios rytą susigriebė, jog Gorbačiovo branduolinis lagaminėlis tebėra Kryme, prezidento rezidencijoje. Buvo praėję 15 valandų nuo to momento, kai branduolinė sargyba buvo atskirta nuo Gorbačiovo, ir kelios valandos nuo radijo pranešimo apie tai, jog visa valdžia SSRS pereinanti viceprezidentui Janajevui su GKČP.  

8 val. 30 min. Generalinio štabo vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininkas generolas Genadijus Denisovas iškvietė 9-tosios valdybos viršininką Viktorą Boldyrevą ir įsakė evakuoti į Maskvą prezidento abonentinį komplektą bei jį aptarnaujančių karininkų grupę. Generolas Boldyrevas (beje, vienas pirmųjų branduolinio lagaminėlio nešikų) atsakė negalįs susisiekti su savo pavaldiniais. Tada Denisovas paskambino vienam iš KGB pirmininko pavaduotojų ir baigęs pokalbį padiktavo Boldyrevui telefono numerį.

Tą rytą branduolinės sargybos viršininkas pulkininkas Vladimiras Vasiljevas su nauja pamaina į prezidento rezidenciją atvažiavo anksčiau, apie 8 val., mat vakare jis turėjo lydėti Gorbačiovą į Maskvą ir norėjo pasirengti numatytam skrydžiui. Tačiau į rezidenciją atvykusių karininkų neįleido: vartus saugojusių pasieniečių viršininkas, pulkininkas, pareiškė, jog jų leidimas negalioja.

Kai atvykusieji paklausė, kas atsitiko, pulkininkas atsakė: „Reikia klausyti radiją“. Išgirdęs, kad jie Alupkoje gyveną be radijo ir televizoriaus, pulkininkas atnešė iš sargybos namelio tranzistorinį radijo imtuvą. Tada pulkininkas Vasiljevas su pavaldiniais ir išgirdo: Gorbačiovui pašlijusi sveikata ir jis negalįs vykdyti prezidento pareigų.

O kaip planuotas skrydis į Maskvą, juk jo niekas neatšaukė? Branduoliniams adjutantams apie valandą teko laukti rezidencijos apsaugos viršininko Generalovo atsakymo: įsakyta nieko neįleisti, jie turį grįžti atgal, kur apsistoję.

Pulkininkas Vasiljevas grįžo į sanatoriją ir ten, praėjus kiek laiko, šeimininkė pakvietė jį prie vienintelio telefono. Dabar pulkininkui buvo liepta važiuoti į Jaltą ir paskambinti į Maskvą Boldyrevui. Pulkininkas taip ir padarė. Boldyrevas perdavė jam Denisovo įsakymą: surinkti visus karininkus Jaltoje ir būti pasirengusiems važiuoti į Belbeko oro uostą, kur jų lauks lėktuvas. Apie 13 val. prezidento rezidencijoje įkalintai branduolinei sargybai Generalovas liepė parengti aparatūrą kelionei (dar prireiks) ir laukti, kol atvažiuos viršininkas jų paimti.

19 val. 38 min. pulkininko Vasiljevo vadovaujama karininkų grupė išskrido į Maskvą prezidento lėktuvu ir išsivežė valstybės vadovo abonentinį komplektą. Vnukovo-2 oro uoste prezidento branduoliniai adjutantai atidavė juos pasitikusiems Generalinio štabo karininkams ginklus ir aparatūrą; po to juos išvežiojo po namus, išskyrus Vasiljevą, kuris kaip vadovas turėjo atsiskaityti vyresnybei.

Gorbačiovas atgauna ryšį su išoriniu pasauliu rugpjūčio 21-sios pavakarę. Jis tuoj pat paskambina į Maskvą ir praneša, kad visiškai kontroliuoja padėtį. Atšaukia visus GKČP įsakus, pašalina GKČP narius iš valstybinių postų ir paskiria į juos pavaduotojus. Skambina Rusijos Federacijos prezidentui Borisui Jelcinui ir kitiems sąjunginių respublikų vadovams, JAV ir Prancūzijos prezidentams.

Taigi Gorbačiovas visiškai kontroliuoja padėtį. Betgi visą tą laiką ir toliau neturi šalimais branduolinio lagaminėlio. Į sostinę išskrenda tik vidurnakčiu, skrenda Rusijos Federacijos vyriausybei priklausančiu lėktuvu. Šiuo lėktuvu, be Rusijos viceprezidento Aleksandro Ruckojaus ir ministro pirmininko Ivano Silajevo, skrenda ir ginkluotų milicijos karininkų saugomas jau buvęs KGB pirmininkas Vladimiras Kriučkovas. Tai Ruckojus pasiūlė jį paimti kartu – kad kariškiai, ginklų nesudėję GČKP šalininkai, nenumuštų lėktuvo…

Branduolinio smūgio parengtis

Vėliau Gorbačiovas, gal nė neįtardamas, jog netrukus teks atsistatydinti, prancūzų žurnalistams tvirtino: Tik aš vienas galiu pradėti branduolinį karą

Jekaterinburgo mieste veikiančiame Rusijos prezidento Boriso Jelcino centre demonstruojamas branduolinis lagaminėlis, kurį B.Jelcinas 2000-ųjų išvakarėse perdavė savo įpėdiniui - Vladimirui Putinui.
Jekaterinburgo mieste veikiančiame Rusijos prezidento Boriso Jelcino centre demonstruojamas branduolinis lagaminėlis, kurį B.Jelcinas 2000-ųjų išvakarėse perdavė savo įpėdiniui – Vladimirui Putinui.

Atrodo, pasak knygos „Kremliaus sąmokslas“ autorių, ir Gorbačiovas, ir pasaulio bendruomenė buvo įtikėję, kad be prezidento piršto branduolinis vėzdas nepakils ir kad strateginių branduolinių pajėgų valdymo sistemos lemiamoji grandis yra prezidento abonentinis komplektas, sumanytas taip, kad netgi jam papuolus į piktadarių rankas nepavyktų juo pasinaudoti, o jam atsijungus – visa sistema būtų paralyžiuota.

Pats Gorbačiovas GKČP bylą tyrusiems prokurorams taip ir aiškino: Kai buvo atjungti visi ryšiai ir neliko kontakto su Generaliniu štabu, branduolinį lagaminėlį aptarnaujantys karininkai, matyt, veikė pagal savo instrukcijas ir sunaikino šifro kodus, o po to neveikiančią aparatūrą išgabeno į Maskvą. Matyt…

„Kremliaus sąmoksle“ teigiama: tai, kad SSRS prezidentas, Ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas, taip paprastai buvo nušalintas nuo strateginio ginklo kontrolės, įtikinamai liudija, jog iš tikrųjų jis niekada nevaldė branduolinio mygtukoViskas buvo SSRS kariuomenės ir KGB vadovybės rankose.  

Netrukus po pučo žlugimo italų laikraštis „Corriere della Sera“ išspausdino pokalbį su buvusiu Generalinio štabo viršininku generolu Michailu Moisejevu (Gorbačiovo paskirtas, suspėjo vieną dieną pabūti SSRS gynybos ministru) apie tas 73 valandas, lemtingas SSRS ir gal visam pasauliui: Tuo metu vienintelis žmogus, kuris kontroliavo strategines branduolines pajėgas, buvau aš. Prezidentas buvo išjungtas, Jazovas (tuometinis gynybos ministras) – irgi. Galiu jums pasakyti, kad aš rūpinausi saugumu ir padariau tai tinkami. Nieko negrėsė pasauliui. Ir paaiškino, kaip buvo daroma: Kada nutrūko ryšys su Gorbačiovo rezidencija Kryme, mes atjungėme visas ryšio priemones ir paslėpėme branduolinį portfelį saugioje vietoje. Kalbu apie paleidimo kodus – jie buvo atšaukti. Niekas negalėjo jais pasinaudoti. 

Praėjus dešimt metų po pučo žlugimo Jazovas žurnalistams papasakojo: įvesti kariuomenę į Maskvą įsakė jis asmeniškai, įsakymas buvo žodinis; rugpjūčio 21-osios ankstyvą rytą jis ir atšaukė kariuomenę (po to pasitraukė iš GKČP ir tuo pasmerkė perversmą žlugti). Buvęs gynybos ministras atsakė ir į klausimą, kodėl nedalyvavęs liūdnai pagarsėjusioje GKČP veikėjų spaudos konferencijoje 1991 m. rugpjūčio 19-ąją: Aš buvau vienintelis, kuris tuo metu turėjau teisę panaudoti branduolinį ginklą. Prie manęs nuolat turėjo būti branduolinis lagaminėlis. Aš negalėjau su šiuo lagaminėliu išeiti iš Generalinio štabo.

GKČP bylą tyrę Rusijos prokurorai apklausė ir Jurijų Masliukovą – daug metų jis vadovavo SSRS ministrų taryboje Valstybinei karo pramonės komisijai, buvo Gynybos tarybos narys. Į klausimą, ar galimas atsakomasis branduolinis smūgis, jeigu prezidentas neturi galimybės prieiti prie sistemos „Kazbek“, jis atsakė: Komandinės kovinės sistemos aparatūra leidžia smogti atsakomąjį branduolinį smūgį pagal procedūrą, kurią nustato SSRS ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Kitaip sakant, tuo atveju, jeigu nesulaukiama prezidento ar gynybos ministro signalo arba nėra ryšio, vis viena esama techninės galimybės smogti atsakomąjį smūgį.

Visi apie branduolinį lagaminėlį kalbą kaip apie įtaisą, įsijungiantį iškilus priešininko branduolinės atakos grėsmei. Ir visi tyli, kaip ateina įsakymas pirmiems smogti branduolinį smūgį.

Praėjo dvidešimt metų. Sankt Peterburgo povandeninio laivyno jūreivių klubo pirmininkas Igoris Kurdinas žurnalistams papasakojo, kad pučo metu Šiaurės laivyno strateginėse pajėgose  buvo paskelbta padidinta kovinė parengtis ir kariškiai buvo pasirengę panaudoti branduolinį ginklą. Pats jis tuo metu tarnavo povandeniniame laive, kuriame buvo 16 balistinių raketų. Bazėje nebuvo nei televizijos, nei radijo, karininkai nežinojo, kas dedasi šalyje, bet vadai gaudavo įsakymus, ir branduolinės raketos buvo parengtos paleidimui – bet kurią akimirką.

Tai dabar mums žinoma, – kalbėjo laivyno veteranas, – kad pučo veikėjai atėmė iš Gorbačiovo branduolinį lagaminėlį ir iki šiol neaišku, kas jį turėjo tomis dienomis. Sako, Janajevas. Jeigu jis drebančiomis rankomis būtų paspaudęs mygtuką, tai būtų prasidėjęs Trečiasis pasaulinis karas.

2016.08.20; 05:16