Japonų būgnininkai. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) vadovas Thomas Bachas pareiškė, jog „šiuo metu nėra jokių priežasčių manyti, kad liepos 23-iąją Tokijo Olimpiniame stadione olimpinės žaidynės nebus atidarytos“.
 
Anot jo, plano B nėra. „Mes norime, kad šios žaidynės būtų saugios ir sėkmingos“, – sakė Th. Bachas interviu japonų naujienų agentūrai „Kyodo“.
 
Dėl smarkiai išaugusio naujų koronaviruso infekcijų skaičiaus Japonijos ministras pirmininkas Yoshihidė Suga praėjusią savaitę išplėtė nepaprastąją padėtį, kuri dabar galioja Tokijo regione ir dar septyniose prefektūrose. Iki vasario 7 dienos taikomas draudimas atvykti į šalį. Naujausios apklausos rodo, kad aiški dauguma japonų yra už olimpinių žaidynių atšaukimą ar atidėjimą dar kartą.
 
Žaidynių organizatoriai ruošiasi renginiui pandemijos sąlygomis. Anot Th. Bacho, gali būti mažinamas žiūrovų skaičius. TOK turi būti „lankstus“ ir daryti viską, kad būtų apsaugotos dalyvių gyvybės. „Saugumas yra prioritetas. Saugumo klausimu tabu negali būti“, – kalbėjo prezidentas.
 
Japonijos premjeras Y. Suga ne kartą patikino, kad nenori atšaukti žaidynių. Žaidynės, anot jo, bus įrodymas, „kad žmonija įveikė koronavirusą“.
 
Vasaros olimpinės žaidynės pernai dėl pandemijos buvo atidėtos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.22; 03:00

Azerbaidžano sostinė Baku. Paminklas 1990-ųjų Sausio 20-osios aukoms atminti. Slaptai.lt nuotr.

Praėjo trisdešimt vieneri metai nuo 1990 m. sausio įvykių, kurie į Azerbaidžano istoriją įėjo kaip „Juodasis sausis“. Tą dieną Centrinė sovietų valdžia žiauriai nusikalto Azerbaidžano žmonėms. SSRS vadovybės įsakymu į Azerbaidžano sostinę Baku buvo įvesta sovietinė kariuomenė, kad represijomis palaikytų respublikoje komunistinį režimą. Per vieną naktį nužudyta ir sužeista šimtai civilių.

1989-ųjų rudenį nacionalinis nepriklausomybės judėjimas pasiekė neįtikėtiną pagreitį – šimtai tūkstančių žmonių kovojo už laisvės, nepriklausomybės ir suvereniteto idealus, kad išsaugotų tautos teritorinį vientisumą. Tūkstančiai žmonių, protestavusių prieš SSRS politiką, surengė demonstracijas centrinėje aikštėje (dabar Azadliq Meydani arba Laisvės aikštė) ir Baku gatvėse. Tuo metu Azerbaidžanas taip pat patyrė agresiją iš kaimyninės Armėnijos. Armėnijos teritorines pretenzijas į Kalnų Karabachą palaikė valdantysis Kremliaus režimas.

Baku metropoliteno stotis, pavadinta Sausio 20-osios vardu. Čia 1990-ųjų sausio 20-ąją žuvo daug civilių Azerbaidžano piliečių. Slaptai.lt nuotr.

Sausio 20 d. vėlai naktį 26 tūkst. sovietų specialiųjų pajėgų, nepaskelbus nepaprastosios padėties, įsiveržė į Baku. Invazija buvo pradėta vidurnaktį. Sovietų kariai negailėjo net vaikų, moterų ir pagyvenusių žmonių. Dėl baudžiamųjų sovietų armijos išpuolių nužudyti 147 civiliai ir sužeista apie 800 žmonių. Apie tūkstantis žmonių buvo areštuoti ir patyrė įvairiausio pobūdžio spaudimą. Tarp aukų buvo 7 metų berniukas, 16 metų mergaitė, 80 metų vyras, jaunas gydytojas, nušautas greitosios pagalbos automobilyje, padėdamas kitai aukai, ir daugybė kitų Baku tautybių civilių.

Žvelgiant į sovietų kariuomenės įvykdytų žudynių foną, buvo aiškiai suprantama, kad ši karinė operacija buvo smulkmeniškai suplanuotas ir apskaičiuotas veiksmas. Ši agresija prieš azerbaidžaniečius buvo įgyvendinta žingsnis po žingsnio. Prieš kariams atvykstant į Baku, Azerbaidžano Aukščiausioji Taryba ir kiti politiniai organai buvo paralyžiuoti; ginklai buvo surinkti iš karinių darbuotojų, pridengiant būtinu gyventojų nusiginklavimu. Sovietų valdžia, norėdama neleisti gyventojams gauti informacijos, sausio 19 d. Azerbaidžane susprogdino televizorių maitinimo bloką ir Azerbaidžano televizija nustojo transliuoti.

Užsieniečiams nebuvo leista įvažiuoti į miestą. Vakarų žurnalistams įvairiausiais būdais buvo trukdoma pranešti apie žiaurumus ir aukas. Sovietų Sąjungos gynybos ir vidaus reikalų ministrai bei karo pareigūnai į Baku buvo atvykę iš anksto, prieš keletą dienų, kad suplanuotų šį apskaičiuotą teroristinį cinišką išpuolį.

Šiomis Baku gatvėmis 1990-ųjų sausio 20-ąją žlegėjo mirtį nešantys sovietiniai tankai. Slaptai.lt nuotr.

Juodasis sausis buvo lūžio taškas Azerbaidžano istorijoje. Šios žudynės nesutrukdė Azerbaidžano žmonėms tęsti kovą iki nacionalinės šalies nepriklausomybės pasiekimo. Nepaisant patiriamos karinės, politinės ir moralinės agresijos, Azerbaidžano nacionaliniam judėjimui pavyko pasipriešinti sovietų iššūkiui, ir sovietų kariuomenė galiausiai turėjo būti išvesta iš Baku.

Vėliau 1991 m. spalio 18 d. Azerbaidžanas paskelbė savo nepriklausomybę. 1999 m. gruodžio 16 d. specialiu Azerbaidžano Prezidento dekretu visoms represijų aukoms suteiktas „Sausio 20-osios kankinių“ vardas.

Baku centre palaidotos „Juodojo sausio“ aukos. Slaptai.lt nuotr.

1990 m. sausio 20 d. azerbaidžaniečiai demonstravo sugebėjimą išlaikyti istorinio didvyriškumo tradicijas ir priešintis žiauriausiems išpuoliams dėl tėvynės laisvės ir nepriklausomybės, netgi tapdami kankiniais. Azerbaidžano žmonės žuvo 1990 m. sausio 20 d., narsiai gindami savo tėvynės laisvę ir nepriklausomybę.

Nepaisant to, kad nuo tų kruvinų dienų praėjo daug metų, azerbaidžaniečiai prisimena tą baisią naktį ir reiškia gilią panieką tiems, kurie įvykdė tą tragediją. Azerbaidžanas kiekvienais metais mini sausio 20-osios tragedijos dieną, kuri įamžinta gyvybiškai svarbioje Azerbaidžano tautų atmintyje kaip Nacionalinė liūdesio diena.

Kankiniai, mirę sausio 20 d., yra vieni pirmųjų, kurie paaukojo savo gyvybę už laisvę, kuria šiais laikais džiaugiasi Azerbaidžanas, ir tie herojai niekada nebus pamiršti. 

Slaptai.lt informacija

2021.01.20

Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad apie naujosios Vyriausybės įvestų griežtesnių karantino ribojimų veiksmingumą spręsti kol kas dar anksti, kadangi šie įsigaliojo prasidėjus šventiniam laikotarpiui – mažesnio žmonių judėjimo metui. Visgi, anot ministrės pirmininkės, daugelis šalies gyventojų atsakingai pažiūrėjo į Vyriausybės ir medikų prašymus atsisakyti nereikalingų kelionių ir veiklų.
 
„Norėčiau, kad išliktume labai atsargūs, nes yra kelios aplinkybės, kurios verčia mus to atsargumo laikytis. Duomenys, kuriuos mes turime, (…) ta (užsikrėtimų COVID-19 skaičiaus – ELTA) „fluktuacija“ yra gana didelė, ji, aišku, priklauso nuo atliekamų testų skaičiaus. Mes turime tokią nelabai standartinę laiko juostą, kadangi iš tų savaičių, kurias galioja sugriežtinti karantino reikalavimai, praktiškai normalios darbo savaitės nebuvo nė vienos, ši yra pirmoji“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį teigė ji.
 
Anot I. Šimonytės, tarpušventis visuomet būna mažesnio žmonių judėjimo laikotarpis, tad apie naujosios Vyriausybės įvesto judėjimo ribojimo veiksmingumą spręsti dar sunku.
 
„Tarpušventis visuomet būna natūraliai mažesnio žmonių mobilumo ir aktyvumo metas. Tad negalime tikrai pasakyti, ar tie mobilumo sulėtėjimo duomenys, kurie tikrai labai primena Velykų rezultatus, yra tiesiog sezono dalykas, ar vis dėlto galime įžiūrėti ilgalaikį trendą. Tą patį galima pasakyti ir apie pandemijos pagreitį“, – teigė premjerė.
 
Pasak jos, nors kai kurie duomenys leidžia manyti, kad pandemijos pagreitis ima lėtėti, Vyriausybė yra linkusi luktelti dar kelias darbo savaites, kol bus grįžtama prie realios situacijos vertinimo.
 
I. Šimonytė taip pat sakė su nerimu stebinti viruso mutaciją Jungtinėje Karalystėje (JK) bei Airijoje.
 
„Jei būtume tos (COVID-19 – ELTA) bangos pačioje apačioje, labai sparčiai didėjantis atvejų skaičius tokiai atmainai patekus į Lietuvą reikštų vienus dalykus. Kai esame gana aukštai ant kalno, kažkoks pandemijos paspartėjimas (…) reikštų labai didelę įtampą mūsų sveikatos sistemai, kuri dabar ir taip balansuoja ant ribos“, – teigė ji, išskirdama, jog sunkiausia padėtis – reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių.
Premjerė taip pat pridūrė, jog Vyriausybė, svarstydama apie karantino švelninimo galimybes, akylai stebi dinamiką sveikatos priežiūros sistemoje.
 
Karantinas

„Pagrindinis dalykas, į ką išties žiūrime, yra ne tik atvejų ar mirčių skaičius (…), bet kiekvieną dieną labai akylai stebime, kokia dinamika yra sveikatos priežiūros įstaigose. Bendra dinamika, bendras sveikatos sistemos prisitaikymas vis tiek vyksta, ir dabar net tiems atvejų skaičiams gana sparčiai augant vis dėlto yra rezervų, kurie yra labai maži“, – sakė ji.
 
I. Šimonytės teigimu, apie nepaprastosios padėties įvedimą Vyriausybė nesvarsto.
 
„Kol kas to nesvarstome (dėl nepaprastosios padėties įvedimo – ELTA), nes pagal tuos duomenis, kuriuos matėme per kelias karantino galiojimo savaites drįsčiau teigti, kad dauguma žmonių gana atsakingai pažiūrėjo į mūsų ir medikų prašymą susilaikyti nuo nebūtinų kelionių ar nebūtinos veiklos“, – tikino ji.
 
„Visgi vakar bendra situacija buvo įvertinta kaip rizikinga ir nesuteikianti pagrindo dabar kalbėti (…) apie kažkokius ženklesnius atlaisvinimus. Taisyklės turi galioti“, – pridūrė I. Šimonytė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.07; 09:50

Viskonsino valstijoje paskelbta nepaprastoji padėtis. EPA-ELTA nuotr.

Po smurtinių protestų, kilusių dėl policininkų šūvių į juodaodį amerikietį, JAV Viskonsino valstijoje paskelbta nepaprastoji padėtis.
 
Gubernatorius Tony‘is Eversas kartu nurodė sustiprinti Nacionalinės gvardijos gretas Kenošos mieste. Jis pabrėžė, kad yra riba tarp taikaus protesto ir riaušių, keliančių grėsmę šeimoms ir parduotuvėms.
 
Daugelis ginčytiną policijos akciją prieš afroamerikietį Jacobą Blake‘ą laiko naujausiu rasizmo ir policijos smurto JAV pavyzdžiu.
 
29 metų šeimos tėvas sekmadienį Kenošoje buvo sunkiai sužeistas į nugarą, kai į jį šūvius paleido policija.
 
Vaizdo įraše matyti, kaip J. Blake‘as eina prie savo automobilio, o paskui jį seka du ginkluoti policininkai. Vienas ginklas nukreiptas į vyro nugarą. Kai J. Blake‘as atidaro automobilio dureles ir pasilenkia, pasigirsta šūviai. Šeimos advokato duomenims automobilyje sėdėjo J. Blake‘o vaikai, kurių amžius – treji, penkeri ir aštuoneri metai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.26; 12:17

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė teigia, kad reikia nusiteikti, jog neramumai Baltarusijoje užsitęs.
 
Komentuodama trečią savaitę besitęsiančius Baltarusijos pilietinės visuomenės protestus, raginančius trauktis brutalias represijas prieš šalies piliečius naudojantį Aliaksandro Lukašenkos režimą, A. Skaisgirytė tvirtina, kad politinė krizė kaimyninėje valstybėje tampa lėtine, ilgai užsitęsti galinčia krize.
 
„Manau, kad mes išeina į tą fazę, kuomet yra lėtinė krizė. Reikia nusiteikti, kad tai nebus labai greitas sprendimas“, – „Žinių radijui“ teigė prezidento patarėja.
 
„Viskas priklauso nuo Baltarusijos visuomenės: kiek ši visuomenė eis iki galo, kad pagaliau taptų laisva“, – pridūrė ji.
 
Kartu A. Skaisgirytė pakomentavo ir A. Lukašenkos pastaruoju metu aktyviai skleidžiamą agresyvią retoriką NATO atžvilgiu bei groteskišką pasirodymą su automatu „Kalašnikov“ rankose. Patarėjos teigimu, tokiu būdu A. Lukašenka ne tik siunčia žinutes Baltarusijos piliečiams ir tarptautinei bendruomenei, tačiau kartu konstruoja ir menamus išorės priešus.
 
„Tokioje situacijoje šios valstybės faktinis vadovas tiesiog ieško priešų užsienyje. Todėl jo retorika labai aiški: NATO grasina, NATO šalia Baltarusijos sienos rengia mistines pratybas, kad kažkokie vadovai inicijuoja neramumus Baltarusijoje. Ši retorika, kurią mes jau ne kartą esame girdėję, šiuo atveju dar labiau sustiprėjo“, – teigė prezidento patarėja.
 
Demonstratyvų A. Lukašenkos pasirodymą su automatu rankose, aiškino A. Skaisgirytė, galima įvertinti kaip nevykusį bandymą sustiprinti šį įspūdį.
 
„Jo įvaizdis – karinė uniforma su automatu, taip pat jaunuolis (A. Lukašenkos sūnus – ELTA), aprengtas atitinkamai, yra skirtas sustiprinti įspūdį, kad šalį puola. Bet aš nežinau, ar įmanoma šiais laikais taip paprastai apkvailinti (visuomenę – ELTA): socialiniuose tinkluose yra pilna kitokios informacijos“, – samprotavo A. Skaisgirytė, pridurdama, kad faktinio valstybės vadovo pasirodymas su automatu rankoje, ko gero, yra žinutė tiek Baltarusijos piliečiams, tiek užsienio valstybėms.
 
„Tai buvo žinutė ir saviems, ir užsieniui: užsieniui – nesikiškite, o saviems – žiūrėkite, užsienis puola, reikia gintis“, – pastarojo savaitgalio A. Lukašenkos pasirodymą komentavo A. Skaisgirytė.
 
A. Lukašenka pasirodė su neužtaisytu automatu rankoje
 
Sekmadienį Minsko centre susirinko dešimtys tūkstančių prieš A. Lukašenkos režimą protestuojančių baltarusių. Tuo metu virš Minsko, kur vyko didžiulės demonstracijos, pastebėtas sraigtasparnis. Žiniasklaida paskelbė, kad juo skrido prezidentas Aliaksandras Lukašenka.
 
Viešojoje erdvėje taip pat paplito įrašas, kuriame matyti, kaip iš jo išlipa ginkluoti vyrai, o vienas jų – A. Lukašenka su automatu „Kalašnikov“ rankose. Vaizdo įraše pastebėtas ir karine uniforma vilkintis A. Lukašenkos sūnus.
 
A. Lukašenka kaltina Vilnių ir Varšuvą dėl neramumų kurstymo
 
Lankydamasis Gardine surengtame šalininkų mitinge, Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka pareiškė, kad „neramumus“ šalyje kursto užsienio valstybės, o kurstytojos neva yra Lietuva ir Lenkija.
 
Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.

A. Lukašenka taip pat perspėjo kaimynines šalis, įskaitant Lietuvą, kad jos gali sulaukti „atitinkamo atsako“ iš Baltarusijos ir Rusijos valstybės.
 
„Tie, kurie visa tai koordinuoja, sėdi užsienyje, kaimyninėse šalyse. Būtent juos noriu perspėti: tai ne tik mūsų siena. Tai yra Sąjunginės valstybės (Baltarusijos su Rusija) siena ir KSSO (Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos) siena. Ir atsakas bus atitinkamas: Baltarusijos piktnaudžiautojams neatiduos“, – teigė A. Lukašenka.
 
Paskelbė aukščiausią kovinę parengtį
 
Tariamas Baltarusijos vadovas savaitgalį taip pat pareiškė, kad prie šalies sienų yra užfiksuotas NATO pajėgų „rimtas judėjimas“, todėl, pasak jo, Baltarusijoje įvedama aukščiausio lygio kovinė parengtis.
 
Jis nurodė imtis „pačių griežčiausių priemonių“ ir užkirsti kelią bandymams nuversti jo režimą.
 
„Akivaizdu, kad vidaus politinė situacija mūsų šalyje yra kurstoma planuojant spalvotąją revoliuciją“, – A. Lukašenką cituoja valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.
Aliaksandras Lukašenka rimtai išsigandęs. EPA – ELTA nuotr.
 
A. Lukašenkos teigimu, Baltarusijos kariuomenė turi „imtis pačių griežčiausių priemonių, kad apsaugotų mūsų šalies teritorinį vientisumą“. 
 
ELTA primena, kad demonstracijos Baltarusijoje prasidėjo po rugpjūčio 9 d. vykusių prezidento rinkimų, kuriuose neva 80,1 proc. balsų atiteko 26 metus šalį valdančiam A. Lukašenkai.
 
Oficialiais duomenimis, opozicijos atstovė Sviatlana Cichanouskaja buvo antra su 10,12 proc. balsų, tačiau ji rezultatų nepripažino. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją dėl savo saugumo išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
 
Suklastoti rinkimai šalyje sukėlė protestų bangą, kuri tęsiasi iki šiol. Kilusius protestus valdžia malšino smurtu, kurių metu keli žmonės žuvo ir buvo sulaikyti tūkstančiai, pranešama apie kankinimus sulaikymo įstaigose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.25; 11:50

Rusijos miškų tarnyba pranešė, kad, šeštadienio duomenimis, šalies šiaurės laukinėje gamtoje liepsnoja beveik trys šimtai miškų gaisrų, kuriuos bandoma suvaldyti ir sprogmenimis, ir debesų sėja.
 
Nuo sausio Sibire fiksuojami neįprastai šilti orai ir itin maža dirvožemio drėgmė prisidėjo prie praėjusių metų vasarą regioną siaubusių miškų gaisrų įsiliepsnojimo, šią savaitę sakė Europos Sąjungos klimato stebėsenos agentūra.
 
Nuo birželio Sibire ir kai kuriose Aliaskos dalyse daugėja ir intensyvėja miško gaisrai. Agentūra teigė, kad šį mėnesį į atmosferą išmesta didžiausia anglies dioksido mėnesinė norma – 59 mln. tonų – nuo duomenų rinkimo pradžios 2003 metais.
 
Rusijos miškų saugos tarnyba teigė bandanti suvaldyti 136 gaisrus, išsidėsčiusius didesniame nei 43 tūkst. hektarų plote. Tarnybos teigimu, gaisrininkai gaisrų suvaldymui naudoja sprogmenis ir tam, kad paskatintų lietų, debesis sėja sidabro jodidu.
 
Tačiau kitus 159 gaisrus imta laikyti pernelyg nutolusiais ir kainuosiančiais pernelyg daug lėšų. Anot tarnybos, šiuo metu tose vietovėse, kur buvo nutraukta ugniagesių veikla, liepsnoja 333 tūkst. hektarų plotas.
 
Šiuo metu liepsnojančios teritorijos plotas, lyginant su praėjusia savaite, yra mažesnis. Tarnyba tuomet skelbė, kad pleška 2 mln. hektarų plotas.
 
Nuo birželio vidurio Rusijos šiauriniame Sibiro regione ir už Šiaurės poliarinio rato ribų fiksuojami precedento neturintys karščio rekordai.
 
Rusijos orų tarnybos ekspertas Romanas Vilfandas sakė, kad šiaurės pusrutulyje padaugėjo debesis ir lietų išsklaidančių anticiklonų. Arktyje vasaromis saulė nenusileidžia už horizonto, o tai reiškia, kad saulės šviesa Žemės paviršių kaitina visą parą ir padidina gaisrų riziką, teigė jis.
 
Ketvirtadienį Rusijos orų tarnyba teigė, kad šiemet miškų gaisrai per tą patį laikotarpį kaip ir praėjusiais metais apėmė 9,6 proc. didesnį žemės plotą.
 
Naujos palydovų nuotraukos šeštadienį parodė, kad didžiausi gaisrai siautėja Rusijos retai apgyvendintame ir su Arkties vandenynu besiribojančiame Jakutijos regione.
 
Gelbėjimo tarnybos regione, kuriame temperatūros stulpeliai nenusileidžia žemiau nei 30 laipsnių Celsijaus, beveik visą šią savaitę bandė numalšinti netoli vienos naftos saugyklos siautėjusį gaisrą. Penktadienį jos paskelbė, kad nebeliko pavojaus apgyvendintoms vietovėms.
 
Regione liepos 2 dieną dėl miškų gaisrų buvo paskelbta nepaprastoji padėtis. Jakutijos gubernatorius teigė, kad gaisrus sukėlė „sausa perkūnija“.
 
Palydovų duomenis analizuojanti Rusijos „Greenpeace“ miškų programa šeštadienį teigė, kad nuo 2020 pradžios miškų gaisrai paveikė 9,26 mln. hektarų plotą, dydžiu aplenkiantį Portugaliją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.02; 10:24

Estijos premjeras Juris Ratas. EPA – ELTA nuotr.

Estijos ministras pirmininkas Juris Ratas nuo kovo 13 d. iki gegužės 17 d. trukusios nepaprastosios padėties laikotarpiu mėnesį gyveno atskirai nuo savo šeimos narių, kad jų neužkrėstų koronavirusu. Jis tai papasakojo antradienį interviu laikraščiui „Eesti Ekspress“.
 
„Aš pats koronaviruso nebijojau, bet, kad apsaugočiau šeimą, nusprendžiau maždaug keturioms savaitėms išvažiuoti iš namų“, – sakė J. Ratas. „Buvo akivaizdu, jog galiu užsikrėsti virusu, kadangi aš neišvengiamai kontaktuoju su daugybe žmonių“, – paaiškino premjeras.
 
Anot Estijos vyriausybės vadovo, jis tris kartus per savaitę atnešdavo į namus krepšį su produktais ir palikdavo jį prie durų. Su vaikais, žmona ir mama visą tą laiką jis bendravo tik vaizdo ryšiu.
 
„Man neteko atlikti testo dėl koronaviruso, – sakė J. Ratas. – Aš vartojau daug vitaminų C ir D, valgiau daug imbierų ir česnakų“.
 
Kaip pabrėžė Estijos premjeras, šalis galės galutinai grįžti prie normalaus gyvenimo tik po to, kai bus sukurta vakcina nuo koronaviruso.
 
Gegužės 7 d. J. Ratas pareiškė, kad vyriausybė ruošiasi galimai antrajai koronaviruso plitimo bangai. Šalyje nuo kovo 13 d. iki gegužės 17 d. dėl pandemijos galiojo nepaprastosios padėties režimas. Estijoje iki šiol kronavirusu užsikrėtė 1 791 žmogus, mirė 64 infekuotieji.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.20; 02:00

Estijos sostinė Talinas. Slaptai.lt nuotr.

Estijoje dėl koronaviruso protrūkio įvesta nepaprastoji padėtis nebus pratęsiama, jos galiojimas baigsis sekmadienio vidurnaktį, pranešė Estijos vyriausybė.
 
Fizinio atstumo reikalavimai, įvesti kovo viduryje paskelbto karantino metu, bus palaipsniui švelninami ir keičiami rekomendacijomis.
 
„Tai reiškia, kad nepaprastoji padėtis nutraukiama, tačiau kai kurie apribojimai liks galioti. Tai svarbu, norint išvengti ligos protrūkio atsinaujinimo“, – teigė Estijos premjeras Juris Ratas.
 
Estijoje COVID-19 liga diagnozuota 1 770 žmonių, iš jų 63 mirė. Nuo balandžio pabaigos šalyje švelninami kai kurie karantino apribojimai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.18; 05:30

Bulgarijoje pastarąją parą užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius padidėjo 90 žmonių – 8,3 procento palyginti su ketvirtadieniu. Tai – rekordinis rodiklis nuo epidemijos pradžios šalyje. Bendras infekuotųjų skaičius išaugo iki 1 171 žmogaus, tarp jų – 129 medikai.
 
Šiuos duomenis penktadienį per spaudos konferenciją pateikė Bulgarijos operatyvinio kovos su koronaviruso plitimu štabo viršininkas Vencislavas Mutafčijskis.
 
„Hospitalizuota 270 infekuotųjų, iš jų 37 gydomi intensyviosios terapijos skyriuose. Šalyje nuo koronaviruso padarinių mirė 52 žmonės, iš jų du – pastarąją parą. Pasveiko 193 žmonės“, – pranešė jis.
 
„Smarkus užsikrėtusiųjų skaičiaus padidėjimas tikriausiai susijęs su Velykų šventimu, kai buvo masiškai pažeidinėjamas socialinis atstumas. Artėja gegužės šventės, ir šalyje susiklosčiusi padėtis verčia nerimauti, juk apribojimai Bulgarijoje liberaliausi Europoje, duok Dieve, kad tai neatsisuktų prieš mus“, – sakė pareigūnas
.
Pirmieji infekcijos atvejai Bulgarijoje buvo užfiksuoti kovo 8 d., nuo kovo 13 d. šalyje galioja nepaprastoji padėtis.
 
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugumą pasaulio šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.24; 12:00

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pareiškė susirūpinimą dėl nepaprastosios padėties koronaviruso akivaizdoje įstatymo, kuriuo premjerui nacionalistui Viktorui Orbanui suteikiamos perteklinės galios.
 
Nors U. von der Leyen pabrėžė, kad ES valstybės privalo imtis nepaprastųjų priemonių kovai su COVID-19 vykdyti, EK pirmininkė taip pat sakė: „Man nerimą kelia tai, kad kai kuriomis priemonėmis peržengiamos visos ribos, esu ypač susirūpinusi dėl situacijos Vengrijoje“.
 
Vengrijos parlamentas, kuriame V. Orbano valdančioji partija turi daugumą, balsavo už tai, kad neribotą laiką premjerui Viktorui Orbanui būtų suteikta įstatymų leidybos teisė.
 
Pagal naują įstatymą, informaciją, kurią valdžia laiko melagingomis naujienomis arba iškreiptais faktais, viešinantiems asmenims grės kelerių metų kalėjimo bausmė.
 
Vengrija ketvirtadienį atmetė ES valstybių kritiką dėl demokratiniams principams prieštaraujančių priemonių ir kaltinimus pavadino „raganų medžiokle“.
 
„Mus ne tik kritikuoja, tapome politinės raganų medžioklės ir žiaurios šmeižikiškos kampanijos objektu“, – tviterio paskyroje paviešintame vaizdo įraše teigė Vengrijos vyriausybės atstovas Zoltanas Kovacsas, Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen pareiškus nerimą dėl nepaprastosios padėties sprendimų šalyje.
 
U. von der Leyen reakcija yra tipinis politikų taikomų dvigubų standartų pavyzdys“, – teigė Z. Kovacsas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.03; 00:30

Lietuvos Seimas. Slaptai.lt nuotr.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė pataisoms dėl leidimo įgaliotai institucijai ekstremalios ar nepaprastosios situacijos metu leisti stebėti kai kurių asmenų buvimo vietą ir srauto duomenis.
 
„Už“ balsavo 76, „prieš“ buvo 19, susilaikė 28 parlamentarai.
 
 „Įstatymo projektu siekiama užtikrinti visuomenės saugumą ypatingų situacijų metu, kai, norint efektyviai suvaldyti kylančias grėsmes ir užkirsti kelią tam tikrų rizikų pasireiškimui, yra būtina stebėti faktinę asmenų, kurių judėjimas apribotas, buvimo vietą arba jų judėjimą ir taip užtikrinti karantino režimo metu nustatytų asmenų izoliacijos taisyklių laikymąsi“, – Seime antradienį sakė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
 
„Projekto tikslas – sudaryti teisines prielaidas ypatingais atvejais valstybės institucijoms gauti iš elektroninių ryšių operatorių duomenis apie asmenų, kurų judėjimas apribotas, buvimo vietą arba jų judėjimą“, – kalbėjo ministras.
 
Liberalas Simonas Gentvilas sakė, kad šiuos tikslus galima įgyvendinti kitomis priemonėmis – pavyzdžiui, mobiliąja programėle.
„Galima į kiekvieno hospitalizuoto arba karantinuoto asmens mobilųjį nurodyti, kad jis įsidiegtų mobiliąją aplikaciją, per kurią bet kada galėtų valstybės tarnybos patikrinti vietą, atpažinti veidą. Šiuo atveju jūs visų Lietuvos žmonių privatumą perleidžiate net ne Vyriausybei, bet Ekstremalių situacijų komisijai. Tai yra ekstremali situacija, bet priemonės, kurias šiandien Vyriausybė taiko, yra perdėm plačios“, – sakė S. Gentvilas.
 
Tačiau J. Narkevičius tikino, kad duomenų rinkimas bus nukreiptas tik į tuos žmones, kuriems yra privaloma saviizoliacija.
 
„Antras dalykas – prieš teikiant įstatymo projektą išnagrinėjome visas esamas galimybes, kad esant reikalui būtų galima stebėti ir gauti informaciją apie asmenų buvimo vietą. Tačiau, kadangi operatoriai yra privatūs juridiniai asmenys ir dėl kitų priežasčių, praktiškai įgyvendinti tai nepakankama”, – sakė J. Narkevičius.
Jaroslavas Narkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Tuo metu Mišrios Seimo grupės narys Andrius Mazuronis sakė, kad siūlomomis pataisomis bus įtvirtintas visuotinis žmonių sekimas ir pažeistas žmonių privatus gyvenimas karantino sąlygomis. Susisiekimo ministras su tuo nesutiko.
 
„Kalbant apie jūsų logiką, viskas turi būti remtasi sąmoningumu. Jeigu žmogus yra sąmoningas, tai jis nesiburia daugiau nei leistina, nedalyvauja tam tikruose renginiuose, būna saviizoliacijoje, nekelia grėsmės. Tada turėtume ne tokį užsikrėtusių skaičių, o mažesnį. Ekstremalioji situacija ir yra tam ekstremalioji, kad turėtume įgalinimus užtikrinti kitų asmenų saugumą”, – kalbėjo susisiekimo ministras.
Konservatorius Andrius Kupčinskas sakė, kad įstatymu sulyginama nepaprastoji ir ekstremalioji situacijos bei karantinavimas.
Stebėjimas. Žiūronai. Slaptai.lt
 
„Mano įsitikinimu, ekstremalios situacijos atveju bei karantinavimo atveju užtektų GPS vietos nustatymo duomenų. Dabar jūs teikiate ne tik siūlymą dėl vietos nustatymo duomenų, bet ir srauto duomenų. Srauto duomenų teikimas yra kur kas daugiau ir yra kišimasis į žmogaus asmeninį gyvenimą. Tai ir elektroninio pašto laiškai, ateinantys dokumentai ir t.t.”, – sakė A. Kupčinskas.
 
Tačiau J. Narkevičius sakė, kad tokių priemonių imamasi dėl piliečių saugumo.
 
Susisiekimo ministerija siūlo keisti įstatymą, numatant teisę Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos įgaliotai institucijai gauti asmenų vietos nustatymo duomenis ar srauto duomenis, kai, kaip teigiama dokumentuose, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir asmenų sveikatą karo, nepaprastosios padėties, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar teritorijų karantino metu, būtina stebėti asmenų buvimo vietą ar jų judėjimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.31; 00:30

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad Lietuvoje kariuomenė yra pasiruošusi didinti įsitraukimą į koronaviruso krizės suvaldymą. Pasak jo, jau dabar galima naudotis kariuomenės resursais, o prireikus, tikslino premjeras, kariuomenė galėtų būti pasitelkta ir tam tikrų objektų ar lokalizuotų zonų apsaugai. Kartu, akcentuoja S. Skvernelis, įtraukiant į krizės suvaldymą kariuomenę, bus griežtai laikomasi įstatymų – kariuomenė, pasak jo, atliks tik paramos funkciją.
 
„Mes matome jų (kariuomenės – ELTA) infrastruktūros panaudojimą – palapinių, kariuomenė turi ir mobilią ligoninę. Pasiruošimas yra ir, pagal situacijos pokytį, mes vis daugiau įtraukiame visų tarnybų, tarp jų ir kariuomenės, resursus. Jei reikės, tai bus daroma iki maksimalaus skaičiaus“, – laidoje „Delfi dėmesio centre“ teigė premjeras.
 
Ministras pirmininkas tikino, kad kariuomenės pasitelkimas suvaldant krizę neperžengs įstatymuose numatytų ribų.
 
„Pirmiausia kalbu apie panaudojimą viešosios tvarkos užtikrinimui ir tam tikrų objektų apsaugai – jeigu to reikėtų. Šiandien Lietuvos teritorijoje yra paskelbtas karantinas, bet gali atsirasti kokių nors lokalių zonų, kada reikėtų fiziškai blokuoti patekimą į vieną ar kitą miestą – tai tada jie (kariuomenės pajėgumai – ELTA) būtų panaudojami. Tačiau, pabrėžiu, tik kaip paramos funkcija. Šiuo metu nėra nepaprastosios padėties, nėra karo padėties. Kariuomenės pasitelkimas yra labai aiškiai reglamentuotas, ir tos funkcijos, kurios yra numatytos taikos metu, jos yra vykdomos ir bus vykdomas neperžengiant įstatymo ribų“, – teigė premjeras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.27; 00:30

Česlovas Iškauskas, teksto autorius. Slaptai.lt nuotrauka

Puota maro metu – taip apibrėžčiau kai kurių politikų ir šiaip visuomenės veikėjų, kartais net labai garsių, norą pelnyti politinių taškų ar pasirodyti itin nuovokiais, „liapsusus“ (žinau, šis žodis lietuvių kalboje nevartotinas ir reiškia „didelę žioplą kalbos ar logikos klaidą“).

Antai, konservatorių ir opozicijos lyderis G. Landsbergis, kurio politinį kursą šiaip palaikau, staiga iškišo galvą iš ambrazūros ir leptelėjo, kad reikia „keisti vadovaujančius žmones, KAM ministrą Karoblį paskirti operacijų centro vadovu vietoj Verygos, laboratorijos vadovas Zimnickas turi trauktis, Vyriausybės vadovas pripažinti, kad buvo klaidų ir svarbiausia – nustoti meluoti“…

Nei daugiau, nei mažiau – pakeisti, nuimti, likviduoti!

Motyvas? Reagentų ir apsaugos priemonių įsivežimo operacija labai pavėlavo, dėl to kenčia tauta, ypač medikai, ir plečiasi viruso pažeistos zonos. Dėl to kaltas Sveikatos apsaugos ministras. Priedo – dar ir laboratorijos vedėjas. Ir, žinoma, premjeras, kuris dėl žinomų priežasčių nėra ypač viešas asmuo šiuo metu. Girdi, JAV ir Vokietija „įsigyja viską, kas yra pagaminama“…

Opozicijos lyderiui neįdomu, kad, kilus protrūkiui Uhane, dar niekas negalėjo tiksliai numatyti pandemijos bangos ir iš anksto užsakyti milijonus reagentų ir apsaugos priemonių. ES siūlė pirkti reagentus drauge, bet, pateikus paraiškas, jos buvo peržiūrimos pagal neaiškius kriterijus, matyt, pagal tai, kaip bendrijos šalyse sparčiai plinta virusas ir valstybių gyventojų skaičių. Ne vieną kartą buvo kartota, kad visos užkrėstos šalys dalyvauja pirkimuose, ir Lietuva čia negali prilygti JAV ar Vokietijai.

Medikas Vytautas Kasiulevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prie opozicijos prisijungia Medikų sąjūdžio vadovė, reikalaujanti – pati nežinodama ko – lyg nepaprastosios padėties, lyg karinio valdymo, lyg visa ko uždraudimo…

A.Veryga, kuris praėjusį savaitgalį trumpam buvo gavęs atopūtį, LRT radijui sako, kad nesiveržia niekam vadovauti, ir opozicijos lyderį ragina nepolitikuoti, artėjant Seimo rinkimams spalį.

Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Aišku, G. Landsbergiui yra daug pritariančių. Pastaruoju metu labai populiarūs tapo medicinos mokslininko Vytauto Kasiulevičiaus pasisakymai. Iš tiesų, ramus, dalykiškas ir gana kritiškas mediko tonas negali nepatraukti.

Bet štai jis imasi mesijo vaidmens ir didžiuojasi, neva anksčiau perspėjęs, kad įtariamų pagavus virusą skaičius Lietuvoje netrukus pasieks 500… Na, pranašo nuopelnas čia nedidelis. Koronaviruso šuolis po pasaulį tik auga.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Bet jis antrina opozicijai ir siūlo, kad vadovauti COVID-19 operacijai Lietuvoje turi kariškis, turintis karinių operacijų ir jų planavimo patirties. Medikai – tik jo pagalbininkai. Vadinasi, vietoj A. Verygos geriau R. Karoblis, vietoj S. Čaplinsko – dar koks pulkininkas su „partupėja“. „Politikai, viceministrai, lengvos karjeros profesūra turi aplenkti šią zoną ir užsiimti savo reikalais…“ – rašo jis „Facebook“ paskyroje.

Gerą atsaką tokiems pasiūlymams paskelbė apžvalgininkai Audrius Bačiulis ir Vytautas Sinica. Jie tikina, kad kiekvienas turi daryti tai, ką gerai išmano. Lietuvoje neįvesta nepaprastoji ar karo padėtis, kai paralyžiuojama visa ūkinė veikla, įvedama komendanto valanda ir gatvėse pasirodo automatininkai. Kariškiai jau dabar teikia medikams pagalbą. Pastarieji iš tiesų dirba titanišką darbą, ir juos nustumti už nugarų generolams – reikštų perversmą krizės metu. Ne veltui profesorių V. Kasiulevičių šio įrašo autoriai vadina „Dvaro mediku“ (jis yra Grybauskaitės ir Skvernelio asmeninis gydytojas). Žiūrėk, ir pats profesorius įsmuks į kokį postą…

Visas šis biurokratinis erzelis tik įpila žibalo į ugnį. Sunkiu metu reikalinga rimtis, o ne postų perstumdymai, į gatves išvedant kariuomenę. Tai sukeltų dar didesnę įtampą visuomenėje. O gal kažkas nori pasinaudoti koronavirusu artėjant rinkimams? Jeigu jie iš viso įvyks…

2020.03.23; 12:30

Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Pirmadienį Seimo valdyba ketina svarstyti Seimo opozicijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio siūlymą dėl nepaprastosios padėties šalyje įvedimo.
 
Praėjusią savaitę valdybos posėdyje kalbėjęs Seimo opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis suabejojo, ar Vyriausybė, paskelbdama karantiną, neviršijo savo įgaliojimų, pavyzdžiui, dėl asmens teisių, verslo suvaržymo.
 
Todėl jis pasiūlė atsiklausti teisininkų ir padiskutuoti Seimui, ar apskritai nereikėtų skelbti nepaprastąją padėtį valstybėje.
 
„Mes gavome Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Vyriausybės teisininkų paaiškinimus. Manau, kad pasitarsime, koks kelias turėtų būti, nes niekas nenori, kad valstybei būtų blogiau, o nori, kad būtų geriau. Asmeniškai manau, kad ir šitoje situacijoje, esant karantino sąlygoms, Vyriausybė viską pajėgia daryti taip, kaip reikalinga. Iš tikrųjų mes pasitarsime šiuo klausimu taip pat“, – Eltai sakė Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė.
Prof. Vytautas Sinkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Kaip ELTA jau skelbė, vienas iš Konstitucijos kūrėjų, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius teigia, kad Lietuvoje nėra tokios situacijos, jog reikėtų Seimui skelbti nepaprastąją padėtį.
 
„Pagal Konstituciją nepaprastoji padėtis gali būti įvesta tik tais atvejais, kai iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ir visuomenės rimčiai (144 str.). Tokios situacijos Lietuvoje nėra, vadinasi, nepaprastoji padėtis negali būti įvesta, – Eltai yra sakęs V. Sinkevičius.
 
Pasak jo, Vyriausybė paskelbė karantiną pagal Užkrečiamųjų ligų įstatymą, kurį pats Seimas ir yra priėmęs.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.23; 00:30

Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad šiuo metu opozicijos lyderio pareigas einančio konservatorių pirmininko Gabrieliaus Landsbergio užuominos apie galimybę valstybėje įvesti nepaprastąją padėtį neturi pagrindo. Pasak jo, tai tik priemonė, kurios G. Landsbergis griebėsi savo matomumui didinti.
 
R. Karbauskis savo socialinio tinklo „Facebook“ įraše pateikė aiškinimą, kodėl, jo nuomone, siūlymas įvesti nepaprastąją padėtį yra netinkamas. Jo teigimu, nepaprastoji padėtis gali būti įvedama tik esant tam tikroms sąlygoms. O tokių, akcentuoja R. Karbauskis, šiuo metu nėra.
 
„Nepaprastoji padėtis pagal įstatymą gali būti įvedama tik tada, kai yra šios sąlygos: dėl valstybėje susidariusios ekstremalios situacijos ar krizės kyla grėsmė Lietuvos konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus kitų, mažiau žmogaus teises ribojančių, priemonių. Būdami dėkingi visuomenei už susiklausymą, rimtį ir rūpinimąsi silpniausiais jos nariais, galime konstatuoti, kad tokių sąlygų paskelbti nepaprastajai padėčiai, kurios ima reikalauti opozicija, nėra“, – feisbuke rašo „valstiečių“ lyderis.
 
„Antra, nesant nepaprastosios padėties sąlygų, jos įvedimas lemtų, kad žmogaus teisės imamos riboti be jokio pagrindo: nepaprastoji padėtis reikštų, kad laikinai gali būti apribojamos teisės ir laisvės, nurodytos Konstitucijos 22, 24, 25, 32, 35 ir 36 straipsniuose“, – pridūrė R. Karbauskis.
 
Politiko teigimu, įvedus nepaprastąją padėtį, būtų varžomas žmogaus privatus gyvenimas, leidžiant kontroliuoti asmens susirašinėjimus ir pokalbius telefonu, neužtikrinamas būsto neliečiamumas, ribojama žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus. Galiausiai, pridūrė jis, būtų ribojama piliečių teisė burtis į partijas ir asociacijas, įvedama komendanto valanda.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Tai milžiniški teisių ir laisvių apribojimai, kurių įvedimas be pagrindo – t. y. be grėsmės konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai – ir net neišnaudojus kitų ekstremalios situacijos suteiktų priemonių, ne tik kad teisiškai neįmanomas, bet demokratinėje visuomenėje – ir nepriimtinas diktatūros pavyzdys. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga tam nepritaria. Nerasdami nei teisinio, nei loginio tokių opozicijos reikalavimų paaiškinimo, kviečiame atsisakyti pigaus politikavimo, politiniu prioritetu padarant konstruktyvų, o ne destruktyvų, elgesį bei bendrą darbą užtikrinant Lietuvos žmonių gerovę ir interesus“, – rašo R. Karbauskis.
 
Pateikęs argumentus, R. Karbauskis kelia klausimą – kodėl G. Landsbergis užsiminė apie tokią idėją.
 
Senoviškas pabūklas. Slaptai.lt nuotr.

„Paklauskime savęs, kodėl nepaprastosios padėties įvedimo, nors tam nėra teisinio pagrindo, nori opozicijos lyderis konservatorius G. Landsbergis ir dėl to kreipiasi būtent į Seimo valdybą, kur V. Pranckiečiui „padedant“ opozicija turi daugumą? Ar ne dėl to, kad siekia turėti specialiąją komisiją Seime, kurios galimybę numato nepaprastosios padėties įstatymas ir kurią jis galėtų panaudoti kalboms, politikavimui ir savo asmeniniam matomumui didinti? Visi suprantame, kad Vyriausybės darbas tokiu atveju būtų paralyžiuotas, – užsivėlus diskusijoms Seime, supolitizavus kovą su pandemija, operatyvus sprendimų priėmimas žlugtų, o dėl to nukentėtų žmonės. Tokio scenarijaus Lietuvai tikrai nereikia!“ – rašo politikas.
 
Antradienį Seimo valdybos posėdyje opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis suabejojo, ar Vyriausybė, paskelbdama karantiną, neviršijo savo įgaliojimų, pavyzdžiui, dėl asmens teisių, verslo suvaržymo. Politikas pasiūlė atsiklausti teisininkų ir padiskutuoti Seimui, ar apskritai nereikėtų skelbti nepaprastosios padėties valstybėje.
 
Planuojama, kad, gavus teisininkų išvadas, apie tai bus kalbama Seimo valdybos posėdyje, o prireikus, gali būti inicijuojamas ir Seimo plenarinis posėdis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.19; 11:20

AV prezidentas Donaldas Trumpas ketina penktadienį dėl naujojo koronaviruso plitimo paskelbti šalyje nepaprastąją padėtį. Tai pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi dviem šaltiniais.
 
Pasak agentūros, nepaprastosios padėties įvedimas leistų naudoti federalines lėšas teikiant pagalbą valstijoms ir municipalitetams.
Anksčiau JAV prezidentas savo tviteryje pranešė ketinąs penktadienį 15 valandą (21 valandą Lietuvos laiku) surengti Baltuosiuose rūmuose spaudos konferenciją, skirtą kovai su koronavirusu.
 
Naujojo koronaviruso Covid-19 sukelto susirgimo protrūkis buvo užfiksuotas praėjusių metų gruodžio pabaigoje Kinijos Uhano mieste, kuriame gyvena 12 milijonų žmonių. Pasaulio sveikatos organizacija kovo 11 d. pripažino jį pandemija. Be Kinijos, infekuotųjų rasta daugiau kaip 110-yje šalių.
 
Pasaulyje užsikrėtusiųjų skaičius viršijo 134 tūkstančius, daugiau kaip 5 tūkstančiai žmonių mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.14; 06:00
 
 

Latvijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Ketvirtadienį Latvijos vyriausybė nusprendė dėl naujo tipo koronaviruso plitimo grėsmės paskelbti šalyje nepaprastąją padėtį. Tai po ministrų kabineto posėdžio žurnalistams pranešė premjeras Krišjanis Karinis.
 
„Nepaprastoji padėtis galioja nuo sprendimo priėmimo iki balandžio 14 d., kad būtų apribotas Covid-19 plitimas“, – sakoma Latvijos vyriausybės nutarime.
 
Pasak K. Karinio, nuo kovo 13 d. iki balandžio 14 d. Latvijoje bus uždarytos visos mokyklos, bus mokomasi nuotoliniu būdu. Vaikų darželius galės lankyti tik tie vaikai, kurių tėvai galės patvirtinti, kad jie nesilankė naujojo koronaviruso paliestose šalyse ir nekontaktavo su tokiais asmenimis. Laikinai nutraukiama būrelių ir sporto sekcijų veikla.
 
„Nuo kovo 13 d. draudžiami visi vieši renginiai, susirinkimai, eitynės ir piketai, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip 200 žmonių“, – pareiškė premjeras.
 
Latvijos vyriausybė taip pat paragino šalies gyventojus susilaikyti nuo kelionių į užsienį. Anot K. Karinio, valdžia padarys visa, kad užkirstų kelią viruso plitimui. Bet valstybės siena nebus uždaryta.
 
Latvijoje iki šiol patvirtinta 16 užsikrėtimo naujo tipo koronavirusu atvejų, 15 žmonių užsikrėtė lankydamiesi užsienyje – Italijoje, Ispanijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje.
 
Naujojo koronaviruso Covid-19 sukelto susirgimo protrūkis buvo užfiksuotas praėjusių metų gruodžio pabaigoje Kinijos Uhano mieste, kuriame gyvena 12 milijonų žmonių. Pasaulio sveikatos organizacija kovo 11 d. pripažino jį pandemija. Be Kinijos, infekuotųjų rasta daugiau kaip šimte šalių.
 
Pasaulyje užsikrėtusiųjų skaičius viršijo 118 tūkstančių, apie 4,3 tūkstančio žmonių mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.13; 09:10

Čilės prezidentas Sebastiánas Piñera šeštadienį paskelbė šalies sostinėje Santjage nepaprastąją padėtį dėl protestų prieš metro bilietų pabranginimą, kurie virto riaušėmis.
 
„Brangūs tėvynainiai, dėl daugybės vandalizmo aktų prieš metropoliteno stotis aš paskelbiau nepaprastąją padėtį Santjago ir Čakabuko provincijose, taip pat Puente Alto ir San Bernardo komunose“, – pareiškė prezidentas vaizdo įraše, kuris buvo transliuojamas jo tviteryje.
 
Protesto akcijos, virtusios riaušėmis ir susirėmimais su policija, prasidėjo Santjage pirmadienį po to, kai važiavimo metro traukiniais kaina išaugo iki 850 pesų (1,08 euro). Ketvirtadienį paskelbtais policijos duomenimis, buvo sulaikyta daugiau kaip 130 žmonių.
 
Riaušininkai nusiaubė kelias metro stotis ir sudegino mažiausiai 10 autobusų.
 
Dėl protestų šį savaitgalį Santjago metro bus uždarytas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.19; 03:00

Ginklai. Šaudymo varžybos. EPA – ELTA nuotr.

Seimas pritarė Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir priėmė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą su pasiūlytomis pataisomis, suteikiančiomis teisę piliečiams nepaprastosios ar karo padėties atveju disponuoti teisėtai įgytais ginklais ir šaudmenimis – nuosavybė bus ribojama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka.

Prezidentės teigimu, negali būti varžoma tautos ir kiekvieno piliečio teisė priešintis agresoriui, okupantui ir bet kam, kas prievarta kėsintųsi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką.

Pagal priimtą Prezidentės siūlymą, nepaprastosios, karo padėties metu ar paskelbus mobilizaciją ginklai bei šaudmenys bus paliekami jų teisėtiems turėtojams ir galės būti laikinai paimami ar rekvizuojami tik išskirtiniais atvejais – jeigu tie ginklai ir šaudmenys bus reikalingi Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms arba bus informacijos, kad jie galės būti panaudoti nusikalstamoms veikoms daryti.

Konstitucijoje laiduojama kiekvieno piliečio teisė priešintis, todėl jo pasiryžimas ginti Lietuvos valstybę ginkluoto užpuolimo metu privalo būti skatinamas, o karo ar nepaprastosios padėties atveju turi veikti toks teisinis reguliavimas, kuris sukurtų vientisą, nuoseklią valstybės gynybos sistemą.

Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 94 tūkstančiai teisėtų ginklų savininkų, o civilinėje apyvartoje – apie 174 tūkstančiai ginklų.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba
 
2019.06.28; 06:50

JAV Kongresas pritarė biudžeto kompromisui, kuris leis išvengti naujo vyriausybės uždarymo. Po Senato ketvirtadienį ir Atstovų Rūmai aiškia balsų dauguma priėmė respublikonų ir demokratų suderėtą įstatymo projektą dėl valstybės biudžeto.

Už kompromisą balsavo 300 parlamentarų, 128 buvo prieš. Senatoriai įstatymo projektui ketvirtadienį pritarė 83 balsais už ir 16 prieš. Kad iki rugsėjo galiosiantis biudžeto įstatymas įsigaliotų, jį dar turi pasirašyti prezidentas Donaldas Trumpas.

Baltieji rūmai prieš tai pareiškė, kad D. Trumpas įstatymą pasirašys. Taip bus išvengta naujo vyriausybės uždarymo. Tačiau kartu prezidentas esą paskelbs nacionalinę nepaprastąją padėtį, kad užsitikrintų jo reikalaujamos sienos Meksikos pasienyje finansavimą. „Prezidentas vykdys savo pažadą pastatyti sieną, apsaugoti pasienį ir apginti mūsų nuostabią šalį“, – Vašingtone sakė vyriausybės atstovė.

Dabar Kongreso priimtas įstatymas nenumato lėšų sienos Meksikos pasienyje statybai – šiam projektui D. Trumpas reikalauja 5,7 mlrd. dolerių. Tačiau numatyti 1,37 mlrd. dolerių naujų tvorų tvėrimui. Ginčas dėl sienos sukėlė 35 dienas trukusį dalinį vyriausybės darbo uždarymą. Kad būtų išvengta naujo paralyžiaus, biudžetą priimti būtina iki penktadienio vidurnakčio.

D. Trumpo vyriausybės pareigūnai teigia, kad Kongreso jau paskirtos lėšos, galiojant nacionalinei nepaprastajai padėčiai, gali būti perskirstytos. Tada jos esą galėtų būti naudojamos kitiems nei pradžioje numatytiems tikslams, pavyzdžiui, sienos statybai.

Opozicijos lyderiai Atstovų Rūmuose ir Senate Nnacy Pelosi ir Chuckas Schmeris pareiškė, kad nepaprastosios padėties paskelbimas yra „antiįstatymiškas aktas“ ir „grubus piktnaudžiavimas“ prezidento pareigomis. D. Trumpas taip esą dar kartą pademonstruoja nepaisantis teisės.

Pasak N. Pelosi, tai, kas vyksta pasienyje su Meksika, neturi nieko bendra su nepaprastąja padėtimi. Esą bus vertinami visi variantai, kad būtų imtasi veiksmų prieš nepaprastąją padėtį, jei ji bus paskelbta. Tai gali būti ir teisiniai žingsniai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.15; 10:30