nepaprastoji padėtis

Politinės intrigos

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Kastytis Stalioraitis

Prieš porą dienų prezidentas Gitanas Nausėda teigė nematantis pagrindo įvesti nepaprastąją padėtį prie valstybinės sienos su Baltarusija. Jis įžvelgė grėsmę, ar resursų papildymas ir siuntimas prie sienos šiuo metu nebūtų dar papildomas provokacinis veiksnys, turint galvoje, kad artėja „Zapad“ pratybos. „Mūsų nedraugai ieško bet kokio preteksto situaciją dar komplikuoti“, – sakė G. Nausėda lankydamasis generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje.

Šiandien Prezidentas jau nebuvo toks kategoriškas. Kartu su premjere Ingrida Šimonytė ir politinių partijų lyderiais Prezidentūroje sėdęs prie vieno stalo aptarti neteisėtų migrantų krizės valdymo, jis vėl prabilo apie nepaprastąją padėtį. Matyt, rekordinis per užvakarykščią parą nelegaliai kirtusių valstybinę sieną pabėgėlių skaičius (171) suneramino daug ką.

„Žinoma, negalėjau apeiti ir nepaprastosios padėties klausimo, gyvai teiravausi visų politinių partijų lyderių, kokia jų pozicija. Na, ir daugiau mažiau konsensusas yra toks – mes esame atviri visiems klausimams ir šitą klausimą taip pat galime spręsti artimoje ateityje.“, – Prezidentūroje kalbėjo G. Nausėda.

Jis, taip pat, pažymėjo, kad „sienos kontrolės problemą reikia spręsti, kuri nebuvo spręsta ilgą laiką. Tai reikia daryti greitai, sakė G. Nausėda. Šalies vadovas atkreipė dėmesį, kad netradicinei problemai spręsti reikia netradicinių priemonių, tai reikia daryti skubiai ir efektyviai.

Ministrė pirmininkė I. Šimonytė po susitikimo, taip pat, teigė, jog susitikime nebuvo nesutarimo dėl to, kad fizinė sienos apsauga turi būti iš esmės sustiprinta. „Ir Vyriausybė turi planą, kaip ketintų tai daryti. Manau, kad tas planas bus pristatytas artimiausiu metu. Esu suplanavusi tai aptarti ir su Seimo frakcijų vadovais, nes tai reikalaus tam tikro įsipareigojimo dėl šių priemonių finansavimo“, – žadėjo ministrė pirmininkė.

Vakar LRT „Dienos temoje“ apie sienos saugumą kalbėjo ir už vidaus politiką atsakinga Europos Komisijos (EK) narė Ylva Johansson

„Svarbiausia dabar – apsaugoti fizinę sieną, būtent išorinę Europos Sąjungos sieną, kuri yra Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Lietuva sulaukė paramos iš „Frontex“, iš kitų valstybių narių ir labai svarbu yra apsaugoti išorines Europos Sąjungos sienas, kad neteisėti migrantai negalėtų kirsti šios sienos.

Baltarusijos sieną kirtę migrantai. VSAT nuotr.

Suprantu, patikima sienos apsauga būtina apsisaugant nuo kontrabandos, ginkluotų provokatorių ir panašių grėsmių.

Bet pagal tarptautines sutartis Lietuva neturi teisės neįsileisti pabėgėlių, prašančių politinio prieglobsčio, jei jie yra anapus fizinės sienos, bet jau Lietuvos teritorijoje.

Laimei, pasaulyje galioja force majeure (nenugalimos jėgos) teisės principas, reiškiantis, kad negalima reikalauti to, kas neįmanoma. Šis principas dažnai taikomas sutartyse, nurodant, kad esant išskirtinėms ir nei vienos iš sutarties šalių nekontroliuojamoms sąlygoms (pavyzdžiui, įvykus stichinei nelaimei, kilus karui, įvykus perversmui, patyrus nusikaltimo žalą ar pan.) sutarties įsipareigojimai gali būti nevykdomi ir abi ar viena iš šalių atleidžiama nuo atsakomybės. Principas taikomas tiek atskirų šalių civilinėje, tiek ir tarp valstybių galiojančioje tarptautinėje teisėje.

Nelegalūs migrantai. LRT.lt portale

Seimas yra priėmęs rezoliuciją, kurioje tai, kas vyksta, įvardino hibridine agresija, neabejotinai priskiriama prie nusikaltimų, nuo kurių Lietuva patiria žalą. Tai – akivaizdi force majeure.

Man regis, Europos vadovų tarybai, Europos Komisijai ir Europarlamentui reikia tiesiog nusiųsti motyvuotą įspėjimą, kad mes dėl nenumatytos force majeure nuo tokios tai datos laikinai nevykdysime savo įsipareigojimų užsieniečiams, neteisėtai perėjusiems valstybinę sieną ir prašantiems politinio prieglobsčio. Juos tiesiog fiziškai neįsileisime į savo valstybės teritoriją. Būtent taip, kaip sienos paskirtį įsivaizduoja eurokomisarė Ylva Johansson, tokią, kad „neteisėti migrantai negalėtų kirsti šios sienos“.

Mano nuomone, jau pats įspėjimas savaime atgrąsintų „pabėgėlius“, savo noru ar apgaulės būdu dalyvaujančius Putino ir Lukašenkos mums sukurtoje force majeure, nuo noro bandyti patekti į Lietuvą.

Manau, kad šalies vadovas, atkreipęs dėmesį į tai, kad netradicinei problemai spręsti reikia netradicinių priemonių, ir pasisakęs už nepaprastosios padėties klausimo svarstymą artimiausiu metu, mąsto teisinga kryptimi, kaip ir Premjerė bei dauguma politinių lyderių, susirinkusių prie vieno stalo.

2021.07.29; 17:03

Aktualijos

Kol neįsiplieskė rimtas gaisras. Slaptai.lt nuotr.

Darbo partija kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą dėl nepaprastosios padėties įvedimo pasienyje su Baltarusijos Respublika. Partija prašo pasienio ruože su Baltarusija nepaprastąją padėtį įvesti trims mėnesiams.
 
Kreipimesi į prezidentą, siekiant stabilizuoti padėtį, taip pat raginama pasitelkti kariuomenę, o esant reikalui – mobilizacinį rezervą. Šie veiksmai, „darbiečių“ nuomone, padėtų užtikrinti Lietuvos sienos apsaugą ir užkirstų neteisėtus valstybinės sienos kirtimus į šalies teritoriją.
 
„Iš Baltarusijos kas naktį į Lietuvos teritoriją patenka po kelis šimtus nelegaliai sieną kertančių asmenų. Jie tai daro sistemingai, labai tikėtina, Baltarusijos valdžios institucijoms padedant. Tai yra aktyvūs, priešiški veiksmai prieš Lietuvą kaip valstybę bei jos gyventojus, siekiant pakirsti pasitikėjimą valstybės institucijomis. Taip pat tuo siekiama destabilizuoti padėtį tarp pasienyje gyvenančių mūsų šalies piliečių, sukeliant tiek socialinę, tiek humanitarinę krizę. Taip pat padidėjo rizika dėl galimos teroristinių atakų grėsmės, juk atvykstantys asmenys yra iš su teroristinėmis organizacijomis siejamų šalių, neturi asmens dokumentų, be kurių negalima jų tiksliai ir laiku identifikuoti bei nustatyti galimus jų ryšius su teroristinėmis organizacijomis bei jų keliamos grėsmės lygį. Todėl būtina kuo skubiau stiprinti pasienio apsaugą ir stabilizuoti padėtį“, – teigiama Darbo partijos kreipimesi į Lietuvos prezidentą.
 
Kaip informuoja ELTA, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymas numato, kad nepaprastoji padėtis gali būti įvedama, kai dėl valstybėje susidariusios ekstremalios situacijos ar krizės kyla grėsmė Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus Konstitucijoje ir šiame įstatyme nustatytų nepaprastųjų priemonių.
 
Nepaprastoji padėtis gali būti įvedama visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar jos dalyje (atskiruose valstybės teritorijos administraciniuose vienetuose, pasienio ruože ar kitose valstybės teritorijos dalyse).
 
Nepaprastosios padėties trukmė negali būti ilgesnė kaip 6 mėnesiai. Nepaprastoji padėtis gali būti įvesta ne vieną kartą, tačiau kiekvienu atveju jos trukmė neturi viršyti šio termino.
 
Sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje priima Seimas, jeigu valstybėje iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai. Tarp Seimo sesijų neatidėliotinais atvejais tokį sprendimą turi teisę priimti Respublikos prezidentas, kartu šaukdamas neeilinę Seimo sesiją svarstyti šio klausimo. Seimas patvirtina arba panaikina Respublikos prezidento sprendimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.28; 00:05
Aktualijos

Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia nepalaikąs Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlymo dėl iš Baltarusijos plūstančių nelegalių migrantų sukeltos krizės skelbti nepaprastąją padėtį.
 
„Prieš keldami tokius siūlymus turime atsakyti į klausimą, ką tai duos papildomai, palyginus su dabartine situacija. Nepaprastosios padėties įvedimas nereiškia, kad Vidaus reikalų ministerija atiduoda visą savo atsakomybę kariuomenei. Net ir tuo atveju kariuomenė būtų papildoma parama, kuri, be jokios abejonės, turėtų skirti tam daugiau resursų“, – žurnalistams Pabradėje teigė G. Nausėda.
 
Šalies vadovas kelia klausimą, ar nepaprastosios padėties paskelbimas būtų tik dar vienas provokacinis veiksnys, kuriuo galėtų pasinaudoti Lietuvai nedraugiškos šalys.
 
„Klausimas, ar šių resursų papildymas ir siuntimas prie sienos būtent šiuo metu nebūtų dar papildomas provokacinis veiksnys, turint omenyje, kad artėja „Zapad 2021“ pratybų kulminacija, kad mūsų nedraugai ieško bet kokio preteksto situaciją dar labiau komplikuoti, ir mes tai padarytume savo rankomis“, – sakė prezidentas.
 
Todėl G. Nausėda teigia kol kas nepalaikantis nepaprastosios padėties šalyje įvedimo.
 
„Matau dar gerokai daugiau rezervų, kuriuos galėtų panaudoti Vidaus reikalų ministerija, Sienos apsaugos tarnyba tam, kad problemos būtų sprendžiamos. Ir tik kraštutiniu atveju ir, be jokios abejonės, konsultuojantis, aiškinant gyventojams mes galėtume grįžti prie nepaprastosios padėties klausimo“, – pabrėžė G. Nausėda.
 
„Taip kad šiandieną tam aš nematau būtinybės“, – akcentavo prezidentas.
 
ELTA primena, kad vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė antradienį pranešė, jog dėl augančio nelegalių migrantų skaičiaus Vidaus reikalų ministerija (VRM) Vyriausybei pateikė siūlymą pasienyje su Baltarusija esančiose savivaldybėse įvesti nepaprastąją padėtį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.27; 14:00
Trumposios naujienos

Čekijos sostinė Praha. EPA – ELTA nuotr.

Pirmadienį Čekijos vyriausybė pratęsė šalyje dėl koronaviruso 2020 metų spalio 5 d. įvestą nepaprastąją padėtį iki balandžio 27 d. ir prašys parlamento žemuosius rūmus patvirtinti šį sprendimą.
 
Tai pranešė laikraščio „Mlada fronta Dnes“ tinklalapis, remdamasis Čekijos ministru pirmininku Andrejumi Babišu.
 
Čekijoje nepaprastosios padėties režimas turėjo baigtis kovo 28 d. Vyriausybė nusprendė, jog jį reikia pratęsti dar 30 dienų dėl vis dar įtemptos epidemiologinės situacijos šalyje, kurios teritorijoje plinta naujos koronaviruso atmainos.
 
Vyriausybė pabrėžia, kad griežtos priemonės, tarp jų – komendanto valanda ir gyventojų judėjimo iš vieno administracinio rajono į kitą apribojimai, duoda norimą rezultatą – naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičiaus paros prieaugio rodikliai po truputį mažėja. Vis dėlto kol kas dar anksti svarstyti ribojamųjų priemonių švelninimo klausimą.
 
Nuo pandemijos pradžios apie 10,7 mln. gyventojų turinčioje Čekijoje nustatyti 1 467 333 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, mirė 24 810 infekuotųjų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.23; 00:30
Trumposios naujienos

Suomijoje pirmadienį įvesta nepaprastoji padėtis, vyriausybei rengiantis įvesti griežtesnių apribojimų suvaldyti didėjančius sergamumo COVID-19 rodiklius.
 
Premjerė Sanna Marin praėjusią savaitę leido suprasti, kad šis žingsnis bus neišvengiamas, kai įspėjo, kad nuo kovo 8 d. kai kuriose šalies dalyse trijų savaičių laikotarpiui įsigalios nurodymas restoranams gaminti maistą tik išsinešti.
 
„Vyriausybė kartu su Respublikos prezidentu šalyje paskelbė nepaprastąją padėtį“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė S. Marin.
Suomijos Konstitucijoje numatyta, norint įvesti tokį apribojimą, paskelbti nepaprastąją padėtį. Dabar siūlymas dėl restoranų veiklos ribojimo bus pateiktas šalies parlamentui, sakė S. Marin.
 
Vyriausybė vasario 24 d. taip pat paskelbė nurodžiusi kai kurių šalies teritorijų, kuriose fiksuojami dideli infekcijų skaičiai, valdžios institucijoms įvesti draudimą susiburti ne daugiau kaip šešiems žmonėms.
 
Nors nepaprastosios padėties įvedimas leis įvesti judėjimo apribojimų, S. Marin sakė, kad vyriausybė šiuo metu neplanuoja pakartotinai įvesti tokių apribojimų, kaip pernai kovą įvesto draudimo judėti tarp sostinės ir likusios šalies teritorijos.
 
Tačiau ji sakė reporteriams, kad tokie apribojimai galėtų būti įvesti nusprendus, jog jie yra „reikalingi ir proporcingi“.
 
Suomijoje nuo pandemijos pradžios užregistruoti 58 064 koronaviruso atvejai ir 750 infekuotų pacientų mirčių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.02; 03:00
Trumposios naujienos

Kovoje su koronavirusu. EPA – ELTA nuotr.

Latvijos gyventojai dėl koronaviruso pandemijos dar mažiausiai pusmetį negalės grįžti prie normalaus gyvenimo. Tai antradienį žurnalistams pareiškė šalies sveikatos apsaugos ministras Danielis Pavļutas.
 
„Grįžti prie normalaus gyvenimo bent jau per artimiausius šešis mėnesius nepavyks, – sakė jis. – Pirmiausia turi radikaliai sumažėti sergamumas, o tai susiję su masiniu vakcinos nuo Covid-19 prieinamumu Latvijos gyventojams“.
 
Pagal ministro prognozes, esant dabartinei naujų užsikrėtimo atvejų skaičiaus mažėjimo spartai Latvijoje, svarbiausi apribojimai, įvesti kovai su pandemija, gali būti atšaukti vasario pabaigoje arba kovo pradžioje. Jis pabrėžė, kad vyriausybė dar diskutuos, ar pratęsti, ar atšaukti iki vasario 7 d. įvestą nepaprastąją padėtį.
 
Pirmasis užsikrėtimo koronavirusu atvejis Latvijoje buvo užfiksuotas praėjusių metų kovo 2 d. Nuo to laiko šalyje Covid-19 diagnozuotas 61 924 žmonėms, mirė 1 126 infekuotieji.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.27; 05:36
Trumposios naujienos

Japonų būgnininkai. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) vadovas Thomas Bachas pareiškė, jog „šiuo metu nėra jokių priežasčių manyti, kad liepos 23-iąją Tokijo Olimpiniame stadione olimpinės žaidynės nebus atidarytos“.
 
Anot jo, plano B nėra. „Mes norime, kad šios žaidynės būtų saugios ir sėkmingos“, – sakė Th. Bachas interviu japonų naujienų agentūrai „Kyodo“.
 
Dėl smarkiai išaugusio naujų koronaviruso infekcijų skaičiaus Japonijos ministras pirmininkas Yoshihidė Suga praėjusią savaitę išplėtė nepaprastąją padėtį, kuri dabar galioja Tokijo regione ir dar septyniose prefektūrose. Iki vasario 7 dienos taikomas draudimas atvykti į šalį. Naujausios apklausos rodo, kad aiški dauguma japonų yra už olimpinių žaidynių atšaukimą ar atidėjimą dar kartą.
 
Žaidynių organizatoriai ruošiasi renginiui pandemijos sąlygomis. Anot Th. Bacho, gali būti mažinamas žiūrovų skaičius. TOK turi būti „lankstus“ ir daryti viską, kad būtų apsaugotos dalyvių gyvybės. „Saugumas yra prioritetas. Saugumo klausimu tabu negali būti“, – kalbėjo prezidentas.
 
Japonijos premjeras Y. Suga ne kartą patikino, kad nenori atšaukti žaidynių. Žaidynės, anot jo, bus įrodymas, „kad žmonija įveikė koronavirusą“.
 
Vasaros olimpinės žaidynės pernai dėl pandemijos buvo atidėtos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.22; 03:00
Gordijo mazgas

Azerbaidžano sostinė Baku. Paminklas 1990-ųjų Sausio 20-osios aukoms atminti. Slaptai.lt nuotr.

Praėjo trisdešimt vieneri metai nuo 1990 m. sausio įvykių, kurie į Azerbaidžano istoriją įėjo kaip „Juodasis sausis“. Tą dieną Centrinė sovietų valdžia žiauriai nusikalto Azerbaidžano žmonėms. SSRS vadovybės įsakymu į Azerbaidžano sostinę Baku buvo įvesta sovietinė kariuomenė, kad represijomis palaikytų respublikoje komunistinį režimą. Per vieną naktį nužudyta ir sužeista šimtai civilių.

1989-ųjų rudenį nacionalinis nepriklausomybės judėjimas pasiekė neįtikėtiną pagreitį – šimtai tūkstančių žmonių kovojo už laisvės, nepriklausomybės ir suvereniteto idealus, kad išsaugotų tautos teritorinį vientisumą. Tūkstančiai žmonių, protestavusių prieš SSRS politiką, surengė demonstracijas centrinėje aikštėje (dabar Azadliq Meydani arba Laisvės aikštė) ir Baku gatvėse. Tuo metu Azerbaidžanas taip pat patyrė agresiją iš kaimyninės Armėnijos. Armėnijos teritorines pretenzijas į Kalnų Karabachą palaikė valdantysis Kremliaus režimas.

Baku metropoliteno stotis, pavadinta Sausio 20-osios vardu. Čia 1990-ųjų sausio 20-ąją žuvo daug civilių Azerbaidžano piliečių. Slaptai.lt nuotr.

Sausio 20 d. vėlai naktį 26 tūkst. sovietų specialiųjų pajėgų, nepaskelbus nepaprastosios padėties, įsiveržė į Baku. Invazija buvo pradėta vidurnaktį. Sovietų kariai negailėjo net vaikų, moterų ir pagyvenusių žmonių. Dėl baudžiamųjų sovietų armijos išpuolių nužudyti 147 civiliai ir sužeista apie 800 žmonių. Apie tūkstantis žmonių buvo areštuoti ir patyrė įvairiausio pobūdžio spaudimą. Tarp aukų buvo 7 metų berniukas, 16 metų mergaitė, 80 metų vyras, jaunas gydytojas, nušautas greitosios pagalbos automobilyje, padėdamas kitai aukai, ir daugybė kitų Baku tautybių civilių.

Žvelgiant į sovietų kariuomenės įvykdytų žudynių foną, buvo aiškiai suprantama, kad ši karinė operacija buvo smulkmeniškai suplanuotas ir apskaičiuotas veiksmas. Ši agresija prieš azerbaidžaniečius buvo įgyvendinta žingsnis po žingsnio. Prieš kariams atvykstant į Baku, Azerbaidžano Aukščiausioji Taryba ir kiti politiniai organai buvo paralyžiuoti; ginklai buvo surinkti iš karinių darbuotojų, pridengiant būtinu gyventojų nusiginklavimu. Sovietų valdžia, norėdama neleisti gyventojams gauti informacijos, sausio 19 d. Azerbaidžane susprogdino televizorių maitinimo bloką ir Azerbaidžano televizija nustojo transliuoti.

Užsieniečiams nebuvo leista įvažiuoti į miestą. Vakarų žurnalistams įvairiausiais būdais buvo trukdoma pranešti apie žiaurumus ir aukas. Sovietų Sąjungos gynybos ir vidaus reikalų ministrai bei karo pareigūnai į Baku buvo atvykę iš anksto, prieš keletą dienų, kad suplanuotų šį apskaičiuotą teroristinį cinišką išpuolį.

Šiomis Baku gatvėmis 1990-ųjų sausio 20-ąją žlegėjo mirtį nešantys sovietiniai tankai. Slaptai.lt nuotr.

Juodasis sausis buvo lūžio taškas Azerbaidžano istorijoje. Šios žudynės nesutrukdė Azerbaidžano žmonėms tęsti kovą iki nacionalinės šalies nepriklausomybės pasiekimo. Nepaisant patiriamos karinės, politinės ir moralinės agresijos, Azerbaidžano nacionaliniam judėjimui pavyko pasipriešinti sovietų iššūkiui, ir sovietų kariuomenė galiausiai turėjo būti išvesta iš Baku.

Vėliau 1991 m. spalio 18 d. Azerbaidžanas paskelbė savo nepriklausomybę. 1999 m. gruodžio 16 d. specialiu Azerbaidžano Prezidento dekretu visoms represijų aukoms suteiktas „Sausio 20-osios kankinių“ vardas.

Baku centre palaidotos „Juodojo sausio” aukos. Slaptai.lt nuotr.

1990 m. sausio 20 d. azerbaidžaniečiai demonstravo sugebėjimą išlaikyti istorinio didvyriškumo tradicijas ir priešintis žiauriausiems išpuoliams dėl tėvynės laisvės ir nepriklausomybės, netgi tapdami kankiniais. Azerbaidžano žmonės žuvo 1990 m. sausio 20 d., narsiai gindami savo tėvynės laisvę ir nepriklausomybę.

Nepaisant to, kad nuo tų kruvinų dienų praėjo daug metų, azerbaidžaniečiai prisimena tą baisią naktį ir reiškia gilią panieką tiems, kurie įvykdė tą tragediją. Azerbaidžanas kiekvienais metais mini sausio 20-osios tragedijos dieną, kuri įamžinta gyvybiškai svarbioje Azerbaidžano tautų atmintyje kaip Nacionalinė liūdesio diena.

Kankiniai, mirę sausio 20 d., yra vieni pirmųjų, kurie paaukojo savo gyvybę už laisvę, kuria šiais laikais džiaugiasi Azerbaidžanas, ir tie herojai niekada nebus pamiršti. 

Slaptai.lt informacija

2021.01.20

Aktualijos

Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad apie naujosios Vyriausybės įvestų griežtesnių karantino ribojimų veiksmingumą spręsti kol kas dar anksti, kadangi šie įsigaliojo prasidėjus šventiniam laikotarpiui – mažesnio žmonių judėjimo metui. Visgi, anot ministrės pirmininkės, daugelis šalies gyventojų atsakingai pažiūrėjo į Vyriausybės ir medikų prašymus atsisakyti nereikalingų kelionių ir veiklų.
 
„Norėčiau, kad išliktume labai atsargūs, nes yra kelios aplinkybės, kurios verčia mus to atsargumo laikytis. Duomenys, kuriuos mes turime, (…) ta (užsikrėtimų COVID-19 skaičiaus – ELTA) „fluktuacija“ yra gana didelė, ji, aišku, priklauso nuo atliekamų testų skaičiaus. Mes turime tokią nelabai standartinę laiko juostą, kadangi iš tų savaičių, kurias galioja sugriežtinti karantino reikalavimai, praktiškai normalios darbo savaitės nebuvo nė vienos, ši yra pirmoji“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį teigė ji.
 
Anot I. Šimonytės, tarpušventis visuomet būna mažesnio žmonių judėjimo laikotarpis, tad apie naujosios Vyriausybės įvesto judėjimo ribojimo veiksmingumą spręsti dar sunku.
 
„Tarpušventis visuomet būna natūraliai mažesnio žmonių mobilumo ir aktyvumo metas. Tad negalime tikrai pasakyti, ar tie mobilumo sulėtėjimo duomenys, kurie tikrai labai primena Velykų rezultatus, yra tiesiog sezono dalykas, ar vis dėlto galime įžiūrėti ilgalaikį trendą. Tą patį galima pasakyti ir apie pandemijos pagreitį“, – teigė premjerė.
 
Pasak jos, nors kai kurie duomenys leidžia manyti, kad pandemijos pagreitis ima lėtėti, Vyriausybė yra linkusi luktelti dar kelias darbo savaites, kol bus grįžtama prie realios situacijos vertinimo.
 
I. Šimonytė taip pat sakė su nerimu stebinti viruso mutaciją Jungtinėje Karalystėje (JK) bei Airijoje.
 
„Jei būtume tos (COVID-19 – ELTA) bangos pačioje apačioje, labai sparčiai didėjantis atvejų skaičius tokiai atmainai patekus į Lietuvą reikštų vienus dalykus. Kai esame gana aukštai ant kalno, kažkoks pandemijos paspartėjimas (…) reikštų labai didelę įtampą mūsų sveikatos sistemai, kuri dabar ir taip balansuoja ant ribos“, – teigė ji, išskirdama, jog sunkiausia padėtis – reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių.
Premjerė taip pat pridūrė, jog Vyriausybė, svarstydama apie karantino švelninimo galimybes, akylai stebi dinamiką sveikatos priežiūros sistemoje.
 
Karantinas

„Pagrindinis dalykas, į ką išties žiūrime, yra ne tik atvejų ar mirčių skaičius (…), bet kiekvieną dieną labai akylai stebime, kokia dinamika yra sveikatos priežiūros įstaigose. Bendra dinamika, bendras sveikatos sistemos prisitaikymas vis tiek vyksta, ir dabar net tiems atvejų skaičiams gana sparčiai augant vis dėlto yra rezervų, kurie yra labai maži“, – sakė ji.
 
I. Šimonytės teigimu, apie nepaprastosios padėties įvedimą Vyriausybė nesvarsto.
 
„Kol kas to nesvarstome (dėl nepaprastosios padėties įvedimo – ELTA), nes pagal tuos duomenis, kuriuos matėme per kelias karantino galiojimo savaites drįsčiau teigti, kad dauguma žmonių gana atsakingai pažiūrėjo į mūsų ir medikų prašymą susilaikyti nuo nebūtinų kelionių ar nebūtinos veiklos“, – tikino ji.
 
„Visgi vakar bendra situacija buvo įvertinta kaip rizikinga ir nesuteikianti pagrindo dabar kalbėti (…) apie kažkokius ženklesnius atlaisvinimus. Taisyklės turi galioti“, – pridūrė I. Šimonytė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.07; 09:50
Trumposios naujienos

Viskonsino valstijoje paskelbta nepaprastoji padėtis. EPA-ELTA nuotr.

Po smurtinių protestų, kilusių dėl policininkų šūvių į juodaodį amerikietį, JAV Viskonsino valstijoje paskelbta nepaprastoji padėtis.
 
Gubernatorius Tony‘is Eversas kartu nurodė sustiprinti Nacionalinės gvardijos gretas Kenošos mieste. Jis pabrėžė, kad yra riba tarp taikaus protesto ir riaušių, keliančių grėsmę šeimoms ir parduotuvėms.
 
Daugelis ginčytiną policijos akciją prieš afroamerikietį Jacobą Blake‘ą laiko naujausiu rasizmo ir policijos smurto JAV pavyzdžiu.
 
29 metų šeimos tėvas sekmadienį Kenošoje buvo sunkiai sužeistas į nugarą, kai į jį šūvius paleido policija.
 
Vaizdo įraše matyti, kaip J. Blake‘as eina prie savo automobilio, o paskui jį seka du ginkluoti policininkai. Vienas ginklas nukreiptas į vyro nugarą. Kai J. Blake‘as atidaro automobilio dureles ir pasilenkia, pasigirsta šūviai. Šeimos advokato duomenims automobilyje sėdėjo J. Blake‘o vaikai, kurių amžius – treji, penkeri ir aštuoneri metai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.26; 12:17
Aktualijos

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė teigia, kad reikia nusiteikti, jog neramumai Baltarusijoje užsitęs.
 
Komentuodama trečią savaitę besitęsiančius Baltarusijos pilietinės visuomenės protestus, raginančius trauktis brutalias represijas prieš šalies piliečius naudojantį Aliaksandro Lukašenkos režimą, A. Skaisgirytė tvirtina, kad politinė krizė kaimyninėje valstybėje tampa lėtine, ilgai užsitęsti galinčia krize.
 
„Manau, kad mes išeina į tą fazę, kuomet yra lėtinė krizė. Reikia nusiteikti, kad tai nebus labai greitas sprendimas“, – „Žinių radijui“ teigė prezidento patarėja.
 
„Viskas priklauso nuo Baltarusijos visuomenės: kiek ši visuomenė eis iki galo, kad pagaliau taptų laisva“, – pridūrė ji.
 
Kartu A. Skaisgirytė pakomentavo ir A. Lukašenkos pastaruoju metu aktyviai skleidžiamą agresyvią retoriką NATO atžvilgiu bei groteskišką pasirodymą su automatu „Kalašnikov“ rankose. Patarėjos teigimu, tokiu būdu A. Lukašenka ne tik siunčia žinutes Baltarusijos piliečiams ir tarptautinei bendruomenei, tačiau kartu konstruoja ir menamus išorės priešus.
 
„Tokioje situacijoje šios valstybės faktinis vadovas tiesiog ieško priešų užsienyje. Todėl jo retorika labai aiški: NATO grasina, NATO šalia Baltarusijos sienos rengia mistines pratybas, kad kažkokie vadovai inicijuoja neramumus Baltarusijoje. Ši retorika, kurią mes jau ne kartą esame girdėję, šiuo atveju dar labiau sustiprėjo“, – teigė prezidento patarėja.
 
Demonstratyvų A. Lukašenkos pasirodymą su automatu rankose, aiškino A. Skaisgirytė, galima įvertinti kaip nevykusį bandymą sustiprinti šį įspūdį.
 
„Jo įvaizdis – karinė uniforma su automatu, taip pat jaunuolis (A. Lukašenkos sūnus – ELTA), aprengtas atitinkamai, yra skirtas sustiprinti įspūdį, kad šalį puola. Bet aš nežinau, ar įmanoma šiais laikais taip paprastai apkvailinti (visuomenę – ELTA): socialiniuose tinkluose yra pilna kitokios informacijos“, – samprotavo A. Skaisgirytė, pridurdama, kad faktinio valstybės vadovo pasirodymas su automatu rankoje, ko gero, yra žinutė tiek Baltarusijos piliečiams, tiek užsienio valstybėms.
 
„Tai buvo žinutė ir saviems, ir užsieniui: užsieniui – nesikiškite, o saviems – žiūrėkite, užsienis puola, reikia gintis“, – pastarojo savaitgalio A. Lukašenkos pasirodymą komentavo A. Skaisgirytė.
 
A. Lukašenka pasirodė su neužtaisytu automatu rankoje
 
Sekmadienį Minsko centre susirinko dešimtys tūkstančių prieš A. Lukašenkos režimą protestuojančių baltarusių. Tuo metu virš Minsko, kur vyko didžiulės demonstracijos, pastebėtas sraigtasparnis. Žiniasklaida paskelbė, kad juo skrido prezidentas Aliaksandras Lukašenka.
 
Viešojoje erdvėje taip pat paplito įrašas, kuriame matyti, kaip iš jo išlipa ginkluoti vyrai, o vienas jų – A. Lukašenka su automatu „Kalašnikov“ rankose. Vaizdo įraše pastebėtas ir karine uniforma vilkintis A. Lukašenkos sūnus.
 
A. Lukašenka kaltina Vilnių ir Varšuvą dėl neramumų kurstymo
 
Lankydamasis Gardine surengtame šalininkų mitinge, Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka pareiškė, kad „neramumus“ šalyje kursto užsienio valstybės, o kurstytojos neva yra Lietuva ir Lenkija.
 
Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.

A. Lukašenka taip pat perspėjo kaimynines šalis, įskaitant Lietuvą, kad jos gali sulaukti „atitinkamo atsako“ iš Baltarusijos ir Rusijos valstybės.
 
„Tie, kurie visa tai koordinuoja, sėdi užsienyje, kaimyninėse šalyse. Būtent juos noriu perspėti: tai ne tik mūsų siena. Tai yra Sąjunginės valstybės (Baltarusijos su Rusija) siena ir KSSO (Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos) siena. Ir atsakas bus atitinkamas: Baltarusijos piktnaudžiautojams neatiduos“, – teigė A. Lukašenka.
 
Paskelbė aukščiausią kovinę parengtį
 
Tariamas Baltarusijos vadovas savaitgalį taip pat pareiškė, kad prie šalies sienų yra užfiksuotas NATO pajėgų „rimtas judėjimas“, todėl, pasak jo, Baltarusijoje įvedama aukščiausio lygio kovinė parengtis.
 
Jis nurodė imtis „pačių griežčiausių priemonių“ ir užkirsti kelią bandymams nuversti jo režimą.
 
„Akivaizdu, kad vidaus politinė situacija mūsų šalyje yra kurstoma planuojant spalvotąją revoliuciją“, – A. Lukašenką cituoja valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.
Aliaksandras Lukašenka rimtai išsigandęs. EPA – ELTA nuotr.
 
A. Lukašenkos teigimu, Baltarusijos kariuomenė turi „imtis pačių griežčiausių priemonių, kad apsaugotų mūsų šalies teritorinį vientisumą“. 
 
ELTA primena, kad demonstracijos Baltarusijoje prasidėjo po rugpjūčio 9 d. vykusių prezidento rinkimų, kuriuose neva 80,1 proc. balsų atiteko 26 metus šalį valdančiam A. Lukašenkai.
 
Oficialiais duomenimis, opozicijos atstovė Sviatlana Cichanouskaja buvo antra su 10,12 proc. balsų, tačiau ji rezultatų nepripažino. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją dėl savo saugumo išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
 
Suklastoti rinkimai šalyje sukėlė protestų bangą, kuri tęsiasi iki šiol. Kilusius protestus valdžia malšino smurtu, kurių metu keli žmonės žuvo ir buvo sulaikyti tūkstančiai, pranešama apie kankinimus sulaikymo įstaigose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.25; 11:50
Trumposios naujienos

Rusijos miškų tarnyba pranešė, kad, šeštadienio duomenimis, šalies šiaurės laukinėje gamtoje liepsnoja beveik trys šimtai miškų gaisrų, kuriuos bandoma suvaldyti ir sprogmenimis, ir debesų sėja.
 
Nuo sausio Sibire fiksuojami neįprastai šilti orai ir itin maža dirvožemio drėgmė prisidėjo prie praėjusių metų vasarą regioną siaubusių miškų gaisrų įsiliepsnojimo, šią savaitę sakė Europos Sąjungos klimato stebėsenos agentūra.
 
Nuo birželio Sibire ir kai kuriose Aliaskos dalyse daugėja ir intensyvėja miško gaisrai. Agentūra teigė, kad šį mėnesį į atmosferą išmesta didžiausia anglies dioksido mėnesinė norma – 59 mln. tonų – nuo duomenų rinkimo pradžios 2003 metais.
 
Rusijos miškų saugos tarnyba teigė bandanti suvaldyti 136 gaisrus, išsidėsčiusius didesniame nei 43 tūkst. hektarų plote. Tarnybos teigimu, gaisrininkai gaisrų suvaldymui naudoja sprogmenis ir tam, kad paskatintų lietų, debesis sėja sidabro jodidu.
 
Tačiau kitus 159 gaisrus imta laikyti pernelyg nutolusiais ir kainuosiančiais pernelyg daug lėšų. Anot tarnybos, šiuo metu tose vietovėse, kur buvo nutraukta ugniagesių veikla, liepsnoja 333 tūkst. hektarų plotas.
 
Šiuo metu liepsnojančios teritorijos plotas, lyginant su praėjusia savaite, yra mažesnis. Tarnyba tuomet skelbė, kad pleška 2 mln. hektarų plotas.
 
Nuo birželio vidurio Rusijos šiauriniame Sibiro regione ir už Šiaurės poliarinio rato ribų fiksuojami precedento neturintys karščio rekordai.
 
Rusijos orų tarnybos ekspertas Romanas Vilfandas sakė, kad šiaurės pusrutulyje padaugėjo debesis ir lietų išsklaidančių anticiklonų. Arktyje vasaromis saulė nenusileidžia už horizonto, o tai reiškia, kad saulės šviesa Žemės paviršių kaitina visą parą ir padidina gaisrų riziką, teigė jis.
 
Ketvirtadienį Rusijos orų tarnyba teigė, kad šiemet miškų gaisrai per tą patį laikotarpį kaip ir praėjusiais metais apėmė 9,6 proc. didesnį žemės plotą.
 
Naujos palydovų nuotraukos šeštadienį parodė, kad didžiausi gaisrai siautėja Rusijos retai apgyvendintame ir su Arkties vandenynu besiribojančiame Jakutijos regione.
 
Gelbėjimo tarnybos regione, kuriame temperatūros stulpeliai nenusileidžia žemiau nei 30 laipsnių Celsijaus, beveik visą šią savaitę bandė numalšinti netoli vienos naftos saugyklos siautėjusį gaisrą. Penktadienį jos paskelbė, kad nebeliko pavojaus apgyvendintoms vietovėms.
 
Regione liepos 2 dieną dėl miškų gaisrų buvo paskelbta nepaprastoji padėtis. Jakutijos gubernatorius teigė, kad gaisrus sukėlė „sausa perkūnija“.
 
Palydovų duomenis analizuojanti Rusijos „Greenpeace“ miškų programa šeštadienį teigė, kad nuo 2020 pradžios miškų gaisrai paveikė 9,26 mln. hektarų plotą, dydžiu aplenkiantį Portugaliją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.02; 10:24
Trumposios naujienos

Estijos premjeras Juris Ratas. EPA – ELTA nuotr.

Estijos ministras pirmininkas Juris Ratas nuo kovo 13 d. iki gegužės 17 d. trukusios nepaprastosios padėties laikotarpiu mėnesį gyveno atskirai nuo savo šeimos narių, kad jų neužkrėstų koronavirusu. Jis tai papasakojo antradienį interviu laikraščiui „Eesti Ekspress“.
 
„Aš pats koronaviruso nebijojau, bet, kad apsaugočiau šeimą, nusprendžiau maždaug keturioms savaitėms išvažiuoti iš namų“, – sakė J. Ratas. „Buvo akivaizdu, jog galiu užsikrėsti virusu, kadangi aš neišvengiamai kontaktuoju su daugybe žmonių“, – paaiškino premjeras.
 
Anot Estijos vyriausybės vadovo, jis tris kartus per savaitę atnešdavo į namus krepšį su produktais ir palikdavo jį prie durų. Su vaikais, žmona ir mama visą tą laiką jis bendravo tik vaizdo ryšiu.
 
„Man neteko atlikti testo dėl koronaviruso, – sakė J. Ratas. – Aš vartojau daug vitaminų C ir D, valgiau daug imbierų ir česnakų“.
 
Kaip pabrėžė Estijos premjeras, šalis galės galutinai grįžti prie normalaus gyvenimo tik po to, kai bus sukurta vakcina nuo koronaviruso.
 
Gegužės 7 d. J. Ratas pareiškė, kad vyriausybė ruošiasi galimai antrajai koronaviruso plitimo bangai. Šalyje nuo kovo 13 d. iki gegužės 17 d. dėl pandemijos galiojo nepaprastosios padėties režimas. Estijoje iki šiol kronavirusu užsikrėtė 1 791 žmogus, mirė 64 infekuotieji.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.20; 02:00
Trumposios naujienos

Estijos sostinė Talinas. Slaptai.lt nuotr.

Estijoje dėl koronaviruso protrūkio įvesta nepaprastoji padėtis nebus pratęsiama, jos galiojimas baigsis sekmadienio vidurnaktį, pranešė Estijos vyriausybė.
 
Fizinio atstumo reikalavimai, įvesti kovo viduryje paskelbto karantino metu, bus palaipsniui švelninami ir keičiami rekomendacijomis.
 
„Tai reiškia, kad nepaprastoji padėtis nutraukiama, tačiau kai kurie apribojimai liks galioti. Tai svarbu, norint išvengti ligos protrūkio atsinaujinimo“, – teigė Estijos premjeras Juris Ratas.
 
Estijoje COVID-19 liga diagnozuota 1 770 žmonių, iš jų 63 mirė. Nuo balandžio pabaigos šalyje švelninami kai kurie karantino apribojimai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.18; 05:30
Trumposios naujienos

Bulgarijoje pastarąją parą užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius padidėjo 90 žmonių – 8,3 procento palyginti su ketvirtadieniu. Tai – rekordinis rodiklis nuo epidemijos pradžios šalyje. Bendras infekuotųjų skaičius išaugo iki 1 171 žmogaus, tarp jų – 129 medikai.
 
Šiuos duomenis penktadienį per spaudos konferenciją pateikė Bulgarijos operatyvinio kovos su koronaviruso plitimu štabo viršininkas Vencislavas Mutafčijskis.
 
„Hospitalizuota 270 infekuotųjų, iš jų 37 gydomi intensyviosios terapijos skyriuose. Šalyje nuo koronaviruso padarinių mirė 52 žmonės, iš jų du – pastarąją parą. Pasveiko 193 žmonės“, – pranešė jis.
 
„Smarkus užsikrėtusiųjų skaičiaus padidėjimas tikriausiai susijęs su Velykų šventimu, kai buvo masiškai pažeidinėjamas socialinis atstumas. Artėja gegužės šventės, ir šalyje susiklosčiusi padėtis verčia nerimauti, juk apribojimai Bulgarijoje liberaliausi Europoje, duok Dieve, kad tai neatsisuktų prieš mus“, – sakė pareigūnas
.
Pirmieji infekcijos atvejai Bulgarijoje buvo užfiksuoti kovo 8 d., nuo kovo 13 d. šalyje galioja nepaprastoji padėtis.
 
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugumą pasaulio šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.24; 12:00
Trumposios naujienos

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pareiškė susirūpinimą dėl nepaprastosios padėties koronaviruso akivaizdoje įstatymo, kuriuo premjerui nacionalistui Viktorui Orbanui suteikiamos perteklinės galios.
 
Nors U. von der Leyen pabrėžė, kad ES valstybės privalo imtis nepaprastųjų priemonių kovai su COVID-19 vykdyti, EK pirmininkė taip pat sakė: „Man nerimą kelia tai, kad kai kuriomis priemonėmis peržengiamos visos ribos, esu ypač susirūpinusi dėl situacijos Vengrijoje“.
 
Vengrijos parlamentas, kuriame V. Orbano valdančioji partija turi daugumą, balsavo už tai, kad neribotą laiką premjerui Viktorui Orbanui būtų suteikta įstatymų leidybos teisė.
 
Pagal naują įstatymą, informaciją, kurią valdžia laiko melagingomis naujienomis arba iškreiptais faktais, viešinantiems asmenims grės kelerių metų kalėjimo bausmė.
 
Vengrija ketvirtadienį atmetė ES valstybių kritiką dėl demokratiniams principams prieštaraujančių priemonių ir kaltinimus pavadino „raganų medžiokle“.
 
„Mus ne tik kritikuoja, tapome politinės raganų medžioklės ir žiaurios šmeižikiškos kampanijos objektu“, – tviterio paskyroje paviešintame vaizdo įraše teigė Vengrijos vyriausybės atstovas Zoltanas Kovacsas, Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen pareiškus nerimą dėl nepaprastosios padėties sprendimų šalyje.
 
U. von der Leyen reakcija yra tipinis politikų taikomų dvigubų standartų pavyzdys“, – teigė Z. Kovacsas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.03; 00:30
Politinės intrigos

Lietuvos Seimas. Slaptai.lt nuotr.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė pataisoms dėl leidimo įgaliotai institucijai ekstremalios ar nepaprastosios situacijos metu leisti stebėti kai kurių asmenų buvimo vietą ir srauto duomenis.
 
„Už“ balsavo 76, „prieš“ buvo 19, susilaikė 28 parlamentarai.
 
 „Įstatymo projektu siekiama užtikrinti visuomenės saugumą ypatingų situacijų metu, kai, norint efektyviai suvaldyti kylančias grėsmes ir užkirsti kelią tam tikrų rizikų pasireiškimui, yra būtina stebėti faktinę asmenų, kurių judėjimas apribotas, buvimo vietą arba jų judėjimą ir taip užtikrinti karantino režimo metu nustatytų asmenų izoliacijos taisyklių laikymąsi“, – Seime antradienį sakė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
 
„Projekto tikslas – sudaryti teisines prielaidas ypatingais atvejais valstybės institucijoms gauti iš elektroninių ryšių operatorių duomenis apie asmenų, kurų judėjimas apribotas, buvimo vietą arba jų judėjimą“, – kalbėjo ministras.
 
Liberalas Simonas Gentvilas sakė, kad šiuos tikslus galima įgyvendinti kitomis priemonėmis – pavyzdžiui, mobiliąja programėle.
„Galima į kiekvieno hospitalizuoto arba karantinuoto asmens mobilųjį nurodyti, kad jis įsidiegtų mobiliąją aplikaciją, per kurią bet kada galėtų valstybės tarnybos patikrinti vietą, atpažinti veidą. Šiuo atveju jūs visų Lietuvos žmonių privatumą perleidžiate net ne Vyriausybei, bet Ekstremalių situacijų komisijai. Tai yra ekstremali situacija, bet priemonės, kurias šiandien Vyriausybė taiko, yra perdėm plačios“, – sakė S. Gentvilas.
 
Tačiau J. Narkevičius tikino, kad duomenų rinkimas bus nukreiptas tik į tuos žmones, kuriems yra privaloma saviizoliacija.
 
„Antras dalykas – prieš teikiant įstatymo projektą išnagrinėjome visas esamas galimybes, kad esant reikalui būtų galima stebėti ir gauti informaciją apie asmenų buvimo vietą. Tačiau, kadangi operatoriai yra privatūs juridiniai asmenys ir dėl kitų priežasčių, praktiškai įgyvendinti tai nepakankama”, – sakė J. Narkevičius.
Jaroslavas Narkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Tuo metu Mišrios Seimo grupės narys Andrius Mazuronis sakė, kad siūlomomis pataisomis bus įtvirtintas visuotinis žmonių sekimas ir pažeistas žmonių privatus gyvenimas karantino sąlygomis. Susisiekimo ministras su tuo nesutiko.
 
„Kalbant apie jūsų logiką, viskas turi būti remtasi sąmoningumu. Jeigu žmogus yra sąmoningas, tai jis nesiburia daugiau nei leistina, nedalyvauja tam tikruose renginiuose, būna saviizoliacijoje, nekelia grėsmės. Tada turėtume ne tokį užsikrėtusių skaičių, o mažesnį. Ekstremalioji situacija ir yra tam ekstremalioji, kad turėtume įgalinimus užtikrinti kitų asmenų saugumą”, – kalbėjo susisiekimo ministras.
Konservatorius Andrius Kupčinskas sakė, kad įstatymu sulyginama nepaprastoji ir ekstremalioji situacijos bei karantinavimas.
Stebėjimas. Žiūronai. Slaptai.lt
 
„Mano įsitikinimu, ekstremalios situacijos atveju bei karantinavimo atveju užtektų GPS vietos nustatymo duomenų. Dabar jūs teikiate ne tik siūlymą dėl vietos nustatymo duomenų, bet ir srauto duomenų. Srauto duomenų teikimas yra kur kas daugiau ir yra kišimasis į žmogaus asmeninį gyvenimą. Tai ir elektroninio pašto laiškai, ateinantys dokumentai ir t.t.”, – sakė A. Kupčinskas.
 
Tačiau J. Narkevičius sakė, kad tokių priemonių imamasi dėl piliečių saugumo.
 
Susisiekimo ministerija siūlo keisti įstatymą, numatant teisę Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos įgaliotai institucijai gauti asmenų vietos nustatymo duomenis ar srauto duomenis, kai, kaip teigiama dokumentuose, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir asmenų sveikatą karo, nepaprastosios padėties, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar teritorijų karantino metu, būtina stebėti asmenų buvimo vietą ar jų judėjimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.31; 00:30
Aktualijos

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad Lietuvoje kariuomenė yra pasiruošusi didinti įsitraukimą į koronaviruso krizės suvaldymą. Pasak jo, jau dabar galima naudotis kariuomenės resursais, o prireikus, tikslino premjeras, kariuomenė galėtų būti pasitelkta ir tam tikrų objektų ar lokalizuotų zonų apsaugai. Kartu, akcentuoja S. Skvernelis, įtraukiant į krizės suvaldymą kariuomenę, bus griežtai laikomasi įstatymų – kariuomenė, pasak jo, atliks tik paramos funkciją.
 
„Mes matome jų (kariuomenės – ELTA) infrastruktūros panaudojimą – palapinių, kariuomenė turi ir mobilią ligoninę. Pasiruošimas yra ir, pagal situacijos pokytį, mes vis daugiau įtraukiame visų tarnybų, tarp jų ir kariuomenės, resursus. Jei reikės, tai bus daroma iki maksimalaus skaičiaus“, – laidoje „Delfi dėmesio centre“ teigė premjeras.
 
Ministras pirmininkas tikino, kad kariuomenės pasitelkimas suvaldant krizę neperžengs įstatymuose numatytų ribų.
 
„Pirmiausia kalbu apie panaudojimą viešosios tvarkos užtikrinimui ir tam tikrų objektų apsaugai – jeigu to reikėtų. Šiandien Lietuvos teritorijoje yra paskelbtas karantinas, bet gali atsirasti kokių nors lokalių zonų, kada reikėtų fiziškai blokuoti patekimą į vieną ar kitą miestą – tai tada jie (kariuomenės pajėgumai – ELTA) būtų panaudojami. Tačiau, pabrėžiu, tik kaip paramos funkcija. Šiuo metu nėra nepaprastosios padėties, nėra karo padėties. Kariuomenės pasitelkimas yra labai aiškiai reglamentuotas, ir tos funkcijos, kurios yra numatytos taikos metu, jos yra vykdomos ir bus vykdomas neperžengiant įstatymo ribų“, – teigė premjeras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.27; 00:30
Politinės intrigos

Česlovas Iškauskas, teksto autorius. Slaptai.lt nuotrauka

Puota maro metu – taip apibrėžčiau kai kurių politikų ir šiaip visuomenės veikėjų, kartais net labai garsių, norą pelnyti politinių taškų ar pasirodyti itin nuovokiais, „liapsusus“ (žinau, šis žodis lietuvių kalboje nevartotinas ir reiškia „didelę žioplą kalbos ar logikos klaidą“).

Antai, konservatorių ir opozicijos lyderis G. Landsbergis, kurio politinį kursą šiaip palaikau, staiga iškišo galvą iš ambrazūros ir leptelėjo, kad reikia „keisti vadovaujančius žmones, KAM ministrą Karoblį paskirti operacijų centro vadovu vietoj Verygos, laboratorijos vadovas Zimnickas turi trauktis, Vyriausybės vadovas pripažinti, kad buvo klaidų ir svarbiausia – nustoti meluoti“…

Nei daugiau, nei mažiau – pakeisti, nuimti, likviduoti!

Motyvas? Reagentų ir apsaugos priemonių įsivežimo operacija labai pavėlavo, dėl to kenčia tauta, ypač medikai, ir plečiasi viruso pažeistos zonos. Dėl to kaltas Sveikatos apsaugos ministras. Priedo – dar ir laboratorijos vedėjas. Ir, žinoma, premjeras, kuris dėl žinomų priežasčių nėra ypač viešas asmuo šiuo metu. Girdi, JAV ir Vokietija „įsigyja viską, kas yra pagaminama“…

Opozicijos lyderiui neįdomu, kad, kilus protrūkiui Uhane, dar niekas negalėjo tiksliai numatyti pandemijos bangos ir iš anksto užsakyti milijonus reagentų ir apsaugos priemonių. ES siūlė pirkti reagentus drauge, bet, pateikus paraiškas, jos buvo peržiūrimos pagal neaiškius kriterijus, matyt, pagal tai, kaip bendrijos šalyse sparčiai plinta virusas ir valstybių gyventojų skaičių. Ne vieną kartą buvo kartota, kad visos užkrėstos šalys dalyvauja pirkimuose, ir Lietuva čia negali prilygti JAV ar Vokietijai.

Medikas Vytautas Kasiulevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prie opozicijos prisijungia Medikų sąjūdžio vadovė, reikalaujanti – pati nežinodama ko – lyg nepaprastosios padėties, lyg karinio valdymo, lyg visa ko uždraudimo…

A.Veryga, kuris praėjusį savaitgalį trumpam buvo gavęs atopūtį, LRT radijui sako, kad nesiveržia niekam vadovauti, ir opozicijos lyderį ragina nepolitikuoti, artėjant Seimo rinkimams spalį.

Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Aišku, G. Landsbergiui yra daug pritariančių. Pastaruoju metu labai populiarūs tapo medicinos mokslininko Vytauto Kasiulevičiaus pasisakymai. Iš tiesų, ramus, dalykiškas ir gana kritiškas mediko tonas negali nepatraukti.

Bet štai jis imasi mesijo vaidmens ir didžiuojasi, neva anksčiau perspėjęs, kad įtariamų pagavus virusą skaičius Lietuvoje netrukus pasieks 500… Na, pranašo nuopelnas čia nedidelis. Koronaviruso šuolis po pasaulį tik auga.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Bet jis antrina opozicijai ir siūlo, kad vadovauti COVID-19 operacijai Lietuvoje turi kariškis, turintis karinių operacijų ir jų planavimo patirties. Medikai – tik jo pagalbininkai. Vadinasi, vietoj A. Verygos geriau R. Karoblis, vietoj S. Čaplinsko – dar koks pulkininkas su „partupėja“. „Politikai, viceministrai, lengvos karjeros profesūra turi aplenkti šią zoną ir užsiimti savo reikalais…“ – rašo jis „Facebook“ paskyroje.

Gerą atsaką tokiems pasiūlymams paskelbė apžvalgininkai Audrius Bačiulis ir Vytautas Sinica. Jie tikina, kad kiekvienas turi daryti tai, ką gerai išmano. Lietuvoje neįvesta nepaprastoji ar karo padėtis, kai paralyžiuojama visa ūkinė veikla, įvedama komendanto valanda ir gatvėse pasirodo automatininkai. Kariškiai jau dabar teikia medikams pagalbą. Pastarieji iš tiesų dirba titanišką darbą, ir juos nustumti už nugarų generolams – reikštų perversmą krizės metu. Ne veltui profesorių V. Kasiulevičių šio įrašo autoriai vadina „Dvaro mediku“ (jis yra Grybauskaitės ir Skvernelio asmeninis gydytojas). Žiūrėk, ir pats profesorius įsmuks į kokį postą…

Visas šis biurokratinis erzelis tik įpila žibalo į ugnį. Sunkiu metu reikalinga rimtis, o ne postų perstumdymai, į gatves išvedant kariuomenę. Tai sukeltų dar didesnę įtampą visuomenėje. O gal kažkas nori pasinaudoti koronavirusu artėjant rinkimams? Jeigu jie iš viso įvyks…

2020.03.23; 12:30

Aktualijos

Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Pirmadienį Seimo valdyba ketina svarstyti Seimo opozicijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio siūlymą dėl nepaprastosios padėties šalyje įvedimo.
 
Praėjusią savaitę valdybos posėdyje kalbėjęs Seimo opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis suabejojo, ar Vyriausybė, paskelbdama karantiną, neviršijo savo įgaliojimų, pavyzdžiui, dėl asmens teisių, verslo suvaržymo.
 
Todėl jis pasiūlė atsiklausti teisininkų ir padiskutuoti Seimui, ar apskritai nereikėtų skelbti nepaprastąją padėtį valstybėje.
 
„Mes gavome Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Vyriausybės teisininkų paaiškinimus. Manau, kad pasitarsime, koks kelias turėtų būti, nes niekas nenori, kad valstybei būtų blogiau, o nori, kad būtų geriau. Asmeniškai manau, kad ir šitoje situacijoje, esant karantino sąlygoms, Vyriausybė viską pajėgia daryti taip, kaip reikalinga. Iš tikrųjų mes pasitarsime šiuo klausimu taip pat“, – Eltai sakė Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė.
Prof. Vytautas Sinkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Kaip ELTA jau skelbė, vienas iš Konstitucijos kūrėjų, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius teigia, kad Lietuvoje nėra tokios situacijos, jog reikėtų Seimui skelbti nepaprastąją padėtį.
 
„Pagal Konstituciją nepaprastoji padėtis gali būti įvesta tik tais atvejais, kai iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ir visuomenės rimčiai (144 str.). Tokios situacijos Lietuvoje nėra, vadinasi, nepaprastoji padėtis negali būti įvesta, – Eltai yra sakęs V. Sinkevičius.
 
Pasak jo, Vyriausybė paskelbė karantiną pagal Užkrečiamųjų ligų įstatymą, kurį pats Seimas ir yra priėmęs.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.23; 00:30