Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas. EPA – ELTA nuotr.
Ilhamas Alijevas nedalyvaus šią savaitę Ispanijoje planuojamame Europos Sąjungos rengiamame susitikime su Armėnijos ministru pirmininku Nikolu Pašinianu, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė vyriausybės pareigūnas.
„Atsižvelgdamas į proarmėniškus Prancūzijos pareigūnų pareiškimus (…) dėl karinio bendradarbiavimo tiekiant (Jerevanui) ginklus bei šaudmenis ir į kaltinimus, kuriuos vakar išsakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis, Azerbaidžanas nemato reikalo dalyvauti derybose tokiu formatu“, – sakė pareigūnas.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos lyderis. EPA_ELTA nuotr.Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas
Kyjivas, spalio 4 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu aptarė regiono saugumo ir dabartinių iššūkių klausimus, taip pat bendradarbiavimo formatus. Apie trečiadienį įvykusį dviejų lyderių pokalbį telefonu „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos valstybės vadovas.
„Padėkojau jam (Alijevui) už reikšmingą humanitarinę pagalbą, kurią Azerbaidžanas teikia Ukrainai, ypač jos energetikos sektoriui artėjant žiemai. Mes patvirtinome mūsų įsipareigojimą gerbti valstybių suvereniteto ir teritorijos vientisumo principus”, – pareiškė V. Zelenskis. Prezidentai taip pat aptarė regioninį saugumą, dabartinius iššūkius ir bendradarbiavimo formatus.
Kaip jau buvo pranešta, Azerbaidžano prezidentas I. Alijevas atsisakė vykti į Granadą susitikti su Armėnijos ministru pirmininku Nikolu Pašinianu. Šiame Ispanijos mieste buvo planuojama surengti dviejų šalių taikos derybas.
Nikolas Pašinianas. Youtube.com kadras
Jerevanas, rugsėjo 21 d. (AFP-ELTA). Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ketvirtadienį apkaltino Rusijos taikdarius nesugebėjus užkirsti kelio Azerbaidžano puolimui Karabache, per kurį Baku perėmė visišką ginčijamo regiono kontrolę.
„Jei taikdariams pavyko susitarti dėl paliaubų, tai kodėl jiems nepavyko susitarti, kad būtų užkirstas kelias Kalnų Karabacho užpuolimui? – klausė jis per nacionalinę televiziją. – Mes apie jį įspėjome: kodėl jie neatliko savo taikos palaikymo funkcijų?“.
N. Pašinianas taip pat sakė nematantis neišvengiamos grėsmės civiliams Karabache, tačiau prireikus Jerevanas pasirengęs priimti 40 tūkst. šeimų.
„Šiandien, mano vertinimu, Kalnų Karabacho civiliams gyventojams tiesioginės grėsmės nėra“, – per televiziją sakė N. Pašinianas. Jis taip pat pareiškė, kad paliaubų susitarimo iš esmės laikomasi. „Paliaubų režimas apskritai galioja, būta pavienių pažeidimų, bet padėtis yra stabili“, – sakė N. Pašinianas.
Ketvirtadienį Karabacho armėnų separatistų lyderiai pareiškė esantys pasirengę tęsti taikos derybas su Azerbaidžanu, prieš tai paskelbusiu, kad atgavo anklavo kontrolę. „Šalys ypač pabrėžė būtinybę visas esamas problemas aptarti taikioje aplinkoje ir sakė esančios pasirengusios tęsti susitikimus“, – sakoma separatistų vyriausybės pareiškime po pirmojo derybų rato.
Karabachas – tai Azerbaidžanas. EPA – ELTA foto
Ketvirtadienį Azerbaidžanas ir Karabacho armėnai separatistai surengė pirmąsias tiesiogines taikos derybas. Trečiadienį separatistai sutiko sudėti ginklus pagal Rusijos tarpininkautą paliaubų planą, sustabdžiusį parą trukusį Azerbaidžano puolimą siekiant atkovoti žemę, dėl kurios ginčijamasi jau kelis dešimtmečius.
Azerbaidžano prezidentūra tvirtino, kad dvi valandas trukęs susitikimas vyko „konstruktyvioje ir taikioje atmosferoje“, dalyvaujant Rusijos taikdariams, ir kad šalys susitarė dėl tolesnių derybų. Baku derybininkai pristatė planus dėl Karabacho armėnų „reintegracijos“ į Azerbaidžaną ir pažadėjo aprūpinti gyventojus skubiai reikalingais degalais, humanitarinėmis prekėmis ir vaistais.
Kol vyko susitikimas, nepaisant paliaubų separatistų tvirtovėje Stepanakerte (Hankendis – azerbaidžanietiškas miesto pavadinimas) aidėjo šūviai. „Prie miesto įvyko nedidelis susišaudymas, – naujienų agentūrai AFP sakė verslininkas ir dviejų vaikų tėvas Arutiunas Gasparianas. – Sėdime namuose ir laukiame derybų rezultatų“.
Separatistų valdžia dėl paliaubų pažeidimo kaltino Azerbaidžaną, tačiau Baku kaltinimus neigė.
Regiono žmogaus teisių ombudsmenas socialinėje žiniasklaidoje pareiškė, kad „Stepanakerto gatvės pilnos perkeltųjų asmenų, alkanų, išsigandusių ir kamuojamų nežinomybės“.
Pastarosiomis dienomis lietuviškoje erdvėje pasidžiaugta, esą Armėnija vis drąsiau nusisuka nuo Rusijos ir atsigręžia į Vakarus.
Taip, šių metų rugsėjo 8-ąją dieną Maskvoje ant kilimo buvo iškviestas Rusijoje reziduojantis Armėnijos ambasadorius. Taip, Rusijos diplomatai Armėnijos diplomatui priekaištavo dėl „Jerevano nedraugiškų veiksmų“, omenyje pirmiausia turėdami Armėnijoje rengiamas JAV karines pratybas, kurių pradžia – rugsėjo 11-oji. Maskva, regis, rimtai perpyko, nors amerikiečių pratybos netoli Jerevano esančiame „Zar“ poligone nėra tikros karinės pratybos. 85-eri amerikiečių ir 175-eri armėnų kariai mokysis ne tiek kariauti, kiek – palaikyti taiką. Žodžiu, „Eagle Partner“, – tik pamokos, kaip privalu saugoti taiką.
Tačiau Rusija dar prisiminė Armėnijos premjero žmonos viešnagę Ukrainos sostinėje Kyjive ir Jerevano norus siekti narystės Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme (TBT). Esą „Eagle Partner“, premjero žmonos vizitas į Ukrainą, kurios Rusijai nepavyskta okupuoti, ir noras bičiuliautis su TBT, kuris pasiruošęs teisti Vladimirą Putiną, – tokių akibrokštų jau per daug.
Lietuviškieji naivuoliai ėmė sutartinai ploti rankomis, esą paskutiniųjų dienų Jerevano žingsniai liudija, kad „buvusi sovietinė respublika Armėnija tolsta nuo savo tradicinės sąjungininkės Rusijos“.
Niekur ji netolsta. Pirma, dar nežinia, ar ši oficialiojo Jerevano laikysena – ilgam. Juk Armėnija visus pastaruosius tris dešimtmečius buvo ištikima Rusijos sąjungininkė. Tokia klusni, tokia prorusiška, kad į savo teritoriją įsileido Rusijos karinę bazę, kuri prie Giumri dislokuota vos ne šimtmečiui.
Nikolas Pašinianas – Irano sostinėje Teherane
Antra, Armėnija rimčiau ant Kremliaus supyko tik 2020-aisiais, kai V. Putinas nesiteikė karine jėga stabdyti Karabachą išlaisvinti nusprendusio Azerbaidžano. Pretekstas armėniškam pykčiui – Rusija nepadėjo armėnų separatistams savo rankose išlaikyti neteisėtai iš Azerbaidžano atimto Karabacho.
Šios „smulkmenos“ pamiršti neleistina. Įsidėmėkime, Armėnija troško, kad Rusija kariautų su Azerbaidžanu dėl Armėnijos interesų savo rankose išlaikyti 1988 – 1994-aisiais neteisėtai užimtą Karabachą. Piktindamasis dėl Kremliaus pozicijos šiuo konkrečiu atveju ponas Nikolas Pašinianas – bjauriai neteisus. Valstybės, kurioms rūpi tarptautinė teisė, teritorinio vientisumo taisyklės ir padorumas, privalo palaikyti ne Armėniją, bet Azerbaidžaną. Nes Karabachas – tai Azerbaidžanas. Azerbaidžanas nedaro nieko blogo, nieko smerktino. Jis tik mėgina kuo greičiau ir su kuo mažesniais nuostoliais susigrąžinti prarastas žemes.
Trečia, nuo pat 2020-ųjų rudens, kai per vadinamąją 44 dienų karinę operacija Azerbaidžano specialiosios pajėgos išplėšė iš armėnų separatistų beveik visas Karabacho žemes, Jerevanas be perstojo meluoja. Vos tik pažada laikytis paliaubų metu prisiimtų įsipareigojimų, vos tik sutinka vadovautis tarptautine teise, čia pat pasienio regionuose surengiamos provokacijos. Arba šaudoma, arba sprogdinamos bombos. Armėnijos valdžia apkaltina azerbaidžaniečius, nors tos diversijos Azerbaidžanui nenaudingos, ir pareiškia, esą Jerevanas priverstas stabdyti derybas. Aidint šūviams ir sprogstant bomboms jis neva nepasirašys svarbių susitarimų. Nors tie pasienio incidentai – tai Armėnijos diversantų išpuoliai, kurių pagalba siekiama destabilizacijos.
Į pagalbą Armėnijos valdžia dar pasitelkia klaidinančius pranešimus, esą azerbaidžaniečiai neleidžia į Karabachą įvežti vaistų, vandens, maisto produktų, todėl ten likę armėnai miršta badu, todėl šiame regione – gili humanitarinė krizė. Jokios humanitarinės krizės, žinoma, nėra, civiliams armėnams niekas netrukdo į Karabachą įvežti maisto produktų, vandens ir vaistų vadinamuoju Agdamo keliu. Tačiau Armėnijos separatistų lobistai Vakaruose suranda lengvatikių, kuriems „armėniškos ašaros“ atrodo tikros ir nuoširdžios.
Vladimiras Putinas rodo kumštį
Vaizdžiai tariant, Armėnijos valdžia, įskaitant ir premjerą N. Pašinianą, ir Karabacho separatistų lyderius, tiek daug sykių melavo, jog didžiausia kvailystė – tikėti jų „garbės žodžiu“. Kam mums lengvo elgesio moteris, kuri šiandien flirtuoja su Maskva, rytoj – su Briuseliu ir Vašingtonu, dar vėliau, žiūrėk, susidės su priešišku Azerbaidžano valstybei Iranu. Be kita ko, Iranas kadaise iš Azerbaidžano atplėšė visą vadinamąjį pietinį Azerbaidžaną, o šiandien bičiuliaujasi su Rusija, tiekdamas rusų kariuomenei dronus, kurių pagalba bombarduojami Ukrainos miestai ir gyvenvietės.
Todėl neskubėkime aklai tikėti Jerevano provakarietiška laikysena. Jei Rusija pralaimės dvikovą su Ukraina, Armėnija, tikėtina, tikrai nusisuks nuo Maskvos. Bet jei kris ne Maskva, o Kyjivas, – Armėnijos premjerai ir prezidentai vėl puls pataikauti V. Putinui. Jei Armėnija net nuoširdžiai pasuks Vakarų kryptimi, pirmiausia pareikalaukime, kad ji gerbtų Azerbaidžano teritorinį vientisumą – ne tik pasitrauktų iš Karabacho, bet ir pripažintų Karabachą esant Azerbaidžano dalimi bei oficialiai pažadėtų daugiau niekad nebepuoselėti separatistinių užmačių. Reikalaukime, jog Armėnija galų gale liautųsi įžūliai melavusi. Bauskime ją už melą.
Tad oficialusis Vašingtonas greičiausiai daro grubią klaidą, netoli Jerevano šiandien rengdamas bendras amerikiečių – armėnų karines pratybas. Armėnijos valdžia dar nepripažino savų klaidų ir klystkelių. Armėnija dar nesiliovė puldinėjusi Azerbaidžano pasieniečių.
Rusijos ir Armėnijos kariuomenės – bendrose pratybose
Saulius Kizelavičius
Balandžio 6-ąją lietuviškoji ELTA pranešė, kad Armėnijos ginkluotosios pajėgos dalyvaus NATO šalių karinėse pratybose, prasidėsiančiose balandžio 22 dieną. Tos pratybos vadinamos „Defender 23“.
Pranešime teigiama, kad šią žinią išplatino oficiali Pentagono atstovė Sabrina Singh (portalas „rbc.ua“). Šia tema dar rašoma: „Apie 9 tūkst. JAV kariškių ir maždaug 17 tūkst. kariškių iš šalių-sąjungininkių ir partnerių dalyvaus pratybose, o dalis jų vyks Europos šalių teritorijose. Tarp jų – kelios NATO nepriklausančios šalys: Armėnija, Moldova, Bosnija ir Hercegovina“.
Portalas primena, kad Armėnija prieš dvejus metus atsisakė dalyvauti NATO pratybose, bet dabar ji pakeitė savo poziciją atšalus santykiams su Rusija, kuri neparėmė premjero Nikolo Pašiniano konflikte su Azerbaidžanu dėl Karabacho.
Atvirai tariant, nustebau, kad NATO kviečia į svarbias karines pratybas Armėniją, kuri visus pastaruosius tris dešimtmečius flirtavo su Kremliumi (Armėnijoje iki šiol dislokuota Rusijos karinė bazė mieste Giumri, su Rusijos kariškiais drauge rengė šimtus karinių užsiėmimų, Armėnija ginkluota daugiausia iš Maskvos atkeliavusiais ginklais), slapta bičiuliaujasi su Irano režimu (prekiauja su Teheranu, gauna iš Teherano ginklų, Teheranas siunčia į Jerevaną savus karinius instruktorius) ir, svarbiausia, vis dar negrąžina Azerbaidžanui visų 1992 – 1994-aisiais užgrobtų Karabacho teritorijų. Visi senų seniausiai žino, jog, remiantis tarptautine teise, Karabachas – tai Azerbaidžanas. Šią tiesą pripažįsta visas civilizuotas pasaulis. Bet Armėnija iki šiol spyriojasi kaip aikštingas, piktas agresorius.
Tikrasis Armėnijos veidas. Jerevanas. Rusijos agresiją prieš Ukrainą palaikantys mitinguotojai
O tai, kad pastaruosius kelerius metus Armėnijos premjeras ėmė ginčytis su Rusija, dar nieko nereiškia. Nusisukimas nuo Rusijos, kuri šiuo metu patiria didelių nuostolių Ukrainos karo frontuose, gali tebūti nenuoširdus, apgaulingas. Jokių garantijų, kad rytoj oficialusis Jerevanas vėl nepakeis pozicijos. Ypač tuomet, jei Vladimirui Putinui vis tik pavyktų nugalėti Ukrainą.
Tad Armėnijos kvietimas į karines NATO pratybas – didžiausia nesąmonė jau vien todėl, kad surinktas karines žinias armėnų kariškiai galėtų perduoti Aljanso priešams Maskvai ir Teheranui. Rusijai ir Iranui tikriausiai įdomu būtų sužinoti net ir smulkmenas…
Tuomet, vis dar negalėdamas patikėti Pentagono palankumu Jerevanui, nutariau peržiūrėti, o ką šia tema rašo Azerbaidžano spauda. Balandžio 7 – 8 dienomis aptikau kardinaliai priešingų pranešimų. Azerbaidžano spaudoje esama žinių, jog „JAV gynybos ministerija tvirtina, jog Armėnijos įtraukimas į karines pratybas „Defender 23“ – nesusipratimas. Armėnija neturi dalyvauti šio pobūdžio karinėse pratybose. Šią Armėnijai nepalankią žinią paskelbė armėnų informacinis portalas „Amerikos balsai“. Daugiau paaiškinimų Pentagonas nepateikė.
Tad kuriuo pranešimu tikėti? Manau, Pentagonui užteks sveiko proto – Vašingtonas nekvies Armėnijos kariškių į „Defeneder 23“.
Nikolos Pašiniano karikatūra
Jerevanas, gruodžio 29 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį Armėnija apkaltino Rusijos taikdarius negebėjimu apsaugoti etninių armėnų kaimyninio Azerbaidžano Kalnų Karabacho regione ir paragino įsikišti daugianacionalines taikos palaikymo pajėgas.
„Rusijos taikdarių elgesys mums nepriimtinas. Jie tapo tyliais stebėtojais (Karabache)”, – sakė Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas.
Maskva kritiką atmeta.
Rusija dislokavo taikdarius Karabache pagal 2020 m. jos tarpininkautas paliaubas, kuriomis baigėsi šešias savaites trukęs Armėnijos ir Azerbaidžano karas dėl seniai ginčijamo anklavo. Anksčiau šį mėnesį Armėnija apkaltino Azerbaidžaną blokuojant vienintelę kalnuoto anklavo sausumos jungtį su Armėnija ir taip sukėlus humanitarinę krizę Karabache.
120 tūkst. Karabacho gyventojų yra daugiausia etniniai armėnai ir priklauso nuo gyvybiškai svarbios sausumos jungties, vadinamos Lačino koridoriumi. Dėl blokados anklave, kurį nuo 1991 m., kai teritorija atsiskyrė nuo Azerbaidžano, kontroliuoja armėnų separatistai, pritrūko maisto produktų ir vaistų.
„Armėnija ir Kalnų Karabachas tikisi, kad Rusija pasakys, kaip ji planuoja atblokuoti Lačino koridorių“, – ketvirtadienį per vyriausybės posėdį sakė N. Pašinianas. Jo teigimu, Rusija „įsipareigojo garantuoti Kalnų Karabacho žmonių saugumą“.
Tarsi numanydamas, kad Maskva negali arba nenori vykdyti savo įsipareigojimų, N. Pašinianas pareiškė, kad Armėnija turėtų siekti Jungtinių Tautų mandato pasiųsti taikdarius, kurie turėtų daugiau įgaliojimų veikti, arba įleisti į regioną „daugiašalį taikos palaikymo kontingentą“.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova atmetė N. Pašiniano kaltinimą. „Rusijos taikdarių kritika šioje situacijoje yra nepriimtina, – sakė ji. – Rusijos taikdariai daro viską, kas įmanoma, kad pagerintų padėtį vietoje“.
Azerbaidžano aplinkosaugos aktyvistai daugiau nei dvi savaites blokuoja Lačino koridorių, protestuodami prieš, jų teigimu, nelegalią kasybą Karabache. Azerbaidžano vyriausybė teigia, kad protestas yra spontaniškas ir netrukdo civiliniam transportui laisvai judėti tarp Armėnijos ir Karabacho abiem kryptimis. Tačiau Jerevanas kaltina Baku, kad šis režisuoja demonstracijas.
Ketvirtadienį armėnų separatistų valdžia Karabache pareiškė, kad stabdo Armėnijos pramonės grupės aukso ir vario bei molibdeno gavybą anklave.
Karabachas atsiskyrė nuo Azerbaidžano, kai 1991 m. subyrėjo Sovietų Sąjunga. Per kilusį konfliktą žuvo maždaug 30 tūkst. žmonių.
2020 m. rudenį Armėnija ir Azerbaidžanas dėl šios teritorijos vėl kariavo. Mūšiai pareikalavo daugiau nei 6 500 gyvybių ir baigėsi Rusijos tarpininkautomis paliaubomis, o Jerevanas turėjo atiduoti Baku dešimtmečius kontroliuotas teritorijas.
Agresyvusis armėnų mitinguotojas. Slaptai.lt foto
Jerevanas, birželio 4 d. (dpa-ELTA). Armėnijoje per protestus prieš vyriausybės vadovą Nikolą Pašinianą yra sužeistųjų. Keli demonstrantai buvo sulaikyti.
Sostinėje Jerevane penktadienio vakarą vyko vyriausybės priešininkų susirėmimai su policija. Apie 20 žmonių, tarp kurių yra pareigūnų, buvo sužaloti, jiems prireikė medikų pagalbos, pranešė universitetinės klinikos atstovė.
Protestuotojai susirinko prie N. Pašiniano rezidencijos. Jie vadino premjerą „išdaviku“ ir reikalavo jo atsistatydinimo.
Demonstracijos Jerevane vyksta jau nuo balandžio vidurio. Jos nukreiptos prieš N. Pašiniano politiką, susijusią su ginčijamu Karabacho regionu. Demonstrantai kaltina jį ketinant atiduoti Azerbaidžanui dalį Karabacho teritorijos, kurią vis dar kontroliuoja armėnai.
Didelė dalis prieš tai Armėnijos kontroliuoto Karabacho po abiejų šalių karo 2020 metų rudenį atiteko Azerbaidžanui. Tai sukėlė didelę politinę krizę Armėnijoje. Nors N. Pašinianas pernai laimėjo naujus rinkimus, šalis nerimsta. Daugelis armėnų ir toliau kaltina jį pralaimėjus karą. Stebėtojai prognozuoja, kad galimi nauji rinkimai.
Armėnijos opozicija. EPA-ELTA nuotr.
Jerevanas, birželio 3 d. (ELTA). Penktadienio vakarą Jerevane, prie vyriausybinių vilų komplekso, kur gyvena Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas, prasidėjo opozicijos šalininkų ir policijos susirėmimai. Kaip praneša naujienų agentūra „Interfax“, pareigūnai naudoja kurtinamąsias granatas, specialiąsias priemones, sulaiko protestuotojus.
Anksčiau Armėnijos parlamento pirmininko pavaduotojo Išchano Sagateliano vadovaujama eisena atžygiavo nuo Vyriausybės rūmų prie N.Pašiniano rezidencijos, kad susitiktų su juo ir perduotų opozicijos reikalavimus.
Jerevane nuo balandžio 17 d. vyksta opozicijos rengiamos antivyriausybinės akcijos, eitynės ir mitingai. Protestų bangą Armėnijoje sukėlė ministro pirmininko N. Pašiniano kalba parlamente, kurioje jis pasiūlė „nuleisti kartelę Karabacho statuso klausimu“ ir paragino pasirašyti taikos sutartį su Azerbaidžanu.
Opozicinės partijos kaltina N. Pašinianą ketinant atiduoti Azerbaidžanui dalį Kalnų Karabacho teritorijos, kurią vis dar kontroliuoja armėnai.
Nikolas Pašinianas ir rusiški naikintuvai
Jerevanas, gegužės 2 d. (dpa-ELTA). Per naujus protestus prieš ministrą pirmininką Nikolą Pašinianą Pietų Kaukazo Armėnijos Respublikos sostinėje Jerevane suimta 250 žmonių.
Policija itin griežtai elgiasi su demonstrantais, tarp kurių yra parlamento narių, pirmadienį Armėnijos žiniasklaidai sakė opozicijai priklausantis parlamento vadovo pavaduotojas Išchanas Sagatelianas. Sulaikytieji kaltinami pasipriešinimu valdžiai.
Demonstracijos prieš vyriausybę visiškai nuskurdusioje buvusioje sovietinėje respublikoje vyksta jau kelias dienas. Sekmadienį opozicija centrinėje aikštėje priešais Jerevano operos ir baleto teatrą įkūrė nuolatinę stovyklą, kurią ketina išardyti tik atsistatydinus ministrui pirmininkui N. Pašinianui. Demonstrantai užblokavo daugybę sostinės gatvių. Nauji protestai paskelbti pirmadienio vakarą.
Protestai nukreipti prieš N. Pašiniano politiką Kalnų Karabacho regione, dėl kurio nesutaria Armėnija ir Azerbaidžanas. Didžioji dalis anksčiau Jerevano kontroliuotos teritorijos atiteko Baku po 2020 m. rudenį kilusio karo tarp abiejų šalių. Tai sukėlė rimtą politinę krizę Armėnijoje.
Nors pernai N. Pašinianas laimėjo naujus rinkimus, daugelis armėnų vis dar kaltina jį pralaimėjus karą. Armėnija dabar siekia taikos susitarimo su savo nedraugišku kaimynu Azerbaidžanu, tarpininkaujant tarptautiniu mastu, įskaitant Rusiją. Kol kas paliaubas tarp azerbaidžaniečių ir armėnų kalnuotame regione stebi Rusijos kariai. Ginkluoti susirėmimai pasienyje nuolat kartojasi.
EVT pirmininkas Charles’is Michelis. EPA – ELTA nuotr.
Briuselis, lapkričio 16 d. (AFP-ELTA). Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles’is Michelis antradienį paragino Armėnijos ir Azerbaidžano lyderius paskelbti „visapusiškas paliaubas“, tarp senų priešių pratrūkus naujiems pasienio susirėmimams.
Ch. Michelis teigė pasikalbėjęs su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu ir Armėnijos premjeru Nikolu Pašinianu. EVT pirmininkas nekaltino nė vienos pusės dėl „sudėtingos situacijos regione“, tačiau pareikalavo „skubios deeskalacijos ir visapusiškų paliaubų“.
„ES yra įsipareigojusi bendradarbiauti su partnerėmis, siekiant įveikti įtampą ir užtikrinti klestėjimą ir stabilumą Pietų Kaukaze“, – tviteryje parašė Ch. Michelis.
Kiek anksčiau Armėnija pranešė, kad prie Azerbaidžano sienos žuvo keli jos kariai ir šalis prarado dviejų karinių pozicijų kontrolę.
Azerbaidžanas apkaltino Armėniją išprovokavus susirėmimus ir savo ruožtu pranešė apie du sužeistus azerbaidžaniečių karius.
Apie pastaruosius incidentus pranešama praėjus metams po to, kai abi šalys buvo įsivėlusios į šešių savaičių trukmės karinį konfliktą, kuris nusinešė daugiau kaip 6,5 tūkst. gyvybių ir pasibaigė Rusijai tarpininkaujant sudarytomis paliaubomis.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė Vyriausybės rūmuose šiandien priims Armėnijos Respublikos ministrą pirmininką Nikolą Pašinianą, atvykstantį su sava delegacija.
Vilniuje ketinama aptarti Lietuvos ir Armėnijos dvišalių santykių perspektyvas, Europos Sąjungos ir Armėnijos bendradarbiavimą, pasirengimą 2021 m. gruodžio 15 d. Briuselyje vyksiančiam Rytų partnerystės viršūnių susitikimui, regionines aktualijas.
Daug dėmesio ketinama skirti bendradarbiavimo sveikatos srityje stiprinimui, teigiama Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime. Lietuva jau yra suteikusi Armėnijai humanitarinę paramą kovoje su COVID-19 epidemija – būtinas medicinos apsaugos priemones ir PGR testus, nusiuntusi medikų misiją pasidalyti gerąja patirtimi, dovanojusi 27 500 „Vaxzevria“ („Astra Zeneca“) vakcinų. Vyriausybės rugsėjo 29 d. nutarimu nuspręsta Armėnijai padovanoti dar 50 000 kompanijos „Moderna“ gaminamos vakcinos „Spikevax“ dozių.
Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Po premjerų susitikimo numatoma pasirašyti Lietuvos ir Armėnijos sveikatos apsaugos ministerijų bendradarbiavimo susitarimą ir surengti bendrą spaudos konferenciją.
Tą pačią dieną I. Šimonytė ir N. Pašinianas dalyvaus Armėnijos nepriklausomybės dienai ir Lietuvos ir Armėnijos diplomatinių santykių trisdešimtmečio paminėjimui skirtame koncerte Kauno filharmonijoje.
Taip rašo Lietuvos informacinė agentūra ELTA.
Kokie klausimai kirba galvoje, perskaičius šią žinią? Ar ne per daug Lietuva teikia garbės vadovui šalies, kuri beveik tris dešimtmečius savo gniaužtuose laikė okupavusi 20 proc. svetimos teritorijos? Turiu omenyje Karabachą, kuris, kad ir kaip ginčija armėnų gerbėjai, remiantis tarptautine teise yra neatsiejama Azerbaidžano žemė. Beje, į valdžią prieš kelis metus atėjęs Nikolas Pašinianas, tapęs svarbiausiuoju Armėnijos vadovu (Armėnijoje premjeras turi daugiau galių nei Armėnijos prezidentas) nė piršto nepajudino, jog Azerbaidžanui taikiai grąžintų Karabachą ir gretimus septynetą rajonų, užgrobtų 1988 – 1994 –aisiais karinių operacijų pagalba.
Ne tik kad negrąžino tai, ką Armėnija neteisėtai okupavo, bet dar 2020-ųjų antroje pusėje iš galingų ginklų apšaudė Azerbaidžano miestus, neturinčius nieko bendro su Karabachu. Tai visų pirma – Giandža, Terteras ir Barda. Štai kokia tų atakų statistika:
Barda po Armėnijos artilerijos apšaudymo 2020-ųjų rudenį
„Vien nuo 2020 metų rugsėjo 27-osios iki 2020 metų spalio 28 dienos imtinai Armėnijos pajėgos apšaudė nieko bendro su Kalnų Karabachu neturinčius, akivaizdžiai Azerbaidžanui priklausančius Giandžos, Bardos, Tertero, Agdamo miestus ir šių rajonų kaimus. Vien per tą mėnesį Azerbaidžane nuo Armėnijos artilerijos žuvo 69 civiliai azerbaidžaniečiai (322 civiliai azerbaidžaniečiai buvo sužeisti). Armėnijos pajėgos taip pat mėgino apšaudyti Baku – Tbilisio – Ceyhano ir Baku-Novorosijsko vamzdynus, taikėsi į Mingačevyro hidroelektrinę (viena iš didžiausių Pietų Kaukaze: ją sunaikinus, būtų nukentėję apie 100 tūkst. cvivilių azerbaidžaniečių; laimė, Azerbaidžano kariuomenė sugebėjo neutralizuoti šias raketas joms nepasiekus tikslo). Užfiksuoti keli atvejai, kai buvo apšaudyti Kizio rajono žaliosios naftos ir kondensato eksporto vamzynai. Beje, Kizis nuo tuometinės fronto linijos nutolęs apie 300 km, kiti Armėnijos pajėgų apšaudyti azerbaidžaniečių civiliai objektai nuo ginčijamo Kalnų Karabacho nutolę mažiausiai 100 km. Pabrėžtina ir tai, kad Armėnijos ataka prie Giandžos miestą (senoji Azerbaidžano sostinė) bus greičiausia įrašyta į istoriją kaip pirmasis atvejis, kai ESBO veikloje dalyvaujanti valstybė panaudojo balistinę raketą SCUD/“Elbrus“ prieš civilius objektus kitoje ESBO misijose dalyvaujančioje valstybėje. Prieš civilius objektus Azerbaidžane taip pat naudotos kasetinės bombos, kurias tarptautinės konvencijos griežtai draudžia. Taip pat užfiksuotas atvejis, kai Pietų Kaukazo dujotiekį bandyta susprogdinti paleidus „Smerch“ 9M525 raketą su 9 N235 bombomis.“
Giandža – po Armėnijos ginkluotųjų pajėgų išpuolių
Kad ir kaip gudrautume, stengdamiesi ginti Armėiją, būtent N.Pašinianas nepaliko Azerbaidžanui kitos išeities atsiimant Karabachą – tik karines priemones. Jerevanui nesutikus taikiai grąžinti Karabacho Azerbaidžanas buvo priverstas surengti karinę išlaisvinimo operaciją (jis ir taip kantriai laukė tris dešimtmečius). Karinę akciją Azerbaidžanas surengė 2020-ųjų pabaigoje. Azerbaidžanui susigrąžinti savas teritorijas padėjo Turkija, Lietuvos sąjungininkė NATO aljanse.
Todėl ir klausiu: ar Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė bent kiek gaudosi Pietų Kaukazo istorijoje, bent viena ausimi girdėjo, kam priklauso Karabachas, ar ją informavo patarėjai apie Giandžos, Tertero ir Bardos apšaudymus 2020-ųjų rudenį? Prisiminkime, kaip 2019-ųjų lapkritį Pirmoji Lietuvos ponia Diana Nausėdienė Vilniuje priėmė Armėnijos Ministro Pirmininko N.Pašiniano žmoną Aną Hakobian, neva atvežusią Lietuvon kažin kokį taikos planą. Tai buvo grubi politinė Lietuvos klaida, nes sutikdami diskutuoti su svetimos šalies teritoriją okupavusio premjero žmona mes nusižengėme padorumo, sąžiningumo principams, kurių nuolat reikalaujame iš kitų. Nusižengėme grubiai, mat neišklausėme antrosios pusės – Azerbaidžano prezidento Ilchamo Alijevo žmonos; dar būtų nekenkę į svečius pasikviesti Turkijos prezidento žmoną ir įsiklausyti į jos pastabas, kaip teisingai sureguliuotinas ginčas dėl Juodojo Sodo. Būtent – Lietuvos Pirmoji Ponia susitiko tik su Armėnijos lyderio žmona, o su Azerbaidžano ir Turkijos, kurios naikintuvai ne sykį saugojo Lietuvos oro erdvę, žmonomis nekalbėjo nė sykio. Lietuviškasis tendencingumas Azerbaidžano – Armėnijos konflikte – akivaizdžiausias. Bet kodėl, iš kur?
Paskutiniuoju metu Lietuva labai drąsiai kritikuoja neteisingai besielgiančias šalis – Rusiją, Baltarusiją, Kiniją. Mūsų pastabos ir nusivylimai – teisingi. Tačiau kodėl tuomet nė vienu žodeliu nepriekaištaujame Armėnijai? Juk, žvelgiant principingai, į Lietuvos Vyriausybę ir Kauno filharmoniją įžengs žmogus, kuris bent jau teoriškai atsakingas už 2020-ųjų rudenį apšaudytus Giandžos, Tertero ir Bardos miestus. Tokie apšaudymai turi tarptautinį įvertinimą – karo nusikaltimai arba nusikaltimai žmoniškumui.
Diana Nausėdienė su Armėnijos premjero sutuoktine Ana Hakobian. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Jei Lietuva – sąžininga ir principinga, gal pirmiau į Vilnių derėjo pasikviesti azerbaidžaniečius, nukentėjusius per Giandžos, Tertero ir Bardos apšaudymus?
Keistokai atrodo ir optimistiniai Lietuvos svaičiojimai apie 2021 m. gruodžio 15 d. Briuselyje vyksiantį Rytų partnerystės viršūnių susitikimą. Armėnijoje dislokuota karinė Rusijos bazė. Dislokuota ilgam. Ją bus nelengva iškrapštyti. Lietuva – naivi, jei mano, jog šis faktorius Jerevanui netrukdo dreifuoti Europos link. Lietuva apsimeta nežinanti ir visų aplinkybių, kaip Armėnijos ekonomika bjauriai susipainiojusi su Vladimiro Putino vadovaujamos Rusijos verslais. Lietuva kvaila, jei įsitikinusi, jog persipynę armėniški – rusiški verslai Armėnijai netrukdys žengti Europos link. O gal Lietuvai kažin kas iš Jerevano įkalė galvon, jog „Lietuva be Armėnijos, Lietuva – be ateities?”
Beje, visai neseniai Lietuvos pašonėje Rusija su Baltarusija surengė gausias karines pratybas „Zapad 2021“. Pulti iš visų pusių Baltijos šalis drauge su rusų ir baltarusių kariškiais mokėsi ir Armėnijos gikluotųjų pajėgų atstovai. Ar Lietuvos premjerė pasiruošusi su Armėnijos premjeru aptarti bent jau šį subtilų klausimą – jei norite lietuviškos paramos, nedrįskite daugiau dalyvauti tokio pobūdžio kariniuose manevruose?
Buvęs Armėnijos gynybos ministras Davidas Tonojanas
Jerevanas, rugsėjo 30 d. (AFP-ELTA). Dėl kaltinimų korupcija Armėnija sulaikė buvusį gynybos ministrą, vadovavusį šalies kariuomenei per praėjusių metų mirtiną karą su Azerbaidžanu, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.
Praėjusį rudenį ginkluotas Armėnijos konfliktas su Azerbaidžanu dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono nusinešė daugiau nei 6500 gyvybių, Jerevanas prarado dešimtmečius valdytas teritorijas.
Karas sukėlė aršią kritiką ministrui pirmininkui Nikolui Pašinianui, opozicijos partijos apkaltino jį nesugebėjimu parengti kariuomenės galimiems didelio masto karo veiksmams ir išdavus valstybės interesus, kai sutiko su žeminamomis paliaubomis.
Ketvirtadienį Armėnijos valstybės saugumo tarnyba paskelbė sulaikiusi buvusį gynybos ministrą Davidą Tonoyaną dėl tariamo „piktnaudžiavimo tarnyba, klastojimo ir lėšų pasisavinimo perkant ginklus šalies ginkluotosioms pajėgoms“.
53 metų D. Tonoyanas buvo paskirtas gynybos ministru 2018 metais ir atsistatydino netrukus po šešių savaičių karo. Jis įtariamas pasisavinęs apie 4,7 mln. JAV dolerių, pranešė saugumo tarnyba ir pridūrė, kad dėl panašių nusikaltimų tiriama „dar daug buvusių ir tarnaujančių karininkų“.
Nikolas Pašinianas vėl premjeras. EPA – ELTA nuotr.
Sekmadienį, praėjus savaitei po parlamento rinkimų, Armėnijos rinkimų komisija oficialiai patvirtino Nikolą Pašinianą šalies ministru pirmininku.
N. Pašiniano politinė partija „Pilietinis kontraktas“ rinkimuose, anot komisijos vadovo Tigrano Mukučiano, surinko 53,9 proc. gyventojų balsų.
Premjero pagrindinis varžovas buvęs prezidentas Robertas Kočarianas ir jo „Armėnijos aljanso“ partija gavo tik kiek daugiau nei 21 proc. balsų. Partija ketina ginčyti rezultatus šalies Konstituciniame teisme.
Armėnijos rinkimų komisijos vadovas teigia, kad opozicija turėtų pateikti „apčiuopiamų įrodymų“ dėl tariamų pažeidimų, nes anuliuoti rinkimų rezultatams nepakanka tiesiog išvardyti užfiksuotus pažeidimus.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai neseniai įvykusius rinkimus Armėnijoje pavadino demokratiškais, gerai suorganizuotais ir nepažeidžiančiais tarptautinės teisės.
Lietuvos, Austrijos ir Rumunijos užsienio reikalų ministrai susitiko su Armėnijos vadovais. URM nuotr.
Tęsdami vizitą Pietų Kaukaze, Lietuvos, Austrijos ir Rumunijos užsienio reikalų ministrai susitikimuose su Armėnijos vadovais pareiškė ES pasirengimą tęsti bendradarbiavimą su demokratiškai išrinktu šios šalies parlamentu bei naujai suformuota Vyriausybe.
„Sveikiname teigiamus žingsnius ir iniciatyvas, skirtus mažinti įtampai tarp Armėnijos ir Azerbaidžano, esame pasirengę dalyvauti tiek prisidedant prie situacijos Armėnijos-Azerbaidžano pasienyje stabilizacijos, tiek skatinant pasitikėjimo atmosferos regione atkūrimą, tiek palaikydami tolesnį demokratinių reformų procesą Armėnijoje“, – susitikimuose Jerevane sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
G. Landsbergis su Austrijos ir Rumunijos kolegomis Alexanderiu Schallenbergu ir Bogdanu Aurescu penktadienį atvyko į Jerevaną, kur susitiko su Armėnijos prezidentu Armenu Sarkissianu ir laikinuoju ministru pirmininku, išankstinius parlamento rinkimus laimėjusios partijos „Pilietinis susitarimas“ lyderiu Nikolu Pašinianu.
Trijų Europos Sąjungos (ES) šalių ministrai susitikimuose su Armėnijos vadovais pažymėjo birželio 20 dieną vykusių išankstinių Nacionalinio Susirinkimo rinkimų, kuriuos tarptautiniai stebėtojai pripažino laisvais ir sąžiningais, svarbą tolesnei šalies raidai. Ministrai pažymėjo, kad po rinkimų šalies politinėms jėgoms svarbu susitelkti ties svarbiausių iššūkių sprendimu. Pokalbiuose buvo aptarta saugumo situacija po antrojo Kalnų Karabacho karo, taip pat kalbėta apie tolesnį ES ir Armėnijos visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimo (CEPA) vykdymą bei pasirengimą šių metų pabaigoje planuojamam Rytų partnerystės viršūnių susitikimui.
Šeštadienį trijų ES valstybių narių užsienio reikalų ministrai vizitą regione baigs susitikimais Sakartvelo sostinėje Tbilisyje.
Nikolas Pašinianas. EPA – ELTA nuotr.Armėnijoje vyksta pirmalaikiai parlamento rinkimai. EPA-ELTA nuotr.
Kaip praneša ELTA, Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas ankstų pirmadienį pareiškė laimėjęs pirmalaikius rinkimus, kuriuos sušaukė siekdamas numalšinti politinę krizę po nesėkmingo karo su Azerbaidžanu.
Tačiau jo pagrindinio konkurento, buvusio prezidento Roberto Kočariano rinkimų blokas sparčiai užginčijo rinkimų rezultatus ir pareiškė įtarimų dėl sukčiavimo.
Rinkimai buvo vertinami kaip N. Pašiniano ir R. Kočariano dvikova. Prieš rinkimus abu jie sutraukė didžiules minias į savo rinkimų kampanijų mitingus.
Preliminarūs sekmadienio rinkimų rezultatai rodo, kad N. Pašiniano partija pirmauja su 57 proc. balsų ir gerokai lenkia R. Kočariano bloką, kuris surinko 19 proc. balsų.
„Armėnijos žmonės suteikė mūsų „Pilietinio susitarimo“ partijai mandatą valdyti šalį ir man asmeniškai – (mandatą) valdyti šalį kaip ministrui pirmininkui“, – ankstų pirmadienį paskelbė N. Pašinianas.
„Mes jau žinome, kad iškovojome užtikrintą pergalę rinkimuose ir turėsime užtikrintą daugumą parlamente“, – pridūrė jis ir paragino savo šalininkus pirmadienio vakarą susirinkti į pagrindinę Jerevano aikštę.
R. Kočariano rinkimų blokas savo ruožtu pareiškė nepripažinsiantis greito N. Pašiniano pareiškimo apie pergalę, kurį pastarasis paskelbė suskaičiavus tik 30 proc. balsų.
„Šimtai ženklų iš rinkimų apylinkių apie organizuotą ir planuotą klastojimą yra rimta priežastis nepasitikėjimui“, – sakoma bloko pranešime, kuriame priduriama, kad blokas „nepripažins“ rezultatų, kol nebus išnagrinėti „pažeidimai“.
Sekmadienio vakarą šalies Generalinė prokuratūra nurodė gavusi 319 pranešimų apie pažeidimus. Institucija teigė pradėjusi šešis kriminalinius tyrimus, kurie visi susiję su kyšiais rinkimų kampanijų metu.
Štai tokią informaciją mums pateikia agentūra ELTA.
Slaptai.lt redakcijos prierašas
Philip Ekozians ir jo garsioji knyga „Izraelis Ori. Pandoros skrynia”
Šia proga verta prisiminti žinomo armėnų kilmės tyrinėtojo, knygos „Izraelis Ori. Pandoros skrynia“ autoriaus Filipo Ekozjanco (gyvenančio Ukrainoje) rekomendaciją, už kokius politikus turinti balsuoti armėnų tauta, jei nori, kad Armėnija taptų klestinčia, turtinga valstybe. Youtube.com erdvėje apstu štai tokių F.Ekozjanco palinkėjimų: „Armėnijos gerovė priklauso nuo to, ar armėnai liausis turkus ir azerbaidžaniečius laikyti savo priešais“.
Taigi F.Ekozjancas tvirtina, jog derėtų į valdžią rinkti tik tuos, kurie nelaiko Armėnijos priešais nei Azerbaidžano, nei Turkijos.
Ar Nikolas Pašinianas priskirtinas prie blaiviai mąstančiųjų?
F.Ekozjancas taip pat primena (gausu jo videointerviu youtube.com erdvėje), kad šiandien pateikiama Armėnijos istorija – labai daug kur suklastota. Ji suklastota kryptingai, dirbtinai. Tų klastų tikslas – įkalti armėnams į galvas, kad musulmonai turkai ir musulmonai azerbaidžaiečiai – amžini jų priešai. F.Ekozjancas įsitikinęs, jog taip tikrai nėra.
Jo manymu, dabartinę Armėnijos istoriją derėtų atidžiai peržiūrėti. Nuo pradžios iki pat šių dienų. Štai tik vienas konkretus pavyzdys. Dabartinė Armėnija garbina Mchitaristų ordino įkūrėją vienuolį Mchitarą Sebastacijų, XVIII amžiaus pradžioje pabėgusį į Veneciją ir ten įkūrusį ordiną, pavadintą savo vardu. Oficialusis Jerevanas garbina šį vienuolį, laiko jį šventuoju, nes jis esą bėgo iš tuometinės Osmanų imperijos dėl turkų rengiamų persekiojimų, patyrė daug vargo, pavojų, neteisybių.
Tačiau F.Ekozjancas pastebi, kad archyvai, kuriuos jis peržiūrėjo, byloja visai kitą tiesą: Mchitarą Sebastacijų tuometinėje Osmanų imperijoje persekiojo visai ne turkai. Jį nubausti troško Osmanų imperijoje gyvenę armėnai. Vietiniai armėnai nekentė šio vienuolio tik todėl, kad šis persimetęs pas katalikus.
Lietuviams nėra ko aiškinti, kuo pavojingos rusiškos raketos „Iskander“.
Apie šių ginklų pavojingumą tiek lietuviškoji, tiek užsienio žiniasklada rašo nuo pat 2008 metų, kai tuometinis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, esą Kaliningrado srityje artimiausiu metu bus dislokuoti operatyviniai taktiniai raketų kompleksai „Iskander“.
Kodėl Lietuva bijo Kaliningrade dislokuotų Iskander raketų?
O kai 2013-aisiais vokiečių leidinys „Bild“ pranešė turintis duomenų, kad Kaliningrado srityje ruošiamos specialios aikštelės ir angarai, kur bus dislokuoti „Iskander“ kompleksai, Lietuvos dėmesys šiam ginklui – dar didesnis. Ne tik todėl, kad iš minėto komplekso paleistos raketos padengtos specialiu sluoksniu, apsunkinančių jų aptikimą. Ne vien todėl, kad jas sunku numušti, mat skrieja beveik kaip sparnuotosios raketos – zigzagais, kilpomis. Ne tik todėl, kad jos skirtos naikinti strategiškai svarbiems objektams, kadangi turinčios milžiniškąją sprogstamąją galią.
Nedera pamiršti ir aplinkybės, kad šios raketos – labai taiklios. Pataiko 20 metrų atstumu. Įsidėmėtina ir tai, kad jos pajėgios nešti raketas su branduoliniu užtaisu. Paruošti jas tokiam specifiniam šaudymui – vos keliolikos minučių trukmės pasiruošimo darbai.
Iskander raketos nuolaužos. Šuša, Azerbaidžanas
Tačiau pavojingiausia tikriausiai tai, kad „Iskander–M“ modifikacijos raketos galinčios skrieti apie 400 kilometrų. O tai reškia, kad iš Kaliningrado srityje esančio Černiachovskio miesto (anksčiau – Įsrutis) paleistos raketos „Iskander–M“ pasiektų Vilnių, Rytą, Taliną, Kopenhagą, Berlyną, centrinę Suomiją, pietinę Lenkiją. Žodžiu, jos kelia pavojų pusei Europos, ne vien Baltijos šalims. Rusijos federacija galinti jomis apšaudyti pusę Europos neperžengdama savo valstybinių sienų.
Beje, apie šių raketų keliamą pavojų kalbėjo tuometinė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, prie Rusijos ambasados Vilniuje protestavo LATA (Atlanto sutarties Lietuvos bendrija) nariai, rašė Lenkijos agentūra PAP, delfi.lt, LRT.lt, „Respublika“, „Veidas“ (beveik visi lietuviški leidiniai), reportažus skelbė Estijos ir Turkijos transliuotojai. NATO vadovybė ne sykį rengė specialius posėdžius Briuselyje, kaip apsaugoti savo nares nuo galimų „Iskander“ atakų, tarėsi su Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadovybe, kaip netralizuoti „Iskander“ keliamus pavojus.
Dabar dėl šių raketų skandalas kilo Azerbaidžane. Mat BBC agentūra šių metų pradžioje pranešė, jog Kalnų Karabacho išminavimo darbais užsiimant agentūra ANAMA strategiškai svarbiame Šušos mieste 2021-ųjų kovo 15 dieną aptiko dviejų „Iskander“ raketų nuolaužų. Nustatytas net vienos raketos identifikacinis numeris – 9M723. O tai reiškia, kad Šušoje aptikta būtent „Iskander-M“ modifikacijos raketa. Tai – rimtas skandalas.
Visų niuansų nežinantiems skaitytojams paaiškinsiu, kodėl tai – skandalas. „Iskander“ raketos turi tris modifikacijas. Iskander-M skirtos tik Rusijos karinėms pajėgoms (jos skrieja 400 km.; sveria 480 kg.). Iskander–K modifikacijos raketas naudoja vėlgi tik Rusijos ginkluotosios pajėgos (jos skrieja 500 km. panašiai kaip sparnuotosios raketos, sveria 480 kg.). O štai „Iskander–E“ skirta vien tik eksportui. Jos galia menkesnė: skrieti galinti tik 280 km; svoris tas pats – 480 kg.
Iskander raketos, aptiktos Šušoje
Tad Šušoje surasti būtent „Iskander –M“ raketos likučiai byloja, jog šią raketą galėjo paleisti tik Rusijos ginkluotosios pajėgos. Jei minėtą raketą būtų paleidusi Armėnija, tai Šušoje būtų aptikti eksportui skirtos „Iskander–E“ nuolaužos.
Kokie įmanomi paaiškinimai? Versijos tegali būti dvi. Ir abi – blogos Rusijai. Pirmoji: šią raketą tikrai Azerbaidžano pusėn paleido Rusijos ginkluotosios pajėgos. Nebūtinai iš savo teritorijos. Galbūt – iš Armėnijoje dislokuotos savo karinės bazės. Bet tai reiškia, kad praėjusių metų pabaigoje per 44 dienų karą, kai Baku kariniu būdu sėkmingai susigrąžino didžiąją 1988 – 1994 metais prarastų teritorijų, įskaitant Kalnų Karabachą, Rusija savo raketiniais išpuoliais prieš Azerbaidžaną talkino armėnų separatistams. Tariant dar atviriau – slapta kariavo prieš Azerbaidžaną.
Nelegali prekyba ginklais
Galimas ir kitoks paaiškinimas. Galingosios „Iskander–M“ pateko į Armėniją neteisėtai („Iskander–E“ raketų Armėnija buvo įsigijusi legaliai). Bet jei tokie ginklai kaip operatyvinis taktinis raketų kompleksas, pajėgus gabenti net branduolinius užtaisus, atsidūrė Armėnijos kariškių žinioje neteisėtai, vadinasi, Rusija šiandien nekontroliuojanti savo karinių arsenalų?!
Įdomu tai, kad dar šių metų vasario mėnesį premjeras Nikolas Pašinianas viešai spaudoje prisipažino, jog 2020-ųjų pabaigoje kovose dėl Kalnų Karabacho armėnai pagalbon pasitelkė „Iskander“. Tuomet Maskva griežtai kritikavo Armėnijos premjerą, neva šis meluoja, neva jis išsigalvoja, o rusiškoji žiniasklaida kaltino premjerą kaip nekompetetingą kariniuose reikaluose. Tačiau šių metų kovo 15-ąją Šušoje aptikti „Iskander–M“ likučiai tarsi leidžia manyti, jog N.Pašiniano vis tik nemelavo.
Kas buvo skraidinama orlaivyje Il-76?
Triukšmo dėl Šušoje aptiktų raketos padaugėjo tuomet, kai Rusijos Federalinės saugumo tarnybos kontržvalgybos skyrius pradėjo oficialų tyrimą, kaip Jerevanas sugebėjo įsigyti tik Rusijos armijai skirtus kompleksus ”Iskander–M“. Viešojoje erdvėje pasirodę pranešimai leidžia įtarti, kad minėti kompleksai į Armėniją pateko greičiausiai iš Rusijos pietinės karinės apygardos. Užsienio žiniasklaidoje vis daugiau priminimų, kaip įtakingas armėnų verslininkas Karenas Karapetianas pirko transportinį rusišką lėktuvą Il-76 ir kaip šis orlaivis karo išvakarėse nuolat iš Rusijos skrisdavo į Jerevaną. Kas juo buvo gabenama? Nejaugi – statybinės medžiagos?
Iskander nuolaužos, aptiktos Šušoje
Beje, Azerbaidžano prezidentas Ilchamas Alijevas dar 2020-ųjų metų spalį perspėjo tarptautinę bendruomenę, kad ginklai iš Rusijos slapta keliauja armėnų separatistams. Tačiau tarptautinė bendruomenė tylėjo.
Dabar vis daugiau požymių, jog Rusijos armėnų diaspora išties Rusijos pietuose buvo subūrusi specialią komandą, kuri nelegaliai aprūpindavo armėnų kariškius naujausia galinga rusiška karine technika. Neatmetama galimybė, kad tokiu būdu į Armėniją ir pateko mažų mažiausiai trys kompleksai „Iskander-M“. Išlaidas už ginklų kontrabandą padengdavo armėnų verslininkai iš Krasnodaro, Tulos, Orlovo, Maskvos, Sankt Peterburgo ir Chabarovsko.
Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas. EPA-ELTA nuotr.
Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas sekmadienį pranešė, kad atsistatydins balandžio mėnesį, prieš pirmalaikius parlamento rinkimus, tačiau ir toliau vadovaus vyriausybei kaip laikinasis premjeras.
„Taip, aš labai greitai atsistatydinsiu, balandį, bet ne todėl, kad pasitraukčiau, o kad galėtų įvykti pirmalaikiai rinkimai. Iki rinkimų liksiu laikinuoju premjeru“, – teigė N. Pašinianas.
Parlamento rinkimai numatyti birželio 20 d. N. Pašinianas praėjusią savaitę sutiko rengti pirmalaikius visuotinius rinkimus, siekdamas sušvelninti politinę krizę šalyje, kurią sukėlė Armėnijos pralaimėjimas konflikte su Azerbaidžanu dėl Kalnų Karabacho.
Armėnai trečią dieną protestuoja prieš taikos susitarimą su Azerbaidžanu. EPA-ELTA nuotr.
Armėnijos sostinėje Jerevane ketvirtadienį tūkstančiai žmonių trečią dieną iš eilės susirinko protestuoti prieš paliaubų susitarimo su Azerbaidžanu sąlygas. Susitarimu buvo užbaigtos daugiau kaip šešias savaites trukusios pražūtingos kovos dėl Kalnų Karabacho, praneša agentūra AP.
Susitarime, pasiektame tarpininkaujant Rusijai, numatyta, kad Azerbaidžano pajėgos išlaikys per pastarąsias kovas užimtų teritorijų kontrolę, įskaitant antrą pagal dydį Kalnų Karabacho miestą Šušą. Armėnija taip pat sutiko išvesti savo pajėgas iš didelės regiono dalies.
Pagal susitarimą Rusija pradėjo dislokuoti į regioną taikdarius. Turkija, konflikte palaikanti Azerbaidžaną ir siekusi vaidinti svarbesnį vaidmenį taikos procese, dalyvaus stebint paliaubas.
Azerbaidžane taikos susitarimas sutiktas džiugiai, o Armėnijoje kilo pasipiktinimas. Netrukus po to, kai ankstų antradienį buvo paskelbta apie sudarytą susitarimą, dauguma armėnų išėjo protestuoti į gatves. Jie šturmavo vyriausybės ir parlamento pastatus.
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas susitarimą pavadino „šlovinga pergale“, o Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas tvirtina neturėjęs kito pasirinko. Ketvirtadienį Armėnijos premjeras teigė, kad pasirašė susitarimą po to, kai kariuomenė pranešė jam, kad karas turi būti skubiai nutrauktas.
Per didžiulį mitingą trečiadienį Armėnijos opozicijos partijos ir jų šalininkai reikalavo premjero N. Pašiniano atsistatydinimo, o jo sudarytą susitarimą pavadino „žeminančiu“.
Armėnijos institucijos ketvirtadienį pranešė sulaikiusios 10 opozicijos politikų, kaltinamų masinių neramumų skatinimu.
Konfliktas dėl Kalnų Karabacho trunka kelis dešimtmečius, o įnirtingos kovos atsinaujino rugsėjo pabaigoje. Iki šios savaitės antradienio besikaunančios pusės tris kartus buvo susitarusios dėl paliaubų, bet visus kartus paliaubos žlugo. Tačiau ketvirtosios paliaubos, atrodo, laikosi, nė viena pusė nepranešė apie pažeidimus.
Naujausios paliaubos pasiektos po to, kai Azerbaidžanas perėmė strategiškai svarbaus Kalnų Karabacho miesto Šušos kontrolę.
Armėnijos ataka prie civilius AzerbaidžaneArmėnijos ataka. Bardos gatvės
Esu ne sykį kritikavęs Lietuvos sąjungininkę NATO struktūrose Didžiąją Britaniją, kam ši 1982-aisiais kariavusi su Argentina dėl Folklendo (Malvinų) salų. Mano supratimu, šias salas skiria tiek daug tūkstančių jūrmylių, kad Londono politikai, įrodinėjantys, esą tas visai kitame pasaulio gale esantis salynas yra britų teritorija, – elgiasi ir kvailai, ir juokingai.
Tačiau jei žvelgtume į prieš beveik pusę amžiaus kilusį Argentinos – Didžiosios Britanijos konfliktą dėl teritorijų, privalėsime sutikti, jog abi pusės, siekdamos savo tikslų, elgėsi garbingai. Gal ir šokiruojančiai skamba posakis „elgėsi garbingai“, juk karas yra karas, ir vis tik noriu paaiškinti, ką turiu omenyje. Nė viena pusė nenaudojo draudžiamų metodų. Prieš argentiniečius ginklą pakėlę britai nebombardavo Argentinos miestų, neapšaudė Argentinos civilių objektų, nesiekė sunaikinti Argentinos naftos ir dujų rezervuarų, hidroelektrinių. O argentiniečiai taip pat elgėsi vyriškai – pralaimėję karą dėl Malvinų salų jie nepuolė rengti teroro aktų Londone, nerengė išpuolių prieš britų diplomatus Europos Sąjungos šalyse, nepuldinėjo britų ambasadų Vakaruose. Vaizdžiai tariant, džiaukimės bent dėl šitokio santūrumo.
Deja, tokių garbingo elgesio pavyzdžių šiandieniniame pasaulyje – ne tiek daug. Dažniau elgiamasi pažeidžiant tarptautines nuostatas. Viena iš akivaizdžiai negarbingai besielgiančių šalių šiandien yra Armėnija. Tiek Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas, tiek Armėnijos prezidentas Armenas Sarkisianas puikiai žino, jog tarptautinė bendruomenė Kalnų Karabachą laiko neatskiriama Azerbaidžano teritorija. Apie tai byloja kad ir 2008 metų kovo 14 dieną Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 86-oje plenarinėje sesijoje priimta rezoliucija Nr. 62/243 dėl „Padėties okupuotose Azerbaidžano teritorijose“. Šiuo dokumentu dar kartą patvirtinta Europos Sąjungos nuostata, jog Kalnų Karabachas priklauso Azerbaidžanui, jog Armėnija privalanti kuo greičiau iš Kalnų Karabacho išvesti visas savo okupacines pajėgas, jog nė viena „pasaulio valstybė neturi pripažinti situacijos, susidariusios dėl Azerbaidžano teritorinių praradimų, teisėta, arba teikti pagalbą palaikant tokią padėtį“.
Armėnijos ataka. Žuvę ir sužeisti azerbaidžaniečių vaikaiArmėnijos ataka. Tarp žuvusiųjų – moteris
Tad jei jau oficialusis Jerevanas priešinasi Azerbaidžano teritorinį vientisumą gerbiančios tarptautinės bendruomenės nuostatoms, tai tegul kaunasi garbingai – Kalnų Karabacho teritorijoje. Azerbaidžanas taip ir elgiasi. Jis nepaleido nė vienos kulkos į Armėnijos miestus ir kaimus, ligonines ir dujotiekius. O štai Armėniją vadinti garbingai besielgiančia puse neapsiverčia liežuvis. Slaptai.lt duomenimis, vien nuo 2020 metų rugsėjo 27-osios iki 2020 metų spalio 28 dienos imtinai Armėnijos pajėgos apšaudė nieko bendro su Kalnų Karabachu neturinčius, akivaizdžiai Azerbaidžanui priklausančius Giandžos, Bardos, Tertero, Agdamo miestus ir šių rajonų kaimus. Vien per tą mėnesį Azerbaidžane nuo Armėnijos artilerijos žuvo 69 civiliai azerbaidžaniečiai (322 civiliai azerbaidžaniečiai buvo sužeisti).
Bet tai – dar ne visos Jerevano nuodėmės. Armėnijos pajėgos mėgino apšaudyti Baku – Tbilisio – Ceyhano ir Baku-Novorosijsko vamzdynus, taikėsi į Mingačevyro hidroelektrinę (viena iš didžiausių Pietų Kaukaze: ją sunaikinus, būtų nukentėję apie 100 tūkst. cvivilių azerbaidžaniečių; laimė, Azerbaidžano kariuomenė sugebėjo neutralizuoti šias raketas joms nepasiekus tikslo). Užfiksuoti keli atvejai, kai buvo apšaudyti Kizio rajono žaliosios naftos ir kondensato eksporto vamzynai. Beje, Kizis nuo dabartinės fronto linijos nutolęs apie 300 km, kiti Armėnijos pajėgų apšaudyti azerbaidžaniečių civiliai objektai nuo ginčijamo Kalnų Karabacho nutolę mažiausiai 100 km.
Pabrėžtina ir tai, kad Armėnijos ataka prie Giandžos miestą (senoji Azerbaidžano sostinė) bus įrašyta į istoriją kaip pirmasis atvejis, kai ESBO veikloje dalyvaujanti valstybė panaudojo balistinę raketą SCUD/“Elbrus“ prieš civilius objektus kitoje ESBO misijose dalyvaujančioje valstybėje. Prieš civilius objektus Azerbaidžane taip pat naudotos kasetinės bombos, kurias tarptautinės konvencijos griežtai draudžia. Taip pat užfiksuotas atvejis, kai Pietų Kaukazo dujotiekį bandyta susprogdinti paleidus „Smerch“ 9M525 raketą su 9 N235 bombomis.
Armėnijos ataka kasetinėmis bombomis
Kodėl Armėnija bombarduoja civilius Azeraidžano objektus? Ji siekia išprovokuoti oficialųjį Baku atsakyti tuo pačiu – kad šis bombarduotų Armėnijos miestus. Tada oficialusis Jerevanas galėtų šauktis pagalbos, esą Azerbaidžanas užpuolęs Armėniją. O kol Azerbaidžanas kariauja savo teritorijoje, Armėnija nei teoriškai, nei praktiškai negalinti prašyti niekieno pagalbos. Remiantis tarptautine teise, Azerbaidžanas nieko blogo nedaro – susigrąžina savo žemes.
Armėnijos ataka prieš Terterio rajono gyventojus
Kad susigrąžinimas yra skausmingas, naudojant karines priemones, – Azerbaidžanas mažiausiai kaltas. Tarptautinė bendruomenė turėjo užtektinai laiko priverst Armėniją išsinešdinti iš svetimų teritorijų. Azerbaidžanas kantriai laikė net trisdešimt metų.
Beje, Armėnija nesiliauja vėl šaudžiusi į Azerbaidžano miestus. Tad civilių azerbaidžaniečių aukų – ilgainiui bus dar daugiau.
Mano supratimu, dėl Tertere, Bardoje, Giandžoje žuvusių civilių azerbaidžaniečių kalta pirmiausia Armėnijos valdžia – Armėnijos prezidentas Armenas Sarkisianas ir premjeras Nikolas Pašinianas. Be jų žinios vargu ar kas būtų drįsęs šaudyti į Azerbaidžano miestus. Net jei ir be jų palaiminimo tai nutikę, jie vis tiek už viską atsako. Jie – šiandieninės Armėnijos galvos, vadovaujančios karinėms struktūroms. Tad duomenis apie Tertere, Bardoje, Giandžoje žuvusius vaikus, moteris, senelius derėtų perduoti tarptautiniams teismams, tiriantiems karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui. Omenyje pirmiausia turiu tarptautinį Hagos tribunolą, kuriame jau buvo nagrinėtos žudynių aplinkybės buvusioje Jugoslavijoje. Jei Hagos teismas tyrė, sakykim, Slobodano Miloševičiaus ar Radovano Karadičiaus bylas, šis teismas turėtų atidžiai pažvelgti ir į šiandieninės Armėnijos valdžios veiksmus.
Vienintelis galvosūkis tik toks – Bardos, Giandžos, Tertero apšaudymai priskirtini karo nusikaltimams ar nusikaltimams žmoniškumui?
Armėnijos premjero žmona mokosi šaudyti. Socialinių tinklų nuotr.
Slaptai.lt skaitytojams priminsime: praėjusių metų lapkričio mėnesį stebėjomės Vilniuje surengtu Lietuvos Pirmosios ponios Dianos Nausėdienės susitikimu. Omenyje turime susitikimą su Armėnijos premjero sutuoktine Ana Hakobian (Ana Akopian”).
Mūsų portalas kėlė klausimą: ar tokie tarsi nekalti pasišnekėjimai dera Lietuvai, nuoširdžiai gerbiančiai užsienio valstybių teritorinio vientisumo principus? Juk Armėnijos karinės pajėgos vis dar neteisėtai įsitvirtinusios azerbaidžanietiškame Kalnų Karabache! Oficiali tiek Lietuvos, tiek kitų Europos Sąjungos ir NATO šalių nuostata kategoriška: Kalnų Karabachas priklauso Azerbaidžanui, karinės armėnų pajėgos šiame regione – neteisėtos! Iš Kalnų Karabacho brutaliai išvyti visi alei vieno azerbaidžaniečiai! Armėnija vis dar grubiai pažeidžia azerbaidžaniečių teisę sugrįžti į gimtuosius namus!
Į ką nusitaikiusi Armėnijos premjero žmona. Socalinių tinklų foto
Jau vien šių aplinkybių užtenka, kad Lietuvos Prezidentūra būtų atsargesnė, rodydama prielankumą oficialiojo Jerevano politikams. Juolab mums pasirodė keisti karts nuo karto pasigirstantys lietuviški pareiškimai dėl Rytų partnerystės programos svarbos – esą Armėnija, kaip ir kai kurios kitos šio regiono valstybės, sakykim, Azerbaidžanas, Sakartvelas (Gruzija), nuoširdžiai raginami judėti Vakarų pusėn. Tik kaip įmanoma Armėnijai pritaikyti Rytų partnersystės taisykles, jei ši valstybė vis dar priklauso kolektyvinio saugumo sutarties (KSSO) organizacijai, kurioje – Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgistanas ir Tadžikistanas? Gal Lietuvos užsienio reikalų ministerija linkusi temti į Vakarus Armėniją drauge su Giumri mieste dislokuota karine Rusijos baze? Gal vis tik protingiau palaukti, kol Armėnija išstos iš KSSO, išprašys rusų kariškius iš Giumri, ir tik tada ją kviesti į Vakarus?
Ypač mus nustebino oficialiame Lietuvos Respublikos Prezidento internetiniame puslapyje 2019-ųjų lapkričio mėnesį paskelbtas sakinys, neva paaiškinantis, kodėl buvo būtinas Lietuvos Pirmosios Ponios ir Armėnijos premjero žmonos draugiškas pokalbis Vilniuje: „Ji, t.y. Nikolos Pašiniano sutuoktinė, taip pat pradėjo kampaniją „Moterys už taiką“, kuri skirta skatinti taikų Kalnų Karabacho konflikto sprendimą.“
Slaptai.lt tuomet perspėjo: nederėtų aklai pasitikėti kiekvienu oficialiojo Jerevano žodžiu. Šitaip prieš metus nerimaudami mes buvome teisūs. Neprabėgo nė vieneri metai, o vienoje socialinių tinklų paskyroje šiandien išdidžiai pasakojama, kaip „Nikolos Pašiniano žmona Ana Akopian kartu su 15-a kitų moterų praėjo savaitę trukusio karinio parengimo kursą“. Pasirodo, moterys gyveno kariniame dalinyje, susipažino su kario buitimi, treniravosi, sportavo, sprendžiant iš paskelbtų nuotraukų – mokėsi šaudyti iš pačių įvairiausių ginklų.
Tikrasis Anos Akopian veidas. Socialiniai tinklai
Bet svarbiausia, kad šios pratybos buvo surengtos ne Armėnijoje, o Kalnų Karabache, dėl kurio iki šiol nesureguliuotas karinis Armėnijos – Azerbaidžano konfliktas. Man regis, tarptautinė teisė draudžia svetimą regioną okupavusiai jėgai šeimininkauti užimtose žemėse kaip savo nuosavoje teritorijoje.
Tad ko verti 2019-ųjų lapkričio mėnesį Lietuvos Prezidentūros skelbti tvirtinimai, supask, susitikimas buvo būtinas, mat Nikolos Pašiniano sutuoktinė pradėjusi kampaniją „Moterys už taiką“, neva skirtą skatinti taikų Kalnų Karabacho konflikto sprendimą?“ Nejaugi taika pasiekiama mokantis šaudyti iš sunkiųjų kulkosvaidžių?
Diana Nausėdienė su Armėnijos premjero sutuoktine Ana Hakobian. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Lietuvai nederėtų pamiršti ir dar vienos aplinkybės. Šių metų rugpjūčio pabaigoje niekur pasaulyje nepripažintos Kalnų Karabacho respublikos (armėnai ją vadina Arcachu) delegacija, vadovaujama Arturo Tovmasiano, viešėjo tokioje pat niekur pasaulyje nepripažintoje Padniestrės respublikoje, švenčiančioje 30-ies metų atsiskyrimo nuo Moldovos jubiliejų (kaip ir Kalnų Karabacho atplėšimą nuo Azerbaidžano, taip ir Padniestrės atskyrimą nuo Moldovos Lietuva laiko neteisėtomis agresijomis). Armėnų ir moldavų separatistai vieni kitiems dovanojo Draugystės ordinus, džiaugėsi savo „nepriklausomybėmis“, žadėjo atidaryti prekybos centrus…
Tad kai Lietuva svarsto, ką priimti oficialių, iškilmingų pietų, nederėtų užmiršti patarlės: „Pasakyk, kas tavo draugai, ir aš pasakysiu, kas tu pats esi“…
