NSGK

Aktualijos

Vytautas Bakas, Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Kilus diskusijai dėl galimo paviešintų Prezidentės laiškų autentiškumo tyrimo, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas siūlo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui neskubėti imtis naujo tyrimo, o palaukti jo vadovaujamo komiteto atliekamo parlamentinio tyrimo išvadų, kurios bus pateiktos birželio 1 d.

„Norėčiau pakviesti kolegas palaukti bendro vaizdo. Pamatykime visą vaizdą, o tada priimkime sprendimą. Siūlau neskubėti, apibendrinti“, – penktadienį žurnalistams sakė V. Bakas.

Jo teigimu, NSGK tiria „neteisėtą, nedeklaruotą, neskaidrią atskirų verslo grupių įtaką Lietuvos politinei sistemai, valstybės institucijoms, pareigūnams“.

„Palaukime to tyrimo išvadų ir tada kartu pasikalbėkime. Reikia matyti platesnį vaizdą, komitetas nori parodyti sisteminį veikimą, bendrą veikimą, o ne atskiras detales“, – sakė V. Bakas.

Jis atsisakė nurodyti, ar NSGK savo tyrime domisi, pvz., „MG Baltic“ koncernu, žurnalistu Tomu Dapkumi.

„NSGK tiria keletą epizodų, yra daug pavardžių, kurias mes nagrinėjame, aiškinamės. Aš negalėčiau komentuoti atskirų informacijų nuotrupų, nes nesimato bendro vaizdo. Tai, kas šiandien skelbiama žiniasklaidoje, yra, viena vertus, visiški išsigalvojimai, kita vertus, yra galbūt kažkokios įžvalgos. Mūsų parlamentinio tyrimo užduotis atskleisti bendrą vaizdą kaip Lietuvoje buvo daroma įtaka. Iš tikrųjų mes tai nustatėme. Įtaka buvo daroma, tai buvo daroma pakankamai grubiai, buvo daroma įtaka ir politiniams procesams, ir valstybinėms institucijoms, buvo siekiama proteguoti į svarbias institucijas savo žmones, kurie vėliau galėtų tenkinti asmeninius poreikius atskirų interesų grupių ir juos atstovauti, ir tą mes nustatėme. Tai yra ne vienas, ne du atvejai“, – sakė V. Bakas.

Į klausimą, ar tai darė „MG Baltic“ jis atsakė: „Įvairiais laikotarpiais buvo įvairios galios grupės, kurios nebuvo niekieno rinktos, niekam neatskaitingos, ir tyrime tą parodysime“, – sakė V. Bakas.

Jo teigimu, šiuo metu vyksta informacijos išslaptinimo procesas. „Mes kreipėmės į Valstybės saugumo departamentą (VSD), į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), kad informacija būtų išslaptinta ir kiek įmanoma daugiau pateikta visuomenei tam, kad galėtume pamatyti visą paveikslą ir susitarti, ar mums tinka tokia politinė tradicija, ar vis dėlto mes norėtume keisti situaciją iš esmės“, – sakė NSGK pirmininkas.

Jo teigimu, NSGK taip pat pateiks rekomendacijas, kaip spręsti šias problemas.

Prezidentė susitinka su oficialaus vizito į Lietuvą atvykusiu Japonijos Ministru Pirmininku Shinzo Abe. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Kaip ELTA jau skelbė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė neabejoja, kad dėl paviešintų Prezidentės laiškų reikalingas tyrimas ir greičiausiai jau kitą savaitę, trečiadienį, apie tai bus kalbama jos vadovaujamo komiteto posėdyje.

„Mes dėl pačios formos dar spręsime. Ar laikinosios tyrimo komisijos statusas bus suteiktas komitetui, ar komitetas pats inicijuos tyrimą, tai dar diskusijų dalykas. Bet, manau, kad tyrimo reikia, nes situacija nelabai normali“, – ketvirtadienį sakė ji žurnalistams.

Ji mano, kad interesas būtų pirmiausia atsakyti ir sau, ir visuomenei į klausimą, „kas gi vyko, kai buvo daromas poveikis žiniasklaidai“.

Jos nuomone, kai kurie veiksmai yra konstitucinės teisės vertinimo dalykas, o toks susirašinėjimas rodo, kad yra pasikėsinama į žiniasklaidos laisvę.

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis sako, kad paviešintų Prezidentės laiškų autentiškumą planuojama pavesti tirti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.05; 12:00

Aktualijos

Vytautas Bakas, Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Administracinių nusižengimų kodekse (ANK) siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už teisėtų Seimo laikinosios tyrimo komisijos reikalavimų nevykdymą.

Tokį kodekso papildymo projektą Seimo posėdžių sekretoriate parlamentarų grupės vardu įregistravo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas.

Pagal projektą, nepateikimas Seimo laikinosios tyrimo komisijos reikalavimu dokumentų, duomenų, informacijos, žinių ar kitos medžiagos, atsisakymas pateikti paaiškinimą, neatvykimas į komisijos posėdį ar kito teisėto komisijos reikalavimo nevykdymas – užtraukia baudą asmenims nuo 150 (šimto penkiasdešimt) iki 600 (šešių šimtų) eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 (trijų šimtų) iki 900 (devynių šimtų) eurų.

Už tokį administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai siūloma bausti nuo 550 (penkių šimtų penkiasdešimt) iki 900 (devynių šimtų) eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 850 (aštuonių šimtų penkiasdešimt) iki 5000 (5 tūkstančių) eurų.

Taip pat siūloma patikslinti kodekso straipsnius, aiškiai apibrėžiant subjektą, turintį kompetenciją minėtu atveju pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą, surašyti administracinių nusižengimų protokolą, taip pat nustatyti subjektą nagrinėjantį tokių administracinių nusižengimų bylas.

Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatyme yra įtvirtintos komisijos teisės kviesti į komisijos posėdžius kitus asmenis ir prašyti juos komisijos tiriamu klausimu pateikti pranešimus, paaiškinimus, informaciją ar duomenis raštu ar žodžiu. Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatyme taip pat nustatyta, kad asmenys įspėjami dėl administracinės atsakomybės už komisijos reikalavimų nevykdymą.

„Tačiau įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodeksui jame nėra nustatyta išbaigto mechanizmo taikyti administracinę atsakomybę į komisijos posėdžius neatvykusiems (arba atsisakiusiems atvykti) tinkamai kviestiems asmenims, taip pat asmenims, nevykdantiems kitų teisėtų komisijos reikalavimų. Tokia situacija iš esmės reiškia Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso nuostatų koliziją“, – sako Seimo NSGK pirmininkas V. Bakas.

Jo teigimu, projekte siūlomas teisinis reguliavimas pašalintų šiuo metu egzistuojančią Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo ir ANK nuostatų koliziją.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.21; 05:42

Politinės intrigos

Lietuvos parlamento narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis mano, kad sulaukęs raginimų nusišalinti nuo darbo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) konservatorius Laurynas Kasčiūnas galėtų nusišalinti ne nuo darbo komitete, bet nuo parlamentinio tyrimo dėl politikų ir verslo subjektų ryšių.

„Diskusija gali būti tokia. Tik aš manau, kad ne tiek nusišalinti nuo darbo pačiame komitete, o galbūt nuo pačio tyrimo, kuris siejamas su klausimais, kurie buvo viešumoje iškilę“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Jis neatmetė to, kad galbūt pats L. Kasčiūnas priims sprendimą ir nusišalins nuo darbo tuo klausimu.

„Tik norėčiau tada priminti apie dvigubų standartų taikymą. Kaimo reikalų komitete lygiai taip pat visi turėtų nusišalinti, kurie turi ryšius su „Agrokoncernu“ ir kitomis didelėmis žemės ūkio bendrovėmis, bet, kiek žinau, jie nenusišalino, dalyvavo diskusijose. Seimas ne sykį yra įrodęs, kad standartai yra dvigubi. Mes įsiklausyme į pastabas iš visuomenės, bet priminsiu, kad valdantieji nedaro to paties“, – apgailestavo politikas.

Jo teigimu, situaciją artimiausiu metu ketina svarstyti TS-LKD Priežiūros komitetas, kuris „gali pasiūlyti įvairių drausminių priemonių“.

Kaip jau skelbta, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcijos ragina Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūną G. Landsbergį atšaukti Seimo narį L. Kasčiūną iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario pareigų.

Frakcijos tokį sprendimą priėmė reaguodamos į viešojoje erdvėje pasirodžiusią prieštaringą informaciją apie konservatorių L. Kasčiūną, jo apklausas Specialiųjų tyrimų tarnyboje, galimus ryšius su UAB „MG Baltic“ ir Raimondu Kurlianskiu.

Kai kurie TS-LKD frakcijos nariai kaip liudytojai buvo apklausti STT tiriant Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio ir „MG Baltic“ koncerno politinės korupcijos bylą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.30; 01:00

Aktualijos

Trečiadienį parlamentinį tyrimą ketina tęsti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), kuris aiškinasi asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimą neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimą neteisėtą įtaką politiniams procesams.

Į posėdį pakviestas buvęs susisiekimo ministras, Seimo narys Rimantas Sinkevičius, „Lietuvos geležinkelių“ atstovai.

Praėjusią savaitę NSGK pasitvirtino reglamentą ir tyrimo grafiką.

Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas tuomet sakė, kad NSGK pradėjo nuo vieno iš tyrimo epizodų – tai yra „Lietuvos geležinkeliuose“ vykę procesai.

„Tiriamos tam tikros aplinkybės, tam tikros technologinės sistemos, kurios vertė yra dešimtys milijonų eurų, kuri, mūsų vertinimu, gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, kuri susijusi su Rusijos karine pramone. (…) Mes aiškinamės tos sistemos diegimo aplinkybes, asmenis, kurie buvo atsakingi, kokiu lygmeniu tie sprendimai buvo derinami“, – sakė V. Bakas.

NSGK pirmininko teigimu, tyrimas apima laikotarpį nuo 2006 iki 2012 metų.

Seimo sprendimu, NSGK suteiktas Seimo laikinosios tyrimo komisijos statusas. Parlamentinį tyrimą pavesta atlikti ir pateikti Seimui išvadas iki kitų metų gegužės 1-osios.

Seimas savo nutarimu įpareigojo NSGK nustatyti, „ar palaikomais ryšiais su grėsmę valstybės interesams galinčiais kelti asmenimis buvo siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams“.

Tyrimo metu bus bandoma išsiaiškinti, ar buvo politinių partijų ir atskirų politikų veiklos finansavimo atvejų, galinčių kelti grėsmę valstybės interesams, kai siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams.

NSGK taip pat tirs, ar buvo grėsmę valstybės interesams keliančių atvejų, kuriais, siekiant paveikti situaciją strategiškai svarbiuose nacionaliniam saugumui ūkio sektoriuose, buvo darytas neteisėtas poveikis valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėta įtaka politikams ir (ar) politiniams procesams.

Šis naujas parlamentinis tyrimas inicijuotas atsižvelgiant į Seimo nario Mindaugo Basčio veiklą tyrusio NSGK nustatytas aplinkybes. Pradėti tokį tyrimą paskatino ir NSGK šiais metais atliktos parlamentinės kontrolės metu paaiškėjusi informacija bei viešojoje erdvėje esanti informacija, kuri leidžia daryti prielaidas apie galimą neteisėtą asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių įtaką politiniams procesams, neskaidrią paramą atskirų politikų rinkimų kampanijoms.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.15; 06:00

Aktualijos

Seime startavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atliekamas parlamentinis tyrimas dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams.

„Mes pasitvirtinome formalius dalykus, reglamentą, pasitvirtinome tyrimo grafiką“, – trečiadienį po uždaro posėdžio žurnalistams sakė Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas.

Pasak jo, NSGK pradėjo nuo vieno iš tyrimo epizodų – tai yra „Lietuvos geležinkeliuose“ vykę procesai.

„Tiriamos tam tikros aplinkybės, tam tikros technologinės sistemos, kurios vertė yra dešimtys milijonų eurų, kuri, mūsų vertinimu, gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, kuri susijusi su Rusijos karine pramone. Tuo pat metu, kai mes tokius sprendimus darėme, mūsų kaimynai aplinkui darė kitus sprendimus.

Dabar mes aiškinamės tos sistemos diegimo aplinkybes, asmenis, kurie buvo atsakingi, kokiu lygmeniu tie sprendimai buvo derinami“, – sakė V. Bakas.

NSGK posėdyje dalyvavo naujoji „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė, susisiekimo ministras.

V. Bako teigimu, į kitą trečiadienį vyksiantį posėdį pakviesti buvę „Lietuvos geležinkelių“ vadovai Jonas Biržiška, Stasys Dailydka, buvę ministrai.

NSGK pirmininko teigimu, tyrimas apima laikotarpį nuo 2006 iki 2012 metų.

Seimo sprendimu, NSGK suteiktas Seimo laikinosios tyrimo komisijos statusas.

Parlamentinį tyrimą pavesta atlikti ir pateikti Seimui išvadas iki kitų metų gegužės 1-osios.

Seimas savo nutarimu įpareigojo NSGK nustatyti, „ar palaikomais ryšiais su grėsmę valstybės interesams galinčiais kelti asmenimis buvo siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams“.

Tyrimo metu bus bandoma išsiaiškinti, ar buvo politinių partijų ir atskirų politikų veiklos finansavimo atvejų, galinčių kelti grėsmę valstybės interesams, kai siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams.

NSGK taip pat tirs, ar buvo grėsmę valstybės interesams keliančių atvejų, kuriais, siekiant paveikti situaciją strategiškai svarbiuose nacionaliniam saugumui ūkio sektoriuose, buvo darytas neteisėtas poveikis valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėta įtaka politikams ir (ar) politiniams procesams.

Šis naujas parlamentinis tyrimas inicijuotas atsižvelgiant į Seimo nario Mindaugo Basčio veiklą tyrusio NSGK nustatytas aplinkybes. Pradėti tokį tyrimą paskatino ir NSGK šiais metais atliktos parlamentinės kontrolės metu paaiškėjusi informacija bei viešojoje erdvėje esanti informacija, kuri leidžia daryti prielaidas apie galimą neteisėtą asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių įtaką politiniams procesams, neskaidrią paramą atskirų politikų rinkimų kampanijoms.

Informacijos šaltinis –  ELTA

2017.11.09; 00:02

Politinės intrigos

Reaguodami į žiniasklaidoje paskelbtą informaciją apie Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako bandymą užmegzti ryšius su Rusijoje veikiančiomis pareigūnų profesinėmis sąjungomis, parlamentarai Žygimantas Pavilionis ir Arvydas Anušauskas kreipėsi į Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį prašydami įvertinti susidariusią padėtį. 

Žygimantas Pavilionis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Žiniasklaidos teigimu, V. Bakas 2011-aisiais siuntė laiškus Rusijos bei kitų šalių ambasadoriams. Juose V. Bakas, kaip tuometis Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo vadovas, prašė padėti užmegzti ryšius su tose valstybėse veikiančiomis teisėsaugos profsąjungomis.

Vieno iš portalų paskelbtame pokalbyje V. Bakas taip pat užsimena apie skambučius ir susitikimus siekiant užmegzti ryšius su užsienyje veikiančiomis profesinėmis sąjungomis.

Lietuvos parlamento narys Arvydas Anušauskas. Slaptai.lt nuotr.

„Įvertinus laikmečio, kai V. Bakas kreipėsi ir bandė užmegzti ryšius su Rusijoje veikiančiomis pareigūnų profesinėmis sąjungomis aplinkybes ir faktą, kad Rusijoje valstybės institucijų darbuotojų profsąjungos yra kontroliuojamos Vladimiro Putino valdžios, abejoju V. Bako galimybėmis toliau eiti NSGK pirmininko pareigas ir tinkamai atlikti parlamentinius tyrimus, susijusius su Rusijos įtaka Lietuvos politikams. Asmeniškai, esu įsitikinęs, kad Seime privalo būti sudaryta nepriklausoma parlamentinė komisija ištirti galimą Rusijos įtaką Lietuvos politinėms partijoms, profesinėms sąjungoms, nevyriausybiniam sektoriui, įskaitant „žaliųjų“ judėjimus“, – teigė Ž. Pavilionis.

Parlamentaro, NSGK nario A.Anušausko teigimu, nuomonė, kad bendradarbiavimas su Rusijos valdžios išlaikomu nevyriausybiniu sektoriumi gali suteikti naudos ir galima neatsižvelgti į Rusijos agresyvius veiksmus prieš Baltijos valstybes ir valdžios institucijas, tautos istorinę atmintį, yra klaidinga ir klaidinanti.

„Esame įsitikinę, kad tiek NSGK pirmininkas V. Bakas, kuris laikėsi principingos pozicijos Seimo nario Mindaugo Basčio parlamentinio tyrimo metu, tiek ir Seimo vadovybė turi atsakingai įvertinti susiklosčiusią padėtį“, – teigė. A. Anušauskas.

Informacijos šaltinis –  ELTA

2017.08.18; 08:15

Trumposios naujienos

Seimas pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako inicijuotoms Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pataisoms, kurioms įsigaliojus, bus sudarytos galimybės visiems Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) nariams gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

„Šaulių sąjungos nariai bendradarbiauja su krašto apsaugos sistemos institucijomis, nuolat dalyvauja mokymuose, pratybose ir prisideda prie Lietuvos kariuomenės objektų bei teritorijos apsaugos. Vykdant pareigas, dažnai reikia būti susipažinus su įslaptinta informacija, tačiau šiuo metu įstatymai tokias galimybes sudaro tik daliai šaulių“, – pažymėjo V. Bakas.

Pagal esamą įstatymą, gauti leidimą dirbti su „Riboto naudojimo“ informacija gali tik nuolatines šaulio tarnybos pareigas einantys LŠS nariai, patenkantys į krašto apsaugos ministro patvirtintą pareigybių sąrašą.

Įstatymo pataisos sudaro galimybę „Riboto naudojimo“ informaciją gauti ne tik nuolatines pareigybes turintiems, bet ir šauliams, kurie tarnauja LŠS koviniuose būriuose, ar kitiems LŠS nariams, dėl kurių yra priimamas krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimas, kad jiems vykdant tarnybą reikia susipažindinti su įslaptinta informacija.

„Suteikdami galimybę visiems šauliams gauti leidimą dirbti su „Riboto naudojimo“ informacija, leistume organizacijai dirbti efektyviau, įrodytume, kad ja tikime ir pasitikime, – kalbėjo NSGK vadovas. – Šaulių sąjunga yra svarbi mūsų krašto apsaugos sistemos dalis, todėl turime suteikti jų darbui reikalingus įrankius, kiek įmanoma labiau didinti jų įsitraukimą“.

Įstatymo pataisos priimtos 93 Seimo nariams balsavus už, niekam nebuvus prieš, 7 parlamentarams susilaikius.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.14; 03:00

Politinės intrigos

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) Vyriausybės prašo pateikti Seimui svarstyti Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių, įrenginių ir kitų, nacionaliniam saugumui užtikrinti, svarbių įmonių įstatymo pakeitimo projektą.

Lietuvos geležinkeliai. Slaptai.lt nuotr.

Pakeitimai turėtų reglamentuoti strateginio ūkio sektoriaus įmonių darbuotojų, skiriamų į vadovaujančias pareigas ar priimančių svarbiausius sprendimus, privalomą patikrą. Taip pat didelis dėmesys būtų skirtas šių įmonių sandorių patikrai – pastarieji turi atitikti nacionalinio saugumo interesus bei europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus.

Atsižvelgiant į situaciją, kad tokiose įmonėse kaip „Lietuvos geležinkeliai“ net 40 proc. darbuotojų susiję giminystės ryšiais, komitetas siūlo Vyriausybei įvardyti priemones, kurios užtikrintų skaidrią atranką į darbo vietas, padėtų pasirūpinti, kad strateginėse įmonėse dirbantys giminystės ryšiais susiję asmenys nebūtų saistomi tarpusavio pavaldumo santykiais.

„Dabartinė padėtis su strateginėmis įmonėmis mums leidžia įžvelgti ne vieną spragą, tad turime kuo greičiau tobulinti įmonių veiklą ir jų kontrolės sistemą, – sakė NSGK pirmininkas Vytautas Bakas. – Įžvelgiame spragas vykdant strateginius, ypač technologinius, sandorius. Strateginės reikšmės įmonėse turime darbuotojų patikimumo problemą, kurią lemia ir vyraujantis nepotizmas“.

Pasak V. Bako, svarbius sprendimus priimančių darbuotojų patikrai ir nepotizmui reikia skirti ypatingą dėmesį.

„Ta situacija turi baigtis. Nepriimtina tai, kad valstybės įmonėse, kuriose dirba tūkstančiai darbuotojų, žmonės negali įsidarbinti, neturėdami mamų, pažinčių, dėdžių, tetų“, – trečiadienį po NSGK posėdžio žurnalistams sakė V. Bakas.

Jo nuomone, reikėtų plačiau pažvelgti į nepotizmo problemą. „Situacija ypač pavojinga, kai žmonės gali daryti įtaką svarbiems sprendimams. Nėra normalu, kai žmonės įdarbinami tik dėl šeimyninių ryšių, tai verčia kitus mūsų piliečius nusivilti savo valstybe. Turime pasirūpinti, kad visuomenė žinotų apie galimybę patekti į tam tikras pareigas ir žmonės darbo vietą gautų ne dėl asmeninių ryšių, o dėl turimų įgūdžių ir kvalifikacijos.

Be to, privalome nustatyti į atsakingas pareigas strategiškai svarbiose valstybinėse įmonėse pretenduojančių žmonių patikros tvarką, turime pasirūpinti, kad jie būtų deklaravę savo viešuosius ir privačius interesus“, – kalbėjo V. Bakas.

NSGK vadovas įstatymo pakeitimo projekto iš Vyriausybės tikisi sulaukti dar Seimo pavasario sesijos metu: „Turime šią situaciją pakeisti kiek įmanoma skubiau, todėl įstatymo pakeitimo projektų pateikimo Seimui laukiame dar šioje pavasario sesijoje“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.08; 06:27

Aktualijos

Seimo nario Mindaugo Basčio veiklą tyrusi Seimo komisija mano, kad yra pagrindas pradėti apkaltos procedūrą šiam parlamentarui.

„Mes pripažinome, kad Seimo narių teikimas pradėti apkaltos procesą yra pagrįstas, ir siūlome pradėti apkaltos procesą Seimo nariui M. Basčiui“, – žurnalistams trečiadienį pranešė komisijos pirmininkė Agnė Širinskienė.

Neoficialiais duomenimis, komisija konstatavo, kad M. Bastys šiurkščiai sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo „visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę“, „gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus“, „sąžiningai tarnauti Tėvynei“ ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Trečiadienį už tokias išvadas balsavo 8 komisijos nariai, 1 buvo prieš, 2 susilaikė.

Pasak apkaltos komisijos pirmininkės A. Širinskienės, komisijos sprendimą lėmė keli parlamentaro M. Basčio veiklos epizodai.

Seimo narys Mindaugas Bastys

„Vienas iš epizodų yra tas epizodas, kada Seimo narys M. Bastys, pildydamas klausimyną dėl leidimo dirbti su slapta informacija, nesąžiningai, mūsų nuomone, atsakė į 55 punktą, kuriame yra klausimas: ar pažįstate, pažinojote asmenų, dirbančių kitų valstybių žvalgybos tarnybose. Kaip žinoma, Seimo narys M. Bastys nenurodė P. Vojeikos. Vėliau komisija įžvelgė tam tikrų nesąžiningo liudijimo atvejų NSGK, kada bandant pridengti susitikimus, buvo tiesiog kuriamos įvairios versijos. Įžvelgiame problemų apkaltos požiūriu ir tame epizode, kada buvo vykdomas ir organizuojamas susitikimas su Seimo nariu Vydu Gedvilu. Po to susitikimo, ką mes nustatėme, buvo Seimo nario M. Basčio susitikimai su kai kuriais „Rosatom“ asmenimis, kuriuose buvo kuriamos susipažinimo legendos, kad būtų paaiškinama visuomenei, jei tas klausimas išeitų į viešumą, ir taip toliau. Tai matėme tikrai tam tikrą nesąžiningą Seimo nario veiklą, kuri sunkiai suderinama su Seimo nario statusu“, – aiškino A. Širinskienė.

Tvirtinant išvadas Seimo apkaltos komisijos posėdyje M. Bastys nedalyvavo. Politikas apgailestavo, kad jam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti šitame baigiamajame posėdyje.

„Turiu apgailestauti, apkaltos komisija neleido man dalyvauti šitame apkaltos procese priimant galutinius sprendimus. (…) Man paklausus, ar reikia suprasti, kad jūs išvarote mane iš komisijos posėdžio, davė suprasti, kad mes jus išvarome iš šito komisijos posėdžio. Aš daugiau komentarų neturiu. Galutinis svarstymas man labai svarbus kaip asmeniui, bet man pasakyta, kad jūs esate nepageidaujamas“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė M. Bastys.

Paprašytas įvertinti žiniasklaidoje pasirodžiusį išvadų projektą, M. Bastys dar kartą sakė, kad tai yra politinis susidorojimas. „Tai yra politinis susidorojimas, ir aš negaliu kitaip vertinti. Nėra jokio teisinio pagrindo teigti tai, kas yra surašyta šitos komisijos išvadose“, – tvirtino M. Bastys. 

Paklaustas, kas, jo nuomone, nori su juo susidoroti, M. Bastys atsakė: „Pirmiausia puikiai organizavo šį procesą pačioje pradžioje konservatoriai, tam pritarė labai sėkmingai „valstiečiai – žalieji“ ir toliau tai vyksta sėkmingai“.

Neoficialiais žiniasklaidos duomenimis, tyrimą atlikusi komisija mano, kad M. Bastys savo veiksmais diskreditavo ne tik savo, kaip Seimo nario, bet ir Seimo, kaip Lietuvos Respublikos įstatymų leidžiamosios institucijos, autoritetą, valstybės valdžią, dėl ko yra pagrįstų abejonių dėl M. Basčio galimybės ateityje tinkamai ir sąžiningai naudoti jam suteiktą Tautos atstovo mandatą.

Seimo komisija nustatė, kad M. Bastys, pretendavęs gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nuslėpė savo ryšius su Piotru Vojeika.

Išvadų projekte sakoma, kad jo veikla, savybės ar ryšiai galėjo duoti pagrindo nuogąstauti, kad kyla grėsmė paslapčių saugumui.

Komisija mano, kad VSD apklausų metu bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžių metu M. Bastys nesąžiningai teikė skirtingus paaiškinimus dėl to, ar žinojo apie P. Vojeikos darbą KGB.

Anot komisijos išvadų projekto, M. Bastys organizavo neskelbiamus „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valstybės valdžios institucijų vadovais, padėjo „Rosatom“ atstovaujantiems asmenims proteguoti ir įgyvendinti Rusijos valstybės ir „Rosatom“ interesus, kurie buvo nukreipti prieš Lietuvos Respublikos interesą stiprinti valstybės energetinę nepriklausomybę. Komisijos nuomone, M. Bastys tokiais savo veiksmais kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui.

M. Basčiui priekaištaujama ir dėl to, kad jis, būdamas 2016-2020 kadencijos Seimo nariu, NSGK bei Specialiajai komisijai pradėjus darbą bandė nuslėpti savo nuolatinius ir sistemingus ryšius, jų reikšmę bei pobūdį, vengė atsakyti į tyrimo metu jam užduodamus klausimus.

Pasak komisijos išvadų projekto, elgdamasis nesąžiningai M. Bastys siekė paneigti ir sumenkinti savo vaidmenį organizuojant susitikimus su aukščiausiais Lietuvos pareigūnais tuometiniu Seimo pirmininku Vydu Gedvilu ir ekspremjeru Algirdu Butkevičiumi, neigė gavęs A. Butkevičiaus įspėjimą bei susitikęs su VSD pareigūnais 2006 metais.

Komisijos vertinimu, M. Bastys elgėsi nesąžiningai, kai teikė skirtingus parodymus ir paaiškinimus dėl kontaktų su Jevgenijumi Kostinu pobūdžio, skaičiaus ir laiko.

Artimiausiu metu Seimo apkaltos komisija ketina įregistruoti oficialų išvadų projekto tekstą, kuriame bus nuasmeninti kai kurie neskelbtini duomenys. Dėl komisijos išvadų projekto dar turės balsuoti Seimas. Manoma, kad balsavimas įvyks dar pavasario Seimo sesijoje, birželio mėnesį.

Seimas savo nutarimu yra įpareigojęs apkaltos komisiją iki birželio 1 d. pateikti Seimui išvadą, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procesą parlamentarui M. Basčiui.

M. Basčio veiklą tyrė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Seimas pritarė jo išvadoms, kuriose sakoma, kad Seimo narys M. Bastys, palaikydamas nuolatinius ryšius su „Rosatom“ ir kitais Rusijos atstovais, veikė prieš Lietuvos valstybės interesus, jo ryšiai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.01; 06:36

Trumposios naujienos

Šiandien Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) pristatyta Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) 2016 metų veiklos ataskaita.

Aptarti STT 2016 metų pagrindiniai veiklos rezultatai rodo, kad daugiausia dėmesio buvo sutelkta atskleidžiant ne vieną politinės korupcijos atvejį, išaiškinant sunkius, sisteminius, didžiausią žalą valstybei darančius korupcinio pobūdžio nusikaltimus. Taip pat aptartos intensyviau taikytos kitos prevencijos priemonės – kriminalinės žvalgybos metu nustatytos informacijos apie korupcinio pobūdžio požymių turinčią veiką, aktualios tarnybinės drausminės atsakomybės taikymui, perdavimas atsakingoms institucijoms.

Gerėjančią situaciją valstybėje patvirtina sociologiniai tyrimai. Nors korupcija šalyje įvardijama kaip viena didžiausių problemų, šalies gyventojų korupcinė patirtis nuosekliai mažėja (per pastaruosius 5 metus kyšius davusių asmenų skaičius sumažėjo), o nepakantumas korupcijai auga.

„Pastarųjų metų įvykiai atskleidė, kad korupcija egzistuoja visose valstybės valdymo srityse: tiek įstatymų leidyboje, tiek vykdomojoje valdžioje, ir tai daro įtaką politiniams procesams. Politiniame lygmenyje priimami neteisėti sprendimai, finansiškai palankūs verslo struktūroms, jų interesų tenkinimui, negali būti toleruojami. Tokio pobūdžio korupcinių nusikaltimų tyrimai ir toliau bus prioritetiniai“, – sakė STT direktorius Saulius Urbanavičius.

„Pristatyti veiklos rezultatai rodo, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba yra pajėgi tirti ne tik pavienius korupcinius atvejus, bet ir sisteminę, sudėtingais mechanizmais pasižyminčią korupciją“, – sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.

Taip pat aptarti siūlymai dėl kitų priemonių, reikalingų korupcinių nusikaltimų atskleidimui ir tyrimui: realiai veikiantis lobizmo įstatymas, pranešėjų apsaugos ir skatinimo sistema, proaktyviai kontroliuojama viešųjų ir privačiųjų interesų deklaravimo sistema, nuo korupcinių nusikaltimų atgrasančių baudų ir bausmių svarba.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2017.04.19; 14:43