Branderburgo vartai Vokietijos sostinėje Berlyne
Berlynas, rugsėjo 7 d. (AFP-ELTA). Baltijos šalys ragina Vokietiją, nepaisant augančių energijos kainų ir žiemą gresiančio dujų trūkumo, nenusileisti Rusijai.
„Tai, kad kai kurie sako, jog reikia nusileisti šantažuotojui, yra labai pavojinga“, – interviu vokiečių laikraščiui „Welt“ sakė Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinšas. Energijos krizė šią žiemą bus problema, galbūt dar ir kitą – tačiau po to jau nebe, pridūrė jis.
„Mūsų šalyje infliacija siekia 25 procentus. Tai karo mokestis, – leidiniui teigė Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas. – Mes jį mokame eurais, ukrainiečiai – žmonių gyvybėmis“. Ji paragino Vokietiją, nepaisant augančių kainų, likti solidaria su Ukraina.
Lietuvos vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė savo ruožtu kritikavo reikalavimus pradėti eksploatuoti „Nord Steam 2“ dujotiekį, nes „Nord Stream 1“ yra sustabdytas. Net jei iš tikrųjų būtų techninių problemų dėl „Nord Stream 1“, Rusija esą galėtų savo dujas tiekti sausumos keliu, pavyzdžiui, Jamal“ vamzdynu. „Negi iš tikrųjų kas nors galvoja, kad yra techninių problemų dėl „Nord Stream 1?“ – retoriškai klausė I.
Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas. EPA – ELTA foto
Berlynas, vasario 10 d. (ELTA). Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas mano, kad Vakarų šalys neturėtų daryti nuolaidų Rusijai saugumo klausimais.
„Mes turime atminti, kad negalima daryti jokių nuolaidų, netgi nedidelių, kai į tave nukreiptas pistoleto vamzdis“, – pareiškė ji ketvirtadienį per spaudos konferenciją Berlyne.
K. Kallas pridūrė, kad „diplomatija ir tikras dialogas“ turės šansų tik užtikrinus „patikimą atgrasymą“.
„Bet kuri nesėkmė šiuo požiūriu pasiųs Rusijai vilčių teikiančią žinią ir gali ją paskatinti laikytis analogiškos taktikos ir daryti spaudimą kitur“, – pabrėžė Estijos vyriausybės vadovė.
Prekybos centrai ir parduotuvė nuolat siūlo įsigyti vieną ar kitą dalyką pigiau. Pirkėjams jau įprasti tapo ir kiekvieną sezoną vykstantys išpardavimai, tad daugeliui ieškoti prekių su nuolaida jau yra tapę įpročiu.
Tai rodo ir vartotojų atlikta apklausa, kurios duomenimis, tik labai nedidelis procentas pirkėjų visiškai nesidomi siūlomomis nuolaidomis.
Vartojimo kreditų bendrovės Vivus.lt atliktoje apklausoje dalyvavo 878 respondentai iš įvairių Lietuvos miestų. Respondentų buvo klausiama, kokioms prekėms taikomos nuolaidos jiems yra aktualiausios, ir ar norėdami įsigyti norimą daiktą jie laukia kol šis atpigs.
Apklausos rezultatai parodė, kad pirkėjai labiausiai domisi nuolaidomis namų apyvokos prekėms – jas kaip aktualiausias išskyrė kas trečias respondentas (33 proc.). Šių prekių kur kas dažniau ieško moterys nei vyrai, atitinkamai – 71 proc. ir 29 proc.
Neženkliai mažesnis skaičius apklaustųjų rūbus įvardijo kaip prekes, kurių nuolaidų dairosi dažniausiai – atitinkamai 32 proc. Šios nuolaidos aktualiausios 25-34 m. amžiaus pirkėjų grupei.
Tuo tarpu, nuolaidomis buitinei technikai ir elektronikai domisi perpus mažau – 16 proc. apklaustųjų.
Lygiai pusė apklaustųjų (50 proc.) tvirtino daiktus perkantys tada, kai jiems jų prireikia, nepriklausomai nuo to, ar šis nukainotas ar ne.
Tuo tarpu kiti (41 proc.) laukia specialių nuolaidų ir išpardavimų, bet perka jiems reikalingas prekes, jei šios tuo metu parduodamos už įprastą kainą.
Vis dėlto, pasirodo, nuolaidomis nesidomi tik absoliuti mažuma pirkėjų – vos 2 proc. Didesnė dalis respondentų (35 proc.) nuolaidų sezonų metu linkę išleisti nuo 50 iki 100 eurų, 26 proc. šiuo metu išleidžia nuo 100 iki 200, 11 proc. – nuo 200 iki 400, o 4 proc. pirkiniams su nuolaida skiria ir didesnę nei 400 eurų sumą.
Europos Komisijos vadovas Jean`as Claude`as Junckeris ir kiti Europos Sąjungos delegacijos nariai trečiadienį Vašingtone per susitikimą su Jungtinių Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu sutiko padaryti nuolaidų, kad būtų išvengta plataus masto prekybos karo tarp ES ir JAV.
Tai pranešė laikraštis „The Wall Street Journal“, remdamasis šaltiniu ES delegacijoje, dalyvavusiu derybose.
Leidinio žiniomis, EK vadovas J. C. Junckeris ir ES prekybos komisarė Cecilia Malmstroem susitarė tęsti darbą su JAV administracija, kad būtų mažinami muitai abiejų šalių pramonės produkcijai, didinamas suskystintųjų gamtinių dujų ir sojos pupelių eksportas į ES šalis. Be to, šalys susitarė pakoreguoti normatyvinę bazę, kad medicinos įranga lengviau patektų į Europos vidaus rinką.
Leidinio šaltinio duomenimis, šalys dar neparengė bendro pareiškimo dėl muitų automobiliams.
Anksčiau antradienį D. Trumpas pasiūlė ES vadovams kartu su JAV atsisakyti muitų, prekybos barjerų ir subsidijų. Prezidento manymu, tai užtikrintų „laisvąją rinką ir teisingą prekybą“.
Senas bajeris – gamintojai pabrangina prekę, o prekybcentriai, nors dar ir didmenos pilnos, ir parduotuvių lentynos lūžta nuo pigiau gautų prekių, pirmadienį 9.00 tik viens du – ir pabrangina pigesnius likučius. Nes nori uždirbti.
Lygiai taip pat “pamirštama“ atpiginti prekes jas gamintojams ar importuotojams atpiginus – senieji brangesni likučiai “išparduodami“ dar ilgai po to, kai būna iš tikro išparduoti ir savaitę kitą paprekiaujama atpigusiomis prekėmis brangiau. Nes vėl gera proga uždirbti.
Tokia sukčiavimo metodika mielai naudojasi ir valstybiniai spekuliantai. Štai Energijos skirstymo operatorius – elektros juk negamina, o tik perparduoda ją vartotojams. Ir pakvipus elektros atpigimui smarkiai susijaudina – kaip čia iš to atpigimo uždirbti? Juk tokia gera proga pabrangimą paslėpti po atpigimu ir pabranginti produktą ir paslaugą tiesiog sumažinant kainą mažiau, negu tau pačiam atpigo!
Nuo 2018 metų elektra pinga 3,5 proc. Apsidžiaugėt, manot, kad sutaupysit? Nei velnio. Elektra tai atpigs, bet standartinį planą pasirinkusiems vartotojams (jų yra apie 90 proc. arba 1,5 mln.) siūloma nustatyti 1 Eur per mėnesį abonentinį mokestį. Ir net tą varganą eurą, kurį gal kaip nors galėtumėt sutaupyti, atims.
Taigi, už mūsų ir jūsų laimę plušanti valstybės bendrovė nei pirštuko nepakrutinusi užsitikrins 1,5 mln. x 1 EUR x 12 mėnesių = 18 mln. EUR per metus papildomų pajamėlių ir iš atpigimo neblogai uždirbs. Jau mažučiai ir paskaičiavo, kad tiekėjams atpigusi elektra gali net pabrangti vartotojams, kurie sunaudoja iki 91 kWh per mėnesį, nes jiems tas papildomai sumokamas 1 EUR bus didesnis už po “atpigimo“ mokamos sumos sumažėjimą. Tokių klientų gali būti apie 660 tūkst.
Nepilietiškai nusiteikusiems mokesčių mokėtojams pilietiški dėdės už veiklos viešinimui skirtus piliečių pinigiukus portaluose užpirktuose tekstuose viską juk išsamiai paaiškina. Matote, tai toks mokestis už galimybę vartoti elektrą, nes tinklai skirti visiems! Panaši logika būtų, jei prekybcentris keliais centais sumažintų batonų kainą, bet imtų įėjimo į parduotuvę mokestį už “galimybę apsipirkti“…
Taigi, sąmokslo teorijos teisios – nuo atpigimų Marijos žemėje labiausiai nukenčia biedniausi, nes jiems atpigimai pas mus visada reiškia pabrangimą.
Turime unikalią galimybę Europos Sąjungos lygiu kurti instrumentus, kurie įtikintų Rusiją nesiimti veiksmų prieš kurią nors ES šalį.
Bet pirmiausia noriu nuoširdžiai pasidžiaugti Lietuvos krepšinio pergale. Perfrazuojant savaitgalį nuskambėjusią vieną garsią frazę apie tai, kas kam skolingas ar neskolingas, galėčiau pajuokauti, kad mes, visa Lietuva, šiai krepšinio komandai ir jos treneriui esame skolingi nuoširdžią, vyrišką padėką, o jie lieka mums skolingi aukso medalius. Tikiu, kad artimiausiu metu šios skolos bus atlygintos.
Sveikinu Vokietijos kanclerę Angelą Merkel su nuostabia pergale rinkimuose. Tai Europos taupumo, santūrumo ir europinės atsakomybės pergalė.
