Nuošliaužos

Trumposios naujienos

Per liūčių sukeltus potvynius P. Korėjoje žuvo 7 žmonės. EPA-ELTA nuotr.

Seulas, liepos 15 d. (AFP-ELTA). Pietų Korėjoje per liūčių sukeltus potvynius 7 žmonės žuvo, o 3 dingo be žinios, šeštadienį pranešė AFP. Potvyniai šalyje kilo po tris dienas gausiai iškritusių kritulių, o vietos žiniasklaida paskelbė, kad aukų skaičius šeštadienį gali dar išaugti.
 
Anot Vidaus reikalų ministerijos, daugiau nei 6 400 gyventojų Kvesano apskrityje, centrinėje šalies dalyje, ankstų šeštadienio rytą buvo nurodyta evakuotis nes dėl liūčių vanduo ėmė veržtis per Kvesano užtvankos kraštus ir apsėmė žemiau esančius kaimus.
 
Septyni žmonės penktadienį žuvo per lietaus sukeltas žemės nuošliaužas ir griuvus namams, pridėjo ministerija.
 
Du iš trijų be žinios dingusius žmones nunešė iš krantų išsiliejusios upės srovė Šiaurės Kiongsango provincijoje.
 
Pasak Pietų Korėjos geležinkelių bendrovės (KRC), šalyje buvo sustabdytas traukinių eismas, išskyrus greituosius KTX traukinius, tačiau su galimais jų tvarkaraščių pokyčiais.
 
Pietų Korėjos premjeras Hanas Duck-soo savivaldos atstovus ragino imtis prevencinių priemonių dar prieš upėms patvinstant ar įvykstant žemės nuošliaužoms ir prašė Gynybos ministerijos pagalbos gelbėjimo operacijoms.
 
Karolis Broga (AFP)
 
2023.07.15; 00:30
Aktualijos

Vytautas Didysis – prie griūvančio Gedimino kalno. Vytauto Kašubos skulptūra. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Po pastarųjų savaičių permainingų orų Gedimino kalno būklė išlieka „santykinai stabili“, teigia jį prižiūrinčio Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorės pavaduotojas infrastruktūrai Vaidas Petrokas.
 
Anot jo, dėl nepalankių meteorologinių sąlygų, kalno šlaitai yra įmirkę, nors vandens dar nėra susikaupę kritiškai daug. Tikinama, kad muziejus kalno būklę intensyviai stebi ir jį prižiūri.
 
„Gedimino kalno būklė šiuo metu yra santykinai stabili“, – Eltai teigė V. Petrokas.
 
„Nepaisant jau kurį laiką vyraujančių nepalankių orų, prasidėję šalčiai kalnui yra į naudą: prieš pirmąjį padengimą sniegu įšalas nebuvo susiformavęs, kas lėmė, jog visas sniego tirpsmo vanduo gėrėsi tiesiai į šlaitų gruntą. Vėliau sekė ir nuolatiniai krituliai, todėl šlaitų įmirkimas stebimas beveik pusės metro gylyje. Tačiau vandens kaupimasis kalno viduje nėra pasiekęs kritinio lygio, o jautresnės kalno vietos yra stabilizuotos apsaugos priemonėmis“, – kalno būklę komentavo muziejaus atstovas.
 
Pasak jo, jautriausia galimoms nuošliaužoms yra pietrytinė kalno dalis, kurios tvarkymo projektą – pietrytinės kalno dalies gynybinės sienos ir Kunigaikščių rūmų pastato sutvirtinimą – muziejus ketina įgyvendinti pirmiausia. V. Petroko teigimu, šių darbų imtis žiemą nepalanki, tad kol kas vykdoma aktyvesnė kalno būklės stebėsena.
 
„Žiema, jeigu nebus nuolatinio įšalo, nėra geras metas, todėl kalno stebėsenai skiriamas ypatingas dėmesys. Esant bet kokiems procesams būtų nedelsiant reaguojama: fiksuojant grunto judesius ta šlaito vieta yra sutvirtinama tinklais ir taip stabilizuojama“, – teigė V. Petrokas, pridūręs, jog paskutiniai tokie darbai atlikti rudenį.
Gedimino pilis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Muziejaus atstovo tikinimu, kapitaliniam pavojingiausios kalno dalies remontui jau pasirengta, suderinti projektiniai pasiūlymai. Darbams reikia gauti po vieną tvarkybos ir statybos leidimus.
 
Juos pradėti tikimasi pavasarį.
 
Vertins, ar nepalankus teismo sprendimas nesustabdys darbų
 
Ketvirtadienį Nacionalinis muziejus pranešė, kad teisminiame ginče su buvusiu Gedimino kalno sutvarkymo darbų projektuotoju, UAB „Hidroterra“, Vilniaus apygardos teismas priėmė įmonei palankų sprendimą.
 
Pasak V. Petroko, muziejus artimiausiu metu susipažins su teismo argumentais ir įvertins, ar nuosprendis nesutrukdys darbus atlikti naujajam rangovui.
 
„Visų pirma, turime susipažinti su nemažos apimties teismo sprendimu ir įvertinti, ar toks sprendimas neužkerta kelio sutarties su nauju rangovu vykdymui ir tolesniems tvarkymo darbams“, – sakė V. Petrokas.
 
Karalius Mindaugas. Skulptorius – Regimantas Midvikis. Tolumoje – Lietuvos nacionalinis muziejus. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Muziejus taip pat svarsto galimybę teismo sprendimą skųsti.
 
Sutartį su „Hidroterra“ muziejus nutraukė 2021 m. rudenį, o su nauju rangovu – UAB „Maspro“ – pasirašė 2022 m. gegužės mėnesį. Ji buvo nutraukta, nes įmonė nesutiko pakoreguoti projekto, kad jame būtų numatyti ir statybos darbai, bei jiems gauti papildomus leidimus.
Kaip teigiama muziejaus pranešime, vykdydamas darbus be leidimo statybos darbams, muziejus būtų nubaustas už nelegalias statybas ir prarastų teisę naudoti šiam projektui numatytą Europos Sąjungos finansavimą – apie 10 mln. eurų.
 
Teigiama, kad Gedimino kalno prižiūrėtojui nebuvo likę kito sprendimo, kaip tik vienašališkai nutraukti sutartį ir paskelbti konkursą naujo rangovo paieškai.
 
Lukas Juozapaitis (ELTA)
Trumposios naujienos

Liūčių sukelta nuošliauža Italijos Iskijos saloje. EPA – ELTA foto
Liūčių sukeltos nuošliaužos Italijos Iskijos saloje padariniai. EPA - ELTA foto
Liūčių sukeltos nuošliaužos Italijos Iskijos saloje padariniai. EPA – ELTA foto

Roma, lapkričio 26 d. (AFP-ELTA). Italijos vidaus reikalų ministras paneigė ankstesnius pranešimus, kad šeštadienį Iskijos saloje nuslinkusi nuošliauža pareikalavo gyvybių.
 
„Šiuo metu negalime patvirtinti, kad yra žuvusių“, – teigė ministras Matteo Piantedosi, lankydamasis nelaimės vietoje, kur dirba gelbėjimo tarnybos.
 
Ankstesniuose pranešimuose cituotas Italijos infrastruktūros ministras, vicepremjeras Matteo Salvinis tvirtino, kad po nuošliauža žuvo aštuoni žmonės.
 
Karabinieriai Neapolyje informavo „dpa“, kad ieškoma 13 dingusiųjų.
 
Justina Vaišvilaitė (ELTA)
 
2022.11.27; 06:22
Politinės intrigos

Vilnius, Gedimino kalnas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Kultūros ministras Simonas Kairys pirmadienį susitiko su Lietuvos nacionalinio muziejaus direktore Rūta Kačkute aptarti Gedimino kalno situacijos. Kaip jau pranešė pats muziejus, pietrytiniame kalno šlaite pirmadienio rytą buvo užfiksuota nuošliauža.
 
Pasak ministerijos pranešimo, reziumuodamas esamą situaciją, S. Kairys sako į ją žvelgiantis su nerimu, bet be panikos: „Tai nemaloni žinia, kuriai buvo pasiruošta. Blogėjanti kalno būklė buvo stebima nuo praėjusios savaitės, todėl muziejus buvo iš anksto pradėjęs ruoštis tokiems galimiems scenarijams. Visos susijusios institucijos apie tai buvo informuotos laiku, visos susijusios institucijos aptarė galimus sprendimus.”
 
Mininistras taip pat sakė: „Atsiradusi nuošliauža esminiam kalno būklės stabilumui grėsmės nekelia – tai svarbiausia. Priminsiu, kad ekstremali situacija Gedimino kalne niekur nebuvo dingusi – ji tebesitęsia, avarinė būklė yra likviduojama. Orai dabar šiuo aspektu ypač nedėkingi, todėl drįsiu sakyti, kad nuošliaužos tokiame kontekste yra sunkiai išvengiamos. Labai apmaudu, kad šio kalno tvarkybos ir būklės stabilizavimo darbai buvo suplanuoti neteisingai, pasirenkant finansavimo šaltinių ES lėšas. Tai iš esmės apsunkino ir pailgino visą procesą, tuo labiau kad ginčas atsidūrė teisme ir kompleksiniai kalno sutvarkymo darbai vėluoja.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.02.08; 03:00
Aktualijos

Gedimino kalnas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vyriausybė trečiadienį ketina skirti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovą dėl Gedimino kalno būklės. Operacijų vadovu siūloma skirti kultūros ministrą Simoną Kairį.
 
Anksčiau ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo pareigas dėl Gedimino kalno ėjo buvęs kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.
 
ELTA primena, kad 2016 metų vasarį, atitirpus ir įmirkus dirvožemiui, Gedimino kalno šlaituose ėmė rastis nuošliaužos ir įgriuvos. Per 2016–2017 metus nuošliaužų susidarė dar daugiau, imtasi kalno gelbėjimo darbų.
 
Valstybės lygio ekstremali situacija dėl Gedimino kalno būklės buvo paskelbta 2017 m. gruodžio 30 dieną. Nuo to laiko buvo atkurtas Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito reljefas, įrengta vandens drenavimo sistema, atlikti avarijos grėsmės šalinimo, požeminio tunelio išėjimo konservavimo, šlaito apželdinimo, kiti darbai. Taip pat sutvarkyta šiaurinė atraminė siena su parapetu ir senojo arsenalo vakarinio korpuso galinė siena.
 
Ruošiantis galinčioms iškilti rizikoms Gedimino kalnui, Lietuvos nacionalinis muziejus su UAB „Rekreacine statyba“ 2020 m. liepos mėnesį pasirašė 50 tūkst. eurų vertės rangos darbų sutartį. Ši sutartis užtikrina muziejui galimybę laiku ir tinkamai reaguoti į ekstremalios situacijos pokyčius, jeigu ateityje tokių pasitaikytų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.06; 08:00
Trumposios naujienos

Norvegija gedi stichinės nelaimės aukų. EPA – ELTA nuotr.

Nuošliaužos Norvegijoje aukų skaičius šeštadienį išaugo iki dviejų, kai gelbėtojai su šunimis aptiko dar vieno žmogaus kūną.
 
Asko kaime, esančiame 25 km atstumu į šiaurės rytus nuo sostinės Oslo, trečiadienio paryčiais nuslinko purvo nuošliauža ir įgriuvo žemė. Nuošliauža nusinešė ir užpylė namus.
 
Penktadienį gelbėtojai rado pirmosios aukos kūną.
 
Mažiausiai 10 žmonių buvo sužeisti po to, kai nuošliauža sugriovė devynis namus. Daugiau nei 1 000 žmonių buvo evakuoti iš nelaimės vietos.
 
Skelbiama, kad šiuo metu vis dar dingusiais laikomi aštuoni žmonės, tarp jų – dvejų ir 13 metų amžiaus vaikai.
 
Norvegijos policija nepateikia duomenų apie žuvusiuosius, tačiau išplatino dingusių žmonių sąrašą. Jame yra ir Lietuvos pilietė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.03; 04:24
Trumposios naujienos

Norvegijoje – purvo nuošliauža. EPA – ELTA nuotr.

Penktadienį gelbėtojai rado vieną kūną ir tęsė devynių žmonių paiešką, įskaitant dvejų metų ir 13 metų vaiką, kurie laikomi dingusiais, trečiadienio rytą nuošliaužai sugriovus namus kaime Pietų Norvegijoje, pranešė pareigūnai.
 
Asko kaime, esančiame 25 km atstumu į šiaurės rytus nuo sostinės Oslo, trečiadienio paryčiais nuslinko purvo nuošliauža ir įgriuvo žemė. Nuošliauža nusinešė ir užpylė namus.
 
„Nuošliaužos teritorijoje rastas kūnas“, – pranešė policija.
 
Policijos pranešime teigiama, kad kūnas rastas penktadienį maždaug 14 val. 30 min., kai Norvegijos gelbėtojų tarnybos kartu su gelbėtojais iš Švedijos paiešką tęsė apsnigtoje teritorijoje.
Norvegiją ištiko stichinė nelaimė. EPA – ELTA nuotr.
 
Policija paskelbė dešimties asmenų sąrašą, kurių ieškoma jau kelios dienos. Aštuoni iš jų yra suaugusieji, du – vaikai: vienas dvejų metų, kitas 13 m.
 
Norvegijos žiniasklaidos priemonės informavo, kad įvykio vietoje yra dislokuotas medikų sraigtasparnis ir greitosios pagalbos automobiliai.
„Vis dar manome, kad nuošliaužos zonoje yra gyvų asmenų, – vienas gelbėtojas sakė TV2 televizijai. – Tai, kad aptikome kūną, rodo, kad būtent šioje vietoje gali būti ir likusių gyvų žmonių.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.02; 15:59
Trumposios naujienos

Norvegijos policija oficialiai paskelbė dingusiųjų asmenų sąrašą. Jame yra ir Lietuvos pilietė Rasa Lasinskienė.
 
Pareigūnai praneša, kad toliau vykdoma intensyvi paieška nelaimės vietoje. Lietuvos ambasada Norvegijoje palaiko nuolatinį ryšį su vietos pareigūnais ir valdžios atstovais ir yra pasiruošusi reaguoti, informavo užsienio reikalų ministro atstovė Vytautė Šmaižytė.
 
Kaip jau skelbta, penktadienį gelbėtojai rado vieną kūną ir tęsė devynių žmonių paiešką, įskaitant dvejų metų ir 13 metų vaiką, kurie laikomi dingusiais, trečiadienio rytą nuošliaužai sugriovus namus kaime Pietų Norvegijoje, pranešė pareigūnai.
 
Asko kaime, esančiame 25 km atstumu į šiaurės rytus nuo sostinės Oslo, trečiadienio paryčiais nuslinko purvo nuošliauža ir įgriuvo žemė. Nuošliauža nusinešė ir užpylė namus.
 
Policija paskelbė dešimties asmenų sąrašą, kurių ieškoma jau kelios dienos. Aštuoni iš jų yra suaugusieji, du – vaikai: vienas dvejų metų, kitas 13 m.
 
Norvegijos žiniasklaidos priemonės informavo, kad įvykio vietoje yra dislokuotas medikų sraigtasparnis ir greitosios pagalbos automobiliai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.02; 15:36
Aktualijos

Gedimino pilies bokštas. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Ruošiantis vasaros pabaigos ir rudenį galinčioms iškilti rizikoms Gedimino kalnui, Lietuvos nacionalinis muziejus su UAB „Rekreacine statyba“ pasirašė 50 tūkst. eurų vertės rangos darbų sutartį. Ši sutartis užtikrina muziejui galimybę laiku ir tinkamai reaguoti į ekstremalios situacijos pokyčius, jeigu ateityje tokių pasitaikytų, pažymima muziejaus pranešime.
 
Jau trejus metus visame Gedimino kalne veikia stebėsenos sistema, leidžianti realiu laiku matyti grunto pokyčius. Iki šių metų vasaros orai, pasak Lietuvos nacionalinis muziejaus specialistų, Gedimino kalnui buvo palankūs ir nedideli grunto įtrūkimai buvo fiksuojami nebent tik iškritus dideliam kritulių kiekiui. Trumpų, bet gausių liūčių vasara šiemet Gedimino kalnui mažiau palanki.
 
„Nuo 2018 metų pavasario stebime sąlyginai stabilią Gedimino kalno būklę. Tai lėmė ir efektyviai veikiančios laikinosios priemonės, ir iki šių metų vyravę kalnui palankūs orai. Rezultatus duoda ir sutvarkyta Gedimino kalno aikštelė, kurioje įrengta hidroizoliacija stabdo perteklinį vandens patekimą į kalno vidų“, – teigia Lietuvos nacionalinio muziejaus projektų vadovas Vaidas Petrokas.
 
Vis dėlto, jeigu artėjantis vasaros pabaigos ir rudens sezonas bus itin lietingas, rizika sulaukti grunto judesių ar deformacijų šlaituose gali padidėti. Vertindamas šios vasaros kritulių skaičių, kuris yra didesnis už du praėjusius sezonus, muziejus ruošiasi galimoms rizikoms: po įvykusio viešojo pirkimo muziejus su bendrove „Rekreacinė statyba“ pasirašė sutartį dėl reagavimo į ekstremaliąją situaciją vykdant rangos darbus, kas leis operatyviai reaguoti į bet kokius pokyčius ir vykdyti reikiamus darbus. Šios sutarties vertė siekia iki 50 tūkst. eurų, o darbai bus atliekami tik atsiradus tokiam poreikiui.
 
„Artėjant rudeniui muziejus planuoja prevenciškai sustiprinti pietvakarinio šlaito viršutinę dalį, kuri iki šiol nebuvo tvirtinta. Tam bus įrengiamas konstrukcinis tinklas, nes analogiškos priemonės 2017–2018 metais sėkmingai sutvirtino nestabilų šiaurinio, vakarinio ir pietinio šlaitų gruntą“, – teigia V. Petrokas.
 
Pirmoji viso Gedimino kalno sutvarkymo projekto dalis bus parengta jau lapkričio mėnesį. Projektą patvirtinus ir gavus statybos leidimą, bus skelbiamas rangos darbų konkursas. Tikimasi, kad pagal projekte numatytus sprendimus darbai pietrytinėje kalno dalyje galėtų prasidėti 2021 m. pavasarį. Šie darbai apims šlaito, Aukštutinės pilies liekanų pagrindų bei gynybinės sienos sutvarkymą. Likusių Gedimino kalno šlaitų sutvirtinimo projektas turėtų būti parengtas 2021 metų kovo mėnesį, o darbai prasidėtų vėliau tais pačiais metais.
 
Užbaigus šiuos darbus kalnas bus galutinai sutvarkytas, o esamos rizikos – pašalintos, sakoma Lietuvos nacionalinio muziejaus pranešime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.30; 00:30
Aktualijos

Gelbstint ekstremalios padėties Gedimino kalną trečiadienį Vyriausybės posėdyje bus aptarti Kultūros ministerijos siūlomi darbai 2019 metais.

Vytautas Didysis. Vytauto Kašubos skulptūra. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kultūros ministerija ateinančiais metais siūlo parengti kompleksinį viso Gedimino kalno tyrimų, projektavimo, statybos ir tvarkybos darbų projektą.

Kaip pabrėžiama siūlymuose, suderinus su Kultūros paveldo departamentu ir Kultūros ministerija, būtina numatyti pašalinti Aukštutinės pilies rūmų liekanose 1980 metais ir vėliau atliktų atkūrimo darbų metu panaudotą netinkamų plytų mūrą ir pietrytinės gynybinės sienos imitaciją.

Taip pat Kultūros ministerija siūlo atlikti prevencinių apsaugos techninių priemonių įrengimo darbų projektinių sprendinių vertinimą, įgyvendinti viešųjų pirkimų procedūras dėl tyrimų, tvarkybos ir projektavimo darbų bei juos įgyvendinti.

Atsižvelgiant į atliktus darbus ir dabartinę Gedimino kalno padėtį, Kultūros ministerija pateikė siūlymą neatšaukti ekstremaliosios padėties.

Vilniaus Gedimino kalno pietrytinio šlaito būklė išlieka kritinė, todėl reali grėsmė, kad gali būti naujų nuošliaužų pietrytiniame šlaite, kuris nėra stabilus. 

Gedimino pilis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kalno būklės stebinti Kultūros ministerija buvo įpareigota pateikti stabilizavimo priemonių planą Vyriausybės komisijoje artimiausiu metu. 

Ekstremalią situaciją Vilniaus piliavietės teritorijoje Vyriausybė nutarė skelbti prieš metus. 

Dar pusmečiu anksčiau ekstremalią situaciją šioje teritorijoje paskelbė Vilniaus miesto savivaldybė.

Gedimino kalnas arba Pilies kalnas – erozinė kalva Vilniuje, Neries kairiajame krante, prie Neries ir Vilnios santakos, priklausanti Vilniaus pilių kultūriniam rezervatui. Gedimino kalnas per daugelį šimtmečių apgriuvo, jo griuvimas buvo vienas iš fortifikacijos veiksnių, o jo nuošliaužos atliko vieną iš gynybinių funkcijų. 

Kalnas buvo be medžių, bet XX a. pabaigoje buvo visiškai užaugęs medžiais, kurie 2011-2013 metais buvo visiškai iškirsti. 

Gedimino pilies bokštas. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

2016 metų vasarį, atitirpus ir įmirkus dirvožemiui, Gedimino kalno šlaituose ėmė rastis nuošliaužos ir įgriuvos. Per 2016-2017 metus nuošliaužų susidarė dar daugiau, imtasi kalno gelbėjimo darbų. Manoma, kad nuošliaužų susidarymui įtaką galėjo padaryti ant kalno šlaito įrengtas funikulierius, papėdėje atstatyti Valdovų rūmai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.19; 06:30

Aktualijos

Antradienį Vidaus reikalų ministerijoje vykusiame Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje buvo pasiūlyta Vyriausybei paskelbti ekstremalią situaciją valstybiniu lygiu dėl nuošliaužų niokojamo sostinės Gedimino kalno būklės.

Anot ekspertų, Gedimino kalno deformacijos plečiasi, nuošliaužas skatina lietūs. Specialistai įtrūkimus stebi visame kalne.

Po posėdžio vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas žurnalistams sakė, kad siūlymo projektas Vyriausybei bus teikiamas pirmadienį.

„Manome, kad Vyriausybė priims tokį sprendimą“, – sakė E. Misiūnas.

Ar tada kas nors pasikeis iš esmės? Anot E. Misiūno, galbūt iš esmės nesikeis, nes dėmesys, dabar skirtas kalno apsaugai, prevencijai, darbams, yra maksimalus.

„Tačiau truputį keisis tam tikros teisinės procedūros. Kai yra ekstremali padėtis, galima greičiau pasitelkti įvairias pajėgas – kariuomenę, policiją – padėčiai stabilizuoti. Taip pat yra galimybė kreiptis į valstybės rezervą dėl finansavimo, dėl tam tikrų procedūrų – pavyzdžiui, viešųjų pirkimų“, – paaiškino E. Misiūnas.

Ministras priminė, kad Vyriausybėje buvo diskutuota, jog tiek lėšų, kiek reikės darbams užtikrinti, kad kalnas būtų stabilizuotas ir atstatytas, buvo pažadėta.

Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius sakė, kad Gedimino kalno nuošliaužos išvalytos, yra formuojamos skaldų atramos, drenažo sistemos.

„Darbai kalno viršuje baigti. Tarp pirmojo ir antrojo kunigaikščių rūmų aukštų liko uždengti laikiną stogą. Parapetai suformuoti, kad drėgmė nesiskverbtų į rūmų gilumą.

Nuošliaužos nesijungia į didelį masyvą. Rytinėje kalno dalyje jos sutvarkytos – drenažo sistema, skaldos atramos įrengtos, K. Škirpos alėja nuo gruodžio 1 dienos atidaryta.

Šiandien visos pajėgos mestos į ties Valdovų rūmais susiformavusias nuošliaužas. Jas sutvarkius minėtu principu, galima sakyti, kad kalnas bus paruoštas žiemai. Bet tai nereiškia, kad mes miegosime žiemos miegu“, – sakė R. Augustinavičius.

Jo teigimu, kalno viršuje, po laikinąja stogine, pradės vykti tvarkybos darbai – reikia įrengti stabilius ilgalaikius molio tarpsluoksnius, kad vanduo nesiskverbtų į kalno gilumą. Taip pat vyks tvarkybos darbai prie gynybinės sienos pietrytinio kampo, nes ten yra pakankamai didelė rizika, kad gali formuotis grunto deformacijų.

Kalno tvarkybai, R. Augustinavičiaus teigimu, yra suplanuota iš valstybės rezervo skirti apie 7 milijonus 500 tūkstančių eurų. Ši suma suplanuota metams pietrytinio šlaito ir kalno viršutinės aikštelės tvarkybos darbams.

„Stipriai kontroliuojama, kad tos darbų sąmatos būtų maksimaliai pagrįstos“, – pabrėžė R. Augustinavičius.

Informacijos šaltinis –  ELTA

2017.12.13; 03:30