Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr. Politologai sutaria, kad socialdemokratų sprendimas nutraukti Seimo opozicinių frakcijų bendradarbiavimo susitarimą yra orientuotas į artėjančius Seimo rinkimus, siekiant atsiriboti nuo kitų opozicijos narių ir tokiu būdu stiprinti savo tapatybę.
Visgi politologai kelia klausimą, ar socialdemokratai suvokia, kad esminiai konkurentai artėjančiuose Seimo rinkimuose yra ne konservatoriai ar liberalai, o dabartiniai valdantieji – „valstiečiai“, prieš rinkimus save pristatysiantys kaip kairiąją politinę jėgą.
Mykolo Romerio universiteto politologas Virgis Valentinavičius įsitikinęs, kad socialdemokratai, nusprendę nutraukti opozicinių frakcijų bendradarbiavimo susitarimą, artėjant rinkimams bando stiprinti savo tapatybę.
„Sprendimas yra susijęs su Seimo rinkimais ir socialdemokratai, matyt, galvoja, kad dabar reikia atsiriboti nuo kitų opozicijos narių ir tokiu būdu stiprinti savo tapatybę. Tai, manyčiau, yra pakankamai normalus žingsnis“, – Eltai teigė V. Valentinavičius.
Visgi politologas kelia klausimą, ar socialdemokratai suvokia, kad pagrindinis priešininkas artėjančiuose parlamento rinkimuose jiems yra ne konservatoriai, o dabartiniai valdantieji – „valstiečiai“.
„Klausimas, ar socialdemokratai suvokia, kad pagrindinis priešininkas, pagrindinis jų tapatybės griovėjas yra valdantieji, „valstiečiai“, kurie prieš rinkimus save vėl pozicionuos kaip kairę partiją. Ir „valstiečiams“, ir ponui G. Paluckui žymiai svarbesnė problema yra iš tikrųjų aiškiai pasakyti, o kuo mes skiriamės nuo „valstiečių“ ir kuo mes už juos esame geresni“, – kalbėjo V. Valentinavičius.
„Kuo jie skiriasi nuo konservatorių ir liberalų tarsi aišku. Čia daugiau toks simbolinis saitų nutraukimas, atkreipimas į save dėmesio ir kartu, sakyčiau, ženklas, kad pandemija baigiasi ir prasideda rimtas rinkimų sezonas“, – pridūrė jis.
V. Valentinavičiaus teigimu, šis socialdemokratų sprendimas nebuvo netikėtas, nes, pasak politologo, paprastai, žvelgiant į bendras tendencijas, partijos prieš rinkimus labiau siekia atsiriboti.
Visgi MRU politologas pabrėžia, kad socialdemokratų sprendimas nutraukti bendradarbiavimą vargu ar paveiks opozicijos darbą, nes, pasak eksperto, opozicija koronaviruso pandemijos kontekste bet kokiu atveju yra likusi šešėlyje.
Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.
„Opozicijos darbą paveikti yra labai sunku, kadangi to darbo yra labai nedaug, ir apskritai, kol dominuoja pandemija, opozicija liko šešėlyje ir nelabai ką gali padaryti. Tai ar su socialdemokratais, ar be jų – ypatingo skirtumo nėra“, – savo įžvalgomis dalinosi V. Valentinavičius.
„Manau, „socdemai“ nebus paskutiniai, visos partijos pradės lipti ant bačkos ir mojuoti rankomis, kad atkreiptų į save dėmesį. Tai tik pradžia“, – situaciją Seime apibendrino politologas.
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Algis Krupavičius antrina V. Valentinavičiui, taip pat teigdamas, kad socialdemokratų sprendimas nutraukti Seimo opozicinių frakcijų bendradarbiavimo susitarimą yra nukreiptas į artėjančius Seimo rinkimus.
Politologas akcentuoja, kad panašių precedentų Lietuvos politikoje yra pasitaikę ir anksčiau.
„Manau, kad sprendimas yra pirmiausiai rinkiminis. Mes jau matėme (panašius – ELTA) precedentus, kai 2008 metais taip pat likus kuriam laikui iki rinkimų Tėvynės sąjunga, kuri rėmė tuometinę Kirkilo mažumos Vyriausybę, nusprendė taip pat atsisakyti paramos ir oponuoti Kirkilo Vyriausybei“, – Eltai kalbėjo A. Krupavičius.
Pasak politologo, dabar yra analogiška situacija ir socialdemokratams prieš rinkimus neapsimoka būti opozicijoje su konservatoriais, nes G. Palucko vadovaujami socialdemokratai turi labai ambicingus planus artėjantiems Seimo rinkimams.
„Socialdemokratų ambicijos būsimiems Seimo rinkimams tikrai yra pakankamai didelės. Jie mažų mažiausiai diskutuoja apie galimybę finišuoti tarp dviejų trijų daugiausiai balsų surinkusių partijų ir būti viename opozicijos laive su kita opozicijos partija, konservatoriais, jiems rinkiminiu požiūriu tikrai neapsimoka ir dėl to toks žingsnis ir buvo žengtas“, – akcentavo politologas.
A. Krupavičiaus teigimu, socialdemokratams nutraukus bendradarbiavimo susitarimą su opozicija ir veikiant savarankiškai „socdemams“ atsiveria didesnės matomumo galimybės. Politologas Algis Krupavičius. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
VDU profesorius taip pat atkreipia dėmesį ir į opozicijos koalicijoje egzistavusį tam tikrą konservatorių ir socialdemokratų vertybinių pozicijų disonansą.
„Ideologiškai Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai yra ganėtinai liberaliai konservatyvi politinė organizacija, o socialdemokratai, ypač per pastaruosius metus, pabandė sugrįžti labiau prie tradicinių kairiųjų vertybių. Tai net ir vertybiškai žiūrint tam tikras disonansas dabartinėje opozicinių partijų koalicijoje egzistavo“, – teigė jis.
Visgi A. Krupavičius teigia, kad socialdemokratų sprendimas nutraukti opozicinių frakcijų bendradarbiavimo susitarimą esminio poveikio opozicijos veiklai neturėtų padaryti.
„Jeigu opozicinės partijos norėtų kažkokioje srityje pasiekti rezultatus, kuriems nepritaria valdantieji, nori nenori jiems teks šiek tiek derinti pozicijas“, – akcentavo A. Krupavičius.
ELTA primena, kad socialdemokratų partijos valdyba nusprendė nutraukti Seimo opozicinių frakcijų bendradarbiavimo susitarimą.
Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas, komentuodamas sprendimą nebetęsti bendradarbiavimo su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Liberalų sąjūdžio frakcijomis, pabrėžia, kad šiuo metu reikia konstruktyvaus oponavimo, o ne politinių rietenų.
„Konservatorių politinio veikimo būdas artėjančių rinkimų fone vis labiau aštrėja, yra priešinantis, o konstruktyvų pasiūlymų – mažai. Mes nenorime būti tapatinami su tokiu veikimu ir tokiais siūlymais, kaip, pavyzdžiui, paskutiniai dėl Darbo kodekso. Konservatoriai ir liberalai tegu kalba savo vardu, o mes kalbėsime savo“, – sako G. Paluckas.
Lenkijos prezidento rinkimų rengimas gegužės 10 dieną, tebegaliojant koronaviruso suvaldymo priemonėms, prilygtų valdančiosios partijos „perversmui“, šeštadienį pareiškė opozicijos kandidatė Malgorzata Kidawa-Blonska.
Šalyje vis dažniau išgirstama siūlymų rinkimus atidėti. Tai siūlo net ir valdančiajai partijai „Teisė ir teisingumas“ (PiS) priklausantis sveikatos ministras.
Lenkijoje nusimato rinkimai. EPA – ELTA nuotr.
Tačiau partija PiS, kuri palaiko prezidento Andrzejaus Dudos perrinkimą, atsisako pakeisti rinkimų datą, nors dėl kovai su pandemija įvestų priemonių balsuoti teks paštu.
Tai reiškia, kad kandidatams nepavyks rengti tradicinių rinkimų kampanijų. A. Duda dėl to galimai įgis pranašumą, kadangi jis pirmauja nuomonių apklausose.
Jei rinkimai vyks gegužės 10 dieną, jie prilygs „perversmui ne tik mūsų demokratijos atžvilgiu, o ir lenkų gyvenimų ir sveikatos atžvilgiu“, M. Kidawa-Blonska sakė laikraščiui „Fakt“.
„Šie rinkimai bus nedemokratiški, o jų rezultatai žinomi anksčiau laiko. Negalime patys dalyvauti ir versti lenkus dalyvauti šiame farse, – sakė ji. – Rinkimai gegužės 10-ąją vykti neturi.“
Paklausta apie savo smunkančią poziciją nuomonių apklausose, M. Kidawa-Blonska teigė, kad ji atspindi faktą, jog žmonės „šiuo metu rinkimų nenori“.
Tuo tarpu buvusi PiS premjerė Beata Szydlo, šiuo metu vadovaujanti A. Dudos rinkimų kampanijai, teigė tikinti, kad balsavimas turi vykti gegužės 10-ąją, „nes Lenkijai to reikia“.
Lenkai „šiuo sudėtingu laikotarpiu turi jausti, kad politinė situacija yra stabili, o politikai turi prižiūrėti ekonomiką, darbo vietas ir kovą su koronavirusu“, ji sakė laikraščiui „Gazeta Polska Codziennie“.
Sveikatos ministras Lukaszas Szumowskis penktadienį teigė, kad rinkimų atidėjimas iki 2022-ųjų būtų „vienintelis saugus variantas“.
Tačiau norint įgyvendinti tokį atidėjimą, reikėtų pakeisti Konstituciją – tam smarkiai priešinasi opozicija, ragindama įvesti nepaprastąją padėtį, kurią savo ruožtu atmeta valdantieji konservatoriai.
STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba). Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisų projekto, kurį opozicija yra įtraukusi į ketvirtadienio nenumatyto plenarinio posėdžio darbotvarkę, antikorupcinio vertinimo.
Anot „valstiečių“, kreipimąsi paskatino nutylėta projekto autorystė, – nors projekto aiškinamajame rašte projekto autoriumi nurodytas liberalas Simonas Gentvilas, kuris pripažįsta projekto rengimo metu konsultavęsis su advokatūra, dokumento duomenys rodo, kad projektas sukurtas ne S. Gentvilo, bet vienos advokatės kompiuteryje.
Seimo „valstiečių“ frakcija pažymi, kad, „kaip matyti iš viešosios erdvės, šios advokatės domėjimasis Kriminalinės žvalgybos įstatymo projektu gali būti susijęs su garsiąja „teisėjų korupcijos“ byla, kurioje buvo taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės ir kurioje figūruoja ne tik teisėjų, bet ir žinomų advokatų pavardės“.
„Siekdami, kad Seime svarstomų teisės aktų projektai nekeltų abejonių, būtų skaidrūs, paprašėme STT įvertinti šį projektą. O tada galėsime tęsti tolesnius projekto svarstymus”, – sako LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis.
LVŽS frakcija dažnai naudojasi Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatomis, kurios suteikia teisę įstatymų leidėjui gauti projektų antikorupcinį vertinimą, kurį atlieka STT.
STT vertinimai leidžia išvengti įstatymo spragų ir tobulinti reguliavimą taip, kad juo nebūtų sukuriamos sąlygos korupcijai pasireikšti.
Šių metų kovo mėnesį parlamentarų grupė įregistravo Kriminalinės žvalgybos bei Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymų pataisas, kuriomis siūloma suteikti galimybę gyventojams sužinoti apie jų atžvilgiu vykdytą kriminalinę žvalgybą.
Pagal projektą, asmuo turi teisę Generalinei prokuratūrai pateikti prašymą suteikti informaciją apie jo atžvilgiu vykdytos kriminalinės žvalgybos faktą, kitokį jo asmens duomenų tvarkymo faktą vykdant kriminalinę žvalgybą, asmens duomenų tvarkymo laikotarpį, naudotus kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones (jų nedetalizuojant) bei surinktus asmens duomenis.
Jeigu paaiškėtų, kad gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtino arba kad kriminalinės žvalgybos uždaviniai nebus įgyvendinti, kriminalinės žvalgybos subjekto sprendimu informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimas nedelsiant būtų sustabdomas ir nutraukiamas kriminalinės žvalgybos tyrimas.
Tokiu atveju kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas per 15 kalendorinių dienų nuo sprendimo dėl informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimo sustabdymo priėmimo informuotų asmenį apie tai, kad jo atžvilgiu buvo vykdyta kriminalinė žvalgyba.
„Priėmus siūlomas pataisas, atsiras iki šiol neegzistavusi galimybė asmeniui pačiam įvertinti duomenų tvarkymo teisėtumą“, – Eltai yra sakęs S. Gentvilas.
Asmuo, manantis, kad kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmai pažeidė jo teises ir laisves, galėtų apskųsti šiuos veiksmus kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovui ir prokurorui. Skundas dėl kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų galėtų būti paduotas per 90 kalendorinių dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmus dienos.
Įstatyme siūloma numatyti, kad pagrindinės kriminalinės žvalgybos vadovas arba prokuroras asmenų skundus išnagrinėtų per 30 kalendorinių darbo dienų.
Seimo nario S. Gentvilo nuomone, akivaizdu, kad šiuo metu asmens duomenų rinkimo ir tvarkymo kriminalinėje žvalgyboje teisminė ir institucinė kontrolė neužtikrina veiksmingos aukšto lygio teisės į privatų gyvenimą apsaugos, teisės į teisėtą asmens duomenų tvarkymą bei veiksmingos apsaugos nuo valstybės institucijų piktnaudžiavimo pavojų.
Projekto autoriai tikisi, kad priėmus siūlomą projektą, padidės kriminalinę žvalgybą vykdančių institucijų veiklos skaidrumas ir visuomenės pasitikėjimas šiomis institucijomis.
Premjeras Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį neatvyks į Seimą atsakinėti į opozicijos jam pateiktus klausimus. Opozicija ketvirtadienį surengė neeilinį posėdį ir dar priešpiet planavo Vyriausybės vadovui užduoti penkis klausimus dėl ekonomikos ir inovacijų ministro, Upės gatvės asfaltavimo, valdžios testavimosi dėl koronaviruso bei vėlavimo įgyvendinti ekonomikos skatinimo planą.
Nepaisant valdantiesiems oponuojančių jėgų deklaruotų raginimų atvykti ir atsakyti į klausimus, S. Skvernelis atsakymų pateikti numatytu laiku negalės. Premjeras renkasi konkrečius darbus, o ne dalyvavimą politiniuose žaidimuose, sako Vyriausybės vadovo atstovas spaudai Tomas Beržinskas.
Be to, premjero komanda tvirtina, kad tuo pačiu metu vyksta COVID-19 komiteto, kuriam S. Skvernelis vadovauja, posėdis. Taip pat T. Beržinskas užsimena, kad opozicija paprašyta nepatikslino, į kurį klausimą premjeras galėtų atsakyti raštu.
„Atsižvelgiant į tai, kad pagal Seimo statutą Vyriausybės nariui gali būti pateikiamas raštiškas klausimas dėl ypač svarbios problemos, buvo paprašyta patikslinti, į kurį iš penkių raštu pateiktų Seimo narių klausimų turėtų būti pateiktas atsakymas posėdžio metu – ir kokia ypač svarbi problema yra keliama. Deja, atsakymo nesulaukėme. Be to, pagal iš anksto suplanuotą darbotvarkę šiandien tuo pačiu metu, kaip ir Seimo posėdyje, numatytas laikas atsakymams pateikti, premjeras dalyvauja COVID-19 komiteto posėdyje. Ten, kur svarstomi tiesiogiai su susidariusios situacijos šalyje valdymu susiję klausimai ir priimami neatidėliotini sprendimai“, – Eltai teigė T. Beržinskas.
Pasak jo, premjeras nesiruošia žaisti politinių žaidimų, be to, akcentuoja atstovas spaudai, progą užduoti rūpimus klausimus opozicija turės dar šį ketvirtadienį organizuojamoje Vyriausybės valandoje.
„Premjeras renkasi konkrečius darbus, o ne dalyvavimą politiniuose žaidimuose. Juolab kad per Vyriausybės valandą Seimo nariai galės užduoti visus jiems rūpimus klausimus ir gauti atsakymus“, – pridūrė jis.
Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Trečiadienį parlamentarės Irinos Rozovos ryšių su rusų diplomatais klausimą tiriančiam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) dar kartą sieks išsiaiškinti, kokius sprendimus, susipažinę su žvalgybos medžiaga apie Lietuvos lenkų rinkimų akcijai – Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai priklausančią Seimo narę, priėmė opozicijai priklausantys NSGK nariai.
„Pasižiūrėsime, gal pavyks. Jeigu nepavyks, turėsime priimti kitą sprendimą, bet išvadas tikrai pateiksim, remdamiesi surinktais įrodymais ir faktiniais duomenimis. Mums tos apklausos nėra svarbiausios (…) Kadangi opozicija atsisako visuomenei paaiškinti savo aplinkybes, tai mes pagal faktines aplinkybes pateiksim išvadas. Na žinote, įtariamieji gali prieš save atsisakyti parodymus duoti, bet baudžiamosios bylos vis tiek nueina į teismą“, – Eltai sakė D. Gaižauskas.
Kaip teigia NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas, po nesėkmingo bandymo tą padaryti pastarąją savaitę, bus prašoma konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio, konservatoriaus Lauryno Kasčiūno, mišriai Seimo narių grupei priklausančio Vytauto Bako bei liberalo Virgilijaus Aleknos pateikti liudijimus.
Šie tvirtina, kad kol į analogiškus klausimus neatsakys premjeras Saulius Skvernelis, tol jie komitetui apie disponuotą informaciją neliudysią. Šią poziciją jie deklaravo ir praėjusią savaitę vykusiame NSGK posėdyje.
Kaip ELTA jau skelbė, įvertindamas, kad kompromiso surasti nepavyks, NSGK pirmininkas „valstietis“ D. Gaižauskas užsiminė apie galimybę, kad Seimui būtų pateikta išvada, neatsakius opozicijos atstovams į suplanuotus klausimus.
Apkalta I. Rozovai keliauja ir kitu būdu
Ketvirtadienį opozicijos inicijuojamo nenumatyto Seimo posėdžio darbotvarkėje bus įtraukta ir apkaltos iniciatyva Seimo narei Irinai Rozovai. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS–LKD) narys Laurynas Kasčiūnas teigia, kad opozicija buvo priversta grąžinti klausimą į Seimo darbotvarkę, nes nuogąstaujama, jog apkaltos procesas parlamentarei gali būti tyčia vilkinamas. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
„Ketvirtadienį neeiliniame posėdyje įtraukėme apkaltos procesą dėl I. Rozovos. Mes priversti tai daryti, nes tiesiog vilkinamas procesas ir netraukiama į darbotvarkę. Klausimas į posėdį bus įtrauktas, tam nereikia absoliučios daugumos, reikia paprastos daugumos, todėl bus inicijuojama apkaltos tyrimų komisija“, – Eltai patvirtino L. Kasčiūnas.
Jei Seimas pritartų, būtų sudaryta Seimo specialioji tyrimo komisija, kuri ištirtų ir įvertintų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo narei I. Rozovai pagrįstumą.
Ši komisija, kurią siūloma sudaryti iš 12 parlamentarų, taip pat parengtų išvadą, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procesą.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Apkaltos iniciatoriai deklaruoja, kad sieks objektyviai ištirti bei teisiškai įvertinti, ar savo veiksmais Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narė I. Rozova šiurkščiai nepažeidė Konstitucijos ir nesulaužė Seimo nario priesaikos.
Parašai dėl apkaltos tyrimų komisijos parlamentarei Irinai Rozovai sudarymo buvo surinkti dar sausio mėnesį. Pasirašė 44 parlamentarai, tarp kurių ir „valstiečių“ frakcijos nariai Ramūnas Karbauskis, Agnė Širinskienė, Arvydas Nekrošius, Jonas Jarutis, Dainius Gaižauskas.
ELTA primena, kad dar praėjusių metų vasarą tyrimą dėl I. Rozovos iš pradžių buvo pavesta atlikti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. NSGK, išnagrinėjęs VSD pateiktą informaciją, kodėl nebuvo suteiktas leidimas I. Rozovai dirbti su slapta informacija, nusprendė kurti laikinąją Seimo tyrimų komisiją, kurioje bus aiškinamasi, ar jai gali būti pradėtas apkaltos procesas. Dėl I. Rozovos į nepatogius politinius ginčus buvo įtraukti tiek Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, tiek buvęs NSGK vadovas Vytautas Bakas.
NSGK nesutapus parlamentarų nuomonėms dėl komisijos tikslingumo, opozicija, nelaukdama komiteto išvadų, sausį nusprendė rinkti Seimo narių parašus sudaryti apkaltos komisiją dėl parlamentarės Irinos Rozovos.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda pirmadienį konferencinių skambučių metu su valdančiųjų ir opozicinių partijų atstovais aptars Seimo darbą ir galimybes koronaviruso plitimo metu stabilizuoti svarbiausių produktų kainas, Eltą informavo prezidento atstovas.
Darbotvarkėje nurodyta, kad pokalbiai numatyti su Seimo valdančiosios daugumos frakcijų lyderiais Ramūnu Karbauskiu, Rimantu Sinkevičiumi ir Vanda Kravčionok bei opozicinių frakcijų ir mišrios frakcijos lyderiais Viktorija Čmilyte-Nielsen, Rasa Budbergyte, Gabrieliumi Landsbergiu ir Andriumi Mazuroniu.
Kaip Eltą informavo prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis, taip pat prezidentas pirmadienį su Tarptautinio valiutos fondo misijos vadovu Lietuvai Borja Gracia aptars padėtį pasaulio ekonomikoje ir prognozes Lietuvai.
Pasak A. Bubnelio, su Konkurencijos tarybos pirmininku Šarūnu Keserausku prezidentas aptars tarybos veiklos ataskaitą ir institucijos planus.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo valdančiosios daugumos atstovai teigia nesuprantantys, kur konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis įžvelgia nereguliarų parlamento darbą. Valdantieji atkreipia dėmesį, kad Seimo darbas tiek plenariniuose posėdžiuose, tiek komitetuose vyksta efektyviai, tačiau koncentruotai, siekiant kiek įmanoma labiau išvengti kontaktinio darbo. Valdančiųjų įsitikinimu, šis G. Landsbergio kreipimasis yra eilinis opozicijos bandymas atkreipti į save dėmesį.
„Aš nelabai suprantu, kur ponas Landsbergis mato nereguliarią Seimo veiklą, nes komitetų posėdžiai vyksta, jie yra labiau koncentruoti. Tarkime, pirmadienį (Teisės ir teisėtvarkos komitete – ELTA) posėdyje turėsime 44 klausimus, užuot turėję maždaug 20 klausimų.
Stengiamės sukoncentruoti, kad būtų kuo mažiau kontaktinio darbo“, – Eltai teigė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narė Agnė Širinskienė.
„Lygiai taip pat koncentruotai vyksta ir plenariniai posėdžiai, ką ir yra patarę medikai daryti. Seimo nariai susitinka ne antradieniais-ketvirtadieniais, o paprastai tik antradieniais, ir tada posėdis vyksta nuo ankstyvo ryto iki 8-9 valandos vakaro“, – pridūrė ji.
„Valstiečių“ atstovė atkreipia dėmesį, kad į posėdžius stengiamasi įtraukti esminius klausimus, kartais nusprendžiama nesvarstyti pasiūlymų, kurie, pasak politikės, tikrai nėra esminiai ar iki galo neparengti. A. Širinskienės teigimu, taip dirba visos Europos parlamentai.
Seimo narė Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Aš tikrai kažkokių esminių Seimo darbo pokyčių, kurie trikdytų Seimo veiklą, tikrai nematau. Yra daroma tai, kas yra būtina padaryti, ir atsisakyta perteklinių dalykų. (…) Manyčiau, kad viskas vyksta pakankamai sklandžiai, įvertinus tikrai labai sudėtingą situaciją valstybėje“, – patikino ji.
A. Širinskienė įsitikinusi, kad opozicijos nesugebėjimas prisitaikyti prie dabartinio parlamento darbo ritimo tikrai nėra Seimo problema.
„Darbas ir komitetuose ir plenarinių posėdžių salėje vyksta, o jeigu opozicija negeba prie tokio darbo ritmo prisiderinti arba neturi kažkokių konstruktyvių pasiūlymų, tai šiuo atveju yra opozicijos problema, bet ne viso Seimo“, – savo poziciją išsakė politikė.
Pasak LVŽS narės, šis opozicijos lyderio kreipimasis į Seimo pirmininką ir Seimo valdybą yra savotiškas bandymas atkreipti į save dėmesį.
„Aš suprantu, kad opozicija pastaruoju metu jaučia tam tikrą žiniasklaidos dėmesio stygių ir bando šį dėmesį pritraukti bet kokiomis priemonėmis“, – teigė Seimo narė.
Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) pirmininkas Gediminas Kirkilas taip pat antrina A. Širinskienei, teigdamas, kad tiek Seimo posėdžiai, tiek komitetų posėdžiai vyksta. Politikas teigia G. Landsbergio kreipimąsi į Seimo pirmininką bei Seimo valdybą vertinantis kaip eilinį opozicijos veiksmą.
„Vertinu kaip eilinį opozicijos veiksmą. Seimo posėdžiai vyksta, jie nevyko tik šią savaitę, bet tai buvo nutarta iš anksto. Antradienį bus eilinis Seimo posėdis. Mes darome posėdžius tada, kada reikia, kai yra Vyriausybės paruošti projektai“ , – Eltai kalbėjo G. Kirkilas. Gediminas Kirkilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Kiek aš žinau, visi komitetai dirba. Šią savaitę buvo trys posėdžiai: du Europos reikalų komiteto, vienas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto“, – pridūrė Seimo valdybos narys.
Politikas teigia iš G. Landsbergio kreipimosi supratęs, kad opoziciją labiausia jaudina, kad nebėra Vyriausybės valandų. Visgi G. Kirkilas akcentuoja, kad opozicijai sudarytos visos galimybės į ministrus kreiptis raštu.
„Vyriausybės valandos gali būti ketvirtadienį. (…) Bet kol kas opozicija turi galimybę raštu paklausti ministrų ir ministrai antradienį po pietų turės atsakinėti į šituos klausimus. Tai aš nežinau, kodėl nesinaudoja šia priemone“, – sakė G. Kirkilas.
Seniūnų sueiga spręs, ar Seimo posėdžius organizuoti du kartus per savaitę
Pirmoji Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė informavo, kad Seimo valdyba patvirtino Seimo posėdžių grafiką, kuriame numatoma nuo kitos savaitės darbą tęsti įprastiniu būdu, tai yra, organizuojant du posėdžius per savaitę. Ar pritarti šiam pasiūlymui, bus sprendžiama Seniūnų sueigos posėdžio metu.
„Mes (Seimo valdyba – ELTA) pasiūlėme grafiką, kuriame numatyta dirbti balandžio 21 ir 23 dienomis bei ateinančiomis savaitėmis įprastu grafiku – antradieniais-ketvirtadieniais“, – Eltą informavo R. Baškienė, akcentuodama, kad ateinančios savaitės posėdžių darbo grafiką Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis derino ir su opozicijos lyderiu G. Landsbergiu.
Rima Baškienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Šiame etape pagrindinis dalykas yra išsaugoti sveiką Seimą, kad Seimas netaptų užkrato židiniu, ir tuo pačiu nudirbti darbus ir priimti tuos įstatymus prioritetiškai, kurie yra patys svarbiausi. Kol kas mums tai sekėsi “, – pridūrė ji.
Seimo pirmosios vicepirmininkės teigimu, Seniūnų sueigai nusprendus nepritarti Seimo valdybos pasiūlymui, posėdžiai ir toliau būtų organizuojami kartą per savaitę.
ELTA primena, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) pirmininkas opozicijos lyderis G. Landsbergis ketvirtadienį kreipėsi į Seimo pirmininką V. Pranckietį ir Seimo valdybos narius, ragindamas atkurti reguliarų Seimo darbą, visas parlamentinės kontrolės formas bei kartu su ekspertais ieškoti būdų, kaip visos demokratinės procedūros turėtų būti užtikrinamos gyvenimo su virusu sąlygomis.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr. Seimui nesugebėjus priimti įstatymo, leisiančio didinti atlyginimus su koronaviruso epidemija kovojantiems medikams, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigia matąs šviesiąją susiklosčiusios situacijos pusę.
Opozicijos lyderio pareigas einantis politikas tikina, kad po didžiulę kritiką sukėlusio Seimo sprendimo dėl medikų algų, jau kalbėjo kone su visais frakcijų seniūnais ir premjeru. Konservatorius pabrėžė, kad visi jie situaciją supranta ir yra nusiteikę siekti kompromiso. Jo teigimu, nepaisant to, kad „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis į jo kvietimus tartis neatsakė, gausiausios Seime „valstiečių“ frakcijos nariai su juo kalbėjosi ir, akcentavo politikas, pasirodė suprantą problemas, kurias kelia opozicija. „Jie net norėtų, kad jos būtų sprendžiamos kitaip. Bet yra kaip yra“, – teigė TS-LKD pirmininkas.
Interviu naujienų agentūrai ELTA ponas G. Landsbergis teigė, kad, jo nuomone, dėl vis pasitaikančių kuriozų valstybei dorojantis su krize, kalčiausi yra valdantieji, atsisakantys įtraukti opoziciją į sprendimų priėmimo ratą.
Politikas neatsakė į klausimą, ar matytų premjerą Saulių Skvernelį tarpininku tarp valdančiųjų ir opozicijos sprendžiant esminius klausimus. Kartu, svarstė konservatorius, kol kas nelabai aiškus ir prezidento vaidmuo krizės valdyme. Nors, pabrėžė jis, šalies vadovas Gitanas Nausėda galėtų imtis ginti labiausiai skriaudžiamus šioje situacijoje – medikus.
Antradienį Seimui nepavyko priimti įstatymo, pagal kurį būtų keliami atlyginimai su koronavirusu kovojantiems medikams. Viskas pasibaigė barniais ir abipusiais kaltinimais. Pirmąją karantino savaitę tam tikra prasme politikai izoliavosi nuo rimtesnių ginčų, tačiau dabar viskas vėl senose vėžėse. Nepakenks tai bendram tikslui?
Pirmiausia reikia pažiūrėti, kur nuomonės išsiskyrė. Antradienį Seimo salėje tarp valdančiųjų ir opozicijos nuomonės išsiskyrė dėl to, ar turėtų būti atlyginimo priedas duodamas tik tiems medikams, kurie dirba konkrečiai su infekuotaisiais, ar turėtų būti skiriamas visiems medikams. Opozicijos nuomonė yra vieninga, kad visi medikai yra rizikos zonoje. Juk 84 medikai, kaip šiandien yra paskelbta, kurie serga, dauguma jų yra užsikrėtę ne tiesioginio darbo su infekuotaisiais metu.
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Susidarė paradoksali situacija. Nuomonės išsiskyrė… Seime taip atsitinka, ir valdantieji nusprendė naudodamiesi procedūromis – jos yra statutinės – sustabdyti įstatymo priėmimą, neleidžiant niekam mokėti priedų. Be abejonės, tokia situacija nėra priimtina. Todėl aš šiandien kalbėjausi su visų frakcijų seniūnais, skambinau ir Ramūnui Karbauskiui. Deja, nežinau, dėl kokių priežasčių jis nekėlė ragelio. Aš jam parašiau žinutę kviesdamas susitarti – jis neatrašė.
Ramūnas Karbauskis šiandien sakė, kad jūs tiesiog jo nekenčiate, kaip ir visų valdančiųjų.
Aš tokiomis emocinėmis kategorijomis nesivadovauju. Aš ištiesiau ranką ir kviečiau kalbėtis visus. Kalbėjomės ir su „socialdarbiečiais“, ir su opozicija. Įdomiausia, kad visi sutariame, jog kompromiso reikia ieškoti. Akivaizdu, kad pagalba medikams, kurie šiandien dirba tiesiogiai su infekuotaisiais, yra nepakankama.
Bet pažvelkime į nuomonių išsiskyrimą. Ar yra tiesos, kad pagrindinė išsiskyrusių pozicijų priežastis buvo tai, jog galutinį pasiūlymą pateikė ne valdantieji. Kitaip tariant, valdantieji vien dėl to atsisakė patvirtinti projektą, kad jame buvo konservatorių pataisų.
Gali būti. Visgi man keisčiausia yra tai, kad jie patys balsavo už šią pataisą. Pataisa juk buvo patvirtinta ir valdančiųjų balsais. Panašu, kad pradžioje buvo ieškoma sutarimo. Buvo sutarta komitete ir, panašu, kad Seimas galėjo sutarti, tačiau pastaruoju metu kažkas lyg ir nuspaudė stabdį. Dabar aš tik norėčiau pasidžiaugti, kad yra galima, nepaisant vieno ar kito politiko užsispyrimo, ieškoti sutarimo tais klausimais, kurie yra svarbiausi. Aš neseniai kalbėjau su premjeru Sauliumi Skverneliu. Mes nesutarėme dėl to, koks turi būti pateiktas įstatymo projektas, tačiau mes sutarėme, kad turi būti ieškomas kompromiso.
O kaip toks kompromisas galėtų atrodyti? Vienas klausimas yra tai, ką iš tikrųjų akcentavo ir premjeras, kad sprendimai turi išlikti realūs ir įgyvendintini. Tą patį ir valdantieji antradienį akcentavo. Jūs esate paskaičiavę, kiek maždaug kainuotų toks pasiūlymas?
Mano diskusija su premjeru būtent tokio pobūdžio ir buvo. Kad yra principinė nuostata, kurią šiandien gina opozicinės frakcijos ir aš asmeniškai: turi būti plečiamas ratas medikų, kuriems yra kompensuojama už jų papildomą patiriamą riziką jų darbovietėje. Lieka klausimas, kiek kompensuojama. Ir čia mes esame pasiruošę tartis su Vyriausybe, ji yra atsakinga už pinigus, ji yra atsakinga už subalansuotą biudžetą. Tai mes suprantame… O skaičius mes turime. Jie yra preliminarūs, nes šiandien mes nežinome, kiek yra medikų, kurie tiesiogiai dirba su infekuotaisiais. Mes esame pasiruošę ieškoti kompromiso, kuris išlaikytų platesnį kompensuojamųjų medikų ratą – idealiu atveju mes siekiame, kad tai būtų visi medikai. Esame pasiruošę diskutuoti, kiek valstybė yra pajėgi tai kompensuoti. Noriu priminti, kad valstybė dabar turi geras galimybes skolintis.
Jūs sakote, kad sulaukėte signalų iš kitų frakcijų ir jie buvo teigiami. Tai tik vienas politinis lyderis į debatus neina?
Aš nenoriu suvesti visko į vieną asmenį. Mano mintis yra tai, kad tarp frakcijų Seime egzistuoja ganėtinai tvirta nuomonė, kad kompromiso turi būti ieškoma. Tą aš išgirdau.
Tad jūs esate nusiteikęs nuleisti tuos antradienį akcentuotus užsibrėžimus medikų algoms? Ar kompromiso gali būti ieškoma kitur?
Aš manau, kad kompromisas yra pirmiausiai apie tai. Mes esame pasiūlę tam tikrų derybinių pozicijų. Principinę poziciją aš išsakiau – mes norime, kad visi medikai gautų priedą. Klausimas yra tai, kiek valstybė yra pajėgi. Tai čia ir galime ieškoti sutarimo. Aš džiaugiuosi, kad Vyriausybė tam yra atvira. Mes turime galimybę šaukti posėdį, parašai yra surinkti, tačiau mes sutarėme su opozicija ir premjeru, kad turime laiko iki antradienio.
Kad ir kaip ten būtų, žvelgiant į vakarykštį Seimo posėdį, net jei kitą savaitę sprendimai bus priimti tenkinantys visas puses, situacija jau yra sukurta ir pyktis, ir skepsis, ir dėmesio atitraukimas bei tam tikrų turbulencijų į struktūras įnešimas, egzistuoja. Dabar sakote, kad bandysite tartis. Galbūt reikia iš anksto prieš tokius klausimus susėsti, apsitarti dėl jų, kad nebūtų panašių kuriozų, kaip kad buvo vakar.
Aš pasakysiu tai, kuo mes galime remtis. Skandinavijos valstybių patirtis kovojant su šia krize yra vienareikšmiška – krizę turi komentuoti profesionalai, o ne politikai. Politikai tik įgalina profesionalus dirbti balsuojant dėl įstatymų ir pan. Antras dalykas, Skandinavijoje yra įtraukta opozicija. Nuo jos informacija nėra atribojama. O Lietuvoje mes matome didelę problemą, kad opozicija neturi galimybių sužinoti. O iš nežinojimo kyla nepasitikėjimas, iš nepasitikėjimo gimsta kritika, iš kritikos gimsta tokios problemos. Akivaizdu, kad viskas yra užprogramuota mūsų krizės valdymo pradžioje. Aš tikiuosi, kad iš viso to dar bus galima išeiti. Koronavirusas: COVID-19
Sakyti, kad reikia kalbėtis yra viena, bet galbūt trūksta tarpininko? Ramūnas Karbauskis šiandien tvirtino, kad pats su opozicijos lyderiu – jumis – ir apskritai opozicija negali kalbėtis, nes esama neapykantos elementų jo atžvilgiu, o štai premjeras tarsi ir galėtų. Siūloma tam tikra tarpininkavimo funkcija. Jūs matytumėte aktyvesnį premjerą derinant pozicijas tarp valdančiųjų ir opozicijos?
Sunku pasakyti. Tai yra valdančiųjų apsisprendimas. O visos kalbos apie neapykantą yra ne tai kad nereikalingos, bet visiškai netinkamu metu metamos. Suaugę žmonės esame, todėl turime kalbėtis, ypač jei yra krizė. Aš šiandien kalbėjau su nemažu būriu „valstiečių“ frakcijos, kurie kelia ragelį ir kurie gali diskutuoti, kurie supranta, kad problemos, kurias kelia opozicija, yra realios. Jie net norėtų, kad jos būtų sprendžiamos kitaip. Bet yra kaip yra, negaliu kalbėti už kitą frakciją. Manau, kad jie mato problemas.
O premjerui nuo pastarosios savaitės aktyviau įsijungus į krizės suvaldymą matote pažangą kontroliuojant situaciją?
Turbūt matome šiek tiek. Matome daugiau pozityvaus komunikavimo iš premjero pusės. Gal tai ir sąmoningas veiksmas, premjeras prisiėmė daugiau komunikuoti vilties žinia. Žmonės nori vilties, viskas gerai. Bet aš asmeniškai noriu tikros informacijos ir tikrų žinių. O kas jas praneš, man nesvarbu.
O jei jau pradėjome apie informacijos sklaidą koronaviruso krizės metu. Skaitant žinutes viešojoje erdvėje galima pastebėti, kad kai kurios ilgainiui įgyja kontraversišką turinį: ministras sako, kad koronaviruso tyrimų prioritetas bus skiriamas mirusiems asmenimis, tuo tarpu medikai bus tiriami tik pasirodžius simptomams… Galiausiai stebint kalbančius kaukes ant kaklo pasikabinus Seimo narius ar tai, kaip jie komunikuoja socialiniuose tinkluose, gali kilti klausimų, ar politikai iš tikrųjų suvokia krizės mastą?
Aš manau, kad pats krizės valdymas, kokį mes jį matėme nuo pradžių, pasižymi dideliu chaosu. Aurelijaus Verygos komunikacija apie mirusiųjų testavimą tiesiog prisideda prie to, kad mes nesuprantame iki galo, ar tai yra politiko pasisakymo klaida, ar tai yra problema su laboratorijų pajėgumais, kurios galbūt nespėja padaryti visų tyrimų. Kita vertus, mes kalbame apie tai, kad į Lietuvą pristatyta 300 tūkst. reagentų, tačiau kartu sakoma, kad medikų nebus galima tirti. Tad nesutapimai yra akivaizdūs ir jie kelia didelį nerimą bei klausimą, ar jūs žinote, ką jūs darote.
Prezidentas šiandien griežtai subarė Seimą ir pabrėžė, kad jei parlamentarai patys nesugebės priimti sprendimų dėl medikų algų, Prezidentūra įsijungs pati. Prezidento funkcijos šioje situacijoje jums pakanka žvelgiant į situacijos suvaldymą?
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Aš manau, kad prezidentas turi sudėtingą uždavinį – atrasti savo vaidmenį. Už ką, prieš ką ir dėl ko jis yra krizės valdyme. Tai lemia mūsų valdžių sandara. Tačiau aš manau, kad prezidentas turi galimybę atsistoti skriaudžiamųjų pusėje. Niekas kitas negali padaryti to, tik prezidentas. Užstoti medikus, kurie eina į kovą su virusu be apsaugos, už tuos, kurie šiandienvalstiečiai yra pamiršti ar nepakankamai prisiminti. Prezidento vaidmuo šioje vietoje turi būti stiprus.
Pabaigai apie artėjančius rinkimus į Seimą. Dabar lyg ir niekas nebekalba apie juos, tačiau nėra taip, kad apie juos negalvotų. Jūsų nuomone, ši krizė stipriai sujauks vyksiančių rinkimų logiką?
Manau, kad dar labai anksti kalbėti. Mes turėjome paruošę programą: išsamią, man patikusią programą. Šiandien aš suprantu, kad ji turi būti kitokia ir mes iš naujo kreipėmės į ekspertus, klausdami, kokia Lietuva išeis iš krizės. Manau, kad šiandien atsakyti, kokie bus rinkimai negali niekas.
Rusijos opozicija surengė demonstraciją „už Rusiją be Putino“. EPA-ELTA nuotrauka
Tūkstančiai žmonių šeštadienį susirinko į demonstraciją Maskvoje, kurios tikslas – paraginti prezidentą Vladimirą Putiną nelikti valdžioje neribotam laikui. Tai yra pirmasis tokio masto Rusijos opozicijos rengiamas protestas nuo tada, kai Kremliaus vadovas paskelbė apie prieštaringai vertinamus planus pakeisti šalies Konstituciją.
Demonstracijoje buvo minimos penktosios opozicijos politiko Boriso Nemcovo žmogžudystės metinės, tačiau organizatoriai taip pat siekė, kad renginys pasiųstų žinutę V. Putinui, kuris pasiūlė Konstitucijos pakeitimus.
Organizatoriai, tarp kurių yra ir žymiausias opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas, kvietė susirinkti didelę minią žmonių, galinčią parodyti V. Putinui, kad jis neturėtų svarstyti galimybės likti valdžioje po 2024-ųjų, pasibaigus jo kadencijai.
Demonstracijai leidimą suteikė Maskvos valdžios institucijos – praėjusią vasarą vykusios demonstracijos, raginusios rengti teisingus rinkimus, buvo grubiai išvaikytos. Naujienų agentūros AFP korespondentas pranešė, kad daugelis žmonių buvo tikrinami metalo detektoriais, siekiant užtikrinti dalyvių saugumą.
„(Vladimiro) Putino režimas yra grėsmė žmonijai“, – toks užrašas buvo matomas ant vieno iš plakatų, šalia B. Nemcovo portreto. „(Vladimiro) Putino politika yra grindžiama melu“, – buvo užrašyta ant kito plakato, cituojant B. Nemcovą, kuris 2015-ųjų vasario 27-ąją buvo nužudytas Maskvos centre. „Už Rusiją be Putino“. EPA-ELTA nuotrauka
„Už Rusiją be Putino!“, – žygiuodama skandavo minia.
Skaičiuojama, kad Maskvoje vykusioje demonstracijoje dalyvavo apie 3,7 tūkst. žmonių.
Panaši demonstracija vyko ir Sankt Peterburge, į kurią susirinko apie 2 tūkst. žmonių, nešinų gėlėmis, B. Nemcovo portretais ir plakatais su užrašais „Jie tavęs bijojo, Borisai“.
„Tai iš esmės yra vienintelė mūsų turima galimybė išeiti į gatves ir pasakyti, kad prieštaraujame šalyje vykstantiems įvykiams ir šiai policinei valstybei“, – sakė demonstracijos dalyvė 55-erių Galina Zuiko.
Vilniaus miesto tarybos narys Lukas Savickas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Opozicinių partijų lyderiai teigia, kad prezidentas ne be pagrindo uždelsė svarstant premjero pateiktą Luko Savicko kandidatūrą.
Konservatorių ir socialdemokratų lyderiai tvirtina, kad abejonių kelia pati premjero pateikta kandidatūra. Liberalų sąjūdžio pirmininkei suprantamas šalies vadovo delsimas dėl valdančiųjų nenoro atstatydinti susisiekimo ministrą. Kai kurie opozicijos lyderiai kelia dar vieną idėją – galbūt apskritai nebėra prasmės ieškoti kuo pakeisti kėdę Vyriausybėje į Europos komisaro portfelį iškeitusį Virginijų Sinkevičių.
G. Paluckas: L. Savickas pasitikėjimo nekelia
Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas teigia, kad L. Savicko kandidatūra jam jokio pasitikėjimo nekelia. Jo teigimu, žvelgiant į kandidato profilį ilgesnėje perspektyvoje, galima kalbėti ir apie tam tikrą veidmainiškumą.
Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„L. Savicką prisimenu iš praėjusios Vyriausybės veiklos laikotarpio, kai jis, atstovaudamas investuotojų forumui, labai intensyviai veikė, teikiant vadinamąjį Darbo kodekso projektą. Turint galvoje, kokie buvo iškelti Darbo kodekso tikslai, priminsiu, 85 tūkstančiai gerai apmokamų darbo vietų ir visa kita… Nežinau, kaip dabar L. Savickas vertina savo pasiekimus šiuose frontuose, bet aš manau, kad žmonės visuose gyvenimo etapuose turėtų vertinti savo žodžius, veiksmus. Taigi man didelio pasitikėjimo ponas L. Savickas nekelia. Aš neabejoju, kad jis turi tinkamus vadybinius sugebėjimus ir kitus gebėjimus, bet aš pirmiausia vertinu politines nuostatas ir politines iniciatyvas, kurios iki šiol buvo mažų mažiausiai dviprasmiškos, o gal netgi veidmainiškos“, – Eltai sakė G. Paluckas.
Pasak G. Palucko, ministerija iki kitų, rudenį vyksiančių, Seimo rinkimų gali funkcionuoti ir su pavaduojančiu ministru.
„Be ministro ministerija dirba jau beveik 10 mėnesių. Realiai žiūrint, niekas V. Sinkevičiaus nepasigedo. Tuo labiau, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos šiandieninės veiklos apimtys yra pustuštės. Nelabai jis (ministras. – ELTA) ir reikalingas likusiam laikotarpiui. Aš manau, kad nei dangus griūtų, nei pasaulis sugriūtų, jei ministras ir nebūtų paskirtas“, – sakė jis.
V. Čmilytė-Nielsen: Prezidentūros neskubėjimas tvirtinti kandidatūros yra visiškai suprantamas
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Gitanos Markovičienės (ELTA) nuotr.
Prezidentūros neapsisprendimas dėl L. Savicko susijęs su prezidento ir valdančiųjų nesutarimais dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus, teigia Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Niekas nesugriuvo, kol ministro kėdė buvo tuščia. Tiesą pasakius, apie patį kandidatą tik gerus atsiliepimus esu girdėjusi, bet šioje situacijoje vienaip ar kitaip mes turime konstatuoti, kad tarp Prezidentūros ir Vyriausybės yra įtampa. Matyt, nereaguojant niekaip į prezidento pastabas ir aiškiai išsakytą poziciją dėl J. Narkevičiaus yra apsunkinami ir kitų ministerijų klausimai bei sprendimai. Prezidentūros neskubėjimas tvirtinti kandidatūros yra visiškai suprantamas“, – Eltai sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkė.
G. Landsbergis siūlo kitus kandidatus: L. Savickas ypatingai nepasižymėjęs
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigia, kad šioje situacijoje premjeras Saulius Skvernelis vėl į kertines pozicijas siekia „sustatyti savus“. Pasak jo, Lietuvoje yra kompetentingesnių kandidatūrų nei L. Savickas.
„Vyriausybės vadovas ir toliau į kertines pozicijas siekia susistatyti savus. Lietuvoje tikrai yra kompetentingesnių kandidatūrų tiek už dabartinį susisiekimo ministrą J. Narkevičių, tiek už siūlomą ypatingai nepasižymėjusį premjero talkininką L. Savicką. Pavyzdžiui „Investuok Lietuvoje” vadovas Mantas Katinas arba buvęs Lietuvos banko departamento direktorius, dabartinis ūkio viceministras Marius Skuodis yra gerokai profesionalesni ir savo darbais kompetenciją įrodę nepriklausomi profesionalai“, – teigė G. Landsbergis.
G. Kirkilo nuomonė apie ministro kandidatūrą pozityvi
Gediminas Kirkilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Valdančiosios koalicijos sudėtyje esančios Socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas teigia, kad L. Savickas yra jaunatviškas ir kompetentingas eiti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovo pareigas. Pasak jo, būtų klaidinga iki Seimo rinkimų neskirti jokio ministro.
„Mano nuomonė pozityvi. Jis dalyvauja Seimo Europos reikalų komitete ir būtent šioje srityje dažnai pasisako. Manau, kad tikrai nėra, ką prikišti, ir visi mes norime, kad jaunimui būtų duotas kelias. Tikrai tai būtų geras ministras. Juolab prieš tai buvo jaunas ministras. Tai būtų keista, jei būtų priimtas kitas sprendimas. Ministerija yra pažangi ir moderni (…) Tai šioje srityje, manau, tinkama kandidatūra“, – sakė G. Kirkilas.
G. Kirkilas nesutinka su opozicija, teigiančia, kad ministerijai galbūt iki Seimo rinkimų vadovas nebereikalingas. Kuomet jo nebuvo, pasak LSDDP pirmininko, iš ministerijos išėjo daug kompetentingų darbuotojų. G. Kirkilas taip pat pažymi, kad šiuo metu ministrą pavaduojančiam energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnai nėra lengva aprėpti dvi ministerijas. „Socialdarbiečių“ lyderis prisimena, kuomet praėjusiose Vyriausybėse jam teko pavaduoti kitus ministrus, nors ir trumpam laikotarpiui, pabrėžė jis, tai buvo sunkus darbas.
G. Kirkilas taip pat pažymėjo, kad Prezidentūra dėl kandidatūros galėjo apsispręsti greičiau.
„Ar ministras tinkamas ar ne, buvo galima nuspręsti tikrai greičiau“, – teigė jis.
ELTA primena, kad po kiek užtrukusio L. Savicko kandidatūros svarstymo prezidentas penktadienį nusprendė susitikti su kandidatu į ekonomikos ir inovacijų ministrus. Premjeras L. Savicko kandidatūrą pateikė sausio 24 dieną. Ekonomikos ir inovacijų ministro kėdė atsilaisvino, kai Virginijus Sinkevičius buvo paskirtas eurokomisaru.
Automobilio ratai
Seimo opozicijos atstovai neslepia esą skeptiški dėl penktadienį paskelbto Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio sprendimo trauktis ne tik iš Seimo LVŽS frakcijos seniūno, bet ir Kultūros komiteto pirmininko pareigų, o „valstiečių“ sąrašo lyderystę pasiūlyti premjerui Sauliui Skverneliui.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen feisbuke juokavo, kad R. Karbauskis tikriausiai „pavargo laimėti“. Vis dėlto ji pabrėžė, kad Seime apie tokį „valstiečių“ galimą planą – perleisti lyderystę premjerui – buvo kalbama.
„O jei rimčiau, matau, kad realizuojasi scenarijus, apie kurį Seime kalbama jau kelias savaites. Kad valstiečiai keis lyderį ir sostas bus perleistas Sauliui Skverneliui. Ar dėl to ši partija taps politiškai kokybiškesnė? Ne, nes, ratus sukeitus vietomis, automobilis neatsinaujina“, – feisbuke rašė V. Čmilytė-Nielsen.
Kartu politikė iškėlė klausimą dėl Kultūros komiteto, kuriam vadovavo R. Karbauskis, prasmės.
„Beje, o kaip su žadėtu proveržiu kultūroje? Apie valstybę kalbėti nebeverta. Bet kam buvo sukurtas tas išskirtinis komitetas? Ir ar dabar jis taps nereikalingas?“ – retoriškai klausė Liberalų sąjūdžio vadovė.
Pokyčius LVŽS įvertino ir kitas liberalas Gintaras Vaičekauskas.
„…o tada atiduodi partiją Skverneliui, kraunies lagaminus ir varai į Ispaniją arba į Rygą. Nesvarbu kur. Taip valstiečiai išlieka vandens paviršiuje ir rudenį bus kova“, – savo feisbuko paskyroje rašė Seimo narys.
Pasak Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) narės Monikos Navickienės, R. Karbauskio atsitraukimas reiškia pralaimėjimą.
R. Karbauskis ir S. Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Kovos vienu metu visais frontais prieš prezidentą Nausėdą, Roką Masiulį, Viktorą Pranckietį, konservatorius, Neužmirštuolę ir krūvą kitų tautos priešų didįjį grosmeisterį Karbauskį galutinai išvargino bei išmušė iš jo paties šaškių lentos. Šitas atsitraukimas patvirtina pralaimėjimą“, – socialiniame tinkle rašė ji.
Konservatorės teigimu, R. Karbauskiui, kaip Kultūros komiteto pirmininkui, nepavyko įgyvendinti daugelio pažadų.
„Prieš rinkimus tampa pernelyg akivaizdu, kad pažadai kultūros sektoriaus darbuotojams nebuvo įgyvendinti, jokių esminių darbų jam, kaip komiteto pirmininkui, taip ir nepavyko padaryti“, – teigė TS-LKD pirmininko pavaduotoja.
„Įdomu į kokią niekam nepažintą paralelinę realybę, taip laimėjęs visus rinkimus, grosmeisteris Karbauskis persikelia šiandien?“ – klausė ji.
ELTA primena, kad po penktadienį vykusio partijos Tarybos posėdžio R. Karbauskis paskelbė, kad traukiasi ne tik iš Seimo „valstiečių“ frakcijos seniūno, bet ir Kultūros komiteto pirmininko pareigų. LVŽS pirmininkas taip pat informavo, kad partijos sąrašą Seimo rinkimuose spalį siūlys vesti premjerui Sauliui Skverneliui.
Tarybos posėdyje taip pat buvo aptarti planai artėjantiems Seimo rinkimams. R. Karbauskio teigimu, partija nusiteikusi rimtai – tikisi laimėti vienmandatėse apygardose.
Premjeras Saulius Skvernelis ir Eltos politikos skyriaus redaktorius Benas Brunalas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto.
Premjero Sauliaus Skvernelio inicijuojamas partijų susitarimas dėl švietimo bei pirmadienį pateiktas pirminis šio susitarimo projektas opozicijai susižavėjimo nesukėlė. Vertinant pirmąsias opozicinių partijų atstovų išsakytas pozicijas, realu, kad susitarimas arba nebus pasirašytas apskritai, arba, kaip ir 2018 m. partijų pasirašyto susitarimo dėl gynybos atveju, parašus padės ne visos parlamentinės jėgos.
Opozicijoje esantys politikai deklaruoja įvairius argumentus, kodėl taip gali nutikti – ir tai nebūtinai yra susiję su inicijuojamo projekto siūlomu turiniu. Valdantiesiems priklausančių partijų atstovai dažniau įvardina nepasitikėjimą valdančiaisiais, kurie, pasak jų, neturi nei politinės valios, nei reputacijos laikytis duotų pažadų.
Visgi palankiausiai Vyriausybės kuruojamos iniciatyvos atžvilgiu atsiliepia Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas. Nors politikas ir pabrėžia, kad valdančiaisiais pasitikėjimo neturintis, pats užmojis, dar iki Seimo rinkimų susitarti dėl gairių artimiausią dešimtmetį organizuoti Lietuvos švietimo sistemą, yra sveikintinas.
„Nereikia pulti nei džiūgauti, nei smerkti, galima paieškoti ir gerų dalykų. Tai, kad toks susitarimo juodraštis atsirado, jau yra gerai, nes rinkimai įsibėgėja ir daugelis kalba apie tai, kad rimtų įsipareigojimų partijos yra neįgalios prisiimti“, – Eltai sakė G. Paluckas, pridurdamas, kad rengiamas susitarimas dėl švietimo būtų, ko gero, aktualus tik valdžioms, išrinktoms po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų.
„Aš nieko nebesitikiu iš šios Vyriausybės ir šių valdančiųjų, bet toks susitarimas leistų šiek tiek judėti po rinkimų rudenį. Tai būtų tam tikras moralinis įsipareigojimas. Dabartinė Vyriausybė savo turėto laiko neišnaudojo, tad susitarimas yra projektuojamas kitų vyriausybių strategijoms“, – teigė jis.
Visgi, politiko teigimu, Vyriausybės pateiktame susitarimo projekte yra niuansų, į kuriuos neatsižvelgus, tikino jis, socialdemokratai nebūtų linkę laiminti dar vieno kolektyvinio politinių jėgų susitarimo.
„Jeigu jis yra toks, koks yra dabar – pirmiausia su pasiūlymu centralizuoti (mokyklų tinklo valdymą – ELTA) – tai mes tikrai nepasirašytume, nes tai neduos jokio rezultato. Aš tiesiog negirdžiu, kodėl centralizavimas būtų geresnis sprendimas“, – sakė G. Paluckas.
Jo teigimu, socialdemokratai laikytųsi priešingos nuomonės, nei tos, kurią kelis kartus buvo išsakęs premjeras Saulius Skvernelis.
„Mano nuostata yra priešinga – atiduoti finansavimą ir švietimo sistemą, kaip savarankišką funkciją, savivaldai. Atitinkamai keliant tam tikrus kokybės tikslus ir sudedant saugiklius, kad nebūtų jungtinių klausių ir t. t.“, – teigė G. Paluckas.
„Mes norime demokratinio proceso, norime didesnio pasitikėjimo savivaldybėms. Savivalda ir tėvų bendruomenės yra lankstesnės ir tikrai geriau žino konkrečius ugdymo aplinkos poreikius, daug geriau nei centrinė valdžia“, – pridūrė jis.
Kartu politikas akcentavo, projekte nematantis ir socialdemokratų deklaruotų pasiūlymų dėl privačių mokyklų finansavimo.
„Mes nematome ir kitų kai kurių savo siūlymų, kuriuos tikėjomės išvysti – tai yra privačių mokyklų finansavimo tvarkos pakeitimų. Kad privačios mokyklos būtų arba iš biudžeto finansuojamos, arba tėvų įmokomis“, – sakė G. Paluckas ir pridūrė, kad jo vedama politinė jėga primigtinai reikalaus, kad kai kurie LSDP keliami siekiniai atsidurtų ir projektuojamame partijų susitarime.
„Mes primigtinai tai siūlysime“, – apibendrino jis.
Kur kas skeptiškesnę poziciją deklaravo Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Politikė teigė asmeniškai mažai randanti argumentų, kodėl reikėtų padėti parašą po susitarimu. „Labai sunku pritarti Nacionaliniam švietimo susitarimui, tam yra kelios priežastys“, – akcentavo socialiniame tinkle facebook V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak Liberalų sąjūdžio pirmininkės, S. Skvernelio vedama Vyriausybė pati bent jau kelis kartus parodė, kad nėra linkusi laikytis susitarimų švietimo srityje.
„Pirmas kartas, kai premjeras apsimetė, kad nebuvo jokio susitarimo su pedagogų profsąjunga. Antras kartas – kai sužaidė kitą susitarimą su profesinėmis sąjungomis ir atlyginimo didinimą sutarė nuo šių metų rugsėjo, o ne sausio pirmos dienos. Nors anksčiau patys buvo žadėję tai padaryti nuo sausio 1 d.“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Kartu liberalė skeptiškai įvertino ir tai, kad susitarimas realiai inicijuojamas jau priėmus 2020 m. biudžetą.
„Antras argumentas – susitarimą Vyriausybė apdairiai pateikė po to, kai buvo patvirtintas biudžetas. O susitarime pirmu punktu rašoma apie finansavimo didinimą. Tai neatsakinga. Apklausos rodo, kad valstiečiai šiemet praras valdžią. Bepigu kišti dokumentą apie finansavimą, kai žinai, kad nebe tu turėsi ieškoti lėšų susitarimo vykdymui“, – samprotavo politikė, pabrėždama, kad, pasak jos, valdantieji nebuvo linkę laikytis ir susitarimo dėl gynybos finansavimo. Vilniaus Žirmūnų gimnazija. Slaptai.lt (Gintaras Visockas) nuotr.
V. Čmilytė-Nielsen apibendrindama pabrėžė, kad nepaisant to, jog dalis susitarimo dėl švietimo nuostatų yra tikrai aktualios ir naudingos, pačiai parašą po susitarimu būtų sunku padėti.
„Man asmeniškai būtų sunku dėti parašą, žinant ko verti valdančiųjų įsipareigojimai. Ir duotas žodis. Tačiau galutinį sprendimą mes priimsime partijos valdyboje. Diskusija lengva nebus“, – teigė liberalė.
Galiausiai konservatorių atstovės Radvilės Morkūnaitės–Mikulėnienės teigimu, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) S. Skvernelio inicijuojamame susitarime dėl švietimo Lietuvoje, nepaisant ir kai kurių tinkamai iškeltų siekinių, greičiausiai nedalyvaus. Pagrindinė tokios nuostatos priežastis – abejonės, ar susitarimo iniciatoriai patys turės valios tesėti duotus pažadus.
Konservatorės teigimu, valdantieji patys buvo įvardinę, kad švietimas yra vienas iš jų prioritetų, tačiau, samprotavo ji, pastaraisiais metais šioje srityje buvo daugiau chaoso nei tikro noro keisti su sunkumais susiduriančią sistemą.
„Kyla abejonė, ar toks susitarimas, net jei jis būtų pasirašytas, būtų įgyvendinamas, nes mes juk matėme daug netesėtų pažadų. Mes nenorime dalyvauti tokiuose susitarimuose, kur, turime įtarimą, kad susitarimai ir pažadai bus sulaužyti. Nenorėtume sukelti lūkesčių to sektoriaus piliečiams“, – teigė konservatorė.
„Šiame susitarime yra ir gerų dedamųjų, tačiau sekant pastarųjų mėnesių aktualijas, matant, kad Vyriausybė nėra pajėgi ištesėti savo pažadus, mes būtume labiau linkę turėti savo rinkiminę programą ir savo nuostatas, kurias buvome išsakę įvairiose formatuose, kalbant apie švietimo klausimas“, – tęsė politikė, pridurdama, kad susitarimo iniciatyvos turėtų imtis jau nauja, po 2020 m. Seimo rinkimų atėjusi valdžia.
„Aš manau, kad politinę atsakomybę galėtų prisiimti nauja Vyriausybė, kokia ji bebūtų“, – Eltai sakė konservatorė.
ELTA primena, kad Vyriausybės pirmadienį pateiktame susitarimo dėl švietimo pirminiame projekte siūloma didinti švietimo sistemos finansavimą iki 6 proc., siekti, kad iki 2025 metų vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudarytų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, o vidutinis dėstytojų, aukštųjų mokyklų mokslo darbuotojų ir tyrėjų daro užmokestis – 150 proc. Taip pat siekiama skirti ypatingą dėmesį mokinių pasiekimų atotrūkio tarp skirtingų regionų mažinimui.
Vyriausybė taip pat siūlo atsisakyti jungtinių klasių, mažinti mokyklų vadovams ir mokytojams tenkančią biurokratinę naštą. Preliminariame projekto variante svarstoma ir anksčiau premjero kelis kartus kelta idėja, mokyklų tinklą perduoti valstybės pavadavimui ribotam laikotarpiui, po kurio pavaldumas vėl būtų grąžintas savivaldybėms. Diskusijai taip pat pateikiama ir tikslinių dotacijų administravimo ir skirstymo perdavimo savivaldybėms idėja.
Premjeras partijų lyderius susitarimo dėl švietimo gaires kviečia aptarti penktadienį. Kaip pirmadienį skelbė Vyriausybė, partijoms taip pat išsiųstas pirminis šio susitarimo projektas, parengtas išklausius visų partijų atstovų ir švietimo ekspertų siūlymus. Šis projektas, pabrėžia Vyriausybė, bus toliau tobulinamas kartu su visomis partijomis ir švietimo ekspertais.
Atmestas dar vienas Rusijos opozicijos prašymas rengti demonstraciją Maskvoje – nepaisant daugybės raginimų Rusijai garantuoti susirinkimų laisvę. Miesto valdžia neišdavė leidimo protesto eitynėms prieš nedemokratiškus rinkimus rugpjūčio 31-ąją, ketvirtadienį pranešė vietos politikė Jelena Rusakova.
Anot jos, valdžia argumentavo, kad demonstracijos neturi trikdyti miesto piliečių. Opozicija norėjo protestuoti prieš tai, kad dešimtims Kremliaus priešininkų neleista dalyvauti rinkimuose į Maskvos miesto tarybą rugsėjo 8 dieną. Kadangi opozicijos prašymai vis atmetami, pastaruoju metu būta nesankcionuotų protestų.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas trečiadienį Maskvoje susitikęs su kolega Sergejumi Lavrovu pareikalavo laikytis Rusijos konstitucijoje įtvirtintos teisės į susirinkimų laisvę. Panašius raginimus šią savaitę lankydamasis Prancūzijoje ir Suomijoje išgirdo ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Šis pareiškė norįs ramybės Rusijos sostinėje.
Kad Rusijos caras Vladimiras Putinas vis labiau spaudžiamas į kampą tiek „savų“ (turiu galvoje rusų opoziciją, nors ir ne vieningą bei susiskaldžiusią – aut. past.), tiek „išorės jėgų“, siekiančių sukelti Rusijoje „oranžinę revoliuciją“, – tampa vis labiau akivaizdu.
Dėl Rusijai taikomų Vakarų sankcijų už Krymo okupaciją, jos ekonomika beveik nebeauga jau penketą metų, o žmonių pragyvenimo lygis vis labiau smunka.
Rusijoje užaugo karta žmonių, kurie jokio kito prezidento, kaip Putinas, savo šalyje nuo gimimo nėra matę. Tačiau jie jau spėjo pamatyti ir susivokti, kokiomis vertybėmis gyvena Vakarų pasaulis, ir koks gyvenimas jų tėvynėje.
Tą patvirtina ir pastarųjų savaičių protesto akcijos Maskvoje po to, kai valdžia neleido opozicijos atstovams užsiregistruoti artėjančiuose rinkimuose į sostinės dūmą. Rekordiniai, per pusantro tūkstančio protestuotojų, areštai pašiurpino civilizuotą pasaulį. To nebuvo nuo 2012-ųjų protestų Maskvos Bolotnaja aikštėje, kuomet vienu iš pagrindinių opozicijos reikalavimų buvo Rusijos politinių kalinių išlaisvinimas. Tuomet trečiajai kadencijai išrinktojo Rusijos prezidento Vladimiro Putino inauguracijos dienos išvakarėse policijos ir OMON pastangomis „Milijonų maršas“ buvo išvaikytas, nemažai jo dalyvių atsidūrė kalėjime.
Plakatas skelbia: Putinui – ne. Mitingas Rusijoje. EPA – ELTA nuotr.
Praėjusį šeštadienį Kremliaus jėgos struktūros pademonstravo dar žiauresnius metodus, panaudotus prieš demonstrantus.
Internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip vienas riaušių policijos pareigūnas per protesto akciją už laisvus rinkimus kumščiu smogia jaunai moteriai į pilvą. Už ką? Pasak liudytojo, už tai, kad moteris paprašė nemušti kito mitinguotojo: „Nebejte jego, on že invalid“, – šaukė moteris.
Šį vaizdo įrašą peržiūrėjo milijonai internautų, todėl Rusijos vidaus reikalų ministerijai nebuvo kur dėtis – pirmadienį pranešė, kad pradėjo tyrimą.
Tokie Rusijos jėgos struktūrų pareigūnų veiksmai nėra jokia naujiena, greičiau kasdienybė.
Tačiau bjauriausia yra tai, jog net ir po tokių brutalių veiksmų, vienas įtakingiausių Kremliaus propagandistų, sukūręs net padlaižūnišką dokumentinį filmą apie „niekada neklystantį“ vadą, Vladimiras Solovjovas savo laidoje, komentuodamas šį mitingą, ciniškai, net nesumirksėjęs laidos pabaigoje „asmeniškai ir iš visos širdies“ padėkojo policijai: „Vyručiai, jūs esate šaunuoliai, savo darbą atlikote be priekaištų. Dėkoju asmeniškai“.
Atsargiai – tendencingasis Solovjovas
Ką daro žiurkė, užspeista į kampą? Studijų metais bendrabutyje teko savo akimis matyti: begalinio pykčio ir nevilties apimta ji spjaudosi seilėmis ir krauju pasruvusiomis akimis iš paskutiniųjų jėgų bando įkąsti bet kam.
Dar viena iš tos pačios Kremliaus propagandistų kohortos, Ana Šafran, kitoje politinių šou laidoje įkvėptai ėmė aiškinti, jog viską kursto ir organizuoja Vakarai, o labiausiai aršios yra Baltijos šalys. Esą nuo senų senovės Baltijos šalių ir Lenkijos žemės buvo rusų, todėl jos vis tiek bus atsiimtos: „Tegu jie ten nedžiūgauja kenkdami didžiajai Rusijai…“
Galima būtų tokią „išmintį“ nurašyti į menko intelekto, tačiau save žurnaliste vadinančios personos sapaliojimą, jeigu tai nebūtų ištransliuota pagrindiniame, Kremliaus akylai kontroliuojamame televizijos kanale.
Rusijai atrodo, jog ją visi skriaudžia. O skriaudžia dėl to, jog gviešiasi jos neišsenkančių žemės gelmių turtų.
Prieš keletą dienų virš Baltijos jūros skrido Rusijos gynybos ministras.
NATO Baltijos oro policijos misijos reaktyviniai lėktuvai pakilo į orą, kad identifikuotų lėktuvą, kuris skrido šalia sąjungininkų oro erdvės. Identifikavę tą lėktuvą, naikintuvai grįžo į bazę.
Šiame incidente dalyvavęs naikintuvas priklausė Ispanijos karinių oro pajėgų grupei, dislokuotai Lietuvoje, kurios orlaiviai nuo gegužės dalyvauja Aljanso vykdomoje Baltijos šalių oro policijos misijoje ir bus Lietuvoje iki rugpjūčio 31 dienos.
Armenas Gasparianas. Sputniknews foto
Tačiau šis įvykis sukėlė Rusijos pyktį. Patalogiškai Baltijos šalių nekenčiantis propagandistas, armėnų kilmės politologas Armenas Gasparianas pagrasino, esą Lietuvai, kuri be G taško daugiau neturi kuo pasididžiuoti, tai atsirūgs.
Suaktyvėjęs Kremliaus propagandinis karas prieš Baltijos šalis verčia suklusti – ar po invazijos į Ukrainą netapsime kitu vis labiau agresyvėjančios Rusijos taikiniu.
Opozicijos protestuoja Maskvoje. EPA-ELTA nuotr.
Žmonių, areštuotų per demonstracijas dėl įtariamų pažeidimų rengiantis vietos rinkimams Rusijos sostinėje Maskvoje, skaičius išaugo iki 1 300, sekmadienį pranešė vietos aktyvistai.
Rusijos aktyvistai šeštadienį protestavo, šaukdami: „jūs esate Rusijos gėda“, po to, kai keli opozicijos kandidatai buvo pašalinti iš balsavimo artėjančiuose miesto tarybos rinkimuose.
Internetiniame pilietinių teisių tinklaraštyje „OWD-Info“ buvo pranešta apie 1370 areštų.
Policija anksčiau buvo įspėjusi apie susidorojimą per mitingą, kurio miesto valdžia nebuvo leidusi. Policijos duomenimis, proteste dalyvavo apie 3500 žmonių.
Maskva: opozicijos mitingas. EPA – ELTA nuotr.
Valdančioji partija pastaruoju metu smuktelėjo apklausose, nes ji laikoma atsakinga už vangią ekonomiką, o atlyginimai ir pragyvenimo lygis yra žemi.
Praėjusį savaitgalį tūkstančiai demonstrantų, įskaitant protesto lyderį Aleksejų Navalną, dalyvavo panašiame mitinge Maskvos centre.
Seimo opozicijos lyderė V. Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Opozicijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio svarstymai, jog, siekiant išgelbėti besiformuojančią valdančiąją daugumą, būtų galvojama ir apie vieno Seimo nario perleidimą byrančiai Tvarkos ir teisingumo frakcijai Seime, yra nusižengiantys demokratijos principams.
„Mano galva, tai nėra komandos, į kurias galima siųsti legionierius. Tai yra visgi Seimo frakcijos, kurios yra formuojamos iš partijų, už kurias tam tikrų pažiūrų rinkėjai atiduoda balsus“, – Eltai sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Jos teigimu, tokio žmogaus perleidimo kitai frakcijai Seime manevro prasmė būtų aiški, nes, pasak jos, griūvant „tvarkiečių“ frakcijai, kiekvienas žmogus yra aukso vertės, tačiau, pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen, tai nekeičia tokio neatsakingo požiūrio į frakcijų formavimą esmės.
„Mes jau pripratome, kad savo frakcijoje jis (R. Karbauskis. – ELTA) vadovauja pakankamai autokratiškai, tačiau šiuo atveju sakyčiau, kad jis ir kitoms frakcijoms imasi iniciatyvos pavadovauti. Tas „paskolinimas“ žmogaus, kad būtų suformuota kita frakcija, mano galva, yra unikalus konceptas“, – pridūrė Seimo opozicijos lyderė.
Darbo partijos nariui Valentinui Bukauskui traukiantis į Mišrią Seimo narių grupę, žlunga Tvarkos ir teisingumo frakcija Seime, tad kartu gali žlugti ir derybos dėl koalicijos. Todėl, pasak liberalo Eugenijaus Gentvilo, iniciatyvos pataisyti padėtį esą imtis turėtų R. Karbauskis. E. Gentvilo teigimu, tikėtina, kad „valstiečiai“ perleis vieną narį į Remigijaus Žemaitaičio komandą Seime ir taip subalansuos frakciją.
Tokių kalbų pats R. Karbauskis nepaneigė.
„Kalbų yra, ieškosim sprendimo, tikrai surasim”, – Eltą tikino R. Karbauskis.
ELTA primena, kad frakcijai Seime sudaryti reikia turėti bent 7 narius. Šiuo metu, be V. Bukausko, frakcijoje yra Vytautas Kamblevičius, Algimantas Dumbrava, Kęstutis Bartkevičius, Juozas Imbrasas, Ona Valiukevičiūtė ir partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis.
Spaudos konferencijoje (iš kairės): Gabrielius Landsbergis, Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Julius Sabatauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen turi naujas pareigas – ji tapo Seimo opozicijos lydere.
Patikėti šį postą jai nutarė trys opozicinės Seimo frakcijos – Liberalų sąjūdžio, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Socialdemokratų partijos.
Penktadienį apie tai Seime vykusioje spaudos konferencijoje paskelbė šių frakcijų seniūnai V. Čmilytė-Nielsen, Gabrielius Landsbergis ir Julius Sabatauskas, pasirašę susitarimą „Dėl Seimo opozicinių frakcijų koalicijos demokratijai apginti ir jos vadovo“.
Beje, Viktorija Čmilytė-Nielsen opozicijai vadovaus laikinai – pavasario Seimo sesijoje, nes opozicijos lyderis keisis rotacijos būdu.
Rotacija vyks tokia tvarka: pirmąją eilinę parlamentinę sesiją (nuo šio susitarimo pasirašymo iki š. m. rugsėjo 10 d.) opozicijos pareigas eis V. Čmilytė-Nielsen, antrąją eilinę parlamentinę sesiją (nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2020 m. kovo 10 d.) – LSDP frakcijos seniūnas, trečiąją ir ketvirtąją parlamentines sesijas (nuo 2020 m. kovo 10 d. iki šio Seimo kadencijos pabaigos) – TS-LKD frakcijos seniūnas.
Sprendimą pasirašyti susitarimą opozicinės frakcijos priėmė, atsižvelgiant į tai, kad „valdančioji dauguma sistemingai bando varžyti visuomenės ir opozicijos demokratines teises, piktnaudžiauja valdžios suteikiamais administraciniais resursais, daro spaudimą žiniasklaidai ir nepriklausomoms institucijoms“.
Pasirašytame dokumente liberalų, konservatorių ir socialdemokratų frakcijos deklaruoja, kad, „veikdamos opozicijoje, dirbs, teiks įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, balsuos ir siūlys alternatyvias politines idėjas savarankiškai, vadovaudamosi savo partijų programomis bei vertybinėmis nuostatomis“.
Naujoji opozicijos lyderė tikisi, kad opozicijos balsas bus girdimas.
„Nutarėme vienytis prieš valdančiosios daugumos iniciatyvas, nukreiptas į demokratijos ribojimą, į spaudimą žiniasklaidai, įvairius draudimus, mėginimus varžyti visuomenės teises. Akivaizdu, kad fragmentuota ir susiskaldžiusi opozicija nėra efektyvi, todėl, nepaisydami mūsų partijų programinių skirtumų, šiandien norime koncentruotis į tai, kas mus vienija, o ne skiria. Seime sieksime, kad opozicijos balsas būtų girdimas ir kad su mumis skaitytųsi“, – penktadienį spaudos konferencijoje Seime sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Pasak jos, šiandien yra spektras temų, kuriomis liberalai, konservatoriai ir socialdemokratai sutaria, dėl kurių derins pozicijas ir bendradarbiaus.
„Šis susitarimas leis mums veiksmingiau ginti demokratines vertybes, kurios vis dažniau atsiduria valdančiosios daugumos taikiklyje. Džiaugiuosi, kad su kolegomis pasiekėme tokį susitarimą, ir tikiuosi, kad mūsų bendras darbas opozicijoje leis mums efektyviau atstovauti savo rinkėjams ir bendroms vertybėms, kurios yra demokratijos pagrindas“, – opozicinių frakcijų susitarimą pozityviai vertina V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno Gabrieliaus Landsbergio, šis trijų tradicinių partijų, o kartu ir visų opozicijoje Seime esančių jėgų, susitarimas rodo, kad, nepaisant reikšmingų idėjinių skirtumų, gebame veikti išvien ir susitarti dėl pamatinių dalykų.
„Nedemokratiškos ir antikonstitucinės valdančiųjų iniciatyvos bus stabdomos efektyviau, o kartu tai ir neblogas pasitikėjimo pagrindas galimam bendradarbiavimui ateityje“, – sako G. Landsbergis.
Pasak Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūno Juliaus Sabatausko, opozicija Seime dabar įgis daugiau galimybių ginti demokratiją.
„Turėsime atstovą Seimo valdyboje, taip pat daugiau galimybių pasisakyti Seime. O svarbiausia, kad opozicinės partijos, net ir turėdamos skirtingas programines nuostatas, galės vieningai dirbti tautos ir valstybės labui“, – pabrėžia J. Sabatauskas.
Seimo TS-LKD frakcija turi 32 narius, Liberalų sąjūdžio frakcija – 12, Socialdemokratų partijos frakcija – 8 narius.
Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen yra Žmogaus teisių, Europos reikalų komitetų narė, ji dirba Etikos ir procedūrų komisijoje.
Viktorija Čmilytė-Nielsen yra šachmatininkė profesionalė, ilgametė Lietuvos nacionalinės rinktinės narė, pasaulinių šachmatų olimpiadų nugalėtoja, 2011 m. – Europos šachmatų čempionė.
Parlamentarė turi Latvijos universiteto Filologijos fakulteto anglų filologijos bakalauro diplomą.
Keturis sūnūs auginanti V. Čmilytė-Nielsen Vytauto Didžiojo universitete Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto magistrantūroje studijuoja diplomatiją.
Pagal Seimo statutą, jeigu opozicinė frakcija arba jų koalicija turi daugiau kaip 1/2 Seimo mažumai priklausančių Seimo narių, tokios frakcijos seniūnas arba koalicijos vadovas yra vadinamas Seimo opozicijos lyderiu. Opozicijos lyderis naudojasi Statute numatytomis papildomomis opozicijos lyderio teisėmis.
Opozicijai priklausantys Seimo nariai parengė ir įregistravo naujos redakcijos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūlo racionaliai koreguoti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) Tarybos sudarymo principus pagal britų nacionalinio transliuotojo BBC analogiją.
Seimo narys Andrius Kubilius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Projektą teikia Seimo nariai konservatoriai Andrius Kubilius ir Andrius Navickas bei su tam tikromis išlygomis liberalė Aušrinė Armonaitė.
„Valdančiajai daugumai siūlome neskubinti Seimo valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovų vienašališkai parengto LRT įstatymo svarstymo, o siekti plataus politikų ir ekspertų sutarimo. Taip buvo elgiamasi iki šiol, svarstant su LRT veikla susijusius įstatymus. Nors nematome jokio skubaus reikalo keisti dabar galiojantį LRT įstatymą, tačiau suvokiame, kad „valstiečių“ lyderių ambicijų bent ką nors keisti LRT įstatyme mes nebūsime pajėgūs sustabdyti. Tokiu atveju, mūsų įsitikinimu, jei tikrai nuoširdžiai norima padėti LRT dar labiau pagerinti savo veiklą, tada reikia imti pavyzdį iš aukščiausios kokybės standarto, iš BBC veiklos organizavimo, o ne „išradinėti dviratį“ asmeninių ambicijų tenkinimo ar siaurų politinių tikslų vardan“, – sakė įstatymo projekto vienas iš iniciatorių Seimo TS-LKD frakcijos narys Andrius Kubilius.
„Matydami valdančiųjų bandymus politizuoti LRT veiklą iš esmės keičiant jos valdymo modelį, siūlome racionaliai spręsti visuomenėje kylančius ginčus, parengėme LRT įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo bandoma racionaliai atkartoti BBC valdymo nuostatas. LRT veiklos derinimas prie BBC standartų leistų Seimo diskusijose atmesti daugelį politinių fantazijų“, – pažymėjo Seimo narys Andrius Navickas. Jis atkreipia dėmesį, kad remiantis analogija su vadinamuoju „BBC įstatymu“ yra paliekama tokia pati LRT Tarybos sudarymo tvarka, dabartinę Tarybą papildant 4 vykdančiaisiais nariais.
Didžiojoje Britanijoje veikianti BBC korporacija yra visam demokratiniam pasauliui ryškiausias pavyzdys valstybės įsteigtos žiniasklaidos priemonės, kuri pasižymi aukščiausia produkcijos kokybe, profesionalumu ir nepriklausomumu.
„Nors, mūsų įsitikinimu, dabartinė LRT veikla atitinka jai keliamus reikalavimus, o įstatymu apibrėžta LRT vadovybės struktūra ir įgaliojimai yra racionalūs bei leidžiantys LRT veikti nepriklausomai, efektyviai įgyvendinant LRT misiją, tačiau, remiantis geriausia tarptautine praktika, visada galima siekti dar aiškesnio ir skaidresnio LRT veiklos reglamentavimo, nekeičiant pagrindinių LRT valdymo struktūros nuostatų. Toks naujos kokybės reglamentavimas leistų LRT veiklą padaryti dar skaidresnę bei sumažintų galimybes nepagrįstiems įtarimams, kaltinimams ar siekiams LRT paversti priklausoma nuo valdžios žiniasklaidos priemone“, – teigiama aiškinamajame projekto rašte.
Pasak A. Kubiliaus, BBC valdymo modelis yra panašus į dabar galiojantį LRT valdymo modelį, tačiau jis yra tiksliau ir detaliau reglamentuotas: BBC aukščiausias valdymo organas yra BBC Taryba, kurią sudaro 10 nevykdančiųjų narių ir 4 vykdantieji nariai (įskaitant generalinį direktorių). BBC Taryba sudaro specializuotus Tarybos komitetus, skiria BBC generalinį direktorių, tvirtina detalius metinius veiklos planus ir detalias metines ataskaitas, kurių tikslias nuostatas aprašo įstatymas. BBC veiklą reglamentuojantis įstatymas taip pat nustato BBC veiklos misiją, visuomeninius tikslus ir bendrąsias pareigas, už kurių įgyvendinimą yra atsakinga BBC Taryba. BBC Taryba taip pat yra atsakinga už tvarkos, kaip turi būti nagrinėjami skundai dėl BBC veiklos, nustatymą.
Visas šias BBC veiklą reglamentuojančias nuostatas siūloma perkelti į naują, LRT veiklą reglamentuojantį įstatymą.
Remiantis geriausia korporatyvinio valdymo praktika ir „BBC įstatymo“ pavyzdžiu, LRT veiklą reglamentuojančiame įstatymo projekte apibrėžiami LRT veiklos tikslas, misija ir visuomeniniai tikslai. Taip pat apibrėžiama LRT veiklos nepriklausomumo samprata bei LRT Tarybos narių prievolė ją ginti bei puoselėti.
LRT šiuo metu yra valdoma Tarybos, sudarytos iš 12 asmenų, visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, kuriuos deleguoja prezidentas, Seimas ir įvairios nevyriausybinės organizacijos. LRT taip pat veikia Administracinė komisija, kurios atsakomybė ir funkcijos nėra pakankamai aiškios ir racionalios. Įstatyme nėra apibrėžta LRT misija ir visuomeniniai tikslai bei nėra reglamentuota atsakomybė už jų įgyvendinimą. LRT metinių planų ir ataskaitų privalomas turinys taip pat nėra detaliau apibrėžtas. Dabartinis įstatymas taip pat nenumato LRT prievolės turėti aiškią skundų nagrinėjimo tvarką.
Siūlomame įstatymo pakeitimo projekte būtų nustatyta, kad LRT Taryba sudaro Tarybos komitetus, iš kurių 3 yra privalomi: Audito ir Rizikų vertinimo komitetas, Nominacijų komitetas ir Kompensacijų komitetas. LRT Taryba paskirtų LRT ombudsmeną, patvirtintų LRT Etikos kodeksą ir nustatytų tvarką, kaip nagrinėjami skundai dėl LRT veiklos.
Politologas Algis Krupavičius. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Nors Seimo opozicijoje esantys konservatoriai, liberalai ir socialdemokratai vienodai aštriai kritikuoja valdančiuosius ir, atrodytų, sutartinai kalba apie „valstiečių buldozerio“ pasikėsinimą į opozicijos teises bei liberalios demokratijos vertybes, rasti valios bent jau nekonfrontuoti tarpusavyje nepavyksta.
Įpusėjus Seimo kadencijai taip ir nepavyko susitarti dėl Seimo opozicijos lyderio, o tvyranti atmosfera tarp liberalų ir konservatorių dažnai verčia suabejoti, ar tikrai šių partijų pagrindinis siekis yra oponuoti „valstiečiams“. Politologo nuomone, pastarųjų partijų tarpusavio trintys bei socialdemokratų tingumas neleidžia pasinaudoti klaidomis, kurias daro rinkimų pažadų nepildantys „valstiečiai“.
Diskusijoje dėl to, kas kaltas, kad opozicija iki šiol neturi lyderio, ne tik išsiskiria liberalų ir konservatorių argumentai, tačiau ir svarstoma, ar apskritai tokia pareigybė reikalinga.
Liberalų lyderis Eugenijus Gentvilas abejoja, ar įmanoma surasti bendrą vardiklį tarp ideologiškai labai skirtingų opozicijoje esančių partijų. Tuo tarpu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis sako, kad opozicijos lyderio išrinkimas, nors ir suteiktų papildomą vietą Seimo valdyboje, pusiausvyros tarp valdančiųjų vis tiek iš esmės nepakeistų. Tad, leidžia suprasti konservatorius, jei Seimo valdyboje aritmetika lieka nepatogi, nėra didelio poreikio verstis per galvą dėl to, kad toks lyderis būtų išrinktas.
Toks opozicijos požiūris ne tik rodo, kad esama reikšmingų giluminių nesutarimų ir realaus nesugebėjimo įjungti aukštesnę pavarą oponuojant valdantiesiems, tačiau kartu tampa patogiu įrankiu „valstiečiams“ atsakyti į opozicijos kritiką. „Valstiečių“ lyderiai ne kartą opozicijos priekaištus dėl valdančiųjų pasišovimo mažinti jų galimybes dalyvauti priimant sprendimus atrėmė teigdami, jog opozicija veikia nekonstruktyviai, ir nesugebėjimas išsirinkti bendro lyderio tą tik patvirtina.
Eltos kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius teigia, kad tokios trintys opozicijos viduje tiesiog rodo, kad artėjant rinkimams partijos vis labiau koncentruojasi į savas problemas, todėl bendrų interesų ar pozicijų valdančiųjų atžvilgiu derinimui energijos nebelieka. Politologas tai vertina skeptiškai, nes, pasak jo, savo veiksmų nekonsoliduodama opozicija tiesiog nepasinaudoja klaidomis, kurias viena po kitos daro valdantieji „valstiečiai“.
A. Krupavičius nesutiko su nuostata, kad opozicijos lyderio atsiradimas nesuteiktų papildomų svertų politinėje kovoje su „valstiečiais“. VDU profesoriaus nuomone, opozicijos susitarimas dėl tokios pareigybės galėtų kaip reikiant apsunkinti „valstiečiams“ gyvenimą, nes atsirastų galimybė ne tik sumažinti esamas tarpusavio trintis, tačiau ir sukurtų prielaidas dažniau ir efektyviau mobilizuoti valdantiesiems oponuojančių politikų energiją bei padėtų išnaudoti klaidas, kurias būdami valdžioje daro „valstiečiai“.
Politologas pabrėžė, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija (VTEK) jau svarstė septynis dabartinės Vyriausybės ministrus. Pasak jo, faktas, kad pusė Vyriausybės narių pažeidė įstatymus, galbūt net leidžia kalbėti apie interpeliaciją Vyriausybei in corpore.
„Bet ar mes ką nors panašaus viešai girdėjome apie tai kalbant iš opozicijos? Opozicija yra užsiėmusi savo problemų sprendimu, savo asmeniniu išsikapanojimu, bet bendresnės politikos neformuluoja ir, panašu, nelabai geba tą daryti“, – Eltai kalbėjo politologas.
Dėl to VDU profesorius nebuvo optimistiškas, kad santykiai tarp opozicijoje esančių partijų ilgainiui galėtų keistis. Pasak jo, opozicijos lyderio šioje Seimo kadencijoje taip pat tikriausiai nebesulauksime.
A. Krupavičiaus nuomone, tai, kad opozicija taip ir nesugebėjo išsirinkti lyderio, susiję su keliomis priežastimis. Pirmiausia, pasak VDU profesoriaus, tai konservatorių bandymas iš karto po rinkimų liberalams primesti „jaunesniojo brolio“ statusą.
„Konservatoriai, kaip koks „didysis brolis“, norėjo turėti visus iš esmės svertus savo rankose, o jaunesnį brolį matyti ten, kur jiems reikia. Toks scenarijus liberalams netiko“, – kalbėjo politologas.
Tačiau, pabrėžė jis, pagrindinė priežastis, kodėl, jo manymu, opozicijos lyderis taip ir nebus išrinktas, o įtampos tarp dešiniųjų opozicinių jėgų nesiliaus, yra tai, kad konservatoriai yra suinteresuoti liberalų elektoratu.
„Pagrindinė problema, kodėl konservatoriams niekaip nepavyksta susirasti protingo sugyvenimo su Liberalų sąjūdžiu yra tai, kad konservatorių rinkėjų korpusas sensta ir jiems mirk gyvenk reikia atjauninti savo rėmėjus. Tad labai logiška, kad partijos lyderis Gabrielius Landsbergis daug dėmesio skiria jaunimui ir partijos atjauninimui“, – samprotavo profesorius.
Politologo nuomone, neatsitiktinai konservatoriai jau dabar išnaudoja Liberalų sąjūdžio silpnybes – buvusių partijos lyderių korupcines sąsajas su verslo struktūromis.
„Tėvynės sąjunga tiesiog bando pasinaudoti Liberalų sąjūdžio krize, nes jų interesas yra persiorientuoti į jaunesnį rinkėją. To nepadarius partija ateityje patirs labai rimtą paramos krizę“, – aiškino A. Krupavičius.
Pasak profesoriaus, viešosios nuomonės tyrimai rodo, kad TS-LKD jau dabar pavyko jaunų rinkėjų patraukti į savo pusę daugiau negu bet kada anksčiau. Tai, anot jo, jau tampa tendencija.
Tuo tarpu socialdemokratai, nors ir neturi akivaizdaus elektorato persidengimo su konservatoriais ar liberalais, yra tiesiog per pasyvūs, kad galėtų į aukštesnį lygmenį perkelti opozicijos darbą.
Šį pasyvumą, pasak A. Krupavičiaus, lemia tiek įvykęs partijos skilimas, tiek tai, kad jos lyderis Gintautas Paluckas tiesiogiai nedalyvauja Seime. Dėl šios priežasties politologas keistu pavadino socialdemokratų lyderio sumanymą varžytis dėl sostinės mero posto – rinkimuose, kuriuose, pasak A. Krupavičiaus, jis beveik neturi galimybių laimėti.
Kartu VDU profesorius akcentavo, kad socialdemokratai, būdami opozicijoje, neišnaudoja galimybių, kurias sukuria rinkimų pažadų neišpildantys „valstiečiai“.
„Viena vertus, „valstiečiai-žalieji“ ėjo į rinkimus su aiškiai centro kairės platforma, tačiau ilgainiui centro-kairės kryptis buvo gerokai marginalizuota. Šiuo metu Skvernelio Vyriausybės politika yra aiškiai centro dešinės. Todėl Ramūno Karbauskio priešrinkiminis pažadas, kad jie bus kitokia parlamentinė dauguma – dauguma, kuri sugebės kontroliuoti Vyriausybę, o Vyriausybė pirmiausia vykdys parlamentinės daugumos nubrėžtą centro-kairės politiką, deja, niekaip neišsipildė. Pažadas liko pažadu“, – kritiškai „valstiečių“ atžvilgiu kalbėjo politologas.
Pasak jo, Vyriausybės politikai būnant centro dešinės, LSDP tiesiog neišnaudoja susidariusios erdvės keliant politinei kairei svarbius klausimus.
„Socialdemokratai miega giliu žiemos miegu, kai aplinkybės jiems yra labai geros, nes „valstiečiai-žalieji“ de jure ir de fakto centro kairės politikos nebevykdo, ir tas laukas liko apytuštis“, – apibendrino A. Krupavičius.
