Politologas: susiskaldžiusi opozicija neišnaudoja „valstiečių“ klaidų


Print
Politologas Algis Krupavičius. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Nors Seimo opozicijoje esantys konservatoriai, liberalai ir socialdemokratai vienodai aštriai kritikuoja valdančiuosius ir, atrodytų, sutartinai kalba apie „valstiečių buldozerio“ pasikėsinimą į opozicijos teises bei liberalios demokratijos vertybes, rasti valios bent jau nekonfrontuoti tarpusavyje nepavyksta.

Įpusėjus Seimo kadencijai taip ir nepavyko susitarti dėl Seimo opozicijos lyderio, o tvyranti atmosfera tarp liberalų ir konservatorių dažnai verčia suabejoti, ar tikrai šių partijų pagrindinis siekis yra oponuoti „valstiečiams“. Politologo nuomone, pastarųjų partijų tarpusavio trintys bei socialdemokratų tingumas neleidžia pasinaudoti klaidomis, kurias daro rinkimų pažadų nepildantys „valstiečiai“. 

Diskusijoje dėl to, kas kaltas, kad opozicija iki šiol neturi lyderio, ne tik išsiskiria liberalų ir konservatorių argumentai, tačiau ir svarstoma, ar apskritai tokia pareigybė reikalinga. 

Liberalų lyderis Eugenijus Gentvilas abejoja, ar įmanoma surasti bendrą vardiklį tarp ideologiškai labai skirtingų opozicijoje esančių partijų. Tuo tarpu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis sako, kad opozicijos lyderio išrinkimas, nors ir suteiktų papildomą vietą Seimo valdyboje, pusiausvyros tarp valdančiųjų vis tiek iš esmės nepakeistų. Tad, leidžia suprasti konservatorius, jei Seimo valdyboje aritmetika lieka nepatogi, nėra didelio poreikio verstis per galvą dėl to, kad toks lyderis būtų išrinktas.

Toks opozicijos požiūris ne tik rodo, kad esama reikšmingų giluminių nesutarimų ir realaus nesugebėjimo įjungti aukštesnę pavarą oponuojant valdantiesiems, tačiau kartu tampa patogiu įrankiu „valstiečiams“ atsakyti į opozicijos kritiką. „Valstiečių“ lyderiai ne kartą opozicijos priekaištus dėl valdančiųjų pasišovimo mažinti jų galimybes dalyvauti priimant sprendimus atrėmė teigdami, jog opozicija veikia nekonstruktyviai, ir nesugebėjimas išsirinkti bendro lyderio tą tik patvirtina. 

Eltos kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius teigia, kad tokios trintys opozicijos viduje tiesiog rodo, kad artėjant rinkimams partijos vis labiau koncentruojasi į savas problemas, todėl bendrų interesų ar pozicijų valdančiųjų atžvilgiu derinimui energijos nebelieka. Politologas tai vertina skeptiškai, nes, pasak jo, savo veiksmų nekonsoliduodama opozicija tiesiog nepasinaudoja klaidomis, kurias viena po kitos daro valdantieji „valstiečiai“. 

A. Krupavičius nesutiko su nuostata, kad opozicijos lyderio atsiradimas nesuteiktų papildomų svertų politinėje kovoje su „valstiečiais“. VDU profesoriaus nuomone, opozicijos susitarimas dėl tokios pareigybės galėtų kaip reikiant apsunkinti „valstiečiams“ gyvenimą, nes atsirastų galimybė ne tik sumažinti esamas tarpusavio trintis, tačiau ir sukurtų prielaidas dažniau ir efektyviau mobilizuoti valdantiesiems oponuojančių politikų energiją bei padėtų išnaudoti klaidas, kurias būdami valdžioje daro „valstiečiai“. 

Politologas pabrėžė, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija (VTEK) jau svarstė septynis dabartinės Vyriausybės ministrus. Pasak jo, faktas, kad pusė Vyriausybės narių pažeidė įstatymus, galbūt net leidžia kalbėti apie interpeliaciją Vyriausybei in corpore.

„Bet ar mes ką nors panašaus viešai girdėjome apie tai kalbant iš opozicijos? Opozicija yra užsiėmusi savo problemų sprendimu, savo asmeniniu išsikapanojimu, bet bendresnės politikos neformuluoja ir, panašu, nelabai geba tą daryti“, – Eltai kalbėjo politologas. 

Dėl to VDU profesorius nebuvo optimistiškas, kad santykiai tarp opozicijoje esančių partijų ilgainiui galėtų keistis. Pasak jo, opozicijos lyderio šioje Seimo kadencijoje taip pat tikriausiai nebesulauksime. 

A. Krupavičiaus nuomone, tai, kad opozicija taip ir nesugebėjo išsirinkti lyderio, susiję su keliomis priežastimis. Pirmiausia, pasak VDU profesoriaus, tai konservatorių bandymas iš karto po rinkimų liberalams primesti „jaunesniojo brolio“ statusą. 

„Konservatoriai, kaip koks „didysis brolis“, norėjo turėti visus iš esmės svertus savo rankose, o jaunesnį brolį matyti ten, kur jiems reikia. Toks scenarijus liberalams netiko“, – kalbėjo politologas. 

Tačiau, pabrėžė jis, pagrindinė priežastis, kodėl, jo manymu, opozicijos lyderis taip ir nebus išrinktas, o įtampos tarp dešiniųjų opozicinių jėgų nesiliaus, yra tai, kad konservatoriai yra suinteresuoti liberalų elektoratu. 

„Pagrindinė problema, kodėl konservatoriams niekaip nepavyksta susirasti protingo sugyvenimo su Liberalų sąjūdžiu yra tai, kad konservatorių rinkėjų korpusas sensta ir jiems mirk gyvenk reikia atjauninti savo rėmėjus. Tad labai logiška, kad partijos lyderis Gabrielius Landsbergis daug dėmesio skiria jaunimui ir partijos atjauninimui“, – samprotavo profesorius.

Politologo nuomone, neatsitiktinai konservatoriai jau dabar išnaudoja Liberalų sąjūdžio silpnybes – buvusių partijos lyderių korupcines sąsajas su verslo struktūromis. 

„Tėvynės sąjunga tiesiog bando pasinaudoti Liberalų sąjūdžio krize, nes jų interesas yra persiorientuoti į jaunesnį rinkėją. To nepadarius partija ateityje patirs labai rimtą paramos krizę“, – aiškino A. Krupavičius. 

Pasak profesoriaus, viešosios nuomonės tyrimai rodo, kad TS-LKD jau dabar pavyko jaunų rinkėjų patraukti į savo pusę daugiau negu bet kada anksčiau. Tai, anot jo, jau tampa tendencija. 

Tuo tarpu socialdemokratai, nors ir neturi akivaizdaus elektorato persidengimo su konservatoriais ar liberalais, yra tiesiog per pasyvūs, kad galėtų į aukštesnį lygmenį perkelti opozicijos darbą. 

Šį pasyvumą, pasak A. Krupavičiaus, lemia tiek įvykęs partijos skilimas, tiek tai, kad jos lyderis Gintautas Paluckas tiesiogiai nedalyvauja Seime. Dėl šios priežasties politologas keistu pavadino socialdemokratų lyderio sumanymą varžytis dėl sostinės mero posto – rinkimuose, kuriuose, pasak A. Krupavičiaus, jis beveik neturi galimybių laimėti. 

Kartu VDU profesorius akcentavo, kad socialdemokratai, būdami opozicijoje, neišnaudoja galimybių, kurias sukuria rinkimų pažadų neišpildantys „valstiečiai“.

„Viena vertus, „valstiečiai-žalieji“ ėjo į rinkimus su aiškiai centro kairės platforma, tačiau ilgainiui centro-kairės kryptis buvo gerokai marginalizuota. Šiuo metu Skvernelio Vyriausybės politika yra aiškiai centro dešinės. Todėl Ramūno Karbauskio priešrinkiminis pažadas, kad jie bus kitokia parlamentinė dauguma – dauguma, kuri sugebės kontroliuoti Vyriausybę, o Vyriausybė pirmiausia vykdys parlamentinės daugumos nubrėžtą centro-kairės politiką, deja, niekaip neišsipildė. Pažadas liko pažadu“, – kritiškai „valstiečių“ atžvilgiu kalbėjo politologas.

Pasak jo, Vyriausybės politikai būnant centro dešinės, LSDP tiesiog neišnaudoja susidariusios erdvės keliant politinei kairei svarbius klausimus. 

„Socialdemokratai miega giliu žiemos miegu, kai aplinkybės jiems yra labai geros, nes „valstiečiai-žalieji“ de jure ir de fakto centro kairės politikos nebevykdo, ir tas laukas liko apytuštis“, – apibendrino A. Krupavičius.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-30