NATO naikintuvų skrydis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Praėjusią savaitę, rugpjūčio 1-7 d., NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai tris kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusių orlaivių, praneša Krašto apsaugos ministerija.
Rugpjūčio 2 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino penkis Rusijos Federacijos orlaivius SU-27, skridusius tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaiviai skrido be radiolokacinių atsakiklių, be skrydžio planų, radijo ryšio su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) nepalaikė.
Tą pačią dieną NATO oro policijos naikintuvai atpažino dar vieną Rusijos orlaivį AN-26, skridusį tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, be skrydžio plano, bet radijo ryšį su RSVC palaikė.
Rugpjūčio 4 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino Rusijos orlaivį SU-30, skridusį tarptautine oro erdve iš Rusijos Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, be skrydžio plano, radijo ryšį su RSVC palaikė.
Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas. EPA – ELTA nuotr.
Varšuva, balandžio 22 d. (ELTA). Buvęs Lenkijos sausumos pajėgų vadas generolas Waldemaras Skrzypczakas apkaltino Didžiosios Britanijos ministrą pirmininką Borisą Johnsoną atskleidus karinę paslaptį. Tai penktadienį pranešė Lenkijos laikraštis „Fakt“.
Lankydamasis Indijoje su vizitu, Jungtinės Karalystės premjeras pareiškė: „Galiu pasakyti, kad dabar Lenkijoje mokome ukrainiečius ginti oro erdvę, o Didžiojoje Britanijoje – valdyti šarvuočius“.
„Didžiosios Britanijos premjeras atskleidė karinę paslaptį. Man iš lūpų veržiasi negražūs žodžiai… Kariškių rengimas yra kariuomenės reikalas, šiuo atveju tai – paslaptis. Būtų gerai, kad žmogus pagalvotų, prieš kalbėdamas tokius dalykus“, – piktinosi lenkų generolas.
„Gal ponas premjeras to nesuvokia, bet tokiais pareiškimais jis kelia pavojų visai karinei operacijai ir karių saugumui“, – pabrėžė W. Skrzypczakas.
Volodimir Zelenskij. Ukrainos prezidentas
Londonas, kovo 10 d. (ELTA). Prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad dėl Vakarų šalių neveiklumo Ukrainoje gali žūti milijonai žmonių. Jis tai pareiškė trečiadienį parodytame interviu Didžiosios Britanijos televizijos kanalo „Sky News“ specialiajai korespondentei Alex Crawford.
Paklaustas apie Vakarų būgštavimus, kad neskraidymo zonos virš Ukrainos įvedimas gali padidinti įtampą ir sukelti tiesioginę konfrontaciją su Rusija, jis atsakė: „Kam (nuo to) būtų blogiau? Mūsų šeimoms? Ne. Jiems? Kas žino? Niekas nežino. Bet mes žinome, kad dabar yra labai blogai, o ateityje bus per vėlu. Jeigu viskas tęsis, tai jos (Vakarų šalys) uždarys dangų, bet mes jau būsime praradę milijonus žmonių. Prasidės trečiasis pasaulinis karas, ir tik tada jūs įvesite neskraidymo zoną, bet bus jau per vėlu“.
V. Zelenskis apkaltino NATO šalis dedant nepakankamas pastangas sureguliuoti konfliktą. „Mes vieni negalime viso šito nutraukti. Pasaulis turi susivienyti su Ukraina, bet tai vis dar vyksta labai lėtai“, – sakė jis. Ukrainos prezidento nuomone, JAV ir Europos gyventojams sunku suvokti tragedijos jo šalyje mastą.
V. Zelenskis vėl pareiškė esąs pasirengęs susitikti su Rusijos prezidento Vladimiru Putinu.
V. Zelenskis. Ukrainos prezidentas
Kyjivas, kovo 8 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pasmerkė, pasak jo, neištesėtus Vakarų „pažadus“ apsaugoti jo šalį nuo Rusijos atakų.
„Jau 13 dienų girdime pažadus. 13 dienų mums sakoma, kad sulauksime pagalbos ore, kad bus lėktuvų, kad jie bus mums pristatyti“, – V. Zelenskis sakė vaizdo įraše, kuris buvo paskelbtas programėlėje „Telegram“.
„Atsakomybė dėl to taip pat tenka tiems, kurie Vakaruose 13 dienų nesugebėjo priimti sprendimų, – pridūrė V. Zelenskis. – Tiems, kurie neapsaugojo Ukrainos padangių nuo Rusijos žudikų.“
Švedija permetė papildomų pajėgų Gotlando salai ginti. EPA-ELTA nuotr.
Stokholmas, kovo 3 d. (AFP-ELTA). Švedija ketvirtadienį pranešė, kad dėl jos oro erdvės pažeidimo, kurį trečiadienį įvykdė keturi Rusijos naikintuvai, į Užsienio reikalų ministeriją išsikvies Rusijos ambasadorių.
„Tokiems klausimams numatytos įtvirtintos procedūros, apimančios pažeidimą įvykdžiusios šalies atstovo iškvietimą“, – naujienų agentūrai AFP teigė Švedijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Klara Hook.
„Šios procedūros bus taikomos ir šiuo atveju“, – pridūrė K. Hook, tačiau atsisakė pakomentuoti, ar Rusijos ambasadorius jau buvo iškviestas. Rusijos naikintuvas. EPA – ELTA nuotr.
Nors Rusija yra pažeidusi Švedijos oro erdvę ir anksčiau, pastarasis incidentas dėl situacijos Ukrainoje vertinamas itin rimtai. „Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, šį incidentą vertiname itin rimtai“, – sakoma trečiadienio vakarą paskelbtame Švedijos karinių oro pajėgų vado Carlo-Johano Edstromo pranešime.
Pasak karinių oro pajėgų, „pažeidimas“ buvo trumpas, tačiau incidentui užfiksuoti buvo pakelti Švedijos naikintuvai.
Švedijos gynybos ministras trečiadienį pasmerkė naujausią pažeidimą kaip „visiškai nepriimtiną“. „Švedija pasiųs labai aiškų diplomatinį signalą“, – AFP atsiųstame pranešime teigė Peteris Hultqvistas.
Prasidėjus Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje ir Ukrainai uždarius oro ervdę užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis neišvyko planuoto vizito į Kijevą. Tai Eltai ketvirtadienio ryte patvirtino jo atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė.
ELTA primena, kad Kijeve planavo lankytis visų Baltijos šalių diplomatijos vadovai.
Ketvirtadienio ryte Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie karinę operaciją prieš Ukrainą.
Pasikeitė NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys kariniai kontingentai. KOP Aviacijos Bazė/A.Gedrimo nuotr.
Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose įvyko NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija. Keturis mėnesius Baltijos oro erdvę saugojusius Ispanijos karius pakeitė Danijos kariai, patruliuosiantys su keturiais naikintuvais F-16, ir jų misiją sustiprinsiantys Portugalijos kariai su dar keturiais naikintuvais F-16.
„Nenutrūkstanti oro policijos misija siunčia stiprią žinutę apie NATO solidarumą ir svariai prisideda prie atgrasymo bei taikos palaikymo mūsų regione. Esame labai dėkingi Ispanijos kariams už nuostabų darbą ir sėkmingai įvykdytą misiją, o atvykusiems Danijos ir Portugalijos kariams linkime sėkmės ir tikimės, kad jie Lietuvoje jausis kaip namuose. Tegul Baltijos dangus būna giedras ir saugus“, – karinių kontingentų pasikeitimo ceremonijoje kalbėjo krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška.
Oro policijos vienetų pasikeitimo ceremonijoje taip pat dalyvavo Danijos ambasadorius Lietuvoje Hansas Braskas, NATO vyriausiosios karinių oro pajėgų vadavietės štabo viršininko pavaduotojas paramai komandoras Adrianas Hillas, Lietuvos karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Dainius Guzas, NATO pajėgų integravimo vieneto vadas pulkininkas Peteris Nielsenas ir kiti svečiai.
Danijos karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse dalyvauja jau aštuntą kartą, nurodoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime. Dabartinę danų pamainą sudaro iki 100 karių – lakūnai, technikai, medicinos personalas, palaikymo grupės, komunikacijos ir kitų sričių specialistai. Portugalija, sustiprinanti NATO oro policijos misiją su dar šimtu karių, mūsų regiono oro erdvę saugo penktą kartą.
Misiją baigę Ispanijos kariai NATO rytinės oro erdvės apsaugą Baltijos šalyse vykdė su aštuoniais „Eurofighter Typhoon“ naikintuvais, o jų misiją iš Estijos bazės Amaryje sustiprino Italija su penktos kartos moderniausiais naikintuvais F35. Italijos kariai Amaryje misiją stiprins ir toliau – artėjančius keturis mėnesius jie patruliuos su „Eurofighter Typhoon“ naikintuvais. Pasikeitė NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys kariniai kontingentai. KOP Aviacijos Bazė/A.Gedrimo nuotr.
NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantiems naikintuvams tenka kilti atpažinti ir lydėti Rusijos orlaivius. Dažnu atveju tokie orlaiviai, ignoruodami Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos rekomendacijas, skrenda be skrydžio planų ar radiolokacinių atsakiklių ir radijo ryšio nepalaiko.
Šiauliuose pastaruosius keturis mėnesius tarnavę maždaug 150 Ispanijos karių ne tik patruliavo, bet ir skyrė laiko bendravimui su Šiaulių miesto visuomene, labdara rėmė Šiaulių kompleksinių paslaugų namus „Alka“ bei Motinos Teresės šeimų namus, priiminėjo moksleivių ir studentų ekskursijas.
NATO šalys pradėjo siųsti savo karius ir naikintuvus saugoti Baltijos šalių oro erdvę nuo 2004 metų kovo mėnesio, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis. Nuo to laiko NATO oro policiją Baltijos valstybėse nepertraukiamai vykdė 14 šalių sąjungininkių.
Naikintuvai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Rugpjūčio 2–8 dienomis NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai tris kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros Rusijos Federacijos (RF) karinių orlaivių.
Rugpjūčio 3 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino tris RF orlaivius. Du iš jų skrido tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš RF Kaliningrado srities ir grįžo į RF Kaliningrado sritį. Abu šie orlaiviai skrido be radiolokacinio atsakiklio, be skrydžio plano, radijo ryšio su Regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė. Trečiasis orlaivis skrido iš RF žemyninės dalies tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros į Kaliningrado sritį. Jis skrido be skrydžio plano, su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su RSVC palaikė.
Rugpjūčio 3 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino tris orlaivius. Du iš jų skrido tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš RF žemyninės dalies ir grįžo į RF žemyninę dalį. Orlaiviai skrido be radiolokacinio atsakiklio, be skrydžio plano, radijo ryšio su RSVC nepalaikė. Trečiasis orlaivis skrido iš RF žemyninės dalies tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido be skrydžio plano, su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su RSVC palaikė.
Rugpjūčio 5 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino du orlaivius, skridusius iš Kaliningrado srities tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros ir grįžusius į Kaliningrado sritį. Orlaiviai skrido be radiolokacinių atsakiklių, be skrydžio planų, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.
Taip pat atpažino vieną orlaivį, skridusį iš Kaliningrado srities tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros į RF žemyninę dalį. Orlaivis skrido be skrydžio plano, su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu ir radijo ryšį su RSVC palaikė. Tuo pačiu NATO naikintuvai atpažino du orlaivius, skridusius tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš RF žemyninės dalies, ir grįžusius į RF žemyninę dalį. Orlaiviai skrido be radiolokacinių atsakiklių, be skrydžio planų, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.
Trečiadienį į Užsienio reikalų ministeriją (URM) iškviestas Rusijos ambasados atstovas, kuriam buvo pareikštas protestas dėl Lietuvos valstybės sienos pažeidimo, sakoma URM pranešime.
Antradienį, birželio 15 d., du Rusijos Federacijos karinių oro pajėgų lėktuvai neteisėtai kirto Lietuvos oro erdvę virš Baltijos jūros. Lietuva reikalauja, kad Rusija pateiktų paaiškinimą dėl šio incidento ir imtųsi visų būtinų priemonių, kad ateityje tokie incidentai nepasikartotų.
Trečiadienį Rusijos lėktuvas „Il-96“ pažeidė Estijos oro sieną netoli Vaindlo salos ir praleido šalies oro erdvėje apie minutę. Kaip pranešė ketvirtadienį Estijos gynybos pajėgų generalinis štabas, tai jau antras šiais metais Estijos oro erdvės pažeidimo atvejis.
Rusijos lėktuvo atsakiklis buvo įjungtas, bet skrydžio plano jis neturėjo. Orlaivis nepalaikė radijo ryšio su Estijos dispečerių tarnyba.
Ketvirtadienį Rusijos ambasadorius Taline buvo iškviestas į Estijos URM dėl šio incidento, jam įteikta nota.
Italijos ir Vokietijos kariai kitąmet toliau patruliuos Baltijos šalių oro erdvėje. KAM nuotr.
Italija ir Vokietija 2021 metais tęs dalyvavimą NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse. Nuo rugsėjo pradėję patruliavimą Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvėje, italų ir vokiečių kariai su naikintuvais „Eurofighter Typhoon“ nuo sausio 1 d. toliau vykdys NATO oro policijos Baltijos šalyse užduotis, saugos oro erdvę ir demonstruos Aljanso solidarumą regione, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
55-ajai misijos rotacijai toliau iš Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Šiauliuose vadovaus Italija, o sustiprinimą iš Estijos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Amaryje teiks Vokietija.
Gruodžio viduryje Aviacijos bazėje Šiauliuose surengta simbolinė Italijos kontingentų pasikeitimo ceremonija, kurioje Italijos karinių oro pajėgų kontingento Šiauliuose vadas pulkininkas Antonio Di Matteo pabrėžė, kad saugodami Baltijos šalių oro erdvę kartu su Vokietijos pilotais sėkmingai prisideda prie kolektyvinės gynybos ir atgrasymo Baltijos regione.
Italijos karinių pajėgų pilotų skrydžius kontroliuoja NATO šiaurinis Jungtinis oro operacijų centras Uedeme, o taktiniu lygmeniu – trys Baltijos šalyse (Vilniuje, Taline ir Lielvardėje) veikiantys Valdymo ir pranešimų centrai, kurie nuolat perduoda radarų duomenis, o iš jų sudaromas atpažintas oro erdvės paveikslas – tai padeda užtikrinti nuolatinį oro situacijos regione stebėjimą.
Italijos ir Vokietijos kariai kitąmet toliau patruliuos Baltijos šalių oro erdvėje. KAM nuotr.
Tuo metu Aviacijos bazėje Šiauliuose Italijos antžeminės priežiūros personalas, operatoriai ir paramos paslaugų specialistai nepertraukiamu 24/7 ritmu užtikrina, kad naikintuvai būtų parengti kilti, o priimančioji šalis Lietuva rūpinasi gyvenimiškais dislokuoto dalinio poreikiais.
Be NATO oro policijos funkcijų, italų ir vokiečių kariai taip pat dalyvauja bendrose treniruotėse su Lietuvos, Latvijos, Estijos ir kitais sąjungininkais regione.
NATO oro policijos misija Baltijos šalyse nenutrūkstamai vyksta nuo 2004 m. Lietuvai, Estijai ir Latvijai tapus NATO narėmis.
Tęstinį ir efektyvų oro policijos koordinavimą ir valdymą virš Baltijos valstybių užtikrina NATO vadavietės Ramšteine ir Monse, o pajėgumus skiria sąjungininkės.
Šiauliuose dislokuotas Vokietijos valdymo ir pranešimų centras sustiprins Baltijos oro erdvės valdymo stebėseną. KAM nuotr.
Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose oficialiai pradėjo veikti Vokietijos karinių oro pajėgų perdislokuojamas Valdymo ir pranešimų centras, praneša Krašto apsaugos ministerija.
Prie stebėjimo pultų. KAM nuotr.
Šiais papildomais pajėgumais Vokietija prisideda prie Baltijos šalių oro erdvės valdymo stebėsenos ir pajėgų treniravimo. Tai įprastai atlieka nuolat Baltijos regione veikiantys valdymo ir pranešimų centrai Karmėlavoje, Lielvardėje (Latvijoje) ir Taline (Estijoje). Šią savaitę galutinai įdiegta vokiečių sistema iki lapkričio pabaigos bus integruota į NATO integruotą oro erdvės ir priešraketinės gynybos sistemą NATINAMDS ir prisidės prie NATO oro erdvės virš Lietuvos, Estijos ir Latvijos stebėjimo pajėgumų.
Vokietijos perdislokuojamas valdymo ir pranešimų centras ir tam tikri šio centro elementai bei juos aptarnaujantys kariai, yra dislokuoti ir Skede (Latvijoje) bei Amaryje (Estijoje).
Šiuo metu NATO oro policijai Baltijos šalyse vadovauja Italija, kurios kontingentas su keturiais naikintuvais „Eurofighter” nuo šių metų rugsėjo aštuoniems mėnesiams yra dislokuotas Aviacijos bazėje Šiauliuose, o italus remiantis Vokietijos kontingentas su šešiais naikintuvais „Eurofighter” – Estijos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Amaryje.
Šioje misijoje budintys naikintuvai reaguoja vos tik gavę pranešimą kilti perimti, atpažinti ir lydėti neatpažintus orlaivius, skrendančius arti NATO oro erdvės. Oro policijos naikintuvų veiksmus kontroliuoja Baltijos šalyse veikiantys valdymo ir pranešimų centrai, o perdislokuojamas Vokietijos centras galės remti ir sustiprinti sąjungininkų oro policijos operacijas, treniruotes ir pratybas.
Rugsėjo pradžioje Vokietija į Šiaulių oro bazę oro policijos sustiprinimui buvo atsiuntusi ir kuro papildymo ore orlaivį.
Vokietijos stebėsenos centras. KAM nuotr.
Vokiečių kariuomenės Valdymo ir pranešimų centro, kurio šaukinys „Raudonasis vanagas” (angl. „ Red Hawk”), kariai gali dislokuotis, įdiegti ir valdyti savo kompleksinę oro stebėjimo ir valdymo sistemą bet kurioje pasaulio vietoje. Šis centras glaudžiai veikia su kitais Baltijos šalių kontrolės ir pranešimų centrais ir NATO Jungtinių oro operacijų centru Uedeme, Vokietijoje.
Dislokuodama šį centrą Šiauliuose Vokietija prisideda prie prieš šešerius metus pradėtų NATO saugumo užtikrinimo priemonių, taip demonstruodama NATO įsipareigojimus sąjungininkams prie rytinių Aljanso sienų. Prie kompiuterių. KAM nuotr.
2020 m. vasarą Lietuva ir Vokietija pasirašė susitarimą dėl Lietuvos ir Vokietijos karių laikino buvimo kitos valstybės teritorijoje.
Vokietija vadovauja ir didžiausią karių skaičių skiria atgrasymo ir gynybos tikslais 2017 m. pradžioje Rukloje dislokuotai tarptautinei NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei.
Vokietijos karinės oro pajėgos. KAM nuotr.
Baltijos šalių oro erdvę, sustiprindami NATO oro policijos misiją Baltijos regione, saugo ir Vokietijos karinių oro pajėgų naikintuvai „Eurofighter”. Šiauliuose praėjusią savaitę papildomai dislokuoti Vokietijos karinių oro pajėgų kariai ir naikintuvai iš 71-ojo taktinio sparno pagal dvišalį Vokietijos ir Jungtinės Karalystės susitarimą. Vokietijos naikintuvas. KAM nuotr.
Jie prisijungė prie Lietuvoje jau dislokuoto Jungtinės Karalystės junginio atliekančio oro policijos misiją kartu su Ispanijos karinėmis oro pajėgomis.
Kaip praneša Krašto apsaugos ministerija, šiuo metu trijų Baltijos šalių oro erdvę saugo 15 naikintuvų. Šiauliuose dislokuoti Ispanijos, Jungtinės Karalystės ir Vokietijos naikintuvai, taip pat Estijos Amari bazėje dislokuoti Prancūzijos naikintuvai.
NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma nuo 2004 metų, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo Aljanso narėmis.
Vokietijos karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijoje Baltijos valstybėse dalyvauja šeštą kartą.
Taip pat Vokietija vadovauja ir didžiausią karių skaičių skiria atgrasymo ir gynybos tikslais 2017 m. pradžioje Rukloje dislokuotai tarptautinei NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei. Lietuvos kariuomenės mechanizuotoji pėstininkų brigada yra priskirta vienai iš Vokietijos kariuomenių divizijų, taip suteikiant Lietuvos ir Vokietijos kariams didesnių treniravimosi galimybių.
Praėjusią savaitę – sausio 12-19 dienomis – NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai du kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.
Sausio 15 d., kaip praneša Krašto apsaugos ministerija, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino TU-134 orlaivį, du orlaivius SU-35 ir du orlaivius SU-27. Orlaivis TU-134 skrido iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, skrydžio planą turėjo, radijo ryšį regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.
Du orlaiviai SU-35 lydėjo orlaivį TU-134, skrido iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies ir grįžo į ją be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė, skrydžio planą turėjo. Du orlaiviai SU-27 lydėjo orlaivį TU-134, skrido iš Rusijos Kaliningrado srities ir grįžo į ją be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė, skrydžio plano neturėjo.
Sausio 17 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino TU-134, du orlaivius SU-27 ir du orlaivius SU-35.
Orlaivis TU-134 skrido iš Rusijos Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė, skrydžio planą turėjo. Du orlaiviai SU-27 lydėjo orlaivį TU-134, skirdo iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities ir grįžo į ją be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė, skrydžio plano neturėjo.
Du orlaiviai SU-35 lydėjo orlaivį TU-134, skrido iš Rusijos žemyninės dalies ir grįžo į ją be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė, skrydžio plano neturėjo.
Rusijos žvalgybinis lėktuvas, lydimas dviejų Rusijos naikintuvų, buvo trumpam pažeidę Švedijos oro erdvę Baltijos jūros pakrantėje, ketvirtadienį pranešė Švedijos kariuomenė, informuoja naujienų agentūra AP.
Lėktuvas „IL-20“ ir du naikintuvai „Sukhoi Su-27“ į Švedijos oro erdvę įskrido be leidimo. Lėktuvai šeštadienį skrido į pietus nuo Karlshamno miesto, už maždaug 135 km į šiaurės rytus nuo pakrantės miesto Malmės.
Tuo tarpu Rusijos gynybos ministerija neigė tokį incidentą.
„Visi skrydžiai vykdomi griežtai laikantis tarptautinių taisyklių, reglamentuojančių naudojimąsi oro erdve, nepažeidžiant kitų valstybių sienų“, – skelbė ministerija.
