Italijos ir Vokietijos kariai kitąmet toliau patruliuos Baltijos šalių oro erdvėje. KAM nuotr.

Italija ir Vokietija 2021 metais tęs dalyvavimą NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse. Nuo rugsėjo pradėję patruliavimą Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvėje, italų ir vokiečių kariai su naikintuvais „Eurofighter Typhoon“ nuo sausio 1 d. toliau vykdys NATO oro policijos Baltijos šalyse užduotis, saugos oro erdvę ir demonstruos Aljanso solidarumą regione, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
 
55-ajai misijos rotacijai toliau iš Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Šiauliuose vadovaus Italija, o sustiprinimą iš Estijos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Amaryje teiks Vokietija.
 
Gruodžio viduryje Aviacijos bazėje Šiauliuose surengta simbolinė Italijos kontingentų pasikeitimo ceremonija, kurioje Italijos karinių oro pajėgų kontingento Šiauliuose vadas pulkininkas Antonio Di Matteo pabrėžė, kad saugodami Baltijos šalių oro erdvę kartu su Vokietijos pilotais sėkmingai prisideda prie kolektyvinės gynybos ir atgrasymo Baltijos regione.
 
Italijos karinių pajėgų pilotų skrydžius kontroliuoja NATO šiaurinis Jungtinis oro operacijų centras Uedeme, o taktiniu lygmeniu – trys Baltijos šalyse (Vilniuje, Taline ir Lielvardėje) veikiantys Valdymo ir pranešimų centrai, kurie nuolat perduoda radarų duomenis, o iš jų sudaromas atpažintas oro erdvės paveikslas – tai padeda užtikrinti nuolatinį oro situacijos regione stebėjimą.
 
Italijos ir Vokietijos kariai kitąmet toliau patruliuos Baltijos šalių oro erdvėje. KAM nuotr.

Tuo metu Aviacijos bazėje Šiauliuose Italijos antžeminės priežiūros personalas, operatoriai ir paramos paslaugų specialistai nepertraukiamu 24/7 ritmu užtikrina, kad naikintuvai būtų parengti kilti, o priimančioji šalis Lietuva rūpinasi gyvenimiškais dislokuoto dalinio poreikiais.  
 
Be NATO oro policijos funkcijų, italų ir vokiečių kariai taip pat dalyvauja bendrose treniruotėse su Lietuvos, Latvijos, Estijos ir kitais sąjungininkais regione.
 
NATO oro policijos misija Baltijos šalyse nenutrūkstamai vyksta nuo 2004 m. Lietuvai, Estijai ir Latvijai tapus NATO narėmis.
 
Tęstinį ir efektyvų oro policijos koordinavimą ir valdymą virš Baltijos valstybių užtikrina NATO vadavietės Ramšteine ir Monse, o pajėgumus skiria sąjungininkės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.29; 14:29

Šiauliuose dislokuotas Vokietijos valdymo ir pranešimų centras sustiprins Baltijos oro erdvės valdymo stebėseną. KAM nuotr.

Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose oficialiai pradėjo veikti Vokietijos karinių oro pajėgų perdislokuojamas Valdymo ir pranešimų centras, praneša Krašto apsaugos ministerija.
 
Prie stebėjimo pultų. KAM nuotr.

Šiais papildomais pajėgumais Vokietija prisideda prie Baltijos šalių oro erdvės valdymo stebėsenos ir pajėgų treniravimo. Tai įprastai atlieka nuolat Baltijos regione veikiantys valdymo ir pranešimų centrai Karmėlavoje, Lielvardėje (Latvijoje) ir Taline (Estijoje). Šią savaitę galutinai įdiegta vokiečių sistema iki lapkričio pabaigos bus integruota į NATO integruotą oro erdvės ir priešraketinės gynybos sistemą NATINAMDS ir prisidės prie NATO oro erdvės virš Lietuvos, Estijos ir Latvijos stebėjimo pajėgumų.
 
Vokietijos perdislokuojamas valdymo ir pranešimų centras ir tam tikri šio centro elementai bei juos aptarnaujantys kariai, yra dislokuoti ir Skede (Latvijoje) bei Amaryje (Estijoje).
 
Šiuo metu NATO oro policijai Baltijos šalyse vadovauja Italija, kurios kontingentas su keturiais naikintuvais „Eurofighter“ nuo šių metų rugsėjo aštuoniems mėnesiams yra dislokuotas Aviacijos bazėje Šiauliuose, o italus remiantis Vokietijos kontingentas su šešiais naikintuvais „Eurofighter“ – Estijos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Amaryje.
 
Šioje misijoje budintys naikintuvai reaguoja vos tik gavę pranešimą kilti perimti, atpažinti ir lydėti neatpažintus orlaivius, skrendančius arti NATO oro erdvės. Oro policijos naikintuvų veiksmus kontroliuoja Baltijos šalyse veikiantys valdymo ir pranešimų centrai, o perdislokuojamas Vokietijos centras galės remti ir sustiprinti sąjungininkų oro policijos operacijas, treniruotes ir pratybas.
 
Rugsėjo pradžioje Vokietija į Šiaulių oro bazę oro policijos sustiprinimui buvo atsiuntusi ir kuro papildymo ore orlaivį.
 
Vokietijos stebėsenos centras. KAM nuotr.

Vokiečių kariuomenės Valdymo ir pranešimų centro, kurio šaukinys „Raudonasis vanagas” (angl. „ Red Hawk“), kariai gali dislokuotis, įdiegti ir valdyti savo kompleksinę oro stebėjimo ir valdymo sistemą bet kurioje pasaulio vietoje. Šis centras glaudžiai veikia su kitais Baltijos šalių kontrolės ir pranešimų centrais ir NATO Jungtinių oro operacijų centru Uedeme, Vokietijoje.
 
Dislokuodama šį centrą Šiauliuose Vokietija prisideda prie prieš šešerius metus pradėtų NATO saugumo užtikrinimo priemonių, taip demonstruodama NATO įsipareigojimus sąjungininkams prie rytinių Aljanso sienų.
Prie kompiuterių. KAM nuotr.
 
2020 m. vasarą Lietuva ir Vokietija pasirašė susitarimą dėl Lietuvos ir Vokietijos karių laikino buvimo kitos valstybės teritorijoje.
 
Vokietija vadovauja ir didžiausią karių skaičių skiria atgrasymo ir gynybos tikslais 2017 m. pradžioje Rukloje dislokuotai tarptautinei NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.15; 06:10

Vokietijos karinės oro pajėgos. KAM nuotr.

Baltijos šalių oro erdvę, sustiprindami NATO oro policijos misiją Baltijos regione, saugo ir Vokietijos karinių oro pajėgų naikintuvai „Eurofighter“. Šiauliuose praėjusią savaitę papildomai dislokuoti Vokietijos karinių oro pajėgų kariai ir naikintuvai iš 71-ojo taktinio sparno pagal dvišalį Vokietijos ir Jungtinės Karalystės susitarimą.
Vokietijos naikintuvas. KAM nuotr.
 
Jie prisijungė prie Lietuvoje jau dislokuoto Jungtinės Karalystės junginio atliekančio oro policijos misiją kartu su Ispanijos karinėmis oro pajėgomis.
 
Kaip praneša Krašto apsaugos ministerija, šiuo metu trijų Baltijos šalių oro erdvę saugo 15 naikintuvų. Šiauliuose dislokuoti Ispanijos, Jungtinės Karalystės ir Vokietijos naikintuvai, taip pat Estijos Amari bazėje dislokuoti Prancūzijos naikintuvai.
 
NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma nuo 2004 metų, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo Aljanso narėmis.
 
Vokietijos karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijoje Baltijos valstybėse dalyvauja šeštą kartą.
 
Taip pat Vokietija vadovauja ir didžiausią karių skaičių skiria atgrasymo ir gynybos tikslais 2017 m. pradžioje Rukloje dislokuotai tarptautinei NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei. Lietuvos kariuomenės mechanizuotoji pėstininkų brigada yra priskirta vienai iš Vokietijos kariuomenių divizijų, taip suteikiant Lietuvos ir Vokietijos kariams didesnių treniravimosi galimybių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.21; 05:06

Praėjusią savaitę – sausio 12-19 dienomis – NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai du kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.
 
Sausio 15 d., kaip praneša Krašto apsaugos ministerija, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino TU-134 orlaivį, du orlaivius SU-35 ir du orlaivius SU-27. Orlaivis TU-134 skrido iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, skrydžio planą turėjo, radijo ryšį regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.
 
Du orlaiviai SU-35 lydėjo orlaivį TU-134, skrido iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies ir grįžo į ją be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė, skrydžio planą turėjo. Du orlaiviai SU-27 lydėjo orlaivį TU-134, skrido iš Rusijos Kaliningrado srities ir grįžo į ją be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė, skrydžio plano neturėjo.
 
Sausio 17 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino TU-134, du orlaivius SU-27 ir du orlaivius SU-35.
 
Orlaivis TU-134 skrido iš Rusijos Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė, skrydžio planą turėjo. Du orlaiviai SU-27 lydėjo orlaivį TU-134, skirdo iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities ir grįžo į ją be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė, skrydžio plano neturėjo.
 
Du orlaiviai SU-35 lydėjo orlaivį TU-134, skrido iš Rusijos žemyninės dalies ir grįžo į ją be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė, skrydžio plano neturėjo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.20; 10:30

Rusijos žvalgybinis lėktuvas, lydimas dviejų Rusijos naikintuvų, buvo trumpam pažeidę Švedijos oro erdvę Baltijos jūros pakrantėje, ketvirtadienį pranešė Švedijos kariuomenė, informuoja naujienų agentūra AP. 

Lėktuvas „IL-20“ ir du naikintuvai „Sukhoi Su-27“ į Švedijos oro erdvę įskrido be leidimo. Lėktuvai šeštadienį skrido į pietus nuo Karlshamno miesto, už maždaug 135 km į šiaurės rytus nuo pakrantės miesto Malmės. 

Tuo tarpu Rusijos gynybos ministerija neigė tokį incidentą. 

„Visi skrydžiai vykdomi griežtai laikantis tarptautinių taisyklių, reglamentuojančių naudojimąsi oro erdve, nepažeidžiant kitų valstybių sienų“, – skelbė ministerija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.25; 06:00