P.R.Liubertaitė

liub
Aktualijos

Vientisas yra toks tekstas, kurį bet kuris žmogus gali skaityti viena kalba ir tai tinka bet kuriai kalbai. Šiuo atveju kalbėsime apie lietuvių kalbos tekstą ir jo vientisumą. Sąvoką „vientisas tekstas“ geriausiai suvokia tik redaktorius, kuriam tenka taisyti daug painių dalykų, dažniausiai išverstų iš kitų kalbų, bet nepritaikytų lietuvių kalbai.

Šiais laikais lietuvių kalbos tekstai yra praradę vientisumą, kai juose pradedamos taikyti kitų kalbų taisyklės: kitataučių pavardės rašomos vadinamąja originalo kalba, kuri kažkodėl imta laikyti anglų, ir jos nebelinksniuojamos, slavų tautų pavardės rašomos be galūnės vardininko linksnyje taikant slavų kalbų rašybos taisykles arba pagal anglų kalbos taisykles pavardžių galūnės rašomos su apostrofu, nesvarbu, ar tai angliškos, ar kitų įvairių tautų pavardžių galūnės.

Continue reading „Tada toks globalizuotas lietuviškas tekstas ima panašėti į neaiškų mišinį…” →

liubertaite_foto
Aktualijos

Gyveno kartą trys broliai: du buvo protingi, o trečias kvailas. Tai formule tapusi lietuvių liaudies pasakų pradžia. Tas kvailys pasakose visada gadina protingų brolių gyvenimą: elgiasi atvirkščiai negu protingi ir dažniausiai laimi. Taigi šiuo metu kvailio laimėjimas ir gąsdina, ir kelia nerimą, nes nežinia kur veda, juolab tada, kai labai neaišku, kas kvailelį tampo už virvutės.

Dabartinis gyvenimas dažnai primena tą mūsų liaudies pasakų formulę, kuri jau nebejuokingai ima sutapti su Sausio tryliktosios įvykiais: nacionalinio gelbėjimo komitetu, vaduotojais ant platformos, kalbančiais liaudies vardu, ir prievarta brukama nuostata turėti tik valdžios atstovų primestą vienintelę “teisingą“ nuomonę. O turėtų būti atvirkščiai. Valdžios atstovai turėtų ne savo nuomonę įteisinti kaip privalomą visiems, o atsižvelgti į daugelio žmonių norus. Dabar ta nepriimtina, o kartais net suklastota nuomonė įteisinama už mokesčių mokėtojų pinigus ir padaroma visiems privaloma. Labai neaišku, kas tokiu atveju kam dirba ir kokius turi siekius. Kas tai galėtų paneigti?

Continue reading „Skubama pakartoti Kosovo variantą Vilniaus krašte?” →

liubertaite_foto
Aktualijos

Originalo kalbos „teorijos“ šalininkai teigia, kad pavardė yra vienintelis žmogaus tapatybės požymis. Tokia “maldelė“, prilyginant pavardę prekės ženklui, buvo įdėta į Premjero ir teisingumo ministro lūpas ir klaidino Lietuvos žmones. Lyg ir nebeturėtų žmogus kitų daug ryškesnių požymių: pirštų atspaudų, išvaizdos bei ypatingų kūno žymių, kraujo grupės, DNR, rašysenos.

Vardas ir pavardė yra sąlyginiai dalykai. Pasitaiko ir atsitiktinai sutampančių ir vardų, ir pavardžių. Mano gimtajame kaime gyveno dvi moterys su tokiu pat vardu, pavarde ir net tėvavardžiu (sovietmečiu), todėl laiškininkai dažnai supainiodavo laiškų ir įvairių dokumentų siuntimo adresates. Joms tekdavo aiškintis, kodėl ir kuriai skirtas laiškas. Taigi – vienas iš pagrindinių žmogaus tapatybės požymių nėra vardas ir pavardė.

Continue reading „Originali pavardė nėra tapatybės požymis” →

cenzura_2
Aktualijos

Noriu paviešinti keistą žinią, kad Kalbos komisijos administracija pažeidžia ne tik žmogaus teises, bet ir spaudos laisvę bei teisę laisvai išsakyti savo nuomonę. Suvaržyta mano, Pranciškos Reginos Liubertaitės, Lietuvos vartotojų asociacijos Valstybinės kalbos grupės pirmininkės, teisė diskutuoti kalbos klausimais, užblokavus darbo ir namų kompiuterių IP adresus iš Kalbos komisijos tinklalapio (gal klystu?). Matyt, tokiu būdu Kalbos komisija pradėjo naująjį spaudos draudimą. Visa tai atsitiko tada, kai šios komisijos tinklalapio Diskusijų skiltyje sukūriau naują temą “Magistro darbas apie svetimvardžius”. Ši tema po kelių pasisakymų buvo užrakinta, niekam nebuvo leista diskutuoti. Kalbos komisija savo tinklalapyje man ir ne tik man kategoriškai uždraudė reikšti savo nuomonę svetimvardžių rašybos tema. Pasirašyti tikruoju vardu ir pavarde šitame tinklalapyje neįmanoma, nes tuojau esi pradedamas drabstyti purvais, tuojau pat tave doroja taip, kad tampi kaltas, jog diskutuoji Kalbos komisijos neleistinomis temomis.

Continue reading „Dar kartą apie kitataučių pavardžių rašymą bei grubius spaudos laisvės suvaržymus” →