Naujininkų Pabėgėlių priėmimo centras. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr. Parlamentarai nesutaria, kaip vertėtų reaguoti į žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ paskelbtą ataskaitą. Organizacijai nurodžius, kad Lietuvos institucijos „nežmoniškomis sąlygomis“ savavališkai sulaikė ir tūkstančius žmonių įkurdino „militarizuotuose centruose“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) seniūnė Aušrinė Norkienė ragina į situaciją „rimčiau pasižiūrėti“ Seimo komitetams, kurie, anot jos, parlamentarams galėtų pateikti savo siūlymus.
Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius mano, kad klausimą turėtų spręsti prezidentas. Jo teigimu, šalies vadovas, kuruojantis užsienio politikos sritį, turėtų aktyviau kalbėti dėl asmenų grąžinimo į kilmės šalis.
A. Norkienė: lyderystės stingant iš Vyriausybės, siūlymus pateikti galėtų komitetai
LVŽS seniūnė neabejoja, kad, atsižvelgiant į pateiktą „Amnesty International“ ataskaitą, būtina parlamentarams persvarstyti neteisėtų migrantų situaciją Lietuvoje. Vis tik, akcentuoja ji, siūlymus, kaip tai reikėtų daryti, vertėtų pateikti šią sritį kuruojantiems Seimo komitetams.
„Manau, kad tikrai Seimas privalo įsitraukti į situaciją, bet tai turbūt komitetų atsakomybė, nes jų darbas pagal atskiras specifikas yra siauresnis. Tai keli komitetai gali tikrai pasižiūrėti rimčiau ir tuos siūlymus nešti į posėdžių salę“, – Eltai teigė A. Norkienė.
Jos teigimu, pagrindinius siūlymus parlamentarams galėtų pateikti Žmogaus teisių komitetas. Taip pat, A. Norkienės nuomone, iniciatyvas pateikti galėtų ir Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai. Nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Kiekvienas iš jų galėtų pasižiūrėti atidžiau, nes tos lyderystės iš Vyriausybės visgi stinga“, – pridūrė parlamentarė.
Visgi Žmogaus teisių komiteto pirmininkas T. V. Raskevičius pabrėžia, kad visos pavasario Seimo sesijos metu komitetas skyrė parlamentinę kontrolę migracijos situacijos užtikrinimui. Todėl, ragina jis, klausimą turėtų spręsti užsienio politikos sritį kuruojantis prezidentas, siekdamas asmenis grąžinti į kilmės šalis.
„Žmogaus teisių komitetas nuolat skiria parlamentinę kontrolę būtent migracijos situacijos užtikrinimui ir mes tą darėme visos sesijos metu. Kalbant apie pačią ataskaitą, ten nėra pasakyta nieko naujo, ko anksčiau nepasakė Seimo kontrolieriai, nevyriausybinės organizacijos ar tarptautiniai stebėtojai. Tikrai į pastabas reikia atsižvelgti, bet pagrindinis klausimas šioje situacijoje yra tai, kad Lietuvoje yra 1500 asmenų, kuriems nesuteiktas prieglobstis ir mes kol kas nieko nesame padarę, kad jie būtų grąžinti į savo kilmės valstybes, būtent kalbu apie repatriacijos sutartis. Tai klausimas yra pačiai Prezidentūrai, ką užsienio politikos sritį kuruojantis valstybės vadovas padarė, kad tos repatriacijos sutartys atsirastų?“, – svarstė T. V. Raskevičius.
Tuo tarpu kiek anksčiau kalbėjęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas nebuvo linkęs apskritai sureikšminti paskelbtos ataskaitos, mat, anot L. Kasčiūno, ataskaitą paruošė „iš mėnulio iškritę“ asmenys, kurie neįvertino, jog neteisėti migrantai – tai hibridinės atakos padarinys.
„Toks jausmas, kad mes pasikvietėme į svečius nelegalius migrantus ir juos kažkur įkišome ir sukūrėme kažką blogą. Mes juk jų nekvietėme – tai buvo hibridinės atakos padarinys“, – kiek anksčiau kalbėjo L. Kasčiūnas.
Kita vertus, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mano, kad kritika dėl migracijos krizės suvaldymo yra nepagrįsta. Ministrė leido suprasti, jei migrantų krizė pasikartotų, jos vadovaujama ministerija kliautųsi tomis pačiomis priemonėmis, kurias sukritikavo tiek žmogaus teisių organizacijos, tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT).
„Visos šios priemonės pasiteisino ir šiandien galime pasakyti, kad nelegalios migracijos kelias yra uždarytas“, – portalui 15min. antradienį sakė A. Bilotaitė.
Imtis iniciatyvos ragina ir kiti opozicijos atstovai: nereikia pulti į paniką – reikia priimti sprendimus
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) seniūnas Gintautas Paluckas mano, kad panikuoti dėl pateiktos „Amnesty International“ ataskaitos nevertėtų, tačiau, pabrėžia jis, būtina priimti atitinkamus sprendimus. Jo teigimu, Lietuva privalo išsaugoti savo reputaciją ir su neteisėtais migrantais elgtis žmogiškai.
„Aišku, dramatizuoti ar pulti į paniką nereikia, reikia priimti sprendimus. Ir dalį tų sprendimų priėmėme besibaigiančioje sesijoje, kai padėtį šiek tiek gerinome leisdami tiems žmonėms, kuriuos paleidžia iš pabėgėlių centrų, dirbti ir užsidirbti, nepriklausyti nuo išmokų. Tai paskutiniais sprendimais šiek tiek gerinama situacija, audringai protestuojame, prieštaraujame ponui Kasčiūnui, kuris išvadas išvadino iš mėnulio. Taip kad reikia saugoti šalies reputaciją ir su žmonėmis elgtis žmogiškai, čia yra bendras principas“, – teigė G. Paluckas.
Migrantai. Piešinys. Slaptai.lt nuotr.
Jo teigimu, į Seimą privalo sugrįžti diskusijos dėl asmenų sulaikymo termino trumpinimo, po kurio, anot jo, neteisėtiems migrantams turėtų būti arba suteikta galimybė dirbti, arba asmenys turėtų būti grąžinami į kilmės šalis.
„Kodėl reikia tuos žmones uždaryti 12 mėnesių? Tai yra ir biudžetui našta, ir nėra jokio absoliučiai realaus grėsmių pagrindo, kad tie žmonės turėtų būti uždaromi 12 mėnesių. Per 6 mėnesius yra įvertinamos visos aplinkybės, išnagrinėjami prašymai ir viskas. Atitinkamai arba deportacija, arba gauna leidimą ir galimybę dirbti. Aišku, būna kitokia praktika, kad toliau bėga į Europą pažeisdami tas taisykles, bet čia jau yra kitokios atsakomybės klausimai, administracinės ar panašiai“, – teigė G. Paluckas.
Analogiškos pozicijos laikosi ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Linas Kukuraitis.
„Frakcijos vertinimu, teisinė bazė negali prieštarauti tarptautinėms teisinėms normoms ir sulaikyti žmones tokiems ilgiems terminams, tai turėtų būti keičiama. Kaip ir sudarymas kliūčių žmonėms, kurie patenka nelegaliai į šalį, prašytis prieglobsčio ar procedūrų vilkinimas“, – teigė L. Kukuraitis kartu pridurdamas, kad jo vadovaujama frakcija neprieštarauja dėl apgręžimo politikos, tačiau, pažymėjo jis, būtina užtikrinti su jau sieną kirtusiais asmenimis orų elgesį.
„Mūsų frakcija visada pasisakė, kad turi būti atstūmimo politika, kad nebūtų įleidžiami tokiais srautais, kokie laukia prie sienos. (…) Bet taip pat pasisakėme ir už orų elgesį su tais, kurie jau pateko į mūsų šalį“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ atskaitoje paskelbė, kad ukrainiečių pabėgėliai Lietuvoje sutinkami šiltai, o tuo metu pabėgėlių iš Artimųjų Rytų, kurie į šalį atvyko kirsdami sieną iš Baltarusijos, teisės ignoruojamos. Organizacija nustatė, remdamasi apklausomis dviejuose neteisėtų migrantų centruose Lietuvoje, kad pabėgėliai iš Irako ir Sirijos patiria „nehumanišką ir žeminantį elgesį bei neteisėtą grąžinimą į kilmės šalis“. „Amnesty International“ taip pat kritikuoja Europos Sąjungą ignoruojant padėtį Lietuvoje, vienoje iš valstybių narių. Organizacija rekomenduoja Lietuvai sustabdyti pabėgėlių ir migrantų apgręžimą į Baltarusiją. Pasienyje su Baltarusija kasdien sulaikomi migrantai. VSAT nuotr.
Į ataskaitą antradienį sureagavo ir Prezidentūra. Vyriausiasis prezidento patarėjas Kęstutis Budrys teigė, kad į „Amnesty International“ paruoštą kritišką atskaitą reikia atsižvelgti, tačiau, jo teigimu, labai svarbu matyti ir platesnį kontekstą, neužsiimant tik „saviplaka“.
„Lietuva atsakė į krizę, Lietuva su ta situacija susitvarkė taip pat nacionalinėmis ir kolektyvinėmis pastangomis. (…) Tie visi aspektai, kurie buvo iškelti, kai buvo pats pikas krizės ar po to, kai buvo sąlygos užtikrinamos į Lietuvą neteisėtai patekusių asmenų, jie, žinoma, yra neignoruotini ir verti dėmesio, bet čia reikėtų ir atskirti laike: žiūrėdami atgal, kokias galime pamokas pasidaryti ir žiūrėdami į priekį, ką mes galime pasidaryti ir atsižvelgti, ir to nereikėtų ignoruoti“, – „Žinių radijui“ teigė K. Budrys.
Iš Venesuelos į Vilnių perkelta 10 Lietuvos piliečių, lietuvių kilmės asmenų bei jų šeimos narių. URM nuotr.
Iš Venesuelos į Vilnių ketvirtadienį perkelta 10 Lietuvos piliečių, lietuvių kilmės asmenų bei jų šeimos narių. Perkėlimą organizavo Lietuvos ambasada Ispanijoje, įgyvendindama Lietuvos Respublikos asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymą.
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, šiuo metu į Lietuvą iš Venesuelos iš viso perkelti 57 asmenys.
Atvykusius lietuvius ir jų šeimų narius Vilniuje pasitiko Pabėgėlių centro atstovai, kurie pasirūpino atvykusiųjų laikinu apgyvendinimu ir karantinavimu. Vėliau perkeltiems asmenims bus skiriamos išmokos įsikūrimui bei būtiniausioms reikmėms, teikiama pagalba vaikų ugdymui bei lietuvių kalbos mokymuisi, padedama darbo paieškose ir teikiama kita pagalba integruojantis Lietuvos visuomenėje.
Šiuo metu ambasada Madride bendrauja su dar apie 100 asmenų, gavusių perkeliamojo asmens statusą, nurodoma URM pranešime.
Venesueloje siaučianti politinė ir ekonominė krizė skatina žmones bėgti iš šalies.
Šiais metais suplanuotas dar vienas asmenų perkėlimo skrydis. Lietuvių bendruomenė Venesueloje vienija apie 400 lietuvių kilmės asmenų. Manoma, kad Venesueloje gyvena apie 1 000 Lietuvos piliečių ir lietuvių kilmės asmenų.
Nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Į Ruklą nuo antradienio pradedami perkelti pabėgėliai, kuriems bus skirti moduliniai nameliai. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad įrengti pabėgėlių priėmimo centrą metams kainavo 1,5 mln. eurų. Į centrą kasdien atvyks 40–50 migrantų, per savaitę planuojama apgyvendinti 400 žmonių.
„Po pietų laukiame pirmųjų migrantų, kurie atvyksta iš palapinių, būtent iš užkardų. Atvykę žmonės pirmiausia yra supažindinami su taisyklėmis, sąlygomis, testuojami. Laukiama testų rezultatų ir tada bus pradėti apgyvendinti. Nameliai gal atrodo kuklūs, bet visgi tai yra šiltos patalpos, stogas virš galvos, (suteikiamos – ELTA) būtiniausios priemonės, šilti drabužiai. Taip pat šitame apgyvendinimo centre bus pasirūpinta vaikų užimtumu ir švietimu“, – žurnalistams sakė M. Navickienė.
Nuo spalio 1 dienos vaikai pradės mokytis lietuvių kalbos, patalpos tam pritaikytos, nes pastate yra klasės.
Pasak ministrės, tikimasi, jog „per kelias savaites tikrai nebeliks žmonių, gyvenančių palapinėse, kad visi turės stogą virš galvos“.
Apsauga Rukloje šiuo metu rūpinasi Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Nelegaliai kirtę Lietuvos sieną. ELTA nuotr.
„Yra paskelbtas pirkimas apsaugos paslaugai gauti, kai pirkimas bus pasibaigęs ir paaiškės, kokia saugos bendrovė saugos visą šitą teritoriją, ji privalės išpildyti tuos reikalavimus, kurie buvo nustatyti pirkimo sąlygose, kad saugumas būtų užtikrintas. Pabėgėliai iš teritorijos niekur negalės išeiti, visos veiklos vyks čia, medicinos punktas yra, kuris nuolat veiks, užimtumas, kuriuo bus aprūpinti vaikai, ir panašiai“, – teigė M. Navickienė.
„Mes nuomojame visą paslaugą, ne tik namelius, bet ir skalbimo paslaugą ir priežiūrą, šiukšlių išvežimą ir kitus dalykus“, – sakė ministrė.
Izraelis pradeda dešimčių tūkstančių migrantų išsiuntimo programą. EPA-ELTA nuotr.
Izraelis nori ateinančiais mėnesiais priversti išvykti iš šalies dešimtis tūkstančių imigrantų iš Afrikos. Ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu trečiadienį per kabineto posėdį Jeruzalėje paskelbė planą, kuriuo remiantis, iki kovo pabaigos šalį turi palikti 38 000 nelegaliai į Izraelį atvykusių afrikiečių. Kas nesutiks, bus sulaikytas.
Ši priemonė pirmiausiai bus taikoma Eritrėjos ir Sudano gyventojams, kurių gimtosios šalys kaltinamos rimtais žmogaus teisių pažeidimais.
„Kiekviena šalis turi saugoti savo sienas“, – B. Netanyhu gynė planą. Apsaugoti savo sienas nuo nelegalaus brovimosi esą yra suverenios valstybės teisė ir pareiga.
Planas numato, kad kiekvienas asmuo, kuris privalės išvykti, gaus lėktuvo bilietą ir 2 900 eurų. Nuo balandžio ši suma nuolat mažės, o tie, kas nesutiks išvykti, bus sulaikomi. Holotas, pusiau atviras pabėgėlių centras Pietų Izraelio dykumoje bus uždarytas. Beveik 1 500 čia esančių žmonių dabar dienomis gali išvykti iš centro dirbti.
Izraelis tyliai pripažįsta, kad pabėgėliai iš Sudano ir Eritrėjos negali grįžti į savo gimtąsias šalis. Todėl Izraelio vyriausybė su kitomis Afrikos valstybėmis, pirmiausiai – Ruanda ir Uganda, susitarė, kad šios priims migrantus.
Jungtinės Tautos (JT) kaltina vyriausybę Eritrėjoje „sistemingais“ nusikaltimais žmogiškumui. Tarptautinis Baudžiamasis Teismas Hagoje dėl karo nusikaltimų, nusikaltimų žmogiškumui bei genocido yra išdavęs Sudano prezidento Omaro al Bashiro arešto orderį.
Kai praėjusių metų lapkritį pirmą kartą sužinota apie atitinkamus Izraelio planus, JT Pabėgėlių agentūra (UNHCR) pareiškė dėl jų abejones. Izraelis turi teisinių įsipareigojimų dėl pabėgėlių apsaugos, teigta tada.
Oficialiais duomenimis, 2017 metais iš Izraelio išvyko 4 012 nelegalių imigrantų, 3 332 jų – iš Užsachario Afrikos.
