Nesutaria, kaip reaguoti į kritišką „Amnesty International“ ataskaitą


Naujininkų Pabėgėlių priėmimo centras. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Parlamentarai nesutaria, kaip vertėtų reaguoti į žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ paskelbtą ataskaitą. Organizacijai nurodžius, kad Lietuvos institucijos „nežmoniškomis sąlygomis“ savavališkai sulaikė ir tūkstančius žmonių įkurdino „militarizuotuose centruose“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) seniūnė Aušrinė Norkienė ragina į situaciją „rimčiau pasižiūrėti“ Seimo komitetams, kurie, anot jos, parlamentarams galėtų pateikti savo siūlymus. 
 
Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius mano, kad klausimą turėtų spręsti prezidentas. Jo teigimu, šalies vadovas, kuruojantis užsienio politikos sritį, turėtų aktyviau kalbėti dėl asmenų grąžinimo į kilmės šalis. 
 
A. Norkienė: lyderystės stingant iš Vyriausybės, siūlymus pateikti galėtų komitetai 
 
LVŽS seniūnė neabejoja, kad, atsižvelgiant į pateiktą „Amnesty International“ ataskaitą, būtina parlamentarams persvarstyti neteisėtų migrantų situaciją Lietuvoje. Vis tik, akcentuoja ji, siūlymus, kaip tai reikėtų daryti, vertėtų pateikti šią sritį kuruojantiems Seimo komitetams.    
 
„Manau, kad tikrai Seimas privalo įsitraukti į situaciją, bet tai turbūt komitetų atsakomybė, nes jų darbas pagal atskiras specifikas yra siauresnis. Tai keli komitetai gali tikrai pasižiūrėti rimčiau ir tuos siūlymus nešti į posėdžių salę“, – Eltai teigė A. Norkienė. 
 
Jos teigimu, pagrindinius siūlymus parlamentarams galėtų pateikti Žmogaus teisių komitetas. Taip pat, A. Norkienės nuomone, iniciatyvas pateikti galėtų ir Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai.
Nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Kiekvienas iš jų galėtų pasižiūrėti atidžiau, nes tos lyderystės iš Vyriausybės visgi stinga“, – pridūrė parlamentarė. 
 
Visgi Žmogaus teisių komiteto pirmininkas T. V. Raskevičius pabrėžia, kad visos pavasario Seimo sesijos metu komitetas skyrė parlamentinę kontrolę migracijos situacijos užtikrinimui. Todėl, ragina jis, klausimą turėtų spręsti užsienio politikos sritį kuruojantis prezidentas, siekdamas asmenis grąžinti į kilmės šalis.
 
„Žmogaus teisių komitetas nuolat skiria parlamentinę kontrolę būtent migracijos situacijos užtikrinimui ir mes tą darėme visos sesijos metu. Kalbant apie pačią ataskaitą, ten nėra pasakyta nieko naujo, ko anksčiau nepasakė Seimo kontrolieriai, nevyriausybinės organizacijos ar tarptautiniai stebėtojai. Tikrai į pastabas reikia atsižvelgti, bet pagrindinis klausimas šioje situacijoje yra tai, kad Lietuvoje yra 1500 asmenų, kuriems nesuteiktas prieglobstis ir mes kol kas nieko nesame padarę, kad jie būtų grąžinti į savo kilmės valstybes, būtent kalbu apie repatriacijos sutartis. Tai klausimas yra pačiai Prezidentūrai, ką užsienio politikos sritį kuruojantis valstybės vadovas padarė, kad tos repatriacijos sutartys atsirastų?“, – svarstė T. V. Raskevičius. 
 
Tuo tarpu kiek anksčiau kalbėjęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas nebuvo linkęs apskritai sureikšminti paskelbtos ataskaitos, mat, anot L. Kasčiūno, ataskaitą paruošė „iš mėnulio iškritę“ asmenys, kurie neįvertino, jog neteisėti migrantai – tai hibridinės atakos padarinys. 
 
„Toks jausmas, kad mes pasikvietėme į svečius nelegalius migrantus ir juos kažkur įkišome ir sukūrėme kažką blogą. Mes juk jų nekvietėme – tai buvo hibridinės atakos padarinys“, – kiek anksčiau kalbėjo L. Kasčiūnas.
 
Kita vertus, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mano, kad kritika dėl migracijos krizės suvaldymo yra nepagrįsta. Ministrė leido suprasti, jei migrantų krizė pasikartotų, jos vadovaujama ministerija kliautųsi tomis pačiomis priemonėmis, kurias sukritikavo tiek žmogaus teisių organizacijos, tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT).
 
„Visos šios priemonės pasiteisino ir šiandien galime pasakyti, kad nelegalios migracijos kelias yra uždarytas“, –  portalui 15min. antradienį sakė A. Bilotaitė. 
 
Imtis iniciatyvos ragina ir kiti opozicijos atstovai: nereikia pulti į paniką – reikia priimti sprendimus
 
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) seniūnas Gintautas Paluckas mano, kad panikuoti dėl pateiktos „Amnesty International“ ataskaitos nevertėtų, tačiau, pabrėžia jis, būtina priimti atitinkamus sprendimus. Jo teigimu, Lietuva privalo išsaugoti savo reputaciją ir su neteisėtais migrantais elgtis žmogiškai.  
 
„Aišku, dramatizuoti ar pulti į paniką nereikia, reikia priimti sprendimus. Ir dalį tų sprendimų priėmėme besibaigiančioje sesijoje, kai padėtį šiek tiek gerinome leisdami tiems žmonėms, kuriuos paleidžia iš pabėgėlių centrų, dirbti ir užsidirbti, nepriklausyti nuo išmokų. Tai paskutiniais sprendimais šiek tiek gerinama situacija, audringai protestuojame, prieštaraujame ponui Kasčiūnui, kuris išvadas išvadino iš mėnulio. Taip kad reikia saugoti šalies reputaciją ir su žmonėmis elgtis žmogiškai, čia yra bendras principas“, – teigė G. Paluckas. 
 
Migrantai. Piešinys. Slaptai.lt nuotr.

Jo teigimu, į Seimą privalo sugrįžti diskusijos dėl asmenų sulaikymo termino trumpinimo, po kurio, anot jo, neteisėtiems migrantams turėtų būti arba suteikta galimybė dirbti, arba asmenys turėtų būti grąžinami į kilmės šalis.  
 
„Kodėl reikia tuos žmones uždaryti 12 mėnesių? Tai yra ir biudžetui našta, ir nėra jokio absoliučiai realaus grėsmių pagrindo, kad tie žmonės turėtų būti uždaromi 12 mėnesių. Per 6 mėnesius yra įvertinamos visos aplinkybės, išnagrinėjami prašymai ir viskas. Atitinkamai arba deportacija, arba gauna leidimą ir galimybę dirbti. Aišku, būna kitokia praktika, kad toliau bėga į Europą pažeisdami tas taisykles, bet čia jau yra kitokios atsakomybės klausimai, administracinės ar panašiai“, – teigė G. Paluckas. 
 
Analogiškos pozicijos laikosi ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Linas Kukuraitis. 
 
„Frakcijos vertinimu, teisinė bazė negali prieštarauti tarptautinėms teisinėms normoms ir sulaikyti žmones tokiems ilgiems terminams, tai turėtų būti keičiama. Kaip ir sudarymas kliūčių žmonėms, kurie patenka nelegaliai į šalį, prašytis prieglobsčio ar procedūrų vilkinimas“, – teigė L. Kukuraitis kartu pridurdamas, kad jo vadovaujama frakcija neprieštarauja dėl apgręžimo politikos, tačiau, pažymėjo jis, būtina užtikrinti su jau sieną kirtusiais asmenimis orų elgesį. 
 
„Mūsų frakcija visada pasisakė, kad turi būti atstūmimo politika, kad nebūtų įleidžiami tokiais srautais, kokie laukia prie sienos. (…) Bet taip pat pasisakėme ir už orų elgesį su tais, kurie jau pateko į mūsų šalį“, – pridūrė jis.  
 
ELTA primena, kad žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ atskaitoje paskelbė, kad ukrainiečių pabėgėliai Lietuvoje sutinkami šiltai, o tuo metu pabėgėlių iš Artimųjų Rytų, kurie į šalį atvyko kirsdami sieną iš Baltarusijos, teisės ignoruojamos. Organizacija nustatė, remdamasi apklausomis dviejuose neteisėtų migrantų centruose Lietuvoje, kad pabėgėliai iš Irako ir Sirijos patiria „nehumanišką ir žeminantį elgesį bei neteisėtą grąžinimą į kilmės šalis“. „Amnesty International“ taip pat kritikuoja Europos Sąjungą ignoruojant padėtį Lietuvoje, vienoje iš valstybių narių. Organizacija rekomenduoja Lietuvai sustabdyti pabėgėlių ir migrantų apgręžimą į Baltarusiją.
Pasienyje su Baltarusija kasdien sulaikomi migrantai. VSAT nuotr.
 
Į ataskaitą antradienį sureagavo ir Prezidentūra. Vyriausiasis prezidento patarėjas Kęstutis Budrys teigė, kad į „Amnesty International“ paruoštą kritišką atskaitą reikia atsižvelgti, tačiau, jo teigimu, labai svarbu matyti ir platesnį kontekstą, neužsiimant tik „saviplaka“.
 
„Lietuva atsakė į krizę, Lietuva su ta situacija susitvarkė taip pat nacionalinėmis ir kolektyvinėmis pastangomis. (…) Tie visi aspektai, kurie buvo iškelti, kai buvo pats pikas krizės ar po to, kai buvo sąlygos užtikrinamos į Lietuvą neteisėtai patekusių asmenų, jie, žinoma, yra neignoruotini ir verti dėmesio, bet čia reikėtų ir atskirti laike: žiūrėdami atgal, kokias galime pamokas pasidaryti ir žiūrėdami į priekį, ką mes galime pasidaryti ir atsižvelgti, ir to nereikėtų ignoruoti“, – „Žinių radijui“ teigė K. Budrys.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.07.07; 06:50
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.