Prie Kapitolijaus. EPA – ELTA nuotr.

Kapitolijaus šturmas Vašingtone sausio 6-ąją – per daug rimtas įvykis, kad jį būtų galima pamiršti deramai neišanalizavus. Slaptai.lt nusprendė remtis dviem autoriais – buvusiu KGB darbuotoju Jurijumi Švecu ir buvusiu Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėju ekonomikos klausimais Andrejumi Ilarionovu.

Beje, šie analitikai laikosi kardinaliai priešingos nuomonės. Dėl savo pozicijos A.Ilarionovas net buvo atleistas iš JAV Katono instituto, kur dirbo vyriausiuoju analitiku.

Pirmiausia persispausdiname iš echomoskvy.ru portalo A.Ilarionovo komentarą. Po to publikuosime J.Šveco interviu iš gordonua.com.

Slaptai.lt skaitytojai tegul patys sprendžia, kurioj pusėj – tiesa.

XXX

ANDREI ILLARIONOV. „Reichstago padegimas“ – 2021

Andrejus Ilarionovas. Gordonua.com

Tai, kas pastaruosius mėnesius vyksta Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), kasdien vis labiau primena tai, kas vyko Vokietijoje lygiai prieš 88 metus, 1932–1933 m. O vadinamasis „Kapitolijaus šturmas“, vykęs 2021 m. sausio 6 d., vis labiau įgyja 1933 m. vasario 27 d. Vokietijos Reichstago padegimui būdingų bruožų.

Prieš aiškinantis „Kapitolijaus šturmo“ esmę ir galimus padarinius, reikia atsakyti į kelis pastaruoju metu dažnai užduodamus klausimus.

  1. Klausimas. Kas laimėjo JAV prezidento rinkimus 2020 m. lapkričio 3 d.?

Atsakymas. Nežinoma.

Jeigu lapkričio 3 d. balsavimo rezultatai būtų skaičiuojami pagal principą „vienas žmogus – vienas balsas“, tai laimėtojas greičiausiai būtų Joe Bidenas. Kadangi JAV rinkimų rezultatai skaičiuojami pagal atskirose valstijose išrinktų Rinkikų kolegijos delegatų balsų skaičių, o kai kuriose valstijose rinkimų rezultatai sukėlė ginčų, tai kiekvieno kandidato rinkikų skaičius šiuo metu nežinomas.

  1. Klausimas. Kiek amerikiečių nepripažįsta, kad įvykę rinkimai buvo sąžiningi?

Atsakymas. Maždaug 40 proc. bendro rinkėjų skaičiaus, tarp jų – 72 proc. respublikonų. Toks skaičius piliečių, manančių, kad įvykęs balsavimas buvo nesąžiningas, kai kandidatų rezultatai buvo artimi oficialiems ir visuomenėje įkaito politinės aitros, žinoma yra pakankamas, kad būtų imtasi įstatymo numatytų ir nenumatytų priemonių likviduoti bet kokį pagrindą abejoti rinkimų sistema.

Išsaugoti JAV piliečių pasitikėjimą šalies rinkimų, teisine, politine sistemomis yra nepalyginti svarbesnis klausimas, nei nustatyti, kas konkrečiai laimėjo 2020 metų prezidento rinkimus.

  1. Klausimas. Ar teisinė JAV sistema atliko nepriklausomo arbitro vaidmenį vertindama prezidento rinkimų kokybę?

Atsakymas. Ne.

Principinę konstitucinę klaidą padarė JAV Aukščiausiasis Teismas, atsisakęs iš esmės nagrinėti klausimą dėl kai kurių valstijų balsavimo taisyklių (balsavimo paštu) pakeitimo, nes pagal jų balsavimo rezultatus J. Bidenas nugalėjo Donaldą Trumpą. Jeigu Aukščiausiasis Teismas išnagrinėtų šį klausimą iš esmės ir tuo pasiremdamas priimtų sprendimą įteisinti pasikeitusias taisykles ir, vadinasi, įteisintų J. Bideno pergalę ginčytinose valstijose, tai rinkimų kokybės patikros teisiniai ištekliai būtų pasibaigę. Kadangi šių išteklių neprireikė, tai JAV piliečių ir nepriklausomų stebėtojų abejonės ne tik nebuvo išsklaidytos, bet ir gerokai sustiprintos. Jas dar labiau padidino daugelio demokratų pareiškimai, kad ateityje nebus balsuojama paštu.

  1. Klausimas. Ar politinė JAV sistema atliko nepriklausomo arbitro vaidmenį vertindama prezidento rinkimų kokybę?

Atsakymas. Ne.

Principinę politinę klaidą padarė JAV Kongresas, atsisakęs lygiateisiškumo pagrindais su vienodu Respublikonų ir Demokratų partijų atstovų dalyvavimu kurti komisiją, kuri patikrintų ginčytinų valstijų balsavimo kokybę. Jeigu Kongresas būtų įsteigęs tokią komisiją, kuri iš esmės išnagrinėtų šį klausimą ir tuo pasiremdama priimtų sprendimą dėl ginčytinų valstijų rezultatų pagrįstumo, tai Kongreso rinkimų kokybės patikros politiniai ištekliai būtų išsemti. Susidarė įspūdis, kad Demokratų partijai gerokai svarbiau bet kokia kaina pasiekti pergalę.

  1. Klausimas. Kokie ištekliai lieka piliečiams tuo atveju, jeigu teisinė ir politinė sistemos negali įveikti visuomenės iššūkių?

Atsakymas. Teisė pateikti peticiją, organizuoti demonstraciją, surengti protestą. Būtent šia teise pasinaudojo JAV piliečiai per 2021 m. sausio 6 d. vykusias manifestacijas, kai jose Vašingtone dalyvavo daugiau nei milijonas žmonių.

  1. Klausimas. Kokie ištekliai lieka piliečiams tuo atveju, jeigu teisinė ir politinė sistemos atsisako priimti visuomenės iššūkius?
Trims žmonėms įsiveržusiems į JAV Kapitolijų pateikti kaltinimai. EPA-ELTA nuotr.

Atsakymas. Taisė pakeisti tokį politinį režimą. Išsamus šios teisės aprašymas yra kanoniškame JAV nepriklausomybės deklaracijos tekste: „…visa praeities patirtis patvirtina, kad žmonės linkę kentėti nuodėmes tol, kol jas galima kentėti, nei naudoti savo teisę panaikinti vyriausybės formas, kurios tapo jiems įprastos. Tačiau kai daugybė piktnaudžiavimo ir prievartos, siekiančių to paties tikslo, rodo klastingą kėslą priversti žmones susitaikyti su neribotu despotiškumu, nuversti tokią vyriausybę ir sukurti naujas ateities saugumo garantijas yra žmonių teisė ir pareiga“.

Sausio 6 d. įvykiuose JAV piliečiai ne tik nepasinaudojo šia teise, bet net ir nebandė ja pasinaudoti. Paplitę tvirtinimai, neva sausio 6 d. JAV rengiamas valstybinis perversmas, neatitinka realybės.

  1. Klausimas. Ar prezidentas D. Trumpas kvietė – arba savo kalboje prie Baltųjų rūmų, arba kitu metu – „šturmuoti Kapitolijų“, „užimti Kongresą“ arba imtis kitų prievartos veiksmų?

Atsakymas. Ne.

Panašūs tvirtinimai, kuriuos skleidžia D. Trumpo oponentai, neatitinka realybės.

  1. Klausimas. Ar turi piliečiai teisę organizuoti demonstracijas šalia nacionalinio parlamento pastato (pavyzdžiui, Kapitolijaus, kuriame yra JAV Kongresas)?

Atsakymas. Be abejonės, taip.

  1. Klausimas. Ar turi piliečiai teisę įeiti į nacionalinio parlamento pastatą (pavyzdžiui, į Kapitolijų, kuriame yra JAV Kongresas)?

Atsakymas. Be abejonės, taip.

Iki 2021 m. sausio 6 d. tokio klausimo iš principo nekilo. Kaip ir Amerikos, taip ir užsienio piliečiai reguliariai lankėsi Kapitolijuje ir kitose JAV Kongreso patalpose beveik be apribojimų (pastatuose, kuriuose yra kongresmenų ir senatorių biurai, – net nepateikdami asmens tapatybės dokumento).

  1. Klausimas. Ar manifestantai, sausio 6 d. įėję į Kapitolijaus pastatą, pažeidė vidines Kapitolijaus taisykles dėl lankymosi patalpose, kuriose yra JAV Kongresas?

Atsakymas. Be abejonės, taip.

  1. Klausimas. Ar manifestantai, sausio 6 d. įėję į Kapitolijaus pastatą, pažeidė JAV konstituciją?

Atsakymas. Be abejonės, ne.

  1. Klausimas. Ar kitose šalyse esama analogiškų parlamento rūmų užėmimo (įsibrovimo į parlamento pastatą) atvejų asmenimis, protestavusiais prieš oficialius ginčytinų rinkimų rezultatus?

Atsakymas. Taip.

Pastaruosius du dešimtmečius asmenys, prieštaravę dėl oficialių prezidento arba parlamento rinkimų rezultatų, buvo užėmę kelis parlamentų pastatus (buvo įsibrovę į tokius pastatus):

Jugoslavija, 2020 m. spalio 5 d. – Buldozerių revoliucija;

Sakartvelas (Gruzija), 2003 m. lapkričio 22 d. – Rožių revoliucija;

Kirgizija, 2005 m. kovo 24 d. – Tulpių revoliucija;

Moldova, 2009 m. balandžio 7 d. – Vynuogių revoliucija;

Kirgizija, 2010 m. balandžio 6 d. – Melionų revoliucija;

Moldova, 2016 m. sausio 20 d. – Chrizantemų revoliucija.

Daugeliu šių atvejų po tokių įsiveržimų šių šalių valdžia (rinkimų komisijos, aukščiausieji (konstituciniai) teismai, parlamentai, prezidentai) arba „tikslinosi“, kokie pirminiai rinkimų rezultatai, arba paskirdavo naujus rinkimus, arba skirdavo naują antro rinkimų turo balsavimą, kaip tai įvyko, pavyzdžiui, 2004 m. gruodžio 26 d. Ukrainoje, Oranžinės revoliucijos metu. Šių atvejų atžvilgiu šiuo metu egzistuoja konsensusas, kad paskelbti pirminiai rinkimų rezultatai šiais atvejais buvo sufalsifikuoti. Nė vienas iš šių parlamentų užėmimo atvejų nebuvo pripažintas ir nepripažįstamas kriminaliniu aktu arba valstybinio perversmo požymiu (aktu).

  1. Klausimas. Ar yra atvejų, kad kitų šalių veikianti valdžia atsisakytų atlikti ginčytinų balsavimo rezultatų falsifikacijos (iškraipymo) tyrimus nepaisydama masinių piliečių protestų?

Atsakymas. Taip.

Štai keli tokie atvejai:

Baltarusija – 2006, 2010, 2015 m., 2020 m. rugpjūtis – 2021 m. sausis.

Iranas – 2009 m. birželis.

Azerbaidžanas – 2011 m.

Rusija – 2011–2012 m.

Venesuela – 2018–2019 m.

Kazachstanas – 2019 m. birželis.

Visose šiose šalyse valdžia priklauso autoritarinėms diktatūroms, kurių pagrindinis tikslas – išlaikyti valstybinę valdžia savo rankose nepaisant faktinių piliečių balsavimo rezultatų.

Dabar prie šio sąrašo šalių, kurių vadovybės atsisako tirti ginčytinus oficialius rinkimų rezultatus ir skelbti naujus rinkimus, 2020 m. lapkritį – 2021 m. sausį prisijungė ir JAV.

    14. klausimas. Ar sausio 6 d. Vašingtone manifestantai buvo ginkluoti, kovodami su policija (savo oponentais)?

Atsakymas. Ne.

Vašingtono policijos tarnautojų pranešimai nedviprasmiai – neužregistruota nė vieno atvejo, kad manifestantai naudotų šaunamuosius arba šaltuosius ginklus susiremdami su savo oponentais (policija).

    15. klausimas. Ar policija naudojo ginklus susiremdama su manifestantais?

Atsakymas. Taip.

Dėl šaudymo prisitaikius Kapitolijaus apsaugos darbuotojas mirtinai sužeidė Ashli Babbitt, 35 metų JAV karinių oro pajėgų veteranę. Iš viso žuvo 4 manifestantai ir vienas policininkas (nuo smūgio gesintuvu).

     16. klausimas. Ar galima lyginti sausio 6 d. Vašingtono manifestacijos prievartos mastą su 2020 m. vasarą–rudenį „Black Lives Matter“ (BLM) ir „Antifos“ narių organizuotų žudynių prievartos mastu?

Atsakymas. Be abejonės, ne.

Žmogžudysčių, puolimų sunkinančiomis aplinkybėmis ir puolimų naudojant šaunamuosius ginklus pradedant 2020 m. gegužės pabaiga (BLM ir „Antifos“ žudynių pradžia) skaičius gerokai išaugo palyginti su atitinkamais praeitų metų laikotarpiais.

Žmogžudysčių skaičius, palyginti su 2019 metų vasara ir rudeniu, padidėjo: 2020 m. vasarą – 42 proc., 2020 m. rudenį – 34 proc. 21-ame JAV mieste, pateikusiam 2020 m. vasaros ir rudens žmogžudysčių duomenis, buvo įvykdyta 610 žmogžudysčių daugiau nei tokiu pat laikotarpiu 2019 m.

     17. klausimas. Ar pasitvirtino stebėtojų, po 2016 m. prezidento rinkimų prognozavusių, kad išrinktas prezidentas D. Trumpas sunaikins svarbiausias JAV politines ir teisines institucijas, prognozės?

Atsakymas. Ne, jos subliūško.

Prezidento kadencijos metu D. Trumpas veikė arba neviršydamas savo konstitucinių įgaliojimų, arba – tais atvejais, kai jis, teisinės sistemos arba JAV Kongreso nuomone, peržengdavo jų ribas, teismai ir JAV Kongresas priimdavo sprendimus, blokuojančius tokius D. Trumpo sprendimus.

    18. klausimas. Ar pastaruoju metu buvo naikinamos svarbiausios JAV politinės ir teisinės institucijos?

Atsakymas. Be abejonės, taip.

Per pastaruosius mėnesius nustojo galioti pirmoji JAV Konstitucijos pataisa žodžio laisvės srityje. Pastaruosius mėnesius sporadiškai, o nuo sausio 6 d. – nuolat socialinių tinklų tviterio, feisbuko, instagramo vadovybė cenzūruoja paskyras, pridėdama prie užblokuotų dešimčių tūkstančių įvairių asmenų paskyrų ir prezidento D. Trumpo paskyras.

Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.

2020 m. lapkritį – 2021 m. sausį įdiegus balsavimą paštu padaryta nepataisoma žala JAV rinkimų sistemos vientisumui ir sąžiningumui, dėl kurios anksčiau nekildavo jokių rimtų abejonių.

2021 m. sausį nustojo galioti pirmoji JAV konstitucijos pataisa dėl susirinkimų laisvės – Vašingtono merės Murielės Bowser (Demokratų partijos atstovės) sprendimu mieste 15 parų įvesta komendanto valanda, Kapitolijaus rajonas aptvertas betono blokais, vos ne kiekvienoje miesto sankryžoje patruliuoja policininkai.

Pastaruosius mėnesius įsibėgėjo beprecedentė kampanija dėl antros JAV Konstitucijos pataisos – teisės nešioti ginklą – panaikinimo.

     19. klausimas. Kas šiandien griauna svarbiausias politines ir teisines JAV institucijas?

Atsakymas. JAV demokratų vadovybė, siekianti įvesti šalyje savo monopolijos viešpatavimą.

     20. klausimas. Kam JAV Demokratų partijai būtina įvesti šalyje savo monopolijos viešpatavimą?

Atsakymas. Kad būtų įgyvendintos ne vieną kartą J. Bideno, Kamalos Harris, BLM paskelbtos radikaliojo socializmo, juodojo rasizmo, žaliojo totalitarizmo programos.

O dabar keli žodžiai apie sausio 6 d. specialiąją operaciją „Spąstai“

Spąstų parengimas

Sausio 4 d. Vašingtono merė Murielė Bowser pareiškė, kad miestui patruliuoti dėl tikėtinų manifestacijų sausio 4–6 d. ji pasitelkia Nacionalinę gvardiją. Kartu buvo paskelbta, kad iš 340 pasitelktų darbuotojų gatvėse patruliuos tik 115 žmonių, beje nė vieno iš jų – manifestacijų vykdymo vietose Nacionalinės alėjos teritorijoje ir Kapitolijaus rajone. Palyginkite: beveik pirmomis BML žudynių dienomis 2020 m. birželio pradžioje į Vašingtoną buvo nusiųsta 1 900 JAV Nacionalinės gvardijos karių, kurių skaičius vėliau dar padidintas. Šie pareiškimai iš karto pakvipo provokacija – kilo įtarimas, kad Vašingtono merija sąmoningai kuria išskirtinio teisėsaugos pajėgų silpnumo įspūdį ir jų visiško nebuvimo ten, kur tikėtasi daugybės žmonių susibūrimo.

Gandai

Įtarimai sustiprėjo sausio 5 dieną, kai Demokratų partijos šalininkai pradėjo skleisti gandus, kad kraujo praliejimas neišvengiamas ir kad jis būtinai įvyks kitą dieną. Šių eilučių autoriui apie tai pranešė iš karto keli žmonės, kurie reguliariai kontaktuoja su demokratais. Tai atrodė ganėtinai keistai anksčiau vykusių panašių įvykių fone. Tuomet susidūrimai – jeigu jų ir būdavo, jie įvykdavo netikėtai, kai iš anksto, juolab prieš parą, niekas nežinojo ir juo labiau neįspėjo nei apie galimą, nei apie neišvengiamą kraujo praliejimą.

FTB prašo amerikiečių padėti rinkti informaciją apie riaušių Vašingtone kurstytojus. EPA-ELTA nuotr.

Sausio 6 dieną Vašingtono protestuose dalyvavo daugiau nei milijonas žmonių. Manifestantai užėmė didžiąją miesto centro dalį. Beveik visur eitynės ir mitingai vyko be prievartos. Jie buvo taikūs net tuomet, kai mažos BLM grupuotės demonstratyviai ir specialiai bandė provokuoti juos daug kartų skaičiumi lenkiančius protestų dalyvius, kaip, pavyzdžiui, Pensilvanijos aveniu, ko tiesioginiu liudininku tapo ir šių eilučių autorius.

Provokavimas

Trys BLMistai provokuojamai mosikavo savo vėliava (už jos nuplėšimą nuo afrikietiškos bažnyčios prieš tai buvo areštuotas „Proud Boys“ lyderis) ir šaukdami įžeidinėjo pro juos praeinančius dešimtis tūkstančių protestuojančiųjų. Šie susivaldydami jiems atsakydavo „Prisijunkite prie mūsų!“ ir griežtai kartojo savo kolegoms: „Tik be prievartos! Nelieskite jų! Jie tik ir trokšta muštynių!“

Spąstai

Vienintelė vieta, kur buvo panaudota prievarta, – tai užpakalinė (manifestacijos su milijonu dalyvių atžvilgiu), t. y. rytinė Kapitolijaus pusė, prie kurios priartėjo keliasdešimt gerai ekipiruotų ir ryžtingai nusiteikusių asmenų. Kongreso policija jiems nepasipriešino ir greitai pasitraukė į pastatą, nors Kapitolijaus durys buvo užrakintos, už daugelio jų nebuvo jokios apsaugos. Todėl šie aktyvūs kariai turėjo galimybę išlaužti kelias spynas, sudaužyti stiklus ir be kliūčių patekti į pastatą, kuriame jų judėjimui iš pradžių niekas nepasipriešino.

Kas vyko toliau, visiems gerai žinoma.

Spąstai suveikė.

2021 m. sausio 6 d. „Kapitolijaus šturmas“ primena: pagal pritaikytą metodą – vadinamąjį 2010 m. gruodžio 19 d. „Vyriausybės rūmų šturmą“, specialiųjų tarnybų provokaciją, kurią panaudojo Aliaksandras Lukašenka Baltarusijos opozicijai sutriuškinti, o pagal realų sumanymą – 1933 m. vasario 27 d. „Reichstago padegimą“, kurį panaudojo Hitleris, kad įvestų Vokietijoje nacistinę diktatūrą.

„Echo Moskvy“; ANDREI ILLARIONOV. „Reichstago padegimas“ – 2021

2021.01.18; 18:00

Gvatemalos sostinėje protestuotojai padegė dalį parlamento pastato. EPA-ELTA nuotr.

Prieš Gvatemalos vyriausybės patvirtintą valstybės biudžeto projektą protestuotojantys piliečiai šeštadienį padegė dalį Gvatemalos mieste įsikūrusio parlamento pastato.
 
Grupė prostestuotojų įsiveržė į Gvatemalos senamiestyje esantį parlamento pastatą ir jį padegė. Televizijos transliacijoje buvo matyti pro langus išsiveržusios liepsnos.
 
Anot policijos pareigūnų, atvykę ugniagesiai sėkmingai suvaldė įsiplieskusį gaisrą.
 
Nors dauguma protestuotojų elgėsi taikiai, kai kurie į policijos pareigūnus mėtė akmenis, o saugumo pajėgos į minią paleido ašarines dujas.
 
Gvatemalos sostinėje protestuotojai padegė dalį parlamento pastato. EPA-ELTA nuotr.

„Teisė mitinguoti egzistuoja, tačiau negalime leisti naikinti viešojo ar privataus turto. Visi dalyvaujantys šiuose nusikalstamuose veiksmuose atsakys pagal įstatymus visu griežtumu“, – tviterio žinutėje rašė Gvatemalos prezidentas Alejandras Giammattei.
 
Tuo metu protestuotojai prezidentą ragino vetuoti valstybės biudžetą. Šalies parlamentarai kitų metų biudžetą patvirtino skubos tvarka, nepasitarę su visuomenės grupėmis.
 
Biudžeto projektą atmetė daugybė skirtingų socialinių grupių, tarp kurių – verslininkai, socialiniai judėjimai, švietimo sektorius ir netgi Katalikų bažnyčia.
 
Kitų metų Gvatemalos biudžetas kritikuojamas dėl išaugusios skolos, sumažintų socialinių ir švietimo sektoriaus išlaidų bei skaidrumo trūkumo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.22; 15:05

Panevėžyje nuosprendį išgirdo kupiškėnas, Joninių naktį padegęs savo šeimos sodybą ir vos ugnyje nepražudęs žmonos bei trijų sūnų.

Teismas pripažino pagrįstais Panevėžio apygardos prokuratūros jam pareikštus kaltinimus dėl svetimo turto sunaikinimo ir pasikėsinimo tyčia nužudyti keturis šeimos narius.

Continue reading „Nuteistas Joninių naktį šeimos vos nesudeginęs kupiškėnas“