Pakistano pietiniame Karačio didmiestyje sudužo iš Lahoro į Karačį skridęs „Pakistan International Airlines“ lėktuvas. Preliminariais duomenimis, lėktuvu skrido 107 žmonės, praneša šalies civilinės aviacijos institucija.
 
Pakistano televizijos šiuo metu rodo reportažus, kuriose matoma, kad laineris nukrito ant gyvenamųjų pastatų, o iš nelaimės vietos kyla tirštų dūmų kamuoliai.
 
„Lėktuvas sudužo Karačyje. Bandome patvirtinti keleivių skaičių, preliminariais duomenimis, tai yra 99 keleiviai ir aštuoni įgulos nariai“, – teigė Pakistano civilinės aviacijos tarnybos atstovas Abdulas Sattaras Khokharas. Jis patvirtino, kad lėktuvas skrido iš Pakistano šiaurinio Lahoro miesto.
 
Civilinės aviacijos tarnybos teigimu, sudužo „Airbus A320“ laineris.
 
Keleivinis laineris sudužo praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Pakistane atnaujinti komerciniai skrydžiai, kurie buvo uždrausti dėl koronaviruso pandemijos.
 
Pakistano karinė ir civilinė aviacija dažnai patiria įvairias nelaimes, neretai sudūžta lėktuvai ir sraigtasparniai.
 
2016 m. „Pakistan International Airlines“ lėktuvas užsiliepsnojo ore ir sudužo skrisdamas iš šalies šiaurės į sostinę Islamabadą. Per tą katastrofą žuvo daugiau nei 40 žmonių.
 
Šiuo metu daugelis pakistaniečių visoje šalyje rengiasi švęsti ramadano mėnesio pabaigą ir musulmonų švenčių pradžią, per kurias šalies gyventojai sugrįžta į savo gimtuosius miestus ir kaimus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020; 15:30

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad galėtų tarpininkauti tarp Indijos ir Pakistano sprendžiant Kašmyro problemą.
 
„Aš viską padarysiu dėl tarpininkavimo (tarp Indijos ir Pakistano), viską padarysiu, kad padėčiau, – pabrėžė D. Trumpas per spaudos konferenciją Naujajame Delyje, skirtą jo vizito į Indiją rezultatams. – Kašmyras pernelyg ilgai daugeliui buvo rakštis. Kiekvienoje istorijoje yra dvi šalys. Jos deda dideles pastangas, kad išspręstų šį klausimą“, – sakė jis.
 
JAV prezidentas pridūrė, kad jis per susitikimą su Indijos ministru pirmininku Narendra Modi`u išsamiai aptarė su Kašmyru susijusią situaciją. Amerikos lyderis taip pat pažymėjo, jog prie tarpininkavimo pastangų sėkmės gali prisidėti tai, kad jis palaiko gerus santykius su Pakistano ministru pirmininku Imranu Khanu.
 
Senovinės Kašmyro kunigaikštystės teritorija yra Indijos ir Pakistano ginčo objektas nuo 1947 metų. Kašmyro problema tapo dviejų iš trijų Indijos ir Pakistano karų priežastimi. Regione nėra valstybinės sienos: jo teritoriją skiria kontrolės linija. Indijai priklausančioje Kašmyro dalyje aktyviai veikią grupuotės, siekiančios atplėšti ją nuo šalies. Naujasis Delis nuolat kaltina Islamabadą teroristų rėmimu, Pakistanas neigia šiuos kaltinimus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.26; 07:07

Indijos ministras pirmininkas Narendra Modis sekmadienį apgynė naująjį pilietybės įstatymą, kuriame neliko vietos musulmonams, o opozicines partijas apkaltino skleidžiant melą apie planus suregistruoti visus valstybės gyventojus.
 
Per šalyje įsiplieskusius smurtinius protestus prieš pilietybės įstatymą ir siūlomą Nacionalinį piliečių registrą žuvo mažiausiai 21 žmogus. Daugelyje Indijos miestų protestai tęsiasi ir šį sekmadienį.
 
„Šis įstatymas neturi nieko bendra su 1,3 mlrd. Indijos gyventojų. Užtikrinu, kad šis įstatymas Indijos piliečiams musulmonams nieko nepakeis“, – N. Modis kalbėjo Naujajame Delyje surengto jo partijos palaikomojo mitingo metu.
 
Pilietybės įstatymas leis hinduistams, budistamas, krikščionims, parsiams ir džainams iš musulmonų dominuojamo Pakistano, Afganistano ir Bangladešo lengviau gauti Indijos pilietybę. Tuo tarpu musulmonai įstatyme neminimi.
 
Kritikai teigia, kad toks įstatymas pažeidžia sekuliarią Indijos Konstituciją, nes asmens religija tampa pagrindu pilietybės (ne)suteikimui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.23; 00:30

Pakistanas vienašališkai nutraukė pašto susisiekimą su Indija. Tai pirmadienį pranešė televizijos kanalas NDTV, remdamasis Indijos teisingumo ministru Ravi Shankaru Prasadu.
 
„Pakistano sprendimas tiesiogiai prieštarauja Pasaulinės pašto sąjungos normoms“, – pareiškė ministras. Ravi Shankaras Prasadas taip pat pabrėžė, jog Pakistanas nutraukė laiškų siuntimą į Indiją be jokio išankstinio pranešimo.
 
Kaip pažymi regiono ekspertai, net didelės įtampos Indijos ir Pakistano santykiuose laikotarpiais laiškai ir banderolės iš vienos šalies į kitą buvo gabenami be pertrūkių. Islamabado sprendimas nutraukti pašto ryšį gali būti signalas, kad Indijos ir Pakistano konfliktas dar labiau paaštrės.
 
Dviejų šalių santykiai smarkiai pablogėjo, kai rugpjūčio 5 d. Naujasis Delis paskelbė nusprendęs panaikinti Džamu ir Kašmyro valstiją ir įkurti šiame regione dvi sąjungines teritorijas (administracinius darinius, turinčius mažiau teisių negu valstija).
 
Šiuo tikslu Indijos parlamentas panaikino šalies konstitucijos 370-ąjį straipsnį, pagal kurį valstija turėjo ypatingą statusą.
 
Pakistanas griežtai pasmerkė tokį sprendimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.22; 00:30

Britų princą Williamą ir jo žmoną Keit skraidinęs lėktuvas dėl smarkios audros naktį į penktadienį negalėjo, kaip planuota, nutūpti Islamabade.
 
Didžiosios Britanijos ambasados Pakistane duomenimis, karališkosios poros orlaivis „Air Force“ du sykius buvo priverstas nutraukti tūpimą. Patarus vietos civilinės aviacijos tarnybai, lėktuvas galiausiai grįžo į rytinį Lahorės miestą, ir pora naktį praleido ten.
 
Britų žurnalistė Rebecca Englisch, lydinti Williamą ir Keit per jų vizitą Pakistane, pasakojo, kad pilotas, „smarkiai žaibuojant ir esant stipriai turbulencijai“, mėgino orlaivį nutupdyti dviejuose skirtinguose oro uostuose.
 
Williamas esą po to pasiteiravo žurnalistų, ar viskas gerai ir papokštavo, kad tai jis pilotavo lėktuvą.
 
Karališkoji pora į Islamabadą sėkmingai atskrido penktadienį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.19; 08:00

Pakistanas iškilmingai pasitiko su penkių dienų vizitu į šalį atvykusius Didžiosios Britanijos princą Williamą ir jo žmoną hercogienę Kate.
 
Ministras pirmininkas Imranas Khanas antradienį priėmė karališkąją pora savo rezidencijoje Islamabade. Vėliau antradienį numatyti ir pokalbiai su prezidentu Arifu Alviu bei jo žmona prezidento rūmuose.
 
Williamas ir Kate jau apsilankė vienoje mokykloje, kur kartu su vaikais pozavo nuotraukoms ir kalbėjosi su mokytojais. Kate vilkėjo tradicinį pakistaniečių apdarą kurtą. Pakistano užsienio reikalų ministerijos duomenimis, vakare karališkoji pora dalyvaus jaunimo labdaros renginyje.
 
Manoma, kad Williamas ir Kate čia pasakys kalbą.
 
Pakistaną ir Didžiąją Britaniją jungia ilga bendra praeitis. 1947 metais įkurta šalis, kurioje dabar gyvena 200 mln. žmonių, kilo iš Britų Indijos kolonijos. Antroje XX amžiaus pusėje daug pakistaniečių emigravo į Didžiąją Britaniją. Čia jie dabar sudaro antrą didžiausią etninę mažumą po imigrantų iš Indijos.
 
Visa karališkosios poros kelionė vyksta laikantis griežtų saugumo priemonių.
 
Trečiadienį Williamas ir Kate vyks į Lahorę šalies rytuose. Čia numatytas apsilankymas XVII amžiaus mečetėje ir vienoje tvirtovėje. Ketvirtadienio vizito programoje – šiaurinis kalnų miestas Čitralis.
 
Iš viso karališkoji šeima Pakistane įveiks daugiau kaip 1 000 km. Čia ji nori „susitikti su kiek įmanoma daugiau pakistaniečių“, – sakoma rūmų pareiškime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.16; 03:00

Pakistano premjeras Imranas Khanas. EPA – ELTA nuotr.
Prieš vėliau spalį planuojamą Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano vizitą Islamabade, Pakistanas parėmė Turkijos karinę operaciją prieš kurdus Sirijoje.
 
Turkija trečiadienį pradėjo karinę operaciją šiaurės Sirijoje prieš kurdų Sirijos demokratines pajėgas (SDF) – pagrindinę JAV sąjungininke penkerius metus trukusioje kampanijoje prieš „Islamo valstybės“ (IS) teroristus. SDF kampanijoje prieš IS neteko iš viso 11 tūkst. karių.
 
Tai jau trečia tokia Turkijos karinė operacija nuo Sirijos pilietinio karo pradžios. Ją pasmerkė didžioji dalis tarptautinės bendruomenės.
 
Vis dėlto Pakistano premjeras Imranas Khanas paskambino R. T. Erdoganui, kad „išreikštų Pakistano paramą ir solidarumą“, pranešė I. Khano spaudos biuras.
 
„Premjeras sakė jam (R. T. Erdoganui), kad Pakistanas visiškai supranta Turkijos nerimą dėl terorizmo. Pakistanas supranta Turkijai, dėl terorizmo netekusiai 40 tūkst. žmonių, kylančias grėsmes ir iššūkius“, – teigiama pranešime.
 
I. Khanas taip pat pareiškė, kad „Pakistanas visiškai remia ir solidarizuojasi su Turkija“.
Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas. EPA-ELTA nuotr.
 
„Meldžiame, kad Turkijos bandymai sustiprinti saugumą, regiono stabilumą ir užtikrinti taikų Sirijos situacijos sprendimą būtų visiškai sėkmingi“, – pokalbio metu sakė I. Khanas.
 
I. Khano biuras, be kita ko, pranešė, kad R. T. Erdoganas į Pakistaną atvyks vėliau šį mėnesį.
 
 
JAV prezidentas Donaldas Trumpas susidūrė su kritikos lavina, kai, regis, uždegė žalią šviesą Turkijos intervencijai į šiaurės rytų Siriją, prasidėjusią iškart po to, kai D. Trumpas nurodė daliai JAV pajėgų pasitraukti nuo Sirijos ir Turkijos pasienio.
 
Anksčiau penktadienį JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas pranešė, kad D. Trumpas patvirtino „labai reikšmingas naujas sankcijas“, tačiau jų dar neįvedė, kurios bus skirtos atgrasyti Turkiją nuo tolesnių karinių veiksmų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.13; 06:39

Pakistano žemėlapis
Pakistano premjeras Imranas Khanas apkaltino tarptautinę žiniasklaidą vadovaujantis dvigubais standartais – žiniasklaidos priemonės esą geriau nušviečia protestus Honkonge nei situaciją ginčijamame Kašmyro regione.
 
Šią savaitę sugrįžęs iš vizito Kinijoje, I. Khanas susirinkusiems rėmėjams Islamabade taip pat pareiškė, kad Honkongas „yra dalis Kinijos, o Kašmyras yra ginčijama teritorija“.
 
„Tarptautinėje žiniasklaidoje beveik nekalbama apie barbarizmą Kašmyre. Taigi, noriu iškelti šiuos dvigubus standartus į viešumą“, – kalbėjo I. Khanas.
 
Honkonge nuo birželio pradžios vyksta prodemokratiniai protestai, kuriuos sukėlė nepasitenkinimas dėl centrinės Kinijos valdymo ir brutalaus policijos susidorojimo su protestuotojais.
 
Tuo tarpu Indijos administruojamame Kašmyre pastaruosius du mėnesius buvo įvesta komendanto valanda ir smarkiai apribotas interneto bei mobilusis ryšys.
 
Pakistano premjeras tikino, esą Honkongo protestai neverti tokio žiniasklaidos dėmesio.
 
„Kiek man žinoma, iki šiol tik keli žmonės buvo sužeisti, gal du ar trys netyčia žuvo“, – pareiškė I. Khanas.
 
Kašmyre, lygino jis, per pastaruosius tris dešimtmečius žuvo 100 tūkst. žmonių. Tiesa, neaišku, kodėl I. Khanas pasirinko lyginti žuvusiųjų skaičių Kašmyre per pastaruosius 30 metų su kelių mėnesių senumo įvykiais Honkonge.
Pakistano premjeras Imranas Khanas. EPA – ELTA nuotr.
 
Paties I. Khano Vyriausybė buvo kritikuojama dėl žiniasklaidos laisvės apribojimų Pakistane. Jis taip pat išreiškė apmaudą dėl tarptautinės bendruomenės elgesio. Užsienio šalys dažniausiai nesikišdavo į Kašmyro reikalus.
 
„Man apmaudu, kad pasaulis mato tik tai, kad Indija yra šalis su milijardu žmonių, kad su ja galima prekiauti ir taip pasipelnyti. Toms šalims pinigai rūpi labiau nei žmonės“, – savo nuomonę dėstė I. Khanas.
 
Tuo tarpu Kinija, pasak I. Khano, yra „draugė visokiu oru“.
 
Kinija yra kaltinama vykdant etninių uigūrų genocidą šalies vakariniame Sindziango regione. Manoma, kad į taip vadinamas „perauklėjimo“ stovyklas Sindziange yra suvaryta milijonas uigūrų.
 
Šiemet kovą „Financial Times“ duotame interviu paklaustas apie įvykius Sindziange, I. Khanas tvirtino nieko nežinantis apie galimai vykdomą etninį valymą.
 
„Tiesa sakant, nežinau daug apie tai“, – sakė Pakistano premjeras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.12; 03:00

Pakistanas į Indijos veiksmus ginčijamame Kašmyro regione atsakys kiek įmanoma stipriau, o dėl galimai katastrofiškų tokio atsako padarinių bus atsakinga tarptautinė bendruomenė, pareiškė Pakistano premjeras Imranas Khanas.
 
Kasmetinės Pakistano gynybos dienos ceremonijos, kuomet pagerbiami 1965 m. karo su Indija dalyviai, metu pasigirdusi I. Khano retorika rodo vis augančią įtampą tarp branduolinius ginklus turinčių kaimynių po Naujojo Delio sprendimo panaikinti Indijos administruojamo Kašmyro regiono autonomiją, rašo „Reuters“.
 
„Informavau pasaulį, kad Pakistanas nenori karo, tačiau Pakistanas negali nekreipti dėmesio į iššūkius, kylančius savo saugumui ir vientisumui“, – tvirtino I. Khanas.
 
„Esame pasirengę priešininkui suduoti stipriausią įmanomą atsaką. Jei to prireiks, pasaulio bendruomenė bus atsakinga už katastrofiškus padarinius“, – pareiškė I. Khanas.
 
Šią savaitę I. Khanas perspėjo, kad karo su Indija grėsmė išlieka, tačiau Pakistanas esą nepuls pirmas. I. Khanas jau kurį laiką siekia Jungtinių Valstijų, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių palaikymo spaudžiant Indiją dėl Kašmyro klausimo.
 
Tuo tarpu Pakistano kariuomenės vadas generolas Qamaras Javedas Bajwa tikino, kad Pakistanas niekada neapleis Kašmyro.
 
„Esame pasirengę aukotis dėl mūsų brolių iš Kašmyro, atliksime savo pareigą iki paskutinės kulkos, paskutinio kario ir paskutinio kraujo lašo. Esame pasirengę eiti iki galo“, – sakė Q. J. Bajwa.
 
Rugpjūčio 5 d. Indija panaikino Kašmyro autonomiją. Iškart po to Naujasis Delis į regioną įvedė karius, apribojo gyventojų judėjimą ir nutraukė interneto ir telefono ryšį.
 
Indija ir Pakistanas kariavo triskart. Du karai vyko būtent dėl Kašmyro regiono.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.06; 11:35

Pakistano žemėlapis

Kašmyriečiai, kurių skaičius čia siekia septynis milijonus, dauguma musulmonai, sako: jeigu tai šventė, kodėl mus atkirto nuo viso pasaulio ir atėmė elementarias teises?

Indijos vienašališkas sprendimas giliai papiktino artimiausią kaimyną Pakistaną. Tvyro klausimas: ar Indijos rugpjūčio 5-osios žingsnis neperaugs į branduolinių valstybių konfliktą.

Kas iš tiesų nutiko?

Rugpjūčio 5 d. Indijos prezidentas Ramas Nathas Kovindas pasirašė įsaką, kuriuo atšaukė ypatingą Džamu ir Kašmyro valstijos statusą, įtvirtintą šalies Konstitucijos 370 straipsniu. Nors apie tai buvo daug kalbėta, Džamu ir Kašmyre to nesitikėjo. Kitą dieną iniciatyva buvo patvirtinta parlamento.

Išvakarėse į valstiją buvo papildomai atsiųsta tūkstančiai kareivių. Šaunamieji ginklai jau panaudoti prieš taikius gyventojus: rugpjūčio 9 d., kai gyventojai išėjo į milijoninio Srinagaro miesto gatves skanduodami laisvės šūkius ir mojuodami valstijos vėliavomis, Indijos kariai atidengė ugnį.

Indija švenčia

Turistai iš regiono evakuoti, hinduistams piligrimams liepta grįžti namo. Buvo uždaryti turgūs, mokyklos, degalinės. Gyventojams uždrausta rinktis didesnėmis nei trijų žmonių grupėmis. Vietos politiniams lyderiams paskelbtas namų areštas. Nutrauktas ryšys su pasauliu – nėra nei interneto, nei mobiliojo ar fiksuotojo ryšio. Laikraščių tiražai nuo 60 tūkst. smuko iki 2 tūkst. egz., leidžiami vos keturių puslapių, iš kurių vieną užpildo skelbimai. Paskelbta komendanto valanda.

Kašmyriečiai nuogąstauja, kad valdančiosios Indijos liaudies partijos tikslas yra pakeisti regiono religinį etninį žemėlapį.

Džamu ir Kašmyro valstija, kurios sudėtyje ir Ladako provincija, galėjo pati nustatyti svarbias taisykles: dėl valstijos rezidento (pilietybės), nekilnojamojo turto teisės. Indijos kitų regionų gyventojai negalėjo čia įsigyti nekilnojamojo turto. Kitur nutekėjusi moteris prarasdavo teisę į nekilnojamąjį turtą valstijoje. Indijos centrinės valdžios prerogatyva buvo užsienio reikalai, gynyba, susisiekimas.

Valstijos statusą atšaukusi Indijos valdžia tikina, kad regiono integracija bus naudinga jo ekonominei plėtrai. Pagal BJP lyderių nuostatą, Džamu ir Kašmyrui toliau palikti ypatingas privilegijas nėra jokios būtinybės. Musulmonų dauguma regione ar Pakistano teritorinės pretenzijos nelaikomi rimtais argumentais.

Maharadža Hari Singh

Pagal Vyriausybės paruoštą įstatymo projektą valstija bus padalyta į dvi sąjungines teritorijas: Džamu ir Kašmyro bei Ladako. Džamu ir Kašmyrui vis dėlto ketinama palikti regioninio susirinkimo (parlamento) teisę.

Sąjunginio administracinio vieneto teisės daug mažesnės nei valstijos. Dabar Indiją sudaro 29 valstijos ir 7 sąjunginės teritorijos. Skirtingai nei valstijos jos neturi gubernatoriaus, yra valdomos tiesiogiai iš federalinio centro. Todėl sakoma, kad statuso pakeitimas padės teritorijoje užtikrinti tvarką.

Švenčia ne visa Indija

Indija džiūgauja dėl valdžios sprendimo. Žmonės pavargo nuo blogų žinių, ilgus dešimtmečius besitęsiančios įtampos probleminiame regione. Situacija kaito nuo metų pradžios. Vasario 27 d. Pulwama rajone surengtas rimtas teroristinis išpuolis prieš Indijos pajėgas, jo metu žuvo 40 Indijos tarnybą ėjusių saugumo pareigūnų – šešiolikos skirtingų regionų atstovų.

Tačiau Indijoje yra ir kitaip į problemą žvelgiančių politikų. Buvęs diplomatas, Indijos nacionalinio kongreso partijos narys 78-erių Mani Shankar Aiyar vienas iš tų, kurie kitokią nuomonę išdėstė “The Indian Express”.

Politikas retoriškai klausia: “Kas mes esame, kad Kašmyro gyventojus mokytume demokratijos dorybių?“

Paskutinis vicekaralius lordas Mountbatten

Jo žodžiais, premjeras Narendra Modi kartu su vidaus reikalų ministru Amit Shah prie Indijos šiaurinės sienos sukūrė dar vieną Palestiną. Beje, Kašmyro situacija gana dažnai lyginama su Arabų-Izraelio karu bei okupuotu Vakarų Krantu. Pasak Shankar Aiyar, ketindama į Kašmyro slėnį pasiųsti apie 35 tūkst. papildomų kareivių, vyriausybė pirmiausia paskleidė apgaulingus gandus apie gresiantį masinį Pakistano teroro išpuolį. Remiantis šalies interesais yra pamintos pagrindinės kašmyriečių teisės. Žadama regiono „plėtra“ mainais už priverstinę integraciją – būnant šautuvo taikiklyje.

Vienintelis teisingas kelias norint išvengti radikalizacijos aklavietės buvo Kašmyro liberalizavimas, apsisprendimo laisvė. Tačiau slėnyje įsivyravo naktis, galbūt ir likusioje šalies dalyje. Siaučia komunalizmas (nacionalistų vykdytos musulmonų marginalizacijos pasekmė, kai musulmonai vaizduojami kaip nepriklausantys indų tautai), auga politinė įtampa, tęsiasi terorizmas, ginkluota kova ir partizanais.

Įtampa tarp kaimyninių valstybių

Rugpjūčio 14 d. Pakistanas Nepriklausomybės dieną minėjo tradicinėmis šūvių salvėmis. Buvo iškeltos ne tik nacionalinės, bet ir Kašmyro vėliavos – pusiau nuleistos, taip išreiškiant palaikymą Indijos Džamu ir Kašmyro regiono gyventojams. Pakistano vyriausybė paskelbė specialų nepriklausomybės dienos logotipą, skirtą solidarizuotis su Kašmyru.

Paramą kašmyriečiams oficialiai pareiškė pirmieji valstybės asmenys – prezidentas Arif Alvi ir premjeras Imran Khan.

Pakistanas pareiškė, kad stabdo prekybą su Indija ir iš Islamabado išsiunčia aukščiausio rango Indijos diplomatą. Dėl Indijos musulmonų mažumos susirūpinusi valstybė kol kas ketina veikti diplomatinėmis, politinėmis bei teisinėmis priemonėmis.

Kreiptasi į Jungtinių Tautų Sekretoriatą, raginant skubiai surengti JT Saugumo Tarybos posėdį „dėl niūrios padėtis Indijos okupuotame Kašmyre Indijai aneksavus ginčijamą Kašmyro regioną“.

JT generalinis sekretorius Antonio Guteresas dar prieš savaitę reagavo į įvykius Pakistano ir Indijos ginčijamoje teritorijoje. Išplatintame pranešime jis išreiškė susirūpinimą, kad Indijos įvesti apribojimai gali pabloginti žmogaus teisių situaciją regione, paragino šalis susilaikyti nuo veiksmų, galinčių turėti įtakos Džamu ir Kašmyro statusui.

Pagal JT Saugumo Tarybos suteiktus įgaliojimus situaciją ugnies nutraukimo zonoje stebi JT karinių stebėtojų grupė.

Kokios gali būti pasekmės

Ekspertai prognozuoja, kad dėl Indijos sprendimų Džamu ir Kašmyro teritorijoje gresia nauja prievartos aktų banga. Agresija bus nukreipta prieš hinduistus, šventąsias vietas lankančius maldininkus, turistus. Galima tikėtis tiek masinių neramumų, tiek teroro aktų.

Laukiamas suaktyvėjimas radikalių grupuočių, veikiančių Laisvajame Kašmyre. Čia telkiasi tūkstančiai kovotojų. Indijos valdžios sprendimas gali paskatinti prie jų prisidėti daugiau kašmyriečių jaunimo.

Neatmetama susirėmimų Indijos ir Pakistano pasienyje rizika. Karo rizika verčia Indiją Džamu ir Kašmyro valstijoje laikyti daugiau nei 300 tūkst. kareivių. Čia dislokuota trečdalis Indijos sausumos ginkluotųjų pajėgų, tačiau tai neužtikrina taikos. Pakistanas taip pat pasienyje laiko pagrindinę sausumos armijos dalį.

Jammu Kashmir valstybinė vėliava

Ginkluotas konfliktas, net jei nebūtų griebtasi masinio naikinimo ginklo, atsilieptų visame regione – Pietų ir Centrinėje Azijoje. Gali būti paveiktos posovietinės Centrinės Azijos respublikos.

Ginčytina teritorija

Ką tik sukako lygiai 73-eji metai, kai britai Indijos ir Pakistano istorijoje padėjo kolonijinės praeities tašką. Tačiau Kašmyro teritorijos padalijimo klausimas iki šiol ginčijamas. Dėl to tarp kaimyninių valstybių buvo įsiplieskęs ne vienas ginkluotas konfliktas.

Britai savo koloniją Pietų Azijoje, Britų Indiją, 1947 m. nutarė padalyti pagal religijos požymį – taip, kaip pasiūlė paskutinis Indijos vicekaralius ir pirmasis nepriklausomos Indijos generalgubernatorius lordas Liuisas Mauntbatenas. Taip Indija teko hinduistams, Pakistanas – musulmonams.

222 tūkst. kv. km ploto Kašmyras tuo metu buvo kunigaikštystė Britų Indijos sudėtyje. Apie 77 proc. gyventojų sudarė musulmonai, tad jie tikėjosi, kad bitams išėjus teritorija bus priskirta Pakistanui. Tačiau maharadžos Hario Singho vizija buvo kita – Kašmyrą išsaugoti nepriklausomą. Paaiškėjus, kad maharadža nenori šlietis prie Pakistano, prasidėjo neramumai, įsiveržė puštūnai.

Padalytas Kašmyras

Singhas kreipėsi pagalbos į Mauntbateną. Pasirašius prisijungimo prie Indijos sąjungos aktą, į Kašmyrą įžengė Indijos ginkluotosios pajėgos. Iš didžiosios teritorijos dalies pakistaniečių kariniai daliniai buvo išstumti.

Tarpininkauti pasisiūliusi JTO Indijai rekomendavo Kašmyre surengti referendumą. Tačiau tai nebuvo padaryta motyvuojant, kad Kašmyras vis dar nėra išvalytas nuo Pakistano partizanų.

Džamu ir Kašmyro susitarimas dėl prisijungimo prie Indijos sąjungos buvo ratifikuotas 1954 m. vasario 6 d. Konstitucija papildyta specialiu straipsniu.

Nepaisant valstijos statuso Džamu ir Kašmyras toliau išliko ginčijama teritorija. Dėl jos dar ne kartą buvo įsiplieskę ginkluoti konfliktai: 1965, 1971 m., 9-ąjį dešimtmetį vėl paaštrėjo padėtis bei suaktyvėjo atsiskyrimo nuo Indijos siekiančių grupuočių veikla. 1987-2001 m. nebuvo dienos, kad pasienyje neįvyktų apsišaudymas.

Pakistano vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Skaičiuojama, kad įvairių susirėmimų metu Indija neteko daugiau kaip 30 tūkst. karių ir civilių gyventojų, o, Pakistano vertinimu, aukų skaičius bent dvigubai didesnis.

1972 m. Indija ir Pakistanas pasirašė vadinamąjį Simlos susitarimą, kuriuo pripažino, jog Džamu ir Kašmyro statusas turi būti išspręstas taikiomis priemonėmis. Deja, susitarimas liko neįgyvendintas.

Pakistano ir Indijos pasieniečiai nesurengė tradicinės apsikeitimo saldumynais ceremonijos Pakistano dienos proga. Tai trečiadienį pranešė naujienų agentūra ANI.
 
Tokia ceremonija paprastai vyksta vieninteliame Vagos pasienio pėsčiųjų perėjimo punkte Pendžabe.
 
Pasak agentūros, anksčiau Indijos pasieniečiai mėgino perduoti pakistaniečiams vaišių Eid al-Adhos šventės proga, bet šie nepriėmė dovanų.
 
Kariškiai dviejų šalių pasienyje pagal tradiciją dovanoja vieni kitiems saldumynų per religines ir nacionalines šventes, išskyrus įtampos tarp Naujojo Delio ir Islamabado laikotarpius. Tad ši ceremonija yra savotiškas dviejų šalių santykių lygio rodiklis.
 
Rugpjūčio 5 d. Naujasis Delis paskelbė nusprendęs panaikinti Džamu ir Kašmyro valstiją ir įkurti šiame regione dvi sąjungines teritorijas (administracinius darinius, turinčius mažiau teisių negu valstija). Šiuo tikslu Indijos parlamentas panaikino šalies konstitucijos 370-ąjį straipsnį, pagal kurį valstija turėjo ypatingą statusą. Islamabadas griežtai pasmerkė tokį sprendimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.15; 10:51

Tarp branduolinių valstybių Indijos ir Pakistano tvyrant įtampai, Pakistano karinis laivynas paskelbė sutrukdęs indų povandeniniam laivui įplaukti į Pakistano vandenis. 

Tačiau atsižvelgiant į vyriausybės Islamabade taikos iniciatyvą, laivas buvo tik perspėtas, pranešė Pakistano pajėgos. Incidentas esą įvyko pirmadienį. Indija kol kas informacijos nekomentavo.

Pakistanas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame esą matyti Pakistano kryptimi plaukiantis indų povandeninis laivas. Tačiau iš šios medžiagos neįmanoma vienareikšmiškai pasakyti, kad tai yra „vienas naujausių Indijos povandeninių laivų“, kaip tikina Pakistanas.

Įtampa tarp Indijos ir Pakistano paaštrėjo, kai vasario 14-ąją per sprogimą indiškoje Kašmyro dalyje žuvo 40 indų saugumo pajėgų atstovų. Atsakomybę už ataką prisiėmė Pakistano islamistinė grupuotė „Jaish-e-Mohammed “. Indija kaltina Pakistaną, kad šis nepakankamai kovoja su teroristais savo teritorijoje.

Nuo buvusio Britų Indijos nepriklausomybės ir jos padalijimo į Indiją ir Pakistaną 1947-aisiais abi šalys reiškia pretenzijas į Kašmyrą – ir kontroliuoja po vieną jo dalį. Branduolinės valstybės dėl šios teritorijos jau kariavo du karus.

Praėjusį antradienį Indijos karinė aviacija pirmą kartą nuo 1971-ųjų surengė antskrydį Pakistano teritorijoje. Pakistanas, jo duomenimis, trečiadienį numušė du indų naikintuvus.

Pakistane valdančioji partija prisijungė prie kampanijos socialiniuose tinkluose, kuri siūlo ministrą pirmininką Imraną Khaną kandidatu Nobelio taikos premijai gauti. Argumentuojama, kad vyriausybės vadovas protingai mėgina mažinti įtampą su Indija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.06; 03:00

Pakistane palaidotas nužudytasis Afganistano Talibano „tėvas“. EPA-ELTA nuotr.

Šeštadienį palaidotas Pakistano Ravalpindžio mieste nužudytas žinomas šalies dvasininkas, palaikęs glaudžius ryšius su Afganistano Talibanu.

Maulana Samiulas Haqas, pramintas Talibano „tėvu“, penktadienį vakare nežinomų užpuolikų buvo mirtinai subadytas savo namuose.

Devintąją dešimtį ėjęs dvasininkas palaidotas savo gimtajame Akora Chatako mieste, esančiame per 115 kilometrų nuo šalies sostinės Islamabado.

Į dvasininko laidotuvių ceremoniją susirinko tūkstančiai žmonių, kuriuos saugojo dešimtys policijos pareigūnų. Tuo metu kapines, kur turėjo būti palaidotas S. Haqo kūnas, apžiūrėjo išminavimo ekspertai, iš įvykio vietos pranešė AFP žurnalistas.

Maulana S. Haqas vadovavo islamo seminarijai šiauriniame Nošeros mieste ir buvo daugumos Afganistano Talibano lyderių, įskaitant judėjimo įkūrėją mulą Omarą, mokytojas, teigė Pakistano Talibano atstovas Yousafas Shahas.

Jo, kaip Afganistano Talibano „tėvo“, autoritetas buvo neatsiejamas nuo milžiniškos jo įtakos bei pagarbos, kurią jam jautė talibų vadai. M. S. Haqas buvo JUI-S partijos pirmininkas, jis dukart buvo išrinktas į Pakistano Senatą.

Po buvusios Pakistano premjerės Benazir Bhutto nužudymo 2007-aisias atliktas tyrimas atskleidė, kad prieš išvykdami į Ravalpindį įvykdyti žmogžudystės, žudikai kurį laiką praleido S. Haqo seminarijoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.05; 00:01