Neseniai viename savo komentare, kuris buvo pasirodęs Lietuvos žurnalistų sąjungos tinklalapyje, principingą ir jokių politinių autoritetų nepaisantį žurnalistą palyginau su geru krepšininku, kuris puola ir ginasi visada balansuodamas ties pražangos riba.
Įsivaizduoju, kad krepšinyje toks kažkada buvo dar jaunas Arvydas Macijauskas, kartą aklinai uždengęs vieną arogantišką serbų žvaigždę ir po to dar mestelėjęs, kad iš tos žvaigždės teliko garsi pavardė ir didelis kontraktas.
Štai tokių macijauskų šiuolaikinėje žurnalistikoje labiausiai ir pasigendu. Ir jie visai išnyks, kai išmirs paskutiniai žurnalistikos mochikanai, pasirinkę ne politikos ar verslo tarnaitės (viešieji ryšiai) darbą, o visokeriopai nepatogų, tačiau visuomenei labai reikalingą gyvenimo būdą.
