Naujasis Avangardo Centro generalinis sekretorius, Michailas Perestrojevičius, jaunas, tvirtai sudėtas tranas, raginiais šarvais apsivilkęs, chitininiu apsiaustu apsisiautęs, pirmą kartą įžengė į Sekretą. Vaškinė menė buvo erdvi, visai tuščia. Raudonas sienų vaškas akinamai spindėjo. Aidžioje menės erdvėje pasigirdo rūstus balsas:

– Kalba Nomenklatūros Patriciatas. Patricijai sveikina vieni kitus, pirmąsyk išdrįsusius pasodinti į generalinio sostą stipriausią iš stipriųjų politikų.

– Aš taip pat sveikinu save, išdrįsusį sėstis į sostą, kai Sode tokia netvarka, – tarė naujasis generalinis sekretorius. – Mano pirmtakai paklydėliai taip paklaidino bites, jog man gal gyvenimo neužteks, kad visas į tikrąjį mūsų kelią sugrąžinčiau.

Spindžiame menės ore pasigirdo tylus, atlaidus nematomų Patricijų juokas. 

Continue reading „Telaimina Dievas tranų pasaulį ( b )“

Lietuvių, latvių ir estų Velykų šventimo įpročiai – panašūs. Baltijos šalių gyventojai Velykas tradiciškai planuoja švęsti namuose su šeima ir artimaisiais. Kiaušinių šventiniam stalui dauguma jų įsigyja prekybos centre, o šventinėms išlaidoms skiria nuo 50 iki 200 litų.

Tai parodė prekybos tinklo MAXIMA trijose Baltijos šalyse atlikta internetinė apklausa, kurioje dalyvavo per 4 000 respondentų.

„Atlikdami apklausą Baltijos šalyse siekėme sužinoti, ar skiriasi Velykų šventimo įpročiai kaimyninėse šalyse, kokie yra mūsų klientų lūkesčiai. Apibendrinus visų šalių rezultatus paaiškėjo, kad nors Velykų tradicijos  panašios, yra nemažai skirtumų, ypač Estijoje, kur Velykos nėra taip plačiai švenčiamos kaip Lietuvoje ir Latvijoje“, – komentuoja MAXIMA LT, UAB, Įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorė Inga Romanovskienė.

Continue reading „Per Velykas daugiausia kiaušinių suvalgo latviai“

pasaga_laimes

Apie 1930 metus paklaustas, ar iš tiesų tiki, kad pasaga, prikalta virš jo durų, suteikia jam laimę, didysis danų fizikas Nilas Henrikas Boras /1885-1962/ atsakė: „Žinoma, ne, bet esu girdėjęs, kad ji padeda net ir netikintiems“. Šiandien pridedama: padeda, jeigu dirbsi kaip arklys.

O kaip šis tikėjimas atsirado?

Mokslininkai nustatė, kad arkliai buvo prijaukinti keliose skirtingose vietose. Pirmiausia prijaukinti Euroazijos stepėse apie 4 tūkst. m. pr.m.e. Senovėje kai kuriuose gentyse arklius laikė šventais ir tikėjo, kad jie nubaido piktas dvasias. Todėl ant namų stogų kabindavo išpjaustytas arklių figūras, jų galvas, o vėliau  – pasagas. Jeigu arklys saugo, tai ir jo pasaga taip pat turi saugoti, taip manė žmonės. Tuo labiau, senovės žmogus tikėjo, kad metalai nuvaiko piktąsias dvasias. Todėl mūsų pirmtakai po savo namo slenksčiu užkasdavo gabalą metalo, o vėliau ir arklio pasagą, nes ir pats arklys, kaip minėjome, buvo laikomas laimės ir turtingumo simboliu.

Continue reading „Pasaga – laimės ženklas“

razauskas_knyga_01

Kodėl? Vieni mano, kad iš įpratimo, kiti – kad taip daro visi, treti iš viso nieko negali pasakyti. O vis dėlto, kodėl mes beldžiame?

Pirmieji tikėti magiškąja medžio galia ėmė senovės egiptiečiai. Jie ant kaklo nešiodavo medinius amuletus, neva apsaugančius nuo nelaimių. Tai buvo susiję su įvairių rūšių medžių ypatingomis energetinėmis savybėmis. Vėliau mūsų protėviai dievus „apgyvendino“ medžiuose. O tai reiškė, kad, palietus medį, buvo galima palytėti Olimpo dievus.

Šis paprotys plačiai buvo paplitęs ir pas šumerus. Papročio pagrindas –  medinė lenta, naudota per senovės laidotuvių apeigas. Ta lenta turėjo būti nedažyta, bet būtinai nugludinta. Geriausia – klevo, nes tikėta, kad klevas turi galią nubaidyti piktąsias dvasias nuo ant jos gulinčio ir merdinčio arba jau mirusio, kad juos apipraustų ir pašarvotų.

Continue reading „Pabelsk į medį …“