Lietuvos atsakas į Rusijos agresiją Kerčės sąsiauryje yra reakcija į šliaužiančią Kremliaus vykdomą Ukrainos okupaciją, sako prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Nerijus Aleksiejūnas. Pasak jo, nors Rusijos pareigūnai Lietuvos paskelbtas sankcijas Kremliui dėl agresijos Kerčės sąsiauryje pavadino „uodo įkandimu“, prezidentės patarėjas pabrėžė, kad skausmą sukelti gali ir toks įkandimas, ypač, akcentavo jis, jei tas uodas yra maliarinis. 

Dalia Grybauskaitė ir Petro Porošenko. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

N. Aleksiejūnas teigė, kad Lietuvos vadovė pirmoji iš Europos Sąjungos lyderių nuvyko į Ukrainą po Rusijos agresijos Kerčės sąsiauryje. Pasak jo, negalima tarptautinei bendruomenei apsimesti, kad Azovo jūroje nieko neįvyko. 

„Būtina ir stipri reakcija, ir konkretūs veiksmai, kurie leistų suprasti agresoriui, kad tai yra nepriimtina ir toleruotina“, – „Žinių radijui“ kalbėjo patarėjas. Jo teigimu, Rusijos veiksmai Azovo jūroje iš esmės yra 2014 m. pradėtos Ukrainos okupacijos tąsa. 

„Situacija yra tokia, sakyčiau, įtempta ir dramatiška, nes tai parodo šliaužiančią Ukrainos okupaciją. Po Krymo, po Donbaso matome, kad kita vieta yra Azovo jūra, norima ją padaryti Rusijos jūra, kas iš principo nei tarptautinės teisės požiūriu, nei pagal dvišalius Ukrainos ir Rusijos susitarimus (yra neteisėta, – ELTA)“, – kalbėjo N. Aleksiejūnas. Dėl to, akcentavo prezidentės patarėjas, D. Grybauskaitė ėmėsi iniciatyvos padėti Ukrainai. 

„Buvo priimtas sprendimas dėl nacionalinių sankcijų įvedimo tiems, kurie atsakingi už šią agresiją prieš Ukrainą. Lietuva buvo pirmoji tarptautinėje bendruomenėje, kuri žengė šį žingsnį, siekdama nubausti tuos atsakingus asmenis. Taip pat buvo priimtas sprendimas dėl karinės paramos didinimo“, – teigė N. Aleksiejūnas. Taip pat jis pabrėžė, kad artėjant Ukrainoje vyksiantiems rinkimams Lietuva siųs kibernetinio saugumo specialistus, nes, aiškino jis, Rusija kibernetinėmis atakomis sieks paveikti Ukrainos vidaus procesus bei rinkimų rezultatus. 

Galiausiai, vertindamas Rusijos Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto pirmininko Leonido Sluckio teiginį, kad Lietuvos paskelbtos sankcijos Rusijai yra tik uodo įkandimas, N. Aleksiejūnas pabrėžė, kad Lietuvos veiksmai taps įkvėpimu kitoms valstybėms. Tad, aiškino jis, Rusijai, nepaisant visko, turėtų skaudėti. 

„Rusija suragavo į mūsų veiksmus į kaip tam tikro uodo įkandimą, bet, kaip žinome, uodas kai kanda, vis tiek skaudu. O jei dar maliarinis uodas – tai visai rimtos problemos sveikatai. Tai nereikia nuvertinti to, ką padarėme. Tai tam tikras įkvėpimas kitoms šalims“, – apibendrino N. Aleksiejūnas. 

Gruodžio 7 d. D. Grybauskaitė susitiko su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka. Šalies vadovės apsilankymo Kijeve tikslas – palaikyti Ukrainą. Tai buvo pirmasis valstybės vadovo vizitas į Ukrainą, kai Rusija neteisėtai užgrobė šios valstybės laivus Kerčės sąsiauryje. 

Vizito metu šalies vadovė pabrėžė, jog neteisėtas Ukrainos laivų užgrobimas Kerčės sąsiauryje, jų įgulų įkalinimas, Mariupolio ir Berdiansko uostų blokada aiškiai demonstruoja, kad Rusija siekia legitimizuoti Krymo aneksiją, Azovo jūrą paversti savo vidaus jūra ir galimų karinių veiksmų, nukreiptų prieš Ukrainą, placdarmu bei diskredituoti artėjančius prezidento rinkimus. 

Lietuva taip pat įvedė nacionalines sankcijas už agresiją Kerčės sąsiauryje bei Juodojoje jūroje atsakingiems asmenims. 

Pirmadienį Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje griežtai pasmerkė Rusijos vykdomą karinę agresiją prieš Ukrainą ir agresyvius vienašališkus veiksmus, kurie grubiai pažeidžia dvišalius ir daugiašalius susitarimus bei tarptautinės teisės normas, kelia grėsmę platesniam regionui bei Europos saugumui, ir reikalauja nedelsiant šiuos veiksmus nutraukti. 

ELTA primena, kad lapkričio 25 d. jūroje netoli aneksuoto Krymo pusiasalio Rusija apšaudė ir užėmė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus bei sulaikė jų įgulos narius.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.11; 10:05

Rugpjūčio 7 dieną Užsienio reikalų ministerijoje apsilankė grupė Ukrainos moksleivių, dalyvaujančių Lietuvos šaulių sąjungos organizuotoje jaunųjų šaulių vasaros stovykloje Raseinių rajone. Moksleiviai yra iš nukentėjusių nuo karo šeimų, dalies jų tėvai yra žuvę arba sužeisti.

Su Ukrainos moksleiviais susitikęs užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius pabrėžė, kad Lietuva teikia ir toliau teiks paramą Ukrainos žmonėms, ypatingas dėmesys ir toliau bus skiriamas nuo karo nukentėjusiems vaikams. „Svarbu, kad parama Ukrainai yra ne tik Lietuvos valstybinių institucijų, bet ir nevyriausybinių organizacijų prioritetas. Kartu galime nuveikti daugiau“, – sakė viceministras.

Lietuvos šaulių sąjunga šiais metais jau priėmė vasaros stovykloms tris Ukrainos moksleivių grupes. Šis projektas šiemet finansuojamas LR URM Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšomis.

Lietuva taip pat remia kitus projektus, susijusius su pagalba Ukrainos vaikams – Rytų Ukrainos moksleiviai mokosi Vilniaus lietuvių namuose, kartu su Švedija finansuojami trumpalaikiai vaikų iš nukentėjusių regionų atvykimai į Lietuvą, taip pat organizuojami specialūs mokymai Rytų Ukrainos mokytojams ir mokyklų psichologams, kūrybinės stovyklos nukentėjusiems vaikams. Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos ambasada Ukrainoje prisideda organizuojant pilietines labdaros akcijas, kurių metu suaukoti daiktai ir lėšos skiriami nuo karo nukentėjusiems Ukrainos vaikams.

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios Lietuvos institucijos jau yra skyrusios Ukrainai paramos už daugiau kaip 8,5 mln. eurų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.09; 00:02

Penktadienis, vasario 10 d. (Vilnius). Artėjant Vasario 16-ajai – Valstybės atkūrimo dienai, Lietuvą sveikina naujasis Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentas Donaldas J. Trumpas. Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei atsiųstame laiške su 99-uoju Lietuvos nepriklausomybės jubiliejumi sveikinami ir visi mūsų šalies žmonės. 

Donaldas ir Melanija Trampai.

„Jungtinės Valstijos didžiuojasi, galėdamos Lietuvą vadinti drauge ir Sąjungininke“, – pabrėžė JAV Prezidentas ir išsakė lūkestį dirbti kartu siekiant bendrų tikslų.

„Lietuva yra vertinama NATO sąjungininkė, kuri rodo pavyzdį kitiems, vykdydama įsipareigojimus mūsų bendrai gynybai – tą akivaizdžiai patvirtina didinamos išlaidos gynybai, siekiant įgyvendinti sutartus NATO reikalavimus. Lietuvos parama Afganistane ir kovojant su ISIS dar kartą įrodo jos ryžtą siekti saugumo visame pasaulyje“, – rašoma Donaldo Trumpo laiške šalies vadovei.

JAV Prezidentas įvertino Lietuvos vaidmenį skatinant demokratiją ir stiprinant transatlantinę bendruomenę. Donaldas Trumpas pabrėžė, kad Lietuvos parama Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, taip pat pastangos diversifikuoti energijos šaltinius padeda siekiant bendro tikslo – didesnio Europos ir regiono saugumo.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2017.02.10; 13:28

Vytautas_visockasPrisimenu, mama liepė užtraukti užuolaidas, nesiartinti prie langų, kalbėti tik pašnibždom. Mūsų Suvalkų gatvelėje Alytuje pasirodė trys žmonės su raudona dėže. Beldžia į duris, žvalgosi pro langus.Nueina ir vėl sugrįžta. O mes, vaikai, gulime ant grindų prie lango išsigandę. Tie žmonės buvo gudrūs: mūsų namo duris pravėrė tada, kai manėme, kad jau neateis, kad mamos ir tėtės lapelius sumetė į raudoną dėžę patys. Mama ant rankų laiko mažametę sesutę, o agitatoriai jai bruka lapelius ir ragina mamą pavaduoti. Ėjo, jeigu neklystu, 1949-ieji. Prieš rinkimus miesto sode (dabar vadiname parku) prie pušų kamienų buvo priklijuoti lapeliai: „Kas balsuos – tas nealsuos!“ Žmonės nekentė valdžios ir bijojo partizanų. Net Alytaus mieste.

Buvau studentas, gyvenau „Tauro“ bendrabutyje. Rinkimų dieną išvažiavau į gimtinę.Paprašiau, kad kambario draugai patriotinę pareigą atlikų už mane. Pažadėjo, bet netesėjo: mes negalim, mes nežinom, kam jis atiduos savo balsą. O rinkimų apylinkė buvo kitoje gatvės pusėje, Geležinkeliečių technikume, tad agitatoriai varstė ir varstė mūsų kambario duris: ar dar negrįžo? Grįžau prieš pat komedijos pabaigą, kai jau 99,9 proc. demokratiškiausios šalies piliečių buvo atlikę pareigą tėvynei. Savo balsą atnešiau paskutinis. Salėje – nė vieno balsuotojo. Žmonės už stalų aiškiai nepatenkinti: kažkokio studenčioko turėjome taip ilgai laukti. Buvo, turbūt, 1960-ieji. Tada jau nebijojom, bet niekuo netikėjom.

x  x  x

Dabar 2016-ieji. O noro balsuoti, rinkti bet ką nėra. Nėra ir tikėjimo, kad verta, kad bus geriau, nors pasirinkimas didžiulis, tai ne 1949-aisiais. Buvo noras, buvo tikėjimas XX a.pabaigoje, o XXI a. pradžioje jo jau vėl mažai beliko.

Vėliava. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vėliava. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Šiuose rinkimuose į Seimą dalyvauja dvylika partijų ir du koaliciniai sąrašai. Beveik pusantro tūkstančio pažadukų, daugiau kaip velnio tuzinas partijų, ir visos tokios kovingos, teisingos: sieksime, padarysime, pakeisime… O ką iki šiol nuveikėte? Okupanto atsikračiusią tautą atvedėte prie prarajos. Mulkina mus kas netingi. Susiorientuoti sudėtingoje geopolitinėje situacijoje ne taip paprasta, todėl labai gerai, kad „Vilniaus forumas“ paskelbė 2016 m. Seimo rinkėjų vadovą – politine analize grindžiamą informacinį leidinį. Rinkimuose dalyvaujančios partijos vertinamos pagal dvylika klausimų, kuriuos čia ir nusirašiau:

  • Ar programose keliamas nykstančio suverenumo ir ES federacijos kūrimo grėsmės klausimas?
  • ar prieštaraujama masinės dvigubos pilietybės įteisinimui?
  • ar pripažįstama, kad demokratija Lietuvoje yra fasadinė ir siūlomos konkrečios reformos tam pakeisti?
  • ar pritariama iš vyro ir moters santuokos kylančios šeimos sampratai ir atmetama genderizmo ideologija?
  • ar keliamas tikslas ugdyti išsilavinusį Lietuvos pilietį, o ne vien darbo rinkos dalyvį?
  • ar keliamas tikslas pakeisti aukštojo mokslo finansavimą, užtikrinant visiems vienodai pagal pasirengimą prieinamą mokslą?
  • ar pripažįstama būtinybė išsaugoti ir stiprinti krikščioniškąja civilizacija grįstą unikalią tautinę kultūrą ir aiškiai atmetamas multikultūralizmas?
  • ar siekiama išsaugoti valstybinės kalbos statusą, atmetami dvikalbystės reikalavimai?
  • ar keliamas tikslas didinti visuomenės solidarumą, naikinant esamą regresinę mokesčių sistemą?
  • ar priešinamasi Seimo priimtam ir Prezidentės vetuotam Vyriausybės parengtam darbo kodeksui?
  • ar priešinamasi ES vykdomai nelegalių migrantų priėmimo ir dalinimosi tarp šalių narių politikai?
  • ar reiškiama parama Ukrainai gynybos prieš Rusijos agresiją ir palaikoma Lietuvos narystė NATO?

x  x  x

Klausimai suformuluoti taip, kad rinkėjui nesunku suprasti, kokių atsakymų iš jo tikimasi, pageidaujama. Taip, mums pražūtingas nykstantis suverenumas, privalome priešintis ES federacijos kūrimui. Globali Lietuva – klastingas susinaikinimo projektas. Masinė dviguba pilietybė emigraciją tik paskatintų; pilietis privalo turėti ne tik teises, bet ir pareigas. Demokratija Lietuvoje, deja, fasadinė. Šeima gali būti kuriama tik vyro ir moters santuokos pagrindu. Esame tolerantiški kitokiems, bet tai nereiškia, kad jie gali viską. Būtina išsaugoti ir stiprinti unikalią tautinę kultūrą. Pasauliui mes įdomūs tik tuo unikalumu. Mažiau mėgdžiokime, būkime savimi. Būtina išsaugoti valstybinės kalbos statusą, dvikalbystė mums pražūtinga. Tautinės mažumos neturėtų primesti mums savo valią. Pagrįstai bijome nelegalių migrantų. Matome, kas dedasi Prancūzijoje, Vokietijoje, kai kuriose kitose ES šalyse. Rasių maišymasis skatina neapykantą, neramumus. Jeigu kristų Ukraina, mums būtų daug blogiau. Putinas nesustotų. Melskime Dievą, kad esame NATO ir ši gynybinė organizacija nesubyrėtų, kad JAV ir po ten įvyksiančių prezidento rinkimų būtų mums palanki. Ir t.t., ir t.t.

x  x  x

Partijų, kurios atitiktų visas „Vilniaus forumo“ klausimų forma suformuluotas nuostatas – nėra. Jų programose deklaracijos dažnai neturi nieko bendra su tikrove bei jų veikla prieš rinkimus. Tai už ką balsuoti? Pasirinkimas labai sunkus, kompromisinis. 

2016-10-02; 20:40    

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su dvejus metus Rusijoje neteisėtai kalinta Ukrainos Aukščiausiosios Rados ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos nare Nadija Savčenko,  jos seserimi Vira Savčenko ir Lietuvoje besigydančiais Ukrainos kariais.

Ukrainos lakūnė Nadija Savčenko ir Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Lietuvos prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Ukrainos lakūnė Nadija Savčenko ir Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Prezidentė pabrėžė, jog Lietuva tvirtai remia Ukrainos žmones. Jų drąsa nepasiduoti ir visomis jėgomis ginti savo valstybę bei jos ateitį – geriausias įrodymas, kad jokia agresija negali užgniaužti ryžto gyventi laisvėje.

Šalies vadovės teigimu, tarptautinės bendruomenės spaudimas ženkliai prisidėjo prie Nadijos Savčenko išlaisvinimo.

Tačiau Rusijoje dėl politinių priežasčių neteisėtai vis dar kalinama daugiau nei 20 ukrainiečių. Tam, kad visi Ukrainos politiniai kaliniai galėtų sugrįžti į tėvynę, būtina išlaikyti tvirtą ir principingą poziciją Rusijos atžvilgiu.

Lietuva nuolatos aktyviai kėlė Nadijos Savčenko ir kitų Rusijoje kalinamų Ukrainos žmonių išlaisvinimo klausimą Jungtinėse Tautose, Europos Sąjungoje ir kitose tarptautinėse organizacijose.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sveikinasi su Vira Savčenko.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė sveikinasi su Vira Savčenko.

Prezidentės iniciatyva Nadijos Savčenko sesuo Vira perskaitė nelaisvėje laikytos sesers žinią tarptautinei bendruomenei praėjusiais metais JT Generalinėje Asamblėjoje surengtoje aukšto lygio moterų pasaulio lyderių diskusijoje. Išreikšdama solidarumą su Ukraina, Lietuva taip pat taiko sankcijas asmenims, prisidėjusiems prie neteisėto Ukrainos piliečių įkalinimo.

Mūsų šalis taip pat teikia visokeriopą pagalbą Ukrainai, padeda jos žmonėms įgyvendinti reformas, kurti skaidrias ir atsakingas institucijas.

Nuo Rusijos agresijos pradžios Lietuvos Ukrainai suteikta parama siekia 4 mln. eurų. Į Lietuvą atvyksta mokytis vaikai iš karo nuniokotų Rytų Ukrainos regionų, o sužeistiems Ukrainos kariams teikiamos gydymo ir reabilitacijos paslaugos.

Lietuvos prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotraukos.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2016.07.11; 13:11

http://www.kam.lt/application/site/themes/default/img/s.gifGruodžio 3 d. krašto apsaugos ministras Juozas Olekas susitikęs su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasadore Lietuvoje Deborah A. McCarthy aptarė lapkričio mėnesį vykusį vizitą JAV, paramos galimybes Ukrainai, dalyvavimą tarptautinėse operacijose ir kitus saugumo ir gynybos klausimus. 

Ministras J. Olekas pasidžiaugė, kad vizito JAV metu gynybos sekretorius Ashtonas Carteris (Ashton Carter) patvirtino ilgalaikius JAV karinio buvimo Lietuvoje ir regione planus. Ambasadorė D. McCarthy patikino JAV įsipareigojimą išlaikyti mūsų regione JAV rotuojamų pajėgų lygį, dislokuoti regione JAV karinę techniką ir įrangą, kuri skirta pratyboms regione stiprinti ir kitas saugumo užtikrinimo priemones.

Continue reading „JAV ambasadorė patikino dėl ilgalaikio JAV karinio buvimo Lietuvoje“

Noriu informuoti, kad vienas svarbiausių ką tik pasibaigusios ekspedicijos „Broliai: Lietuva-Ukraina‘14“ akcentų – Lietuvos žmonių suaukotų pinigų ir reikalingų daiktų perdavimas Ukrainoje veikiančioms organizacijoms, besirūpinančiomis Ukrainos karinėmis pajėgomis, įvyko sėkmingai.

Per dvi savaites buvo suaukota arti 10 tūkst. litų. Už šiuos pinigus buvo nupirkti akiniai nuo skeveldrų, pirmosios pagalbos medicininiai rinkiniai, termosai maistui, pirštinės, kojinės.

Continue reading „Parama Ukrainai – sėkmingai įteikta“