Prisimenu, mama liepė užtraukti užuolaidas, nesiartinti prie langų, kalbėti tik pašnibždom. Mūsų Suvalkų gatvelėje Alytuje pasirodė trys žmonės su raudona dėže. Beldžia į duris, žvalgosi pro langus.Nueina ir vėl sugrįžta. O mes, vaikai, gulime ant grindų prie lango išsigandę. Tie žmonės buvo gudrūs: mūsų namo duris pravėrė tada, kai manėme, kad jau neateis, kad mamos ir tėtės lapelius sumetė į raudoną dėžę patys. Mama ant rankų laiko mažametę sesutę, o agitatoriai jai bruka lapelius ir ragina mamą pavaduoti. Ėjo, jeigu neklystu, 1949-ieji. Prieš rinkimus miesto sode (dabar vadiname parku) prie pušų kamienų buvo priklijuoti lapeliai: „Kas balsuos – tas nealsuos!“ Žmonės nekentė valdžios ir bijojo partizanų. Net Alytaus mieste.
Buvau studentas, gyvenau „Tauro“ bendrabutyje. Rinkimų dieną išvažiavau į gimtinę.Paprašiau, kad kambario draugai patriotinę pareigą atlikų už mane. Pažadėjo, bet netesėjo: mes negalim, mes nežinom, kam jis atiduos savo balsą. O rinkimų apylinkė buvo kitoje gatvės pusėje, Geležinkeliečių technikume, tad agitatoriai varstė ir varstė mūsų kambario duris: ar dar negrįžo? Grįžau prieš pat komedijos pabaigą, kai jau 99,9 proc. demokratiškiausios šalies piliečių buvo atlikę pareigą tėvynei. Savo balsą atnešiau paskutinis. Salėje – nė vieno balsuotojo. Žmonės už stalų aiškiai nepatenkinti: kažkokio studenčioko turėjome taip ilgai laukti. Buvo, turbūt, 1960-ieji. Tada jau nebijojom, bet niekuo netikėjom.
x x x
Dabar 2016-ieji. O noro balsuoti, rinkti bet ką nėra. Nėra ir tikėjimo, kad verta, kad bus geriau, nors pasirinkimas didžiulis, tai ne 1949-aisiais. Buvo noras, buvo tikėjimas XX a.pabaigoje, o XXI a. pradžioje jo jau vėl mažai beliko.
Šiuose rinkimuose į Seimą dalyvauja dvylika partijų ir du koaliciniai sąrašai. Beveik pusantro tūkstančio pažadukų, daugiau kaip velnio tuzinas partijų, ir visos tokios kovingos, teisingos: sieksime, padarysime, pakeisime… O ką iki šiol nuveikėte? Okupanto atsikračiusią tautą atvedėte prie prarajos. Mulkina mus kas netingi. Susiorientuoti sudėtingoje geopolitinėje situacijoje ne taip paprasta, todėl labai gerai, kad „Vilniaus forumas“ paskelbė 2016 m. Seimo rinkėjų vadovą – politine analize grindžiamą informacinį leidinį. Rinkimuose dalyvaujančios partijos vertinamos pagal dvylika klausimų, kuriuos čia ir nusirašiau:
- Ar programose keliamas nykstančio suverenumo ir ES federacijos kūrimo grėsmės klausimas?
- ar prieštaraujama masinės dvigubos pilietybės įteisinimui?
- ar pripažįstama, kad demokratija Lietuvoje yra fasadinė ir siūlomos konkrečios reformos tam pakeisti?
- ar pritariama iš vyro ir moters santuokos kylančios šeimos sampratai ir atmetama genderizmo ideologija?
- ar keliamas tikslas ugdyti išsilavinusį Lietuvos pilietį, o ne vien darbo rinkos dalyvį?
- ar keliamas tikslas pakeisti aukštojo mokslo finansavimą, užtikrinant visiems vienodai pagal pasirengimą prieinamą mokslą?
- ar pripažįstama būtinybė išsaugoti ir stiprinti krikščioniškąja civilizacija grįstą unikalią tautinę kultūrą ir aiškiai atmetamas multikultūralizmas?
- ar siekiama išsaugoti valstybinės kalbos statusą, atmetami dvikalbystės reikalavimai?
- ar keliamas tikslas didinti visuomenės solidarumą, naikinant esamą regresinę mokesčių sistemą?
- ar priešinamasi Seimo priimtam ir Prezidentės vetuotam Vyriausybės parengtam darbo kodeksui?
- ar priešinamasi ES vykdomai nelegalių migrantų priėmimo ir dalinimosi tarp šalių narių politikai?
- ar reiškiama parama Ukrainai gynybos prieš Rusijos agresiją ir palaikoma Lietuvos narystė NATO?
x x x
Klausimai suformuluoti taip, kad rinkėjui nesunku suprasti, kokių atsakymų iš jo tikimasi, pageidaujama. Taip, mums pražūtingas nykstantis suverenumas, privalome priešintis ES federacijos kūrimui. Globali Lietuva – klastingas susinaikinimo projektas. Masinė dviguba pilietybė emigraciją tik paskatintų; pilietis privalo turėti ne tik teises, bet ir pareigas. Demokratija Lietuvoje, deja, fasadinė. Šeima gali būti kuriama tik vyro ir moters santuokos pagrindu. Esame tolerantiški kitokiems, bet tai nereiškia, kad jie gali viską. Būtina išsaugoti ir stiprinti unikalią tautinę kultūrą. Pasauliui mes įdomūs tik tuo unikalumu. Mažiau mėgdžiokime, būkime savimi. Būtina išsaugoti valstybinės kalbos statusą, dvikalbystė mums pražūtinga. Tautinės mažumos neturėtų primesti mums savo valią. Pagrįstai bijome nelegalių migrantų. Matome, kas dedasi Prancūzijoje, Vokietijoje, kai kuriose kitose ES šalyse. Rasių maišymasis skatina neapykantą, neramumus. Jeigu kristų Ukraina, mums būtų daug blogiau. Putinas nesustotų. Melskime Dievą, kad esame NATO ir ši gynybinė organizacija nesubyrėtų, kad JAV ir po ten įvyksiančių prezidento rinkimų būtų mums palanki. Ir t.t., ir t.t.
x x x
Partijų, kurios atitiktų visas „Vilniaus forumo“ klausimų forma suformuluotas nuostatas – nėra. Jų programose deklaracijos dažnai neturi nieko bendra su tikrove bei jų veikla prieš rinkimus. Tai už ką balsuoti? Pasirinkimas labai sunkus, kompromisinis.
2016-10-02; 20:40
Gruodžio 3 d. krašto apsaugos ministras Juozas Olekas susitikęs su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasadore Lietuvoje Deborah A. McCarthy aptarė lapkričio mėnesį vykusį vizitą JAV, paramos galimybes Ukrainai, dalyvavimą tarptautinėse operacijose ir kitus saugumo ir gynybos klausimus. 
