Parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen praneša, kad koronavirusu užsikrėtė Darbo partijos frakcijos Seime narys Viktoras Fiodorovas. Politikė akcentuoja, kad COVID-19 infekcijai ir toliau plintant Seime būtina kuo skubiau įteisinti nuotolinį parlamento darbą.
 
„Šiandien sužinojome apie dar vieną COVID-19 užsikrėtusį Seimo narį, teigiamą testą gavo darbietis V. Fiodorovas. Ir tai, manau, yra aiškus atsakymas, kad Seimo uždarymas savaitei ar dviem, situacijos nesprendžia“, – savo feisbuko paskyroje rašo V. Čmilytė-Nielsen.
 
„Seimo nariai, tikiu, žmonės sąmoningi ir vengia kontaktų, švenčių, eglučių „uždegimo“ ceremonijų. Tačiau kuomet per parą Lietuvoje nustatomi tūkstančiai naujų atvejų, net ir labai save saugojantys žmonės rizikuoja užsikrėsti. Tiesiog toks mastas“, – taip pat teigia ji.
 
Todėl Seimo pirmininkė tikisi, kad šios aplinkybės padės parlamentarams apsispręsti balsuojant dėl nuotolinių diskusijų ir nuotolinio darbo.
 
„Konstitucinio teismo teisėja, prof. Toma Birmantienė viešai konstatavo, kad sąlygų parlamentarams dirbti nuotoliniu būdu nesudarymas prieštarauja Konstitucijai, o Užkrečiamų ligų kontrolės įstatymo spragos gresia konstituciniu chaosu. Tai aiškus signalas visam parlamentui“, – rašo parlamento vadovė.
 
V. Čmilytė-Nielsen taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos situacija šiuo metu yra prastesnė nei pavasarį ir viliasi, kad Seimas dar šią savaitę žengs pirmąjį būtiną žingsnį siekiant įtesinti nuotolinį parlamento darbą.
 
„Privalome pergalvoti savo pozicijas ir priimti sprendimus remdamiesi ne politine simpatija – antipatija, o racionaliu protu. Jau minėjau, kad Seimas privalo dirbti nepertraukiamai. Tikiuosi, kad šią savaitę žengsime būtiną pirmąjį žingsnį“, – akcentuoja Seimo pirmininkė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.30; 14:55

Lietuvos Respublikos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Epidemiologinei padėčiai šalyje išliekant sudėtingai, Seimo valdyba nustatė Seimo ir Seimo kanceliarijos darbo organizavimo tvarką, kuri turėtų galioti iki reglamentuojant Seimo darbą nuotoliniu būdu.
 
Kaip praneša Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuras, Seimo valdyba nusprendė karantino laikotarpiu griežtinti dalį apribojimų ir išnaudoti visas įmanomas nuotolinio darbo galimybes. Nuspręsta, kad karantino laikotarpiu uždarose patalpose Seimo renginiai nebus organizuojami, išskyrus nuotoliniu būdu stebimas spaudos konferencijas. Kaip ir anksčiau, lieka galioti tvarka, kad Seime nebus organizuojamos ekskursijos, nebus rengiami susitikimai su lankytojais, išskyrus, kai tai būtina Seimo darbui užtikrinti. Neorganizuojamos užsienio komandiruotės nei Seimo nariams, nei Seimo kanceliarijos personalui.
 
Vienos dienos leidimai įeiti į Seimo rūmus neužsakomi, išskyrus leidimų užsakymą visuomenės informavimo priemonių atstovams, ilgalaikiai leidimai į Seimo rūmus taip pat neišduodami, išskyrus atvejus, kai tai būtina Seimo darbui užtikinti.
 
Išlieka rekomendacija Seimo nariams ir Seimo kanceliarijos personalui su žiniasklaidos atstovais komunikuoti pagal galimybes atvirose erdvėse lauke.
 
Seimo valdyba nustatė, kad karantino laikotarpiu Seimo komitetų ir komisijų posėdžiai, išskyrus uždarus posėdžius, ir Seimo Seniūnų sueigos posėdžiai organizuojami nuotoliniu būdu. Seimo frakcijoms ir Mišriai Seimo narių grupei rekomenduojama posėdžius organizuoti nuotoliniu būdu.
 
Seimo valdyba nusprendė, kad Seimo nario saviizoliacija dėl COVID-l9 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmes ir (arba) nedalyvavimas Seimo posėdyje dėl priklausymo rizikos grupei laikoma Seimo nario nedalyvavimo Seimo posėdyje svarbia pateisinama priežastimi.
 
Siekdama sukurti saugią darbo aplinką Seimo posėdžių salėje, Seimo valdyba nustatė, kad Seimo posėdžiai būtų organizuojami ir vyktų laikantis nustatytų sveikatos saugos reikalavimų, ir įpareigojo Seimo narius ir Seimo kanceliarijos darbuotojus Seimo posėdžių salėje nesibūriuoti, pagal galimybes vengti veiksmų, dėl kurių būtų neįmanoma dėvėti veido apsaugos priemonių. Be to, kaip skelbta anksčiau, Seimo nariams ir Seimo kanceliarijos darbuotojams yra sudaroma galimybė atlikti profilaktinius COVID-19 testus.
 
Seimo valdyba, atsižvelgdama į sudėtingą situaciją, lapkričio 24 d. surengs numatytą plenarinį posėdį, tačiau po to darys pertrauką ir į kitą posėdį rinksis tik gruodžio 3 d.
 
Seimo valdybos bendru sutarimu priimtame sprendime taip pat nustatyta, kad Seimo rūmų ir kitose Seimo kanceliarijos teisėtai valdomose patalpose esančios poilsio erdvės ir rūkymo zonos karantino laikotarpiu neeksploatuojamos. Visiems į Seimo rūmus įeinantiems asmenims bus matuojama kūno temperatūra, taip pat rekomenduojama Seimo nariams ir Seimo kanceliarijos personalui į mobiliuosius telefonus įsidiegti ir naudoti mobiliąją programėlę „Korona Stop LT“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.23; 11:00
 

Gvatemalos sostinėje protestuotojai padegė dalį parlamento pastato. EPA-ELTA nuotr.

Prieš Gvatemalos vyriausybės patvirtintą valstybės biudžeto projektą protestuotojantys piliečiai šeštadienį padegė dalį Gvatemalos mieste įsikūrusio parlamento pastato.
 
Grupė prostestuotojų įsiveržė į Gvatemalos senamiestyje esantį parlamento pastatą ir jį padegė. Televizijos transliacijoje buvo matyti pro langus išsiveržusios liepsnos.
 
Anot policijos pareigūnų, atvykę ugniagesiai sėkmingai suvaldė įsiplieskusį gaisrą.
 
Nors dauguma protestuotojų elgėsi taikiai, kai kurie į policijos pareigūnus mėtė akmenis, o saugumo pajėgos į minią paleido ašarines dujas.
 
Gvatemalos sostinėje protestuotojai padegė dalį parlamento pastato. EPA-ELTA nuotr.

„Teisė mitinguoti egzistuoja, tačiau negalime leisti naikinti viešojo ar privataus turto. Visi dalyvaujantys šiuose nusikalstamuose veiksmuose atsakys pagal įstatymus visu griežtumu“, – tviterio žinutėje rašė Gvatemalos prezidentas Alejandras Giammattei.
 
Tuo metu protestuotojai prezidentą ragino vetuoti valstybės biudžetą. Šalies parlamentarai kitų metų biudžetą patvirtino skubos tvarka, nepasitarę su visuomenės grupėmis.
 
Biudžeto projektą atmetė daugybė skirtingų socialinių grupių, tarp kurių – verslininkai, socialiniai judėjimai, švietimo sektorius ir netgi Katalikų bažnyčia.
 
Kitų metų Gvatemalos biudžetas kritikuojamas dėl išaugusios skolos, sumažintų socialinių ir švietimo sektoriaus išlaidų bei skaidrumo trūkumo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.22; 15:05

Sveikiname Sakartvelą, įgyvendinusį rinkimų sistemos reformą ir sklandžiai surengusį rinkimus sudėtingomis COVID-19 pandemijos sąlygomis, sakoma sekmadienį išplatintame Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos (URM) pareiškime dėl Sakartvelo parlamento rinkimų.
 
Kaip jau skelbta, spalio 31 dieną Sakartvelo (Gruzijos) piliečiai rinko naująjį parlamentą, priimsiantį svarbiausius šalies sprendimus artimiausiems ketveriems metus.
 
„Tarptautinių stebėtojų vertinimu, šiuose rinkimuose buvo laikomasi demokratinių standartų, procesas vyko sklandžiai ir laikantis įstatymų, nors ir neišvengta kai kurių pažeidimų bei incidentų, kuriuos raginame nedelsiant ištirti. Ruošiantis parlamento rinkimų antrajam turui (vyks lapkričio 21 dieną), kviečiame Sakartvelo politines partijas bei Centrinę rinkimų komisiją atsižvelgti į tarptautinių rinkimų stebėtojų pareikštas pastabas ir užtikrinti, kad antrojo turo rinkimų organizavimas ir jų rezultatai nekeltų jokių abejonių,
 
Šiuos parlamento rinkimus laikome svarbiu žingsniu, įtvirtinant demokratiją Sakartvele. Naujoji rinkimų sistema padidino politinių partijų ir piliečių pasitikėjimą demokratiniu procesu. Tikimės, kad ateityje toliau tobulinant rinkimų sistemą bus sudarytos galimybės platesniam politinių jėgų spektrui būti atstovaujamam parlamente“, – sakoma URM pareiškime.
 
URM pareiškia tikinti, kad po antrojo rinkimų turo suformuota valdančioji dauguma neatidėliodama imsis tolesnių Sakartvelo piliečiams svarbių reformų, ypač įgyvendindama Europos Sąjungos (ES) ir Sakartvelo Asociacijos susitarimą.
 
„Lietuva pasirengusi tęsti glaudų bendradarbiavimą su šalies piliečių pasitikėjimą užsitikrinusia Sakartvelo valdžia, toliau nuosekliai pasisakys už Sakartvelo nepriklausomybės stiprinimą bei teritorinio vientisumo atkūrimą ir teiks paramą Sakartvelui siekiant integruotis į ES ir NATO“, – sakoma Lietuvos URM pareiškime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.02; 03:00

Per sekmadienį vykusį antrąjį rinkimų turą Lietuva baigė formuoti naująjį Seimą – vienmandatėse rinkimų apygardose išrinkti 68 Seimo nariai.
 
Preliminariais VRK duomenimis, Seimo nariais ketverių metų kadencijai išrinkti:
 
Viktorija ČMILYTĖ-NIELSEN, Žygimantas PAVILIONIS, Paulė KUZMICKIENĖ, Aistė GEDVILIENĖ, Paulius SAUDARGAS, Radvilė MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ, Algis STRELČIŪNAS, Monika NAVICKIENĖ, Agnė BILOTAITĖ, Dainius KREIVYS, Vytautas KERNAGIS, Jurgita ŠIUGŽDINIENĖ, Arvydas ANUŠAUSKAS, Marius MATIJOŠAITIS, Kazys STARKEVIČIUS, Gintarė SKAISTĖ, Vytautas JUOZAPAITIS, Gabrielius LANDSBERGIS, Ligita GIRSKIENĖ, Simonas GENTVILAS, Arvydas POCIUS, Audrius PETROŠIUS, Stasys TUMĖNAS, Domas GRIŠKEVIČIUS, Deividas LABANAVIČIUS, Bronislovas MATELIS, Andrius VYŠNIAUSKAS, Vytautas BAKAS, Petras GRAŽULIS, Zigmantas BALČYTIS, Guoda BUROKIENĖ, Romualdas VAITKUS, Jonas VARKALYS, Mindaugas SKRITULSKAS, Antanas VINKUS, Laima NAGIENĖ, Valius ĄŽUOLAS, Valentinas BUKAUSKAS, Remigijus ŽEMAITAITIS, Arvydas NEKROŠIUS, Tomas BIČIŪNAS, Antanas ČEPONONIS, Rima BAŠKIENĖ, Liudas JONAITIS, Antanas MATULAS, Valdemaras VALKIŪNAS, Tomas TOMILINAS, Vidmantas KANOPA, Edmundas PUPINIS, Algimantas DUMBRAVA, Gintautas KINDURYS, Jonas PINSKUS, Rita TAMAŠUNIENĖ, Kęstutis VILKAUSKAS, Silva LENGVINIENĖ, Eugenijus SABUTIS, Juozas VARŽGALYS, Ričardas JUŠKA, Kęstutis MAŽEIKA, Giedrius SURPLYS, Viktoras PRANCKIETIS, Justinas URBANAVIČIUS, Andrius PALIONIS, Algirdas BUTKEVIČIUS, Juozas BAUBLYS, Zenonas STREIKUS, Aušrinė ARMONAITĖ.
 
Daugiausia mandatų antrajame rinkimų ture – 26 – laimėjo konservatoriai, antroje vietoje su 16 mandatų yra „valstiečiai“.
 
Spalio 18 d. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimu pirmojo Seimo rinkimų turo metu jau yra išrinkti trys Seimo nariai: Antakalnio apygardoje išrinkta TS-LKD atstovaujanti Ingrida ŠIMONYTĖ, surinkusi 61,17 proc. nuo dalyvavusių rinkėjų balsų; Medininkų rinkimų apygardoje išrinktas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Česlavas OLŠEVSKIS, surinkęs 52,77 proc. balsų; Šalčininkų-Vilniaus apygardoje išrinkta irgi šios partijos kandidatė Beata PETKEVIČ, sulaukusi 59 proc. rinkėjų palaikymo.
Vienmandatėse apygardose renkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.
 
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) preliminariais pirmojo turo daugiamandatėje rinkimų apygardoje rezultatais, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai būsimajame Seime pretenduoja gauti daugiausiai mandatų – 24. Antroje vietoje atsidūrę „valstiečiai“ gali gauti 16 mandatų. Pagal rinkimų  rezultatus daugiamandatėje apygardoje parlamente turėtų dirbti 9 Darbo partijos atstovai, socialdemokratai turės 8 atstovus. Į Seimą pateko Laisvės partija, gavusi 8 mandatus. Liberalų sąjūdis – 6 mandatus.
 
Susumavus pirmojo ir antrojo rinkimų turų  rezultatus, preliminariais duomenimis, daugiausia mandatų – 50 būsimajame Seime turės  konservatoriai,  Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 32 mandatus, socialdemokratai – 13 mandatų, Liberalų sąjūdis – irgi 13, Laisvės partija – 11, Darbo partija – 10, Lietuvos lenkų rinkimų akcija Krikščioniškų šeimų sąjunga ir socialdarbiečiai turės po 3 mandatus, po 1 mandatą turės Lietuvos žaliųjų partija ir partija  „Laisvė ir teisingumas“.  Į naują Seimą taip pat pateko 4 save išsikėlę kandidatai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.26; 04:14

Lietuvos Respublikos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Statistinis kandidatas  į Seimo narius yra aukštąjį išsilavinimą turintis penkiasdešimtmetis vyras, vardu Vytautas, kurio turtas, vertybiniai popieriai ir piniginės lėšos siekia beveik 147 tūkst. eurų.
 
Tokį statistinio kandidato į Seimo narius portretą sudarė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
 
Kaip ir ankstesniuose Seimo rinkimuose, taip ir šiemet, dauguma kandidatų yra vyrai – jie sudaro 66,7 proc. kandidatų. Moterų rinkimuose dalyvauja trečdalis – 33,3 procento.
 
Vyrai dominuoja absoliučioje daugumoje politinių partijų sąrašų. Vienintelėje Lietuvos lenkų rinkimų akcijoje- Krikščioniškų šeimų sąjungoje ya daugiau moterų, nei vyrų, jų šioje partijoje yra 63 proc. Mažiausiai moterų turi Nacionalinis susivienijimas – jų skaičius šios partijos sąraše sudaro vos 15 procentų.
 
Populiariausi šių metų Seimo rinkimuose kandidatuojančių vyrų vardai – Vytautas, Kęstutis, Saulius, Tomas, Arūnas.
Tarp kandidačių moterų populiariausi Daivos, Linos, Janinos, Kristinos ir Rasos vardai.
 
Beveik 64 proc., nurodė, kad yra susituokę. 19 kandidatų (1,1 proc.) deklaravo esą partnerystėje. Nevedusių (netekėjusių) yra 201, arba 11,4 proc. 48 kandidatai yra našliai, tai sudaro beveik 3 proc.
 
Daugiau kaip 10 proc. kandidatų (187 asmenys) nurodė, jog yra išsiskyrę, o 185 kandidatai (10,5 proc.) duomenų apie savo šeimyninę padėtį nepateikė.
 
Teikdami pareiškinius dokumentus VRK, kandidatai privalėjo nurodyti savo teistumą. Tokį faktą nuslėpę asmenys buvo pašalinti iš kandidatų sąrašų.
Priešais Seimą – gėlių jūra. Slaptai.lt nuotr.
 
Beveik 98 procentai kandidatuojančių į Seimą asmenų nurodė niekada nebuvę teisti. 2 procentai kandidatų savo teistumą deklaravo ir yra registruoti kandidatais į Seimo narius.
 
Dalyvauti šių metų  spalio 11 d. vyksiančiuose Seimo rinkimuose užregistruoti 1755 kandidatai. Lyginant su 2016 m., šiemet į Seimą kandidatuoja beveik trimis su puse šimto (339) daugiau asmenų. Prieš ketverius metus VRK buvo registravusi 1416 kandidatų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.11; 10:31

Šviesiam Romualdo Ozolo atminimui Seime buvo surengta konferencija ir paroda. Slaptai.lt nuotr.

Ketvirtadienį Seimo lankytojų centras paminės vienų metų sukaktį: lygiai prieš metus šis Seimo kanceliarijos padalinys, remdamasis geriausiais pasaulio parlamentų pavyzdžiais, atvėrė duris visuomenei.
Sausio 13-osios minėjimo akimirka Lietuvos Seime 2017-aisiais metais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Šiandien galime tvirtai sakyti, kad lūkesčiai dėl Seimo lankytojų centro veiklos pasiteisino. Per metus minimaliomis sąnaudomis sugebėjome pasiekti itin daug. Nuo šiol visi norintys gali išsamiau susipažinti su valstybės valdymo modeliu, teisėkūra, parlamento veikla ar jo istorija. Daugiau dėmesio skiriama edukacijai. Įvairioms lankytojų grupėms informacija pateikiama gerokai patraukliau. Manau, kad didžiausias indėlis ir nuopelnas – žmonių, dirbančių Seimo kanceliarijoje. Tai jų sugeneruotos idėjos ir puikaus darbo rezultatas“, – sako Seimo pirmininko pavaduotojas Arvydas Nekrošius.
 
Seimo lankytojų centre lankosi įvairaus amžiaus žmonės: jis tapo patrauklia atvira edukacine erdve, draugiška šeimoms, vaikams, mokiniams, bendruomenėms, pavieniams lankytojams ir svečių grupėms iš įvairių Lietuvos kampelių ir užsienio.
 
LDK pilių ir tvirtovių maketų konkursas Lietuvos Seime. 2011-ieji metai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Per šiuos metus sukurtos ir daugelį kartų vestos Seimo lankytojų centro edukacinių užsiėmimų programos „O kas yra Seimas“ ir „Kaip gimsta įstatymas?“, skirtos ir pritaikytos tiek ikimokyklinio amžiaus vaikams, tiek ir vyresnių klasių mokinių grupėms. Remiantis ilgalaikiu pilietiškumo pagrindų mokymo planu, sukurtas edukacinių užsiėmimų ciklas 9 ir 10 klasių mokiniams „Aš esu pilietis“. Įvyko trys suplanuoti šio ciklo renginiai temomis „Visuomeninių organizacijų vaidmuo pilietinėje visuomenėje“ (apie 400 dalyvių pritraukusi „Savanorystės mugė“), „Žiniasklaida ir demokratija. Informacinė ir žinių visuomenė“, „Lietuvos nacionalinis saugumas. Grėsmės demokratinei valstybei“.
 
Laisvės gynėjų rikiuotė Laisvės gynėjų galerijoje Seime. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Šiuose susitikimuose-diskusijose dalyvavo apie 150 mokinių. Deja, dėl epidemiologinės situacijos šalyje nebuvo įgyvendinta visa numatyta programa. Tikimasi ją atnaujinti dar šiais metais.
 
Parengtas atvirų visuomenei pokalbių su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarais renginių ciklas „Mano Kovo 11-oji“. Pirmoji jo dalis – susitikimas su prof. Vytautu Landsbergiu – Seimo lankytojų centre įvyko šių metų vasario 27 dieną.
 
Rugsėjo 9 d. įvyko susitikimas su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru Česlovu Juršėnu. Tai antrasis ciklo „Mano Kovo 11-oji“ renginys.
 
Rugsėjo 10 d. vyks šventinis Seimo lankytojų centro vienų metų veiklos sukakties minėjimo renginys.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.10; 08:44

Darius Jauniškis. Olgos Posaškovos (Seimo kanceliarija) nuotr.

Antrajai kadencijai į Valstybės saugumo departamento vadovo pareigas paskirtas Darius Jauniškis teigia, kad po pastarųjų mėnesių įvykių būtina supažindinti visuomenę ir politikus su departamento veikla. Anot jo, parlamentaro Vytauto Bako praeitą mėnesį pateikta informacija, kad neva VSD vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuomečio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką ir diplomatą Vygaudą Ušacką – buvo nesusipratimas.
 
„Kaip bendravome su Seimu, taip ir bendrausime toliau. Aš manau, kad gyvename demokratinėje valstybėje, kurioje kiekvienas turi teisę išreikšti savo nuomonę bei pasakyti savo abejones. Bet, matyt, kiekvienas turi savo teisybę. Ką aš iš tikrųjų matau ir kam pritariu, tai reikia daugiau aiškinimo, kas yra žvalgyba ir kaip ji veikia, tai tą artimiausiu metu ir darysime, aiškindami, kuo ji skiriasi nuo kriminalinės žvalgybos ir kaip mes atliekame savo funkcijas“, – teigė D. Jauniškis.
 
„Aš esu ne kartą girdėjęs įžeidžiančių žodžių mano atžvilgiu, bet ar verta į tai reaguoti? Nematau, tam jokio tikslo ir jokio pagrindo. (…) Aš manau, reikia stiprinti vidinę komunikaciją. Sakykime, kad nebūtų tokių nesusipratimu. Mano galva, tai buvo daugiau nesusipratimas negu tikra informacija“, – teigė jis.
 
Pasak jo, VSD taip pat netolimoje ateityje didins kibernetinius pajėgumus.
 
„Visas pasaulis juda ta linkme ir mes negalime atsilikti (…) Tie ateinantys penkeri metai bus tęsinys penkerių metų, kas yra padaryta ligi šiol. Aš manau, kad kol kas yra padaryta arti 40 proc. Tai, manau, per tuos kitus metus galima bus (…) tuos pokyčius tęsti“, – teigė jis.
 
Informacijos pranešėjas toliau dirba departamente
 
D. Jauniškis patikino, kad pranešėjas, kuris perdavė informaciją V. Bakui, ir toliau dirba VSD.
 
„Jis toliau dirba departamente, man labai gaila, kad jo asmenybė buvo atskleista. Tikrai ne mes tai padarėme. Išviešinus tą informaciją žiniasklaidoje, tai iš karto paaiškėjo. Jis pats atėjo ir prisipažino imuniteto vadovui. (…) Jis dirba savo darbą ir atostogų jis buvo išleistas. Jis saugomas pranešėjo statuso, kas bus ten toliau, matysime, kokie toliau veiksmai bus, matyt, priklausys ir nuo jo paties“, – sakė VSD vadovas.
 
ELTA primena, kad Seimas antradienį pritarė D. Jauniško kandidatūrai antrajai kadencijai į Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pareigas.
 
Po balsavimo už D. Jauniškio kandidatūrą pasisakė 109 Seimo nariai, prieš – 4, susilaikė – 5.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.07; 15:05

Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda neslepia apmaudo, kad Seimui antradienį nepavyko sutarti dėl atlyginimo pakėlimo su koronaviruso paveiktais pacientais dirbantiems medikams.
 
Šalies vadovo teigimu, politikai nedirba savo darbo ir politikuoja „pačia blogiausia to žodžio prasme“.
 
„Man be emocijų sunku apie šį klausimą kalbėti – vakarykštis fiasko Seime, nesugebant susitarti dėl to, kas buvo medikams pažadėta, – padidinti atlyginimus žmonėms, kurie dirba karštuosiuose taškuose ir kurie dirba rizikingomis bei fiziškai sunkiomis sąlygomis, nes dirba didžiuliu krūviu“, – trečiadienį apsilankęs Ekstremaliųjų situacijų operacijų valdymo centre, įsikūrusiame Sveikatos apsaugos ministerijoje, sakė G. Nausėda.
 
Prezidento teigimu, Seimo nariai savo elgesiu tik patvirtino visuomenėje vyraujančius įsitikinimus apie politikus.
 
„Susidaro įspūdis, kad tarp žmonių paplitęs įsitikinimas, kad politika yra bjaurus reikalas, kad parlamentas yra ta institucija, kuria pasitikėti neverta, vakar buvo padaryta būtent taip, kad šitokia nuomonė toliau įsitvirtintų visuomenės sąmonėje. Politikavimas pačia blogiausia to žodžio prasme“, – apmaudo neslėpė prezidentas.
 
Pasak G. Nausėdos, kalti šioje situacijoje yra visi.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.01; 11:00

Parlamento rinkimai Azerbaidžane

Vasario 9 dieną Azerbaidžane surengti pirmalaikiai Parlamento rinkimai. Į 125 vietų vienerių rūmų parlamentą pretendavo 1300 kandidatų iš 19 partijų. Tai reiškia, kad į vieną vietą pretendavo maždaug po 10 – 20 kandidatų.

ESBO duomenimis, balsavimo teisę Azerbaidžane šiuo metu turi 5,3 milijonai šalies piliečių.

Remiantis 17 valandos duomenimis, rinkėjų aktyvumas buvo 44,84 proc. Vadinasi, iki 17 valandos vietos laiku balsavo 2389754 rinkėjai. 

Opinion Way (Socialinių tyrimų institutas) generalinis direktorius Bruno Žan Bar pranešė, kad jo vadovaujama organizacija apklausė 10119 rinkėjų iš 236 rinkimų apylinkių. Apklausas taip pat atliko ir AJF Associates Inc organizacija, apklaususi 1053 apygardose dalyvavusius 2106 balsuotojus.

Preliminariais duomenimis, rinkimuose pirmauja valdančioji partija „Eni Azerbaidžan“. Tikėtina, kad ji laimėjo mažų mažiausiai 69 vietas. „Vieningasis Azerbaidžanas“ laimėjo, tikėtina, tris vietas, kitos partijos iškovojo po vieną mandatą.

Rinkimus Azerbaidžane stebėjo apie 350 Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojų, taip pat – stebėtojų iš Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos.

Stebėtojai iš Europos teigia, kad rinkimai buvo surengti demokratiškai, skaidriai, be pažeidimų. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad šiuose rinkimuose buvo įvesta svarbių techninių naujovių: dalyvavusiųjų rinkimuose pirštai buvo pažymimi specialiais dažais, kurie pastebimi pašvietus ultravioletiniais spinduliais. Šitaip buvo apsisaugota nuo bandymų balsuoti antrą kartą.

Europos Tarybos Demokratijos ir žmogaus teisių komiteto vadovas Janus Niedzviečki pažymėjo, jog rinkimai surengti vadovaujantis demokratine dvasia, pažeidimų, įskaitant klastojimus, neteisėtą agitaciją, – nepastebėta.

Čekijos parlamentarė Vera Prohazkova tvirtino stebėjusi tris rinkimų apylinkes. Ten, kur ji stebėjo, jokių pažeidimų ir nusižengimų nebūta. Balsavusieji nereiškė jokių pretenzijų. Kitas Čekijos atstovas Jaroslavas Dubrovas taip pat tvirtino pažeidimų neužfiksavęs.

Italijos parlamentaras Etorė Liheri pareiškė, jog rinkimai Azerbaidžane surengti demokratiškai.

Prancūzijos delegacijos atstovas Žoelis Gerje tvirtino aplankęs net 20 rinkiminių apygardų, kalbėjęsis tiek su rinkimų komisijos nariais, tiek su rinkėjais. Jo manymu, rinkimams Azerbaidžane negalima prikišti jokių trūkumų. Atvirkščiai. Nepaisant aplinkybės, kad tai – pirmalaikiai, jie surengti ne tik demokratiškai, bet ir pačiu aukščiausiu techniniu lygiu.

Prancūzijos miesto La-Bol atstovas Ivas Metero taip pat pastebėjo, jog rinkimams buvo pasirengta labai rimtai.

Apie Azerbaidžano rinkimus palankiai atsiliepė ir stebėtojai iš Izraelio. Pavyzdžiui, Romanas Gurevičius duodamas interviu, kalbėjo, kad rinkimai surengti „skaidriai ir demokratiškai“.  Jis stebėti rinkimų į Azerbaidžaną atvyko iš anksto, rinkimų metu aplankė šešias apylinkes. Neišdildomą įspūdį jam palikęs Azerbaidžano jaunimas. Daug vaikinų ir merginų ėjo prie balsadėžių. Azerbaidžano jaunimas aktyviai dalyvavo rinkimuose.

Parlamento rinkimai Azerbaidžane

Palankiai apie Azeraidžano rinkimus atsiliepė ir stebėtojai iš Vokietijos Uli Henkel bei Ulrich Zinger, pavadinę juos skaidriais ir demokratiškais.

Rusijos Dūmos deputatas Aleksejus Žuravliovas akcentavo, kad rinkimai buvo ne tik skaidrūs, bet ir organizuoti pačiu „aukščiausiu techniniu lygiu“. Pavyzdžiui, ant balsavusiųjų delnų buvo dedami specialūs žymekliai, kuriuos pastebėti galima pašvietus ultravioletiniais spinduliais. Šitaip apsisaugota nuo galimybės sukčiauti – dayvauti rinkimuose antrą kartą.

Azerbaidžano rinkimus vertino ir vengrų žuralistas Piteris Dunais. Jo įspūdžiai – teigiami.

Gruzijos Centrinės rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojo Georgijaus Šarabidzės teigimu, rinkimai surenti laikantis visų tarptautinių normų, taisyklių ir rekomendacijų. Jokių pažeidimų nepastebėta. Techniškai jiems taip pat pasirengta puikiai.

JAV visuomenininkas ir politikas Mičas Silbermenas teigė, jog rinkimai surengti, jo manymu, demokratiškai, o techninės naujovės, pritaikytos šiuose rinkimuose, – maloniai nustebino.

Apie rinkimus Azerbaidžane palankiai atsiliepė ir Bulgarijos parlamentaras Peteras Kanevas.

Azerbaidžano rinkimus stebėjo ir delegacijos iš Pakistano, Turkijos, Vietnamo, Baltarusijos. Jie taip pat pretenzijų ir pastabų Azerbaidžanui neturėjo.

Slaptai.lt informacija

2020.02.09; 22:27

Lietuvos Seimas iš paukščio skrydžio. Slaptai.lt nuotr.

Seimas antradienį ketina svarstyti Vyriausybės patobulintą kitų metų biudžeto projektą.
 
Finansų ministerijos duomenimis, pagal patobulintą projektą po pirmojo svarstymo 2020 m. biudžeto projekto peržiūros išlaidos padidėjo 55 mln. eurų. Patobulintame įstatymo projekte kultūros srities darbuotojų atlyginimai nuo 2020 m. sausio 1 d., o švietimo srities darbuotojų nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. vidutiniškai augs 10 proc., lyginant su 2019 m. pabaiga.
 
Lyginant su pirminiu biudžeto projektu, švietimo pagalbos specialistų atlyginimams didinti papildomai skiriama 10,3 mln. eurų, mokytojų – 15,6 mln. eurų, dėstytojų ir mokslininkų – 4,6 mln. eurų, ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo darbuotojų – 11,2 mln. eurų, kultūros ir meno darbuotojų – 6,4 mln. eurų. Taip pat dar papildomai, lyginant su pirminiu biudžeto projektu, skiriama bibliotekoms (0,3 mln. eurų), Kultūros ministerijos pavaldžių įstaigų finansavimui (1,12 mln. eurų).
 
Medikų atlyginimams didinti papildomai, lyginant su pirminiu biudžeto projektu, skiriama 40 mln. eurų (lyginant su 2019 m. pab. papildomai 122 mln. eurų), ugniagesių – 4 mln. eurų (lyginant su 2019 m. pab. papildomai 11,7 mln. eurų), policijos darbuotojų – 3,5 mln. eurų (lyginant su 2019 m. pab. papildomai 7,3 mln. eurų).
 
„Vaiko pinigai“ neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų (su priedu) nuo 2020 m. sausio 1 d. padidės 20 eurų (nuo 70 iki 90 eurų), lyginant su šiais metais. Nuo 2020 m. liepos 1 d. visiems vaikams bus skiriama dar po 10 eurų.
3-ieji Seimo rūmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Senjorų vidutinė senatvės pensija didės 30 eurų (nuo 345 iki 375 eurų), o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – 32,5 eurais (nuo 364,5 iki 397 eurų). Bazinės pensijos indeksavimui nuo 2020 m. liepos 1 d. papildomai skiriama dar 15,9 mln. eurų, arba vidutiniškai 3,5 eurų žmogui.
Dirbantiesiems išlieka pirminis Vyriausybės siūlymas: minimali mėnesinė alga (MMA) „popieriuje“ padidės – 52 eurais (nuo 555 iki 607 eurų), o MMA „į rankas“ – 41 euru.
 
Ateinančių metų didžiausia biudžeto dalis skirta socialinės apsaugos sričiai – 6,16 mlrd. eurų, papildomai 731 mln. eurų.
 
Papildomai į valstybės biudžetą bus surinkta pajamų iš Valstybės valdomų įmonių dividendų ir pelno įmokų (papildomai 52,2 mln. eurų), gyventojų pajamų mokesčio (papildomai 28,7 mln. eurų), žemės pardavimo (papildomai 9,3 mln. eurų) bei loterijų ir lošimų mokesčių (papildomai 4,5 mln. eurų).
 
Ateinančiais metais numatomas didesnis savivaldybių finansinis savarankiškumas. Savivaldybių biudžetų pajamos augs 337,6 mln. eurų (11,4 proc.). Sudaromos lankstesnės skolinimosi galimybės – savivaldybės gali pasiskolinti iki 10 proc. nuo jų pajamų.
 
Po pirmojo biudžeto projekto svarstymo Seimo Žmogaus teisių komitetas nutarė nepritarti teiktam įstatymo projektui, nes sistemiškai neskiriamas pakankamas finansavimas žmogaus teises ginančioms institucijoms.
 
Lietuvos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Audito komitetas taip pat nepritarė kitų metų biudžeto projektui. Komiteto išvadose teigiama, kad ne visos diskrecinių pajamų priemonės gali būti patvirtintos, todėl yra rizika, kad 2020 m. pajamų bus surinkta mažiau, nei planuota, yra rizika, kad 2020 m. bus nesilaikoma perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės.
 
Audito komitetas taip pat atkreipė dėmesį, kad neužtikrinamas tinkamas fiskalinės erdvės sunkmečiui kūrimas, o formuojama erdvė nepakankama, į rezultatus orientuoto valstybės biudžeto sudarymas vykdomas formaliai, neužtikrintas tinkamas asignavimų pagrįstumas.
 
Seimo Švietimo ir mokslo komitete, skirstant 2020 m. valstybės biudžetą, išsiskyrė Vyriausybės ir Seimo nuomonės dėl finansavimo švietimui. Komitetas teigia, kad švietimui finansuoti turi būti skirta kur kas didesnė nei Vyriausybės numatyta suma.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.10; 06:00

Antradienį į pirmąjį rudens Seimo sesijos posėdį susirinkę parlamentarai naują politinį sezoną  pradės nuo darbų programos aptarimo.  Jos projektą pristatys Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir premjeras Saulius Skvernelis.
 
Rudens sesijos darbų programos projekte siūlomi svarstyti 507 teisės aktai, kuriuos teikia prezidentas Gitanas Nausėda, Vyriausybė, Seimo komitetai, frakcijos ir Seimo nariai.
 
Sesijos metu numatoma surengti 45 posėdžius.
 
Politikų darbotvarkėje numatytos penkios veiklos kryptys: darni, atsakinga ir sveika visuomenė; švietimo, kultūros ir mokslo kokybės bei efektyvumo didinimas; viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimas; darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra; saugi valstybė.
 
Vienas iš politinės darbotvarkės prioritetų yra 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių, kitų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų tvirtinimas.
 
Tarp prioritetų yra taip pat – socialinės atskirties mažinimas, kova su korupcija. Planuojama įtvirtinti turto civilinio konfiskavimo institutą, tobulinti lobistinės veiklos reguliavimą, skaidrinti valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių veiklą, įtvirtinti tarėjų institutą.
 
Rugsėjo 10 d. prasidėjusi Seimo rudens sesija truks iki gruodžio 23 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.10; 08:00

Borisas Johnsonas žada „Brexitą“ iki spalio pabaigos. EPA-ELTA nuotr.
Didžiosios Britanijos premjeras penktadienį perspėjo parlamentarus, kad šie net nebandytų sutrukdyti išstojimui iš ES, kuris įvyks spalio 31 dieną. Premjeras paaiškino, kad tai esą padarytų „ilgalaikės žalos“ pasitikėjimui politika.
 
„Jei Didžiajai Britanijai spalio 31 dieną neleisime palikti ES – ką, atrodo, ir bando pasiekti parlamentarai – tai ilgam pažeis žmonių pasitikėjimą politika“, – „Sky News“ transliacijos metu teigė B. Johnsonas.
 
„Tai didžiosioms šalies partijoms padarytų ilgalaikės ir pražūtingos žalos. Jei šiai politinei kartai nepavyks įgyvendinti pažado – jai nebus atleista“.
 
Opozicijos parlamentarai ir kai kurie konservatoriai teigė norintys priimti tam tikrus teisės aktus, kad užkirstų kelią „Brexit“ be susitarimo, kuris, kaip numatė pati vyriausybė, šalyje galėtų sukelti maisto, kuro ir medikamentų trūkumą. Tačiau B. Johnsonas paskelbė suspenduosiąs parlamento veiklą prieš „Brexit“.
 
B. Johnsonas teigė manąs, kad pasirengimas išstoti be susitarimo gali padėti vyriausybei galiausiai susitarti su Briuseliu. „Bijau, kad kol mūsų draugai ir partneriai mano, jog „Brexit“ dar galima sustabdyti ir kad parlamentas dar gali išlaikyti Didžiąją Britaniją Europos Sąjungoje, tol yra mažai tikėtina, kad gausime tokį susitarimą, kokio norime“, – teigė B. Johnsonas.
 
Trečiadienį jis pranešė sustabdysiantis parlamento veiklą paskutinėmis savaitėmis prieš „Brexit“ terminą – daugelis oponentų tai vertino kaip mėginimą riboti opozicijos veiklą. Šis sprendimas sudrebino visos šalies politikus ir įsiutino proeuropietiškus ir išstojimui be susitarimo nepritariančius parlamentarus.
Brexitas. EPA – ELTA nuotr.
 
B. Johnsono oponentai parlamento suspendavimą pavadino „perversmu“ ir „konstitucijos pažeidimu“. Dėl šio sprendimo jau yra iškeltos kelios teisinės bylos.
 
Penktadienį Škotijos teismas atmetė prašymą laikinai užblokuoti parlamento suspendavimo sprendimą, bet plačiau šį klausimą svarstys dar vieno posėdžio metu antradienį. Tuo tarpu buvęs premjeras Johnas Majoras, stiprus narystės ES rėmėjas, teigė sieksiąs prisijungti prie atskiros bylos, kuri teisme Londone turėtų būti nagrinėjama ketvirtadienį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.31; 04:00
 
 

Remigijus Žemaitaitis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo vicepirmininkas partijos Tvarka ir teisingumas lyderis Remigijus Žemaitaitis neatmeta galimybės, kad „tvarkiečiai“ gali papildyti valdančiosios koalicijos gretas, tačiau tolesnis politinių įvykių scenarijus paaiškės tik po Prezidento rinkimų.
 
„Visa tai spręsis po rinkimų ir priklausys, kas bus prezidentas. Visas kamuoliukas nuo sekmadienio pereis į prezidento rankas“,- interviu naujienų agentūros ELTA žurnalistei Jadvygai Bieliavskai sakė R. Žemaitaitis.
 
Politiko nuomone, premjeras Saulius Skvernelis turėtų tęsti darbą, tačiau Vyriausybėje reikėtų keisti 4-5 ministrus.
 
R. Žemaitaitis norėtų glaudesnio naujojo prezidento bendradarbiavimo su Seimu. „Labai keista, kai prezidentas su Seimo nariais susitinka tik kartą per metus teikdamas savo ataskaitą arba bendraujama per patarėjus. Manau, kad normalioje civilizuotoje valstybėje sunku būtų suvokti tokį bendravimą“, – sako R. Žemaitaitis.
 
Po savaitgalį Lietuvoje vyksiančių rinkimų galimi pokyčiai valdančiojoje koalicijoje. Jei valstiečių pozicija nesikeis ir jie nesitrauks iškoalicijos, tikriausiai bus realizuojamas kitas planas – koaliciją stiprinti. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis RamūnasKarbauskis yra viešai pasakęs, kad kvies prisijungti Tvarką ir teisingumą bei Lietuvos lenkų rinkimą akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠS). Išgirdęs tai iš žiniasklaidos, pareiškėte, kad atsisakote derėtis. Gal jau gavote oficialų kvietimą pradėti derybas?
 
Signalų yra, bet oficialaus kvietimo negavome. Pirmiausia politikoje nereikia skubėti su pareiškimais, kad pasitrauksiu iš valdžios, kad atsistatydinsiu iš premjero posto. Ko gero, tai ir sąlygojo, kad politinės partijos , kurios galvoja apie atsakomybę, pamačiusios tokį pareiškimą spaudoje, iš tikrųjų sunerimo, kas čia bus. Aš, kaip partijos pirmininkas, supratau, kad gal tektų formuoti naują daugumą, jeigu „valstiečiai“ pasitrauktų.
 
Visa tai spręsis po rinkimų ir priklausys, kas bus prezidentas, ar prezidentas pasakys, kas gali būti premjeru. Gal prezidentas pasakys, kad jis gali dirbti su premjeru, kuris vadovauja mažumos Vyriausybei, gal prezidentas norės turėti plačią Vyriausybę su plačia koalicija, kuri padės jam realizuoti savo idėjas, projektus. Jeigu prezidentas neturės palaikymo Seime per premjerą, tai nė vienas jo projektas per ateinančius 1,5 metų nebus įgyvendintas. Visas kamuoliukas nuo sekmadienio pereis į prezidento rankas ir priklausys nuo to, kokią Vyriausybę jis nori matyti.
 
Ar matote kokių nors požymių, kad dabartinės valdančiosios koalicijos gali nebelikti, ji išsivaikščios, susiformuos nauja koalicija?
 
Toks scenarijus galimas, koalicija gali griūti, jei politikai nesugebės peržengti per savo asmenines ambicijas. Šiomis dienomis matau, kad kai kurie žmonės padeda savo asmenines ambicijas kažkur į stalčių. Matyt, jie suvokia, kad atsakomybė yra jų rankose ir nuo jos negalima pabėgti. Aš linkęs manyti, kad koalicija sugebės surasti vidinių jėgų, atsitiesti ir toliau tęsti tuos darbus, kuriuos suplanavo 2016 metų rudenį.
 
Kažkodėl jaučiu, kad niekas nepasikeis, valdančioji koalicija, kurioje yra valstiečiai ir socialdarbiečiai, iš tikrųjų išliks. Tačiau faktas yra tas, kad šiandien valdančioji koalicija nėra stabili, nėra stipri ir jai reikia palaikymo.
 
Ar jūsų vadovaujama partija Tvarka ir teisingumas yra pasirengusi papildyti valdančiąją koaliciją?
 
Manau, kad galime, bet su viena sąlyga: turime susidėlioti prioritetus, tai negali būti vien tik „valstiečių“ kažkokie reikalavimai. Manau, kad tektų tartis, parengti naują sutartį, kalbėtis apie Vyriausybės programą. Greičiausiai tai bus po rinkimų.
 
Seime dažnai remiate valstiečius, nors oficialiais saitais nesate su jais susiję. Tvarkiečių oficialus statusas – bendradarbiavimo sutartis su valdančiaisiais. Jeigu taptumėte oficialia valdančiosios koalicijos dalimi, kokios būtų jūsų sąlygos, ar siektumėte, pavyzdžiui, ministrų portfelių?
 
Mes aiškiai esame pasakę, kad mums postų šiandien tikrai nereikia, nes ne postai formuoja politiką, politiką formuoja įgyvendinamos nuostatos. Jeigu jau taip atsitiktų, kad reikėtų plėsti valdančiąją daugumą, matyt, reikėtų mūsų partijos bičiulių atsiklausti.
 
Jeigu nekalbate apie ministerijas, norėčiau paklausti kitaip: kokias sritis norėtume kuruoti Vyriausybėje?
 
Pavyzdžiui, Finansų ministerija yra, ko gero, viena įdomiausių. Šiandien Finansų ministerijoje matau tam tikrą postūmį, bet nematau ten proveržio, nematau ten tokių darbų, kurie šiandien gyvybiškai reikalingi ir juos reikia įgyvendinti, jeigu kalbame apie gėrio valstybę.
 
Be abejo, įdomi sritis yra užsienio politika, bet yra įprasta, kad užsienio politika atitenka didžiajai frakcijai. Aišku, ne paslaptis, kad teisingumas, vidaus reikalų sistema – mums artimos sritis.
 
Politikai, eidami į valdžią, tradiciškai kalba apie galimybes realizuoti savo partijų programines nuostatas. Ar yra tokių esminių principinių nuostatų, kurias žūtbūt reikalausite įgyvendinti?
 
Daugiabučių namų modernizacija. Kasmet turi būti modernizuojama mažiausiai 2 tūkst. daugiabučių. Reikalausime padidinti vaiko pinigus, taip pat siūlysime padidinti ir į 2007 metų lygį grąžinti sumas, mokamas mamoms, išėjusioms vaiko priežiūros atostogų. Taip pat manome, kad turėtų padidėti neapmokestinamasis pajamų dydis, reikėtų grąžinti krizės metu nurėžtas statutinių pareigūnų pensijas.
 
Gana svarbu yra investicijos į šeimos ūkį arba į šeimos įmones rajonuose. Mums rūpi valstybės tarnybos pertvarka, o ne tas chaosas, kurį padarėme nuo sausio 1-osios. Šiandien rajonuose žmonės neina dirbti, nes neturi arba tokio išsilavinimo, arba egzaminų neišsilaiko. Pavyzdžiui, Mažeikiuose trūksta keturių mokyklų direktorių, nes keliamos sąlygos, kurios protu nesuvokiamos. Šilalėje trūksta dviejų seniūnų, nes tai paprasčiausia kaimiška seniūnija, bet reikalavimai – anglų kalba ir vadybiniai gebėjimai. Šilalėje trūksta ir 11 auklėtojų, bet reikalavimai, ironizuojant pasakysiu, tai mažų mažiausiai turi būti habilituotas mokslų daktaras. Šilalėje trūksta vyr. architekto, o koks architektas eis dirbti už 800 eurų? Todėl sakau, kad valstybės tarnybos pertvarka būtina, ypač jos segmentavimas į rajonus.
Mes kategoriškai esame prieš ligoninių pertvarką, visą laiką balsavome prieš ir nepalaikėme jos.
 
Tvarkiečiai yra pareiškę, kad nerems nė vieno kandidato, siekiančio prezidento posto. Todėl paklausčiau, kuris iš kandidatų, jūsų nuomone, –Gitanas Nausėda ar Ingrida Šimonytė – būtų jums palankesnis, pavyzdžiui, tvirtinant jūsų pasiūlytus kandidatus į ministrus?
 
Esu aiškiai pasakęs, kad abu kandidatai turi ir gerų, ir blogų savybių. Abu, manau, galėtų užimti prezidento postą, bet klausimas, ar veiks formulė, kad bus egzaminuojami žmonės, ministrai, ar prezidentas kišis į vidaus politiką, pavyzdžiui, vaikų darželių, globos namų uždarymas, kas yra visiškai ne prezidento funkcija.
 
Esate kalbėjęs apie būtinybę de jure sustiprinti prezidento galias. Ar tai reiškia, kad siūlysite Konstitucijos pataisas, kurias, kaip rodo patirtis, nėra lengva priimti?
 
Lietuvoje klaidingai įsivaizduojama, kad prezidentas yra kažkoks ūkvedys, kuris kelia atlyginimus, pensijas ir sprendžia, kas ir kaip turi gyventi. Prezidentas yra šalies vadovas, ginkluotojų pajėgų vadas ir užsienio politikos formuotojas. Manau, kad viena iš mūsų diskusijų temų turėtų būti prezidento statusas, jo galios. Mums reikės spręsti, kokį mes prezidentinį modelį įsivaizduojame ? Gal Lietuva eis Vokietijos keliu ir prezidentą rinks pats parlamentas?
 
Manyčiau, kad einant 2020 metų link Seimo rinkimų diskusijų tema numeris vienas bus arba prezidento galių sustiprinimas, arba jų sumažinimas. Pavyzdžiui, kalbant apie teisėjų ir kitų pareigūnų paskyrimą, prezidentas teikia Seimui vieną pavardę x, o jis turėtų pateikti, mano nuomone, tris kandidatūras.
 
Manau, galima kalbėti ir apie Konstitucijos pataisas, kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. Tai bus iššūkis, kokį modelį Lietuva pasirinks.
 
 Ar po naujojo prezidento inauguracijos ir toliau norėtumėte matyti Saulių Skvernelį premjeru? Kas būtų valstybei geriau – tęstinumas ar nauji vėjai Vyriausybėje?
 
Manyčiau, kad naujų vėjų nebereikia, nebegąsdinkime žmonių nuolatinėmis reformomis, pertvarkomis. Nuo 2009 metų girdžiu kiekvieną savaitę: reforma, pertvarka. Jeigu aš taip savo žmonai, vaikams grasinčiau šeimoje, kad bus reforma, pertvarka, tai manau, kad jau seniai būčiau skyrybų paduotas. Negalime žmonėms grasinti, bauginti su tomis pertvarkomis. Manau, kad ta Vyriausybė arba premjeras ,kuris pradėjo darbą, jį turi tęsti. Tačiau turi būti keičiami ministrai. Esu pasakęs, kad galėsime premjerui suteikti paramą, jeigu 4-5 ministrai bus pakeisti.
 
Kokius ministrus Vyriausybėje, jūsų nuomone, reikėtų pakeisti?
 
Tikrai nenorėčiau asmeniškai jų vardinti. Esu premjerui pasakęs, kad yra keturi ministrai, kurie dirba blogiau nei kad galima. Tai ministras, kuris nesugeba suvaldyti savo administracinių gebėjimų, ministras, kuris nesugeba atstovauti savo ministerijai, galų gale ministras, kuris nesugeba apginti savo darbuotojų, o pasiduoda kažkieno spaudimams, interpretacijoms.
 
Gal įvardinsite ministrų pavardes?
 
Manau, kad tie ministrai žino, apie ką kalbu. Pavyzdžiui, Seime kelis kartus yra teikiama reforma, kuri nepraeina, o ministras vėl tą pačią reformą teikia. Kiek galima tyčiotis, tą patį chaosą kelti?
 
Kaip, jūsų nuomone, turėtų atrodyti naujo šalies vadovo bendradarbiavimas su Seimu, ar jis galėtų būti kitoks nei su prezidente Dalia Grybauskaite?
 
Norėčiau, kad jis būtų kitoks. Man teko darbuotis Seime 2001-2002 metais, ir tie santykiai buvo visai kitokie. Pavyzdžiui, prezidentas Valdas Adamkus, mano galva, buvo tikrai geras prezidentas, diplomatas. Labai keista, kai Seimui teikiami teisėjai, prokurorai, yra atliekama parlamentinė kontrolė, o prezidentas su Seimo nariais susitinka tik kartą per metus teikdamas savo ataskaitą arba bendradarbiavimas vyksta per patarėjus.
 
Manau, kad normalioje civilizuotoje valstybėje sunku būtų suvokti tokį bendravimą, lygiai taip pat kaip arkivyskupas bendrautų ne su kunigais, o su savo parapijiečiais arba trimis davatkomis, sėdinčiomis pirmame suole. Manau, kad tai supranta Ingrida Šimonytė, kurį turi didelę politinio darbo Seime patirtį, ir Gitanas Nausėda kaip verslo atstovas. Vis dėlto sprendimo teisė yra Seime, bet jeigu galvojama „žaisti“ su veto, tai tikrai nieko gero valstybėje nebus.
 
Ar matote kokias nors prezidentės Dalios Grybauskaitės klaidas, kurias naujasis prezidentas turėtų ištaisyti nedelsiant?
 
Dabartinė šalies vadovė turėjo savo politikos kryptį, mes kiekvienas kitaip įsivaizduojame savo darbą. Manau, kad kalbant apie naująjį prezidentą turi būti ryšys tarp Vyriausybės, Seimo, teisėsaugos institucijų ir pačios Prezidentūros.
 
Po sekmadienio rinkimų neišvengiamai keisis ir Europos Sąjunga. Ką turėjote galvoje, jūs, žemaitis, kalbėdamas apie sveiką nacionalizmą“?
 
Esu žemaitis iš Žemaitijos. Mus, žemaičius, vienas karalius bandė kelis kartus parduoti, mus, žemaičius, paskutinius pakrikštijo, nepasidavėme, kariavome. Sveikas nacionalizmas yra tada, kai valstybei paliekama teisė pačiai nuspręsti, kaip ji nori savo gyvenimą tvarkyti. Dabar mums Briuselis nori nustatyti, kas yra šeima. Ne Briuselis turi nustatyti, kas yra šeima, bet pati valstybė, nes mes turime gan skirtingus papročius, skirtingas tradicijas, skirtingą kultūrą, skirtingą šeimos suvokimą. Jeigu kažkur priimtina neoficialiai turėti kelias žmonas, tai Lietuvai nebūtų priimtina, tauta neatleistų.
 
Kalbant apie tos pačios lyties asmenų santuokos ir partnerystės įteisinimą, tai, pavyzdžiui, Prancūzija, Vokietija, Italija ir Graikija apie tai kalba jau 30-40 metų , o mes pradėjome diskusijas tik prieš kokius 5-6 metus.
Kalbant apie sveiką nacionalizmą ekonomikoje, paminėčiau tai, kad, pavyzdžiui, mūsų apvaliąją medieną išveža, kai Vokietija ir kitos senosios ES šalys žaliavą apdirba, gamina produkciją, nes turi ES išimtis arba išlygas.
 
Kodėl Lietuva neturi teisės nustatyti, pavyzdžiui, ekologinį mokestį, kad apvalusis rąstas neišvažiuotų, o mediena būtų perdirbama čia. Jeigu iškerti medį ir išveži į uostą, tai Lietuva į biudžetą gauna vieną eurą, bet jeigu nukirstą rąstą apdirbi, pjauni lentas, gamini stalus, tai į biudžetą gauni 10 eurų. Trečias dalykas, kalbant apie sveiką nacionalizmą – tai monetarinė politika. Mes turime laikytis fiskalinės drausmės sutarties, bet kažkodėl Ispanija, Graikija, Portugalija, Kipras jos nesilaiko…
 
Žadate siekti, kad visoje Europos Sąjungoje būtų nustatytas vieningas minimalių pajamų vienam asmeniui kriterijus. Kokia tai galėtų būti suma, jūsų manymu? Ar nėra tame pavojaus patekti į mažų pajamų spąstus?
 
Siūlau nustatyti, kiek nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kiekviena valstybė turi skirti pinigų gerovės valstybei išlaikyti. Jeigu gynybos reikmėms kaip NATO šalis skiriame 2 proc. BVP, tai analogiškai turi būti skirtas kažkoks procentas nuo BVP ir socialinėms reikmėms.
 
Kodėl, jūsų nuomone, pati Lietuva , be ES įsikišimo, negalėtų priimti tokio sprendimo?
 
Lietuva gali sau nusistatyti, bet Latvija gali turėti kitą metodiką, kitą formulę, Lenkija – dar kitą. Pavyzdžiui, vidutiniškai Graikijoje pensija yra 800 eurų, mūsų pensija – 300 eurų. Graikijoje kainos panašios, jie prasiskolinę, naudojasi mūsų gerumu. Jeigu ES būtų nusistačiusi procentą nuo BVP, kiek būtų galima skirti, tarkime, pensijoms, socialiniam būstui, migrantams, to chaoso neturėtume.
 
Kalbant apie Brexit problemą, pabėgėlių krizę, radikalų Europoje suaktyvėjimą, kokio, jūsų nuomone, reikėtų naujo Europos Parlamento?
 
Manau, kad šie rinkimai bus kaip niekad nenuspėjami.
 
Visų pirma į EP turi ateiti jaunoji karta, o ne dinozaurai. Jeigu mes galvojame, kad EP gali dirbti žmonės, kurie nacionaliniuose parlamentuose dirba 20-30 metų ir dėl jų neveiklumo tose valstybėse vyko krizės, chaosas, nesutarimai ir juos dabar kaip pensininkus siunčiame į senelių namus – Europos Parlamentą, man tai yra baisu. Aš netikiu, kad į EP ateis labai daug ultradešiniųjų jėgų, bet kažkiek jų ateis dėl migrantų problemos.
 
Ne paslaptis, kad daug patyrusių politikų keliauja į EP siekdami galbūt pagerinti savo materialinę padėtį, užsidirbti sotesnę pensiją. Bet jūs kaip jaunas, patyręs politikas, ar nesibaiminate, kad išvykus į EP, gali nukentėti jūsų politinė karjerą Lietuvoje, ypač turint galvoje, kad vadovaujate partijai?
 
Tam tikros rizikos yra. Manau, kad ta jaunatviška energija arba ta patirtis, kuri įgyta čia, Lietuvoje, padėtų man, leistų padaryti labai daug, kad būtų apgintas Lietuvos interesas. Turiu patirties ir europinėse institucijose. Aišku, kad gali nukentėti mano politiniai dividendai.
 
Bet jeigu politikai galvoja tik apie savo asmeninį prestižą, tai reikia kuo greičiau trauktis iš politikos. Esu padaręs labai daug nepopuliarių sprendimų savo partijos viduje, dirbdamas Seime. Puikiai suprantu, kad jeigu nesiryši ir nedarysi, tai gali ateiti žmonės, kurie turi tik siaurus savo asmeninius interesus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.24; 09:00

Ginkluoti policijos pareigūnai Didžiosios Britanijos parlamento teritorijoje antradienį sulaikė įtarimų sukėlusį vyriškį. Jis suimtas beveik toje pačioje vietoje, kur pernai buvo įvykdytas teroristinis išpuolis, pranešė įvykio vietoje buvęs AFP reporteris.


Didžiosios Britanijos parlamento teritorijoje sulaikytas vyriškis. EPA-ELTA nuotr.

Londono Metropoliteno policija iš karto po įvykio neatsakė į prašymą pakomentuoti incidentą. Parlamento pareigūnų teigimu, policija šiuo metu užsiima padėties valdymu.

BBC, remdamasis vietos policija, pranešė, kad incidentas nesusijęs su terorizmu.

Pernai kovą 52-ejų metų Khalidas Masoodas, į islamą atsivertęs britas, ant Vestminsterio tilto automobiliu taranavo pėsčiuosius, o tuomet peiliu mirtinai sužalojo prie parlamento rūmų budėjusį policininką.

Penkis žmones pražudęs, o dar apie 50 sužeidęs užpuolikas buvo nušautas pareigūnų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.12; 06:00

Latvijoje šeštadienį vyko parlamento rinkimai, o užsidarius rinkimų apylinkėms paskelbta balsavusių žmonių apklausa atskleidė, kad juose pirmauja prorusiška partija „Santarvė“, praneša naujienų agentūra AFP.

Remiantis nacionalinio transliuotojo atliktos apklausos duomenimis, už „Santarvę“ balsavo 19,4 proc. rinkėjų. Tuo metu proeuropietiškas ir už narystę NATO pasisakantis liberalų aljansas Plėtra / Už! surinko 13,4 proc., o Nacionalinis susivienijimas – 12,6 proc. balsų.

Po jų sekė Naujieji konservatoriai surinkę 12,4 proc. balsų ir partija „Kam priklauso valstybė“ (KPV LV) su 11,5 proc. balsų. Manoma, kad pastaroji populistų partija padėtų „Santarvei“ suformuoti koaliciją.

Už premjero Mario Kučinskio Žaliųjų ir valstiečių sąjungą pagal apklausą balsvo 9,7 proc. rinkėjų, o partija Naujoji vienybė gavo 6,9 proc. balsų.

Latvijos Centrinė rinkimų komisija paskelbė, kad rinkėjų aktyvumas buvo 51,31 procentų.

„Santarvės“ pirmininkas ir Rygos Nilas Ušakovas žurnalistams sakė, kad jokia koalicija be jo partijos nebus stabili.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-07

Būdama premjerė Beata Šydlo skyrė Ministrų kabineto nariams milžiniškas premijas. EPA – ELTA nuotr.

Lenkijos parlamentas, kuriame daugumą sudaro nacionalistinių, euroskeptiškų pažiūrų partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS), priėmė įstatymą, kuriuo parlamento narių algos mažės 20 proc. Tokio žingsnio imtasi po visuomenėje kilusio pasipiktinimo dėl didelių ministrų premijų.

Siūlomas įstatymo projektas ketvirtadienį buvo patvirtintas 240 balsų dauguma. Pagrindinės opozicijos partijos per balsavimą susilaikė, pranešė naujienų agentūra PAP.

Iniciatyva mažinti deputatų algas gimė po to, kai buvusi premjerė Beata Szydlo pernai sau ir savo ministrų kabineto nariams nusprendė išmokėti premijas, kurių dydis daugiau nei dešimt kartų viršijo vidutinį mėnesinį darbo užmokestį.

Nuo to meto visuomenės parama valdančiajai partijai smuko. Tiesa, tą lėmė ne tik šis skandalas, bet ir virtinė kitų veiksnių.

Partijos vadovas Jaroslawas Kaczynskis praėjusį mėnesį ragino ministrus prie atlyginimo gaunamus priedus paaukoti labdarai ir pareiškė, kad parlamentarų algos bus mažinamos.

Ligšiolinis Lenkijos parlamentarų mėnesinis atlygis siekė 10 tūkst. zlotų (apie 2 350 eurų).

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.12; 06:22

seimas_logo_m

Sek­ma­die­nį vy­ku­sių Sei­mo rin­ki­mų ant­ra­ja­me tu­re iš vi­so da­ly­va­vo po 35 Dar­bo par­ti­jos ir Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų (TS-LKD) iš­kel­tus pre­ten­den­tus, 28 so­cial­de­mok­ra­tai, 9 „Drą­sos ke­lio“ kan­di­da­tai, 7 Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo, po 6 Li­be­ra­lų są­jū­džio ir Len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos, 4 iš­si­kė­lę pa­tys, po 2 li­be­ral­cen­tris­tus bei Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos (LVŽS) at­sto­vus.

Vien­man­da­tė­se apy­gar­do­se lai­mė­jo so­cial­de­mok­ra­tai

Dau­giau­sia vie­tų vien­man­da­tė­se apy­gar­do­se Sei­me gaus so­cial­de­mok­ra­tai – 22, an­tri – TS-LKD – 20, tre­ti – Dar­bo par­ti­ja – 11. Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ja lai­mė­jo pen­kias vie­tas, Li­be­ra­lų są­jū­dis ir sa­ve iš­si­kė­lę – po tris, Len­kų rin­ki­mų ak­ci­ja – dvi, vie­ną – LVŽS.

At­kak­liau­sia ko­va tarp dvie­jų var­žo­vų vy­ko Pa­jū­rio, Plungės–Rietavo ir Bal­ti­jos apy­gar­do­se. Pa­jū­rio apy­gar­do­je TS-LKD at­sto­vas Pra­nas Žei­mys su­rin­ko tik 45 bal­sais dau­giau už Ge­no­vai­tę Kra­saus­kie­nę iš Dar­bo par­ti­jos.

Continue reading „Skaičiai ir faktai apie naująjį Seimą“

degutiene

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pareiškė, kad Seime inicijuojami ir svarstomi įstatymų projektai privalo būti plačiai aptariami su visuomene, nes parlamentas neturi teisės dirbti kaip savitikslis UAB’as.

Tokią poziciją Seimo Pirmininkė išsakė kalbėdama konferencijos „Įstatymų leidybos problemos“ dalyviams.

„Kaip vieną iš įstatymų leidybos problemų galėčiau įvardinti įstatymų leidėjo savotišką uždarumą, atsiribojimą nuo aplinkinio pasaulio. Iš mane pasiekiančių skundų, kreipimųsi ir kitokių raštų apibendrintai galima konstatuoti, kad Seime inicijuojami ir svarstomi projektai per mažai aptariami su suinteresuotomis grupėmis arba jų nuomonė ignoruojama net neįvertinus jos. Mano vertinimu, Įstatymų leidėjas to negali sau leisti, mes neturime teisės atsiriboti nuo aplinkinio pasaulio ir dirbti kaip savitikslis UAB’as“, – sakė I. Degutienė.

Continue reading „Irena Degutienė: “Parlamentas neturi teisės dirbti kaip UABas”“

mazintas_3

Mieli esami ir galbūt būsimi bendraminčiai. Man, kaip ir Jums, labai sunku matyti Lietuvos valstybės nuopolį.

Šiuo metu turime daugiau daugiau kaip 150 įvairiausių valstybinio reguliavimo institucijų, „tarnaujančių“ Tautai ir už tai gaunančių atlyginimus. O rezultatai?

Ritamės vis žemyn ir žemyn. Visa žiniasklaida pilna minėtą nuosmūkį patvirtinančių faktų. Apie tai aš nekalbėsiu. Geriau pamąstykime, kaip išeiti iš šios situacijos.

Visų lygių valdžios „galvos ir jų smegenys“ neturi jokios rimtos vizijos, nežino jokio mechanizmo, nesuvokia, kokiu keliu eiti, kaip priversti pačius save ir sau pavaldžius politikus, politinio pasitikėjimo pareigūnus ir kitus biurokratus tarnauti Tautai, stiprinti valstybę, užtikrinti orų gyvenimą jos piliečiams.

Continue reading „Šiandien vyrauja nuomonė, kad lietuvių tauta – nevykę kaimiečiai…“