Per sekmadienį vykusį antrąjį rinkimų turą Lietuva baigė formuoti naująjį Seimą – vienmandatėse rinkimų apygardose išrinkti 68 Seimo nariai.
 
Preliminariais VRK duomenimis, Seimo nariais ketverių metų kadencijai išrinkti:
 
Viktorija ČMILYTĖ-NIELSEN, Žygimantas PAVILIONIS, Paulė KUZMICKIENĖ, Aistė GEDVILIENĖ, Paulius SAUDARGAS, Radvilė MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ, Algis STRELČIŪNAS, Monika NAVICKIENĖ, Agnė BILOTAITĖ, Dainius KREIVYS, Vytautas KERNAGIS, Jurgita ŠIUGŽDINIENĖ, Arvydas ANUŠAUSKAS, Marius MATIJOŠAITIS, Kazys STARKEVIČIUS, Gintarė SKAISTĖ, Vytautas JUOZAPAITIS, Gabrielius LANDSBERGIS, Ligita GIRSKIENĖ, Simonas GENTVILAS, Arvydas POCIUS, Audrius PETROŠIUS, Stasys TUMĖNAS, Domas GRIŠKEVIČIUS, Deividas LABANAVIČIUS, Bronislovas MATELIS, Andrius VYŠNIAUSKAS, Vytautas BAKAS, Petras GRAŽULIS, Zigmantas BALČYTIS, Guoda BUROKIENĖ, Romualdas VAITKUS, Jonas VARKALYS, Mindaugas SKRITULSKAS, Antanas VINKUS, Laima NAGIENĖ, Valius ĄŽUOLAS, Valentinas BUKAUSKAS, Remigijus ŽEMAITAITIS, Arvydas NEKROŠIUS, Tomas BIČIŪNAS, Antanas ČEPONONIS, Rima BAŠKIENĖ, Liudas JONAITIS, Antanas MATULAS, Valdemaras VALKIŪNAS, Tomas TOMILINAS, Vidmantas KANOPA, Edmundas PUPINIS, Algimantas DUMBRAVA, Gintautas KINDURYS, Jonas PINSKUS, Rita TAMAŠUNIENĖ, Kęstutis VILKAUSKAS, Silva LENGVINIENĖ, Eugenijus SABUTIS, Juozas VARŽGALYS, Ričardas JUŠKA, Kęstutis MAŽEIKA, Giedrius SURPLYS, Viktoras PRANCKIETIS, Justinas URBANAVIČIUS, Andrius PALIONIS, Algirdas BUTKEVIČIUS, Juozas BAUBLYS, Zenonas STREIKUS, Aušrinė ARMONAITĖ.
 
Daugiausia mandatų antrajame rinkimų ture – 26 – laimėjo konservatoriai, antroje vietoje su 16 mandatų yra „valstiečiai“.
 
Spalio 18 d. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimu pirmojo Seimo rinkimų turo metu jau yra išrinkti trys Seimo nariai: Antakalnio apygardoje išrinkta TS-LKD atstovaujanti Ingrida ŠIMONYTĖ, surinkusi 61,17 proc. nuo dalyvavusių rinkėjų balsų; Medininkų rinkimų apygardoje išrinktas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Česlavas OLŠEVSKIS, surinkęs 52,77 proc. balsų; Šalčininkų-Vilniaus apygardoje išrinkta irgi šios partijos kandidatė Beata PETKEVIČ, sulaukusi 59 proc. rinkėjų palaikymo.
Vienmandatėse apygardose renkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.
 
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) preliminariais pirmojo turo daugiamandatėje rinkimų apygardoje rezultatais, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai būsimajame Seime pretenduoja gauti daugiausiai mandatų – 24. Antroje vietoje atsidūrę „valstiečiai“ gali gauti 16 mandatų. Pagal rinkimų  rezultatus daugiamandatėje apygardoje parlamente turėtų dirbti 9 Darbo partijos atstovai, socialdemokratai turės 8 atstovus. Į Seimą pateko Laisvės partija, gavusi 8 mandatus. Liberalų sąjūdis – 6 mandatus.
 
Susumavus pirmojo ir antrojo rinkimų turų  rezultatus, preliminariais duomenimis, daugiausia mandatų – 50 būsimajame Seime turės  konservatoriai,  Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 32 mandatus, socialdemokratai – 13 mandatų, Liberalų sąjūdis – irgi 13, Laisvės partija – 11, Darbo partija – 10, Lietuvos lenkų rinkimų akcija Krikščioniškų šeimų sąjunga ir socialdarbiečiai turės po 3 mandatus, po 1 mandatą turės Lietuvos žaliųjų partija ir partija  „Laisvė ir teisingumas“.  Į naują Seimą taip pat pateko 4 save išsikėlę kandidatai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.26; 04:14

Šeštadienio naktį įsigaliojo rinkimų agitacijos draudimas.
 
Kaip numato Seimo rinkimų įstatymas, rinkimų agitacija, nepaisant jos būdų, formų ir priemonių, draudžiama likus 30 valandų iki pakartotinio balsavimo Seimo rinkimuose pradžios, t. y. nuo spalio 24 d. 1 val. iki balsavimo pabaigos spalio 25 d. 20 val. Šis draudimas galioja ir socialiniuose tinkluose skleidžiamai politinei reklamai.
 
Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu jokių vaizdinių ir garsinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa.
 
Informacija apie vykstančius rinkimus, jų svarbą valstybės gyvenimui, atvykusių balsuoti rinkėjų skaičių, dokumentus, kuriuos būtina turėti balsuojant, kvietimas atvykti balsuoti ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti rinkimuose, balsuoti už ar prieš kandidatą ar kandidatų sąrašą, nėra laikoma rinkimų agitacija.
 
Pagal VRK patvirtintas rekomendacijas, rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu politinės kampanijos dalyviai (kandidatai ir partijos) socialiniuose tinkluose:
  • neturėtų atlygintinai skelbti jokių įrašų, įskaitant apmokėtus iki agitacijos draudimo pradžios;
  • neturėtų skelbti naujų agitacinio turinio įrašų, įskaitant kvietimą į rinkimus ar raginimą nedalyvauti rinkimuose;
  • neturėtų keisti asmeninės paskyros nuotraukos ir viršelio į naują foto ar vaizdo informaciją su agitaciniais elementais, neturėtų atlikti jokių veiksmų (pvz., aktyviai komentuoti prie kitų įrašų), kurie naujai keltų susidomėjimą kandidatu;
  • turėtų atsisakyti informacijos apie rinkimų dienos renginius, kuriais išreiškiamas palaikymas ar žadama konkrečiu būdu balsuoti;
  • neprivalo pašalinti iki rinkimų agitacijos draudimo pradžios paskelbtų įrašų, tačiau neturėtų dirbtinai kelti susidomėjimą jais (pvz. komentuoti ankstesnių įrašų, naujai dalintis jais, ir pan.).
Pasak VRK, rinkėjams šis politinės agitacijos draudimo laikotarpis taip pat galioja.
Rinkėjai:
  • neturėtų agituoti už politinės kampanijos dalyvius, įvardindami konkrečius kandidatus ar partijas;
  • neturėtų dalintis agitaciniais kitų asmenų įrašais;
  • neturėtų keisti asmeninės paskyros nuotraukos ir viršelio į paskyrą su agitaciniais elementais už konkretų kandidatą ar politinę partiją.
Per spalio 25 d. vyksiantį Seimo rinkimų antrąjį turą rinkėjai turės užbaigti formuoti naujos sudėties Seimą. Išrinkus 3 Seimo narius vienmandatėse apygardose pirmajame rinkimų ture, pakartotinis balsavimas nebebus organizuojamas trijose apygardose: Antakalnio, Medininkų ir Šalčininkų-Vilniaus.
 
Pagal Konstituciją Lietuvos parlamentą sudaro 141 Tautos atstovas, renkamas ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.24; 06:00

Raginimas balsuoti. Slaptai.lt nuotr.

Ketvirtadienį tęsis keturias dienas trunkantis išankstinis balsavimas Seimo rinkimų antrajame ture.
 
Savo valią dėl naujojo Seimo sudėties ketvirtadienį ir penktadienį galima pareikšti ir specialiuosiuose punktuose: ligoninėse, socialinės globos ir rūpybos įstaigose, kariniuose vienetuose ir bausmių atlikimo vietose.
 
Rinkėjams, norintiems balsuoti visose išankstinio balsavimo vietose, jokia papildoma registracija nereikalinga, tereikia su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, dėvėti nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę ir turėti asmeninį rašiklį.
 
Visose išankstinio balsavimo vietose gali balsuoti rinkėjai, nepriklausomai nuo jų deklaruotos gyvenamosios vietos. Išankstinio balsavimo vietose, skirtose tik saviizoliacijoje esantiems rinkėjams, gali balsuoti išimtinai tik saviizoliacijoje esantys rinkėjai (išskyrus rinkėjus, kuriems diagnozuota COVID-19 liga (koronavirusinė infekcija).
 
Spalio 23 ir 24 dienomis rinkimų komisijų nariai organizuos balsavimą rinkėjų namuose. Komisijos aplankys rinkėjus, sulaukusius 70 ir daugiau metų, dėl ligos nedarbingus žmones, neįgaliuosius, juos slaugančius asmenis ir rinkėjus, esančius saviizoliacijoje dėl COVID-19.  
Pagrindinę pakartotinio balsavimo dieną – spalio 25-ąją rinkėjai savo pilietinę valią galės išreikšti savo rinkimų apylinkėse. Jos darbą pradės 7 val. ryto ir balsavimą organizuos iki 20 val. vakaro. 
 
Per antrąjį rinkimų turą rinkėjai turės užbaigti formuoti naujos sudėties Seimą. Savo Seimo narį rinks 68 vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.22; 00:55

LLRA vadovo Valdemaro Tomaševskio reklama Buivydiškėse. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), prašydama pripažinti negaliojančiais Seimo spalio 11 d. vykusius rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje.
 
Į naują Seimą daugiamandatėje rinkimų apygardoje neišrinkta LLRA-KŠS taip pat prašo paskelbti pakartotinius Seimo rinkimus daugiamandatėje apygardoje.
 
Tai ketvirtadienį pavakare Seime surengtoje spaudos konferencijoje pranešė Europos Parlamento narys, LLRA-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.
 
Jo nuomone, per rinkimus buvo padaryti šiurkštūs įstatymų pažeidimai, kurie turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams.
 
Pasak V. Tomaševskio, pažeidimų buvo padaryta labai daug ir labai rimtų, pavyzdžiui, nepažymėta politinė reklama.
 
Partijos lyderis V. Tomaševskis mano, kad yra peržengta tam tikra riba ir taip negali būti Vakarų civilizacijoje. „ES valstybėje neleistina, kad kiltų tokia tautinės nesantaikos kurstymo banga“, – spaudos konferencijoje sakė V. Tomaševskis.
 
Skunde VRK nurodoma, kad nuo šių metų rugpjūčio mėnesio prasidėjo „precedento neturinti Andriaus Tapino ir jo valdomos VšĮ „Laisvės TV“ kampanija, kuria buvo siekiama viešai skleidžiant neigiamą informaciją diskredituoti LLRA – KŠS ir jos pirmininką Valdemarą Tomaševskį tam, kad LLRA – KŠS nepatektų į Seimą, t.y. neperžengtų 5 proc. visų dalyvavusių rinkėjų balsų“.
 
Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Šių metų rugsėjo 2 d. žurnalistas Andrius Tapinas viešojoje erdvėje paskelbė apie prasidėsiančią politinę kampaniją #mažiau5procentų #sudieVoldemortai, kuria aktyviai skleidė negatyvią, kompromituojančią, tikrovės neatitinkančią informaciją per visus sklaidos kanalus, t.y. socialinius tinklus, youtube sklaidos kanalu, išleido laikraštį ir pan“. (…) Informacijos turinys akivaizdžiai buvo nukreiptas prieš politinės kampanijos dalyvį LLRA – KŠS ir jo kandidatus. Neigiamam turiniui formuoti buvo pasitelkti žurnalistai, naujienų portalai, kitų politinės kampanijos dalyvių kandidatai ir visuomenininkai, kurie turėjo išankstinę šališką ir itin neigiamą nusistatymą LLRA – KŠS atžvilgiu. Tokiame neigiamos reklamos projekte dalyvaujantys visuomenininkai ir politologai su žurnalistu A. Tapinu priešakyje skleidė tikrovės neatitinkančią, šmeižikišką informaciją, kuria buvo siekiama kurstyti tautinę nesantaiką, skatinant neapykantą prieš kitą nuomonę turinčius subjektus ir aktyvinti galimus neapykantos nusikaltimus, taip pat buvo siekiama paveikti rinkėjus, kad jie nebalsuotų už LLRA – KŠS ir jos kandidatus ir kad ši partija neperžengtų 5 proc. barjero“, – sakoma LLRA-KŠS skunde VRK.
 
LLRA-KŠS nuomone, draudžiamu laikotarpiu paskleistos kompromituojančios medžiagos kiekis, jos skleidimo mastas ir intensyvumas akivaizdžiai patvirtina, kad „tokios informacijos skleidimas sudarė itin šiurkščius Seimo rinkimų įstatymo pažeidimus, kurie negalėjo neturėti įtakos Seimo narių rinkimų daugiamandatėje apygardoje rezultatams“. 
 
Partijos lyderio įsitikinimu, kampanijos metu skleista informacija turėjo būti pažymėta kaip politinė reklama.
 
Europarlamentaras, LLRA -KŠS pirmininkas V. Tomaševskis paragino sušaukti skubų VRK posėdį, kuriame būtų išnagrinėtas jo vadovaujamos partijos skundas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.16; 07:14

Viktoras Uspaskich. Slaptai.lt nuotr.

Darbo partijos (DP) pirmininkas Viktoras Uspaskichas teigia, kad, jei ne koronaviruso pandemija, šiais metais jo vadovaujama partija Seimo rinkimuose kovotų dėl pirmosios vietos.
 
Visgi politikas mano, kad vis dar yra tikimybė, jog DP šių metų Seimo rinkimuose laimės 30 mandatų. V. Uspaskichas taip pat akcentuoja, kad DP dėl postų neaukos savo rinkiminės programos ir į koaliciją eis tik su tomis politinėmis jėgomis, kurių programinės nuostatos sutampa.
 
„Jeigu ne karantinas, ne pandemija ir ne padalinti milijardai, tai mes būtume pakovoję už pirmą vietą“, – LRT radijui sekmadienį sakė DP pirmininkas.
 
Visgi V. Uspaskichas teigia kol kas neprarandąs vilties, kad partija Seimo rinkimuose laimės 30 mandatų.
 
„Pažiūrėsime, kiek pereis į antrą turą iš mūsiškių, 65 (kandidatus – ELTA) mes iškėlėme. Kai kurie dar išsikėlė atskirai, be partijos, mes kai kur remiame juos, tai tikimybė tokia yra“, – sakė jis.
 
V. Uspaskichas, kalbėdamas apie tai, ką rems tose vienmandatėse, kuriose DP kandidatai nepateks į antrąjį turą, politikas akcentavo, kad rems tuos politikus, kurie bus artimiausi jo vadovaujamos partijos programinėms nuostatoms.
 
„Turėsime sėsti, konsultuotis su partija, nes nesvarbu, kokios partijos, vis tiek kiekviena partija eina kažką gero padaryti, tai žiūrėsime. Bet svarbiausia – globaliai žiūrėsime, jeigu galima koalicija ir mes galėtume suderinti mūsų programines nuostatas“, – akcentavo jis.
 
DP pirmininkas teigia, kad jo partijos programa yra geriausia iš visų šiais metais į Seimą kandidatuojančių partijų programų. V. Uspaskichas taip pat neslepia, kad palaikymas galimas tik tuo atveju, jei bus kalbama ir apie koalicijos sudarymą.
 
„Todėl mes tikrai dėl postų neaukosime savo programos, nes žmonės po to sakys, kad balsavome už gerą programą, bet nepadarėte. Jeigu pavyks suderinti programines nuostatas, galėsime kalbėti apie palaikymą antram ture ir apie galimą koaliciją. Palaikymas gali būti tik tuo atveju, jei bus kalbama apie koaliciją“, – neslėpė V. Uspaskichas ir akcentavo, kad sprendžiant dėl koalicijos į partijos pavadinimą nekreips dėmesio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.12; 00:01

Šiuo metu opozicijoje dirbantys konservatoriai būsimajame Seime pretenduoja gauti daugiausiai mandatų – 20. Tai rodo Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) preliminarūs sekmadienį vykusių Seimo rinkimų duomenys, gauti iš 69 rinkimų apygardų.  Dar trūksta balsavimo rezultatų iš dviejų rinkimų apygardų.
 
Išankstiniais duomenimis, daugiamandatėje rinkimų apygardoje  TS-LKD  pelnė 21,53 proc. balsų  ir pretenduoja į 20 mandatų.
 
Antroje vietoje atsidūrę „valstiečiai“ gali gauti 18 mandatų (19,38 proc.), Darbo partija – 10 mandatų (10,93 proc.), socialdemokratai – 9 mandatus (9,91). Sėkmingai rinkimuose pasirodė politikos naujokai Laisvės partija, už kurią balsavo 7,52 proc. rinkėjų ir tai jai užsitikrino 7 mandatus. Kita liberali partija – Liberalų sąjūdis turėtų gauti 6 mandatus (6,46 proc.).
 
Pirmoji mandatų naujame Seime negausianti partija yra, šios valandos duomenimis, Lietuvos lenkų rinkimų akcija- Krikščioniškų šeimų sąjunga, už kurią balsavo 4,87 proc. rinkėjų. Tačiau labai tikėtina, kad susumavus visų apygardų rinkimų  rezultatus, ši partija irgi pateks į Seimą.
 
Vienmandatėse apygardose buvo renkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.
 
Partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.12; 00:30

Rinkimai. Balsuoti. Slaptai.lt nuotr.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, išankstiniame balsavime jau dalyvavo 10,1 proc. rinkėjų, t. y. 243 tūkst. 520 rinkimų teisę turinčių piliečių.
 
Daugiausiai rinkėjų išankstiniame balsavime sulaukta Nalšios pietinėje apygardoje. Čia balsavo 16,20 proc. rinkėjų.
 
Antakalnio apygardoje balsavo 15,83 proc., Senamiesčio-Žvėryno apygardoje – 14,69 proc. rinkėjų.
 
Mažiausiai balsuojančių sulaukta Panerių-Grigiškių ir Naujosios Vilnios apygardose. Atitinkamai – 4,28 proc. ir 4,60 proc.
 
Šeštadienį balsuoti namuose gali vyresni nei 70 metų asmenys bei neįgalieji ir neįgaliuosius globojantys asmenys.
 
Seimo rinkimai Lietuvoje vyks sekmadienį. 7 val. ryto rinkimų apylinkės atvers duris rinkėjams. Jie savo pilietinę valią galės pareikšti iki 20 valandos.
 
Balsavimo teise šiuose Seimo rinkimuose galės pasinaudoti 2 mln. 449 tūkst. 683 rinkėjai. Lyginant su 2016 m. rinkimais, rinkėjų skaičius sumažėjo beveik 55 tūkstančiais.
 
Į 141 vietą Seime pretenduoja 1 tūkstantis 754 kandidatai, iš jų 1 tūkstantis 170 vyrų ir 584 moterys. Į Seimą kandidatų sąrašus iškėlė 17 partijų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.11; 00:01

Kirgizijos sostinėje Biškeke pirmadienį surengtas protestas peraugo į susirėmimus su policininkais, sužeista mažiausiai 16 žmonių, praneša šalies Sveikatos apsaugos ministerija.
 
Ministerija nurodo, kad sužeistieji gydomi Biškeko ligoninėse.
 
Kaip praneša Kirgizijos partija „Ata-Meken“, sužeistas ir opozicijos lyderis Janaras Akajevas.
 
Protestai Kirgizijoje kilo po ginčytinų sekmadienį vykusių parlamento rinkimų. Policija, siekdama išvaikyti demonstrantus, panaudojo jėgą, vandens patrankas, ašarines dujas ir kurtinančias granatas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.06; 00:01

Neringa Venckienė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Vilnius, rugsėjo 8 d. (ELTA). Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį neregistravo „Drąsos kelio“ keliamos kandidatės į Seimą Neringos Venckienės. Jos kandidatūrą partija siekė kelti daugiamandatėje ir vienmandatėje Garliavos apygardoje.
 
Kaip pažymėjo VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė, asmuo, kuris jau yra sulaužęs parlamentaro priesaiką ir kuriam įvykdyta apkalta, remiantis įstatymais, negali būti renkamas Seimo nariu. Ji taip pat priminė Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kuris pripažintas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją.
 
N. Venckienė prašė nušalinti dalį VRK narių: tikino, kad jos kandidatūra teisėta
 
Pati N. Venckienė prašė nušalinti L. Matjošaitytę, VRK narius – Maksimą Reznikovą, Gitaną Matiekuvienę ir Jūratę Lebedevienę – nuo balsavimo dėl šio sprendimo.
 
„Aš išvykau, nes man buvo 39 kaltinimai. (…) JAV dėl 35 kaltinimų manęs nesutiko išduoti. (…) Aš net būdama JAV ruošiau įstatymų projektus“, – aiškino N. Venckienė. Pasak jos, VRK nariai, kurie buvo deleguoti partijų, ir pati VRK pirmininkė yra neigiamai nusiteikę jos atžvilgiu.
 
L. Matjošaitytė ir kiti VRK nariai, bendru VRK sprendimu, nebuvo nušalinti nuo šio klausimo. 
 
„Manau, kad VRK neturėtų spręsti šio klausimo, nes mano registravimas kandidate atitinka (…) reikalavimus“, – kalbėjo N. Venckienė, vardindama įstatymų nuostatas.
 
Ji pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), nagrinėjęs nušalinto prezidento Rolando Pakso bylą, yra nurodęs, jog asmeniui turi būti leidžiama pakartotinai kandidatuoti į Seimą. Pasak N. Venckienės, toks išaiškinimas taikytinas ir jai.
 
Tiesa, VRK pirmininkė L. Matjošaitytė dar prieš tai paaiškino, kad EŽTT nuosprendžio įgyvendinimas nėra VRK prerogatyva.
 
„Čia nėra jokių išankstinių nusistatymų prieš jus, kaip asmenį. Mes vertiname konkrečią situaciją“, – sakė L. Matjošaitytė.
 
Vis dėlto N. Venckienė toliau tikino, kad jokie Lietuvoje galiojantys įstatymai nedraudžia jai kandidatuoti į šalies parlamentą. Diskusija tarp VRK ir N. Venckienės truko per valandą.
 
Galiausiai VRK nariai balsavo už tai, kad N. Venckienė nebūtų registruojama kaip kandidatė į Seimą. N. Venckienė patikino, kad sprendimą skųs EŽTT ir, kaip teigė ji, yra įsitikinusi, kad bus pripažinta jos tiesa.
 
N. Venckienė iš Lietuvos išvyko 2013-ųjų pavasarį, prieš Seimui panaikinant jos teisinę neliečiamybę, primena ELTA. 2018 metų vasarį ji buvo suimta ir kalinama Čikagos kalėjime.
 
Praėjusių metų lapkritį N. Venckienė pargabenta į Lietuvą. Buvusi teisėja yra kaltinama, kad trukdė teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai, nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sutrikdė sveikatą bei pasipriešino valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.  
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.08; 11:00

Juodkalnijos gyventojai sekmadienį balsuoja šalies parlamento rinkimuose, kurių baigtis neaiški, praneša agentūra „Reuters“.
 
Manoma, kad nei ilgai valdanti provakarietiška Demokratinė socialistų partija (DPS), nei konkuruojantis opozicijos prorusiškas ir proserbiškas aljansas nelaimės daugumos vietų parlamente.
 
Ant kortos pastatyta prezidento Milo Djukanovičiaus, kuris vadovauja DPS, ateitis.
 
Prezidentas rugpjūčio 30 dienos parlamento rinkimus pavadino „svarbiausiais 620 000 gyventojų turinčios mažos Juodkalnijos istorijoje.“ Pasak M. Djukanovičiaus, sekmadienį rengiami rinkimai – „pasirinkimas tarp to, ar Juodkalnija turėtų tęsti savo integraciją į ES, ar tapti teokratine valstybe.“
 
Balsavimo teisę rinkimuose iš viso turi 540 026 žmonės. DPS dabar turėjo 42 deputatus 81 vietos parlamente.
 
Balsavimo punktai veikia nuo 7.00 val. ryto iki 20.00 val. vakaro.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.30; 02:00

Rinkimai. Balsuoti. Slaptai.lt nuotr.

Artėja eiliniai rinkimai, tuo pačiu prasideda taip vadinama priešrinkiminė “agitacija”, kurios kitaip kaip melagių lenktynėmis negalima pavadint. Niekada kandidatai neturėjo minties vykdyt tai, ką melagių lenktynėse pažadėjo, niekada to ir nevykdė. Kiekviena prie lovio besiveržianti partija samdo viešųjų ryšių bendroves, kurios pagal esamą ekonominę padėtį, žmonių požiūrius, nuotaikas ir viltis sukuria priešrinkiminę pasaką, kurią kandidatai pagal savo sugebėjimus, geriau ar blogiau išmokę, seka rinkėjams.

Meluoti ir pūsti miglą į akis taip pat reikia sugebėjimų. Todėl pripulti prie lovio daugiau galimybių turi įžūliau meluojantys, bet saldesni pasakoriai. Maži vaikai vakare renkasi, močiutė, senelis ar mama seks pasaką ir dar paprašo kokią. Prieš rinkimus viskas vyksta lygiai taip pat, tik su suaugusiais žmonėmis. Rinkėjai pasirenka kokios ir kieno sekamos nori pasakos. Patikliems geraširdžiams skirti skiedalai po pergalės iš karto užmirštami. Tada prasideda tikras darbas ir atstovavimas tiems, kurie padėjo pakliūti į valdžią ir tiems, iš kurių yra naudos. Eilinis rinkėjas su savo lūkesčiais į šį sarąšą nepakliūna, nes jis savo misiją eilinį kartą atliko ir iki kitų rinkimų nebereikalingas.

Būtų pusė bėdos, jeigu melagiai, pakliuvę į valdžią, turėtų kokią nors atsakomybę prieš apgautuosius, privalėtų pateikt savo darbų ataskaitą ar išvardyt, ką iš pažadų įvykdė. Tai į porinkimines pareigas nebeįeina. Negana to, dauguma į seimą pakliūna pagal partijų sąrašus ir savo niekšybes pridengia partijos ar frakcijos vardu. Asmeninės atsakomybės nėra. Partijos – tai visokiausių patamsių gaivalų, slidžių bestuburių, norinčių būti matomais, įtakingais, reikšmingais, turtingais, užuovėjos. Pažiūrėjus, kaip vyksta balsavimai seime, matyti, kad vietoj viso seimo užtektų kelių partijos sekretorių, ir rezultatas būtų tas pats. Eilinis partietis savo nuomonės negali turėt. Už jį galvoja kiti. Kada ranką kelt, kada ne, kada šaukt, kada tylėt ir kokią pasaką sekt, irgi sprendžia ne jis pats. Eilinio nario pareigos – elgtis taip, kaip liepta. Jeigu partietis žengs nors žingsnį į šalį nuo partijos linijos, bus išspirtas iš šlovingų gretų, o jo vietą užims lojalesnis veikėjas. Partija ir asmenybė – nesuderinami dalykai. Tad aplamai ar reikalinga ta bespalvė 141 vieneto masė, kai viską sprendžia keli partijos vadai ir juos valdantys, bet nesireklamuojantys turtuoliai?

Garsiakalbis. Slaptai.lt nuotrauka

Lengvų pinigų ištroškę garbėtroškos prieš rinkimus seka pasakas ir, padedami jėgų, turinčių įtaką žiniasklaidoje, niekšiškai manipuliuoja žmonėmis. Komunistų vartota frazė “liaudies masių valdymas” šiandienai tinka kaip niekad. Kryptingos informacijos pagalba rinkėjai paverčiami lengvai stumdoma mase ir patys rinkimai tapo viešų ryšių bendrovių šachmatų partija, kurioje, darant vieną ėjimą, galvojama apie tris į priekį.

Didžiausia viešųjų ryšių apgaulė įvykdyta per Visagino – Astravo referendumą. Apsisprendimo esmė buvo tokia: kas teritorijoje, kur uždarius seną elektrinę yra energijos deficitas, prekiaus elektra. Variantai tik du. Mes statom (už svetimus pinigus) Visagine AE, jeigu ne, rusai Astrave stato savo ir pardavinėja mums elektrą. Referendumo klausimas turėjo skambėt “už kurią elektrinę pasisakote…” ir duoti abu variantai. Visaginas ir Astravas. Bet viskas buvo suvelta taip, kad žmonės patys apiplėšė savo šalį, milijoninius pelnus, gerai apmokamas darbo vietas ir energetinę nepriklausomybę perleido kaimynams. O “žalieji” veikėjai agitacijoje pasitelkę antiatominę kortą ir žadėję Lietuvos energetinę nepriklausomybę išgelbėti šiaudais kūrenamomis jėgainėmis, po referendumo savo žalumą ir šiaudus pamiršo. Prieš atominę energetiką nusistačiusiems “žaliesiems” baisus buvo tik Visagino atomas. Sužlugdžius tautinį projektą, jie labai susirūpino Astravo elektrinės pelnais ir per pastaruosius metus nuo Visagino į Baltarusiją nutiesė naujas elektros linijas, Utenoje ir Visagine pastatė naujas transformatorines, suremontavo ir atnaujino Kruonio HAE (visa tai už mūsų pinigus), o dabar laukia Astravo starto. Paskutinis įsimintinas ir daug juoko sukėlęs manipuliacijų “liaudies masėmis” pavyzdys buvo Prezidento rinkimuose. Turėjau keletą pažįstamų, kurie melo kampanijos pradžioje pravardžiavo, šaipėsi iš Nausėdos. Bet viešų ryšių partija buvo sudėliota taip, kad visi mano pažįstami Nausėdos priešininkai patys nubalsavo už nekenčiamą bankininką.

Politinės intrigos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Eidamas į rinkimus žmogelis tiki, kad jo balsas labai reikšmingas ir kažką lemia. Tai saviapgaulė. Rinkėjas reikalingas kaip dalyvavęs vienetas, o kas bus su jo balsu, ar bus suskaičiuotas, kam priskirtas, tik velniai težino. Lietuvoje aukštuose sluoksniuose klesti korupcija, kyšininkų nebaudžiamumas, “savų” dangstymas bet kokiais būdais. Turtuoliai įtakoja partijas, seimą ir teisėsaugą. Paviešintas atvejis, kai oligarcho pavaldinys lyg girtą vežiką vejojo aukščiausio teismo teisėją. Ir esant tokiai padėčiai, tikėti kad būtent rinkimų komisijose viskas skaidru, kad rinkimai sąžiningi ir teisingai skaičiuojami balsai, būtų naiviau negu naivu. Kokios yra “nepriklausomos” balsų skaičiavimo komisijos, pamačiau kai Utenoje kandidatavo Pinskuvienė. Įsibėgėjus melagių lenktynėms, visas miestas nusidažė raudonai. Šimtai jei ne tūkstančiai pinskuvienių su raudona kamizelka plevesavo ant stulpų ir karojo ant tvorų. O atėjus rinkimams, atvažiavus į savo apylinkę Vyžuonose balsuoti, visa “nepriklausoma” rinkimų komisija surinkta vien iš moterų, nuo galvos iki kojų buvo apsirėdžiusios raudonai. Sutapimas? Atsitiktinumas? Baikit, nemanau. Jeigu komisijos narės apsirengė taip, kaip buvo liepta, kas gali paneigti, kad balsų neskaičiavo taip “kaip reikia”.

Dar viena neleidžianti tikėti sąžiningais rinkimais aplinkybė – tai karas dėl vyriausiosios rinkimų komisijos vadovo kėdės. Kodėl partijos nagais ragais draskėsi, kad prastumtų savo kandidatą? Kuo būtent jų atstovai geresni už kitus? Partiniai kandidai buvo sąžiningiausi ir nuo nieko nepriklausomi? Abejoju. Žinant Lietuvos valdžios sugedimo laipsnį, vienintelė logiška išvada, kad ši vertinga kėdė leidžia įtakoti rinkimų baigtį.

Grimasos. Slaptai.lt nuotr.

Matant visa tai ir susiduriant su kitais, nepaminėtais manipuliavimo rinkėjais ir jų balsais faktais, vienintelis teisingas sprendimas – nebalsuot. Parodyt, kad gaujos pralobusių privatizuotojų ir juos aptarnaujančių partijų sukurta tik jiems patiems naudinga sistema, mūsų netenkina. Eiti į rinkimus – tai įdėtos pastangos ir sugaištas laikas. O čia, nieko nedarydami, galime pasiekti teigiamą rezultatą. Įspirti į sėdimają apkerpėjusiems politikams. Atkreipkit dėmesį dėl ko loviniai, nesvarbu kokios partinės priklausomybės, labiausiai susirūpinę – kad tik žmonės ateitų į rinkimus. Jeigu bus balsuotojų, toliau jie patys susitvarkys kaip reikia.

Tautiečiai, neikit į rinkimus. Nes eidami į rinkmus jūs pritariate esamai, per ilgai užsismirdėjusiai, tų pačių partinių gaujų valdymo sistemai. Boikuotuokim šitą besikartojantį ir mums jokios naudos neatnešantį cirką. Tik ignoravimu parodžius, kad tokie “išrinktieji” mums nereikalingi, galime priversti keistis užpelkėjusį seimą ir pasiekti teigiamų pokyčių.

2020.08.16; 16:23

Donaldas Tuskas. EPA-ELTA nuotr.

Donaldas Tuskas, Europos liaudies partijos pirmininkas ir buvęs Lenkijos premjeras, sakė nedalyvausiantis ateinančių Lenkijos prezidento rinkimų balsavime, nes skubotai patvirtintas balsavimas paštu esą prieštaraus konstitucijai ir bus nesaugus.
 
„Mano nuomone, turėtume nedalyvauti balsavime paštu“, – sakė jis, ir pabrėžė, kad specialiai vengia termino rinkimai.
 
Lenkijoje prezidento rinkimai numatyti gegužės 10 d. Dėl pandemijos įprastas balsavimas nevyks, tačiau valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) nutarė balsavimą rengti paštu. Opozicija savo ruožtu reikalauja, kad rinkimai būtų nukelti.
 
Įstatymas dėl visuotinio balsavimo paštu dar neįsigaliojo, manoma, kad parlamentas sprendimą priims tik gegužės 6 d.
 
Nors abejonių dėl balsavimo paštu teisėtumo tik daugėja, PiS partija jau pradėjo ruoštis rinkimams, tai šalyje sukėlė didelę kritikos bangą.
 
Tviterio paskyroje paviešintame vaizdo įraše D. Tuskas tvirtino, kad PiS suplanuotas balsavimas neatitiks teisingų, slaptų ir lygias galimybes suteikiančių rinkimų sąlygų, jo teigimu, priėmus rinkimų kodekso pakeitimus paskutinę minutę prieš balsavimą bus pažeista konstitucija.
 
„Jei visi nuoširdūs ir padorūs Lenkijos gyventojai tars: „Tai ne rinkimai, tad juose nedalyvausime“, PiS paskutinę minutę atsitrauks“, – sakė D. Tuskas.
 
Jei Lenkijos politinės jėgos susitars, teisingus rinkimus bus galima surengti jau „gana greitai“, teigė jis.
 
Kritikai tvirtina, kad PiS siekia kuo greičiau surengti rinkimus, nes, pasijutus ekonominėms koronaviruso krizės pasekmėms, partijos remiamo kandidato ir dabartinio prezidento Andrzejaus Dudos šansai laimėti rinkimus gali gerokai nukristi.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.29; 02:00

Rinkimai. Balsuoti. Slaptai.lt nuotr.

Prezidentui Gitanui Nausėdai ketvirtadienį pasirašius dekretą, kuriuo paskelbta, kad eiliniai Seimo rinkimai šiais metais vyks spalio 11 dieną, nuo balandžio 10-osios prasideda Seimo rinkimų politinė kampanija. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) kviečia būsimus rinkimų dalyvius registruotis politinės kampanijos dalyviais.
 
Prasidėjus politinei kampanijai, Vyriausioji rinkimų komisija pradeda priimti savarankiškų politinės kampanijos dalyvių registravimosi dokumentus. Pasirašyti ir skenuoti dokumentai bus priimami elektroniniu paštu, o dokumentų originalus reikės pristatyti VRK pasibaigus karantinui.
 
Savarankiškais politinės kampanijos dalyviais privalo registruotis politinės partijos, ketinančios dalyvauti rinkimuose, ir išsikėlę kandidatai (pretendentai). Vienmandatėse rinkimų apygardose partijų keliami kandidatai gali būti registruojami savarankiškais arba atstovaujamaisiais politinės kampanijos dalyviais.
 
Prasidėjus politinei kampanijai tik užsiregistravusiems savarankiškais politinės kampanijos dalyviais leidžiama rinkti aukas, įgyti turtinių prievolių dėl politinės kampanijos finansavimo. Neužsiregistravus dalyviu šie veiksmai laikomi įstatymo pažeidimu, pabrėžiama VRK pranešime. Politinės kampanijos laikotarpiu visos išlaidos, skirtos politinei kampanijai finansuoti, gali būti apmokamos tik iš politinės kampanijos sąskaitoje esančių lėšų.
Lietuvos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Dokumentų pateikimas registruotis politinės kampanijos dalyviu bus baigiamas tą dieną, kai prasidės antrasis etapas – pareiškinių dokumentų pateikimas, t. y. liepos 20 d. Pareiškinius dokumentus teikti galės tik užsiregistravusieji politinės kampanijos dalyviais (išsikėlę kandidatai, politinės partijos, keliančios kandidatų sąrašą daugiamandatėje arba norinčios iškelti kandidatus vienmandatėse rinkimų apygardose, jei šie kandidatai nebuvo registruoti savarankiškais politinės kampanijos dalyviais).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.10; 00:05

Šeštadienį Latvijoje vyksta parlamento rinkimai. Prognozuojama, kad latviai gali išrinkti Rusijai palankią „Santarvės“ partiją, praneša naujienų agentūra dpa.

Rusakalbiai sudaro didelę dalį Latvijos, kuri yra Europos Sąjungos ir NATO narė, gyventojų. Centro kairės „Santarvės“ partija surinko daugiausiai balsų prieš keturis metus vykusiuose parlamento rinkimuose ir užsitikrino beveik ketvirtį visų mandatų 100 vietų parlamente.

Tačiau tuomet „Santarvei“ nepavyko paskirti savo atstovo į premjero postą nes konservatyvių pažiūrų partijos susijungė į koaliciją ir įgijo daugiau galios.

Rugsėjo mėnesį atlikta apklausa atskleidė, kad į parlamentą pirmą kartą patekti gali Naujoji konservatorių partija (JKP), susikūrusi likus keliems mėnesiams iki praėjusių rinkimų pradžios. JKP pasisako prieš valstybinės kalbos statusą rusų kalbai Latvijoje.

Šiuose rinkimuose pagreitį įgavo ir nauja populistų partija „Kam priklauso valstybė“ (KPV LV), kuri žada siekti drastiškų pokyčių.

Rinkimus Latvijoje stebi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovai.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-06

Artėjant 2016 m. Seimo rinkimams, tikriausiai visiems akivaizdu, kad yra keli veiksniai, kurie šiandien gali nulemti jų baigtį. Visų pirma tai šaunioji teisėtvarka, kurios veiksmus prognozuoti ganėtinai sunku. Akivaizdu viena – kai kalbame apie šios valdančiosios daugumos valdymo metais išdalytus šimtus milijonų eurų, visuomenei belieka tikėti, kad kuo didesnis Europos Sąjungos (ES) lėšų kąsnis buvo įsisavinamas, tuo skaidriau viskas vyko.

Eduardas EIGIRDAS, žurnalo "VALSTYBĖ" redaktorius.
Eduardas EIGIRDAS, žurnalo „VALSTYBĖ“ redaktorius.

Net ir tuo atveju, kai, kaip jau ne kartą rašėme, beveik visų šiukšlių rūšiavimo gamyklų statybos konkursus, kuriuos kuravo nuo Rolando Pakso partijos priklausoma Aplinkos apsaugos ministerija, laimėjo su tuo pačiu R. Pakso draugeliu susijusi bendrovė – ir nieko. Bene vienintelis estiškas naujienų portalas 15min.lt praėjusiais metais išdrįso šią situaciją aprašyti ir nusistebėjo, kokie aitvarai R. Pakso žentui sunešė milijonus eurų.

Tačiau kai šio portalo žurnalisto, rašiusio šį straipsnį, paklausėme, kodėl nebeanalizuoja šios temos toliau, iš šios estiškos žiniasklaidos grupės lyderio Tomo Balžeko gavome atsakymą, kad į mūsų redakcijos klausimus jie neatsakys. Taigi, belieka manyti, kad arba bendrame mūsų žiniasklaidos vertybių grožyje mūsų redakcija išsiskiria didžiausiu šlykštumu ir vertybių distrofija, arba kažkokia galinga nematoma ranka kuruoja tai, apie ką visuomenę galima informuoti, o apie ką nevertėtų. Beje, šioje vietoje galime pasveikinti T. Balžeką, nes po to, kai šis portalas išdrįso spausdinti straipsnius apie galbūt suoptimizuotus milijardieriaus Nerijaus Numavičiaus bei kitų „Vilniaus prekybos“ akcininkų mokesčius, po kiek laiko pasirodė gana graudus T. Balžeko komentaras iš esmės apie tai, kaip negražu ir socialiai neatsakinga galingoms bendrovėms, tokioms kaip „Vilniaus prekyba“, bausti žiniasklaidą už kritiką – nebeužsakyti reklamos.

Kadangi šiandien į portalą 15min.lt „Vilniaus prekybos“ reklama sugrįžo, o straipsnių, kritiškai ir drąsiai analizuojančių N. Numavičiaus santykius su mokesčiais, nebeliko, tikriausiai galima teigti, kad ši situacija yra puikus pavyzdys, kaip šiandien estų valdomi portalai klupdami ir keldamiesi mokosi gyventi ir išgyventi mūsų nomenklatūrinio bei oligarchinio kapitalizmo sąlygomis. Ir kad pradeda suvokti, jog apie tai, kad koks nors veikėjas nelegaliai pasistatė namuką, galima rašyti labai drąsiai, tačiau apie nomenklatūrą „rūpintojėlę“ ir ypač apie oligarchus „maitintojus“ rašyti visokių šlykštybių neverta.

Žiniasklaida su stambiojo kapitalo pavadėliu

Žinoma, galima teigti, kad per daug dėmesio skiriame kolegų veiklai ir vertybėms, tačiau reikia suprasti, kad visą dešimtmetį raginome juos vienytis ir kautis su neskaidriai funkcionuojančia žiniasklaidos rinka, tačiau jie sėdėjo krūmuose ir pasirinko prisitaikyti, o šiandien už tai tenka mokėti mūsų demokratijos erozija. O kaltinti jau per vėlu. Net jei pastebime, kad tam tikros žiniasklaidos priemonės veikia tam tikrų koncernų ar galingiausių nomenklatūrinių grupių naudai. Juk patys jau ketvertą metų vos kvėpuojame, nes dėl konfrontacijos su šiomis įtakos grupėmis per žurnalo leidybos laikotarpį susidūrėme su nuolatiniu spaudimu ir praradome daugiau nei 1 mln. eurų pajamų. Tačiau mūsų žurnalo savininkai yra ir jo darbuotojai, todėl kiek leidžia mūsų turimos jėgos ir resursai, stengiamės rinktis vertybes, o ne prisitaikymą.

O dabar pabandykite įsivaizduoti, kas būtų, jei, tarkim, portalas delfi.lt susipyktų su valdžia ir tokiais reklamos užsakovais kaip Nerijus Numavičius, Viktoras Uspaskichas, Visvaldas Matijošaitis ar Ramūnas Karbauskis. Tikėtina, kad vien nuo valdančiosios daugumos priklausančių institucijų ir „Vilniaus prekybos“ grupės užsakymų netekimas nubrauktų visą pelną, o Estijoje sėdintys akcininkai žaibiškai išspirtų vietinius vadovukus iš minkštų delfi.lt kėdučių į gatvę.

Taigi, dėl pralaimėtos kovos už skaidrumą šiandien estiški portalai yra labai priklausomi nuo kelių galingiausių reklamos davėjų malonės. Ir šis pokytis turi labai rimtų padarinių Lietuvos demokratijai, ypač atsižvelgiant į tai, kad vis daugiau reklamdavių renkasi reklamuotis „Google“ ir „YuoTube“ (apie tai rašome šio numerio „Rinkodaros“ skiltyje).

Tad Lietuvos naujienų portalų priklausomybė nuo nomenklatūrinių bei oligarchinių grupių ir toliau augs bei įgaus vis šlykštesnių formų. Tokių kaip ta, apie kurią rašome šio numerio „Tendencijų“ skiltyje – kai suaugdama su nomenklatūros ir oligarchijos interesais jų pinigus įsisavinanti žiniasklaida, mūsų nuomone, jau prisideda prie oligarchus kritikuojančių kolegų cenzūravimo. O esant tokiai situacijai stebėtis, kodėl ne tik Rusijai ar nomenklatūrai palankūs dienraščiai, bet ir estiški portalai dažniausiai tik teigiamai ir dar džiugiai trimituoja apie R. Karbauskio kolonos žygį į Seimą, neverta, nes šis projektas yra tikras nomenklatūrinės ir oligarchinės meilės vaisius. Todėl visi, kurie nusilenkė stambiojo kapitalo interesams, šiandien privalo atiduoti pagarbą ir šiam projektui.

R.Karbauskis – modifikuota V. Uspaskicho reinkarnacija

„Užknisti“ vasarą visus ilga analize negalima, todėl pabandysiu pateikti sutrumpintą versiją, pagrindžiančią, kodėl R. Karbauskis į valdžią iriasi be jokių trukdžių – taip, kaip 2004 m. yrėsi V. Uspaskichas su savo Darbo partija. Jau turime įprasti, kad beveik prieš kiekvienus rinkimus iškyla naujas ar naujų veikėjų, sietinų su Rusija verslo ryšiais ar priklausomų nuo su Rusija sietinų oligarchų. Šiuo atveju skirtumas tik tas, kad iki R. Karbauskio dar nebuvo tokio veikėjo, kuris būtų taip akivaizdžiai veikęs prieš Lietuvos žengimą Vakarų kryptimi ir tuo pat metu turėjęs tokią žiniasklaidos paramą. Tai tiesiog fenomenalu, nes bandyti paaiškinti tai, kad R. Karbauskis, kurio verslas prekiauja rusiškomis trąšomis ir kombainais, naudingas Rusijai, nėra sunku.

Juk būtent jis 2002 m. priklausė Rolando Pavilionio iniciatyvinei grupei, rinkusiai parašus referendumui dėl Lietuvos narystės NATO (kaip suprantame, tikėtina, ne tam, kad palengvinti stojimą į NATO). Ir šiandien internete galima rasti reklaminį R. Karbauskio klipą, kuriame jis abejoja euro įvedimu. Be to, būdamas vienas didžiausių, o gal net ir pats didžiausias žemės valdytojas Lietuvoje jis priešinosi tam, kad į mūsų žemę galėtų investuoti užsieniečiai. Kaip priešinosi ir JAV korporacijos „Chevron“ investicijoms. Mūsų redakcijos nuomone, jo ir kitų nomenklatūrinių bei oligarchinių struktūrų dėka sustabdžius JAV ir Japonijos koncerno „Hitachi“ investicijas į Visagino atominę elektrinę, buvo uždegta žalia šviesa Astravo atominės elektrinės projektui, o jis Kremliui turi ypatingą strateginę reikšmę siekiant dominuoti Baltijos regione.

Labai svarbu suvokti, kad iš regionuose pusvelčiui dirbančių žmonių turtėjantys Lietuvos kapitalistai, tarp kurių, mūsų nuomone, yra ir du naujosios politinės bangos su Rusija versle susiję veikėjai – R. Karbauskis ir V. Matijošaitis, tikėtina, nėra suinteresuoti nei Vakarų bendrovių investicijomis į regionus, nes dėl to galėtų brangti darbo jėga ir mažėti jų verslo pelningumas, nei skaidresne žiniasklaida, nes ją pamaloninti koncernų ar savivaldybės biudžetais būtų sunkiau.

Taigi, tikėtina, kad naujasis projektas tobulai atitinka Rusijos interesą – išsaugoti Lietuvos energetinę priklausomybę nuo elektros importo, visuomenės skurdą, nes jis leidžia kiršinti Lietuvos žmones, ir žiniasklaidos įperkamumą, nes jis leis visada iškelti Kremliui tam tikslui išaugintus veikėjus. Štai kodėl R. Karbauskio projektą, žvelgiant iš Rusijos šalininkų perspektyvos, būtų galima laikyti modifikuota V. Uspaskicho Darbo partijos iškėlimo versija.

Užtat daug sunkiau atsakyti, kodėl tos žiniasklaidos grupės ir politinės jėgos, kurios priklauso nuo nomenklatūrinių struktūrų, taip pat džiugiai stumia R. Karbauskio partiją į valdžią, kaip ir tos žiniasklaidos priemonės, kurias tiesiogiai siejame su Rusija.

Vietinėms stambiojo kapitalo grupėms reikia įtakos

Prisiminkime, kas laukė „Gazprom“ berniukų, „Leo LT“ kūrėjų ir „rubikoninių“, kai rinkimus laimėjo Andriaus Kubiliaus vadovaujami konservatoriai. Prisimenate? Jei taip, tai kokie kvailiai turėtų būti šiuos darinius kuravę veikėjai ir jų bičiuliai žiniasklaidoje, politikoje bei teisėtvarkoje, kad dar kartą leistų pasikartoti juodajam scenarijui, kai principingų lyderių vadovaujami konservatoriai įgautų pakankamai įtakos, kad priimtų oligarchams nenaudingus sprendimus.

Beje, ir Algirdas Butkevičius, net ir atsižvelgiant į tai, kad jo partijoje yra daug daugiau stambiojo kapitalo pakalikų nei konservatorių gretose, nors ir nesutrukdė daugybei procesų, kurie, mūsų nuomone, nebuvo itin skaidrūs, vis tiek valdė nepalyginamai padoriau ir Lietuvai naudingiau nei 2000–2008 m., todėl ir jo per didelė įtaka nei „Leo LT“ kūrėjų, o gal net ir „Rosatom“ atominių elektrinių Astrave statytojų tikrai netenkina.

Užtat V. Uspaskicho Darbo partijos ir į ją panašios R. Karbauskio Valstiečių ir žaliųjų sąjungos iškėlimas ir jai kelio į valdžią nutiesimas gali puikiausiai padėti eliminuoti šią problemą ir užtikrinti, kad centre būtų pakankamai neaiškios orientacijos veikėjų (nors ir su Rusijos trąšomis bei kombainais prekiaujančiu lyderiu), kuriais būtų galima manipuliuoti, kad nė viena politinė jėga nesukoncentruotų pakankamos įtakos Lietuvą modernizuojantiems sprendimams priimti, ypač tiems, kurie naikina nomenklatūros ar oligarchinių grupių šėryklas.

Būtent dėl šios priežasties mes redakcijoje juokaujame, kad portale delfi.lt matydami teigiamus tekstus apie R. Karbauskį ir Rimvydo Valatkos komentarus, kuriuose kritikuojami konservatoriai ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, labai nesunkiai galime atspėti, kam tai naudinga. Juk šalia šių veikėjų veidelių matyti D. Grybauskaitės ir A. Kubiliaus valdymo nuskriaustųjų – V. Uspaskicho ir „Vilniaus prekybos“ – reklamos.

Užauginti baobabą – viena, bet dar reikia tinkamai jį nuversti

Šiaip tai jau šiandien beveik akivaizdu, kad užauginti R. Karbauskio projektą draugiškos oligarchinės ir žiniasklaidos aplinkos sąlygomis pavyko. Beliko, kaip sakoma, užtikrinti, kad jis su savo reitingais nuvirstų reikiama kryptimi. Štai čia ir prasideda antra žaidimo dalis. Nors tiek Kremlius, tiek nomenklatūrinių oligarchinių grupių atstovai vieningai augino šį naują projektą, vizija, iš kieno jis atims rinkėjų balsus, skiriasi. Rusijai būtų naudingiausia, jei R. Karbauskis, pareiškęs, kad nesudarys koalicijos su darbiečiais ir tvarkiečiais, kuo daugiau balsų paimtų iš tradicinių partijų, visų pirma iš konservatorių ir socialdemokratų, o darbiečiai ir tvarkiečiai, susirinkę populistų balsus, sugebėtų išlaikyti tvirtas pozicijas.

Bet stambiojo kapitalo nomenklatūra nėra tokia vieninga. Nors matyti jėgų, kurių veiksmai visiškai sutampa su Rusijos interesais, galima įžvelgti ir padoresnių nomenklatūrinių valstybininkų pastangų, kad R. Karbauskio Sosnovskio barščiai visų pirma virstų ant dešiniųjų, o vėliau – ir ant tvarkiečių bei darbiečių, tačiau ne ant Socialdemokratų partijos.

Beveik teigiamai minint mūsų brangiuosius nomenklatūrinius valstybininkus, būtina prisiminti daugybę mūsų straipsnių, kuriuose rašėme, kaip tikslingai buvo rengiamas šių Seimo rinkimų pagrindinis projektas, kuriuo tapo R. Karbauskio įkurta partija. Kartu su tvarkiečiais ir darbiečiais socialdemokratai atvėrė lengvesnį priėjimą prie valdžios savivaldoje rinkimų komitetams (kad iš miestų valdžios išstumtų konservatorius) bei tokiems veikėjams kaip V. Matijošaitis, kurį kandidatuojantį į merus ir visaip koneveikiantį tuos pačius konservatorius rėmė vietiniai socialdemokratai, o dabar, kaip ir prognozavome, V. Matijošaitis remia socialdemokratus bei karbauskinius kovoje su konservatoriais Kauno vienmandatėse apygardose.

Taigi, ir šioje situacijoje galima įžvelgti nuoseklų bendrą veikimą bei rinkimų eigos modeliavimą, kurio tikslas – užtikrinti, kad dešinieji jokiu būdu neturėtų galimybės valdyti vieni, užkirsti nomenklatūros draugams bei prokremliškoms partijoms priėjimą prie ES milijardų ar išskaidrinti tam tikras nomenklatūros ar oligarchinių grupių kuruojamas sritis. Todėl gražu, kad dalis nomenklatūrinių valstybininkų stengiasi bent jau neleisti R. Karbauskio projektui užvirsti ant socialdemokratų, tačiau tai, tikėtina, tik siekis apginti bazinę nomenklatūros jėgą, kuria remiantis bus galima suvaldyti procesus po rinkimų, bet ne daugiau.

Dešinieji – nomenklatūros spąstuose

O dešiniesiems šakės, nes rinkimų modeliavimo procese beveik visos žiniasklaidos priemonės, išskyrus mūsų redakciją, kuri stengiasi visus su Rusija siejamus veikėjus ir jų politines jėgas išstumti iš politikos ir neleisti perimti bent kiek daugiau provakarietiškų partijų balsų, stengiasi „Krabų ir Naisių“ projektą užstumti ant dešiniųjų elektorato. Ir atrodo, kad, nepaisant R. Karbauskio akivaizdaus antivakarietiškumo, žiniasklaidos, stambiojo kapitalo ir Zenono Vaigausko vadovaujamos Vyriausiosios rinkimų komisijos dėka siekti šio tikslo sekasi visai neblogai. Taigi, dešiniųjų laukia gana kebli situacija, nes norėdami būti valdžioje jie turės sudaryti koaliciją su veikėju, kurį patys siejo su Kremliaus minkštosiomis galiomis – dėl to rusiškų trąšų ir kombainų kunigaikštukas net kreipėsi į teismą dėl šmeižto.

Bet šiuo metu net patys aršiausi konservatoriai nutilo – tarsi būtų susitaikę su realybe, kad norint patekti į valdžią jokiu būdu negalima pykdyti R. Karbauskio. O tai atrodo gana juokingai, nes neabejojame, kad nė vienas rimtas konservatorių strategas netiki, kad R. Karbauskis pats priima tokius sprendimus kaip su kuo jo partija sudarys koaliciją. Nekovodami su šiuo stambiojo kapitalo veikėju, dešinieji tik padeda įgyvendinti scenarijus prieš rinkimus ir po rinkimų.

O juos jau esame aprašę. Scenarijus prieš rinkimus – tai projektas „Krabai ir Naisiai“, skirtas tam, kad dešinieji negalėtų valdyti vieni ir būtų priklausomi nuo nomenklatūros malonės. O po rinkimų realiausias gali būti nomenklatūros scenarijus „Pakišk dešiniuosius, laimėk prezidento rinkimus“. Tai yra leisti konservatoriams pavaldyti, o reikiamu momentu, pasinaudojus nuo oligarchų ir nomenklatūros priklausoma žiniasklaida, juos sukompromituoti, liepti oligarchui grįžti pas „maitintojus“, susigrąžinti vyriausybės kontrolę ir dar sukurti puikias prielaidas laimėti prezidento rinkimus.

Žinoma, tiek pirmo, tiek antro scenarijaus įgyvendinimo sėkmė priklausys nuo rinkimų rezultatų. Tačiau jei rinkimai modeliuojami taip, kad kairėje pusėje dominuotų socialdemokratai, savo dalį gautų Valdemaro Tomaševskio, Viktoro Uspaskicho ir Rolando Pakso partijos, o dešinėje liktų konservatoriai su liberalais bei R. Karbauskis, tikriausiai nereikia būti itin įžvalgiam, kad suprastum, jog dešinieji situacijos nekontroliuos, o lemiama įtaka bus nomenklatūros ir oligarchų rankose.

Todėl nebandydami sukelti visuomenės bangos, nukreiptos prieš oligarchus ir nomenklatūrą, ir nenuversdami „Krabų ir Naisių“ projekto į kairę elektorato pusę, dešinieji rinkimus pasitiks ramiai, tačiau pagal kitų sumodeliuotą scenarijų, o jis nieko gero nei dešiniesiems, nei Lietuvai nežada.

Gal ir klystame, tačiau jei nomenklatūrinių valstybininkų, stambiojo kapitalo ir žiniasklaidos dėka bus užtikrinta, kad valdančiosios daugumos formavimą nulemtų naujas oligarchinis projektas, tikimybė, kad valstybėje bus įgyvendintos ryžtingos permainos, mažinančios neigiamą nomenklatūros ir oligarchinių grupių įtaką bei orientuotos ne į stambiojo kapitalo interesus, bet į vidurinio sluoksnio stiprinimą, praktiškai yra lygios nuliui. zurnalas-valstybe

Informacijos šaltinis – žurnalas „VALSTYBĖ“ (www.valstybe.eu).

2016.09.14; 12:57

Pirmas kartas visada nekaip nusiduoda. Jei ne spaudai – tą kiekvienas vyras ir nevyras pasakys. Bet pradėti kada nors reikia. Nes be blogos pradžios nebūna nei tautos pažangos, nei kadencijos pabaigos. Ką bekalbėt apie ūmiai pabrangusius sosto paveldėtojus.

Pirmąkart merus rinko žmonės, o ne partijų komsorgai. Ir užgriuvo įdomybės. Gausybės tautiečių, balsavusių už tūlą partiją, nepadėjo kryželio ant jos kandidato. Pakvipo keptais gaidžiais per Seimo rinkimus. Kaip visada, raguotiems geriems vyrams paskutiniams nušvinta kas seniai visiems aišku. Kad partijos neturi tų, už kuriuos žmonės balsuotų.

Continue reading „Kaip viską pakeisti nieko nekeičiant“

j.varkala_slaptai.lt

Par­ti­jos „Drą­sos ke­lias“ pir­mi­nin­kas Jo­nas Var­ka­la Sei­mo na­rio man­da­to sieks Kau­no Pa­ne­mu­nės rin­ki­mų apy­gar­do­je.

Dėl po­li­ti­nės veik­los pa­rei­gų ne­te­ku­siam ka­ta­li­kų ku­ni­gui dėl man­da­to teks ko­vo­ti su kon­ser­va­to­re Vi­da Ma­ri­ja Čig­rie­jie­ne, so­cial­de­mok­ra­tu Eu­ge­ni­ju­mi Ko­val­ko­vu, li­be­ral­cen­tris­tu Lai­mo­nu Pau­ra, tau­ti­nin­ku Skir­man­tu Ša­luč­ka, sa­va­ran­kiš­kai sa­ve iš­si­kė­lu­siu Ar­tū­ru Tam­ku­to­niu, Li­be­ra­lų są­jū­džio at­sto­ve Ade­le Ma­jaus­kie­ne, Dar­bo par­ti­jos kan­di­da­te Dže­ne­ta To­li­šaus­kie­ne bei „tvar­kie­čiu“ Ri­mu An­ta­nu Ru­čiu.

Continue reading „Jonas Var­ka­la kan­di­da­tuo­ja Pa­ne­mu­nės apy­gar­do­je Kau­ne“