partizanų pagerbimas

Aktualijos

Bus minima Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, šeštadienį Varėnoje ir Lazdijuose Lietuvos kariuomenė organizuoja žygį per Pietų Lietuvą.
 
Pagrindinėmis šių miestų gatvėmis pravažiuos karinės technikos kolona, kurią sudarys beveik visas kariuomenės rūšis reprezentuojančios karinės mašinos. Netradicinis dienos paminėjimas organizuojamas reaguojant į šalyje besitęsiantį karantiną, dėl kurio atsisakoma įprastos kuriame nors Lietuvos mieste rengiamos šventės, pažymima Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
 
„Nors mus riboja pandemija, laukiame susitikimo su visuomene šeštadienį. Gal ne tokio gausaus, prie kokio esame įpratę, bet gyvo. Suprantame, kad turime saugoti vieni kitus. Tai diena, kurią skiriame pagerbti partizanus ir parodyti kariuomenę iš arti. Esame vienos valstybės piliečiai ir mūsų tikslas bendras – saugi, laisva, stipri Lietuva vakarų šalių bendrijoje“, – pranešime cituojamas Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.
 
Žygio metu koloną sudarys naujausia Lietuvos kariuomenės ir šiuo metu mūsų šalyje dislokuotų sąjungininkų technika: pėstininkų kovos mašina „Vilkas“, savaeigė lauko artilerijos haubica PzH 2000, vokiečių kovos mašina „Boxer“, belgų kovos mašinos „Piranha“, šarvuotos žvalgybos mašinos, visureigiai ir kita technika.
 
Karinės technikos maršrutas drieksis per Lazdijus ir Varėną, taip pat žygio metu šiuose miestuose numatomi trumpi sustojimai atlikti ceremonijas, kuriose bus iškilmingai pakeltos Lietuvos ir NATO vėliavos, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai pristatys naują parodomąją programą, gros Lietuvos kariuomenės orkestrai.
 
Vieno iš sustojimų metu bus prisiminti ir kovotojai už Lietuvos laisvę: pagerbiant šiais metais 100-metį galėjusį minėti žuvusį partizanų vadą Juozą Lukšą-Daumantą, karo istorijos klubo „Partizanas“ narys, vilkintis tiksliai atkurta partizano Juozo Lukšos uniforma, perduos vėliavą šiuolaikiniams Lietuvos kariams.
 
Tradicija kartą per metus švęsti kariuomenės ir visuomenės dieną yra kilusi iš tarpukario Lietuvos, šios šventės paprastai vyksta trečiąjį gegužės savaitgalį. Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje ši šventė atgaivinta 1993 metais ir kasmet vyksta vis kitame Lietuvos regione.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.15; 00:01
Aktualijos

Generolo Jono Žemaičio – Vytauto paminklas prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Tradiciškai trečiąjį gegužės savaitgalį, švenčiant Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, prisimenami partizanų žygdarbiai. Šį sekmadienį Jurbarko rajone surengtas pėsčiųjų žygis, skirtas partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto 110-osioms gimimo metinėms minėti.

Žygio ilgis 12,5 km Šimkaičių-Girdžių seniūnijose. Prasidėjo jis nuo Paskynų bendruomenės namų, žygio trasa driekėsi Lapgirių mišku iki Vidaujaitės upelio, Pavidaujo mišku iki buvusio atsarginio gen. J. Žemaičio-Vytauto bunkerio. Nuo čia 1,2 km atstumu, kirtus Vidaujos upelį, Šimkaičių girios pradžioje buvo įrengtas pagrindinis gen. J. Žemaičio-Vytauto bunkeris, vyriausioji partizanų vadavietė, dar vadinama „prezidentūra“.

Prieš vidurdienį prie šios vadavietės buvo paminėtos J. Žemaičio-Vytauto 110-osios gimimo metinės, pagerbti visi Lietuvos partizanai, aidėjo atminimo salvės, skambėjo partizanų dainos.

Šimkaičių girios bunkeris buvo paskutinis J. Žemaičio-Vytauto prieglobstis, primenama Krašto apsaugos ministerija pranešime. Čia partizanų vadas išbuvo nuo 1951 m. gruodžio mėn. iki 1953 m. gegužės 30 d., kai bunkeris buvo išduotas, o vadas suimtas įmetus į bunkerį migdomųjų dujų granatą.

Bunkeris vadinamas „prezidentūra“, nes pagal Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos deklaraciją Lietuvai išsikovojus nepriklausomybę J. Žemaitis-Vytautas turėjo eiti Lietuvos valstybės prezidento pareigas iki tol, kol bus surengti visuotiniai demokratiški rinkimai. 2009 m. Seimas pripažino, kad nuo 1949 m. vasario 16 d. iki mirties 1954 m. lapkričio 26 d. J. Žemaitis buvo kovojančios prieš okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs prezidento pareigas.

Paskutinis ketvirtojo Lietuvos prezidento būstas buvo ankštas (2m x 3m x 1,8 m), nešildomas, įrengtas palei tuomet ėjusį miško keliuką. Kaip pasakoja ilgametis bunkerio prižiūrėtojas Antanas Puišys, iškastas žemes vyrai nešdavę apie tris kilometrus ir supildavę į patikimų ūkininkų laukus. Antano tėvo užduotis buvo kasdien porą kartų pravažiuoti tuo miško keliuku, kad dulkės nugultų ant bunkerio angą saugančios eglutės, o nereikalingi pėdsakai prapultų po vežimo ratais.

Atsarginis bunkeris buvo paruoštas už kilometro, šiuo metu toje vietoje pastatytas kryžius.

„Prezidentūrą“ Šimkaičių miške 1992 m. surado du Girdžių gyventojai – Vytautas Mačiulis ir Vytautas Lekutis, o 1995 m. bunkeris atkurtas ir prie jo pastatytas paminklinis akmuo. 2005 m. vadavietė paskelbta valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.

Kasmet prie generolo J. Žemaičio-Vytauto vadavietės vyksta įvairūs renginiai, susitikimai, gegužės mėnesį – tradicinis Jurbarko rajono Šimkaičių J. Žemaičio pagrindinės mokyklos bendruomenės organizuojamas bėgimas, o rugpjūčio 23 d. minima Baltijos kelio ir Juodojo kaspino diena.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.20; 07:30