Juozas Lukša – Daumantas. Prienų muziejus
Liepos pradžioje į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį kreipėsi Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir Geros valios fondo vadovas rabinas Andrew Bakeris, ragindami nesiimti jokių veiksmų, kurie pagerbtų bei paskelbtų 2021-uosius Juozo Lukšos-Daumanto metais. Seimo pirmininkas neslepia, kad šis kreipimasis stokoja istorinio aplinkybių pagrindimo.
Tuo metu Seimo narys Arvydas Anušauskas siūlo tiek F. Kukliansky, tiek A. Bakeriui pasidomėti plačiau J. Lukšos–Daumanto biografija.
Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. sukanka 100 metų, kai gimė partizanas, vienas Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui lyderių J. Lukša-Daumantas, 2021-uosius paskelbė J.Lukšos-Daumanto metais.
Birželio 30 dieną už tai numatantį Seimo nutarimą balsavo 91 Seimo narys, susilaikė 1 parlamentaras.
Dokumente pabrėžiama, kad rezistentas J. Lukša-Daumantas buvo vienas svarbiausių kovotojų už Lietuvos laisvę, taip pat įvertinami nuopelnai ginant Lietuvos nepriklausomybę laisvės kovose, jo veikla prasiveržus už geležinės uždangos, besąlygiška ištikimybė partizano priesaikai. Juozas Lukša – Daumantas. Legendinis Lietuvos partizanų vadas. LGGRTC nuotr.
Liepos 1 dieną į Seimo pirmininką kreipėsi Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky ir Geros valios fondo vadovas rabinas A.Bakeris, ragindami nesiimti jokių veiksmų, kurie pagerbtų bei paskelbtų 2021-uosius J. Lukšos-Daumanto metais.
Kreipimesi pabrėžiama, kad J. Lukša–Daumantas priklausė Lietuvos aktyvistų frontui.
„Berlyne įkurtas Lietuvių aktyvistų frontas (toliau LAF) buvo iš anksto suformuotas kaip vokiečių sąjungininkas, veikiantis okupuotoje Lietuvoje. Tai buvo organizacija, neslėpusi savo antisemitinės pakraipos ir tuo didžiavosi, o daugelis jos narių buvo tiesiogiai susiję su Lietuvos žydų persekiojimu ir žudymu“, – teigiama pranešime.
„Nepaisant antisovietinės veiklos ir vėlesnio konflikto su nacių valdžia, LAF deklaruota nepriklausomos Lietuvos vizija buvo etniškai „gryna“ tėvynė, kurioje nebūtų vietos žydų tautybės piliečiams. Nors yra abejojančių J.Lukšos-Daumanto kalte dėl karo nusikaltimų ir teigiančių, jog nepakanka tai įrodančių dokumentų, manome, kad Seimui nederėjo skelbti 2021-ųjų J. Lukšos- Daumanto metais. Šiandien visame pasaulyje istorija vertinama iš naujo ir visose Vakarų demokratijose vis garsiau sakoma, kad net žinomiausios pasaulio asmenybės ir lyderiai turės netekti savo šlovės ir nuopelnų, jei jie kartu buvo ir rasistai, fanatikai ar antisemitai. Lietuva, kaip demokratinė, Vakarų pasaulio vertybėmis besivadovaujanti valstybė, irgi turės laikytis šių nuostatų“, – teigiama kreipimesi į Seimo pirmininką.
V. Pranckietis: kreipimesi trūksta istorinių faktų
Seimo pirmininkas apgailestavo, kad Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky ir Geros valios fondo vadovas rabinas A.Bakeri nesikreipė į Seimą anksčiau.
„Reakcija yra pavėluota. Pateikimas 2021-uosius paskelbti Juozo Lukšos-Daumanto metais, jam bus šimtas metų. Jis gimęs 1921 metais. Pateikimas Seime įvykęs birželio 18 dieną, jokių reakcijų ar patarimų per tą laikotarpį nebuvo ir priėmimas įvyko birželio 30 dieną (…) o dabartinė reakcija atėjo liepos 1 d. O ir reakcija yra galbūt neva kelianti tokių abejonių. (…) Nėra informacijos, o bandoma sakyti, kad jos kažkur yra“, – sakė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Pasak Seimo vadovo, kreipimesi trūksta istorinių faktų.
„Šiame kreipimesi istoriniai faktai net nedėstomi. Tik kreipimasis, kad gal nereikėtų to daryti (skelbti 2021-uosius Juozo Lukšos-Daumanto metais – ELTA). Mes su žydų bendruomene turime puikus santykius ir nuolat diskutuojame įvairiais klausimais. Aš tikrai esu daug kartų pasisakęs aiškiai ir vienareikšmiškai, kad žmonės susiję su holokaustu, neturėtų būti gerbiami ir negali būti. O šiuo atveju jokių duomenų apie tai, kad Lukša–Daumantas būtų susijęs su holokaustu, nėra, yra tik nuomonė“, – sakė V. Pranckietis.
A. Anušauskas: siūlyčiau F. Kukliansky pasidomėti plačiau
Seimo narys konservatorius Arvydas Anušauskas teigia, kad Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės F. Kukliansky ir Geros valios fondo vadovo rabino A. Bakerio kreipimasis į Seimo pirmininką stokoja istorinių faktų.
Seimo narys Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) foto
„Pats pareiškimas nėra diskusinis ir kviečiantis išsiaiškinti. Yra ignoruojami patys svarbiausi faktai, kurie liečia J. Lukšą-Daumantą (…) F. Kukliansky turėjo pateikti dokumentus pirmiausia, o dabar yra tik interpretacijos. O šios interpretacijos eina iš KGB archyvų, iš niekur kitur“, – Eltai sakė A. Anušauskas.
Seimo narys pabrėžė, kad J. Lukša–Daumantas nebuvo joks LAF lyderis ir nėra patvirtinta jokia jo narystė. Pasak jo, LAF organizacija apskritai neturėjo narysčių.
„Pirmiausia sovietinis saugumas 1941 m. pradžioje turėjo žinių apie LAF, kuris buvo įsteigtas Berlyne. Jie turėjo žinių, kad tame dalyvavo lietuvių veikėjai. Kita vertus, sovietinis saugumas identifikuodavo ne vieną jaunimo grupę, kurios turėdavo pačių įvairiausių pavadinimų. Bet praktiškai tik vieną kartą sovietinis saugumas nustatė LAF grupę. Tai buvo LAF Vilniaus štabas ir jo narius suėmė balandžio mėnesį, o birželio mėnesį išvežė į su kaliniais į Rusiją, kur jie galiausiai buvo išžudyti. Tai čia detalės yra svarbios, nes J. Lukša–Daumantas nebuvo kažkoks vadovas. Jis tuo metu buvo jaunuolis, ką tik pabaigęs gimnaziją. Jaunas žmogus, kuris tuo metu buvo suimtas. Jo biografijoje žodžiai apie LAF atsirado jau pokariu. Kai sovietinis saugumas visus atisovietinio pasipriešinimo dalyvius sąmoningai mėgino sieti su šia organizacija, nesvarbu, kokios pakraipos jie būtų, ar tautininkai, ar krikdemininkai visus dėjo į vieną LAF pintinę. Tai manau, kad tai yra svarbus faktas“, – teigė A. Anušauskas.
A. Anušausko teigimu, kad J. Lukšą–Daumantą sovietinė valdžia suėmė būtent už jo antisovietinę veiklą.
„Jis buvo tiesiog per jaunas ir niekam nežinomas vaikinas. Nepaisant to, jį vis tiek suėmė už antisovietinę veiklą. Ne už kokią nors kitą, pabrėžiu, bet už antisovietinę veiklą ir įkalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime (…) O ką jis galėjo būdamas kalėjime organizuoti šios organizacijos veiklą, ar nuostatas, atsišaukimus? Manau, čia galima daug ką prifantazuoti, bet nieko panašaus tikrai nebuvo. Be abejo, jis negalėjo žinoti, kur atskiri yra LAF nariai bei kaip jie elgsis nacių okupacijos metais“, – sakė Eltai Seimo narys. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir Geros valios fondo vadovas Andrew Baker. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Kreipimesi į Seimo pirmininką F. Kukliansky bei A. Bakeris ragina J. Lukšos–Daumanto klausimą perduoti ištirti Prezidento sudarytai Tarptautinei komisijai nacių ir sovietų okupacijos režimams įvertinti, taip siekiant aiškaus ir kritiško šio tragiško istorijos etapo įvertinimo. Žydų gatvė Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
A. Anušauskas tuo metu teigia, kad pirmiausia kreipimosi iniciatoriams reikėjo išsiaiškinti faktus, o tik paskui skelbti interpretacijas.
„Iš pradžių reikėjo kreiptis į komisiją bei išsiaiškinti faktus, tuomet skelbti interpretacijas“, – sakė jis.
Seimo narys kviečia F. Kukliansky pasitikrinti savo duomenis archyve.
„Aš pasiūlyčiau Kukliansky paprastą iššūkį. Einam kartu į archyvą, jeigu ji turi tokius duomenis bei nuorodas, kas, kur. Imam tas bylas ir išsiaiškinkim. Kaip ten yra su konkrečiu asmeniu. Čia ne apie LAF kalba, o apie konkretų asmenį J. Lukšą bei jo dalyvavimą. Prašom, aš visuomet pasiruošęs“, – Eltai teigė A. Anušauskas.
Rusijos policija dirba. EPA-ELTA nuotr.
Rusijos tyrėjai pirmadienį skelbė sulaikę dar keturis žmones, įtariamus dėl dalyvavimo nesankcionuotame liepos mėnesį vykusiame proteste ir smurto prieš policijos pareigūnus. Rusijos teismas taip pat patvirtino nuosprendį dėl dar vieno aktyvisto.
Maskvos miesto teismas patvirtino programuotojo protestuotojo Konstantino Kotovo, kuris buvo įkalintas ketveriems metams už pakartotinį protesto įstatymų pažeidimą, nuosprendį.
Tyrimų komiteto atstovai taip pat teigė, kad sulaikė keturis įtariamuosius ir apieškojo jų namus, o kiti įtariamieji sugebėjo pabėgti.
Pastarieji asmenys sulaikyti dėl dalyvavimo dešimtis tūkstančių žmonių subūrusiuose protestuose. Dauguma susirinkusiųjų reiškė paramą opozicijos lyderiui Aleksejui Navalnui.
Rusijos teisėsaugos atstovai teigė, kad du iš keturių pirmadienį sulaikytų asmenų, Jegoras Lesnychas ir Maksimas Martincovas, liepos 27 dienos protesto metu ant grindinio parklupdė vieną nacionalinės gvardijos pareigūną, o J. Lesnychas esą vėliau dar spyrė kitam pareigūnui.
Rusijos policija siautėja. EPA – ELTA nuotr.
Kitas sulaikytas asmuo, Andrejus Baršajus, kaip teigia Rusijos atstovai, vieną pareigūną paguldė ant nugaros. Ketvirtasis vyras – Vladimiras Jemeljanovas – sulaikė nacionalinės gvardijos pareigūną ir trukdė jam atlikti pareigas.
Šiems vyrams netrukus bus pareikšti kaltinimai, po to teismo atstovai nuspręs, ar ketveriukei bus skiriamas kardomasis kalinimas, teigė Tyrimų komiteto atstovai. Jie taip pat informavo, kad kiti du protestuotojai, sužinoję apie tyrėjų veiksmus, pasislėpė.
Kiek anksčiau naujienų portale „Mediazona“, skiriančiame daug dėmesio opozicijos atstovų sulaikymams, pranešta, kad apklaustas dar vienas aktyvistas Denisas Kulinychas. Kremlių remiančio „Ren-TV“ kanalo reporteriai D. Kulinychą pavadino protestų koordinatoriumi.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kviečia į tarptautinę konferenciją „Antikomunistinis pasipriešinimas Centrinėje ir Rytų Europoje po Antrojo pasaulinio karo“, kuri vyks Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse (Žirmūnų g. 1F, Vilnius) šių metų spalio 4 d.
Konferencijoje pranešimus skaitys mokslininkai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Lenkijos, Moldovos, Vengrijos.
Konferencija vyks anglų-lietuvių kalbomis. Įėjimas laisvas.
XXX
Tarptautinė konferencijos „Antikomunistinis pasipriešinimas Centrinėje ir Rytų Europoje po Antrojo pasaulinio karo“
2019 m. spalio 4 d. Vilnius
Vieta: Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas, Žirmūnų g. 1F, Vilnius
Konferenciją organizuoja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC)
9.30–10.00 Registracija
10.00–10.15 Sveikinimo žodis
Teresė Birutė Burauskaitė, LGGRTC generalinė direktorė
Dr. Arūnas Bubnys, LGGRTC Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius
Pirmininkauja
Dr. Arūnas Bubnys, (LGGRTC)
10.15–10.45 „Pogrindinė valstybė Lietuvoje: apraiškos, ištakos ir išvados“
Dr. Bernardas Gailius,
Vilniaus universitetas.
10.45–11.15 „Sovietų saugumo agentūrinės bylos apie partizanų vadą Joną Žemaitį-Vytautą“.
Dr. Darius Juodis,
LGGRTC
11.15–11.45 „Latvijos partizanų veiklos 1944–1953m. atspindžiai Latvijos valstybės archyvo dokumentuose“
Dr. Ainars Bambals,
Latvijos nacionalinis archyvas
11.45–12.15.
„Organizuotas Estijos ginkluotas pasipriešinimas prieš sovietus“
Martin Andreller,
Estijos istorinės atminties institutas
12.15–12.35 Diskusijos
12.35–13.10 Kavos pertrauka
Pirmininkauja
Ramona Staveckaitė-Notari (LGGRTC)
13.10–13.40 „Ukrainos sukilėlių armija Ukrainos išsivadavimo judėjime XX amžiuje“
Dr. Volodymyr Viatrovych.
Ukrainos tautinės atminties institutas
13.40–14.10 „Ginkluotas antikomunistinis pasipriešinimas Lenkijoje 1944–1956 m.“,
Prof. Rafal Wnuk,
Liubino katalikiškas universitetas.
14.10–14.40 „Pokarinis antisovietinis pasipriešinimas Baltarusijoje istoriografijoje ir žodinėje istorijoje“,
Prof. dr. hab.Aliaksandr Smalianchuk,
Lenkijos mokslų akademijos Slavistikos studijų institutas.
14.40–15.10 „Antisovietinės pasipriešinimo grupės Moldovos SSR šiandieniniuose tyrimuose“,
Dr. Virgiliu Birladeanu,
Moldovos mokslų akademijos istorijos institutas,
Lumila Cojocari,
Moldovos valstybinis universitetas.
15.10–15.40„NATO, detantas ir 1956 m. Vengrijos revoliucija“,
Dr. Gusztáv D. Kecskés,
Humanitarinių mokslų tyrimo centro Istorijos institutas.
