Ne už kalnų – vieneri metai, kai kantriai vaikštau į Vilniaus apygardos teismo teisėjo Artūro Pažarskio nagrinėjamos narkotikų bylos posėdžius. Kada sulauksime teismo nuosprendžio gausiam sostinės narkotikų platintojų būriui, – keblu pasakyti. Bylos narpliojimas tikriausiai dar užtruks.
Bet užtruks ne dėl kieno nors piktų kėslų vilkinti “teismo procesą”. Užtruks dėl objektyvių priežasčių. Nepamirškime, kaltinimai pareikšti kelioms dešimtims jaunuolių. Teisėjui nėra lengva. Visos teisinės procedūros, kurių neįmanoma ignoruoti demokratinėje valstybėje, atima daug laiko bei jėgų.
Tačiau šiandien noriu pasidalinti būtent kritinio pobūdžio pastabomis. Šių eilučių autoriui ne sykį kilo klausimų, kodėl, pavyzdžiui, teisėjas taip akivaizdžiai skuba kuo greičiau užversti paskutinįjį bylos lapą. Ar nėra pavojaus, jog dėl skubėjimo ši valstybiškai bei visuomeniškai svarbi byla liks paviršutiniškai ištirta?
Continue reading „Baudžiamojo proceso grimasos Vilniaus apygardos teisme”
