Kinijoje smarkiai išaugo įvežtinių koronaviruso atvejų skaičius. Sveikatos ministerija antradienį Pekine pranešė, kad virusas nustatytas dar 74 žmonėms, neseniai atvykusiems į Liaudies Respubliką. Pirmą kartą per kelias dienas vėl fiksuoti ir keli vietiniai susirgimai. Oficialiais duomenimis, virusas nustatytas keturiems asmenims, nebuvusiems užsienyje.
Didžioji dalis sugrįžėlių yra kinai, kurie parvyko atgal į tėvynę manydami, kad blogiausia jau praeityje. Iš viso iki šiol patvirtinti 427 „importuoti“ atvejai, skalbia komisija.
Kad būtų užkirstas kelias įvežtinių atvejų plitimui, iš užsienio atvykstantiems žmonėms galioja griežtas karantinas. Į sostinę Pekiną nėra tiesioginių skrydžių iš kitų šalių. Iš užsienio atvykstantys žmonės pradžioje leidžiasi kituose oro uostuose, kur yra tikrinami dėl viruso simptomų. Tada jiems skiriamas dviejų savaičių karantinas.
Pastarąją parą Kinijoje užfiksuota ir naujų mirties atvejų. Oficialiais antradienio duomenimis, aukų padaugėjo 7 iki 3 277. Žemyninėje Kinijoje užregistruotas 81 171 infekuotasis. Daugiau kaip 73 000 žmonių pasveiko.
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija delsia patvirtinti mažiausiai šešis Ukrainos ginklų ir šaudmenų tiekimo užsakymus, pateiktus Amerikos bendrovėms, ketvirtadienį pranešė interneto žiniasklaidos platforma „BuzzFeed“.
„Du Ukrainos pareigūnai, kalbėję su „Buzz Feed News“, mano, kad vėlavimas gali būti susijęs su Kinijos bandymu įsigyti strateginės svarbos Ukrainos aviacijos ir kosmoso technologijų bendrovę, kurį mėgino užblokuoti JAV. Todėl labiau tikėtina, kad Kijevas bus įtrauktas į Pekino ir Vašingtono galios žaidimą“, – rašoma straipsnyje.
Aš nežinau teritorinių Kinijos pretenzijų Rusijai šiandien. Žinau tik, kad Kinija ilgą laiką Čingischano užkariautas teritorijas iki Tolimųjų Rytų imtinai laikė savomis, nes šis užkariautojas paėmė valdžią ir Kinijoje. Tiesa, jo armija „ištirpo” joje, beveik nepalikusi Čingischano kultūrinės įtakos pėdsakų. Rusija užėmė didžiules Čingischano Kinijos teritorijas tuo metu, kai Kinija neturėjo galimybių jas apginti.
Kinijos kariuomenė – ir skaitlinga, ir galinga
Šia proga prisiminiau, kad 1969 m. įvyko virtinė Sovietų Sąjungos ir Kinijos kariuomenių susirėmimų, kurie vos nesibaigė karu tarp Kinijos Liaudies Respublikos ir Sovietų Sąjungos. Nesutarimai dėl sienos virto karine konfrontacija. Konfliktas kilo, kai Kinijos Liaudies Respublikos kariuomenė užėmė Damansko (Ženbao, kin. 珍宝) salą Usūrio upėje, o sovietinė armija kontratakavo.
Staiga padidėjęs teigiamas Kinijos dėmesys Ukrainai, ypač karinėje srityje, nežinant tikrojo Kinijos požiūrio į Izraelio valstybę ir pasaulio žydus apskritai (toje pačioje Ukrainoje šiandien turinčius didžiulę įtaką jos likimui), Lietuvai turėtų būti mažų mažiausiai įdomus saugumo prasme. Įsivaizduokime, kas būtų, jei ukrainiečiai kaip atsvarą grėsmėms iš Rusijos pasirinktų Kiniją, o ne JAV, kurios dažnai įtartinai flirtuoja su Vladimiru Putinu.
Kinija nebeleis tiek šalies vidaus, tiek užsienio turistams šalyje rengti grupines ekskursijas, šeštadienį pranešė valstybinė žiniasklaida, vyriausybei toliau stiprinant pastangas pažaboti mįslingąjį koronavirusą, kuriuo šalyje jau yra užsikrėtę beveik 1,3 tūkst. žmonių.
Anot valstybinės televizijos CCTV, nuo pirmadienio bus sustabdytos visos užsienio grupinių ekskursijų paslaugos, įtraukiant viešbučių ir lėktuvo bilietų rezervavimą naudojantis Kinijos kelionių agentūromis. Televizija pranešė, kad šalies vidaus turistų grupėms keliauti uždrausta jau nuo penktadienio.
Seimo narių Lauryno Kasčiūno ir Manto Adomėno spaudos konferencija „Dėl Lietuvos ir Kinijos santykių“. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo konservatorių frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Mantas Adomėnas penktadienį pristatė rezoliucijos projektą, kuriuo siekia atkreipti dėmesį ir įvertinti Lietuvos santykius su Kinija. Politikų teigimu, didėjantis Kinijos ekonominis aktyvumas bei agresyvi retorika turi būti tinkamai ir atsakingai įvertinta prieš plėtojant prekybą ir bendradarbiavimą su šia šalimi.
Dar prieš trisdešimt metų, pasak L. Kasčiūno, analitikams bei ekspertams kalbėjus apie komunizmo žlugimą, šių dienų realybė, sako politikas, rodo, kad komunizmas ne tik nežlugo, bet ir „kai kuriuose regionuose įgauna vis naujas formas, kurios prisitaiko prie globalizacijos“.
„Kalbant apie galios augimą, reikia minėti bandymą pirmauti technologijų pasaulyje, dominuoti ekonominiuose santykiuose ir jau galima kalbėti netgi apie tam tikrą poveikį kitų valstybių politinėms sistemoms“, – penktadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė L. Kasčiūnas.
Tęsdamas kalbą apie didėjančią Kinijos įtaką, parlamentaras kartu priminė suintensyvėjusias Europos Sąjungos diskusijas apie 5 G ryšio saugumą, investicijų iš trečiųjų šalių patikros mechanizmą. Jo teigimu, griežtesniam Kinijos investicijų reguliavimui ES prieštarauja tos šalys, kuriose Kinija, teigia L. Kasčiūnas, investuoja „neproporcingai daug“ – Portugalija, Graikija, Vengrija.
„Matome, kad ekonominis bendradarbiavimas, ryšiai, ekonominis Kinijos poveikis jau ima veikti įvairių valstybių politinius apsisprendimus“, – sakė L. Kasčiūnas.
Tuo metu M. Adomėnas atkreipė dėmesį, kad 2019 m. Kinijai buvo esminiai metai – 70 metų nuo komunistinės Kinijos susikūrimo, Tibeto okupacijos metinės, taip pat Tiananmenio žudynių trisdešimtosios metinės.
„Šie trys jubiliejai savotiškai buvo lūžio taškas pačios Kinijos mąstyme apie pasaulį ir santykį su juo. Tai, kas iki tol buvo daroma ganėtinai latentiškai, šiais metais buvo apnuoginta ir iškilo į paviršių“, – kalbėjo M. Adomėnas. Kaip Kinijos grėsmės pavyzdžius jis įvardijo šios šalies grasinimus Taivanui, Honkongo autonominiam regionui, agresiją Pietų Kinijos jūroje, etninės uigūrų mažumos persekiojimą.
Kinijos komunistų partijos suvažiavimas. EPA – ELTA nuotr.
„Mes turime suprasti, kad Kinija, nepaisant jos pastangų (kurti. – ELTA) savo, kaip pažangios, modernios ir neagresyvios šalies įvaizdį, iš tikrųjų yra nusikaltimus žmogiškumui tebevykdantis karine prasme agresyvus režimas“, – aiškino Seimo narys.
M. Adomėnas taip pat priminė, kad šiemet Lietuvos nacionalinio saugumo strategijoje Kinija pirmą kartą buvo įvardinta kaip grėsmė Lietuvai. Vis dėlto šis faktas, teigė parlamentaras, valdžios buvo ignoruotas.
„Mes turime konstatuoti, kad politinė šalies valdžia, užuot priėmusi tą perspėjimą kaip svarbų orientyrą politikos ir santykių su Kinija peržiūrėjimui, bandė jį tiesiog paneigti, nustumti į paraštę ir kažkokiu būdu retušuoti. (…) Tokie signalai, ateinantys iš Užsienio reikalų ministerijos, yra dalykas, kuris iš tikrųjų kelia didžiulį nerimą, nes (…) matome vis didėjantį Kinijos aktyvumą ES ir taip pat Lietuvoje“, – konstatavo M. Adomėnas.
Politikas priminė, kad Lietuvoje rugpjūčio 23 d. vykęs Honkongo paramai skirtas mitingas buvo bandomas blokuoti Kinijos ambasados. Lietuvoje, pasak jo, veikia ir Kinijos žvalgybų tinklas, prisidengęs Kinijos piliečių Lietuvoje asociacijos vardu.
„Labai svarbu, kad Lietuva neatliktų sprendimų, kurie toliau ją įstumtų į Kinijos politinės gravitacijos orbitą, ir čia Lietuva, kaip šalis, pirmoji pradėjusi Sovietų Sąjungos demontavimą, turėtų būti viena iš pirmųjų, kuri atvirai ir aiškiai nacionaliniu politiniu lygiu ES, NATO formatuose turi kalbėti apie Kinijos grėsmę“, – sakė M. Adomėnas. Jo teigimu, Lietuva, norėdama plėtoti prekybinius, energetinius, technologinius ryšius su Kinija, turi gerai įvertinti visas potencialias grėsmes.
„Mūsų tikslas yra vėl grąžinti Kinijos temą į nacionalinio dėmesio tašką“, – pabrėžė M. Adomėnas.
Rezoliuciją, siekiančią paskatinti rimčiau vertinti Kinijos galią, pasirašė šeši parlamentarai: L. Kasčiūnas, M. Adomėnas, Audronius Ažubalis, Vytautas Bakas, Žygimantas Pavilionis ir Ingrida Šimonytė.
Sekmadienį į Honkongo gatves išėjo didžiulė minia prodemokratinių protestuotojų, miestui pažymint jau šeštą mėnesį trunkančių protestų jubiliejų. Protesto organizatoriai įspėja, kad Pekinui palanki miesto valdžia turi „paskutinę galimybę“ nutraukti politinę krizę.
Dešimtys tūkstančių honkongiečių, spaudžiant žiemiškam šaltukui, žygiavo finansų centro gatvėmis. Skaičiuojama, kad tai daugiausiai dalyvių sutraukęs protestas pastaraisiais mėnesiais.
Pastarasis protestas, kuriam duotas ir retai suteikiamas policijos leidimas, surengtas praėjus dviem savaitėms po savivaldos rinkimų, per kuriuos prokiniškosios partijos patyrė pralaimėjimą. Kartu buvo paneigtas valdžios tvirtinimas, kad esą „tylioji dauguma“ iš tikrųjų nepalaiko nesibaigiančių prodemokratinių protestų.
Daugelis protestuotojų liejo pyktį dėl Honkongo lyderės Carrie Lam ir Pekino sprendimo nedaryti jokių nuolaidų, nepaisant triuškinamo pralaimėjimo pastaruosiuose rinkimuose.
„Kad ir kaip reikštume savo pažiūras – taikiuose protestuose ar civilizuotuose rinkimuose – valdžia mūsų nesiklauso. Ji tik vykdo Kinijos komunistų partijos nurodymus“, – sakė penkiasdešimtmetis protesto dalyvis.
Pusiau autonominį Honkongą vargina vis agresyvesnės demonstracijos, Pekinui tapusios bene didžiausiu iššūkiu nuo 1997 metų, kai miestą perdavė Didžioji Britanija.
Pekinas rengiasi pašalinti iš pareigų su beveik 5 mėnesius trunkančiais Honkongo protestais nesusitvarkančią miesto vadovę Carrie Lam, praneša „Financial Times“ (FT) remdamasis neįvardytais šaltiniais.
Prokiniškų pažiūrų lyderė susidūrė su nuolatine pusiau autonominio miesto protestuotojų kritika.
Iki šiol centrinė Kinijos valdžia rėmė C. Lam ir Honkongo policiją, vadindama protestuotojus „riaušininkais“ ir smerkdama smurtą.
Vis dėlto, pasak FT publikacijos, kurioje remiamasi neįvardytais šaltiniais, susipažinusiais su svarstymais Pekine, Kinijos valdžia rengia planą, kaip C. Lam pakeisti nauju, laikinuoju Honkongo vadovu.
FT šaltinių teigimu, planas pakeisti C. Lam priklausys nuo situacijos Honkonge. Pekinas esą laukia, kol protestuotojai nurims, antraip C. Lam pakeitimas atrodys kaip demonstrantų reikalavimų vykdymas.
Honkongą jau 20 savaičių krečia protestai. Trūkstant politinio sprendimo, kiekvieną mėnesį susidūrimai tarp protestuotojų ir policijos pareigūnų vis stiprėja.
Anksčiau šį mėnesį C. Lam, griežtai atsisakanti nusileisti protestuotojams, pasinaudojo kolonijinių laikų nepaprastosios padėties įstatymu ir uždraudė veido kaukes, tuo sukeldama naują protestų ir vandalizmo aktų bangą, sutrikdžiusią didžiąją dalį miesto transporto sistemos.
FT teigimu, jei Kinijos prezidentas Xi Jinpingas nuspręstų atleisti C. Lam, naujasis Honkongo vadovas galėtų būti paskirtas iki kitų metų kovo.
Tarp galimų C. Lam pamainų įvardijami buvęs Honkongo centrinio banko vadovas Normanas Chanas ir miesto finansų sekretorius Henry’is Tangas.
Rugsėjį pasirodė nutekintas garso įrašas, kuriame C. Lam tvirtino, kad pasitrauktų iš Honkongo vadovės posto, jei galėtų. Tiesa, vėliau ji tikino nesvarstanti trauktis.
C. Lam taip pat susidūrė su naujais iššūkiais nuo tada, kai Honkongo parlamentas praeitą savaitę pradėjo naują sesiją.
Jai nepavyko pasakyti savo metinės kalbos, nes prodemokratiškai nusiteikę parlamentarai jai trukdė ir taip privertė ją tiesiog paleisti iš anksto įrašytą metinės kalbos įrašą.
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis Vyriausybės vardu nuoširdžiai sveikina Kinijos žmones Liaudies Respublikos įkūrimo 70-ųjų metinių proga.
„Esame pasirengę ir toliau gilinti bendradarbiavimą, taip pat stiprinti Lietuvos vaidmenį plėtojant Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos valstybių santykius. Manoma, kad mūsų šalių bendradarbiavimas, grindžiamas abipuse parama ir bendrais interesais, ateityje apims vis naujas sritis. Aukštų pareigūnų vizitai, išaugę dvišalės prekybos rodikliai, atverti Lietuvos žemės ūkio produkcijos keliai į Kiniją rodo stiprėjančius mūsų šalių ryšius“, – sakoma premjero sveikinime.
Informacijos šaltinis – Lietuvos respublikos Vyriausybė
Kolumbijos apygardos teismas nuteisė buvusią JAV valstybės departamento darbuotoją Candace Marie Claiborne 40 mėnesių kalėti pagal kaltinimą sąmokslu su Kinijos žvalgyba, kuriai ji perduodavo slaptus dokumentus mainais į pinigus ir dovanas. Tai sakoma antradienį paskelbtame JAV teisingumo departamento pranešime.
Be to, C. M. Claiborne trejus metus bus prižiūrima, kai išeis į laisvę, ir turės sumokėti 40 tūkstančių dolerių baudą. Dokumente pažymima, kad 63 metų amžiaus nuteistoji „apgaudinėjo teisėsaugos institucijų darbuotojus, nuslėpdama savo plačius kontaktus su Kinijos Liaudies Respublikos agentais ir dovanas nuo jų“, kurias ji gavo „mainais į jiems pateiktus JAV valstybės departamento vidaus dokumentus“.
Buvusi diplomatė balandį pripažino savo kaltę dėl ryšių su Kinijos žvalgyba. FTB darbuotojai suėmė C. M. Claiborne 2017 metų kovą.
Amerikos žiniasklaidos duomenimis, C. M. Claiborne atėjo į JAV valstybės departamentą 1999 metais, dirbo diplomatinėse misijose Bagdade, Chartume, Pekine ir Šanchajuje. Pasak JAV pareigūnų, Kinijos žvalgyba nupirko jai būstą, kas mėnesį mokėjo jai atlygį, padengdavo jos kelionių po užsienį išlaidas.
Jeremis Huntas. EPA-ELTA nuotr.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Jeremis Huntas ketvirtadienį pažadėjo ir toliau Kinijai taikyti spaudimą dėl elgesio su Honkongo protestuotojais. Kinijos ir Didžiosios Britanijos apsižodžiavimai dėl Honkongo išaugo į rimtesnį diplomatinį ginčą.
J. Huntas pakartojo, kad Pekinas turės priimti atitinkamas pasekmes, jei apribos Honkongo, kurį Kinija gavo iš Didžiosios Britanijos, teises.
BBC radijo interviu J. Huntas sakė norėjęs aiškiai pasakyti, kad Honkongo klausimas nėra kažkas, ką Didžioji Britanija galės nuryti ir pamiršti, britams tai išliks labai svarbi problema.
Kai gynybos sekretorius pirmą kartą prakalbo apie rimtas pasekmes, Kinijos užsienio reikalų ministras atsikirto, J. Huntą apkaltindamas mėgavimusi kolonijine fantazija, svajonėmis apie nublankusią kolonijnės Britanijos didybę.
Kinijos ambasadorius Didžiajai Britanijai Liu Xiaomingas trečiadienį per spaudos konferenciją reikalavo Britanijos nustoti kištis į Kinijos vidaus reikalus ir perspėjo dėl grėsmės dvišaliams Kinijos ir Didžiosios Britanijos santykiams.
J. Huntas patikino, kad nėra jokių kliūčių, dėl kurių Didžiosios Britanijos ir Kinijos santykiai negalėtų ir toliau būti geri. Sekretorius sakė, kad tikisi, jog 1997 metų Britanijos ir Kinijos deklaracijos dvasia ir toliau bus gerbiama ir vertinama.
Ketvirtadienį J. Huntas pakartojo, kad nepritaria smurtaujantiems protestuotojams, kurie šturmavo parlamento pastatą, bet teigė, kad vyriausybė jų neturėtų represuoti. Atsakydama į tai Kinija toliau kaltino Britaniją teikiant paramą brutaliai besielgiantiems protestuotojams.
Pradėdamas savo kelių dienų vizitą Rusijoje, Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pabrėžė savo artumą prezidentui Vladimirui Putinui.
„Prezidentas V. Putinas man yra geriausias draugas“, – pareiškė Xi Jinpingas po pokalbio su Rusijos kolega. Santykiai esą yra „vis geresni“. V. Putinas savo ruožtu gyrė pasitikėjimą tarp Pekino ir Maskvos.
Abu politikai, anot Xi Jinpingo, susitarė dvišalius šalių santykius „pakelti į naują, aukštesnį lygį“. Todėl jie sutarė dėl „abipusės paramos ir pagalbos“.
Kinijos delegacija atvežė į Rusiją dvi pandas, kurios bus paskolintos Maskvos zoologijos sodui. V. Putinas tai pavadino „ypatingos pagarbos, ypatingo pasitikėjimo Rusija ženklu“. Jis pridūrė: „Kai mes kalbame apie pandas, visada mūsų veidus nutvieskia šypsena“.
Jau prieš tai V. Putinas sakė, kad Xi Jinpingo dėka dvišaliai santykiai pastaraisiais metais įgijo „beprecedentę” reikšmę. Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas sakė, kad Xi Jinpingas ir V. Putinas gali pasirašyti pareiškimą dėl „globalios partnerystės ir strateginio bendradarbiavimo“.
Kinija ir Rusija, kurios priklauso penkioms nuolatinėms JT Saugumo Tarybos narėms, čia paprastai atstovauja tai pačiai linijai. J. Ušakovas atkreipė dėmesį į tai, kad abiejų šalių pozicijos tarptautiniais ginčytinais klausimais, pavyzdžiui, dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos, kovos dėl valdžios Venesueloje ir branduolinio susitarimo su Iranu, yra „labai artimos arba sutampa“.
Po pirmojo pokalbio su V. Putinu svečias iš Kinijos lankėsi Maskvos Didžiajame teatre. Ketvirtadienį ir penktadienį Xi Jinpingas dalyvaus ekonomikos forume Sankt Peterburge, kurį globoja V. Putinas. Kinijos ir Rusijos prekybos apimtys pernai išaugo ketvirtadaliu ir pasiekė 96 mlrd. eurų.
Indija tikisi išvengti Jungtinių Valstijų sankcijų dėl Rusijos „S-400“ raketų sistemos įsigijimo, sakė Indijos gynybos ministrė.
JAV administracija „išgirdo ir suprato“ Naujojo Delio sprendimą pirkti „S-400“ raketų gynybos sistemą už 5,2 mlrd. JAV dolerių, pažymėjo ministrė savo interviu šią savaitę.
Indijos premjeras Narendra Modis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu susitarimą pasiekė spalį, paneigdami JAV įspėjimus dėl sankcijų šalims, perkančioms Rusijos karinę įrangą. Sankcijos yra dalis priemonių, skirtų nubausti Maskvą dėl veiksmų Ukrainoje 2014 metais.
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija praėjusiais metais įvedė sankcijas Kinijos kariuomenei dėl to, kad Pekinas įsigijo „S-400“ ir kitos karinės įrangos.
Jis taip pat įspėjo NATO narę Turkiją dėl sankcijų už „S-400“ pirkimą ir sustabdė Turkijos dalyvavimą Jungtinių Valstijų orlaivių programoje.
Vašingtonas turi galvoje, kad Indijai, kuri ribojasi su Pakistanu ir Kinija, reikia ginklų iš Rusijos ir kitų, kad ji išliktų „stipria partnere“.
Derybos su Maskva, ilgalaike Indijos karinės įrangos ir „S-400“ tiekėja, prasidėjo dar prieš Jungtinių Valstijų sankcijų įvedimą.
„S-400“ atvejis buvo išsiaiškintas, išgirstas ir suprastas. Jie gerbia mūsų požiūrį“, – sakė gynybos ministrė.
Paklausta, ar tiki, kad Indija išvengs sankcijų, ji teigė tuo tikinti.
Vašingtonas su Indija atsidūrė keblioje padėtyje. Jis nori pagerinti ryšius su šia Azijos milžine ir kovoti su Kinija, o šią tendenciją Naujasis Delis pastebi.
Kinijos prezidento Xi Jinpingo vizito metu Prancūzija ir Kinija planuoja pasirašyti sutarčių už milijardus eurų, tačiau Paryžius taip pat pasinaudojo proga paprieštarauti Pekino „Šilko kelio“ infrastruktūros iniciatyvai.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas siekia tvirtesnės ES vienybės Kinijai vykdant agresyvią plėtros politiką, o Xi Jinpingo vizitas suteikė balsą ir protestuotojams, raginantiems Europą imtis veiksmų dėl mažumų engimo Kinijoje.
Po E. Macrono ir Xi Jinpingo susitikimo prezidentai antradienį susitiks su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Europos Komisijos (EK) pirmininku Jeanu Claude’u Junckeriu.
Xi Jinpingas į Prancūziją atvyko po vizito Italijoje, kuri tapo pirmąja Vakarų valstybe, pasirašiusia po ambicingu Kinijos „Šilko kelio“ projektu. Roma šio projekto pagalba siekia sustiprinti stringančią ekonomiką.
„Šilko kelio“ projektu, vadinamu „Viena juosta, vienas kelias“ ar „Juostos ir kelio iniciatyva“ (BRI), siekiama jūros ir sausumos keliais sujungti Kiniją su Pietryčių ir Vidurio Azija, Artimaisiais Rytais, Europa ir Afrika.
Tačiau Prancūzija sako, kad „Šilko kelio“ bendradarbiavimas turi veikti abiem kryptimis.
„Mums reikia prabusti. Daugelį metų mes nekoordinavome veiksmų, o Kinija pasinaudojo skirtimis“, – sakė E. Macronas, ragindamas ES susivienyti.
Prancūzijos prezidentūros pareigūnas žiniasklaidai teigė, kad pastebima pažanga atveriant Kinijos rinką žemės ūkio produktams, ypač paukštienai. Prancūzijos pareigūnai taip pat pareiškė viltį, kad gali būti patvirtintas Kinijos ir „Airbus“ sandoris dėl orlaivių įsigijimo.
Sekmadienį Prancūzijos dienraštyje „Le Figaro“ išleistame Xi Jinpingo straipsnyje Kinijos prezidentas sakė norintis, kad Paryžius įsitrauktų į BRI, ragindamas prisijungti verslą iš įvairių ūkio sričių, nuo branduolinės energetikos iki aeronautikos ir žemės ūkio.
„Prancūzijos investuotojai yra laukiami Kinijoje. Taip pat tikimės, kad Kinijos bendrovės gali geriau pasirodyti Prancūzijoje ir dalyvauti šalies ekonominėje ir socialinėje plėtroje“, – rašė Xi Jinpingas.
Tačiau Prancūzijos pareigūnai Kiniją apibūdina ir kaip partnerį, ir kaip konkurentą, o Prancūzija esą turi itin atidžiai stebėti Kinijos bandymus perimti užsienio technologijos savo reikmėms. ES jau dabar sprendžia dėl didesnio Kinijos investicijų tikrinimo, kurį paskatino vangiai Pekino atveriama Kinijos ekonomika, Kinijos verslo perėmimai kritiniuose ES ūkio sektoriuose ir Europos sostines apgaubęs jausmas, kad Pekinas nepasisako už laisvą prekybą.
Bandydamas sustiprinti vieningos Europos įvaizdį, E. Macronas antradienį į svečius priims ne tik Xi Jinpingą, bet ir A. Merkel bei J. C. Junckerį.
„E. Macronas nėra patenkintas tuo, kad Kinijai pavyko į savo projektus įtraukti Romą, todėl jis išrado tokį neįprastą Europos formatą ir į derybas pakvietė A. Merkel bei J. C. Junckerį, bandydamas parodyti, esą jis yra varomoji ES integracijos jėga“, – „Reuters“ sakė vienas diplomatas.
Šeštadienį po ilgos ligos Pekine mirė žinomas branduolinės fizikas specialistas, Kinijos Mokslų akademijos narys Cheng Kaijia.
Kaip pranešė Kinijos centrinė televizija, šių metų rugpjūtį vienam svarbiausių nacionalinės branduolinės programos rengėjų sukako 100 metų.
Cheng Kaijia gimė 1918 metais. Jis žinomas kaip pirmųjų Kinijos atominės ir vandenilinės bombų kūrėjas.
Pirmąją atominę bombą Kinija išbandė 1964 metais, jos galingumas sudarė 22 kilotonas. Po trejų metų buvo išbandyta 3,36 megatonos galingumo pirmoji Kinijos vandenilinė bomba.
JAV buvo sulaikytas Kinijos pilietis už tai, kad tariamai šnipinėjo Pekino naudai JAV inžinierius ir mokslininkus, skelbia BBC.
27 metų amžiaus Ji Chaoqunas suimtas Čikagoje ir apkaltintas tuo, kad veikė Jungtinėse Amerikos Valstijose kaip neteisėtas užsienio agentas.
Kaltinamasis 2013 metų rugpjūtį atvyko į JAV studijuoti elektros inžinerijos. Jis studijavo Ilinojaus technologijos institute Čikagoje. 2016 metais kinas tarnavo JAV armijos atsargos pajėgose.
Ji Chaoqunas kaltinamas dirbęs neįvardintam aukšto rango žvalgybos pareigūnui Kinijos valstybės saugumo ministerijoje. Jam buvo pavesta užduotis teikti Kinijos žvalgybai biografinę informaciją apie aštuonis Amerikos piliečius, tarp kurių buvo JAV gynybos rangovų.
Visi tie aštuoni asmenys yra natūralizuoti Amerikos piliečiai, kurie gimė Taivane arba Kinijoje.
EPA – ELTA nuotr. Per sprogimą prie JAV ambasados Pekine jos darbuotojai nenukentėjo.
Ketvirtadienį per sprogimą prie JAV ambasados Pekine jos darbuotojai nenukentėjo. Tai pranešė laikraštis „The South China Morning Post“, remdamasis diplomatinės misijos atstovu.
„Apie vidurdienį įvyko sprogimas prie pietrytinio JAV ambasados komplekso kampo“, – sakė diplomatas.
Naujienų agentūros „Bloomberg“ duomenimis, sprogstamąjį įtaisą prie JAV ambasados Pekine detonavo Kinijos Vidinės Mongolijos regiono 26 metų gyventojas. Vyras buvo nesunkiai sužeistas, jis nugabentas į ligoninę.
Kinijos ambasada Vašingtone įspėja dėl kelionių į JAV, praneša agentūra „Reuters“.
„Viešasis saugumas Jungtinėse Valstijose nėra geras. Čia dažnos šaudynės, užpuolimai ir vagystės , – sakoma ambasados interneto puslapyje paskelbtame pranešime. – Į JAV vykstantys asmenys turi budriai stebėti savo aplinką ir įtartinus asmenis“. Turistai, be to, turi būti pasiruošę didelėms gydymo sąskaitoms, apgaulėms telefonu, kratoms ir daiktų konfiskavimui muitinėje, taip pat gamtos katastrofoms.
Atsakydamas į klausimą, ar šio perspėjimo laikas yra politiškai motyvuotas, Užsienio reikalų ministerijos Pekine atstovas antradienį pabrėžė, kad vasara yra pagrindinis kinų turistų lankymosi JAV laikas. Ambasados, anot jo, privalo įspėti dėl potencialių rizikų užsienyje.
Šis perspėjimas beveik visiškai atitinka jau sausį paskelbtą ambasados perspėjimą. Santykiai tarp Kinijos ir JAV šiuo metu yra labai įtempti, visų pirma – dėl prekybos ginčo tarp abiejų šalių.
Kinija neretai skelbia perspėjimus dėl kelionių, pirmiausiai – į tas šalis, kuriose vyksta ginkluoti konfliktai. Tačiau kai kurios vyriausybės kaltino Pekiną, kad jis tokiomis priemonėmis, kaip užsienio turizmo ribojimas, mėgina daryti įtaką politiniams ar ekonominiams ginčams. Kinija tai paprastai paneigia.
2016 metų sausį buvo sučiuptas neįvardytas „Amerikos valstybės tarnautojas, kuris dirbo, bazuodamasis Amerikos konsulate“ Kinijos didmiestyje Čendu, rašo Politico apžvalgininkė Eli Votkins.
Kinijos specialiųjų tarnybų bendradarbiai civiliais drabužiais sučiupo jį Čendu gatvėje. „Jie nuvežė belaisvį, kurį laikė CŽV bendradarbiu, į kažkokį saugumo tarnybos objektą, kur keletą valandų tardė, o tai pat, pasak vieno Amerikos valdininko, filmavo vaizdo kamera jo prisipažinimą įvykdžius kažkokius (nepatikslinama) išdavystės aktus JAV vyriausybės interesais.
Tik kitos dienos ankstyvą rytą kiti JAV valstybės tarnautojai (kolegos kinai ne iš karto juos informavo apie konsulato bendradarbio sučiupimą) atvyko jo gelbėti. Pagaliau jis buvo paleistas, perduotas jų priežiūrai, o netrukus jis buvo evakuotas iš Kinijos“, – sakoma straipsnyje.
„Ir Kinijos, ir Amerikos oficialūs asmenys tylėjo apie šį kol kas spaudoje nenušviestą incidentą, kurį aprašė ir patvirtino leidiniui Politico daugybė JAV oficialių asmenų“, – sakoma straipsnyje.
„Amerikos valstybės tarnautojų nuomone, pagrobimas tapo neįtikėtinai įžūliu žingsniu ilgai „rusenančiame“ Vašingtono ir Pekino šnipų žaidime, kurį neseniai užtemdė Rusija, pademonstravusi naują agresyvumą. Bet Amerikos valstybės tarnautojai ir sinologai (Kinijos reikalų specialistai) sako, kad dvi šalys dalyvauja, greičiausiai, tokioje pat aršioje, nors ir daug mažiau žinomoje šnipų kovoje“, – perduoda Votkins.
„Kinai niekur nedingo, – sakė neįvardytas kontržvalgybininkas, neseniai pasitraukęs iš valstybės tarnybos. – Tai, kas tiesiog dabar dedasi santykiuose su Rusija, smarkiai atitraukia mus nuo Kinijos“.
Straipsnyje minimi keli amerikiečiai (buvę CŽV bendradarbiai, Valstybės departamento bendradarbė ir buvęs studentas), apkaltinti perdavę valstybės paslapčių Kinijai arba bandę tai padaryti.
Lygindama požiūrius, straipsnio autorė rašo: „Ten, kur Maskva trypčioja, Pekinas vaikščioja pirštų galiukais – susitelkia daugiausia į ekonominių paslapčių vagystes ir, kiek žinoma, nebando paveikti elektorato politinio gyvenimo JAV“.
„Jungtinėms Valstijoms Kinija – svarbi, tegul ir nepatikima partnerė, tuo labiau, kad Donaldas Trumpas prašo Pekino padėti pažaboti Šiaurės Korėjos branduolinę programą. Be to, Amerikos korporacijos, kurios nelabai domisi nuleipusia Rusijos ekonomika, nori gerų santykių su Kinija – potencialia rinka, kur per milijardą vartotojų“, – sakoma straipsnyje.
„Tai žymiai subtilesnės pastangos, nei Rusijos“, – kalbėjo apie kinų šnipinėjimą ekspertas Danielis Blumentalis (American Enterprise Institute). – Jie stipresni, ambicingesni ir galingesni. O Amerikoje daugiau suinteresuotų asmenų, kurie nori pozityvių santykių su Kinija“.
Amerikos valstybės tarnautojai interviu leidiniui sakė, kad numanomi kinų žvalgybininkai dažnai bando užverbuoti jų kolegas, kai tie lankosi Kinijoje. 2015 metais Kinija pagrobė milijonų JAV federalinių tarnautojų asmeninius duomenis, Kinijoje amerikiečiai akylai sekami, net iškratomi jų kambariai ir daiktai.
„Jie veikė iš esmės taip pat agresyviai kaip ir rusai“, – sakė interviu vienas buvęs Amerikos diplomatas. Jis pavadino Kinijos požiūrį „miklesniu“, nei rusų, ir pridūrė: „Jie visada žinojo, ką mes darome ir kur esame“.
Pekine trečiadienį prasidėjo kas penkerius metus vykstantis Kinijos komunistų partijos (KP) suvažiavimas. Savo kalboje valstybės ir partijos vadovas Si Dzinpingas (Xi Jinping) įspėjo Kinijos komunistus dėl „rimtų iššūkių“.
Ir antroji pagal dydį pasaulio ekonomika, ir visas pasaulis išgyvena „didelius ir sudėtingus pokyčius“, kalbėjo jis. Todėl visi partiečiai turi būti labai budrūs pavojų akivaizdoje. Jie taip pat turi ryžtingai kovoti su viskuo, kad „žlugdo“ partiją.
Savo neįprastai ilgoje – pusketvirtos valandos trukusioje kalboje – Si Dzinpingas ragino 89 mln. partijos narių būti vieningus ir imtis didesnių pastangų, kad būtų sukurta gerovė, o „kiniškas socializmas naujoje eroje“ būtų sėkmingas.
„Šalies atsigavimas yra didžiausia kinų tautos svajonė“, – pabrėžė prezidentas. Jis paragino kurti stiprią kariuomenę, kuri būtų „pasaulinės klasės“. Ginkluotųjų pajėgų modernizavimas „visa apimtimi“ turėtų būti baigtas iki 2025 metų.
Reaguodamas į raginimus dėl daugiau demokratijos Honkonge, Si Dzinpingas patvirtino Kinijos suverenumą buvusios britų kolonijos atžvilgiu. Jis kartu pabrėžė principą „viena šalis, dvi sistemos“, kuriuo remiantis Honkongas yra valdomas autonomiškai.
Taip pat paminėdamas Taivaną, Si Dzinpingas ragino „priešintis separatistiniams veiksmams“. Jis akcentavo, kad niekad nebus leista kam nors „atskirti dalies Kinijos“.
Partijos suvažiavimo atidaryme dalyvavo ir buvę partijos lyderiai Hu Dzintao (Hu Jintao) bei Dzian Dzeminis (Jiang Zemin). Savaitės trukmės suvažiavime 2 300 delegatų patvirtins Si Dzinpingą generaliniu sekretoriumi dar penkerių metų kadencijai.
Kinijos kariuomenė – ir skaitlinga, ir galinga. Reuters nuotr.
Jokia paslaptis, kad Kinija mėgina Europą „supirkti“ jau senokai. Kad Pekinui tinka bet kokie pretekstai, žurnalo „The National Interest“ rugsėjo 25-osios numeryje mėgino pagrįsti JAV prezidento Georgo Busho-jaunesniojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotojas Markas Pfeiflė straipsnyje „Kinija išnaudoja Rusijos-JAV priešpriešą, siekdama nugriebti kuo didesnį prizą Europoje“.
Niekas kol kas per daug nekreipia dėmesio, kad Pekinas naudojasi geopolitinėmis slinktimis Europos Sąjungoje (ES), siekdamas reikšmingai sustiprinti įtaką vidurio ir rytų Europoje. Pasak eksperto, kalbama apie labai svarbų regioną, kuris tarnauja prekybiniu bei geopolitiniu buferiu, atskiriančiu Ameriką nuo Kinijos bei Rusijos.
Pekinas mažai nuveikė, stabdydamas Šiaurės Korėjos režimo vykdomą branduolinę programą, užtat Europoje spėjo nuosekliai supirkti įmonių akcijas Čekijoje, Vengrijoje ir Serbijoje, įskaitant atominių jėgainių statybos kontraktus. Skirtingai nuo rusų, kurių atominiai projektai paprastai remiasi palyginti nepavojinga tarpvalstybinio jėgainių statybos kreditavimo schema, jau pastatytų objektų valdymą paliekant vietiniams, kinai reikalauja ir kapitalo, ir operatyvinio valdymo kontrolės, tokiu būdu gaudami instrumentą daryti (taip pat politinę) įtaką regione.
Iš tiesų, panašu, jau senstelėjęs yra požiūris, esą Kinija savo investicijas koncentruoja Afrikoje bei pietryčių Azijoje. Net Baltarusija „tolimais“ 2008-aisiais skelbė esanti pasirengusi tapti aikštele, iš kurios Pekinas galės žengti į Europos rinką. Vakarų europiečiai atsargiai vertina kinų investicijas įtardami (ne be pagrindo), jog už daugelio jų kompanijų stovi valstybė arba armija ir kad pagrindinis kinų skverbimosi tikslas yra siekis prieiti prie technologijų bei daryti politinę įtaką. Gi vidurio bei rytų Europa šia prasme skrupulų turi kur kas mažiau. Kinijos tarptautinės prekybos bei ekonominio bendradarbiavimo insitituto ekspertas Yao Linas veikiausiai ne be pagrindo antrąjį šio amžiaus dešimtmetį yra pavadinęs „auksiniu“ į vidurio bei rytų Europą investuojančioms kompanijoms. Čia nemaža rinka (su Balkanais regione gyvena 110 milijonų gyventojų), lyginant su Vakarais nebrangi darbo jėga, na, ir puikus tramplinas į tuos pačius Vakarus.
Šanchajaus kompanija BYD (beje, į ją savo laiku yra investavęs Warrenas Buffettas) dar 2012-ųjų gruodį pasirašė susitarimą dėl automobilių gamybos įmonės statybos Bulgarijoje, netoli nuo Sofijos. Elektromobilius bei elektrinius autobusus gaminančio fabriko pusė akcijų priklauso BYD ir pusė – bulgarų partneriui, su savo produkcija įmonė pamažu, bet skverbiasi į Vakarus – yra laimėjusi konkursą (įveikė konkurentus iš Jungtinės Karalystės bei Nyderlandų) patiekti pirmą partiją (viso labo šešis, bet svarbus pats faktas) autobusų Nyderlandams.
Kinijos žemėlapis
Tais pačiais 2012 metais kinų „Gunagxi Liugong Machinery“ investavo 100 milijonų dolerių į lenkų kelių statybos technikos gamintoją „Huta Stalowa Wola“, kurio pardavimai po sandorio per porą metų pakilo iki 440 milijonų dolerių, planuojama, jog 2020-aisiais viršys 16 milijardų. Įsitvirtinusi kaip didžiausia Kinijos prekybos partnerė rytų bei vidurio Europoje Lenkija (2010-aisiais šalys pasirašė deklaraciją dėl strateginės partnerystės) yra įsukusi kampaniją „Go China“, skirtą pritraukti kinų investicijas bei skatinti lenkiškų prekių eksportą į Kiniją.
Pernai rudenį mūsų kaimynė Latvija pelnė teisę surengti svarbiausią (jau penktą) vidurio bei rytų Europos ir Kinijos vyriausybių vadovų susitikimą (vadinamasis formatas 16+1), kurį paprastai lydi verslo forumas, ekspertų konferencija bei nacionalinių koordinatorių pasitarimas. Rygoje pirmą kartą posėdžiavo susisiekimo ministrai, mat 2015-aisiais Kinijos Sudžou vykusiame susitikime Latvijai suteikta teisė tapti bendradarbiavimo logistikos srityje koordinatore. Formatas 16+1 yra Pekino iniciatyva ir skirtas Kinijos iš vieno pusės bei 11 ES narių bei 5 Balkanų šalių iš kitos pusės (Albanijos, Bulgarijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos, Makedonijos, Lenkijos, Rumunijos, Serbijos Slovakijos, Kroatijos, Juodakalnijos, Čekijos ir Estijos) bendradarbiavimo investicijų, transporto, finansų, mokslo, švietimo bei kultūros srityse skatinimui. Pirmas susitikimas 2012 metais surengtas Varšuvoje, jame Pekinas paskelbė 12-os bendradarbiavimo su vidurio ir rytų Europa skatinimo priemonių paketą, kuris yra pagrindinis 16+1 dokumentas.
Rygoje pernai gegužę įsteigtas logistikos koordinacinis sekretoriatas, pasak pačių latvių, tai yra galimybė didinti 16+1 vaidmenį, populiarinti Latviją užsienyje bei vystyti visapusišką bendradarbiavimą su Kinija. Žinant, koks subtilus yra transporto koridorių klausimas mūsų regione, atvejai, kaip pavydžiai lietuviai ir latviai konkuruoja dėl baltarusiškų krovinių (kai kada su tolokai siekiančiomis politinėmis pasekmėmis, kai Vilniui plūkiantis dėl Astravo AE elektros boikoto Europoje, Ryga šiuo klausimu demonstruoja didesnį lankstumą Baltarusijos atžvilgiu), ES rinka ypač suinteresuoto ekonominio koloso kaip Kinija pritraukimas būtent transporto bei logistikos sektoriuje ekonominiu požiūriu yra ypač tikslus taktinis Rygos ėjimas. Bet kuriuo atveju dėl irgi Kinijos inicijuoto ES ir Kiniją krovinių srautais sujungsiančio projekto „Viena juosta, vienas kelias” (vadinamasis „naujasis Šilko kelias“) mūsų regione jau konkuruojama ne juokais.
Kinijos premjeras Li Keqiangas Rygos susitikime informavo apie Kinijos bei vidurio ir rytų Eropos fondo steigimą, jį administruos vieno didžiausių kinų banko „Industrial and Commercial Bank of China“ bei „China Life Insurance и Fosun Group“ įsteigta kompanija „Sino-CEE Financial Holdings Ltd“. Fondo tikslas – pritraukti bendriems projektams finansuoti ne mažiau 50 milijardų eurų. Kad susidomėjimas abipusis, patvirtina aplinkybė, jog vien šiais metais Pekiną aplankė aukšti Lenkijos, Čekijos, Vengrijos ir Slovakijos pareigūnai, savo ruožtu Kinijos lyderis Xi Jinping pernai vizitavo Lenkiją, Serbiją ir Čekiją. Pastarosios sostinėje Prahoje jo atvykimo proga net surengtas paradas, kuris gal irgi prisidėjo prie to, kad vizito metu sudaryta sandorių už 8,7 milijardo eurų.
Kiniečių mylima panda. EPA – ELTA nuotr.
Kinų verslas siekia finansuoti 2,6 milijardo eurų kainuosiančios greitojo geležinkelio linijos tarp Budapešto ir Belgrado statybą. Vengrijos vyriausybė šių metų gegužę pasirašė staretginės partnerystės sutartį su kinų „Bohong Group Co.“, viena didžiausių automobilų išmetamųjų dujų sistemų gamintoja pasaulyje. Kinijos energetinis konglomeratas CEFC įsigijo didžiausio Čekijos oro vežėjo „Travel Service AS“ (49,92 proc.) bei alaus daryklos „Pivovary Lobkowicz“ (kontrolinį) akcijų paketus. CEFC už milijardą eurų nusipirko ir čekų banko „J&T Financial Group“ 50 proc. akcijų. Pasak analitinės kompanijos „Rhodium Group“, nors kinų investicijos kol kas tesiekia 8 proc. visų investicijų vidurio bei rytų Europoje, judėjimo vektorius akivaizdus – į augimo pusę. Šiuo metu daugiausia kinų dėmesio šiame regione sulaukia Vengrija, Lenkija ir Serbija, Budapeštas ir Varšuva nugriebia atitinkamai 40 proc. ir 20 proc. visų kinų investicijų į šį regioną, Serbija susirenka du trečdalius Pekino skiriamų pinigų į ES neįeinančioms rytų Europos valstybėms.
„Business as usual“ dvasia yra dominuojanti pragmatiško 21 amžiaus tendencija ir pati savaime nėra nei bloga, nei gera. Bet Kinijai investicinės iniciatyvos yra ir galimybė įsitvirtinti pasauline galybe. Kinija vis dėlto yra autoritarinė valstybė, kuri ekonominę įtaką anksčiau ar vėliau ima „pastiprinti“ reikliais humanitariniais pageidavimais. Kaip prancūzų dienraštyje „Libération“ (09 27) yra nurodžiusi JAV nacionalinio Azijos tyrimų centro mokslinė bendradarbė Nadezhda Rolland, korupcija, propaganda, siekis manipuliuoti visuomenės bei viešų asmenų nuomone į „įtikinėjimo“ arsenalą įeina. Ir šiemet Pekinas darė finansinį spaudimą Kembridžo universiteto leidyklai, kad ši iš savo duomenų bazės pašalintų Kinijos valdžiai nepatinkančius straipsnius, per su Kinijos komunistų partija susijusias kinų studentų asociacijas ne kartą mėginta slopinti žodžio laisvė Australijos bei JAV universitetuose, siekta perpirkti vietos žiniasklaidą ir t.t. Pekinas naudojasi galimybe manipuliuoti demokratiškų Vakarų visuomenių laisve bei atvirumu. Apsvaiginti vien ekonominių galimybių kai kurių šalių lyderiai numoja ranka į neigiamas pasekmes demokratijai strateginėje perspektyvoje.
Arūnas Spraunius, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.
Todėl Briuselyje su nerimu stebi rytų bei vidurio europiečių kai kada beatodairišką susiviliojimą kinų pinigais, ypač žinant, kad politinio kapitalo siekiantis Pekinas pasirengęs supriešinti senas ir naujas ES nares. Ryškiausias pavyzdys – Čekijos prezidentas Miloshas Zemanas, viešai ir daug raginantis užuot stiprinus ryšius su ES bei NATO, labiau bendradarbiauti su Kinija ir Rusija.
Beje, po CEFC įsigijimų Čekijoje M.Zemanas vienu savo patarėjų paskyrė šios kompanijos atstovą kiną. O ir išskirtiniu Pekino dėmesiu apdovanotos Vengrijos ar Lenkijos valdžios, žinomos savo atžagareivišku santykiu į ES. Europos Komisija savo narėms rytuose pataria nepuoselėti ypač didelių vilčių su kinų investicijomis, mainais už pinigus Pekinas moka išreikalauti dirbti savo nebūtinai europietiškus standartus atitinkančiomis sąlygomis.
Išlošus taktinių pinigų galima prarasti demokratiją ir laisvę. Baltijos šalims tas irgi tinka.
„Praėjusią savaitę dėl, atrodytų, nekaltos naujienos, pasirodžiusios Kinijos žiniasklaidoje, Kinijoje ir Rusijoje netikėtai įsiliepsnojo tikras gaisras. Jis ryškiai apšvietė, kokie išklibę pamatai, ant kurių renčiamas vieningas frontas, kurį Pekinas ir Maskva kuria kaip atsvarą Vakarams ir egzistuojančiai geopolitinei tvarkai“, – pasakoja J. Mailsas laikraštyje „The Washington Times“.
Autorius primena, kad lapkričio 4 dieną Kinijos oficialioji žiniasklaida nušvietė penkių naujų pasienio ženklų įrengimo Rusijos pasienyje ceremoniją.
